Byla 2S-1258-254/2012
Dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų A. B., L. B. ir V. B

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6475-285/2012 pagal kreditorės „Swedbank“, AB prašymą ir patikslintą prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų A. B., L. B. ir V. B.

2Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4kreditorė „Swedbank“, AB bankas kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 4-5) bei patikslintu prašymu (b. l. 67-68) ir prašė areštuoti A. B. asmenine nuosavybe priklausančius įkeistus nekilnojamuosius daiktus pagal hipotekos lakštą Nr. 02120060002203 – 1/20 dalį 0,1399 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir 1/23 dalis požeminio garažo, plane pažymėto G-1, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), ir butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), bei įspėti skolininkus dėl 228 438,92 EUR skolos grąžinimo ir priteisti 139,00 Lt žyminio mokesčio.

5Nurodė, kad pagal 2006-02-21 pasirašytą kredito sutartį Nr. 06-008493-FA (su visais jos pakeitimais ir papildymais) paskolos gavėjai privalėjo kiekvieno mėnesio 30 d. mokėti paskolą ir palūkanas. Paskola buvo pertvarkyta keturis kartus, tačiau situacija nepasikeitė – skolininkai į raštiškus raginimus nereagavo, nuo 2011-05-30 skolos nemokėjo. 2011-09-19 pervesta tik 87,23 EUR suma. Skolininkams buvo nustatytas papildomas terminas iki 2011-12-02 įsiskolinimui padengti, tačiau jiems to nepadarius, 2011-12-02 kredito sutartis nutraukta.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2012 m. kovo 23 d. nutartimi areštavo A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: 1/20 dalį žemės sklypo, turinčio 0,1399 ha bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), butą, pažymėjimas plane 5, 126,62 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 1/23 dalį požeminio garažo, pažymėjimas plane G-1, 645,24 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), įkeisto 2006-02-23 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120060002203, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditorei „Swedbank“, AB, į. k. 112029651. Įspėjo skolininkę ir įkeisto turto savininkę A. B. bei skolininkus L. B. ir V. B., kad negrąžinus skolos pagal 2006-02-21 kredito sutartį Nr.06-008493-FA per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.

7Teismas nurodė, kad skolininkai tinkamai bei nustatytu terminu prievolės kreditorei nevykdė, mokėjimai pagal kredito sutartį nebuvo vykdomi nuo 2011 m. spalio mėn., todėl kreditorė 2011-12-02 nutraukė kredito sutartį prieš terminą, laikantis kredito sutarties sąlygų nutraukimo terminų ir tvarkos.

  1. Atskirojo skundo argumentai

8Atskiruoju skundu skolininkė ir įkeisto turto savininkė A. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012-03-23 nutartį ir kreditorės „Swedbank“, AB pareiškimą atmesti.

9Skolininkė nurodo, kad teismas netyrė, ar kredito sutartis nutraukta laikantis įstatymų, ar kreditorė nutraukdama sutartį elgėsi sąžiningai. Teismas taip pat nevertino kredito ir hipotekos sutarčių kaip vartojimo ir neatliko jų sąlygų sąžiningumo kontrolės. Paskola buvo skirta buto pirkimui ir statybų užbaigimui, o kredito sutarties Specialiojoje dalyje aiškiai nurodyta, jog suteiktas kreditas turi būti naudojamas tik šeimos poreikiams tenkinti – vadinasi, kredito sutartis laikytina vartojimo. Atsižvelgiant į tai, teisėja turėjo atlikti sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolę. Teisėja nepatikrino prašomos išieškoti sumos pagrįstumo, sąlygų skolininkams ir įkaito davėjams pareikšti pretenzijas ir nesutikimus dėl jos. Skolininkė pažymi, kad kredito sutarties sąlygos ta apimtimi, kuria kreditorei suteikiama teisė nutraukti kredito sutartį prieš terminą, jei skolininkė pažeidžia esmines sutarties sąlygas, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nes kredito sutartis yra ilgalaikė. Todėl tokios sutarties sąlygos turi būti pripažintos negaliojančiomis ab initio. Nurodo, kad vadovaujantis įstatymo normomis, įsiskolinimui padengti turi būti nustatytas protingas terminas, tačiau bankas, neatsižvelgdamas į skolininkės 2011-05-19 prašymą dėl pablogėjusios finansinės padėties atidėti kredito grąžinimą vieneriems metams, 2011-10-27 skolininkams surašė pretenzijas ir pareikalavo įsiskolinimą, kurį tuo metu sudarė 6 665,89 EUR (23 016,00 Lt), padengti iki 2011-12-02, t. y. vos per vieną mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos grąžinimo terminas yra ilgalaikis, nesąžiningu laikytinas ir banko reikalavimas per 10 kalendorinių dienų, skaičiuotinų nuo 2012-12-02, sumokėti visą skolą, t y. negrąžintą kredito dalį, palūkanas, netesybas ir kitas mokėtinas sumas pagal kredito sutartį. Teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į aplinkybes, kokią sutartinių prievolių dalį sudaro neįvykdyta prievolė. Apeliantė taip pat nurodo, kad ji kreipėsi su prašymu į kreditorę leisti įkeistą turtą parduoti už atitinkančią rinkos kainą 415 000,00 Lt sumą, tačiau pastaroji tokio skolininkės prašymo netenkino.

