Byla 2-4810-608/2013
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Jurgitai Čepulienei, dalyvaujant ieškovui S. V. L., ieškovo atstovui advokatui Mindaugui Paukštei, atsakovui A. Š. , atsakovo atstovui advokatui Augustinui Vaičiūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. V. L. ieškinį atsakovui A. Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Nustatė

2Ieškovas S. V. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo A. Š. 33600,00 Lt turtinei ir 30600,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad atsakovas Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo nuosprendžiu privataus kaltinimo tvarka baudžiamojoje byloje Nr. PK-20-506/2012 buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str./ 1 d., t. y. fizinio skausmo sukėlimo ieškovui. Minėtu nuosprendžiu nustatyta, kad atsakovas būdamas jaunesnis, sunkesnis ir fiziškai stipresnis, sudavė ieškovui du smūgius į krūtinės sritį ir sukėlė pastarajam stiprų ir ilgalaikį fizinį skausmą. Ieškovas smūgių pasekmes jautė daugiau nei aštuonis mėnesius, jam buvo sugadintos iš anksto suplanuotos atostogos, į kurias jis išvyko, nes nenorėjo prarasti už kelionę sumokėtų pinigų, tačiau beveik visą laiką pragulėjo lovoje, sutuoktinei jį teko slaugyti. Dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų pasekmių ieškovas negalėjo dirbti statybose, kadangi dėl skausmų krūtinėje negalėjo lipti laiptais ir kilnoti sunkesnių daiktų, dėl ko nukentėjo ieškovo šeimos turtinė padėtis. Ieškovas patirtą neturtinę žalą vertina 30600,00 Lt, kas sudaro 5000,00 Lt dėl fizinio skausmo sukėlimo, moralinio pažeminimo 2008-08-06; 8000,00 Lt (1000,00 Lt per mėnesį) už aštuonis mėnesius intensyvaus skausmo, negalėjimo dirbti, dvasinių išgyvenimų; 18000,0 Lt (500,0 Lt per mėnesį) už 36 mėnesius nuo 2009-04 iki pirmos instancijos teismo nuosprendžio skausmo, emocinės depresijos, netikrumo ateitimi, nepasitikėjimo valstybe ir jos organais, pergyvenimo dėl ateities; 900,00 Lt, po 300,00 Lt kas mėnesį, viso už tris mėnesius nuo pirmos instancijos teismo nuosprendžio priėmimo iki įsiteisėjimo skausmo, abejonių, emocinių depresijų bei 20,00 Lt per dieną nuo sprendimo įsiteisėjimo iki teismo nuosprendžio dalies dėl įpareigojimo atsiprašyti įvykdymo. Turtinę žalą ieškovas vertina 33060,00 Lt, kas sudaro 29430,00 Lt (1635,00 Lt per mėnesį už 36 mėnesius darbo ir pajamų netekimą dėl vidutinio 1635,00 Lt atlyginimo netekimo priverstinai išėjus iš darbo, taip pat 3630,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų baudžiamojoje byloje.

3Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad ieškovas neįrodė turtinės žalos buvimo, neturtinės žalos dydžio bei priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo nurodytų pasekmių. Atsakovo padaryto nusikaltimo, už kurį jis nuteistas, pobūdis patvirtina, kad ieškovas neprarado darbingumo, nes priešingu atveju atsakovas būtų nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Atsakovas taip pat laiko, kad advokato atstovavimo išlaidos, patirtos baudžiamojoje byloje, negali būti atlyginamos civilinio proceso tvarka, nes jų atlyginimo tvarką reglamentuoja baudžiamojo proceso normos. Atsakovas taip pat laiko, jog ieškovo dvasiniai išgyvenimai, moralinis pažeminimas, intensyvus skausmas, negalėjimas dirbti ir kt. nėra pagrįsti leistinais įrodymais, todėl nėra pagrindo teigti, kad tie išgyvenimai yra sąlygoti atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsakovas negali būti atsakingas už ieškovo nepasitikėjimą valstybe ir jos teisėsaugos organais, nes jis niekaip negali įtakoti pastarųjų veiksmų.

4Ieškinys tenkinamas iš dalies.

5Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-20-506/2012 nuspręsta pripažinti A. Š. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir nuteisti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 7 d. pagrindu įpareigoti A. Š. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo S. V. L. (b.l. 6-8).

6Civilinės atsakomybės sąlygų, reiškiant ieškinį civilinio proceso tvarka, nereikia įrodinėti tik tuo atveju, kai baudžiamojoje byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys ir baudžiamojoje byloje civiliniam ieškovui yra pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o dėl žalos dydžio perduota ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tokia teisės taikymo taisyklė yra suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2009. Ieškovas S. V. L. minėtoje baudžiamojoje byloje nebuvo pareiškęs ieškinio ir jam baudžiamojo proceso tvarka nėra pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, todėl ieškovas, reikalaudamas žalos atlyginimo, privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą ir jos dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, taip pat atsakovo kaltę (LR CK 6.246 str. – 6.249 str.).

7Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. 2 d. numato atsakingo asmens prievolę visiškai atlyginti žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą. Ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo nepagrįstas, nes ieškovas neįrodė turtinės žalos buvimo ir jos dydžio, taip pat jog reikalaujama atlyginti turtinė žala atsirado dėl atsakovo padaryto nusikaltimo. Turtine žala ieškovas nurodo jo negautas pajamas dėl to, jog jis dėl atsakovo padaryto sužalojimo buvo priverstas išeiti iš darbo. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jo išėjimo iš darbo priežastimi buvo sveikatos sužalojimas. Byloje taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog dėl atsakovo nusikalstamais veiksmais padaryto sveikatos sužalojimo ieškovas neteko bendro ar profesinio darbingumo. Pažymėtina, jog nei baudžiamojoje, nei šioje civilinėje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovu nusikalstamais veiksmais padaryti sveikatos sužalojimai ieškovui sukėlė ilgalaikes pasekmes ir įtakojo ieškovo darbingumo netekimą ar jo sumažėjimą. Priešingai, ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje metu konstatuota, kad atsakovo A. Š. veiksmais nebuvo padaryta nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., t. y. ieškovui nebuvo padaryta nesunkaus sveikatos sutrikdymo, įtakojusio darbingumą, ir ikiteisminis tyrimas pagal minėto nusikaltimo požymius nutrauktas (b.l. 46-51). Taigi ieškovas neįrodė, jog jo išėjimo iš darbo ir su tuo susijusių pajamų netekimo priežastis buvo nusikalstami atsakovo veiksmai. Pažymėtina, jog laikotarpiu, kuomet dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų sukeltų pasekmių ieškovas buvo nedarbingas, jam buvo mokama nedarbingumo pašalpa. Taigi, nors atsakovo padarytu nusikaltimu ieškovui buvo padaryta turtinė žala, pasireiškusi netiesioginiais nuostoliais – darbo užmokesčio pajamų negavimu nedarbingumo laikotarpiu, tačiau šie nuostoliai ieškovui kompensuoti draudiko, išmokant ieškovui nedarbingumo pašalpą. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog minėti nuostoliai draudiko jam nebuvo atlyginti visiškai, taip pat duomenų apie neatlygintą nuostolių dalį, taip pat pareikštu ieškiniu ieškovas apskritai nereikalavo iš atsakovo nuostolių atlyginimo dėl negautų pajamų nedarbingumo laikotarpiu.

8Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo baudžiamojoje byloje Nr. PK-20-506/2012 patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidų už advokato teisines paslaugas pasakytina, jog tokios išlaidos nepriskirtinos prie ieškovo patirtų nuostolių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. prasme. Tokių išlaidų atlyginimas yra reglamentuotas baudžiamojo proceso normomis. Išlaidų advokato paslaugoms baudžiamojoje byloje pripažinimo bylinėjimosi išlaidomis ir jų atlyginimo tvarką numato VIII skyriaus normos. Pagal minėtas teisės normas išlaidos advokato paslaugoms apmokėti pripažįstamos proceso išlaidomis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, kurioje patirtos minėtos išlaidos (LR BPK 103 str. 6 p.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. 2 d. numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 str. 1 d., 106 str. 2 d. numato, kad sprendimą dėl proceso išlaidų, tame tarpe ir nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, išieškojimo iš nuteistojo priima nuosprendį priėmęs teismas. Taigi baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti tvarką reglamentuoja specialios baudžiamojo proceso normos, todėl šios išlaidos išieškomos minėtų teisės normų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir civilinio proceso kodekso normos šių teisinių santykių nereglamentuoja, todėl pripažinti šias išlaidas ieškovo nuostoliais ir atlyginti juos civilinės teisės normų nustatyta tvarka nėra pagrindo.

9Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau ieškovo reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis nėra adekvatus atsakovo įvykdytam ieškovo teisių pažeidimo mastui ir pobūdžiui.

10Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, tačiau neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai, taip pat kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Asmens sveikatos sužalojimo, taip pat nusikaltimo atveju kaltė yra preziumuojama, todėl pats žalos padarymo faktas suponuoja esant kaltę. Konstatuoti, kad kaltės nėra, galima tik tada, kai atsakovas įrodo bent vieną įstatyme numatytą pagrindą, kai žala pateisinama ir civilinė atsakomybė netaikoma. Atsakovas tokių aplinkybių neįrodinėjo.

11Tai, kad atsakovas padarė nusikaltimą ir sužalojo ieškovo sveikatą patvirtina Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo įsiteisėjęs nuosprendis (b.l. 6-8). Minėtame nuosprendyje konstatuota, kad A. Š. sudavė nukentėjusiajam S. V. L. du smūgius į krūtinės sritį ir sukėlė pastarajam stiprų ir ilgalaikį fizinį skausmą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. S. , dirbantis ( - ) bendros praktikos chirurgu, 2008-08-06 diagnozavo ieškovui dešinės pusės krūtinės sumušimą, ieškovas skundėsi skausmais, jam buvo išrašytas nedarbingumo pažymėjimas savaitei, ieškovui buvo išrašyti nuskausminamieji vaistai, ieškovas dėl nedarbingumo pažymėjimo pratęsimo į medikus nesikreipė. Tokios aplinkybės įrodo, jog atsakovo nusikalstamais veiksmais ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškė fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais dėl patirto sveikatos sužalojimo ir jo pasekmių, ieškovo bendravimo galimybių sumažėjimu dėl nedarbingumo, kuris buvo sąlygotas atsakovo nusikaltimu padaryto ieškovo sveikatos sužalojimo. Tačiau ieškovas neįrodė ieškinyje nurodyto neturtinės žalos masto, o iš minėtų teismo nuosprendžio ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovui padarytos neturtinės žalos mastas buvo mažesnis, nei nurodyta ieškinyje. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog ieškovas atsakovo suduotų smūgių pasekmes jautė daugiau nei aštuonis mėnesius, kad jam buvo sugadintos iš anksto suplanuotos atostogos, į kurias jis išvyko po savaitės nuo sumušimo, nes nenorėjo prarasti sumokėtų pinigų, kad dėl skausmo negalėjo pailsėti. Ieškovas taip pat neįrodė, jog dėl sumušimo jis turėjo išeiti iš darbo, kad negalėjo lipti laiptais, pakelti sunkesnių daiktų, kad dėl to nukentėjo ieškovo šeimos materialinė gerovė. Iš bylos medžiagos matyti, kad po sumušimo ieškovas dirbo, kad jo darbo santykiai vienoje įmonėje pasibaigė dėl įmonės bankroto. Ieškovo darbo santykių pasibaigimo kitoje įmonėje priežastys neįrodytos. Taip pat būtina įvertinti aplinkybę, jog ieškovas darbo santykių nutraukimo metu jau buvo sulaukęs amžiaus, kuomet įgyjama teisė į senatvės pensiją, kas taip pat galėjo būti darbo santykių nutraukimo priežastimi. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog maždaug prieš mėnesį iki atsakovo įvykdyto nusikaltimo ieškovas buvo patyręs šonkaulio lūžį, todėl net ir tuo atveju, jeigu darbo santykių pasibaigimo priežastimi buvo ieškovo sveikatos būklė, tai galėjo būti sąlygota anksčiau buvusios traumos. Įrodyti žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos privalo ieškovas. Nagrinėjamu atveju iš aukščiau paminėtų įrodymų darytina išvada, kad atsakovo nusikalstami veiksmai ieškovo atžvilgiu sąlygojo pastarojo sveikatos sužalojimą, kuris pasireiškė stipriu, tačiau trumpalaikiu skausmu, kuris tęsėsi iki septynių dienų, su patirtu sveikatos sužalojimu susijusį tokios pačios trukmės nedarbingumą bei to sąlygotus ieškovo dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Dėl sveikatos sužalojimo ir jo masto atsiradusią neturtinę žalą teismas įvertina 5000,00 Lt.

12Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2006 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006, yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai neturtinę žalą padariusio asmens kaltė pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Todėl teismas, įvertindamas tai, kad ieškovas taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir dėl to, kad prieš jį buvo padarytas nusikaltimas, taip pat kad nusikaltimo padarymas įstatymo pripažįstamas kaip savarankiškas pagrindas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, smurtiniais veiksmais, jaunesnio ir fiziškai stipresnio asmens, kėsinantis į vieną didžiausių vertybių - asmens sveikatą, neturtinės žalos dydis didinamas iki 7000,00 Lt. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia taip pat į tai, kad ieškovas yra garbaus amžiaus asmuo, kuris taip pat turi du išlaikytinius – nepilnamečius vaikus. Atsakovas jaunas, darbingas, dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas, kurios viršija 2000,00 Lt per mėnesį, taip pat turintis turto, kas patvirtina, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera. Todėl teismo nustatyto dydžio neturtinės žalos atlyginimas negali iš esmės pabloginti atsakovo turtinės padėties ar sukelti atsakovui kitų sunkių pasekmių.

13Įvertinęs neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę bei jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neįrodė egzistuojant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 str. 2 d. ir 6.282 str. numatytas aplinkybes, sudarančias pagrindą mažinti nuostolių atlyginimo dydį, teismas ieškovo patirtą neturtinę žalą įvertina 7000,00 Lt.

14Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tarp šalių pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d. bei 96 str. 1 d. reikalavimus. Iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos išlaidos už advokato teisines paslaugas, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį, žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo valstybės naudai, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos paskirstomos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ir priteisiamos valstybės naudai.

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

Nutarė

16Ieškinį patenkinti iš dalies.

17Priteisti iš atsakovo A. Š. ieškovo S. V. L. naudai 7000,00 Lt (septynis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

18Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

19Priteisti iš atsakovo A. Š. ieškovo S. V. L. naudai 266,00 Lt (du šimtus šešiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.

20Priteisti iš atsakovo A. Š. valstybės naudai 210,00 Lt žyminio mokesčio ir 2,34 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 212,34 Lt (du šimtus dvylika litų, trisdešimt keturis centus) bylinėjimosi išlaidų.

21Priteisti iš ieškovo S. V. L. valstybės naudai 18,91 Lt (aštuoniolika litų, devyniasdešimt vieną centą) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

22Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė,... 2. Ieškovas S. V. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti... 3. Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad ieškovas neįrodė turtinės... 4. Ieškinys tenkinamas iš dalies.... 5. Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžiu... 6. Civilinės atsakomybės sąlygų, reiškiant ieškinį civilinio proceso... 7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. 2 d. numato atsakingo asmens... 8. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo baudžiamojoje byloje Nr.... 9. Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas,... 10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė... 11. Tai, kad atsakovas padarė nusikaltimą ir sužalojo ieškovo sveikatą... 12. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2006 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje... 13. Įvertinęs neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę bei jo... 14. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tarp šalių pagal Lietuvos Respublikos... 15. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260... 16. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 17. Priteisti iš atsakovo A. Š. ieškovo S. V. L. naudai 7000,00 Lt (septynis... 18. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 19. Priteisti iš atsakovo A. Š. ieškovo S. V. L. naudai 266,00 Lt (du šimtus... 20. Priteisti iš atsakovo A. Š. valstybės naudai 210,00 Lt žyminio mokesčio ir... 21. Priteisti iš ieškovo S. V. L. valstybės naudai 18,91 Lt (aštuoniolika... 22. Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos...