Byla 2A-525-278/2016
Dėl kelio servituto nustatymo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

2kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Zinos Mickevičiūtės,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. ir atsakovo V. M. apeliacinius skundus dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9-783/2016 pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovui V. M., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. S., A. I. P., V. K. dėl kelio servituto nustatymo.

4Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Nustatė

5ieškovas S. J. nurodė, jog į savo žemės sklypą gali patekti tik per atsakovui V. M. priklausantį žemės sklypą, tačiau servitutas keliui nenustatytas. Teigė, kad įsigijęs sodybą, į ją patekdavo per atsakovui priklausantį sklypą ir visą laiką manė, jog kelias į jo sodybą yra, šį kelią prižiūrėjo ir tvarkė. Nurodė, jog V. M. uždraudė jam naudotis keliu ir jis nebeteko galimybės patekti į savo namų valdą bei žemės sklypą. Prašė teismą nustatyti kelio servitutą pagal 2015-12-21 UAB „GeoLTD“ parengtą kelio servituto nustatymo planą atsakovui V. M. priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini).

6Kupiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino, nustatė ieškovui S. J. terminuotą (iki 2018 m. gegužės 10 d.), atlygintinį atsakovui V. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), 4 m pločio 0,0176 ha ploto kelio servitutą pagal 2015-12-21 UAB „GeoLTD“ parengtą pasiūlymą, suteikiant teisę ieškovui juo naudotis, t. y. važiuoti transporto priemonėmis, varyti gyvulius bei įpareigojo ieškovą S. J. per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos už naudojimąsi kelio servitutu atsakovui V. M. išmokėti 540 Eur vienkartinę kompensaciją. Teismas pripažino ieškovą įrodžius, kad nenustačius kelio servituto, jam nebus įmanoma naudotis daiktu pagal paskirtį, todėl sprendė kelio servitutui turint būti nustatomam. Nurodė, jog kelio servitutas suteikia teisę važiuoti transporto priemonėmis bei kitiems asmenims keliu naudotis kaip ir pėsčiųjų taku, todėl papildomai teisės naudotis pėsčiųjų taku neišskyrė. Nenustatė, kad šis servitutas suteikia teisę varyti gyvulius, nes pats ieškovas neįrodinėjo, jog toks kelio servitutas jam yra būtinas. Konstatavo, jog atsakovas V. M. neįrodė, kad ieškovui yra galimybė įsirengti keliuką aplinkui mišką ne per kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančius sklypus. Įvertinęs, jog kelias, kuriam prašoma nustatyti servitutą, eina pro pat atsakovo gyvenamąjį namą, kelio servitutą pagal pateiktą planą nustatė laikinai, iki 2018-05-10. Nurodė, kad per tą laiką ieškovas turėtų kreiptis į teismą dėl kelio servituto nustatymo pagal kitą pasiūlymą nei tą, kurį jis pateikė 2016-01-08 teismo posėdžio metu. Pripažino, jog tokio kelio servituto, kurį prašo nustatyti ieškovas, neterminuotas nustatymas neproporcingai suvaržytų atsakovo V. M. teises į privatumą, saugią aplinką, gyvenimo kokybę. Sprendė, jog servitutinį kelią ieškovas gali įsirengti ir per kitą vietą, ir tam turi finansines galimybes. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas, įsigydamas sodybą, į kurią iš esmės buvo patenkama per kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančius sklypus, suvokė, kad tai gali sukelti nepatogumus tiek jam pačiam, tiek kitų sklypų savininkams. Pažymėjo, jog nors ieškovas keliuką faktiškai naudojo nuo sodybos įsigijimo, prisidėjo prie kelio eksploatavimo bei jo remonto, tačiau ši aplinkybė nesusikūrė įgyti teisės į neterminuotą tos kelio atkarpos naudojimą. Nurodė, jog kelio servitutas nustato teisę remontuoti kelio atkarpą, nes tai yra servituto turėtojo pareiga, kurios ieškovas, kaip servituto turėtojas, privalo laikytis. Teismas nustatė, jog sklypai, per kuriuos yra siūloma pasidaryti ieškovui kelią, priklauso kitiems asmenims nuosavybės teise, todėl pasidaryti kelią, nenustačius kito kelio servituto, nėra galimybės. Darė išvadą, jog ieškovas, siekdamas išvengti naujų konfliktų ir ginčų su atsakovu ar su kitais gretimų sklypų savininkais įrengiant kitą kelią, vedantį ne per V. M. kiemą, gali spręsti klausimus ir sudaryti susitarimus su kitų šalia esančių sklypų (Nr. 33, 60, 17, 56) savininkais dėl kito kelio servituto nustatymo, įsirengti analogišką kelią tam, kuris yra per V. M., A. I. P., V. S. ir V. K. sklypus, ir jį eksploatuoti. Konstatavo, jog už naudojimąsi keliu pagal UAB „GeoLTD“ parengtą pasiūlymą, ieškovas privalo mokėti vienkartinę 540 Eur kompensaciją nuo 2015-09-10. Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas vadovavosi Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. TS-129 patvirtintais žemės nuomos mokesčio tarifais, atsakovui priklausančio žemės sklypo vidutine verte, įvertino patiriamus nepatogumus, susijusius su kelio servituto nustatymu.