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė „Swedbank“, AB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012-03-23 nutartį. Nurodo, kad tik nustatęs pažeidimo buvimo faktą, bankas kiekvienu atveju vertina pažeidimą, jo keliamas pasekmes ir grėsmę sutarties tolimesniam vykdymui, skolininko bendradarbiavimą su kreditoriumi ir kitas aplinkybes. Skolininkai, reaguodami į banko raginimus dėl susidariusio įsiskolinimo, teikė prašymus dėl įsiskolinimų mokėjimo atidėjimo. Atsižvelgdamas į šiuos prašymus bankas ne kartą pertvarkė kredito sutartį, tačiau kredito sutarties sąlygos buvo ir toliau pažeidinėjamos. Pažymėjo, kad sutartį nutraukė suėjus terminui, nurodytam antrajame skolininkams siųstame raginime. Skolininkų padelsti mokėjimai sudarė 216 dienų, t. y. daugiau nei pusę metų skolininkai pradelsė grąžinti numatytas kredito dalis, grąžinti palūkanas, delspinigius ir kitus mokėjimus, kas davė bankui pagrindą netikėti, jog sutartis bus vykdoma. Kredito dalių ir palūkanų savalaikis mokėjimas pagal nustatytą grafiką buvo esminė kredito sutarties sąlyga, todėl termino praleidimas yra esminis pažeidimas.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsnis).

13Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Šis užtikrinimo būdas pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis, kuriose hipotekos kreditoriui suteikiama privilegijuota padėtis prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2010). Hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia hipotekos sutarties šalių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-14/2011). Teismų praktikoje akcentuojama, kad hipotekos institutas visų pirma skirtas kreditoriaus interesų apsaugai. Kartu būtina įvertinti tai, kad hipotekos santykiai yra bendros civilinių santykių sistemos dalis, t. y. jie tvarkomi vadovaujantis bendraisiais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais: subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos ir kt. (CK 1.2 straipsnis). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai lemia, kad teisė patenkinti reikalavimus hipotekos instituto normų nustatyta tvarka turi būti garantuota sąžiningiems kreditoriams, kurių reikalavimai yra teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010). Hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-433/2010). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus. Ši taisyklė taikytina ir ypatingajai teisenai, todėl hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (pavyzdžiui, sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos), yra sąžiningos (CK 6.188 straipsnis).

14Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp kreditorės ir apeliantės 2006 m. vasario 21 d. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. 06-008493-FA. Kredito sutarties Bendrojoje dalyje numatyta sąlyga, kad gautas kreditas bus naudojamas tik šeimos poreikiams tenkinti (b. l. 6), todėl hipoteka užtikrinta kredito sutartis, vadovaujantis CK 1.39 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra argumentų, kurie leistų spręsti, kad teismas įvykdė pareigą ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu, taip pat teisėja sutiktina su apeliante, kad nebuvo išnagrinėta ir įvertinta ar sutarties nutraukimas dėl įsipareigojimų dalies nevykdymo gali būti laikomas proporcingu sutarties pažeidimui. Teismas nutartyje nurodė, kad mokėjimai nevykdomi nuo 2011-10 mėn., o skolininkė 2011-12-14 prašyme nurodė, kad įsipareigojimus pilnai įvykdė iki 2011-09-20 (b. l. 94). Nei pradiniame, nei patikslintame prašyme kreditorius nenurodė pradelstų įsipareigojimų iki sutarties nutraukimo dydžio. Byloje yra pateikta skolos paskaičiavimo kortelė 2012-03-08, t. y. jau po sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta 2011-12-02, hipotekos teisėja turėjo ištirti šalių nurodytus faktinius duomenis ir pateiktus dokumentus dėl pradelstų įsipareigojimų terminų ir jų dydžio bei tik tuomet spręsti ar šiuo atveju galėjo būti taikomos CK 6.209 str. 3 d. nuostatos (CK 6.209 str. 4 d.) bei tenkintas kreditoriaus pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą (CK 4.192 str. 1 d. CPK 558 str.).

15Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir sutikdamas su apeliantės atskirojo skundo argumentais, konstatuoja, kad hipotekos teisėja, priimdama skundžiamą nutartį dėl arešto prievolei užtikrinti įkeistam turtui taikymo, tinkamai neįvertino šalių pateiktų duomenų, nepatikrino, ar sutarties sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas yra sąžiningos, todėl nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo.

16Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

17atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

18Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai