Byla 1A-876-719-2014

1Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant: prokurorui Vytautui Sabaliauskui, nuteistajam A. A. (A. A.) gynėjui advokatui Raimondui Kurkliečiui, vertėjai Nijolei Vanagienei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; pagal BK 187 str. 3 d. areštu 25 paroms. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šios bausmės buvo subendrintos bausmių apėmimo būdu ir A. A. buvo paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ str., buvo sumažinta vienu trečdaliu ir A. A. buvo nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

3Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Nustatė

4A. A. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. gruodžio 10 d. apie 13 val. sulaužęs 170 litų vertės durų spyną įsibrovė į butą, esantį adresu ( - ), iš kurio per du kartus – apie 13 val. ir apie 22 val., pagrobė bendros 9704,22 litų vertės nukentėjusiosios A. G. turtą.

5Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl to nuoširdžiai gailisi ir mano, kad vien tik jo prisipažinimo dėka šis nusikaltimas buvo išaiškintas. Taip pat apeliantas teigia, kad pagrobti daiktai buvo surasti, nukentėjusioji prašė neskirti jam laisvės atėmimo bausmės, su nukentėjusiosios ieškiniu jis visiškai sutiko. Kartu A. A. nurodo, kad jis yra jaunas ir galvoja apie tai, kaip pradėti teisingą bei garbingą gyvenimą, įsidarbinti ir sukurti šeimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes nuteistasis mano, kad apylinkės teismas skyrė jam per griežtą bausmę.

6Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

7Apeliacinis skundas atmetamas.

8Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo A. A. padarytas nusikalstamas veikas ir paskyrė už jas bausmę. Apeliantas skundu ginčija tik jam paskirtos bausmės griežtumą, todėl, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. prasme, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

9BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 27 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistu laikomas asmuo, kuris, būdamas teistu už tyčinio nusikaltimo padarymą ir neišnykus teistumui už jį ar jo nepanaikinus, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o BK 56 str. 1 d. sakoma, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. BK 61 str. 2 d. ir 4 d. nustatyta, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę <...>.

10Šioje baudžiamojoje byloje skirdamas A. A. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas apylinkės teismas atsižvelgė į šių nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį (A. A. padarė dvi nusikalstamas veikas – apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą; abi šios veikos baigtos), kaltės formą (nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia), į vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailestį dėl to) ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino A. A. asmenybę (teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei; niekur nedirba, nesimoko ir neturi nuolatinio pragyvenimo šaltinio; nėra susietas stipriais socialiniais ryšiais su šeima; anksčiau baustas administracine tvarka; nusikalstamas veikas daro tik išėjęs iš laisvės atėmimo vietos), o taip pat atsižvelgė ir į kitas teisingų bausmių paskyrimui svarbias aplinkybes (nusikalstamų veikų padarymo savanaudiškus motyvus bei tikslus ir kt.). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu A. A. buvo nuteistas 8 kartą, anksčiau jis taip pat buvo nuteistas už tokias pačias savanaudiškas nusikalstamas veikas. Be to, A. A. anksčiau 6 kartus buvo nubaustas administracine tvarka, iš jų 2 kartus už smulkųjį svetino turto pagrobimą ir 1 kartą už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (72–75 b. l.). Visos šios aplinkybės A. A. charakterizuoja tik neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantas išvadų iš ankstesnio savo elgesio bei gyvenimo būdo nepadarė, jis nepasitaisė ir nenori to daryti, anksčiau A. A. taikytos bausmės savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, A. A. yra linkusi nusikalsti ir pavojinga visuomenei asmenybė, todėl apylinkės teismas pagrįstai paskyrė jam BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. sankcijose numatytas griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą ir areštą, kurios savo trukme yra mažesnės už BK 178 str. 2 d. sankcijoje ir BK 49 str. 3 d. numatytus tokių bausmių vidurkius. Negalima nepaminėti ir to, kad sakydama baigiamąją kalbą apylinkės teisme valstybės kaltintoja prašė teismo nubausti A. A. būtent tokia laisvės atėmimo bausme bei griežtesne arešto bausme ir tokiam prokurorės prašymui neprieštaravo nei A. A., nei jo gynėja (168 b. l.). Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apylinkės teismas tarpusavyje subendrino pačiu palankiausiu apeliantui būdu – bausmių apėmimo būdu, subendrindamas jas ir nustatydamas subendrintos bausmės trukmę apylinkės teismas BK reikalavimų nepažeidė. Be to, įvertinęs apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad ši baudžiamoji byla teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o taip pat ir kitus byloje esančius duomenis apylinkės teismas visiškai teisingai taikė BK 641 str. nuostatas ir A. A. paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, nei švelnesnėmis bausmėmis, nei atidėjus nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebus pasiekti bausmių tikslai – tik realus apylinkės teismo paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymas padės sulaikyti A. A. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus.

11Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog proceso dalyvių pozicija dėl asmens kaltės, jo padarytos veikos, bausmės skyrimo ir kitų klausimų nesaisto teismo, jeigu jo įsitikinimas, remiantis byloje esančia duomenų visuma, yra kitoks. Todėl apylinkės teismas, nepaisęs nukentėjusiosios pozicijos ir paskyręs A. A. galutinę subendrintą bausmę, susijusią su realiu laisvės atėmimu, BK reikalavimų nepažeidė.

12Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas atsižvelgė į visas nustatytas reikšmingas, jų tarpe ir apeliaciniame skunde nurodytas, faktines bylos aplinkybes, visas jas teisingai įvertino ir tinkamai pritaikė bausmės paskyrimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo A. A. paskirta bausmė, kolegijos manymu, atitinka nuteistojo asmenybę bei nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo.

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

14Nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai