Byla 2A-2068-577/2013
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo VĮ Valstybės turto fondo ieškinį atsakovui A. G. Č. dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas VĮ Valstybės turto fondas kreipėsi į teismą ir nurodė, jog 2005-02-03 ieškovas su V. Č. sudarė Valstybei nuosavybės teise priklausančios parduotuvės (t. y. patalpos, pažymėtos indeksais nuo 1-1 iki 1-3; unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 95,88 kv. m, 1A3p, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - )), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 275-04 (toliau – Privatizavimo sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo parduoti ir be trukdymų perduoti atsakovui privatizuojamą objektą, o atsakovas įsipareigojo priimti savo nuosavybėn minėtą privatizuojamą objektą ir už jį sumokėti minėtos sutarties 7 p. nuostatose nustatyta tvarka ir terminais, tačiau kadangi atsakovas savo įsipareigojimo iki sutartyje numatyto termino (t. y. iki 2007-01-10 d. (imtinai)) neįvykdė, tai ieškovas prašė teismo išieškoti iš atsakovo 29 712,75 Lt delspinigių, 2 350,60 Lt palūkanų bei 15,21 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo šios civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2009-04-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2012-10-31 d. teisme buvo gautas ieškovo patikslintas ieškinys atsakovui A. G. Č., kaip mirusio atsakovo V. Č. teisių perėmėjui, kuriuo ieškovas prašė teismo išieškoti iš atsakovo 29 712,75 Lt delspinigių, 2 350,60 Lt palūkanų bei 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo šios civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2009-04-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Atsakovas A. G. Č. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškovo ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Atsakovas sutiko mokėti mirusio tėvo V. Č. nesumokėtas palūkanas pagal minėtą sutartį, tačiau ieškovo skaičiuojamus delspinigius, vadovaujantis LR CPK 6.258 str. 3 d. nuostatomis, leidžiančiomis mažinti delspinigių sumą, kai prievolė yra įvykdyta ir netesybos neprotingai didelės, prašė mažinti iki 0,01 % dydžio ir sutiko sumokėti dalį jų, t. y. 2 971,27 Lt.

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo A. G. Č. ieškovo VĮ Valstybės turto fondo naudai 29 712,75 Lt delspinigių, 2 350,60 Lt palūkanų ir 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2009-04-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo mažinti atsakovui A. G. Č. paskaičiuotus delspinigius, kadangi iš visos šios civilinės bylos medžiagos matyti, kad 2005-02-03 ieškovas su V. Č. sudarė Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto Privatizavimo sutartį Nr. 275-04 ir viena šios sutarties šalis, t. y. ieškovas VĮ Valstybės turto fondas, atstovauja valstybės interesams. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokia sutartis savo prigimtimi yra specifinė, kadangi subjektams leidžiant privatizuoti atitinkamus LR Valstybei nuosavybės teise priklausančius objektus, šiuo atveju yra taikomi atitinkami reikalavimai bei lengvatos, todėl padarė išvadą, kad savo specifine prigimtimi ši sutartis turi atitinkamą viešąjį interesą. Be to, pažymėjo, kad privatizavimo sandoris įvyko dar 2005-02-03, t. y. beveik prieš septynerius metus, tačiau per šį ilgą laikotarpį buvo vengiama pilnai atsiskaityti pagal minėto sandorio nuostatas, o šią aplinkybę įrodo šioje civilinėje byloje esantys įsiteisėję teismų sprendimai dėl skolos išieškojimų. Remdamasis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tokie tiek V. Č., tiek atsakovo A. G. Č. veiksmai parodo jų, kaip vienos iš sutarties šalies, atitinkamą nesąžiningumą bei nepertraukiamą piktnaudžiavimą savo, kaip sutarties šalies, teisėmis, o tokiais veiksmais (t. y. neveikimu) nagrinėjamu atveju buvo daroma žala valstybei, todėl konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo šiuo atveju mažinti paskaičiuotų delspinigių dydį.

6Atsakovas A. G. Č. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl delspinigių priteisimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2 971,27 Lt delspinigių, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

7Apeliantas pažymi, kad atsakovo skolą pagal sutartį sudarė tik sutartinės palūkanos ir netesybos. Tai, kad pagrindinė skola – privatizavimo objekto kaina, yra sumokėta, teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovo atstovė. Esant nurodytoms aplinkybės, apelianto nuomone, byloje pakako įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas įvykdė pagrindinę prievolę. Taip pat atsakovas pažymi, kad jis nėra sutarties šalis, jis yra tik sutarties šalies teisių perėmėjas paveldėjimo pagrindu, todėl atsakovas negalėjo niekaip veikti ar neveikti vykdant sutartį iki V. Č. palikimo priėmimo momento. Pasak atsakovo, nagrinėjamu atveju įžvelgtinas ir ieškovo nesąžiningumas, nes ieškovas pateikdamas teismui pradinį ieškinį atsakovu nurodė V. Č., nors žinojo, kad V. Č. yra miręs, o A. G. Č. yra mirusiojo teisių perėmėjas. Apelianto nuomone, jis, tapęs mirusio tėvo teisių perėmėju, nesielgė nesąžiningai ir nepiktnaudžiavo savo teisėmis. Atsakovo įsitikinimu, nepaisant to, kad privatizavimo sutartis yra specifinė, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais sumažinti delspinigių dydį, nes ieškovo prašomi delspinigiai yra akivaizdžiai per dideli.

