Byla A-438-173-13

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. tikrosios ūkinės bendrijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. tikrosios ūkinės bendrijos patikslintą skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Danės vartai“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Insolvensa“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Žvejų rezidencija“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas“ dėl neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas J. D. tikroji ūkinė bendrija (toliau – ir TŪB) (toliau – ir pareiškėjas) prašė iš atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija), solidariai priteisti 447594,29 Lt turtinės žalos atlyginimą.

5Patikslintame prašyme nurodė, jog J. D. TŪB nuosavybės teise priklauso pastatas – baras (toliau – ir Pastatas), esantis ( - ) Klaipėda, unikalus Nr. ( - ), kurį nuo 2007 m. rugsėjo 28 d. nuomojosi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Elmaris“. Paaiškino, kad UAB „Elmaris“ priklausantis restoranas „P. M.“ Pastate veikė nuo 2007 m. rugsėjo 28 d., tačiau dėl šalia Pastato neteisėtai vykdomų statybos darbų nebegalėdama vykdyti veiklos, 2008 m. kovo 31 d. UAB Elmaris“ buvo priversta restoraną uždaryti, o Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 25 d.nutartimi UAB „Elmaris“ buvo iškelta bankroto byla. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas J. D. TŪB patyrė turtinę žalą – negavo 199794,29 Lt pajamų, kurių J. D. TŪB UAB „Elmaris“ nesumokėjo už patalpų nuomą. Pažymėjo, jog taip pat pareiškėjas negavo planuotų pajamų, kada nutrūkus nuomos sutarčiai su UAB „Elmaris“, jis negalėjo surasti Pastato nuomininko, nes dėl vykdomų statybos darbų nekilnojamojo turto objektas tapo nepatraukliu. Pareiškėjas patirtą žalą kildino iš neteisėtų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patvirtintų detaliųjų planų, išduotų planavimo sąlygų ir statybos leidimų. Teigė, kad turtinę žalą patyrė ir dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, kuri turėjo įstatyminę pareigą tikrinti, ar statinio statyba nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų, trečiųjų asmenų pagrįstų interesų, statinio projektavimo sąlygų sąvado, tačiau tokių veiksmų neatliko, veiksmų. Tvirtino, jog restorano „P. M.“ veikla negalėjo būti vykdoma dėl per arti prie Pastato esančių statybvietes juosiančių tvorų, pastatytų vykdant statybas greta esančiuose sklypuose, buvo apsunkintas privažiavimas ir restoranas statybų apsuptyje tapo visiškai nepatrauklus lankytojams, kas sąlygojo UAB „Elmaris“ nemokumą. Kadangi statybos leidimai Nr. 197/36-NS/07 ir Nr. 254/67(1.0)-GN/07 buvo išduoti neteisėtai, o neteisėtai išduotų statybos leidimų galiojimas ir neteisėtos statybos nebuvo sustabdytas, turtinę žalą - negautas 447594,29 Lt pajamas, prašė priteisti iš atsakovų solidariai.

6Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą prašymą nurodė, jog su patikslinto prašymo reikalavimu nesutinka ir prašė jo netenkinti.

7Pažymėjo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsakomybę pareiškėjas sieja su Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 1-403 „Dėl teritorijos tarp ( - ) gatvių detaliojo plano patvirtinimo“, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. T2-286 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. AD-2429 „Dėl žemės sklypų ( - ) Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“. Teigė, jog aktų, kuriais patvirtinti detalieji planai, neteisėtumas įstatymų nustatyta tvarka nėra konstatuotas. Pažymėjo, kad net ir nustačius detaliojo teritorijų planavimo procedūros pažeidimų, jie patys savaime nėra pagrindas teigti, kad dėl to kyla civilinė atsakomybė. Tvirtino, kad pareiškėjo nurodoma jos patirta žala dėl nuomininko bankroto ar negalėjimo rasti kitą nuomininką nėra Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmų rezultatas. Pažymėjo, jog pareiškėjas yra komercinę veiklą vykdantis ūkio subjektas ir turėjo įvertinti galinčias kilti pasekmes kaip įprastą verslo riziką.

8Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime buvo nurodyta, kad institucija su patikslinto prašymo reikalavimu nesutinka ir patikslintą prašymą prašo atmesti.

9Atsiliepime buvo nurodyta, jog pareiškėjas patirtų netiesioginių nuostolių faktą grindžia prielaidomis, o ne įrodymais bei nenurodo konkrečių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog negauta turtinė nauda buvo nulemta būtent atsakovų neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, jog administraciniai aktai, iš kurių pareiškėjas kildina žalą, yra galiojantys, o jų pagrindu pastatyti statiniai nenugriauti, tačiau tai netrukdo pareiškėjai toliau vykdyti komercinę veiklą. Teigiama, jog pareiškėjo reikalavimas atlyginti 199794,29 Lt žalą kildinamas iš sutartinių nuomos teisinių santykių, buvusių tarp UAB „Elmaris“ ir pareiškėjo, siekiant atsakovams perkelti UAB „Elmaris“ prisiimtų ir neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų naštą. Be to, nurodė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, duodančių pagrindą tvirtinti, kad UAB „Elmaris“ nemokumas susidarė dėl šalia pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio pastato vykdytų statybos darbų. Pažymėjo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjas būtų tikrai ir neišvengiamai išnuomojusi Pastatą už jos nurodomą kainą. Patikslinto prašymo reikalavimą prašoma atmesti, nesant įrodytiems patirtos žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, elementams.

10II.

11Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškėjo patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12Teismas konstatavo, jog nagrinėjamo administracinio ginčo esmė – turtinės žalos dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, veiksmų ir neveikimo jiems vykdant jų kompetencijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas iš esmės atsakovų neteisėtais veiksmais įvardino aplinkybes, dėl kurių Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-44-386/2010, kuri Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartimi buvo nutraukta. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis numato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Be to, pirmosios instancijos teismas akcetavo, jog, kaip yra pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A(62)-1119/2011, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą pripažino res judicata galios principo svarbą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2586/2011). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ten pat nurodyta, kad siekiant užtikrinti teisės ir teisinių santykių stabilumą, taip pat gerą teisingumo administravimą, yra svarbu, kad teismo sprendimai, kurie išnaudojus visas galimas teisių gynimo priemones arba pasibaigus pasinaudojimo jomis numatytiems terminams tampa galutiniai, nebegalėtų būti ginčijami. Pažymėta, kad remiantis res judicata principu, tie faktiniai ir teisiniai aspektai, kurie buvo išnagrinėti kitame teismo sprendime, turi būti pripažįstami, ir šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose (kuriose dalyvauja tie patys asmenys) gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu – tų aplinkybių jam nereiks įrodinėti. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju kilus ginčui dėl neteisėtų veiksmų, kaip būtinos valstybės atsakomybės atsiradimo sąlygos, nustatymo, siekiant įvertinti su skundo reikalavimu susijusius faktinius ir teisinius aspektus, būtina atlikti tariamų neteisėtų veiksmų patikrą savivaldybės ir valstybės deliktinės atsakomybės kontekste, todėl aplinkybė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo panaikinti administraciniai aktai, kurių pagrindu ginčo teritorijoje buvo vykdomos statybos, nelaikytina kliūtimi įvertinti jų teisėtumą, remiantis administracinėje byloje tarp tų pačių šalių nustatytais faktais, pagrįstais įrodymais.

13Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog, vertinant administracinių aktų, dėl kurių teisėtumo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-44-386/2010, neteisėtumą jų priėmimo metu, būtina nustatyti, ar yra priežastinis ryšys tarp neteisėto atsakovų veikimo ir neigiamų padarinių, kuriuos nurodė pareiškėjas. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas iš esmės tvirtino, kad turtinę žalą dėl negautų pajamų iš pastato nuomos ji patyrė, nes pagrįstai tikėjosi, jog atsakovės veiks taip, kad bus užtikrintas teritorijų planavimą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų laikymasis, o patvirtinti detalieji planai ir jų pagrindu priimti kiti administraciniai aktai atitiks įstatymų reikalavimus ir bus teisėti. Skunde buvo teigiama, jog dėl neteisėtų administracinių aktų ir veiksmų pareiškėjas J. D. TŪB negavo pajamų – nuompinigių, laikotarpiu, kada gretimuose žemės sklypuose buvo vykdomos statybos, pažeidžiančios pareiškėjo interesus. Pareiškėjo teigimu, nuomos teisiniai santykiai tarp pareiškėjo J. D. TŪB ir UAB „Elmaris“ nutrūko dėl UAB „Elmaris“ bankroto, kurį UAB „Elmaris“ patyrė dėl ginčo teritorijoje vykusių statybos darbų. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog bylos duomenimis nustatyta, kad vykstant ginčo teritorijos detaliojo planavimo procedūroms, buvo priimta eilė administracinių aktų: 2004 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino teritorijos ( - ) detalųjį planą, 2005 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos spendimu Nr. T2-286 buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio ( - ) Klaipėdoje, detalusis planas, 2005 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu Nr. ADI-2489 buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio ( - ) Klaipėdoje, detalusis planas, 2007 06 22 išduotas statybos leidimas Nr. 197/36-NS/07, 2007 07 27 išduotas statybos leidimas Nr. 254/67 (1.0)-GN/07.

14Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog byloje nustatyta ir tai, jog pareiškėjui J. D. TŪB nuosavybės teise priklauso pastatas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis 0,0480 ha valstybinės žemės sklype adresu ( - ), Klaipėdoje, kuriuo pareiškėjas naudojasi 2001 m. birželio 18 d. nuomos sutarties, sudarytos su Klaipėdos apskrities viršininko administracija, pagrindu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš byloje esančios patalpų nuomos sutarties matyti, jog 2006 m. liepos 10 d. negyvenamosios (viešojo maitinimo paskirties) patalpos, kurių unikalus Nr. ( - ), esančios pastate adresu ( - ), Klaipėdoje, 10 metų terminui buvo išnuomotos UAB „Delmaris“. 2007 m. rugsėjo 28 d. tarp pareiškėjo J. D. TŪB ir UAB „Elmaris“ buvo pasirašyta patalpų nuomos sutartis, pagal kurią 10 metų terminui negyvenamosios (viešojo maitinimo paskirties) patalpos, kurių unikalus Nr. ( - ), esančios pastate adresu ( - ), Klaipėdoje, buvo išnuomotos nuomininkei UAB „Elmaris“. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nuo 2008 m. lapkričio 21 d. negyvenamosios (viešojo maitinimo paskirties) patalpos, kurių unikalus Nr. ( - ), esančios pastate adresu ( - ), Klaipėdoje, 5 metų terminui išnuomotos UAB „Deficitas“. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir tai, jog vienintelis UAB „Elmaris“ akcininkas S. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos UAB „Elmaris“ iškėlimo ir 2008 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi (t. I, b. l. 44–45) UAB „Elmaris“ buvo iškelta bankroto byla.

15Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, administracinės bylos Nr. I-259/2003 medžiaga, administracinėje byloje Nr. I-44-386/2010 esantys įrodymai, žemės sklypo ( - ) detaliojo plano medžiaga, teritorijos ( - ) detaliojo plano medžiaga patvirtina, jog Pastato nuomos sutarties sudarymo su UAB „Elmaris“ metu pareiškėjui J. D. TŪB buvo žinoma apie ginčo teritorijoje atliekamas detaliojo planavimo procedūras ir numatomus vykdyti statybos darbus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog iki nuomos sutarties su pareiškėju sudarymo UAB „Elmaris“ turtinė padėtis buvo gera. Priešingai, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis (civilinė byla Nr. B2-2825-232/2012) patvirtina, jog dar 2002 metais UAB „Elmaris“ mokestinė nepriemoka Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai sudarė 33 678,19 Lt. Byloje esanti buhalterinė pažyma patvirtina, jog J. D. TŪB 199 794,29 Lt kreditorinis reikalavimas UAB „Elmaris“ susidarė per ataskaitinį laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 28 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. Byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog bankroto bylos UAB „Elmaris“ iškėlimas tiesiogiai susijęs su UAB „Elmaris“ Pastate vykdoma visuomeninio maitinimo veikla. Pirmosios instancijos teismo nuomone, įvertinus aplinkybę, jog nuo 2008 m. lapkričio 21 d. negyvenamosios (viešojo maitinimo paskirties) patalpos, kurių unikalus Nr. ( - ), esančios pastate adresu ( - ), Klaipėdoje, 5 metų terminui buvo išnuomotos UAB „Deficitas“, darytina išvada, jog atsakovų priimti administraciniai aktai ir veiksmai nebuvo kliūtimi pareiškėjai Pastatą išnuomoti, todėl jie negali būti laikytini turtinės žalos atsiradimo priežastimi. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai, jog, įvertinus teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad sudarydamas Pastato nuomos sutartį su UAB „Elmaris“, pareiškėjas siekė realizuoti savo privatų komercinį interesą ir tokiu būdu prisiėmė galimą verslo riziką, todėl yra visa apimtimi atsakingas dėl turtinio nuostolio, kurį patyrė dėl nuomos teisinių santykių su UAB „Elmaris“ pasibaigimo.

16Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog pareiškėjas iš esmės patirtą žalą sieja su netinkamai vykdytais statybos darbais – netinkamai įrengta statybviete, neišlaikytais statybas juosiančios tvoros atstumais, statybinės tvoros neatitikimu priešgaisriniams reikalavimams, vienu metu iš abiejų Pastato pusių pradėtomis statybomis. Pirmosios instancijos teismo nuomone, iš byloje esančio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. gegužės 28 d. rašto turinio matyti, jog 2008 m. gegužės 30 d. UAB „Danės vartai“ ir UAB „Žvejų rezidencija“ įgaliotam asmeniui M. M. buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai ir paskirtos administracinės nuobaudos už Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą (netinkamą sklypų ( - ) ir ( - ) atitvarų įrengimą, tvarkos sklypų ribose ir už jų nepalaikymą), o 2008 m. birželio 13 d. UAB „Danės vartai“ ir UAB „Žvejų rezidencija“ direktorei D. M. pateikta pakartotina pretenzija dėl atitvarų perkėlimo ir tvarkos palaikymo. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi byloje nenustatyta, jog atsakovai – viešojo administravimo subjektai, buvo atsakingi už tinkamą statybos darbų ginčo žemės sklypuose atlikimą, pareiškėjo nurodyti atsakovų padaryti pažeidimai ginčo teritorijos detaliojo planavimo metu negali būti laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog remiantis suformuota bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-34/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011), patirti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Vadinasi, priteistinomis negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas būtų tik hipotetinis, grindžiamas prielaidomis.

17Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors pareiškėjas J. D. TŪB taip pat prašė priteisti 247800 Lt negautas pajamas, kurių negavo nutrūkus nuomos teisiniams santykiams su UAB „Elmaris, byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog siekdama išnuomoti Pastatą, pareiškėjas veikė aktyviai. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog, esant nurodytai aplinkybei 247800 Lt pajamų sumos iš Pastato nuomos negavimas yra laikytinas prielaida, kuri CK 6.249 straipsnio bei CK 6.247 straipsnio taikymo požiūriu negali būti pripažintos negautomis pajamomis arba nuostoliais ir atsakovų veiksmų rezultatu. Be to, vertintina, jog UAB „Elmaris“ su finansiniais ir ekonominiais sunkumais susidūrė ir tapo nemokia, o pareiškėjas negalėjo rasti Pastato nuomininko pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, kuri galėjo turėti reikšmę įmonės veiklai, laikotarpiu, todėl nėra pagrindo teigti, kad nurodomi nuostoliai (247800 Lt) gali būti laikytini atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos veiksmų rezultatu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nenustačius vienos iš esminių žalos atlyginimo sąlygų – priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir pareiškėjo J. D. TŪB negautų pajamų (patirtos žalos), kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas netenka prasmės, nes, kaip jau buvo minėta, nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygų, valstybei ar savivaldybei nekyla pareiga atlyginti žalą.

18III.

19Apeliaciniu skundu pareiškėjas J. D. tikroji ūkinės bendrija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

20Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai Klaipėdos miesto savivaldybės administracija bei Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose savo poziciją grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV.

23Apeliacinis skundas atmestinas.

24Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 47, 84, 85, 97, 127, 130, 137, 138, 139, 150, 154 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 471 straipsniu 2012 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. XI-1973, kuris įsigaliojo nuo 2012 m. liepos 1 d., 8 straipsniu buvo pakeista šio Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis nustatant, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Atsakovo apeliacinis skundas pateiktas po 2012 m. liepos 1 d., todėl jo nagrinėjimui taikytinos procesinės normos, galiojančios nuo 2012 m. liepos 1 d. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Nuo 2012 m. liepos 1 d. žodinis apeliacinis procesas yra skiriamas kaip išimtis iš bendrosios taisyklės, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė pagrindo nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka ir išnagrinėjo rašytinio proceso būdu.

25Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

26CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y. valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-183/2012).

27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs (žr., pvz., 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-69/2012), jog atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

28Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

29Sprendžiant valdžios institucijos veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju nustatoma, kokios jos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Pažymėtina, kad neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-321/2010).

30Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, instituto samprata suponuoja, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, valstybės institucijų veiksmai turėtų būti įvertintu jų teisėtumo aspektu. Viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimus turi laikytis ne tik specialiuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tačiau ir kitų reikalavimų, kurių jis turi laikytis, vykdydamas jam priskirtas funkcijas ir kurių nesilaikymas taip pat sudarytų pagrindą išvadai dėl veiksmų neteisėtumo. Vieni iš tokių reikalavimų yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog siekiant užtikrinti teisės ir teisinių santykių stabilumą atsakovo veiksmų ir sprendimų yra svarbu, kad teismo sprendimai, kurie išnaudojus visas galimas teisių gynimo priemones arba pasibaigus pasinaudojimo jomis numatytiems terminams, tampa galutiniais, nebegalėtų būti ginčijami. Šiuo atveju atsakovo veiksmų ir sprendimų rengiant detalųjį planą nagrinėjimas specialiųjų teisės normų aspektu iš esmės reikštų, kad yra sprendžiamas ginčas dėl akto bei veiksmų, dėl kurių yra pasibaigę kreipimosi į teismą terminai ir tokiu būdu būtų pažeidžiamas teisinio stabilumo principas. Šiuo atveju pareiškėjo argumentai iš esmės yra susiję su detaliojo planavimo procedūrų pažeidimu, priimtų sprendimų neteisėtumu, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Šiuo konkrečiu atveju manytina, kad asmuo turi teisę į žalos atlyginimą, jeigu bus nustatytos visos CK 6.271 straipsnyje nurodytos sąlygos, dėl veiksmų, kurie yra susiję su bendromis atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigomis. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant atsakovo veiksmų neteisėtumo klausimą jie nagrinėti Viešojo administravimo įstatymo aspektu.

31Teisėjų kolegija įvertinusi atsakovo veiksmus ir sprendimus, susijusius su detaliojo planavimo procedūromis, statybos leidimų išdavimu, VAĮ įtvirtintų viešojo administravimo principų, bei kitų reikalavimų viešojo administravimo subjektui aspektu, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė teisės aktus, viršijo savo kompetenciją, o patys aktai prieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta.

32Pabrėžtina ir tai, kad, kaip matyti iš pareiškėjo skundų ir apeliacinio skundo, pareiškėjas turtinę žalą sieja su neteisėtai ir netinkamai vykdytais statybos darbais. Byloje nustatyta, kad 2008 m. gegužės 30 d. UAB „Danės vartai“ ir UAB „Žvejų rezidencija“ įgaliotam asmeniui M. M. buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai ir paskirtos administracinės nuobaudos už Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą (netinkamą sklypų ( - ) ir ( - ) atitvarų įrengimą, tvarkos sklypų ribose ir už jų nepalaikymą), o 2008 m. birželio 13 d. UAB „Danės vartai“ ir UAB „Žvejų rezidencija“ direktorei D. M. pateikta pakartotina pretenzija dėl aitvarų perkėlimo ir tvarkos palaikymo. Atsižvelgiant į tai sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad pareiškėjo nurodyti atsakovų padaryti pažeidimai ginčo teritorijos detaliojo planavimo metu negali būti laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme.

33Turtinė ir neturtinė žala nėra preziumuojama, todėl jų atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi aiškiai nurodyti, kaip pasireiškė turtinės, neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Taigi šiuo atveju pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų ir prašoma atlyginti žala gali būti priteista tik nustačius visas CK 6.271straipsnyje numatytas sąlygas.

34CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146?1897/2008; kt.) priežastinio ryšio nustatymo byloje procesas sąlygiškai dalijamas į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non (lot. būtinoji sąlyga) testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011; kt.). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes. Pažymėtina, kad dažnai nuostolius lemia ir objektyvūs, t. y. nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai – valstybėje vykstantys ekonominiai procesai .

35Kaip matyti iš skundo ir apeliacinio skundo argumentų pareiškėjas J. D. TŪB teigia, jog patyrė turtinę žalą – negavo 199794,29 Lt pajamų, kurių J. D. TŪB UAB „Elmaris“ nesumokėjo už patalpų nuomą. Pažymėjo, jog taip pat pareiškėjas negavo planuotų pajamų, kada nutrūkus nuomos sutarčiai su UAB „Elmaris“, jis negalėjo surasti Pastato nuomininko, nes dėl vykdomų statybos darbų nekilnojamojo turto objektas tapo nepatraukliu. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovų priimti administraciniai aktai ir veiksmai nebuvo kliūtimi pareiškėjai Pastatą išnuomoti, todėl jie negali būti laikytini turtinės žalos atsiradimo priežastimi.

36Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino pareiškėjo prašomą priteisti žalą ir aplinkybes, iš kurių ji kildinama ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad tarp pareiškėjo patirtos žalos ir atsakovo veiksmų nėra priežastinio ryšio, o nesant bent vienos iš CK 6/271 straipsnyje nustatytų sąlygų, atsakomybė valstybės valdžios institucijai negali.

37Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė administracinę bylą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39Pareiškėjo J. D. tikrosios ūkinės bendrijos apeliacinį skundą atmesti.

40Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas J. D. tikroji ūkinė bendrija (toliau – ir TŪB) (toliau –... 5. Patikslintame prašyme nurodė, jog J. D. TŪB nuosavybės teise priklauso... 6. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į... 7. Pažymėjo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsakomybę... 8. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo... 9. Atsiliepime buvo nurodyta, jog pareiškėjas patirtų netiesioginių nuostolių... 10. II.... 11. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu... 12. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamo administracinio ginčo esmė – turtinės... 13. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog, vertinant administracinių aktų,... 14. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog byloje nustatyta ir tai, jog... 15. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, administracinės bylos Nr.... 16. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog pareiškėjas iš esmės patirtą... 17. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors pareiškėjas J. D. TŪB taip pat... 18. III.... 19. Apeliaciniu skundu pareiškėjas J. D. tikroji ūkinės bendrija prašo... 20. Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai Klaipėdos miesto savivaldybės... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV.... 23. Apeliacinis skundas atmestinas.... 24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 47, 84, 85, 97,... 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl turtinės žalos, kurią... 26. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės... 27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs (žr., pvz.,... 28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog... 29. Sprendžiant valdžios institucijos veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu... 30. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, instituto... 31. Teisėjų kolegija įvertinusi atsakovo veiksmus ir sprendimus, susijusius su... 32. Pabrėžtina ir tai, kad, kaip matyti iš pareiškėjo skundų ir apeliacinio... 33. Turtinė ir neturtinė žala nėra preziumuojama, todėl jų atsiradimo faktą... 34. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie... 35. Kaip matyti iš skundo ir apeliacinio skundo argumentų pareiškėjas J. D.... 36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 39. Pareiškėjo J. D. tikrosios ūkinės bendrijos apeliacinį skundą atmesti.... 40. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą... 41. Nutartis neskundžiama....