Byla 2-135-1031/2017
Dėl skolos priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys,

2sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei,

3dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alnida“ atstovėms direktorei N. D. ir advokatei Eglei Gecevičei, atsakovo J. G. atstovei advokatei Eglei Damulevičiūtei – Jakimavičienei, nedalyvaujant atsakovui J. G. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Monosa“ atstovui,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alnida“ ieškinį atsakovui J. G. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

5Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3500 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2015 m. balandžio 20 d. atsakovas J. G. išrašė paprastąjį vekselį, kuriuo be sąlygų įsipareigojo sumokėti ieškovui UAB „Alnida“ 3500 Eur iki 2015 m. spalio 20 d. į UAB „Alnida“ kasą, esančią adresu J. B. g. ( - ), arba į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ). Ieškinyje buvo pažymėta, kad iki 2015 m. spalio 20 d. atsakovui neapmokėjus vekselio, atsakovas liko skolingas ieškovui 3500 Eur, todėl šią sumą ir prašė priteisti. Ieškovo ieškinio dalyką sudarė piniginiai reikalavimai, atsiradę iš rašytinio dokumento (vekselio), visi ieškovo reikalavimai buvo grindžiami prie ieškinio pridėtais leistinais rašytiniais įrodymais, todėl teismas bylą nagrinėjo dokumentinio proceso tvarka ir 2016 m. birželio 6 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino.

62017 m. vasario 23 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovo atstovė nurodė, kad nekeisdama ieškinio pagrindo ir dalyko sumažina reikalavimo sumą ir prašo iš atsakovo priteisti 3293,43 Eur sumą. Ieškovo atstovės nurodė, kad vekselis buvo pasirašytas kaip prievolės, sumokėti skolą už UAB „Monosa“ teiktas prekes ir nuomą, užtikrinimo priemonė. Ieškovo atstovė taip pat pažymėjo, kad dėl skolos sumokėjimo į trečiąjį asmenį UAB „Monosa“ nesikreipė. Ši skola nėra apmokėta ar sumažinta. Ieškovo atstovė nurodė, kad pasirinko vieną savo teisės gynimo būdų – reikšti reikalavimą atsakovui.

7Atsakovas, nesutikdamas su priimtu preliminariu sprendimu, pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad ieškovas yra praleidęs Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme numatytus terminus, todėl šiuo atveju vekselis tapo paprastu skolos rašteliu. Vekselis, kaip skolos raštelis, nepatvirtina fakto, jog atsakovas gavo iš ieškovo 3500 Eur paskolą pagal išduotą paprastąjį vekselį. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad juridinis asmuo savo pinigines lėšas, tame tarpe ir paskolintas, privalo apskaityti ir tinkamai įforminti pinigų apskaitos dokumentais. Atsakovas atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovas teismui nepateikė jokių papildomų įrodymų, t. y. pinigų apskaitos dokumento, kad vekselio pagrindu paskolinti pinigai buvo perduoti atsakovui. Taip pat atsakovas nurodė, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento, tačiau, jeigu pinigai iš tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta, todėl atsakovas laiko, kad šalių nesiejo ir negalėjo sieti paskolos teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja civilinio kodekso XLIII skyriaus normos.

8Taip pat atsakovas atkreipė teismo dėmesį, kad teismui pateiktą paprastąjį vekselį pasirašė neturėdamas pakankamai žinių ir nesuvokdamas, nesuprasdamas paties pasirašyto sandorio esmės, kadangi vekselio pasirašymo metu jis buvo vienas iš UAB „Monosa“ akcininkų, o būtent ji (bendrovė) ir turėjo teisinių santykių su ieškovu, t.y. nuomojosi gamybines patalpas iš ieškovo, kuriose buvo ir UAB „Monosa“ gamybinė įranga, skirta baldų gamybai.

9Atsakovas ir jo atstovė bylą nagrinėjant teismo posėdyje nurodė, kad vekselis kaip prievolės užtikrinimo priemonė gali būti naudojama tik tokiu atveju, jei apie tokią užtikrinimo priemonę yra nurodoma pačioje sutartyje, iš kurios ir kyla prievolė. Tačiau jokiame sandoryje apie jo užtikrinimą vekseliu nėra nurodyta. Atsakovas nurodė, kad pasirašė vekselį siekdamas tolesnio bendradarbiavimo su ieškovu, tačiau tą darė ne būtinai kaip UAB „Monosa“ akcininkas. Sudarytas susitarimas dėl tolimesnio bendradarbiavimo, kuris galėjo būti vykdomas nebūtinai su UAB „Monosa“, nebuvo vykdomas, jo ieškovas nevykdė, todėl atsakovui negali atsirasti pareiga mokėti sumą, kuri yra prievolės užtikrinimo priemonė, nes tokia prievolė nebuvo atsiradusi.

10Į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtrauktos UAB „Monosa“ direktorius pateiktame atsiliepime nurodė, kad jis skolos dokumentų su UAB „Alnida“ nesudarė, tokį dokumentą sudarė byloje įtrauktas fizinis asmuo.

11Preliminarus sprendimas keistinas.

12Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: 2015 m. balandžio 20 d. J. G. išrašė dokumentą, pavadintą paprastuoju vekseliu, kuriuo be sąlygų įsipareigojo sumokėti UAB „Alnida“ 3500 Eur iki 2015 m. spalio 20 d. į UAB „Alnida“ kasą, esančią adresu J. B. g. ( - ), arba į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ) (3 b.l.). Suėjus apmokėjimo terminui šis dokumentas apmokėtas nebuvo. Dokumentas, pavadintas vekseliu Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatyta tvarka, dėl vykdomojo įrašo notarui pateiktas nebuvo. Vekselio pasirašymo metu jį pasirašęs atsakovas J. G. buvo vienu iš dviejų UAB „Monosa“ akcininkų. Ieškovas UAB „Alnida“ ir UAB „Monosa“ buvo sudariusios prekybos sutartį (63-66 b.l.) ir ilgalaikio nekilnojamojo turto nuomos sutartį (67-70 b.l.).

13Taip pat byloje nustatyta, kad vekselio pasirašymo momentu UAB „Monosa“ UAB „Alnida“ buvo skolinga už pateiktas prekes ir už patalpų nuomą pagal neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras (44-62 b.l.), tačiau skolos suma buvo kitokia (mažesnė), nei nurodyta vekselyje. Ieškovo UAB „Alnida“ atsakovui UAB „Monosa“ dalį išrašytų sąskaitų yra pasirašęs ir priėmęs tuometinis UAB „Monosa“ vadovas Š. M., kitą dalį sąskaitų, išrašytų iki minėto vekselio pasirašymo ir po jo, yra pasirašęs ir sąskaitas priėmęs atsakovas J. G. (46-51, 53, 54,60 b.l.).

14Byloje nekyla ginčo, kad atsakovas pasirašė dokumentą, pavadintą paprastuoju vekseliu, ieškovo naudai. Byloje taip pat nekyla ginčo, kad šis dokumentas nėra apmokėtas. Tačiau tarp šalių yra iškilęs ginčas dėl atsakovo pareigos apmokėti ieškovui vekselyje nurodytą sumą.

15Ieškovas laiko, kad vekselį atsakovas pasirašė kaip prievolės užtikrinimo priemonę. Ieškovas aiškindamas vekselio pasirašymo aplinkybes nurodė, kad vekseliu kaip prievolės užtikrinimo priemone buvo užtikrinta prievolė, atsiradusi iš prekybos ir patalpų nuomos sutarčių, nes atsakovas kaip UAB „Monosa“ dalyvis (akcininkas) užtikrino šio juridinio asmens prievolių įvykdymą ieškovui, taip užtikrindamas, kad skola už pateiktas prekes ir patalpų nuomą bus apmokėta.

16Atsakovas su tokia pozicija nesutinka pažymėdamas, kad vekselį jis pasirašė ne todėl, kad užtikrinti jau esamų juridinio asmens, kurio dalyviu jis buvo, skolų sumokėjimą, tačiau siekdamas bendradarbiavimo ateityje su UAB „Alnida“. Komercinį bendradarbiavimą atsakovas siejo nebūtinai jam esant UAB „Monosa“ dalyviu. Kadangi bendradarbiavimas ateityje nevyko - net nebuvo prasidėjęs - atsakovas laiko, kad jis neturi ir pareigos apmokėti vekselyje nurodytą sumą, o ieškovui sumažinus reikalavimą iki 3293,43 Eur taip pat neturi pareigos apmokėti šios sumos.

17Dėl atsakovo pasirašyto vekselio.

18CK 1.105 straipsnio 1 dalis numato, kad vekselis – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis. Paprastuoju vekseliu jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą. Minėto straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Tokie reikalavimai vekseliui, tame tarpe ir reikalavimas dėl notarinės formos, jei vekselio suma yra didesnė nei 3000,00 Eur, įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d. (keistas 2014 m. rugsėjo 18 d. įstatymu Nr. XII-1091).

19Byloje pateiktas vekselis, kurio suma 3500,00 Eur yra pasirašytas 2015 m. balandžio 20 d. ir jame nurodoma, kad jis turėjo būti apmokėtas iki 2015 m. spalio 20 d., tačiau apmokėtas nebuvo, taip pat jis nebuvo pateiktas notarui Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatyta tvarka dėl vykdomojo įrašo išdavimo.

20Teismas vertindamas byloje pateiktą vekselį pažymi, kad vekselio apibrėžimą ir teisinį šio dokumento statusą reglamentuoja minėtas CK 1.105 straipsnis bei specialus Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (ĮPVĮ). Pagal minėto įstatymo 40 straipsnį vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Atlikus šią procedūrą yra išduodamas vykdomasis dokumentas – vykdomasis įrašas. Vekselio neapmokėjus per jame nurodytą terminą ir jo nerealizavus ĮPVĮ nustatyta tvarka, vekselis praranda besąlyginio mokėjimo dokumento statusą, pagal kurį jį išrašęs asmuo be išlygų turi sumokėti jame nurodytą sumą. Taigi, toks vekselis, kuris yra realizuojamas ĮPVĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis, ir toks vekselis, kurio mokėjimo terminas jau yra suėjęs ir jis ĮPVĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis nebuvo realizuotas, neturi vienodos teisinės galios ir nesukuria vienodų teisinių pasekmių. Bendrąja prasme teismas sutinka su atsakovo atstovės pozicija, kad paprastieji vekseliai, praleidus vekselyje jo pateikimo apmokėti terminus, nebetenka paprastojo vekselio galios, tačiau nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad atsakovo pasirašytas vekselis vekselio galios iš esmės ir nebuvo niekada įgijęs, nes jis neatitiko CK 1.105 straipsnio 5 dalyje numatytos formos reikalavimo. Vekselis buvo pasirašytas 2015 m. balandžio 20 d., t.y. po to, kai įsigaliojo įstatymo reikalavimas, kad fizinio asmens išduotas vekselis, kurio suma didesnė nei 3000 Eur, turi būti sudaromas notarine forma. Atsakovo pasirašytas vekselis tokios formos neturi ir jis negalėjo būti realizuojamas ĮPVĮ nustatyta tvarka.

21Lietuvos teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vekselis, kurio apmokėjimo terminas yra praleistas ir jis nebuvo realizuojamas ĮPVĮ nustatyta tvarka, netenka vekselio teisinės galios, tampa skolos rašteliu (rašytiniu skolos dokumentu) ir kiekvienoje byloje vertinamas kartu su kitais bylos įrodymais. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovo pasirašytas vekselis dėl jo neatitikimo norminiam reglamentavimui niekada ir nebuvo įgavęs vekselio teisinio statuso. Teismo vertinimu, ar vekselis prarado savo savybę reikalauti jo besąlyginio apmokėjimo, ar tokios savybės niekada ir neturėjo iš esmės sukuria vienodas teisines pasekmes, nes toks vekselis, kurio negalima realizuoti ĮPVĮ nustatyta tvarka, tampa skolos rašteliu – rašytiniu skolos dokumentu. Teismas nagrinėjamojoje byloje vadovaujasi teismų praktika toje dalyje, kuri apima skolos priteisimą pagal teisinio vekselio statuso netekusį vekselį ir laikoma rašytiniu skolos dokumentu.

22Dėl atsakovo prievolės apmokėti juridinio asmens skolą.

23Uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Toks asmuo gali savo vardu įgyti turtines teises ir turėti turtines pareigas. Ribotos turtinės atsakomybės juridinio asmens viena esminių savybių yra ta, kad jis (juridinis asmuo) neatsako už savo steigėjų ar dalyvių prievoles, o dalyviai neatsako už juridinio asmens prievoles, išskyrus atvejus, jeigu tokia atsakomybė yra tiesiogiai numatyta įstatyme (pvz. CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Bendras norminis reguliavimas iš esmės numato tik minėta atvejį (CK 2.50 straipsnio 3 dalis), kai už juridinio asmens prievoles atsako jo dalyvis, tačiau civilinių teisinių santykių dispozityvumas juridinio asmens dalyviui jo paties apsisprendimu ir valia leidžia prisiimti piniginę ar turtinę atsakomybę už juridinio asmens, kurio dalyviu jis yra, prievoles.

24Skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2015 m. vasario iki 2015 m. gegužės atsakovas J. G. ir Š. M. buvo UAB „Monosa“ akcininkai (Š. M. taip pat ir vadovas) veikė kaip šios bendrovės atstovai santykiuose su UAB „Alnida“. Aplinkybes, kad atsakovas imdavo iš UAB „Alnida“ prekes – baldų plokštes, tarėsi dėl galimų ateities užsakymų, nuolat būdavo UAB „Monosa“ išsinuomotose patalpose patvirtino byloje apklausti liudytojai A. D. ir A. S.. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir tai, kad PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose už plokštes, pasirašė jas pasiėmęs atsakovas J. G..

25Dėl aplinkybės, kad atsakovas pasirašė vekselį, ginčo nėra. Tačiau šalys, vertindamos vekselio, kurį teismas laiko rašytiniu skolos rašteliu, pasirašymą jį sieja su skirtingomis aplinkybėmis. Ieškovas laiko, kad skolai už patalpų nuomą ir teikiamas medžiagas pasiekus tam tikrą sumą vekselis buvo pasirašytas kaip prievolės užtikrinimo priemonė, nes ieškovui kilo abejonių, ar UAB „Monosa“ bus pajėgi atsiskaityti, todėl paprašė jos dalyvio, kurį vertino kaip bendrovės atstovą, nes atsakovas imdavo prekes ir dirbo UAB „Monosa“ išsinuomotose patalpose, papildomai užtikrinti prievolės įvykdymą pasirašant vekselį. Liudytojas A. S. paaiškino, kad A. D. pasiekus skolai tam tikrą sumą nurodė daugiau neduoti atsakovui plokščių, jeigu pastarasis nepasirašys apmokėjimą užtikrinančio vekselio.

26Atsakovas akcentavo, kad vekselis pasirašytas ne kaip jau esamos UAB „Monosa“ skolos apmokėjimui užtikrinti, o užtikrinti UAB „Monosa“, o galimai ir paties asmeniškai atsakovo, ateities bendradarbiavimą su UAB „Alnida“ gaunant užsakymus.

27Teismo vertinimu atsakovas dirbtinai atskiria jau esamos skolos apmokėjimą ir siekį bendradarbiauti ateityje su ieškovu UAB „Alnida“. Tokios dirbtinos takoskyros darymas iš esmės prieštarauja tiek normalaus verslo praktikai ir logikai, tiek kasdienio gyvenimo praktikai ir kasdienio gyvenimo logikai. Kiekvieno apdairaus, atidaus ir rūpestingo verslo subjekto ar asmens, netgi nedalyvaujančio verslo santykiuose, dabartyje daromas sprendimas iš esmės siekia sukurti pasekmes ateičiai. Sprendimas, kuriuo pasekmės bus sukurtos ateičiai, yra motyvuojamas, grindžiamas ir vertinamas praeities konteksto. Nagrinėjamojoje byloje teismas laiko, kad ieškovo teikiamas vekselio pasirašymo aplinkybių vertinimas yra labiau nuoseklus ir tikėtinas nei atsakovo. Atsakovo teikiami argumentai, kad vekselis buvo pasirašomas siekiant tik bendradarbiavimo ateityje, visiškai ignoruojant jau esamos skolos faktą (pagal skolos paskaičiavimo lentelę vekselio pasirašymo metu skola buvo 3205,13 Eur) neatitinka nei verslo logikos, nei kasdienio gyvenimo protingumo, rūpestingumo ir atidumo kriterijų. Teismo įsitikinimu nagrinėjamos bylos kontekste bendradarbiavimas ateityje neturi būti vertinamas atskirai nuo jau esamo teisinio santykio (esamos skolos). Taigi, bendradarbiavimas negali būti dirbtinai atskirtas, kaip nurodo atsakovas. Teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, kad vekselis kaip prievolės užtikrinimo priemonė buvo pasirašyta užtikrinti jau esamos skolos apmokėjimą ir tik esant tokiam užtikrinimui ieškovas galėjo numatyti (tęsti) šalių bendradarbiavimą ateityje. Tokį vertinimą teismas daro remiantis byloje esančiais įrodymais. Kaip minėta, liudytojui A. S. buvo nurodyta daugiau prekių atsakovui neduoti iki bus pasirašytas vekselis. Po vekselio pasirašymo atsakovui vėl buvo teikiamos prekės – 2015 m. balandžio 25 d. fanera (44 b.l.).

28Teismo vertinimu yra galima ir teisėta tokia verslo praktika, kai juridinio asmens dalyvis, užtikrindamas juridinio asmens, kurio dalyviu jis yra, kurią nors prievolę, gali pasirašyti skolos dokumentą. Nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad vekselyje nurodyta suma - 3500 Eur – turi būti vertinama kaip maksimali prievolės užtikrinimo suma, tačiau vekselį laikant skolos dokumentu ir jį vertinant kartu su kitais bylos įrodymais, gali būti priteista tik tokia suma, kuri atitinka realios skolos sumą. Tuo atveju, jeigu UAB „Monosa“ skola būtų didesnė už vekselyje nurodomą sumą, teismas negalėtų priteisti didesnės skolos, nei ji būtų nurodyta skolos dokumente. Šioje byloje ieškovui sumažinus savo reikalavimo sumą iki 3292,43 Eur teismas ją laiko pagrįsta ir priteistina iš atsakovo. Teismas tokią sumą sprendžia priteisti iš atsakovo ieškovui įsitikinęs, kad dėl skolos (pagal PVM sąskaitas faktūras (44-62 b.l.)) ar šios skolos dalies nėra pareikštas reikalavimas UAB „Monosa“, UAB „Monosa“ nėra šios skolos apmokėjusi, ar apmokėjusi ją iš dalies, skola nėra panaikinta šalių tarpusavio įskaitymais ir pan. Ieškovas, turėdamas savo pažeistos teisės gynimo alternatyvą – ginti savo pažeistą teisę reiškiant ieškinį atsakovui arba trečiajam asmeniui - naudodamasis procesiniu dispozityvumu ieškinį teisėtai reiškia atsakovui.

29Teismas nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymi, kad Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į vekselių paskirtį ir jų tikslus vekselis gali būti išduotas (1) kaip skolos dokumentas, arba (2) kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Tuo atveju, kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai, kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016 ir joje nurodoma Kasacinio teismo praktika).

30Nagrinėjamu atveju vekselis atsirado (buvo atsakovo pasirašytas) ne kaip paskolos dokumentas (pagal civilinio kodekso XLIII skyriaus normos), o buvo pasirašytas kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė, todėl atmestini atsakovo argumentai, jog ieškovas jam pinigų neperdavė ir tarp jų paskolos teisiniai santykiai neatsirado, nes tokie argumentai nagrinėjamojoje byloje nėra teisiškai reikšmingi. Teismui nagrinėjamojoje byloje svarbu nustatyti, ar egzistuoja teisėtas reikalavimas, kurio įvykdymo užtikrinimui buvo pasirašytas vekselis. Teismui dėl jau minėtų argumentų nustačius, kad skola nėra apmokėta, teismas ieškovo ieškinį laiko pagrįstu, o vertindamas jau minėtus bylos įrodymus taip pat laiko ir įrodytu, todėl teismas pakeisdamas priimtą preliminarų sprendimą iš atsakovo ieškovui priteisia 3293,43 Eur. Teismas tenkindamas ieškinį taip pat pažymi, kad be nustatytų formos trūkumų, kitų atsakovo vekselio trūkumų teismas nenustatė, o apgaulės ar suklydimo pasekmių klausimas sprendžiamas tik pagal suklydusios šalies pareiškimą (CK 1.90 straipsnio 1 dalis ir CK 1.91 straipsnio 2 dalis).

31Pagal LR CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal LR CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, šios palūkanos iš atsakovo priteistinos nuo 2016 m. birželio 6 d.

32Dėl Š. M. liudijimo.

33Byloje atsakovas pateikė liudijimą nurodydamas, kad jį pasirašė buvęs UAB „Monosa“ vadovas Š. M.. Pateiktame dokumente nurodomos aplinkybės analogiškos atsakovo teismo posėdyje nurodytoms aplinkybėms. Teismas vertindamas minėtą dokumentą pažymi, kad liudytojų parodymai yra viena iš CPK numatytų įrodinėjimo priemonių (CPK 189 straipsnis), tačiau liudytojo parodymai tampa leistina įrodinėjimo priemone, jeigu jie gaunami CPK numatyta tvarka. CPK 192 straipsnio 8 dalis numato, kad išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina. Teismas vertindamas, kad nurodytas rašytinis liudijimas neatitinka minėtų reikalavimų, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad pačiame liudijime nurodomas informacijos šaltinis, kuris ir yra atsakovas J. G., o pastarasis teismo buvo apklaustas, teismas nelaiko šios įrodinėjimo priemonės gauta CPK nustatyta tvarka ir priimdamas galutinį sprendimą ja nesivadovauja.

34Dėl bylinėjimosi išlaidų.

35Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų santykiui (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas pateikė duomenis, kad yra patyręs tokias bylinėjimosi išlaidas: 52,00 Eur išlaidų sumokant žyminį mokestį, 72,60 Eur atstovavimo išlaidų advokatui P. L. ir 500,00 Eur atstovavimo išlaidų advokatei Eglei Gecevičei. Tenkinus ieškovo ieškinį šios išlaidos iš atsakovo priteistinos ieškovo naudai. Teismas priteisdamas šias išlaidas nenustatė, kad jos viršytų Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas redakcijas dėl maksimalių tokių sumų dydžio.

36Taip pat priteisiamos išlaidos teismo vertinimu atitinka bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą šioje byloje, taip pat atitinka šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu.

37Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 430 straipsnio 6 dalimi teismas

Nutarė

38Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. priimtą preliminarų sprendimą ir priteisti ieškovui UAB „Alnida“, juridinio asmens kodas 245497740, iš atsakovo J. G., asmens kodas ( - ) 3293,43 Eur (tris tūkstančius du šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 43 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2016 m. birželio 6 d. - iki teismo galutinio sprendimo visiško įvykdymo, ir 624,60 (šešis šimtus dvidešimt keturis eurus ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

39Galutinis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys,... 2. sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei,... 3. dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alnida“ atstovėms... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka atnaujinus bylos... 5. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3500 Eur skolą, 5 procentų dydžio... 6. 2017 m. vasario 23 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovo atstovė nurodė, kad... 7. Atsakovas, nesutikdamas su priimtu preliminariu sprendimu, pateikė... 8. Taip pat atsakovas atkreipė teismo dėmesį, kad teismui pateiktą... 9. Atsakovas ir jo atstovė bylą nagrinėjant teismo posėdyje nurodė, kad... 10. Į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtrauktos UAB „Monosa“... 11. Preliminarus sprendimas keistinas.... 12. Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines... 13. Taip pat byloje nustatyta, kad vekselio pasirašymo momentu UAB „Monosa“... 14. Byloje nekyla ginčo, kad atsakovas pasirašė dokumentą, pavadintą... 15. Ieškovas laiko, kad vekselį atsakovas pasirašė kaip prievolės užtikrinimo... 16. Atsakovas su tokia pozicija nesutinka pažymėdamas, kad vekselį jis... 17. Dėl atsakovo pasirašyto vekselio. ... 18. CK 1.105 straipsnio 1 dalis numato, kad vekselis – tai dokumentas, kuriuo jį... 19. Byloje pateiktas vekselis, kurio suma 3500,00 Eur yra pasirašytas 2015 m.... 20. Teismas vertindamas byloje pateiktą vekselį pažymi, kad vekselio... 21. Lietuvos teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vekselis, kurio... 22. Dėl atsakovo prievolės apmokėti juridinio asmens skolą. ... 23. Uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo.... 24. Skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2015 m. vasario iki 2015 m. gegužės... 25. Dėl aplinkybės, kad atsakovas pasirašė vekselį, ginčo nėra. Tačiau... 26. Atsakovas akcentavo, kad vekselis pasirašytas ne kaip jau esamos UAB... 27. Teismo vertinimu atsakovas dirbtinai atskiria jau esamos skolos apmokėjimą ir... 28. Teismo vertinimu yra galima ir teisėta tokia verslo praktika, kai juridinio... 29. Teismas nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymi, kad Kasacinis teismas... 30. Nagrinėjamu atveju vekselis atsirado (buvo atsakovo pasirašytas) ne kaip... 31. Pagal LR CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų... 32. Dėl Š. M. liudijimo.... 33. Byloje atsakovas pateikė liudijimą nurodydamas, kad jį pasirašė buvęs UAB... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų. ... 35. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų... 36. Taip pat priteisiamos išlaidos teismo vertinimu atitinka bylos sudėtingumą,... 37. 38. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. priimtą... 39. Galutinis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos...