Byla e2-1475-328/2017
Dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, I. M. ir S. V

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovės A. R. ir trečiųjų asmenų I. M. bei S. V. atstovui advokatui R. K., atsakovui L. A.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį (patikslintą) atsakovui L. A. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, I. M. ir S. V..

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu) prašydama iš atsakovo priteisti 13 032,90 Eur skolą, 6 059,88 Eur palūkanas, 703,80 Eur delspinigių pagal 2013 m. balandžio 9 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp A. M. ir atsakovo L. A., 1,5 proc. mėnesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

5Ieškinyje nurodė, jog atsakovas iš A. M. pasiskolino 90 000 Lt (26 065,80 Eur) sumą ir įsipareigojo mokėti 1,5 proc. mėnesines palūkanas. Tai įrodo paskolos raštelis. Atsakovas įsiskolinimo negrąžino.

6Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

7Atsiliepime nurodė, jog skolą kreditorei sumokėjo. Ieškovė yra tariamo buvusio kreditoriaus įpėdinė ir nebūdama šio teisinio santykio šalimi neturėjo visos su atsakovo prievolės vykdymu susijusios informacijos. Nurodė, jog ieškovės reikalaujamos palūkanos yra nepagrįstai didelės.

8Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, I. M. ir S. V. pateikė savarankišką reikalavimą (ieškinį), kuriuo prašo I. M. ir S. V. iš atsakovo priteisti po 6 516,45 Eur skolos pagal 2013 m. balandžio 9 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp A. M. ir atsakovo L. A., ir bylinėjimosi išlaidas.

9Ieškinyje nurodė, jog atsakovas iš trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, senelės 2013 m. balandžio 9 d. pasiskolino 90 000 Lt (26 065,80 Eur) sumą ir įsipareigojo mokėti 1,5 proc. mėnesines palūkanas. Iki A. M. mirties skola nebuvo grąžinta, todėl po A. M. mirties palikimą priėmė mirusiosios įpėdiniai V. M. ir R. M.. Tretieji asmenys, pareiškiančios savarankišką reikalavimą, yra R. M. įpėdinės.

10Teismo posėdyje ieškovės ir trečiųjų asmenų atstovas ieškinį ir savarankiškus reikalavimus palaikė. Paaiškino, jog byloje pateiktas skolos raštelis patvirtina tarp A. M. ir atsakovo susiklosčiusius paskolinius santykius. Pažymėjo, jog skolos raštelyje nėra jokios žymos apie tai, kad skola grąžinta. Mano, jog atsakovo paaiškinimai, kad skolą grąžino negali būti įvertinti, kaip įrodymas apie paskolos grąžinimą, kadangi atsakovas jiems pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Paskolos grąžinimas turėtų būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais. Mano, jog ieškinys ir savarankiški reikalavimai yra pagrįsti, prašo juos tenkinti.

11Teismo posėdyje atsakovas su reikalavimais nesutiko, nurodė, kad skolą grąžino. Paaiškino, jog su A. M. bendravo nuo 2000 m., iš jos daug kartų skolinosi pinigus ir juos grąžindavo. Būdavo, jog skolindavosi dalimis, didelėmis sumomis nesiskolino. Kai paskutinį kartą skolinosi, grąžino ir daugiau nebesiskolino. Pinigus grąžino iš įmonės kasos. Kitos galimybės tuo metu neturėjo. Vėliau pasiskolino pinigus iš kito asmens, kad grąžintų pinigus į įmonės kasą. Nurodė, jog skolą vežė kartu su mama, mama norėjo eiti kartu pas A. M., tačiau jis sakė jai neiti. Kai grąžino pinigus, A. M. vieną raštelį grąžino jam, kito nedavė. Papildomai paaiškino, jog buvo du rašteliai, viename nurodoma, kad pinigus ėmė dalimis iš A. M., o kitas buvo su procentais. Nurodė, jog antro raštelio A. M. nedavė motyvuodama tuo, kad neranda. Paaiškino, jog prašė A. M. duoti pakvitavimą. A. M. parašė pakvitavimą, kad jis atsiskaitė, tačiau to raštelio atsakovas neranda. Jeigu būtų likęs skolingas kreditorei, mano, kad ji pati būtų pasikreipusi į teismą, tačiau to nepadarė. Pakvitavimo datos nepamena, buvo 2013 m. pabaiga. Prašo ieškinį ir savarankiškus reikalavimus atmesti.

12Byloje pateikti duomenys, jog ieškovė A. R., tretieji asmenys I. M. ir S. V. sudarė atstovavimo sutartis su advokatu R. K., dalyvaujantiems byloje asmenims atstovavo advokatas, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką šalių atstovas buvo informuotas tinkamai, todėl laikytina, jog trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankišką reikalavimą, S. V. apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 118 straipsnis, 119 straipsnis).

13Teismas konstatuoja:

14iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2013 m. balandžio 9 d. atsakovas L. A. pasirašė skolos raštelį, kuriuo patvirtino, jog A. M. yra skolingas 90 000 Lt (26 065,80 Eur), pinigus įsipareigojo grąžinti 2013 m. gruodžio 31 d., taip pat mokėti 1,5 proc. palūkanas už kiekvieną mėn. A. M. mirė ( - ). Po A. M. mirties palikimą priėmė palikėjos vaikai V. M. (pradinė ieškovė) ir R. M., kurie paveldėjo po ½ dalį palikėjos turto. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartyje nustatyta, jog R. M. yra miręs, po R. M. mirties palikimą priėmė I. M. ir S. V.. Ieškovė V. M. mirė ( - ). Po ieškovės mirties palikimą priėmė testamentinė įpėdinė A. R. (naujoji ieškovė).

15Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis numato, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikimą priėmę įpėdiniai tampa paveldėto turto savininkais, nuosavybės teise valdančiais turtą (civilinio kodekso 4.47 straipsnis).

16Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-916/2016 ir kt.). Bylos duomenis nustatyta, jog po A. M. mirties palikimą lygiomis dalimis (po ½ dalį) priėmė V. M. ir R. M.. Ieškovė yra V. M. įpėdinė pagal testamentą, todėl jai priklauso ½ dalis reikalavimo, kylančio iš 2013 m. balandžio 9 d. paskolos raštelio. Tretieji asmenys I. M. ir S. V., priėmė palikimą, atsiradusį po R. M. mirties, todėl remiantis Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5.50 straipsnio 1 dalimi, joms priklauso po ¼ dalį reikalavimo teisės, kylančios iš 2013 m. balandžio 9 d. paskolos raštelio.

17Ieškovė ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, prašo iš atsakovo priteisti įsiskolinimą.

18Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Civilinio kodekso 6.871 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis ar kitoks dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (Civilinio kodekso 6.871 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, "<...> pinigus gavau <...>", "<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas"), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis Civilinio kodekso 6.193-6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013. Teismų praktika. 2013, 41, p. 202-213). Pažymėtina, jog bylose dėl paskolos grąžinimo ieškovui tenka pareiga įrodyti esminių paskolos sutarties sudarymo sąlygų (paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą) egzistavimą (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai).

19Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp pradinės kreditorės ir skolininko L. A. susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.1 – 6.4 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Kreditorė A. M. atsakovui suteikė paskolą, atsakovas ją gavo, tačiau skolos raštelyje nustatyta tvarka ir terminais paskolos negrąžino. Atsakovas, teigdamas, jog paskolą grąžino, byloje nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Atsakovo pateiktas skolos raštelis, kuriuo fiksuojama, jog atsakovas 2012 m. liepos 10 d. yra skolingas A. M. 40 000 Lt (11 584,80 Eur) bei vėliau fiksuojama, jog atsakovui suteiktos papildomos paskolos sumos, nepaneigia prievolės pagal 2013 m. balandžio 9 d. skolos raštelį neįvykdymo fakto. Pažymėtina, jog skolos raštelio buvimas pas kreditorių sudaro pagrindą preziumuoti, jog įsiskolinimas nėra padengtas (Civilinio kodekso 6.65 straipsnis). Atsakovo pateiktas skolos raštelis patvirtina aplinkybes, jog tarp atsakovo ir A. M. buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, A. M. atsakovui ne kartą skolino pinigus, atsakovas pasirašydavo skolos raštelį. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu paaiškino ir atsakovas.

20Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog skolą grąžino ir A. M. pasirašė pakvitavimą, tačiau byloje šio dokumento nepateikė, nurodė, kad neranda. Pažymėtina, jog paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (Civilinio kodekso 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Atsakovas byloje pateikė banko sąskaitos išrašo fragmentą, kuriame fiksuojamos 2015 m. vasario 12 d. atliktos piniginės operacijos, taip pat UAB ,,( - )“ 2013 m. rugsėjo 30 d., 2013 m. spalio 31 d., 2013 m. lapkričio 29 d., 2013 m. lapkričio 30 d., 2013 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitas, kurios nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas skolą A. M. grąžino. Iš pateiktų avanso apyskaitų matyti, jog buvo atliktos tam tikros finansinės operacijos, fiksuojama atskaitingo asmens L. A. skola ir piniginių lėšų įnešimas į bendrovės kasą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog L. A. turėjo prievolę grąžinti bendrovei pinigines lėšas, tačiau nepatvirtina atsakovo argumentų apie skolos A. M. grąžinimą. Piniginių lėšų ėmimas iš bendrovės, o taip pat jų grąžinimas galėjo būti nulemtas ir kitų atsakovo įsipareigojimų bendrovei vykdymu, susijęs su bendrovės ūkine veikla. Atsakovo pateiktas skolos raštelis, per se, byloje nesant kitų įrodymų, nepagrindžia atsakovo argumentų apie skolos pagal 2013 m. balandžio 9 d. skolos raštelį grąžinimo, teismo posėdžio metu pats atsakovas patvirtino, jog pinigines lėšas iš A. M. skolinosi ne kartą, tikslių paskolos sumų nenurodė, todėl atsakovo pateikti duomenys leidžia daryti prielaidą, jog atsakovas A. M. grąžino galimai kitą ankstesniu laikotarpiu susidariusį įsiskolinimą. Kitų įrodymų, patvirtinančių, jog skola pagal 2013 m. balandžio 9 d. skolos raštelį grąžinta byloje nėra, pažymint, jog atsakovui buvo sudarytos galimybės pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovo poziciją. Teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsakovui buvo išduotas liudijimas apie teisę gauti įrodymus, tačiau šia galimybe atsakovas nepasinaudojo.

21Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad atsakovas paskolos sumos A. M. negrąžino. Atsakovas aplinkybės, jog paskolą grąžino neįrodė, byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, paskolos raštelyje nėra įrašo apie prievolės įvykdymą, o atsakovo pateikti paaiškinimai, byloje nesant šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

22Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, jog atsakovas, suėjus paskolos grąžinimo terminui, įgijo prievolę grąžinti A. M. suteiktą paskolą, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, o mirus pradinei kreditorei A. M., jos reikalavimo teisė perėjo įpėdiniams, todėl ieškovės ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, reikalavimai dėl skolos priteisimo tenkinti, ieškovei A. R. iš atsakovo L. A. priteistina 13 032,90 Eur skola, o I. M. ir S. V. iš atsakovo priteistina po 6 515,45 Eur (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 1 dalis).

23Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalis). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Civilinio kodekso 6.872 straipsnio 1 dalis). Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (Civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju iš byloje pateikto 2013 m. balandžio 9 d. skolos raštelio matyti, jog skolininkas (atsakovas) įsipareigojo mokėti 1,5 proc. mėnesines palūkanas, o paskolą grąžinti iki 2013 m. gruodžio 31 d. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pradinė ieškovė V. M. 2015 m. gruodžio 17 d. raštu ragino skolininką grąžinti paskolą, tačiau reikalavimas neįvykdytas. Ieškovė A. R. iš atsakovo prašo priteisti 6 059,88 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. Aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti šalių susitarimu nustatyto dydžio palūkanas, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovas, atsiliepime į pradinį ieškinį išreiškęs nesutikimą mokėti palūkanas. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog šalys skolos raštelyje susitarė dėl konkretaus palūkanų dydžio ir jų mokėjimo tvarkos, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas šias palūkanas už naudojimąsi paskolos suma mokėjo, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas tenkintinas, ieškovei A. R. iš atsakovo priteistina 6 059,88 Eur palūkanų suma (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6.261 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

24Ieškovės A. R. reikalavimas priteisti delspinigius netenkintinas, kadangi susitarimas dėl delspinigių turi būti rašytinis (Civilinio kodekso 6.72 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių jog toks susitarimas tarp paskolos davėjo ir paskolos gavėjo buvo sudarytas.

25Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis). Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutarties šalys dėl palūkanų dydžio ir jų mokėjimo tvarkos susitarė, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti sutarto dydžio palūkanas, o byloje nenustatyta, kad susitarimas prieštarautų įstatymams ar sąžiningumo bei protingumo principams, ieškovei iš atsakovo priteistinos 1,5 procentų mėnesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų

27Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 3 dalis).

28Ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog sumokėjo 446 Eur žyminį mokestį, patyrė 400 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

29Trečiasis asmuo I. M. už savarankišką reikalavimą sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį.

30Trečiasis asmuo S. V. už savarankišką reikalavimą sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio dalį, nuo likusios žyminio mokesčio dalies (97 Eur) sumokėjimo atleista teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi.

31Ieškinį patenkintus iš dalies, pripažintina, jog patenkinta 96 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei A. R. iš atsakovo priteistinos 812 Eur bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

32Atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų asmenų I. M. ir S. V. savarankiški reikalavimai patenkinti, tretiesiems asmenims iš atsakovo priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos – I. M. 147 Eur dėl žyminio mokesčio, S. V. 50 Eur dėl sumokėtos žyminio mokesčio dalies (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

33Kadangi S. V. atleista nuo žyminio mokesčio dalies (97 Eur) sumokėjimo, teismui tenkinus reikalavimą, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

34I. M. grąžintina 3 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka, kadangi už savarankišką reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 147 Eur sumą (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

35Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

36ieškinį tenkinti iš dalies.

37Priteisti iš atsakovo L. A. 13 032,90 Eur (trylikos tūkstančių trisdešimt dviejų eurų 90 ct) skolą, 6 059,88 Eur (šešių tūkstančių penkiasdešimt devynių eurų 88 ct) palūkanas, 1,5 proc. mėnesines palūkanas už priteistą 19 092,78 Eur (devyniolikos tūkstančių devyniasdešimt dviejų eurų 78 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 812 Eur (aštuonių šimtų dvylikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei A. R..

38Kitą ieškinio dalį atmesti.

39Savarankiškus reikalavimus tenkinti.

40Priteisti iš atsakovo L. A. 6 516,45 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų šešiolikos eurų 45 ct) skolą, 147 Eur (vieno šimto keturiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankišką reikalavimą, I. M..

41Priteisti iš atsakovo L. A. 6 516,45 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų šešiolikos eurų 45 ct) skolą, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankišką reikalavimą, S. V..

42Priteisti iš atsakovo L. A. 97 Eur (devyniasdešimt septynių eurų) žyminio mokesčio dalį valstybei.

43Grąžinti trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankišką reikalavimą, I. M. 3 Eur (trijų eurų) žyminio mokesčio permoką (2017 m. sausio 24 d. Perlo paslaugos mokėjimo kvitas TID 03417901).

44Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

45Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu) prašydama iš... 5. Ieškinyje nurodė, jog atsakovas iš A. M. pasiskolino 90 000 Lt (26 065,80... 6. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko,... 7. Atsiliepime nurodė, jog skolą kreditorei sumokėjo. Ieškovė yra tariamo... 8. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, I. M. ir S. V.... 9. Ieškinyje nurodė, jog atsakovas iš trečiųjų asmenų, pareiškiančių... 10. Teismo posėdyje ieškovės ir trečiųjų asmenų atstovas ieškinį ir... 11. Teismo posėdyje atsakovas su reikalavimais nesutiko, nurodė, kad skolą... 12. Byloje pateikti duomenys, jog ieškovė A. R., tretieji asmenys I. M. ir S. V.... 13. Teismas konstatuoja:... 14. iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2013 m. balandžio 9 d.... 15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis numato, jog... 16. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam, jog asmens, kuris... 17. Ieškovė ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus,... 18. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies... 19. Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp pradinės kreditorės ir skolininko L. A.... 20. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog skolą grąžino ir A. M.... 21. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso... 22. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, jog atsakovas, suėjus... 23. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies... 24. Ieškovės A. R. reikalavimas priteisti delspinigius netenkintinas, kadangi... 25. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 28. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog sumokėjo 446 Eur žyminį mokestį,... 29. Trečiasis asmuo I. M. už savarankišką reikalavimą sumokėjo 150 Eur... 30. Trečiasis asmuo S. V. už savarankišką reikalavimą sumokėjo 50 Eur... 31. Ieškinį patenkintus iš dalies, pripažintina, jog patenkinta 96 proc.... 32. Atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų asmenų I. M. ir S. V. savarankiški... 33. Kadangi S. V. atleista nuo žyminio mokesčio dalies (97 Eur) sumokėjimo,... 34. I. M. grąžintina 3 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka, kadangi už... 35. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270... 36. ieškinį tenkinti iš dalies.... 37. Priteisti iš atsakovo L. A. 13 032,90 Eur (trylikos tūkstančių trisdešimt... 38. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 39. Savarankiškus reikalavimus tenkinti.... 40. Priteisti iš atsakovo L. A. 6 516,45 Eur (šešių tūkstančių penkių... 41. Priteisti iš atsakovo L. A. 6 516,45 Eur (šešių tūkstančių penkių... 42. Priteisti iš atsakovo L. A. 97 Eur (devyniasdešimt septynių eurų) žyminio... 43. Grąžinti trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankišką reikalavimą,... 44. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti atlikti Valstybinei mokesčių... 45. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...