Byla N1-74-188/2010

1Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė, sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui, gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. A., nukentėjusiųjų V. A. ir M. T. atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Inai Aleksandravičei, Loretai Krylaitei, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, a/k ( - ) lietuvis, gyvenantis ( - ), deklaruota gyvenamoji vieta – ( - ), baigęs ( - ) politechnikos mokyklą, šiuo metu nedirbantis ir nesimokantis, nevedęs, neteistas, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d., BK 135 str. 1 d., ir

Nustatė

2R. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009 m. sausio 24 d. apie 20 val. savo namuose, esančiuose ( - ), siekdamas lytiškai santykiauti su nepilnamete M. T., gimusia 1993 05 25, atėjęs į kambarį, kuriame ji gulėjo, pasinaudodamas jos apsvaigimu nuo alkoholio, reikalavo su juo lytiškai santykiauti, jai nepaklusus, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra užgulęs ją lovoje, laikydamas užlaužęs rankas už nugaros, numovė kelnes ir kelnaites ir prieš nukentėjusiosios valią atliko lytinį aktą natūraliu būdu į makštį, dėl ko nuo neteisėtų jo veiksmų, išgąsčio, baimės, patirto streso bei jo grasinimų po išžaginimo nukentėjusiajai M. T. išsivystė potrauminio streso sutrikimas, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis R. S. kaltu neprisipažino. Parodė, kad gyvena ( - ). Įvykio metu, tai yra 2009 m. sausio 24 d., gyveno su močiute, nes tėvai dirba Anglijoje. 2009 m. sausio 24 d. pas jį automobiliu atvyko draugai N. P., E. P., I. I., D. S., U. B., D. L. ir M. T.. Iki įvykio su M. apie pusę metų bendravo internetu, o 2009 m. sausio 23 d. buvo susitikę ( - ), gimtadienyje pas draugą R., kur M. buvo su drauge M. Jis su M. gimtadienyje bendravo, pasikeitė telefonų numeriais, bet po valandos atvažiavo kiti vaikinai, ir M. išvažiavo. M. buvo grįžusi pasiimti palikto savo telefono ir vėl išvažiavo. Kitą dieną M. parašė jam SMS žinutę „ką veiki, gal žinai, kur plotas“, pasiprašė į svečius, ir jis ją pakvietė. M. jie pasiėmė iš sutartos vietos ( - ), į kurią jį nuvežė draugas D., kartu važiavo visi išvardinti asmenys, išskyrus E. ir I. Žinojo, kad M. tuo metu buvo 15 metų, jam pačiam tuo metu buvo 17 metų. Namuose jie pasidengė stalą, turėjo alaus, degtinės, užkandžių, šventė, bendravo, šoko. Jis buvo išgėręs du butelius 0,5 l talpos alaus, apsvaigęs nesijautė. Degtinės negėrė, ar degtinės gėrė M., nematė, tik matė, kad sėdėdama prie kompiuterio M. gėrė alų iš 0,5 l talpos butelio, bet ne visą išgėrė. Narkotikų jie nevartojo. Būnant jo namuose jis su M. kartu sėdėjo, šoko, bučiavosi. M. jam nesudarė lengvai prieinamos merginos įspūdžio, atrodė padori. Apie 19 val. iš M. buvo gavęs SMS žinutę „Ateik“. Jis jai nieko neatrašė. Kokiu tikslu M. siuntė žinutę, nežino, gal ne jam ją norėjo siųsti. Apie 19 val. M. paprašė ją kur nors paguldyti, sakė norinti miego. Jis nuvedė M. į savo tėvų miegamąjį, paklojo lovą, atsigulė kartu, kalbėjosi. M. buvo blaivi, normalios būsenos. Su M. kalbėjosi apie laisvalaikį, mokslus. Jam paklausus, ar turi vaikiną ir ar yra mylėjusis, M. sakė, kad vaikino neturi ir nėra mylėjusis. Jam paklausus, ar ji nori su juo pasimylėti, M. atsakė “taip”. Jis neatliko jokių veiksmų, kurie galėjo ją išgąsdinti, elgėsi gražiai, nešaukė, negąsdino, rankų jai nelaužė. Jam pasiūlius, jie abu nusirengė. Jis bandė jai atsegti liemenėlę, bet ji pati atsisegė. Mylėjosi natūraliu būdu, su prezervatyvu, kurį nešiojosi piniginėje, nes visi draugai taip darė. Su M. apie prezervatyvą nekalbėjo. Savo lytinį organą M. į makštį buvo įkišęs vieną kartą. Viskas trūko 10-15 min. M. nesipriešino, neverkė. Lytinio akto nebaigė, kodėl, negali paaiškinti, jis mylėjosi pirmą kartą. Su M. miegamajame iš viso praleido apie valandą. Po lytinio akto jis apsirengė, norėjo palaukti M., bet ji pasakė, kad jis išeitų, nes nori apsirengti. Prezervatyvą jis išmetė į unitazą, tačiau tualete nenusileidžia vanduo, todėl prezervatyvą išėmė ir išmetė į šiukšlių dėžę. Jam nuėjus pas draugus, M. atėjo po 5 min. Jos būsena buvo gera, jie pašoko, sėdėjo apsikabinę. Apie tai, kad su M. turėjo lytinius santykius, niekam nesakė. Matė, kad M. buvo tualete, kiti draugai taip pat ten vaikščiojo. Praėjus maždaug valandai ar dviems atvažiavo, kaip suprato, M. tėtis ar patėvis ir dėdė. Tuo metu M. kambaryje avėsi batus, o jis buvo virtuvėje. D. M. apklausoje, girdėjo, ką ji pasakė. M. sakė netiesą, teigdama, kad jis ją žagino, ji norėjo pasiteisinti prieš tėvus, nes bėgdavo iš namų. Kitą dieną po įvykio M..rašė SMS žinutę, bet ji jam neatrašė. Daugiau su M. bendrauti neteko. M. draugų nepažįsta, su jais nebendrauja. Žino, kad M. mokosi ( - ) vidurinėje mokykloje, toje mokykloje lankėsi tik tada, kai žaidė krepšinį, šiais metais joje nebuvo. Turi daug draugų, su kuriais sportuoja, ar jie pažįsta M., nežino, su jais apie M. nėra kalbėjęs, jam gėda apie tai kalbėti. Nė vienas iš draugų apie M. nieko jam nėra sakęs. Jam nieko nėra žinoma apie poveikio M. darymą. Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų ikiteisminio tyrimo teisėjos VšĮ „Vaiko namas“ patalpose apklaustos nukentėjusiosios M. T. parodymų matyti, kad 2009 m. sausio mėn. pabaigoje, penktadienį, grįžusi iš mokyklos, norėjo pasivaikščioti su klasioke G., tačiau mama neleido, nes po Naujų metų nebuvo grįžusi namo, buvo „plote“ pas K., kuris jai patiko, jie bučiavosi, bet daugiau tarp jų nieko nebuvo. Supykusi kompiuteriu ji susirašė su drauge M., susitarė susitikti. Mamai paprašius išnešti šiukšles, išėjo, išsikvietė taksi prie kito namo. Ją pasitiko M., kuriai pasiūlius, taksi nuvažiavo pas M. pažįstamą, kur rado du vaikinus: vieną – 16-17 metų, kitą – apie 19 metų. Vienas buvo vardu D., kito vaikino vardo neprisimena. Vėliau atvažiavo K. su B., dar vėliau – R. ir dar vienas vaikinas. Iki to laiko R. nepažinojo. Visi gėrė degtinę, išgėrė nemažai, užsigėrė koka kola, šoko. Ji daugiausia bendravo su M., abi buvo parūkyti. Su R. kažką kalbėjosi, ką, neprisimena. Sakė jam, kad jai 15 metų, greit bus 16, jis jai pasakė, kad jam 18 metų. R. jai pasakė, kad užsirašytų jo telefono numerį. Vėliau atvyko A. ir D., kurie apie 22 val. jas išsivežė į sodą, kur buvo daug žmonių. Su M. buvo nuėjusios į pirtį, po to buvo supažindintos su mergina, vardu E. Sode prabuvo apie valandą. Paskui ją pažįstamas nuvežė į tą patį namą, kur buvo anksčiau, iš ten ji pasiėmė savo telefoną. Po to kartu su M. nuvažiavo į kitą sodo namą, ten su pažįstamais žaidė kortomis, parūkė. R. rašė, kad ji išeitų, bei kad jis privažiuos, ji nesutiko. Antrame sode prabuvo iki pusės aštuonių. Po to ją nuvežė pas klasioką S., kur apie valandą pamiegojo, nes buvo nemiegojusi visą naktį. Pas jį buvo nuo 8 val. ryto iki 17.20 val. Po to paskambino R. ir paklausė, gal ji norėtų į „plotą“. Prieš tai buvo parašiusi jam žinutę, klausinėjo, kur yra „plotas“. R. pasakė, kad ( - ) yra laisva sodyba, bei kad joje bus tie patys asmenys. Susitarė, kad ją paims prie 3-io tvenkinio. R. atvažiavo su tais draugais, kurie buvo penktadienį, su jais važiavo į ( - ). S. ji nekvietė važiuoti kartu, kvietė M. D. R. nupirko „spraito“. Atvažiavus į sodybą, vaikinai įnešė gėrimus, pasiūlė atsigerti. Ji išgėrė pusę butelio alaus. Vaikinai reguliavo muziką, visi sėdėjo salone. Buvo gal devyni žmonės, galvojo, kad jai niekas nieko nepadarys. Ji sėdėjo ne tik prie R. R. ją apkabindavo, bandė pabučiuoti į lūpas. R. jai nelabai patiko, galvojo, kad jis jai negalėtų nieko padaryti. Niekam nėra sakiusi, kad R. jai patiko, ar kad norėtų su juo draugauti. Vienu momentu, būnant salone, R. parašė „ateik“, nes jis kažkur buvo išėjęs ir draugai jo buvo pasigedę. Visi gėrė degtinę, ji sakė, kad negers, tačiau jai liepė gerti, nes visi geria, įpylė degtinės, ji neatsisakė ir išgėrė. Kai įpylė antrą, pasijuto blogai ir nuėjo į kambarį pagulėti. Narkotikų nevartojo, nematė, kad kas nors būtų vartojęs. Buvo su maikute, liemenuku, džinsais, dvejomis kelnaitėmis, nes tuo metu turėjo susirgti, be batų. Susirašinėjo su S., kuris klausė, ką ji veikia. Ji parašė, kad blogai jaučiasi. Prieš tai rašė mama, klausė, kur ji yra, po to skambino, ji neatsiliepė. Prieš tai buvo atsiliepusi, pasakė, kad grįš kitą dieną. Mama suprato, kad ji yra „plote“, bet nežinojo, kur. Jai pagulėjus 15-20 min, į kambarį atėjo R., atsigulė šalia, pradėjo ją bučiuoti, ji traukėsi. R. bandė atsegti liemenuką, ji užkišusi ranką, mėgino neleisti. T. R. ją užgulė, atsegti liemenuko jam nepavyko. T. R. jai atsegė ir numovė džinsus. Kai atsegė džinsus, ji verkė, prašė nieko nedaryti, sakė, kad yra nepatyrusi. R. nieko nesakė, pilnai numovė džinsus, maikutės nenurengė, numovė kelnaites. Ji buvo apsvaigusi, neturėjo jėgų priešintis. Kaip R. nusimovė kelnes, neatsimena. Tada jis įėjo į ją, akto metu jai skaudėjo ten, kur jis bandė įkišti, jam sakė, kad skauda, bet R. nekreipė dėmesio. Jos ranka buvo už nugaros, kai neleido atsegti liemenėlės, o kitą ranką R. užkišo jai po nugara. R. jai negrasino, tik buvo suspaudęs ranką. Po to viskas tęsėsi, atrodo, labai ilgai. Lytinis aktas truko apie 20 min. R. per tą laiką jai nieko nesakė. Ji verkė, prašė paleisti, sakė, kad skauda, tačiau jis lyg nieko negirdėjo. Pajuto tarp kojų kažką šlapia, nemalonaus, ką – nematė. Ji verkė ir gulėjo. Ar R. naudojo prezervatyvą, nežino. Taip pat nežino, ar po to buvo kraujo. R. išeidamas pasakė, kad jei ji kam pasakys, bus blogai. Prieš tai su R. nebuvo kalbos apie meilę, lytinius santykius. Jai tai buvo pirmi lytiniai santykiai. Pagulėjusi apie 10 min., apsirengė ir vėl atsigulė. Po to nuėjo į tualetą atlikti gamtinių reikalų, o išėjusi pamatė savo patėvį, kuris buvo su savo pusbroliu E. Patėvis elgėsi agresyviai, kažką kalbėjo, kaltino, kad su jais yra nepilnametė. Po lytinių santykių su niekuo nebendravo, su patėviu iš karto išvažiavo namo. Patėviui nieko nesakė, namuose nuėjo miegoti. Neapsiprausė, nes nebuvo jėgų. Rytą mamai atėjus pasikalbėti ir pamačius ant jos kelnaičių baltą dėmelę bei kilus įtarimui ir pasakius, kad jas paims ištirti, pasakė, kas atsitiko. Bijojo tėvų reakcijos, bei kad jie važiuos pas R. Tada jie kreipėsi į policiją. Jei mama nebūtų pamačiusi kelnaičių, nieko nebūtų sakiusi. Tėvai nupirko narkotikų testą, nes ji jiems keistai atrodė. Galvojo, kad pirmi lytiniai santykiai turi būti sulaukus 18 metų, tarp mylinčių žmonių. Mama ir patėvis kalbėjo apie ankstyvų lytinių santykių blogybes. Tėvai pas ginekologą dėl lytinių santykių jos nėra tikrinę. Prieš tai ilgą laiką buvo draugavusi su berniuku, su juo buvo pora, išsiskyrusi, to ilgai negalėjo pamiršti. Lankėsi pas psichologą dėl tėvų skyrybų. Iki įvykio alkoholį vartodavo retai, tik per šventes, pavartojusi ir anksčiau jausdavosi blogai. Policijoje apklausos metu pasakė, kad ją išprievartavo, kas – nesakė. (1t.b.l.94-97). Nukentėjusioji V. A. parodė, kad 2009 m. sausio 23 d. apie 17 val. jos dukra M. grįžo iš pasivaikščiojimo su draugėmis. Jai paprašius išnešti šiukšles, M. išėjo ir ilgai užtruko, todėl ji paskambino savo vyrui E. A. ir jam apie tai pasakė. Galvojo, kad M. susitiko su draugėmis, nes buvo penktadienio vakaras, todėl kurį laiką M. laukė, skambino jai telefonu, bet ji neatsakė. Skambino M. draugams, klausinėjo, gal jie žino, kur yra M., bet nieko nesužinojo. Tą vakarą M. nesulaukė. Kitą dieną iš M. draugų sužinojo, kur yra M., ir jos vyras išvažiavo jos parvežti. Kai M. parvežė, pastebėjo, kad ji atrodo liūdna, sutrikusi, keista. Ji neatrodė apsvaigusi nuo alkoholio, bet jos būsena buvo keista, tokios jos nebuvo mačiusi. M. judesių koordinacija buvo normali, bet elgesys keistas. Kadangi M. būsena buvo bloga, o jie buvo susinervinę, tą vakarą nieko nesiaiškino ir liepė M. eiti miegoti. Rytą kalbėjosi su M., sakė jai, kad tokie „lakstymai“ nieko gero neduoda, kad iš nepažįstamų žmonių galima laukti visokių dalykų, kad neturėdama patirties ji nesupranta, kas gali nutikti ir kokios gali būti pasekmės, bei kad taip gali susigadinti gyvenimą. M. ėmė verkti ir pasakė „aš jau susigadinau“. M. papasakojo, kad ji vakarėlio metu išgėrė šiek tiek alaus, jai pasidarė bloga, todėl nuėjo į kitą kambarį atsigulti. M. gulint, į kambarį atėjo R., ją užgulė, traukė kelnes, jai priešinantis, rankas užkišo už nugaros, užgulė, nutraukė kelnes ir kelnaites. M. sakė, kad ji prašė paleisti, verkė, minėjo, kad nėra turėjusi lytinių santykių, prašė jai nieko nedaryti. R. jai grasino, liepė nešaukti. M. sakė, kad ją išžaginęs R. išėjo iš kambario, o ji liko gulėti. Po kurio laiko M. atsikėlė, apsirengė ir nuėjo į tualetą. Tuo metu atvažiavo jos patėvis ir parsivežė namo. Išsipasakojusi M. verkė, sakė, kad nenori gyventi. Jie kreipėsi į policiją, po apklausos važiavo į ligoninę ginekologiniam patikrinimui, kur nustatė, kad dukrai tai buvo pirmi lytiniai santykiai, kas patvirtino tai, ką pasakojo dukra, tai yra, santykiavimo faktą. Mano, kad išnešusi šiukšles, dukra negrįžo dėl nepatyrimo, norėjo pabūti su draugais, pasilinksminti, nesuvokė, kad tai gali baigtis agresija. Jie M. neleido to daryti, o ji matė, kad kiti draugai tai daro. Mano, kad tą patį vakarą ji nepapasakojo apie tai, kas atsitiko ne dėl to, kad jų bijojo, bet dėl to, kad blogai jautėsi, buvo sukrėsta. Būdama 12-os metų M. turėjo psichologinių problemų dėl tėvų skyrybų, jai buvo diagnozuotas emocinis išsekimas. Nuo to ji išsigydė pilnai, lankė mokyklą, dalyvavo renginiuose, trejus metus jokių pasekmių nebuvo. Po įvykio jie tris dienas laukė apklausos, ji su M. buvo namuose. Per tą laiką M. tris kartus pjovėsi venas, bandė iššokti per balkoną, ištisai gulėdavo ir verkdavo. Po apsilankymo Vaiko raidos centre M. būsena atrodė pagerėjusi, ją išsiuntė į sanatoriją „Saulutė“, bet po savaitės liepė pasiimti M., nes ji žalojo save, bandė pjautis venas. M. paguldė į Kauno klinikų vaikų psichiatrijos skyrių, kur buvo gydoma dvi savaites, bet būsena negerėjo. Ją išsivežus pas giminaitę į Vilnių, kad prasiblaškytų, M. bandė nuodytis, išgėrė visą buteliuką vaistų, kuriuos vartojo Vaiko raidos centre. Ji buvo paguldyta į Santariškių reanimacijos skyrių, po to – į Vaiko raidos centrą pakartotiniam gydymui, po ko jautėsi pagerėjimas. M. pusę metų gėrė antidepresantus. 2009 m. gruodžio – 2010 m. sausio mėn. pastebėjo, kad M. pradėjo nemiegoti, kelias dienas nevalgydavo, neidavo iš namų. Paklausus, kas atsitiko, pasakė, kad matė į Senamiesčio gimnaziją ateinantį R. S., bei kad jo pažįstami rodo į ją, sako, „šita“, „tu eini per visus“, „sergi AIDS“. M. vėl sakė, kad nenori gyventi, palįs po traukiniu, prisipažino, kad skambino į nemokamą psichologinės pagalbos liniją. Dukra buvo paguldyta į Naujosios Vilnios psichiatrijos kliniką. Mano, kad M. tokia būklė dėl to, kad ji jaučiasi pažeminta, suteršta, sugniuždyta. Tai susiję tik su R. S. veiksmais, yra tęsinys išgyventų jausmų. Nežino, ar pats R. S. darė poveikį M., ar jo draugai. M. sapnuoja košmarus, prievartavimą. Po to, kai dukters sveikata buvo pagerėjusi, mokykloje ją charakterizavo teigiamai, kaip dedančią pastangas, noriai besimokančią. D. M. bendrauja su klasiokėmis, draugėmis. Nėra pastebėjusi, kad M. būtų grįžusi neblaivi, ji nebuvo problemiškas vaikas, jos sutardavo. Tai buvo antras kartas, kai ji neatsiklaususi buvo išėjusi iš namų. Neprisimena, ar M. prašė išleisti pas draugus prieš išnešdama šiukšles. Jie M. neleido eiti pas draugus, nes ji buvo laiku negrįžusi prieš Naujuosius metus, dėl to ji iš M. buvo paėmusi mobilųjį telefoną. Kokį mobilųjį telefoną dukra turėjo įvykio metu, nežino. Mano, kad dukra parą laiko neatsiliepinėjo telefonu dėl to, kad nenorėjo pyktis, nes žinojo, kad jie yra prieš tokias vakarones. Vėliau dukra pasakojo, kad tą dieną buvo gimtadienyje, po to – pas bendraklasį, bijojo, kad jie ją bars, nes jie prieš tokius lakstymus. Nežino, kodėl teismo ekspertizės akte nurodyta, kad M. dažnai bėgdavo iš namų ir kelias paras negrįždavo, taip nebuvo. Ji su vyru dukrą M. auklėja dorai, reikalauja vykdyti pareigas, mokytis, neleidžia lankytis naktiniuose vakarėliuose, vartoti svaigalus ir rūkyti. Kadangi patys nerūko, kai dukra grįžta, pauosto. M. klauso jų. Nepamena, ar M. buvo išėjusi iš namų be jų leidimo, gal ir buvo atvejis, kai ją parvežė iš šokių, kai ji išėjo neatsiklausiusi. M. buvo apžiūrėta ginekologo, kai gulėjo Kauno klinikose dėl apendicito priepuolio. K. M. apklausos metu sakė, kad iki įvykio nebuvo apžiūrėta ginekologo, pasakyti negali. Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai teisingi, tačiau kai namo parvežė M., ji neatrodė apsvaigusi nuo alkoholio, ikiteisminio tyrimo metu ji sakė, kad M. atrodė apsvaigusi, apibūdinimas “išgėrusi“ būtų netikslus, todėl šioje dalyje jos parodymai užrašyti netiksliai. M. painiojosi, kai klausė, kur buvo, pasakė kitą, ne R., vardą, tik paklausus dar kartą, pasakė R. vardą. Nurodė, kad po įvykio ir jos pačios būsena ir sveikata taip pat pablogėjo, tą rodo medicininiai duomenys. Civilinio ieškinio turtinę žalą sudaro kelionių, lankymo, vaistų išlaidos. Jie taip pat patyrė labai didelę moralinę žalą. Liudytojas E. A. parodė, kad maždaug prieš metus laiko, važiuojant iš darbo, jam paskambinusi žmona V. A. pasakė, kad jo podukra M. išėjo iš namų ir negrįžo. Su žmona

Nutarė

3palaukti, galvojo, kad M. galėjo užsukti pas draugę Nesulaukę, skambino M. klasiokams, draugams, tačiau surasti nepavyko. R. M. dar nebuvo grįžusi. Iš M. klasioko sužinojęs, kad M. buvo pas jį, o paskui išvažiavo su kažkokiais draugais iš Šėtos miestelio, su savo pusbroliu nuvažiavo į Šėtą ieškoti vaikino, vardu R. ar R.. Klausinėjo bare, praeivių, policijos pareigūnų. Grupė jaunuolių parodė namą, kuriame gyvena R. Pro langą matė, kad vyksta balius, sėdi jaunuoliai, tarp kurių buvo ir moteris, išgėrinėja, groja muzika. Apėjęs namą iš kitos pusės, pro langelį tualete pamatė verkiančią M. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, jog tualete matė verkiančią M. dėl to, kad jam niekas neuždavė tokio klausimo. Pro neužrakintas duris įėjęs į vidų, pabeldė į tualeto duris, pakvietė M. vardu. M. atidarė duris, buvo apsiverkusi. Neklausė, kodėl ji verkia, pasakė, kad greitai apsirengtų, nes vyks namo. Iš namo kambarių pradėjus eiti jaunuoliams, paklausė, kas yra namo šeimininkas. Kažkuriam iš jų prisistačius šeimininku, pasakė, kad daro blogai, paklausė, ar žino, kad M. yra nepilnametė, o verčiama vartoti alkoholinius gėrimus. Namo šeimininkas atrodė išgėręs, elgėsi drąsiai, sakė, kad „nieko nebuvo, nieko neatsitiko“, ką turėjo omenyje tai sakydamas, nežino. Matė gal penkis vaikinus, į kambarį nuėjęs nebuvo. Paklausus, ar tarp jų yra pilnamečių, vienas pasakė esąs pilnametis. Matė, kad buvo vartojamas alkoholis, tarp jaunuolių griuvinėjančių nebuvo, bet buvo svirduliuojančių. Buvusių name vaikinų jis griežtai „neauklėjo“. Važiuojant namo, pastebėjo, kad M. būsena keista, bet ne nuo alkoholio poveikio, ji nieko rišliai nesugebėjo pasakyti. Automobilyje M. atsipalaidavo, pasijautė saugiai. Namuose jis su žmona bandė M. klausinėti apie su ja buvusius jaunuolius, bet jos būklė buvo tokia, kad nusprendė palaukti ryto. Kitos dienos rytą jis išėjo pasiimti automobilio, o žmona kalbėjosi su M. ir sužinojo, kad ji buvo išprievartauta. M. minėjo, kad tą vakarą jai išgėrus alaus pasidarė bloga ir ji nuėjo į kitą kambarį atsigulti. Po pusės valandos atėjęs R. S. pradėjo lįsti, užlaužė ranką, atliko lytinį aktą, pagrasino, kad niekam apie tai neskelbtų, nes bus blogai. Dėl to jie kreipėsi į policijos komisariatą. Po įvykio M. tapo uždaresnė ir bendrauja tik su mama. Po įvykio M. ne vieną kartą bandė žudytis: pirmą kartą pjovėsi venas namuose, antrą kartą – Druskininkų sanatorijoje, būdama svečiuose Vilniuje bandė nuodytis. Su M. gyvena 10 metų. Jam nėra žinoma, kad M. anksčiau yra turėjusi psichologinių problemų. Visas M. problemas jis sieja su jos išžaginimu. Iš žmonos girdėjo, kad M. buvo grasinama ir po įvykio, kaltinamasis pradėjo lankytis jos mokykloje, per draugus skleidžia paskalas. Dėl to M. būklė pablogėjo, ir ji buvo išvežta gydymui į Vilnių. Iki to įvykio M. vieną kartą buvo negrįžusi į namus – prieš Naujuosius Metus. Liudytojas E. D. parodė, kad 2009 m. sausio mėnesį, dienos nepamena, paskambinęs jo pusbrolis E. A. pasakė, kad jo podukra M. negrįžo namo, ir paprašė nuvežti jį į Šėtą. E. A. sakė, jog sužinojo, kad M. gali būti Šėtoje pas kažkokį „boksininką“. Nuvažiavę į Šėtą, apie porą valandų ieškojo, po to jaunimas nurodė adresą. Sustoję prie namo, nuėjo pažiūrėti, ar ten yra M. Pro langą pamatė baliavojantį jaunimą, tačiau M. ten nebuvo. Nuėjęs iš kiemo pusės, pamatė M. sėdinčią tualete ant unitazo ir kažką veikiančią su telefonu. Namo durys buvo neužrakintos, jie užėjo į vidų. Jie pabeldė į duris, už kurių buvo M., E. A. pasakė, kad tai jis, M. atidarė duris. E. A. pasakė jai, kad eitų į automobilį, ir M. apsiverkusi išėjo. M. buvo labai išsigandusi, „kaip nesavame kailyje“. Jiems užėjus, viduje buvo triukšminga, grojo muzika. Jiems kelis kartus kviečiant šeimininką, prie jų atėjo jaunuoliai, kurie buvo išgėrę, sunkiai orientavosi. Ar tarp jų buvo kaltinamasis, nepamena. E. A. prisistatė, kad jis yra M. patėvis. Koks tarp E. A. ir jaunuolių vyko pokalbis, nepamena, tačiau kalba apie tai, kad M. yra nepilnametė, buvo. E. A. su jais pasišnekėjus, jie pasikvietė lauke stovėjusią M. ir išvažiavo. Vežama namo M. verkė ir tylėjo. E. A. barė M. už tai, kad ji negrįžo namo, ar klausė jos, kad atsitiko, nepamena. Tik po kurio laiko E. A. jam pasakė, kad M. buvo išprievartauta, kad jai blogai, bei kad buvo vežama gydyti. Liudytojas E. P. parodė, kad 2009 m. sausio 24 d. apie 20 val. su sužadėtine I. I. atvažiavo pas brolio draugą R. į Šėtos miestelį Kėdainių r. Ten jau buvo brolio draugai: D., U., M. Visi sėdo prie stalo, išgėrė alaus, bendravo. Ar M. gėrė, nematė, su ja asmeniškai nebendravo, neklausė jos, pas ką ji atvažiavo. Jo sužadėtinė I. sakė, kad ruošdama maistą stalui, bendravo su M., minėjo, kad M. galėjo būti apie 15-16 metų. Matė R. bendraujantį su M., jie buvo šalia vienas kito, kalbėjosi. Jų abiejų šokančių nematė, nes sėdėjo nugara į tą vietą, kur buvo šokama, taip pat nematė jų apsikabinusių, besibučiuojančių, bei ar jie kur nors buvo išėję. Į miegamąjį įėjęs nebuvo, nematė, ar jame kas nors buvo. Kambaryje negarsiai grojo muzika, miegamasis buvo maždaug 5 m atstumu, mano, kad būtų girdėjęs, jei kas nors iš ten būtų šaukęs, tačiau verksmo, pagalbos prašymo gal ir nebūtų girdėjęs. Jis su M. asmeniškai tą vakarą nebendravo. M. buvo linksma, elgėsi, kaip ir visi, šypsojosi, liūdnos jos nematė, išsigandusi nebuvo, jos verkiančios nematė. Niekas nekalbėjo ir nesigyrė apie lytinį santykiavimą. Vienu metu pasigirdo šurmulys, ir į kambarį įėjo vyras, klausė „kuris čia storas“, kuris vyriausias“. Jis atsikėlė nuo stalo, o tas vyras jį pasivedėjo, pradėjo agresyviai kalbėti, auklėti“, sakė, kad jis, kaip vyresnis, turėjo žiūrėti, kas čia vyksta, išsiaiškinti, kiek kam yra metų, klausė, ar jis žino, kiek metų M., minėjo kažkokius „straipsnius“. Tuo metu šalia jo buvo M., kuri buvo išsigandusi, mano, jog dėl to, kad atvažiavo jos parvežti, nes iki to laiko ji išsigandusi nebuvo. Buvo ir kitas vyras, kuris stovėjo koridoriuje. Pokalbis buvo neilgas, ir vyrai su M. išvažiavo. Matė, kad kai buvo atvažiavę vyriškiai, R. išsigando, sakė „straipsnis, straipsnis“, bei kad kažkas jo „laukia“, bet konkrečiai nepasakė, kad turėjo lytinių santykių, jis tik iš konteksto suprato, kad kažkas tokio galėjo būti. Jis pats buvo šiek tiek apsvaigęs nuo alkoholio, R. S. - taip pat. Dar truputį pabuvę, jie apie 23-24 val. irgi išvažiavo namo. Apie tai, kad M. parašė pareiškimą policijai, sužinojo iš brolio.

4Liudytoja I. I. parodė, kad 2009 m. sausio 24 d., su sužadėtiniu E. P. nuvažiavo į Šėtą paimti jo brolio N., kuris buvo pas R. S.. Ten jau buvo mergina, vardu M., dar keli N. draugai, iš kurių pažinojo D. ir B. Kiek M. buvo metų nežinojo, iš išvaizdos buvo galima pamanyti, kad jai 18-19 metų, nes buvo pasidažiusi, atrodė vyresnė. Jai nuėjus į virtuvę pjaustyti maistą, R. atvedė M., kuri paklausė, ar nereikia padėti. Jos susipažino, pasikalbėjo. M. minėjo, kad pas R. atvažiavo prieš 2-3 val. Matė, kad M. bendravo su R., vienas kitam rodė dėmesį, kartu sėdėjo prie stalo, buvo prie kompiuterio, eidavo parūkyti. Vaikinai sėdėjo prie stalo, šiek tiek gėrė alaus. Ji alkoholinių gėrimų negėrė, nes vairavo automobilį. Matė, kad M. rankoje laikė stiklinę, bet negali pasakyti, ką ji gėrė. Atvažiavusi pastebėjo, kad R. S. atrodė šiek tiek išgėręs, ką jis gėrė, nematė. Ant stalo stovėjo vienas 0,5 l talpos butelis degtinės, ją gėrė jos sužadėtinis. Ji visą laiką prie stalo nesėdėjo, išeidavo į virtuvę, bet matė, kad didesnę laiko dalį M. buvo kartu su R. Žino, kur tame name yra miegamasis, jame jokių žmonių nematė, nes pro jį nevaikščiojo. Būdama kambaryje būtų girdėjusi, kas vyksta miegamajame, nes kambarių sienos kertasi, kambaryje muzika grojo negarsiai. Kažkuriuo metu matė, kad M. turėjo mobilaus ryšio telefoną, gali būti, kad ji kam nors rašė SMS žinutę ar ją skaitė. Ar M. kam nors skambino mobiliuoju telefonu, nematė. Vienu metu išgirdo žingsnius, ir į kambarį įbėgo vyriškis. Jis elgėsi agresyviai, šaukė „kur yra tas Storas“. „Storu“ vadina D. Kilo šurmulys, visi pašoko nuo stalo. Vyriškis paklausė, ar yra pilnamečių, kažką kalbėjo apie pasus. Kur tuo metu buvo M., nematė. Ji pasakė sužadėtiniui, kad eitų pasikalbėti su vyriškiu, nes pastarasis elgėsi labai agresyviai. Sužadėtinis su vyriškiu išėjo į koridorių, apie ką jie kalbėjosi, negirdėjo. Įbėgusi į kambarį M. paklausė, ar gali pasiimti savo megztinį, jį pasiėmė ir išbėgo. M. išvažiavus, R. buvo išsigandęs, nesuprato, kas vyksta, bet tai nekeista, nes ir ji buvo išsigandusi, kadangi tas vyras elgėsi labai agresyviai. Prie jos R. apie lytinius santykius nekalbėjo. Verkiančios M. ji nematė. Atvažiavus vyriškiui, M. atrodė išsigandusi, pablyškusi, mano, kad bijojo tėčio. Jai pačiai to vyro įsiveržimas sukėlė didelę baimę. Teisiamajame posėdyje BPK 276 str. tvarka perskaičius I. I. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose ji nurodė, kad įėjusi į kambarį pamatė M., sėdinčią šalia R., jie buvo apsikabinę, suprato, kad jie gali būti pora, jai atrodė, kad M. gali būti 16-17 metų, nemano, kad R. ją išžagino, nes iš jo kalbų suprato, kad M. yra jo panelė (1t.b.l.148), I. I. nurodė, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Liudytoja D. S. – kaltinamojo motina, parodė, kad tuo metu ji su vyru buvo išvykusi dirbti į Angliją, o sūnus R. gyveno su močiute Kauno g. 28, Šėtoje, Kėdainių r. Penktadienį ji skambino sūnui, jis prašė išleisti pas draugą į gimtadienį. Ji leido, žinojo, kad gimtadienis bus švenčiamas Jonavoje. Močiutė tuo metu buvo išvažiavusi į savo namus Čiobiškyje. Kai šeštadienį vėl paskambino R., jis sakė, kad viskas gerai. Kai R. skambino sekmadienio vakare, jis neatsakė, o pirmadienį Anglijoje gyvenantis vyresnysis sūnus pasakė, kad R. išsivežė policijos pareigūnai, nes jis įtariamas merginos išžaginimu. Sūnus sakė, kad šeštadienį jų namuose buvo R. draugai ir ta mergina. Vėliau R. papasakojo, kad gimtadienio vakarėlyje susipažino su M., jie apsikeitė telefono numeriais., o kitą dieną R. draugai sugalvojo pas juos švęsti, buvo 7-9 vaikinai, sakė, kad ta mergina pas jį atvažiavo savo noru. Apie tai, kaip jie atsidūrė miegamajame, R. jai nieko nesakė. Jai yra žinoma, kad R. iki to laiko neturėjo merginų. R. sakė, kad lytiškai santykiavo, sakė, kad pirmą kartą „pergulėjo“ su panele ir dabar yra kaltinamas išžaginimu, sakė, kad merginos nemušė, jie abu susitarė ir pasimylėjo. Sūnų gali charakterizuoti kaip savarankišką, dėl jo iki to laiko jokių problemų neturėjo.

5Liudytojas D. S. parodė, kad 2009 m. sausio 23 d. buvo švenčiamas R. Č. gimtadienis, kuriame buvo jis, R., R., N., M., M., kurią buvo pasikvietusi M., visi gėrė alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko M. ir M. pasiėmė kažkokie jų draugai. Kitą dieną susitikę planavo važiuoti į Šėtą. M. taip pat sutiko važiuoti. Jie klausė M., ar apie tai žino jos tėvai, ar dėl to nebus nemalonumų, bet ji sakė, kad susiskambino su tėvais, jie ją išleido. M. sakė, kad iš viso nebuvo grįžusi namo po to, kai išvažiavo iš gimtadienio vakarėlio. Į Šėtą važiavo vienu automobiliu jis, R., M., R., N. R, namuose šventė, gėrė degtinę, alų, šoko, visi buvo viename kambaryje. Pradžioje M. daug negėrė, vėliau pradėjo gerti degtinę, gėrė daugiau, negu jis, gėrė visi ratu iš mažo stikliuko. Jis pats išgėrė apie 10 stikliukų. M. išgėrė stikliuką, pašoko, po to dar išgėrė. Matė, kad M. ir R. apsikabinę šoko, bučiuojantis jų nematė. M. buvo išėjusi į kitą kambarį prie kompiuterio, sakė, kad reikia „susirašyti“ su tėvais, prašė palikti ją vieną. Ar M. turėjo mobilaus ryšio telefoną, nematė. Vėliau R. su M. buvo kažkur išėję, mano, kad į kitą kambarį, maždaug po 15 min. vėl grįžo. Kuris iš jų išėjo pirmas, neprisimena. Grįžusi M. buvo linksma, dar linksmesnė, nei anksčiau. Jei jos nuotaika būtų pasikeitusi, būtų pastebėjęs. Po to, kai M. ir R. grįžo, jis pats asmeniškai su jais nesikalbėjo. Teisiamajame posėdyje perskaičius D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad kai iš kambario, į kurį buvo nuėjęs su M., grįžo R., jis atrodė laimingas, juokėsi, paklausus, kas yra, pasakė, kad su M. mylėjosi, abu to norėjo, santykiavo su prezervatyvu, M. jam sakiusi, kad tai jos pirmi lytiniai santykiai (1t.b.l.154), nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad vėliau atvažiavo, kaip suprato, M. tėvas su draugu, įėjo į namus, pradėjo rėkauti, grasinti, kaltinti, minėjo kažkokius straipsnius. Kuris iš atėjusių vyrų šaukė, neprisimena, nes buvo gerokai išgėręs. Vyrai M. išsivežė. M. buvo linksma, verkiančios ar liūdnos jos nematė. Tik vėliau sužinojo, kad R. sulaikė. M. buvo sakiusi, kad jai 16 metų. Gimtadienio vakarėlyje M. prie jo priekabiavo, bet jis ją atstūmė, nes turėjo kitą draugę, todėl nesistebi, kad ji pati galėjo norėti lytinių santykių. Ikiteisminio tyrimo metu to nesakė, nes jį klausinėjo apie kitos dienos įvykius. Liudytojas N. P. parodė, kad 2009 m. sausio 24 d. su M., kurios iki to laiko nepažinojo, susitiko Jonavoje, prie 3-io tvenkinio, nes ji taip SMS žinutėmis buvo susitarusi su R. Nusipirkę degtinės, alaus, automobiliu, kuriame buvo jis, R., R., D., D., U. ir M., nuvažiavo į Šėtą pas R. Jis tą vakarą negėrė, nes nenorėjo, o visi kiti gėrė. Ant stalo buvo butelis 0,5 l degtinės ir 10-12 butelių alaus. Grojo muzika, visi šoko, buvo gera nuotaika. Jis buvo kitame kambaryje prie kompiuterio. M. matė geriančią, ji, kaip ir visi, gėrė degtinę, alų, kiek išgėrė, nežino. Ar gėrė R., nematė, ikiteisminio tyrimo metu sakydamas, kad R. gėrė alų ir degtinę, galėjo suklysti. M. daugiausia bendravo su R., bet bendravo ir su kitais. Kiek M. metų jis nežinojo, galvojo, kad gali būti 16 metų. Su M. ir kitais buvo išėjęs į lauką parūkyti. Matė, kad M. mobiliuoju telefonu susirašinėjo žinutėmis. Matė R. su M. šokančius, apsikabinusių nematė. M. šoko ir su kitais. Nematė, kad M. su R. būtų kur nors ėję, nes daugiausia buvo kitame kambaryje. Muzika grojo normaliu garsu. Atvažiavę M. patėvis su draugu patys atsidarė duris, įėjo į namus, klausė, kur M., pradėjo visiems grasinti kažkokiais straipsniais, klausė, ar jie žino, kad M. yra nepilnametė. Jie bandė sakyti, kad M. pati pasisiūlė važiuoti. M. su tėvu išvažiavo namo, jis, dar kiek pabuvęs, su broliu ir jo drauge irgi išvažiavo namo. Gerai pažįsta R., žino, kad jis negalėjo išžaginti M. M. verkiančios nematė.

6Liudytojas R. Č. parodė, kad 2009 m. sausio 23 d. šventė jo gimtadienį pas N. P. tėvą. Buvo jis, D., M., M., N., R., K., B., B. Vakarėlyje gėrė degtinę, alų, šoko, dainavo. M. su M. išvažiavo, jis irgi išvažiavo. Kitą dieną su M. susitiko prie 3-io tvenkinio Jonavoje, ji buvo pasiprašiusi važiuoti kartu su jais į Šėtą. Nuvažiavo į Šėtą pas R., susėdo prie stalo, gėrė alų, buvo išėję su M. parūkyti. Rūkant M. pasakė, kad ji šiandien nori būti su R., sakė, kad „traukia ant meilės“, „ant R.“. Grįžus į kambarį, toliau šventė, sėdėjo prie stalo, prie kompiuterio, buvo virtuvėje. Matė M. geriančią degtinę, kiek ji išgėrė, nežino, bet tikrai ne vieną taurelę, atrodė išgėrusi. Kad M. gertų alų, nematė. Matė R. su M. apsikabinusius, besibučiuojančius, vėliau matė M. išeinančią iš kambario su R. Muzika kambaryje grojo gana stipriu garsu. Atstumas nuo kambario, kuriame visi buvo, iki miegamojo – 1-2 metrai, jei durys uždarytos, nesigirdėtų, kas ten vyksta. Grįžę R. su M. niekuo nesigyrė. Prieš tai buvusį vakarą pastebėjo, kad M. prie visų vaikinų „lindo“, jis ir ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad ji bandė užmegzti santykius su D., matė juos bučiuojantis. Po kažkiek laiko atvažiavo M. tėvas, pradėjo visus gąsdinti, kad perduos policijai. Kodėl jis taip sakė, nežino. M. verkiančios nematė. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, prašo jais remtis. Iš teisiamajame posėdyje BPK 276 str. tvarka perskaitytų R. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis nurodė, jog nematė, kad M. gertų, gal kiek ir išgėrė, matė, kad M. buvo R. tėvų miegamajame, iš ten ėjo į tualetą, grįžo vėl atgal, ko ji vaikščiojo, nežino, vienu metu R. sakė, kad M. jį kviečia į kambarį ir jam reikia eiti, kiek laiko kambaryje nebuvo R. ir M., pasakyti negali. M. išvažiavus su atvykusiais vyrais, R. labai susinervino, pasakė, kad su M. turėjo lytinius santykius, sakė, kad abu norėjo atlikti lytinį aktą, bučiavosi. Nemano, kad R. išžagino M., M. nieko neprašė, neverkė, kodėl kaltina R., nežino, mano, kad tai M. tėvų įtaka (1t.b.l.152-153).

7Liudytojas D. L. parodė, kad 2009 m. sausio 24 d. apie 19 val., būdamas Jonavoje su draugais R. S., N. P., Raimondu, kurio pavardės nežino, D. S. sugalvojo važiuoti pas R. į Šėtą. R. M. parašė SMS žinutę, klausė, ką veikia, R. jai atsakė, kad planuoja važiuoti pas jį į Šėtą. M. paklausus, ar gali važiuoti kartu, R. atsakė, kad gali. Jonavoje susitikę su M., visi nuvažiavo pas R. Nusipirkę alaus, degtinės, pasidarę valgyti, gėrė, kalbėjosi, klausėsi muzikos. M. alaus negėrė, tik apie 20 val. matė, kad ji išgėrė 2-3 stikliukus degtinės. Viskas vyko ramiai, jokių pykčių nebuvo. Jis, R., D. ir M. lauke rūkydami kalbėjosi, jis jos klausė, kas jai iš visos kompanijos labiausiai patinka, M. atsakė, kad labiausiai jai patinka R. Grįžę į kambarį, visi sėdėjo prie stalo. M. sėdėjo prie R., pati buvo jį apsikabinusi, jie kalbėjosi, juokėsi. M. atrodė lengvai apsvaigusi, tačiau orientavosi aplinkoje, kalbėjo rišliai. Vienu tarpu M. su R. buvo išėję, pirma išėjo R., po to – M., išėję buvo gal 10-15 min. Kai grįžo, R., buvo persirengęs, apsimovęs sportines kelnes, dėl kokių priežasčių, nežino. Suprato, kad R. su M. galėjo turėti lytinius santykius, nes kartu buvo išėję. Jokių riksmų jis negirdėjo. Muzika kambaryje grojo tokiu garsu, kad jie galėtų susikalbėti, esant tokiai muzikai triukšmą ar riksmą kitame kambaryje būtų girdėjęs. Maždaug po valandos atvažiavo M. tėtis, ėmė agresyviai elgtis, rėkti, grasinti, minėjo kažkokius straipsnius už tai, kad jie „pasiėmė“ nepilnametę, po to pasiėmė M. ir išvažiavo. Apie 21-22 val. E., N. ir I. išvažiavo, o jis, D. ir R. liko pas R. ir nuėjo miegoti. Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų BPK 276 str. tvarka D. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog jis nurodė, kad jam lauke rūkant su R., atėjusi M. pasakė, kad gerai miegojo, jam paklausus M., kaip sekasi meilės reikalai, ji atsakė, kad norėtų tik su R., tada suprato, kad R. su M. galėjo turėti lytinius santykius (1t.b.l.150). D. L. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai teisingi, toks pokalbis tarp jo ir M. buvo. Taip pat parodė, kad apie 20-21 val. jis pats buvo lengvai apsvaigęs, R. S. – išgėręs. Matė, kad M. turėjo mobilaus ryšio telefoną, juo naudojosi, rašė SMS žinutę, taip pat matė, kad M. buvo prie kompiuterio, ką ji ten darė, nematė. Po įvykio kalbėjosi su R., ką jis sakė, nepamena. Mano, kad M. apkalba R., nes jai kažkas daro spaudimą.

8Liudytojas R. D. parodė, kad turi sodybą, kuri yra važiuojant nuo Jonavos link Ukmergės. 2009 m. sausio mėn. pabaigoje buvo švenčiamas jo dukterų Ž. ir I. draugų gimtadienis, jis buvo nuvykęs pažiūrėti, kaip ten viskas vyksta. Sodyboje buvo jo dukros, M., dar viena mergina, kurios nepažįsta, jos vardo nežino. Mergina buvo smarkiai išgėrusi, tai akivaizdžiai matėsi. Jis pasiūlė iškviesti taksi, kad mergina važiuotų namo, bet ji nesutiko, sakė, jog eis pėsčia.

9Liudytojas U. B. parodė, kad 2009 m. sausio 23 d. nuvyko pas R. S. į Šėtą. Kėdainių r. Nurodė, kad nuo įvykio praėjo daug laiko, jis visko nebeprisimena. Iš teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka perskaitytų U. B. parodymų matyti, jog jis parodė, kad kitą dieną pas R. S. atvažiavo jų draugas N. P. Apie 15-16 val. R. gavo žinutę iš M. iš Jonavos, kuri klausė „gal žinot, kur gauti plotą“. R. jai parašė, kad plotas gali būti pas jį, tikslaus teksto jis nematė. M. parašė, kad gali atvažiuoti su drauge. Sugalvoję, kad reikia važiuoti atsivežti panas, R. tėvų automobiliu, kurį vairavo pats R., nuvažiavo pas Jonavoje gyvenantį D., kuris sutiko važiuoti kartu. Su jais dar važiavo D. ir R. Po to nuvažiavo prie 3-io tvenkinio, kur jų laukė M. Iki to laiko jis M. nebuvo matęs. Nusipirkę alaus, pas R. atvažiavo apie 17 val., visi susėdo svetainėje. M. sėdėjo prie kompiuterio, jam prie jos priėjus, sakė, kad jai skambina tėvai ir pyksta, nes ji negrįžta namo, bet paskui pasakė, kad tėvai jai leido būti pas R. Apie 19 val. atvažiavo N. brolis E. P. su drauge I. Visi sėdėjo prie bendro stalo, eidavo į lauką parūkyti, klausė muzikos. Nematė, ar R. su M. kažkur buvo išėję. M. jokios pagalbos neprašė. Matė, kad ji visada turėjo mobilaus ryšio telefoną. Visi šoko, kvailiojo. Nežino, kokiu laiku, pamatė į namą įbėgantį nepažįstamą vyrą, kuris garsiai rėkė „ eisit ant straipsnio“. E. P. nuėjo su tuo vyru pakalbėti. Tuo metu M. kambaryje nebuvo. Suprato, kad tas vyras ieško M. Kodėl ir už ką ant jų rėkė tas vyras, nežino. Name jokio konflikto nebuvo, nematė, kad M. būtų buvusi apsiverkusi, ji visą laiką buvo linksma. Apie tai, kad R. ir M. turėjo lytinius santykius, nežino, R. apie santykius su M. jam nieko nepasakojo. Sekmadienį atvykę policijos pareigūnai sulaikė R., sakė, jog dėl išžaginimo (b.l.149). U. B. nurodė, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, jis juos tvirtina. Taip pat parodė, kad matė, jog R. gėrė alų, kad gertų degtinę, nematė, M. nematė geriančios. M. elgėsi normaliai, ji neatrodė esanti nepadori mergina. Tuo metu, kai į namus įėjo vyras, atvažiavęs paimti M., ji buvo tualete, kada įėjo į tualetą ir kaip atrodė išėjusi iš jo, nematė. Liudytoja M. J. parodė, kad 2009 m. sausio mėnesį pas N. P. tėtį buvo švenčiamas R. Č. gimtadienis, į kurį buvo pakviesta ir M. Ji atvyko taksi automobiliu, sakė, kad mama išleido ją į gimtadienį. Tik po kurio laiko sužinojo, kad M. mamos leidimo neprašė, išnešė šiukšles ir negrįžo. Kiek pasėdėjusi ir išgėrusi, M. pradėjo kibti prie D. S., buvo nusivedusi jį į atskirą kambarį, tačiau ji D. nuo M. atitraukė ir išvedė iš kambario, kad jie nebūtų dviese. Dar daugiau išgėrusi M. pradėjo lįsti prie R., prašė, kad ją pabučiuotų. Vėliau jos sugalvojo nuvažiuoti į pirtį, kurioje šventė jos pažįstami. Pirtyje jos draugės Ž. tėvas R. D. pastebėjo, kad Monika išgėrusi, siūlė jai pasilikti ir išsimiegoti, bei ryte parvežti namo, ji taip pat siūlė kartu su ja važiuoti namo taksi, bet M. nesutiko, paskambino savo draugams, sužinojo, kad ten geriama, ir su jais išvažiavo. Rytą ji paskambino M., kuri pasakė, kad su vaikinais, kurie atvažiavo jos paimti, ji prabuvo iki paryčių prie kažkokio ežero, nenorėjo važiuoti namo, paskambino klasiokui, paklausė, ar jis vienas, ir pas jį nuvažiavo. Jai pasakius M., kad ji turi grįžti namo, M. sakė, kad nori pasilinksminti, bei kad jos mama pripratusi prie to, kad ji negrįžta namo. Po kurio laiko paskambinęs M. patėvis klausinėjo, kur yra M., liepė ją surasti. Ji pasakė, kad dieną M. buvo pas klasioką, o kur ji yra šiuo metu, nežino. Po kurio laiko jai paskambinusi M. pasakė, kad važiuoja pas R. į Šėtą, ji apie tai pasakė vėl jai paskambinusiam M. patėviui. Prisijungusi prie susirašinėjimo tinklapio pamatė, kad ir M. prisijungusi, parašė jai, kad jos ieško patėvis. M. prašė nesakyti, kur ji yra, nes jau su tėvais susitarė, ir jie žino, kur ji. Kitą dieną sužinojo, jog M. pasakė, kad R. ją išprievartavo, nors tai netiesa. M. dar būdama gimtadienyje sakė, kad jei norėtų su kuo nors „susimesti“, tai pasirinktų R., norėtų su juo būti. M. jai yra sakiusi, kad anksčiau yra ilgai draugavusi su vaikinu, bet su juo „nieko nedarė“, o nekaltybę prarado visai su kitu, kada tai buvo, ji M. neklausė. Dabar ji su M. nebebendrauja.

10Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas namas, esantis Kėdainių r. Šėtos mstl. Kauno g. 28, namo tualete esančioje šiukšlių dėžėje rastas prezervatyvas, kambaryje rastos dvi paklodės su galimais biologiniais pėdsakais, kurie paimti tyrimui (1t.b.l.5-11), paklodės apžiūrėtos, požymiai užfiksuoti daiktų apžiūros protokole (1t.b.l.17-18). Byloje esanti gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad M. T. yra gimusi 1993 05 25 (1t.b.l.100). Iš baudžiamojoje byloje esančio teismo Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. S. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ (1t.b.l.19), kuris apžiūrėtas, apžiūrėti „Gauti“ ir „Išsiųsti“ panešimai, jų turinys užfiksuotas protokole (1b.l.20-43). Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. S. pateikė dvejas apatines kelnaites, džinsines kelnes, kurias įvykio metu mūvėjo jos duktė M. T. (1t.b.l.50), minėti daiktai apžiūrėti, duomenys fiksuoti daiktų apžiūros protokole (1 t. b.l.51-52). Byloje esančioje Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. 140-(2569)-ISI-9982 nurodyta, kad ant pateiktų kelnaičių nr. 1 ir kelnaičių Nr. 2, paimtų iš nukentėjusiosios M. T., rasta spermos, netinkamos asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, ant kelnaičių ir prezervatyvo, paimto iš R. S. namų, spermos nerasta (1t.b.l.66-70). Byloje esanti Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G28/09 (12) patvirtina, kad apžiūrėjus M. T., išorinių kūno sužalojimo žymių nekonstatuota, M. T. yra pažeista mergystės plėvė, t.y. akušerinio ginekologinio tyrimo metu rastas šviežias mergystės plėvės plyšimas, tie 6-ta valanda pagal laikrodžio ciferblatą, rastas gleivinės nubrozdijimas makšties prieangyje ties sąsmauka bei šviežias mergystės plėvės plyšimas duoda pagrindą teigti, kad su M. T. lytinis aktas galėjo būti atliktas ir aplinkybėse nurodytu laiku, kadangi mergystės plėvė yra plyšusi, tai rodo, kad su M. T. atlikti lytinį aktą, nepažeidžiant mergystės plėvės, nebuvo galima, lytinio akto metu įvykęs mergystės plėvės plyšimas M. T. sukėlė fizinį skausmą (1t.b.l.54-55). Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad M. iš jai parodytų trijų asmenų atpažino R. S. (Nr.1), kaip asmenį, kuris 2009 01 24 ją išžagino (1t.b.l.181-183). Iš byloje esančios 2009 m. gegužės 29 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. ( - ) matyti, kad M. T. 2004 metais sirgo psichikos sutrikimu – Vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Disociacinis sutrikimas. Šiuo metu M. T. konstatuotas Potrauminis streso sutrikimas, išsivystęs po patirto streso 2009 01 24 kaip pasekmė dėl R. S. veiksmų. M. T., atsižvelgiant į individualius psichologinius ypatumus, pažintinių gebėjimų išsivystymą, galėjo pakankamai teisingai suvokti su ja atliktų veiksmų pobūdį ir reikšmę. M. T., atsižvelgiant į individualius psichologinius ypatumus, pažintinių gebėjimų išsivystymą bei tiriamosios nurodytas įvykio aplinkybes ir emocinę būklę įvykio metu (įtariamojo grasinimai sukėlė tiriamajai didelį išgąstį, baimę), tiriamoji negalėjo aktyviai priešintis įtariamojo veiksmams. M. T. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai, aprašyti tiriamojoje akto dalyje. M. T. nenustatyta pažintinės veiklos sutrikimų, nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti ar padidintas polinkis į įtaigumą. Nėra jokių objektyvių duomenų apie M. T. pernelyg ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis. M. T. gydymas Vaiko raidos centre yra priežastiniame ryšyje su 2009 01 24 įvykdytais, jos nurodytais R. S. nusikalstamais veiksmais. M. T. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiosios minimo įvykio patirtas stresas gali palikti liekamųjų reiškinių. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios ir liudytojų, dalyvavusių įvykyje prieštaringus parodymus dėl M. T. būsenos prieš įvykį ir iš karto po jo, nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės yra artimos jos išgyventiems įvykiams (1t.b.l.120-123).

11Ekspertė J. R., teisiamajame posėdyje patvirtinusi ekspertizės išvadas, nurodė, kad nors M. T. 2004 m. sirgo psichikos sutrikimu - vidutinio sunkumo depresija, disociacinis sutrikimas, tačiau sprendžiant iš medicininių dokumentų, mokyklos charakteristikos, iki įvykio ji buvo pasveikusi, minėtas depresijos epizodas neturėjo įtakos tam, kad šios ekspertizės metu jai nustatytas sunkus sveiktos sutrikdymas. Bendraujant su nukentėjusiąja, ji buvo nelengvoje būsenoje: kai nebuvo kalbama apie įvykį, kalbėdavo normaliai, o pradėjus kalbėtis apie įvykį, užsisklęsdavo, pradėdavo verkti, atsispindėdavo traumuojantis faktorius, ji, kaip ir visos aukos, fiksuoja baimę. Ekspertė A. Š. teisiamajame posėdyje patvirtino ekspertizės išvadas ir nurodė, kad nukentėjusiosios elgesys iki įvykio ir įvykio metu atitiko paauglišką elgesį, kuriam būdingas bendraamžių dėmesio, draugystės kontaktų siekimas, su tuo galima sieti jos elgesį, pabėgimus. Ekspertizės metu nustatyta, kad nukentėjusioji neturėjo pasiryžimo lytiniams santykiams, tas įvykis jai buvo netikėtas, ji nesitikėjo tokių veiksmų ir negalėjo jų numatyti. Tai, kad nukentėjusiajai buvo anksčiau diagnozuotas vidutinis depresijos sutrikimas, rodo jos polinkį į padidintą jautrumą aplinkos poveikiui, įvykis galėjo pagilinti jos būseną, polinkiai į depresiją, liūdesį, suicidiniai mėginimai rodo jos kaip asmenybės silpnumą. Nėra pagrindo kalbėti apie padidėjusį nukentėjusiosios lytinį potraukį, tokiame amžiuje yra būdinga siekti vaikinų dėmesio, bendrauti, būti pripažintai. Pagal nukentėjusiosios būseną ekspertizės metu, kai ji pasakojo apie įvykio eigą, nesimatė, kad ji pasakotų tai dėl tėvų baimės. Pasakodama apie tai, kad lytiniai santykiai buvo per prievartą, nukentėjusioji pradeda graudintis ir verkti, jaučiama, kad jai tai pasakoti sudėtinga, ji emociškai įsitempia, kas kaip ir patvirtina skaudžius išgyvenimus, jos emocijos atitinka situaciją, apie kurią ji pasakoja. Ekspertizės išvadose konstatuota, kad potrauminis streso sutrikimas išsivystė kaip pasekmė po kaltinamojo veiksmų. Tai, kad nukentėjusioji ne iš karto apie įvykį pasakė tėvams, vertintina kaip visiškas jos pasimetimas, nežinojimas, kaip jai elgtis toliau. Dėl teiginio, kad nukentėjusioji nenori prisiimti atsakomybės dėl savo elgesio, paaiškino, kad paauglystėje tai visiškai natūralu.

12Kaltinamasis R. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu dėl nusikaltimų, kuriais jis kaltinamas, padarymo kaltu neprisipažino, neneigdamas, kad 2009 01 24 lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja, tačiau nurodė, jog tai darė jos sutikimu, teigdamas, kad neatliko jokių veiksmų, kurie galėjo nukentėjusiąją išgąsdinti, elgėsi gražiai, nešaukė, rankų jai nelaužė, negrasino. Kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, jo parodymai nėra visiškai nenuoseklūs, kai kurie jų nevienodi ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, neatitinka kitiems byloje esantiems įrodymams. R. S., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, parodė, kad nukentėjusioji Monika sakė, jog nori atsigulti su juo bei pasakė jam „einam miegoti“ (2t.b.l.8-11), teisiamajame posėdyje jau nebetvirtino, kad Monika sakė, jog ji nori atsigulti būtent su juo, parodė, jog ji sakė, kad nori miego, ir paprašė ją kur nors paguldyti, ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, kad jiems nusirengus, Monika pati pasakė „galim pradėti“, teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad jam paklausus, ar nori su juo pasimylėti, Monika pasakė “taip“. Ikiteisminio tyrimo metu kalinamasis, nurodęs, kad Monika klausė, ar jis turi apsisaugojimo priemonių, bei sakė, jog draugės pasakojo, kad „su gumytėm viskas geriau“, teisiamajame posėdyje nurodė, kad su Monika apie prezervatyvą nekalbėjo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad lytinio akto nebaigė, nes nesustandėjo jo varpa, teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtinęs, kad lytinio akto nebaigė, nurodė, jog dėl ko nebaigė lytinio akto, paaiškinti negali. R. S. taip pat nevienodai aiškino Monikos buvimo vietą atvažiavus jos patėviui: ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad Monika tuo metu išėjo iš tualeto, o teisiamajame posėdyje parodė, kad tuo metu Monika buvo kambaryje, avėsi batus, o jis buvo virtuvėje. Teismas remiasi teisiamajame posėdyje perskaitytais ikiteisminio tyrimo teisėjos VšĮ „Vaiko namas“ patalpose apklaustos nukentėjusiosios M. T. parodymais, mano, jog jais abejoti ar laikyti neobjektyviais nėra jokio pagrindo, kadangi jos parodymai, atsižvelgus į nukentėjusiosios būseną po įvykio, amžių, yra iš esmės nuoseklūs, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad jai pažintinės veiklos sutrikimų nenustatyta, taip pat nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti ar padidintas polinkis į įtaigumą. Teisiamajame posėdyje ekspertė psichologė A. Š. nurodė, kad jei tėvai vaikams yra autoritetas, įprasta ir normalu, kad vaikai, padarę ką nors netinkamo, bijotų tėvų reakcijos, tačiau nurodė, kad pagal nukentėjusiosios būseną ekspertizės metu, jai pasakojant apie įvykio eigą, nesimatė, kad ji tai pasakotų dėl baimės tėvams. M. T. parodymais, 2009 m. sausio mėn. pabaigoje, mamai jos neišleidus pasivaikščioti, ji supykusi susitarė susitikti su drauge M., išnešusi šiukšles, išsikvietė taksi, nuvažiavo pas M. pažįstamą, kur buvo vaikinų ir merginų, vėliau atvažiavo jai iki tol nepažįstamas R., visi gėrė degtinę, su R. kalbėjosi, sakė jam, kad jai 15-a metų, jis jai sakė, kad jam 18-ka metų, R. pasiūlė užsirašyti jo telefono numerį. Apie 22 val. su pažįstamais vaikinais ir M. išvažiavo į sodą, kur buvo daugiau jaunimo, prabuvo apie valandą, buvo užsukusi paimti pas M. pažįstamą palikto savo telefono, po to kartu su M. nuvažiavo į kitą sodo namą, R. parašius ir paprašius išeiti, nesutiko. R. ją nuvežė pas klasioką S., kur apie valandą pamiegojo, pas jį buvo nuo 8 val. ryto iki 17.20 val., po to SMS žinutėmis susitarė su R. važiuoti pas jį į „plotą“ Šėtoje. Jonavoje susitikusi su R. ir jo draugais atvažiavo į sodybą Šėtoje, kur vaikinai pasiūlė išgerti, ir ji išgėrė pusę butelio alaus. Vaikinai reguliavo muziką, visi sėdėjo salone, buvo gal devyni žmonės, ji galvojo, kad jai niekas nieko nepadarys. R. ją apkabindavo, bandė pabučiuoti į lūpas, jis jai nelabai patiko ir ji niekam nėra sakiusi, kad jis jai patinka ar kad norėtų su juo draugauti. Nemanė, kad R. jai galėtų ką nors padaryti. Visi gėrė degtinę, ji sakė, kad negers, tačiau jai liepė gerti, kadangi geria visi, įpylus degtinės, ji neatsisakė ir išgėrė, o kai įpylė antrą, pasijuto blogai, ir nuėjo į kambarį pagulėti, o maždaug po 15-20 min. į kambarį atėjo R., atsigulė šalia, pradėjo ją bučiuoti, ji traukėsi, R. bandė atsegti liemenuką, ji užkišusi ranką, mėgino neleisti, tada R. ją užgulė, atsegė ir numovė džinsus, ji verkė, prašė nieko nedaryti, sakė, kad yra nepatyrusi, tačiau R. nieko nesakydamas pilnai numovė jai džinsus, abejas kelnaites. Ji buvo apsvaigusi, neturėjo jėgų priešintis, tada R. įėjo į ją, akto metu jai skaudėjo ten, kur jis bandė įkišti, ji sakė, kad skauda, bet R. nekreipė dėmesio, jos ranka buvo už nugaros, kai neleido atsegti liemenėlės, o kitą ranką R. užkišo jai po nugara ir buvo ją prispaudęs. Viskas tęsėsi, kaip jai pasirodė, labai ilgai, lytinis aktas truko apie 20 min., ji verkė, prašė paleisti, sakė, kad skauda, tačiau R. lyg nieko negirdėjo. Pajuto tarp kojų kažką šlapia, nemalonaus, ką – nematė, ji gulėjo ir verkė, ar buvo naudojamas prezervatyvas, bei ar po to buvo kraujo, nežino. R. išeidamas pagrasino, kad jei ji kam nors apie tai pasakys, bus blogai. Prieš tai su R. nebuvo kalbos apie meilę, lytinius santykius, jai tai buvo pirmi lytiniai santykiai. Pagulėjusi apie 10 min., apsirengė ir vėl atsigulė, po to nuėjo į tualetą atlikti gamtinių reikalų, o išėjusi pamatė savo patėvį, kuris buvo su savo pusbroliu E., patėvis kažką kalbėjo, sakė, kad su jais yra nepilnametė. Po lytinių santykių su niekuo nebendravo, su patėviu iš karto išvažiavo namo. Patėviui nieko nesakė, namuose nuėjo miegoti, neapsiprausė, nes nebuvo jėgų. Rytą mamai atėjus pasikalbėti ir pamačius ant jos kelnaičių baltą dėmelę ir jai kilus įtarimų, pasakė, kas atsitiko, tėvai kreipėsi į policiją. Galvojo, kad pirmi lytiniai santykiai turi būti sulaukus 18-os metų, tarp mylinčių žmonių, mama ir patėvis buvo kalbėję apie ankstyvų lytinių santykių blogybes. Teismui abejoti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, jie nepaneigti jokiais kitais byloje ištirtais įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai E. P., N. P., I. I., U. B., D. L., R. Č., D. S. patvirtino, kad dalyvavo R. S. namuose vykusiame vakarėlyje, kur buvo ir M., parodė, kad nė vienam iš jų M. niekuo nesuskundė, visą laiką buvo linksma, bendravo, su visais gėrė, liudytojų R. Č., D. L., D. S. parodymais, nukentėjusioji pati siekė artimų santykių su kaltinamuoju, D. S. ir M. J. parodymais, per prieš tai buvusį gimtadienį ji priekabiavo ir prie D. S.. Teismas minėtų liudytojų parodymus vertina kritiškai, atsižvelgus į tai, kad visi jie yra kaltinamojo draugai, anksčiau bendravę ir šiuo metu su juo bendraujantys, todėl gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, be to, jų parodymai nenuoseklūs, daugumos minėtų liudytojų parodymai teisme neatitinka jų ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, šių liudytojų parodymai prieštarauja vieni kitiems, be to, dauguma jų buvo apsvaigę nuo alkoholio, kai kurie iš jų iš viso nematė, ką vakarėlio metu veikė nukentėjusioji ir kaltinamasis, nematė, ar jie buvo išėję iš kambario (E. P., N. P., U. B., I. I.), kitų liudytojų parodymai dėl kaltinamojo ir nukentėjusiosios bendravimo pobūdžio nevienodi: E. P. parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios apsikabinusių ir besibučiuojančių nematė, D. S. – matė juos šokančius, apsikabinusius, bučiuojantis nematė, N. P., matė juos šokančius, apsikabinusių nematė, R. Č. – matė apsikabinusius ir besibučiuojančius, D. L. – M. pati buvo apsikabinusi R. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad nėra jokių objektyvių duomenų apie M. T. pernelyg ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, teisiamajame posėdyje ekspertė psichologė A. Š. paaiškino, kad nukentėjusiosios elgesys iki įvykio ir įvykio metu atitiko paauglišką elgesį, kuriam būdingas dėmesio ir pripažinimo siekimas iš bendraamžių, su tuo sietinas ir nukentėjusiosios pabėgimai iš namų, siekimas vaikinų dėmesio tokiame amžiuje yra visiškai normalus, tačiau tai neduoda pagrindo kalbėti apie padidėjusį lytinį potraukį. Ekspertė A. Š. taip pat nurodė, kad ekspertizės akte yra nurodyta, kad tas įvykis nukentėjusiajai buvo netikėtas, ji tuo metu nesugebėjo numatyti kaltinamojo ketinimų, iš to, ką nukentėjusioji pasakojo ekspertizės metu, jos žodžiai „ne, nenoriu“, patvirtina, kad pasiryžimo lytiškai santykiauti su kaltinamuoju ji neturėjo, nukentėjusioji sakė, kad lytiniai santykiai su kaltinamuoju buvo per prievartą, pasakodama apie tai, ji emociškai įsitempia, dreba balsas, pradeda graudintis ir verkti, jos emocijos atitinka situacijai, apie kurią ji pasakoja. Dėl ekspertizės akte nurodyto teiginio, kad nukentėjusioji nenori prisiimti atsakomybės už savo elgesį, paaiškino, kad tai visiškai natūralu paauglystėje, o kalbant konkrečiai apie įvykį, apie tai, kad nukentėjusioji iš karto apie išžaginimą nepasakė tėvams, tai buvo daugiau pasimetimo reakcija, nežinojimas, ką tokioje situacijoje daryti. Visi vakarėlyje R. S. namuose dalyvavę asmenys tvirtino, kad negirdėjo iš kito kambario (miegamojo), šaukiantis pagalbos ar verkiant. Iš liudytojų E. A. ir E. D. parodymų matyti, kad jiems nuvykus, R. S. namuose buvo triukšminga, grojo muzika, jaunuoliai buvo neblaivūs, dalyvavusių vakarėlyje liudytojų parodymai dėl muzikos garso nevienodi, nukentėjusioji apklausos metu nenurodė, kad ji būtų garsiai šaukusis pagalbos, nurodė, kad ji verkė, prašė kaltinamojo jai nieko nedaryti, todėl akivaizdu, kad kambaryje buvę asmenys galėjo negirdėti nukentėjusios verksmo ir jos prašymų. Nukentėjusiosios parodymus dėl to, kad jai tai buvo pirmi lytiniai santykiai, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad apžiūrėjus M. T., akušerinio-ginekologinio tyrimo metu rastas šviežias mergystės plėvės plyšimas, gleivinės nubrozdinimas makšties prieangyje, ties sąsmauka, kas duoda pagrindą teigti, kad su M. T. lytinis aktas galėjo būti atliktas aplinkybėse nurodytu laiku, taip pat nurodyta, kad lytinio akto metu įvykęs mergystės plėvės plyšimas M. T. sukėlė fizinį skausmą. Tai, kad įvykio metu nukentėjusioji buvo 15 metų amžiaus, matyti iš byloje esančio jos gimimo liudijimo kopijos, pats kaltinamasis taip pat neneigia apie tai žinojęs. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad R. S. namuose ji gėrė alaus ir degtinės, jai pasidarė bloga, buvo apsvaigusi, todėl negalėjo pasipriešinti R. S.. Kad nukentėjusioji gėrė alkoholinius gėrimus, teisiamajame posėdyje iš esmės patvirtino beveik visi R. S. namuose buvę asmenys. Tai, kad nukentėjusioji įvykio metu, atsižvelgiant į jos individualius psichologinius ypatumus, pažintinių gebėjimų išsivystymą, nurodytas aplinkybes, jos emocinę būklę negalėjo aktyviai priešintis kaltinamojo veiksmams, konstatuota ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos akte. Iš liudytojų E. A. ir E. D. parodymų matyti, kad atvykę į R. S. namus, nukentėjusiąją jie rado sėdinčią ir verkiančią tualete, kas atitinka ir nukentėjusiosios parodymus, kad atvykus patėviui, ji buvo tualete, po lytinių santykių su kaltinamuoju su niekuo iš buvusių vakarėlyje nebendravo, taip pat paneigia kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotus parodymus, kad M. tuo metu buvo kambaryje, liudytojo E. P. parodymus, kad ji tuo metu buvo šalia jo. Iš liudytojų E. A. ir E. D. parodymų matyti, kad M. buvo apsiverkusi, labai išsigandusi, „kaip nesavame kailyje“, iš V. A. parodymų matyti, kad į namus parvežta M. buvo liūdna, sutrikusi, keista, o kitą dieną pasakė, kad ją išžagino R., smulkiai papasakojo visas įvykio aplinkybes. Byloje išanalizuotų įrodymų visuma duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis R. S. lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja M. T. prieš jos valią, be jos sutikimo, kas pasireiškė nukentėjusiosios atsisakymu lytiškai santykiauti su kaltinamuoju, jo atstūmimu, verkimu, prašymu ją paleisti, tai matyti iš nukentėjusiosios M. T. parodymų, liudytojų E. A., E. D., nukentėjusiosios V. A. parodymų apie nukentėjusiosios būklę po įvykio, kaltinamojo veiksmai užgulus nukentėjusiąją lovoje, užlaužus ir laikant jos rankas už nugaros vertintini kaip fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją.

13R. S. pareikštas kaltinimas tuo, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikotarpyje nuo 2009 m. sausio 24 d. apie 20 val. savo namuose, esančiuose ( - ), siekdamas lytiškai santykiauti su nepilnamete M. T., gimusia ( - ), atėjęs į kambarį, kuriame ji gulėjo, pasinaudodamas jos apsvaigimu nuo alkoholio, reikalavo su juo lytiškai santykiauti, jai nepaklusus, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra užgulęs ją lovoje, laikydamas užlaužęs rankas už nugaros bei grasindamas užmušti, numovė kelnes ir kelnaites ir prieš nukentėjusiosios valią atliko lytinį aktą natūraliu būdu į makštį. Įvertinus tai, kad nors psichiatrinės, psichologinės ekspertizės metu nukentėjusioji M. T. nurodė, kad R. S., jai nesutikus su juo lytiškai santykiauti, pagrasino ją užmušti (1t. b.l.120-123), tačiau apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo Vaiko raidos centre to nenurodė, nurodė tik tai, kad R. S. išeidamas pagrasino, kad jei kam nors pasakys apie tai, kas įvyko, bus blogai, įvertinus tai, kad kitų įrodymų, patvirtinančių, kad R. S. grasino užmušti nukentėjusiąją, byloje nėra, R. S. iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad jis M. T. grasino ją užmušti. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad iki nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusioji M. T. 2004 m. sirgo psichikos sutrikimu - vidutinio sunkumo depresijos epizodas, disociacinis sutrikimas, o tyrimo metu jai konstatuotas Potrauminis streso sutrikimas, išsivystęs po patirto streso 2009 01 24 kaip pasekmė dėl R. S. veiksmų, M. T. gydymas Vaiko raidos centre yra priežastiniame ryšyje su 2009 01 24 įvykdytais, jos nurodytais R. S. nusikalstamais veiksmais, M. T. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, patirtas stresas gali palikti liekamųjų reiškinių. Teisiamajame posėdyje ekspertė psichiatrė J. R., pilnai patvirtinusi minėtą išvadą, nurodė, kad po 2004 m. turėto psichikos sutrikimo, kuris buvo nustatytas kaip laikinas, M. T. pasveiko, ir minėtas ankstesnis psichikos sutrikimas ekspertizės metu nustatytam sunkiam sveikatos sutrikdymui įtakos neturėjo. Ekspertė psichologė A. Š. teisiamajame posėdyje nurodė, kad nukentėjusiajai Potrauminis streso sutrikimas konstatuotas ekspertizės išvadoje, tai psichiatro kompetencijai priklausantis klausimas, tai, kad nukentėjusiajai anksčiau buvo diagnozuotas depresijos epizodas, rodo jos polinkį į padidintą jautrumą aplinkos poveikiui, jei depresijos epizodas ir buvo išgydytas, bet kokiu atveju tai rodo asmenybės silpnumą, pažeidžiamumą, ką rodo ir jos polinkiai į depresiją, liūdesį, suicidiniai mėginimai.

14Teismas daro išvadą, kad byloje esančių ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikotarpyje nuo 2009 m. sausio 24 d. apie 20 val. savo namuose, esančiuose ( - ), siekdamas lytiškai santykiauti su nepilnamete M. T., gimusia ( - ), atėjęs į kambarį, kuriame ji gulėjo, pasinaudodamas jos apsvaigimu nuo alkoholio, reikalavo su juo lytiškai santykiauti, jai nepaklusus, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra užgulęs ją lovoje, laikydamas užlaužęs rankas už nugaros, numovė kelnes ir kelnaites ir prieš nukentėjusiosios valią atliko lytinį aktą natūraliu būdu į makštį, dėl ko nuo neteisėtų jo veiksmų, išgąsčio, baimės, patirto streso bei jo grasinimų po išžaginimo nukentėjusiajai M. T. išsivystė potrauminio streso sutrikimas, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

15Kaltinamojo R. S. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d., BK 135 str. 1 d.

16Bausmės skyrimas

17Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors R. S. nurodė, kad įvykio metu buvo išgėręs du butelius alaus, tačiau apsvaigęs nuo alkoholio nesijautė, tai, kad jis buvo neblaivus, matyti iš liudytojų E. A., patvirtinusio, kad jam atvykus, namo šeimininkas atrodė išgėręs, elgėsi drąsiai, parodymais, liudytojas E. P. patvirtino, kad R. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, liudytojai I. I., D. L. taip pat parodė, kad kaltinamasis atrodė išgėręs, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, pripažįsta tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

18Skirdamas bausmę kaltinamajam R. S. teismas atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti du sunkūs tyčiniai baigti nusikaltimai (BK 11 str. 5 d.), vienas jų – žmogaus seksualinio apsisprendimo laivei ir neliečiamumui, antras - žmogaus sveikatai, atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę.

19R. S. anksčiau neteistas (2t.b.l.22), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (2t.b.l.23), VšĮ ( - ) pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatro bei priklausomybės ligų kabinėto įskaitoje neįrašytas (2t.b.l.25), buvusios mokymo įstaigos - ( - ) politechnikos mokyklos charakterizuojamas patenkinamai, kaip blogai lankantis mokyklą, tačiau 2-ame kurse išsitaisęs įsiskolinimus, patenkinamai dirbęs praktikos metu (2t.b.l.27), iš ( - ) politechnikos mokyklos pateiktos pažymos matyti, kad jis mokykloje mokėsi nuo 207 09 01 iki 2009 06 29 statybininko specialybės, įvykdė šios specialybės programą, išlaikė kvalifikacinius egzaminus (2t.b.l.29), Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato nepilnamečių inspekcijos įskaitoje nėra įrašytas (2t.b.l.30), iš ( - ) suaugusiųjų centro pranešimo matyti, kad R. S. 2009 10 01 yra įtrauktas į ( - ) suaugusiųjų švietimo centro mokinių sąrašus, tačiau iki 2009 10 28 pamokų nelankė (2t.b.l.32), pats kaltinamasis nurodė, kad šiuo metu nedirba ir nesimoko, darbo biržoje neregistruotas, nes neturi asmens dokumento, ateityje galvoja dirbti, iš ( - ) seniūnijos pažymos matyti, kad R. S. šioje seniūnijoje gyvenamosios vietos nėra deklaravęs, ir duomenų apie jį ir jo šeimos narius seniūnija neturi (2t.b.l. 34), daugiau jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Atsižvelgus į visas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis padarė du sunkius nusikaltimus, skirtina laisvės atėmimo bausmė, bausmė skiriama vadovaujantis BK 54 str., 61 str., bei atsižvelgus į BK 91 str. numatytus bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus, kadangi R. S. nusikalto būdamas nepilnametis, teismas mano, jog yra pagrindo kaltinamajam skirti bausmes, mažesnes už sankcijų vidurkį. Paskirtos bausmės esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarimas „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“, 2004 12 30 Nr. 49, 7 p.), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., subendrintinos apėmimo būdu. Atsižvelgus į tai, kad R. S. teisiamas pirmą kartą, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, neįrašytas į nepilnamečių inspekcijos įskaitą, per gana ilgą laikotarpį, praėjusį nuo nusikaltimų, už kuriuos teisiamas, padarymo, naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų nepadarė, baigė ( - ) politechnikos mokyklą ir įgijo statybininko specialybę, buvusios mokymo įstaigos charakterizuojamas patenkinamai, nurodė, jog ketina įsidarbinti, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bausmės tikslai bus įgyvendinti, tuo pačiu bus užtikrintas teisingumo principas, kadangi realiai atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kaltinamasis praras galimybę dirbti, tuo pačiu ir atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, taikytinas BK 92 str., skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas (BK 92 str. 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str.).

20Kaltinamajam R. S. į bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas – BK 66 str.

21Dėl civilinių ieškinių

22Byloje nukentėjusiosios M. T. ir jos įstatyminės atstovės V. A. pareikštas civilinis ieškinys dėl 1298,53 Lt turtinės žalos (išlaidos vaistams M. T. - 294,90 Lt, vaistai V. A. - 94,40 Lt), kelionės išlaidos (M. T. vežimas į Vaiko raidos centrą, jos lankymas, vežimas psichologinei ekspertizei, vežiojimas į Kauną, Druskininkus - 909,23 Lt), taip pat dėl 70 000 Lt neturtinės žalos – M. T. ir 5000 Lt neturtinės žalos– V. A. priteisimo iš kaltinamojo R. S. (1t.b.l.85-87). Ieškinyje nurodyta, kad po įvykio sutriko nukentėjusiųjų psichologinė būklė: V. A. gydėsi VšĮ ( - ) Pirminės sveikatos priežiūros centre, M. T. gydėsi Vaikų raidos centre po patirtos psichologinės traumos, vėliau jai buvo skirta reabilitacija ( - ) sanatorijoje, jos abi patyrė emocinius sukrėtimus ir baimę, M. T. padaryti ne tik fiziniai sutrikdymai (išžaginimas), bet ir sunkiai sutrikdyta psichinė būsena, kas neabejotinai turės pasekmių ir ateityje(šeimos kūrime, santykiuose su vyriškos lyties asmenimis, mokslo pasiekimams).

23Civilinis ieškinys dėl 1298,53 Lt turtinės žalos priteisimo pagrįstas (2t.b.l.82,83), nėra aiškiai per didelis, vadovaujantis protingumo, teisingumo kriterijais, tenkintinas pilnai ir V. A. iš kaltinamojo R. S. priteistina 1298,53 Lt turtinės žalos. Civilinis ieškinys dėl 70 000 Lt neturtinės žalos M. T. ir 5000 Lt neturtinės žalos V. A. priteisimo tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiosioms padaryta nusikaltimu, todėl pareiga atlyginti žalą sutinkamai su CK 6.250 str. 2 d. atsiranda ją padariusiam asmeniui, t.y., kaltinamajam. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d., atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusioji V. T. patyrė fizinį skausmą, tai matyti iš nukentėjusiosios parodymų, tai konstatuota ir Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G28(09) 12, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai fizinį skausmą sukėlė lytinio akto su kaltinamuoju metu įvykęs mergystės plėvės plyšimas, akivaizdu, kad dėl išžaginimo nepilnametė M. T. patyrė dvasinius išgyvenimus, padidintą nerimą, baimę, psichologinę traumą, ką rodo ir jos elgesys bei veiksmai po įvykio – suicidiniai bandymai, po įvykio ji buvo gydoma, tačiau būklė atsikartodavo, tai matyti iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. ( - ), patyrė nepatogumus bendraujant su draugais ir aplinkiniais, nukentėjusioji V. A. po įvykio gydėsi ambulatoriškai, tai matyti iš VšĮ Jonavos PSPC 2010 01 08 pažymos (2t.b.l.82), akivaizdu, kad ji po dukters išžaginimo patyrė emocinį sukrėtimą, nepatogumus. Nustatyta, kad kaltinamasis R. S. yra baigęs ( - ) politechnikos mokyklą, įgijęs specialybę, tačiau, kaip pats nurodė, nedirba, nes šiuo metu neturi asmens dokumento, kadangi jam paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, be asmens dokumento negali įsidarbinti bei užsiregistruoti darbo biržoje. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, duomenų apie jo vardu esantį turtą byloje nėra. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Teismas, įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, civilinį ieškinį dėl 70 000 Lt priteisimo M. T. ir 5000 Lt – V. A. neturtinei žalai atlyginti tenkina iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo R. S. nukentėjusiajai M. T. 35 000 Lt, V. A. -2500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

24Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariate saugomi (1t.b.l.76): iš R. S. paimtas mobilaus ryšio telefonas Nokia – grąžintinas R. S., M. T. kelnės, dvejos apatinės kelnaitės – grąžintinos M. T. ar jos įstatyminei atstovei V. A., neatsiėmus, sunaikintinos, dvi paklodės, vokas su prezervatyvu, vokai su seilių pavyzdžiais, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini BPK 94 str.

25Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. iš kaltinamojo nukentėjusiajai V. A. priteistinos advokato paslaugoms apmokėti turėtos išlaidos (2t.b.l.176).

26Iš kaltinamojo valstybei priteistinos proceso (pašto ) išlaidos – BPK 103, 105 str.

27Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-307 str. str., teismas n u s p r e n d ž i a :

28R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d., BK 135 str. 1 d. ir nuteisti:

29-

30pagal BK 149 str. 3 d. – laisvės atėmimu trejiems (3) metams;

31-

32pagal BK 135 str. 1 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams;

33Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą trejiems (3) metams.

34Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., bausmės vykdymą atidėti dvejiems (2) metams 6 mėnesiams.

35Vadovaujantis BK 92 str. 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimo dvylikai (12) mėnesių, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose bei mokytis arba dirbti.

36Į bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2009 01 25 iki 2009 01 27.

37Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

38Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies, ir iš R. S. priteisti: M. T. – 35000,00 (trisdešimt penkis tūkstančius) litų neturtinės žalos, V. A. – 1298,53 Lt (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt aštuonis litus 53 ct) turtinės žalos ir 2500,00 (du tūkstančius) litų neturtinės žalos. Likusioje dalyje ieškinį dėl 35000 Lt neturtinės žalos priteisimo M. T. ir 2500 Lt neturtinės žalos priteisimo V. A. atmesti.

39Priteisti iš R. S. nukentėjusiajai V. A. 1000,00 (vieną tūkstantį) litų išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

40Priteisti iš R. S. valstybei 82,87 Lt (aštuoniasdešimt du litus 87 ct)) litų proceso (pašto) išlaidų.

41Nuosprendžiui įsiteisėjus Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariate saugomus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: iš R. S. paimtą mobilaus ryšio telefoną Nokia – grąžinti R. S., kelnes, dvejas apatines kelnaites – grąžinti M. T. ar jos įstatyminei atstovei V. A., neatsiėmus, sunaikinti, dvi paklodes, voką su prezervatyvu, vokus su seilių pavyzdžiais – sunaikinti.

42Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apylinkės teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.