7Apeliaciniu skundu ieškovas S. J. prašo pakeisti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo dalį dėl nustatyto terminuoto bei atlygintinio kelio servituto nustatymo, priimti naują sprendimą, nustatant, jog nustatytas kelio servitutas yra neterminuotas ir neatlygintinis. Teigia, jog, reikšdamas reikalavimą dėl servituto nustatymo, nesiekia nei naudos, nei patogumo. Mano, kad byloje surinkti duomenys bei teismo nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą konstatuoti, jog nustatytinas neterminuotas, neatlygintinas servitutas. Teigia, jog nustatytas servitutas iki 2018-05-10 neužtikrina jo teisių ir neišsprendžia nuosavybės teisių pažeidimo klausimo, nes pareiškė reikalavimą, kuriuo siekia nustatyti servitutą, tikslu patekti į jam priklausančią namų valdą, kurioje gyvena kartu su šeima ir neketina niekur išsikelti, todėl jam, o tuo pačiu ir visiems šeimos nariams, turi būti užtikrinta neterminuota teisė patekti į namų valdą. Nurodo, jog teismas turėjo vadovautis dokumentais, kuriuose neterminuotai numatyti privažiavimai prie ginčo žemės sklypų, nes kelias iki jo žemės sklypo yra numatytas Kupiškio rajono Šepetos vietovės žemės reformos projekte. Tvirtina, jog servitutas, kurio reikalauja nustatyti, yra vienintelis, nusistovėjęs ir objektyvus jo teisių užtikrinimo būdas, kuris negali būti numatytas terminuotam laikui. Nurodo, jog jokiais objektyviais duomenimis teismas nepagrindė sprendimo dėl terminuoto kelio servituto, o konstatavęs neterminuotu servitutu neproporcingai suvaržysiant atsakovo teises į privatumą, saugią aplinką, gyvenimo kokybę, išvados nepagrindė bylos medžiaga. Teigia nepagrįstai teismui nurodžius turint jam galimybę kelią įsirengti kitur, nes susitarti su atsakovu ir trečiaisiais asmenimis bei kitoje vietoje, sklypų galuose, įrengti kelio galimybių nėra, nes žemės sklypų rytinėje dalyje yra miškas, o vakarinėje dalyje dirbama žemės ūkio paskirties žemė. Be to, tvirtina, kad neturi objektyvių finansinių galimybių naujam keliui nutiesti, neturi atsakovo, trečiųjų asmenų sutikimo tokiai teisei įgyvendinti. Daro prielaidą, jog, jei pagal teismo nurodymus rengtų atskirą kelią (sklypų galuose), o atsakovas ir V. K. naudotųsi esamu keliu, tai susidarytų tokia situacija, kad atsakovo žemės sklypas, A. I. P., V. S., V. K. žemės sklypai būtų suvaržyti net dviem keliais. Teigia, kad teismo sprendimas ieškoti būdų atsakovo sklype įrengiant dar vieną kelią į jam priklausantį žemės sklypą, yra ekonomiškai nenaudingas tiek jam, tiek ir atsakovui žemės ūkio paskirties žemės sklype nustatytant papildomus apribojimus tiesiant antrą kelią į jo žemės sklypą. Tvirtina, jog dėl kelio servituto nustatymo atsakovui nėra padarytas nuostolis, nes kelias buvo nutiestas dar iki tampant atsakovui žemės sklypo savininku. Be to, nurodo, jog teismas netinkamai apskaičiavo vienkartinės kompensacijos dydį, kuris galėtų būti 1,35 Eur per metus, o kompensacija už atsakovo patiriamus nepatogumus niekuo nepagrįsta.

8Apeliaciniu skundu atsakovas V. M. prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Teigia pirmosios instancijos teismo teisėjui buvus šališkam, nes jis patarė ieškovui, kokius įrodymus turi pateikti teismui, t. y. buvo suinteresuotas priimti ieškovui palankų sprendimą. Mano, kad teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis byloje neištirtais įrodymais bei išėjo už ieškinio ribų, nes nepriėmęs patikslinto ieškinio, teismas negalėjo vadovautis su patikslintu ieškiniu pateiktu UAB „GeoLTD“ parengtu servituto planu, o ieškovas neprašė nustatyti servituto pagal UAB „GeoLTD“ parengtą servituto planą. Be to, teigia, jog pateiktas servituto nustatymo planas ydingas, nežinoma, kokiu būdu buvo nustatytos projektuojamo servitutinio kelio koordinatės, teismas turėjo įvertinti, kas atliks projektuojamo kelio darbus, kurioje vietoje turi būti projektuojamas kelias bei į kurią pusę kelias platinamas. Nurodo, jog teismas klaidingai nurodė, kad sklypai, per kuriuos siūloma ieškovui įsirengti kelią, yra kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys sklypai (sklypų Nr. 60, 17, 33, 56), nes iš kadastro žemėlapio ištraukos matyti, jog tai yra laisva valstybinė žemė, o iš orto-foto medžiagos aiškiai matyti, kad šioje vietoje yra keliukas, tai patvirtina ir Kupiškio rajono savivaldybės administracijos pažyma, jog tai yra vietinės reikšmės vidaus kelias. Aplinkybė, jog nedidelė dalis šio kelio yra užarta paties ieškovo, netrukdo ieškovui šią dalį atstatyti ir tam turi finansines galimybes. Teigia, jog ir terminuotai nustatytas servitutas pažeidžia jo teises į privatumą ir saugią aplinką, gyvenimo kokybę. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas neturi servituto teisių naudotis V. S. ir A. I. P. priklausančiu žemės sklypu, nes jos teismo posėdžio metu nurodžiusios nesutinkančios, jog ieškovas naudotųsi joms priklausančiu žemės sklypu. Pažymi, jog nors teismas nurodė, kad nesuteikia ieškovui teisės varyti per jo žemės sklypą gyvulius, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje tokią teisę ieškovui suteikė.

9Atsiliepimu į S. J. apeliacinį skundą V. M. prašo skundą atmesti. Nesutinka su ieškovo teiginiu dėl esančio vienintelio privažiavimo į jam priklausantį žemės sklypą tik per atsakovo žemės sklypą, nes iš kadastro žemėlapio ištraukos akivaizdžiai matyti, kad prie žemės sklypų, kadastro bloke Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtų numeriais 60, 56, 17, 33, yra laisva valstybinė žemė, o iš orto-foto medžiagos aiškiai matyti, kad šioje vietoje ir šiuo metu yra keliukas. Teigia, kad jokiuose teismui pateiktuose dokumentuose nėra „neterminuotai numatytų privažiavimų prie ginčo žemės sklypų“ ir jokiais dokumentais nėra nustatytas atsakovui priklausančiame žemės sklype esančio keliuko servitutas ar kiti šio žemės sklypo nuosavybės teisės apsunkinimai. Pažymi, jog „Ištraukos iš Panevėžio apskrities Kupiškio rajono savivaldybės Šepetos vietovės žemės kadastro plano“ nėra teritorijų detalaus planavimo ar jam prilygintas dokumentas bei nėra dokumentas, kuriuo nustatomi atsakovui ar kitiems asmenims priklausančių žemės sklypų nuosavybės teisių ribojimai. Tvirtina, kad jis pateikė duomenis, jog ieškovas objektyviai gali savo teises užtikrinti kitu būdu, t. y. patekti į jam priklausantį žemės sklypą per aplink vedantį kelią.

10Atsiliepimu į S. J. apeliacinį skundą tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nustačius servitutą, turi būti išspręstas nustatyto servituto atlygintinumo klausimas. Atkreipia dėmesį, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu neprieštaravo, kad jei būtų nustatytas kelio servitutas, kompensaciją paskaičiuotų teismas.

11Atsiliepimu į V. M. apeliacinį skundą S. J. atsakovo skundą prašo atmesti, o jo apeliacinį skundą patenkinti. Nurodo, kad atsakovas, turėdamas pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu civilinio proceso metu galėjo pasinaudoti teisėjo nušalinimo institutu, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Teigia, jog teismui atsisakius priimti patikslintą ieškinį, jis palaikė savo reikalavimą nustatyti servitutą atsakovo žemės sklype pagal pateiktą 2015-12-21 UAB „GeoLTD“ parengtą servituto planą, o teismui sprendimą pagrindus aplinkybėmis, kurias jis nurodė, nėra pagrindo konstatuoti teismui peržengus ieškinio reikalavimų ribas. Nurodo, kad kelias servituto plane yra pažymėtas koordinatėmis, todėl jo vieta atsakovo žemės sklypo, pastatų atžvilgiu yra visiškai aiški ir tiksli, koordinatės buvo nustatomos naudojant naujausią techniką, VĮ Registrų centro teikiamus viešus kadastro duomenis bei sutikrinant duomenis vietoje. Tvirtina atsakovą neįrodžius, jog yra kitas privažiavimas prie jam priklausančio žemės sklypo ir pastatų, neįrodžius sklypuose Nr. 60, 17, 33, 56 esant keliui. Atkreipia dėmesį, kad trečiojo asmens NŽT atstovė teismo posėdyje patvirtino ir paaiškino, jog jo sklypą supa privatūs sklypai, per juos jokie servitutai nėra nustatyti, jokių kelių nėra, laisvos valstybinės žemės tarp sklypų Nr. 60, 17, 33, 56 nėra. Patvirtina, jog atsakovui, jo artimiesiems, turtui negresia joks pavojus, kadangi jis atsakingai, gerbdamas atsakovo V. M. nuosavybę, naudojasi keliu tik patekimui į namų valdą ir žemės sklypą. Teigia, kad V. S., A. I. P. šiuo metu nevaržo jo teisių, todėl aktualus tik jo ir atsakovo teisinis santykis, sprendžiant servituto nustatymą konkrečiame žemės sklype klausimą.

12Apeliaciniai skundai atmestini.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

14Byloje nustatyta, kad S. J. yra 3,28 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio (duomenys neskelbtini), o V. M. – 7,67 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai (1 t., b. l. 6, 9). Tarp S. J. ir V. M. sklypo yra įsiterpęs V. K. priklausantis 3,28 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o tarp V. M. sklypo ir kelio Slavinciškis – Šepeta yra V. S. ir A. I. P. priklausantis 3,41 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1 t., b. l. 5, 7, 34). Nei viename iš sklypų nėra nustatytas kelio servitutas ir ieškovas S. J. į savo sodybą nuo kelio Slavinciškis – Šepeta patenka keliuku, praeinančiu per V. S. ir I. A. P., V. M. bei V. K. priklausančius sklypus. Ieškovas prašė teismą nustatyti kelio servitutą atsakovui V. M. priklausančiame žemės sklype, nes dėl naudojimosi keliu tarp šalių kilo ginčas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas neturi kitos galimybės patekti į jam priklausančią namų valdą, žemės sklypą, išskyrus kelią einantį per atsakovui, tretiesiems asmenims priklausančius žemės sklypus bei įvertinus, jog kelias eina itin arti atsakovui V. M. priklausančio gyvenamojo namo, konstatavo esant pagrindui terminuotai ir atlygintinai nustatyti kelio servitutą.

15Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 str. 1 d.). Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016). Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp S. J. ir V. M. yra kilęs ginčas dėl kelio, esančio atsakovui priklausančiame žemės sklype. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog per atsakovui V. M., tretiesiems asmenims V. K., V. S. ir A. I. P. priklausančius žemės sklypus eina vietinis kelias, kuriuo ieškovas S. J. naudojasi nuo sodybos įsigijimo 2001 m. (1 t., b. l. 5-6, 34-35, 63-68, 71). Tai iš dalies patvirtina ir byloje esantis 2001-04-20 V. K. ir ieškovo S. J. susitarimas dėl pravažiavimo per trečiajam asmeniui priklausantį žemės sklypą (1 t., b. l. 8). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovo V. M. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas 0,1000 ha ploto kelias (1 t., b. l. 29). Iš grąžinamos natūra žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto matyti, jog per žemės sklypą Nr. 261 (kuris nuosavybės teise priklauso V. S. ir A. I. P.) esantį 5 m pločio kelią patenkama į sklypus Nr. 83 (58, priklausantį V. M.), Nr. 109 (57, priklausantį V. K.) ir Nr. 110 (69, priklausantį S. J.) (1 t., b. l. 7, 67-68). Įrodymai patvirtina, jog minėtam keliui nenustatytas kelio servitutas. Iš Kupiškio rajono savivaldybės administracijos pateiktos informacijos matyti, jog Kupiškio rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje yra pažymėtas kelias, einantis tarp žemės sklypų Nr. 33, 17, 60 ir 56 Kikonių k., Kupiškio r. (1 t., b. l. 70-71). Iš bylos duomenų matyti, kad 2015-10-30 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo nustatyta, jog vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje pažymėtas vietinės reikšmės kelias tęsiasi tik iki sklypo Nr. 17, o likusi sklypo Nr. 60 šiaurinė dalis yra užarta (1 t., b. l. 71, 135-137). Duomenų, kad vietinės reikšmės keliui, einančiam per sklypus Nr. 33, 17, 60 ir 56, būtų nustatytas kelio servitutas, taip pat nėra. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog šiuo metu nesant kito tinkamo kelio, kuriuo ieškovas S. J., jo šeimos nariai transporto priemonėmis galėtų patekti į jam priklausantį žemės sklypą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminuotą kelio servitutą per atsakovo V. M. žemės sklypą einančiam keliui. Įvertinus tai, jog šiuo metu S. J. naudojamas kelias yra itin arti atsakovui V. M. priklausančių pastatų, šio kelio eksploatavimas transporto priemonėmis kelia grėsmę atsakovui, jo artimųjų saugumui, teismas pagrįstai nurodė, jog tenkinant ieškinį, nustatytinas terminuotas kelio servitutas. Tačiau sutiktina su apelianto V. M. teigimu, jog kelias, kuriam prašoma nustatyti kelio servitutą nėra vienintelis būdas ieškovui patekti į savo žemės sklypą. Byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, jog ieškovas gali įsirengti privažiavimą į savo žemės sklypą ne tik keliu, einančiu tarp sklypų, pažymėtų Nr. 33, 17, 60, 56, bet, kaip pagrįstai pažymėjo teismas ir kitoje atsakovui, tretiesiems asmenims priklausančių žemės sklypų vietoje (1 t., b. l. 71-72, 77-79). Apelianto S. J. nurodyti teiginiai, jog jis negalės įrengti kelio rytinėje dalyje, pagal mišką ar vakarinėje sklypų dalyje, kurioje yra dirbama žemė, atsakovui ir tretiesiems asmenims nesutinkant, be to, tai nenumatyta detaliuose planuose, o jis neturi ir finansinių galimybių įrengti kelią, nėra pagrindas keisti pagrįstą sprendimą, nes paruošus projektą ir žemės savininkams nesutinkant su siūlomu neterminuotu servitutu, S. J. turės teisę ginčą spręsti teismine tvarka. Ta aplinkybė, jog keliu, kuris pažymėtas Kupiškio rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelio tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje pravažiuoti iki S. J. sodybos šiuo metu negalima, nėra pagrindas konstatuoti, jog privažiavimo negalima įrengti, nes dėl šio kelio sutvarkymo apeliantas turi teisę kreiptis į Kupiškio rajono savivaldybę bei seniūniją. Nurodyti teiginiai, jog kelias per atsakovui priklausantį žemės sklypą yra numatytas Kupiškio rajono Šepetos vietovės žemės reformos projekte ir jis negali būti keičiamas vertintinas kritiškai, nes ir pats apeliantas nurodo, jog žemėtvarkos projektuose arba projektui prilyginamuose planuose numatomas vietinės reikšmės kelių tinklas turi užtikrinti ne tik transporto išlaidų ekonomiją, bet ir patogų žemės naudojimą. Be to, šie projektai gali būti tikslinami. Pažymėtina, kad šalims įsigyjant žemės sklypus, V. M. įsigytas nekilnojamasis turtas nebuvo apribotas servitutu taip, kaip nustatyta įstatyme (CK 4.124 str. 2 d.). Faktinis naudojimasis keliu gali būti reikšmingas parenkant servitutą iš kelių galimų variantų, bet ši aplinkybė negali būti pagrindas atleisti ieškovą nuo pareigos ieškoti kitų tinkamų viešpataujančiojo daikto naudojimo būdų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog terminuotas kelio servitutas, suteiks S. J. laiko pasirinkti patekimo į savo žemės sklypo būdą mažiausiai varžantį kitų asmenų nuosavybės teises. Kadangi byloje ginčas yra kilęs tarp ieškovo S. J. ir atsakovo V. M., trečiųjų asmenų V. S. ir A. I. P. pozicijos dėl kelio servituto nustatymo teisinės reikšmės bylos ginčui neturi.

16Nustatant servitutą, jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, yra būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys. Dėl to planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų. Byloje nustatyta, kad su ieškiniu S. J. pateikė tik išrašą iš Kupiškio rajono Šepetos kadastro vietovės plano (1 t., b. l. 7). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pasiūlyti S. J. pateikti ir priimti naują rašytinį įrodymą, 2015-12-21 UAB „GeoLTD“ paruoštą servituto nustatymo planą, nes teismo pareiga nustatyti konkretų servitutą, atitinkantį CK 4.112 straipsnio reikalavimus (2 t., b. l. 10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009). Šiuo atveju nepagrįsti atsakovo V. M. teiginiai dėl teisėjo V. Skaraičio šališkumo, ieškovui pasiūlius pateikti tinkamai paruoštą servituto nustatymo planą, nes tokią teismo posėdžio pirmininko pareigą nustato CPK 160 straipsnio nuostatos bei suformuota teismų praktika servitutų nustatymo bylose (CPK 185 str.). Paminėtina, jog teisėjo V. Skaraičio nušalinimo klausimas, atsakovo paminėtu pagrindu, buvo išspręstas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015-12-11 nutartimi, todėl pakartotinai vertinti teisėjo šališkumo klausimą nėra pagrindo (1 t., b. l. 152). 2016-01-18 teismo posėdžio metu, ieškovui pateikus patikslintą ieškinį bei 2015-12-21 UAB „GeoLTD“ pasiūlymo teismui dėl servituto nustatymo planą ir teismui atsisakius priimti šį ieškinį, dalyvaujantys byloje asmenys turėjo galimybę pasisakyti dėl pateiktojo plano, nes buvo padaryta pertrauka susipažinimui su pateiktais dokumentais, o nepakankant laiko susipažinimui, atsakovas, jo atstovas turėjo teisę prašyti teismą atidėti teismo posėdį. Byloje dalyvaujantiems asmenims neprašant atidėti teismo posėdžio, pripažinti teismui sprendime vadovavusis teismo posėdyje neištirtais įrodymais ir peržengus ieškinio ribas, dėl aukščiau paminėtų aplinkybių nėra pagrindo (CPK 12 str., 178 str., 185 str. 2 t., b. l. 11-12). Vertinant 2015-12-21 UAB „GeoLTD“ pasiūlymo teismui dėl servituto nustatymo planą, nustatyta, kad planas parengtas naudojant koordinačių sistemą LKS-1994 ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos M1:10000 skaitmeniniu rastriniu ortofotografiniu žemėlapiu ORT10LT (2009-2010 m.) ir georeferencinio pagrindo duomenų baze GDB10Lt (2008 m.; Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos). Teisėjų kolegija pažymi, jog pakankamų ir leistinų įrodymų, paneigiančių ieškovo pateikto servituto nustatymo plano duomenis, atsakovas V. M. nepateikė, todėl pripažinti šį planą esant neteisingu ar ydingu, taip pat nėra pagrindo (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Byloje neginčijamai nustatyta, jog kelias, kuriam nustatytas kelio servitutas, yra jau suformuotas, todėl teismui nebuvo pagrindo sprendime nurodyti nei konkrečią vietovę, kurioje bus projektuojamas kelias, nei aplinkybes, susijusias su kelio įrengimu.

17Kadangi servitutu yra varžoma savininko nuosavybės teisė, todėl tarnaujančiojo daikto savininkas dėl jo nustatymo gali patirti nuostolių. CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija. Civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, kas reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Nustatyta, jog S. J. ieškinyje nenurodė, kokio kelio servituto, atlygintino ar ne, prašoma, tačiau 2015-12-02 teismo posėdžio metu nurodė, jog sutiktų mokėti teismo nustatytą kompensaciją (1 t., b. l. 146-148). Skundžiamame sprendime teismas kompensaciją už kelio servituto nustatymą apskaičiavo vadovaudamasis Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2015-05-07 sprendimu Nr. TS-129 patvirtintu žemės nuomos mokesčio tarifu, vidutine žemės kaina. S. J. teigia, jog nustatyta kompensacija pagal minėtą sprendimą apskaičiuota neteisingai ir nurodo, jog sutiktų mokėti po 1,35 Eur per metus. Tačiau siūlomas mokėti kompensacijos dydis neatitinka teisingo atlyginimo principo ir atsakovo patiriamų nepatogumų. Vertindamas 300 Eur vienkartinės kompensacijos už atsakovo patiriamus nepatogumus priteisimą, teismas nurodė, jog kelias, kuriuo naudosis ieškovas ir jo šeima, eina per atsakovo gyvenamojo namo kiemą, 2 m atstumu nuo namo, kas neabejotinai sukelia atsakovui nepatogumų, be to, keliu naudojamasi ilgą laiką ir bus naudojamasi dar pora metų, todėl ieškovo teiginiai, nesant motyvų, priteisiant minėtą vienkartinę kompensaciją, atmestini, kaip nepagrįsti. Atsakovui V. M. neginčijant priteistos vienkartinės kompensacijos už kelio servituto nustatymą dydžio, teisėjų kolegija daro išvadą, jog 540 Eur kompensacija yra pakankama kompensuoti atsakovo nuostolius ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo ją mažinti. Nors S. J. teigia, kad atsakovui nėra padaryti jokie nuostoliai, nes kelias jau buvo iki atsakovui įsigyjant žemės sklypą bei toks atsakovo teisių apribojimas buvo numatytas detalaus planavimo ir jiems prilygintuose dokumentuose, teisėjų kolegija pažymi, kad pats kelio fiksavimas žemės sklypų planuose savaime nereiškia tokio žemės sklypo savininko teisių ribojimo. Pagal CK 4.39 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymu ar teismo sprendimu. Apeliantas V. M. teigia, jog sprendžiant klausimą dėl nuostolių kompensavimo teismas buvo šališkas, nes siūlė teikti pasiūlymus dėl nuostolių kompensavimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl analogiškų atsakovo teiginių Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015-11-30 nutartimi yra konstatuotas pirmosios instancijos teismo teisėjo nešališkumas šioje byloje. Be to, aplinkybė, jog teismas siekė išsiaiškinti patirtų nuostolių dydį, pageidaujamos kompensacijos dydį, nereiškia, jog tuo teismas išreiškė savo nuomonę dėl galimai teigiamo teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje.

18Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė nesant pagrindo suteikti teisę ieškovui varyti gyvulius keliu, kuriam nustatomas servitutas, tačiau rezoliucinėje dalyje tokią teisę nustatė. Teisėjų kolegija daro išvadą esant pagrindui iš sprendimo rezoliucinės dalies pašalinti ieškovui suteiktą minėtą teisę.

19Dėl paminėtų motyvų skundžiamas sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistu, iš rezoliucinės dalies šalinant kelio servitutu ieškovui suteiktą teisę varyti gyvulius.

20Atmetant apeliacinius skundus, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija,

Nutarė

22Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, pašalinant iš rezoliucinės sprendimo dalies ieškovui S. J. kelio servitutu suteiktą teisę varyti gyvulius.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Zinos Mickevičiūtės,... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 4. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija... 5. ieškovas S. J. nurodė, jog į savo žemės sklypą gali patekti tik per... 6. Kupiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį... 7. Apeliaciniu skundu ieškovas S. J. prašo pakeisti Kupiškio rajono apylinkės... 8. Apeliaciniu skundu atsakovas V. M. prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo... 9. Atsiliepimu į S. J. apeliacinį skundą V. M. prašo skundą atmesti.... 10. Atsiliepimu į S. J. apeliacinį skundą tretysis asmuo Nacionalinė žemės... 11. Atsiliepimu į V. M. apeliacinį skundą S. J. atsakovo skundą prašo atmesti,... 12. Apeliaciniai skundai atmestini.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Byloje nustatyta, kad S. J. yra 3,28 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( -... 15. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 16. Nustatant servitutą, jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, yra... 17. Kadangi servitutu yra varžoma savininko nuosavybės teisė, todėl... 18. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė nesant pagrindo... 19. Dėl paminėtų motyvų skundžiamas sprendimas iš esmės paliktinas... 20. Atmetant apeliacinius skundus, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos... 21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 22. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą iš esmės...