8Ieškovas VĮ Valstybės turto fondas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas pažymi, kad privatizavimo sandoris, remiantis Lietuvos Respublikos privatizavimo įstatymu, yra sudaryta sutartis, pagal kurią valstybės ar savivaldybės privatizavimo objekto valdytojas įsipareigoja perduoti privatizavimo objektą potencialaus pirkėjo nuosavybėn, o potencialus pirkėjas įsipareigoja sumokėti sutartyje nustatytą pinigų sumą ir (ar) įvykdyti kitus sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Ieškovas pabrėžia, kad viešosios teisės reglamentuojamų santykių subjektai negali veikti kitaip, nei nustatyta teisės normose. 1997 m. gruodžio 31 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 50.2 punkte nurodoma, kad jeigu už privatizavimo objektą mokama dalimis, įmokos turi būti mokamos kiekvieną ketvirtį lygiomis dalimis su palūkanomis, apskaičiuotomis nuo likusios sumos. Už laiku nesumokėtą eilinę įmoką ar palūkanas atitinkamai į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atidarytą Privatizavimo fondo sąskaitą ar savivaldybės specialiąją sąskaitą pirkėjas privalo sumokėti delspinigius – 0,1 procento laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas tvirtina, kad minėtu teisiniu reglamentavimu yra nustatyti imperatyvūs reikalavimai, kurių privalo laikytis visi privatizavimo proceso dalyviai, todėl tokiems santykiams turėtų būti būdingas teisinis apibrėžtumas. Ieškovo nuomone, delspinigių mažinimas nagrinėjamu atveju neužtikrintų tinkamo kompensavimo valstybei už laiku neįvykdytą sutartinę prievolę.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

11Iš bylos medžiagos matyti, kad 2005-02-03 ieškovas su V. Č. sudarė Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto Privatizavimo sutartį Nr. 275-04, kuria ieškovas įsipareigojo parduoti ir be trukdymų perduoti atsakovui privatizavimo objektą, t. y. parduotuvę, esančią adresu ( - ) (patalpos pažymėtos indeksais nuo 1-1 iki 1-3; unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 95,88 kv. m., 1A3p, unikalus Nr. ( - )), o atsakovas įsipareigojo priimti savo nuosavybėn minėtą privatizavimo objektą ir už jį sumokėti minėtos sutarties 7 p. nuostatose nustatyta tvarka bei terminais. Savo įsipareigojimų V. Č. tinkamai neįvykdė, todėl ieškovas atitinkamais laikotarpiais buvo priverstas kreiptis į teismą su ieškiniais dėl skolos, palūkanų bei delspinigių išieškojimo (b.l. 11-22). 2009-04-21 ieškovas pareiškė dar vieną ieškinį V. Č. dėl papildomai susikaupusių palūkanų pagal minėtą sandorį ir delspinigių už netinkamą įsipareigojimų vykdymą išieškojimo (b.l. 1-5). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad pradinis atsakovas V. Č. 2009-10-29 mirė, o mirusiojo V. Č. teisių perėmėjas pagal 2011-11-16 Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarės A. P. išduotą Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą yra atsakovas A. G. Č. (b. l. 121, 134). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo A. G. Č. ieškovo VĮ Valstybės turto fondo naudai 29 712,75 Lt delspinigių, 2 350,60 Lt palūkanų ir 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2009-04-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės skundžia tik dėl priteistų delspinigių dydžio. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos įrodymų visumą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, turėjo pagrindą sumažinti delspinigių dydį.

12Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, teismas jas gali sumažinti iki protingos sumos. Pagal formuojamą teismų praktiką teismas, mažindamas netesybas, pirmiausia atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojai ar ne, ar šalys yra viešieji juridiniai asmenys, vykdantys visuomenines funkcijas, taip pat į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, į CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 str., reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2008).

13Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas su V. Č. sudarė Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto Privatizavimo sutartį Nr. 275-04, kurios viena iš šalių, t. y. ieškovas VĮ Valstybės turto fondas, atstovauja valstybės interesams. Taigi nagrinėjamu atveju susiduriame su specifinės prigimties sutartiniais teisiniais santykiais.

14Pažymėtina, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių valdymą, naudojimą ir disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (1998 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. VIII-729 redakcija (galiojo nuo 2004 m. lapkričio 20 d. iki 2006 m. rugpjūčio 8 d.) nustatyta valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka bei sąlygos, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimai šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai (Įstatymo 1 str. 1 d.). Pagal šio įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas jį privatizuojant pagal įstatymus. Kaip nustatyta Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 1 straipsnyje, privatizavimas yra valstybės ir savivaldybių turto (akcijų ar kito turto) perdavimas potencialių pirkėjų nuosavybėn pagal Privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka sudarytus privatizavimo sandorius. Pagal šio straipsnio 4 dalį privatizavimo sandoriu laikoma remiantis šiuo įstatymu sudaryta sutartis, pagal kurią valstybės ar savivaldybės privatizavimo objekto valdytojas įsipareigoja perduoti privatizavimo objektą potencialaus pirkėjo nuosavybėn, o potencialus pirkėjas įsipareigoja sumokėti sutartyje nustatytą pinigų sumą ir (ar) įvykdyti kitus sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Taigi privatizavimo sandoriai sudaromi Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nustatyta specialia tvarka.

15Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad bylos dėl valstybės turto privatizavimo yra susijusios su viešuoju interesu, tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje parktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2010). Būtent dėl to viešosios nuosavybės teisės objektai turi būti perleidžiami privačių asmenų nuosavybėn griežtai laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Valstybės ir savivaldybių turto valdymui, naudojimui ir disponavimui juo taikomas viešosios teisės principas, t. y. sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju 2005-02-03 pirkimo-pardavimo sutartis yra parengta pagal 1997 m. gruodžio 31 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1503 patvirtintą pavyzdinę formą, griežtai laikantis šiame nutarime nustatytų reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vyriausybės nutarimai yra poįstatyminiai teisės aktai, kuriuose yra detalizuojamos įstatymuose nustatytos bendro pobūdžio taisyklės bei reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka. 1997 m. gruodžio 31 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 49 punkte nurodoma, kad jeigu už privatizavimo objektą mokama dalimis, įmokos turi būti mokamos kiekvieną ketvirtį lygiomis dalimis su palūkanomis, apskaičiuotomis nuo likusios sumos. Už laiku nesumokėtą eilinę įmoką ar palūkanas atitinkamai į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atidarytą Privatizavimo fondo sąskaitą ar savivaldybės specialiąją sąskaitą pirkėjas privalo sumokėti delspinigius – 0,1 procento laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Be to, minėtu nutarimu patvirtintoje pavyzdinėje privatizavimo sutarties dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo formoje taip pat yra nustatyta privaloma sąlyga, kad pirkėjas įsipareigoja už laiku nesumokėtą eilinę įmoką ar palūkanas sumokėti 0,1 procento delspinigius, skaičiuojant už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (pavyzdinės sutarties 8.2 punktas).

16Taigi minėtu teisiniu reglamentavimu yra nustatyti imperatyvūs reikalavimai, kurių privalo laikytis visi privatizavimo proceso dalyviai. Šiems specifiniams teisiniams santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas, kuris nagrinėjamu atveju ir riboja galimybę vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ar tarpusavio susitarimais nustatyti kitokias sutarties šalių tarpusavio teises ir pareigas, nei kad buvo nurodyta sutartyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės, kaip kad atsakovas buvo įvykdęs pagrindinę prievolę, nesuteikia teismui galimybės daryti intervencijos į šalių sudarytą sutartį ir mažinti delspinigius, kurių dydis sutarties sudarymo metu buvo imperatyviai nustatytas teisės aktuose.

17Pažymėtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalims įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė nebuvo įvykdyta arba buvo vykdoma netinkamai (CK 6.71 str. 1 d.). Taigi, nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad prievolė buvo vykdoma netinkamai, nėra, todėl atsakovui kyla atsakomybė, kurios dydis yra imperatyviai yra įtvirtintas teisės aktuose, už sutartinės prievolės pažeidimą.

18Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

19Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

20Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

21Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovas VĮ Valstybės turto fondas kreipėsi į teismą ir... 4. Atsakovas A. G. Č. pateikė teismui atsiliepimą į... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu... 6. Atsakovas A. G. Č. apeliaciniu skundu prašo... 7. Apeliantas pažymi, kad atsakovo skolą pagal sutartį sudarė tik sutartinės... 8. Ieškovas VĮ Valstybės turto fondas atsiliepimu į apeliacinį skundą... 9. Apeliacinis skundas atmestinas.... 10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 11. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2005-02-03 ieškovas su V.... 12. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra... 13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas su V. Č.... 14. Pažymėtina, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti... 15. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad bylos dėl valstybės... 16. Taigi minėtu teisiniu reglamentavimu yra nustatyti imperatyvūs reikalavimai,... 17. Pažymėtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalims... 18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 19. Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m.... 20. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 21. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti...