Byla 2A-335-524/2009

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Danguolė Martinavičienė, Savinijus Katauskas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Laurai Vitosienei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Neringos komunalininkas“ direktorei Danguolei Seselskytei, atsakovės atstovui advokatui Eduardui Antonenkai, žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Neringos komunalininkas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Neringos komunalininkas“, trečiajam asmeniui J. J. dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti valstybės naudai iš atsakovės UAB „Neringos komunalininkas“ 60 930 Lt padarytai žalai atlyginti. Nurodė, kad

32007-12-05?2007-12-07 neturint leidimo buvo iškirsta 70 saugotinų paparastosios pušies želdinių, augusių Nidos naujosiose kapinėse ( - ). Teigia, jog šiuos veiksmus, kuriais pažeisti teisės aktų nuostatai, organizavo atlikti atsakovės apželdinimo meistrė J. J., o vadovaujantis LR CK 6.264 str. 1 d. atsakovė turi atlyginti dėl jos darbuotojų kaltės padarytą žalą.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Iš atsakovės UAB „Neringos komunalininkas“ Lietuvos Respublikos valstybės naudai priteisė 30 465 Lt padarytai žalai atlyginti, 914 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad pažeidžiant teisės aktų reikalavimus buvo nukirsta 70 pušų, tuo padaryta 60 930 Lt žala aplinkai. Nurodė, jog J. J. už šį pažeidimą buvo skirta administracinė nuobauda, savo kaltės ji neginčijo. Pažymėjo, kad pagal neteisėtų veiksmų atlikimo metu galiojusią Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarką, norint kirsti, genėti ar pertvarkyti želdinius, būtina gauti leidimą, tačiau tokio leidimo atsakovė neturėjo. Atsižvelgęs į netyčinį veiksmų pobūdį, sunkią atsakovės finansinę padėtį, pirmosios instancijos teismas priteistinos žalos atlyginimo dydį sumažino 50 procentų.

5Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Neringos komunalininkas“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir įrodymus. Apeliantė pažymi, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog po įvykio gautas leidimas papildomai kirsti medžius neįrodo, kad žala nėra padaryta. Nurodo, kad išduotas leidimas papildomai kirsti medžius tik patvirtina, kad medžiai vistiek būtų buvę kertami, todėl reali žala gamtai nebuvo padaryta. Teigia, kad priteistos žalos atlyginimas įmonei būtų per didelė finansinė našta, galinti sutrikdyti ar paraližuoti viešųjų paslaugų teikimą Neringos miestui ir jo gyventojams.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo J. J. prašo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pažymi, kad atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą ? 2008-11-24 pažymą dėl medžių iškirtimo Nidos civilinėse kapinėse, kuri yra teisinis pagrindas pripažinti 70 medžių iškirtimą tik formaliu pažeidimu. Teigia, jog šio naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl apeliacinės instancijos teismas turi šį įrodymą priimti ir vertinti.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo apeliacinio skundo netenkinti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

8Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 5?7 dienomis J. J., einanti UAB „Neringos komunalininkas“ apželdinimo meistrės pareigas, neturėdama leidimo organizavo 70 vienetų paprastosios pušies želdinių, augančių Nidos kapinėse, ( - ) iškirtimą. J. J. 2007-12-17 nutarimu administracinėje byloje Nr. 34 buvo paskirta 250 Lt administracinė nuobauda pagal LR ATPK 78 str. 1 d. Tarp šalių kilo ginčas dėl padarytos žalos dydžio.

10Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Byloje esantis 2007-12-17 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje patvirtina, kad J. J., UAB „Neringos komunalininkas“ apželdinimo meistrei, skirta 250 Lt bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 78 straipsnio 1 d. (už neteisėtą želdinių iškirtimą), jos ji neginčijo, pažeidimą pripažino. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas įpareigoja juridinius ir fizinius asmenis saugoti aplinką bei tausoti gamtos išteklius (9 str.), o neteisėta veika padarius žalą aplinkai ? ją atlyginti (14 str. 6 p.). Šio įstatymo 34 str. 2 d. nustatyta, kad ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad atsakomybė už aplinkai padarytą žalą siejama su neteisėta veika, dėl kurios atsiranda ar gali kilti žala aplinkai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nustatytas žalos padarymo faktas, o už žalos aplinkai padarymą yra atsakinga J. J. Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnis). J. J. žalą padarė dirbdama UAB „Neringos komunalininkas“, todėl pagrįsta yra ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Neringos komunalininkas“ privalo atlyginti padarytą žalą aplinkai.

11Civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrais juridiniais faktais, kurie yra vadinami civilinės atsakomybės pagrindais. Yra skiriami tokie bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. Būtinasis civilinės atsakomybės pagrindas yra žala. Nesant žalos, neįmanomas ir civilinės atsakomybės taikymas. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį turi įrodyti ieškovas. Kai šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus. Ieškovas žalą aplinkai paskaičiavo remdamasis LR aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ar objektus, skaičiavimo metodika ir LR aplinkos ministro 2002-06-14 įsakymu Nr. 327 patvirtintais Medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, vertės baziniais įkainiais. Apeliantė ginčija priteistos žalos atlyginimo valstybei dydį teigdama, jog pažeidimas yra formalus, po įvykio gautas leidimas papildomai kirsti medžius.

12Teisėjų kolegija pažymi, jog žalos atlyginimas gali būti priteisiamas natūra arba pinigine kompensacija. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys iš esmės susitarė dėl žalos atlyginimo natūra ? atsakovė sutinka atsodinti iškirstus augalus. Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kapinių inventorizacijos byloje esančioje schemoje nenurodyta, kad kapinėse yra ar numatyta sodinti medžius, todėl tikėtina, jog dėl netinkamos kapinių priežiūros jose augę krūmokšniai virto medžiais, kurie buvo iškirsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog netrukus po neteisėto medžių iškirtimo atsakovė gavo leidimą papildomai kirsti medžius (b. l. 19), ir nors šis faktas nepanaikina atsakovės veiksmų neteisėtumo, parodo, jog medžių kirtimas šioje teritorijoje yra galimas. Ieškovas pateiktuose rašytiniuose įrodymuose šių aplinkybių nepaneigė. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į žalos padarymo netyčinį pobūdį, susitarimą dėl žalos atlyginimo natūra bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 str. 7 d.) yra pagrindas mažinti priteistos žalos atlyginimo valstybei dydį (CK 6 251 str. 2 d.).

13Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus bei taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias žalos dydžio nustatymą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, mažinant priteisto žalos atlyginimo dydį iki 10 000 Lt. Atitinkamai turi būti pakeista sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Žyminis mokestis į valstybės biudžetą turi būti skaičiuojamas nuo priteistos sumos, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 300 Lt suma (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovui gražintina 614 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, dalis proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalys).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325?330 straipsniais, teismas

Nutarė

15Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. sprendimą pakeisti.

16Sumažinti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Neringos komunalininkas“ valstybei priteisto žalos atlyginimo dydį iki 10 000 Lt. Sumažinti iš atsakovės UAB „Neringos komunalininkas“ į valstybės biudžetą priteisto žyminio mokesčio dydį iki 300 Lt.

17Grąžinti atsakovei UAB „Neringos komunalininkas“ 614 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, pagal 2008-11-26 mokėjimo nurodymą Nr. 1329. Šią nutarties dalį pavesti vykdyti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

18Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai