Byla AS-525-418-11
1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir viešajai įstaigai „Lietuvos verslo paramos agentūra“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
3Teisėjų kolegija
Nustatė
4I.
5Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Litesko“ (toliau – ir Pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:
61) panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija) 2011 m. vasario 9 d. sprendimą (Finansų ministerijos 2011 m. vasario 9 d. raštas Nr. (24.16-02)-5K-1029590-5K-1029300-K-1100090-5K-1100089-5K-1100088-5K-1100091-6K-1102666);
72) pripažinti neteisėtu Finansų ministerijos neveikimą (vilkinimą) – per įstatyme nustatytą terminą neišnagrinėjant Pareiškėjo 2011 m.vasario 9 d. ir 2011 m. vasario 25 d. skundų dėl viešosios įstaigos „Lietuvos verslo paramos agentūra" (toliau – LVPA) 2011 m. vasario 2 d. (LVPA 2011 m. vasario 2 d. raštas Nr. R4-1895(13.2.3)) ir 2011 m. vasario 22 d. (LVPA 2011 m. vasario 22 d. raštas Nr. R4-3044(13.2.3)) sprendimų;
83) panaikinti šiuos LVPA sprendimus: 3.1) 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą (LVPA 2010 m. gruodžio 10 d. raštas Nr. R4-17441 (13.2.3)), ta apimtimi, kuria juo nustatyta (sumažinta) projekto „Telšių miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimas" tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausias leistinas skirti lėšų dydis; 3.2) 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimą (LVPA 2010 m. gruodžio 28 d. raštas Nr. R4-18427(13.2.3)), ta apimtimi, kuria juo pakartotinai nustatytas projekto „Telšių miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimas" didžiausias leistinas skirti lėšų dydis ir nustatyti (sumažinti) projektų „Druskininkų šilumos tinklų rekonstrukcija" bei „Kelmės miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas" didžiausi leistini skirti lėšų dydžiai; 3.3) 2011 m. vasario 2 d. sprendimą (LVPA 2011 m. vasario 2 d. raštas Nr. R4-1895(13.2.3)), ta apimtimi, kuria juo nustatytas (sumažintas) projekto „Marijampolės miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas" didžiausias leistinas skirti lėšų dydis; 3.4) 2011 m. vasario 22 d. sprendimą (LVPA 2011 m. vasario 22 d. raštas Nr. R4-3044(13.2.3)), ta apimtimi, kuria juo naujai nustatytas (sumažintas) projekto „Marijampolės miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas" didžiausias leistinas skirti lėšų dydis; 3.5) 2011 m. vasario 28 d. sprendimą (LVPA 2011 m. vasario 28 d. raštas Nr. R.4-3413(13.2.3)) dėl paraiškos Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-039 atmetimo; 3.6) 2011 m. vasario 28 d. sprendimą (LVPA 2011 m. vasario 28 d. raštas Nr. R.4-3412(13.2.3) dėl paraiškos Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-043 atmetimo; 3.7) 2011 m. vasario 28 d. sprendimą (LVPA 2011 m. vasario 28 d. raštas Nr. R.4-3411(13.2.3) dėl paraiškos Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-045 atmetimo; 3.8) 2011 m. vasario 28 d. sprendimą (LVPA 2011 m. vasario 28 d. raštas Nr. R.4-3410(13.2.3) dėl paraiškos Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-047 atmetimo;
94) įpareigoti LVPA tęsti paraiškų Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-039; Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-043; Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-045; Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-047 vertinimo procedūras, remiantis Pareiškėjo atliekamo viešojo pirkimo rezultatais;
105) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti LVPA ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (toliau – ir Ūkio ministerija) priimti bet kokius sprendimus dėl projektų finansavimo pagal priemonę VP2-4.2-ŪM-02-K „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“ (toliau – ir Priemonė), o jei tokie sprendimai priimti – pasirašyti projektų finansavimo ir administravimo sutartis su pareiškėjais iki teismo sprendimo byloje, pradėtoje pagal skundą, įsiteisėjimo.
11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 1 d. nutartimi, be kita ko, atmetė Pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
12Nurodė, kad UAB „Litesko" nurodomi argumentai yra pagrįsti prielaidomis dėl galimai ateityje įvyksiančių veiksmų (Ūkio ministerijai priėmus sprendimą skirti finansavimą, Priemonės antrojo kvietimo biudžete liktų vos 883.944 Lt suma; paraiškoms Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-039, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-043, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-045, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-047 finansuoti nepakaktų lėšų, nes jos jau būtų paskirstytos kitiems pareiškėjams; Telšių, Druskininkų, Marijampolės bei Kelmės miestų šilumos ūkių efektyvumui, saugumui ir patikimumui didinti skirti investiciniai projektai liktų neįgyvendinti) ir nesudaro pagrindo jų vertinti kaip patvirtinančių reikalavimo užtikrinimo būtinumą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovams bus žinoma apie Pareiškėjo skundu keliamus reikalavimus, todėl jie patys turi tinkamai įvertinti tenkančią riziką priimant sprendimus dėl projektų finansavimo pagal Priemonę. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas, formuodamas praktiką bylose Nr. AS502-159/2008, AS63-671/2008, A525-971/2009, yra konstatavęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės pagal savo prigimtį gali būti taikomos tik atsakovui ir negali būti taikomos trečiajam suinteresuotam asmeniui (šiuo atveju Ūkio ministerijai). Teismas padarė išvadą, kad Pareiškėjas remiasi prielaidomis ir bylos medžiagoje nėra įrodymų, įgalinančių daryti išvadą, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, iš esmės galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo šioje bylos įvykdymas.
13II.
14Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti reikalavimo užtikrinimo priemonę LVPA atžvilgiu, ir išspręsti klausimą iš esmės – uždrausti LPVA priimti bet kokius sprendimus dėl projektų finansavimo pagal Priemonę, o jei tokie sprendimai priimti – pasirašyti projektų finansavimo ir administravimo sutartis su pareiškėjais iki teismo sprendimo byloje, pradėtoje pagal atskirąjį skundą, įsiteisėjimo. Pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
151. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir, remiantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4-160 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo" (toliau – ir Įsakymas), pasirašius trišales projektų administravimo ir finansavimo sutartis su kitais pareiškėjais, būtų eliminuotos ne tik teisinės, bet ir finansinės būsimo teismo sprendimo vykdymo prielaidos, t. y. LVPA ne tik neturės teisinio pagrindo tęsti Pareiškėjo paraiškų vertinimą, bet ir šio vertinimo pagrindu priimti tolesnius sprendimus: vykdyti projektų atranką, o ją sėkmingai atlikus – priimti sprendimus dėl paramos projektams skyrimo bei sutarčių pasirašymo.
162. Neįsivaizduojama, kaip galėtų būti vykdomos Pareiškėjo pateiktų projektų naudos ir kokybės vertinimo, projektų atrankos procedūros, žinant, kad jos jau yra įvykdytos visų kitų pareiškėjų pagal Priemonę pateiktų projektų atžvilgiu, o šio vertinimo pagrindu yra priimti sprendimai dėl šių projektų finansavimo, pasirašytos ir vykdomos (ar jau įvykdytos) sutartys. Analogiškai sunku įsivaizduoti, kaip tokiu atveju LVPA galėtų pagrįsti savo teigiamą sprendimą dėl Pareiškėjo projektų tinkamumo finansuoti iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) fondų ir sprendimą dėl šių projektų finansavimo. Neatmestina situacija, kad teismui nusprendus patenkinti Pareiškėjo reikalavimus, Priemonė apskritai jau bus pasibaigusi ir visos jai skirtos lėšos panaudotos arba, susidarius likučiui, perkeltos į kitas priemones.
173. Teismas nekvestionavo aplinkybės, kad nepritaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, Priemonės biudžete liks vos 889.945,00 Lt suma – t. y. net 2.914.855,00 Lt mažiau, nei Pareiškėjo paraiškose Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-039, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-043, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-045 ir Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-047 prašoma skirti 3.804.800,00 Lt suma. Vėliau teismui šioje byloje patenkinus Pareiškėjo reikalavimus, net ir esant visoms teisinėms prielaidoms tęsti Pareiškėjo paraiškų vertinimą, jų atranką bei skirti joms finansavimą, tokių sprendimų galimybę eliminuos finansinių prielaidų nebuvimas – lėšų nebuvimas Priemonės antrojo kvietimo biudžete. Tokiu būdu, tikrasis paraiškų vertinimo ir atrankos procedūrų tikslas, o kartu ir Pareiškėjo bei šilumos vartotojų interesas, nebus pasiektas. Galutinis pradėto teisminio ginčo rezultatas tiesiogiai priklauso nuo to, ar šioje byloje bus pritaikyta Pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, realus būsimo teismo sprendimo vykdymas taptų neįmanomas, o tai neabejotinai pažeistų Pareiškėjo teisę į efektyvią pažeistų teisių gynybą.
18Atsakovas viešoji įstaiga „Lietuvos verslo paramos agentūra“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Pateikiami tokie pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
191. Pažymi, kad LVPA atlieka visų gautų paraiškų vertinimą pagal nustatytus kriterijus, nepriklausomai nuo to kokio dydžio finansavimą yra numatyta skirti pagal konkretų kvietimą, ir nustato, kurie projektai yra tinkami finansuoti (atitinka nustatytus kriterijus). Rekomendacijas dėl projektų finansavimo priima Ūkio ministerijos sudarytas projektų atrankos komitetas, remdamasis LVPA parengtomis projektų paraiškų vertinimo ataskaitomis, atsižvelgdamas į sprendimo dėl projektų tinkamumo finansuoti bei projektų naudos ir kokybės vertinimo rezultatus, kita pateikta informacija bei paaiškinimais, socialinių ir ekonominių partnerių, kitų institucijų atstovų bei ekspertų pateiktais argumentais ir informacija. Sprendimą dėl finansavimo priima Lietuvos Respublikos ūkio ministras.
202. Pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas nepagrįstomis prielaidomis ir nėra pagrindo teigti, kad priėmus Pareiškėjui palankų teismo sprendimą (panaikinus LVPA skundžiamus sprendimus ir įpareigojus tęsti vertinimo procedūras), iki jų priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Pagrindas imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių turi būti teismo sprendimo dėl nagrinėjamo (dėl paraiškos vertinimo), o ne ateityje galinčio kilti ginčo ar ginčų (dėl finansavimo skyrimo) įvykdymo pasunkėjimas ar negalimumas.
213. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą, nes taip būtų sustabdytas visų Priemonės projektų (51 (penkiasdešimt vieno) Kvietimo Nr. 01 projekto bei 40 (keturiasdešimties) Kvietimo Nr. 02 projektų) įgyvendinimas, t. y. kiltų grėsmė Lietuvai neįsisavinti iki 163.867.884,37 Lt finansavimo lėšų.
22Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Pateikiami tokie pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
231. Pritaikius Pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę uždrausti LPVA priimti bet kokius sprendimus dėl projektų finansavimo pagal Priemonę ir pasirašyti projektų finansavimo ir administravimo sutartis su pareiškėjais iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, būtų pažeistos Įsakyme nurodytų pareiškėjų, kurių projektams skirtas finansavimas, teisės. Kadangi minėtų pareiškėjų pateiktų projektų vertė yra žymiai didesnė už Pareiškėjo projektų vertę, todėl Pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtų neproporcingas.
242. Pritaikius Pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones nukentėtų šilumos vartotojai, kadangi būtų sustabdytas šilumos tiekimo sistemų modernizavimas, siekiant didinti šilumos tiekimo patikimumą bei kokybę, todėl reikalavimų užtikrinimo priemonės pažeistų viešąjį interesą. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas lėtins ES struktūrinės paramos lėšų panaudojimą ir tai sukels grėsmę prarasti Lietuvai skirtas ES struktūrinės paramos lėšas pagal 2006 m. liepos 11d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 93 straipsnį. Reikalavimus užtikrinančių priemonių taikymas sudaro prielaidas neefektyviam valstybės biudžete suplanuotų lėšų panaudojimui (konkretiems projektams skirtas finansavimas negali būti panaudojamas kitiems projektams finansuoti, kol nėra baigtas jų įgyvendinimas) ir kelia grėsmę neįgyvendinti dalies projektų, jų veiklų išlaidų tinkamumo laikotarpiu.
253. Esant Pareiškėjui palankiam teismo sprendimui, teismo sprendimo įvykdymas dėl to, kad panaudotos visos šiuo metu Priemonei skirtos ES struktūrinės paramos lėšos, nepasunkėtų ir nepasidarytų neįmanomu, kadangi ES struktūrinės paramos lėšos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti perskirstomos, tokiu būdu kompensuojant atitinkamoje srityje trūkstamas lėšas.
26Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartyje išdėstytais motyvais dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo Ūkio ministerijos ir LVPA atžvilgiu.
27Atsiliepime, be kita ko, nurodoma, kad Ūkio ministerija byloje yra trečiasis suinteresuotas asmuo, o Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 straipsnio 2 dalyje reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu nenumatytas. Pažymi, kad Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atsakovo LVPA atžvilgiu ir neginčija nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę trečiojo suinteresuoto asmens Ūkio ministerijos atžvilgiu.
28Teisėjų kolegija
konstatuoja:
29III.
30Atskirasis skundas netenkintinas.
31Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).
32Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, AS10-349/2007).
33Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindė tuo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, realus būsimo galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas taptų neįmanomas: teismui įpareigojus LPVA tęsti Pareiškėjo paraiškų vertinimo procedūras, o vertinimo metu pripažinus, kad minėtos paraiškos atitinka tinkamumo finansuoti bei naudos ir kokybės kriterijus, sprendimas skirti finansavimą, nesant finansavimo šaltinių, negalėtų būti priimtas.
34Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. AS858-602/2010, AS858-13/2011), reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tuo atveju, jei yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso. Be to, asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.
35Atskiruoju skundu Pareiškėjas, be kita ko, prašo uždrausti LPVA pasirašyti projektų finansavimo ir administravimo sutartis su pareiškėjais iki teismo sprendimo byloje, pradėtoje pagal atskirąjį skundą, įsiteisėjimo.
36Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 patvirtintų atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas taisyklių 10.5 punkte nustatyta, kad Ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, pagal kompetenciją atsakingos už bendrai finansuojamus iš ES fondų lėšų ūkio sektorius, priima sprendimus dėl valstybės, regionų ir projektų, atrinktų konkurso būdu, finansavimo ir sudaro arba įgalioja įgyvendinančiąją instituciją sudaryti su pareiškėjais sutartis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 100 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl projekto tinkamumo finansuoti iš ES fondų priima įgyvendinančioji institucija, jį įformindama projekto tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitoje. Atsižvelgdama į šio sprendimo ir projektų atrankos rezultatus, ministerija ir (ar) kita valstybės institucija priima sprendimą dėl projekto finansavimo. Tų pačių taisyklių 108 punkte nustatyta, kad su pareiškėjais, kurių projektus nuspręsta bendrai finansuoti iš ES fondų lėšų, atsakingos ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos ir įgyvendinančiosios institucijos sudaro projektų finansavimo ir administravimo sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad Priemonėje nurodyta, kad už priemonę atsakinga Ūkio ministerija, o Priemonės įgyvendinančioji institucija – LVPA. Atsižvelgiant į tai, taip pat į anksčiau aptartą reglamentavimą, seka išvada, kad galutinius sprendimus dėl projekto finansavimo priima ir projekto finansavimo ir administravimo sutartis su pareiškėjais sudaro Ūkio ministerija.
37Reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurių gali imtis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, išvardintos ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.
38Aiškinant ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkto normos, kaip vieną iš reikalavimo užtikrinimo priemonių numatančios uždraudimą atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, turinį, matyti, kad ši reikalavimo užtikrinimo priemonė gali būti taikoma tik atsakovui. Šioje byloje atsakovas yra LVPA, o reikalavimo užtikrinimo priemonę prašoma taikyti inter alia uždraudžiant LPVA pasirašyti projektų finansavimo ir administravimo sutartis su pareiškėjais, kas priklauso trečiojo suinteresuoto asmens Ūkio ministerijos kompetencijai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, netgi atsižvelgiant į bylos specifiką, negali būti aiškinama plečiamai, t. y. kaip, priklausomai nuo faktinės situacijos, taikytina ir trečiajam suinteresuotam asmeniui.
39Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šios reikalavimo užtikrinimo priemonės turinį, yra nustatęs, kad nėra pagrindo uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus trečiajam suinteresuotam asmeniui (administracinės bylos Nr. AS4- 644/2006, Nr. AS502-159/2008, AS63-671/2008). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Pareiškėjo prašymas uždrausti LPVA pasirašyti projektų finansavimo ir administravimo sutartis su pareiškėjais, laikytinas nepagrįstu.
40Atskiruoju skundu Pareiškėjas taip pat prašo uždrausti LPVA priimti bet kokius sprendimus dėl projektų finansavimo pagal Priemonę. Prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, kad Pareiškėjo nurodomi argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo yra daugiau pagrįsti prielaidomis dėl galimai ateityje įvyksiančių veiksmų. Kaip jau minėta, subjektas, siekiantis, jog būtų pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius tokių priemonių taikymo būtinumą. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjo argumentai, kad nepritaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės ir vėliau teismui šioje byloje patenkinus Pareiškėjo reikalavimus, net ir esant visoms teisinėms prielaidoms tęsti Pareiškėjo paraiškų vertinimą, jų atranką bei skirti joms finansavimą, tokių sprendimų galimybę eliminuos finansinių prielaidų nebuvimas – lėšų nebuvimas Priemonės antrojo kvietimo biudžete, šiuo atveju vertintini kaip pagrįsti išimtinai prielaidomis.
41Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 patvirtintų veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 24.4.7.4 punkte nustatyta, kad konkrečiai priemonei įgyvendinti nustatyta ES fondų lėšų suma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, gali būti keičiama atsižvelgiant į to paties prioriteto šios ir kitų priemonių įgyvendinimo rezultatų ir socialinės ekonominės situacijos pokyčius, kad būtų pasiekti prioriteto tikslai ir uždaviniai ir ES fondų lėšos nebūtų prarastos. Taip pat gali būti numatyta lėšų suma (priemonei skirtų ES fondų lėšų procentais), dėl kurios galima sudaryti sutartis viršijant konkrečiai priemonei finansuoti nustatytą ES fondų lėšų sumą. Atsižvelgiant į tai, ES struktūrinės lėšos gali būti perskirstomos, tokiu būdu kompensuojant atitinkamoje srityje trūkstamas lėšas, todėl nėra pagrindo teigti, kad nepritaikius Pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pasunkėtų ir pasidarytų neįmanomas Pareiškėjui palankus teismo sprendimas dėl to, kad būtų panaudotos visos Priemonei skirtos ES struktūrinės paramos lėšos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors teismas negali viešojo administravimo subjektams uždrausti vykdyti jiems suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus, manytina, kad žinodamos apie Pareiškėjo keliamus reikalavimus, priimančios sprendimus dėl projekto finansavimo pagal Priemonę institucijos, turėtų pasilikti tam tikrą šiai Priemonei skirtų ES fondų lėšų rezervą tam, kad teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą nebūtų užkirstas kelias Pareiškėjui gauti siekiamą ES finansavimą.
42Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
43Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
Nutarė
44Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ atskirojo skundo netenkinti.
45Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
46Nutartis neskundžiama.