Byla 2A-296-569/2015
Dėl servituto nustatymo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Laisvės Aleknevičienės, Danutės Burbulienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 28d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1066-832/2014 pagal ieškovų A. B. ir R. B. ieškinį atsakovui M. N., tretiesiems asmenims O. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, dėl servituto nustatymo.

3Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti servitutus atsakovui M. N. priklausančiuose žemės sklypuose. Ieškovai nurodė, kad norėdami iš savo gyvenamosios vietos su technika patekti į 0,41 ha ir 1,00 ha žemės sklypus, turi daryti apie 8 km apvažiavimą, kad iš F. gatvės būtų galima patekti į minėtus žemės sklypus, todėl prašo atsakovui M. N. priklausančiame 1,2428 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - )., 436 kv. m. ploto kelio servitutą ir 0,2000 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ),., esančiame ( - )., – 114 kv. m. ploto kelio servitutą, suteikiančius teisę ieškovams R. B. ir A. B. naudotis jais transporto priemonėmis, jais eiti pėsčiomis ir varyti gyvulius. Nurodė, jog atsakovas M. N. į jam priklausančius žemės sklypus patenka per ieškovei R. B. priklausantį miško sklypą, t. y. per sklypą einančiu keliuku, kurį atsakovas užpylė statybinėmis atliekomis, ir iš F. gatvės vietinės reikšmės vidaus keliu per O. N. žemės sklypą, kuriam nustatytas kelio servitutas. Nuo F. gatvės iki R. B. priklausančio miško sklypo eina istoriškai susiformavęs vidaus kelias ir būtent šis kelias yra trumpiausia atkarpa ieškovams patekti į jiems priklausančius žemės sklypus, tad kelio servituto nustatymas būtų ekonomiškai naudingas, nes nėra galimybės įrengti kitą naują pravažiavimą.

6Atsakovas M. N. su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodė, kad ieškovai savo sklypus gali pasiekti važiuodami tiesiai iš savo sodybos per kitus jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus. Nurodė, jog toje vietoje, kur ieškovai prašo nustatyti servitutą, jis ketina statyti pastatus, tad ieškinio patenkinimas iš esmės suvaržytų jo daiktines teises.

7Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, jog nustatyti servituto administraciniu aktu nėra galimybės, nes kelias toje vietoje, kur prašo ieškovai, nėra numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, be to ginčas kilo dėl privačių žemės sklypų. Nurodė, jog prie visų sklypų yra privažiavimo keliai, jais ieškovai naudojasi jau seniai. Nežino, kodėl atsirado būtinybė kelio servituto nustatymui.

8II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

9Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 28d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovų A. B. ir R. B. atsakovui M. N. 2000,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, šią sumą sumokant lygiomis dalimis, t.y. po 1000,00 Lt iš kiekvieno ieškovo; priteisė iš ieškovų valstybės naudai po 21,67 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, kad nors ieškovai nurodo, jog važiuoti tiesiogiai per savo sklypus į 0,41 ha sklypą nėra galimybės, nes nėra kelio, šis motyvas vertintinas kritiškai, nes visi sklypai (kadastro Nr. ( - ),, ( - )) yra žemės ūkio paskirties, byloje nėra duomenų apie egzistuojančias realias kliūtis, trukdančias pasiekti 0,41 ha sklypą per nuosavus sklypus. Teismas vertino, jog ieškovų teiginiai, kad, siekdami privažiuoti prie savo sklypo, turi daryti 8 km apvažiavimą, nelaikytini pakankamai pagrįstais ir pateisinamais, jog būtų nustatomas servitutas ir ribojama atsakovo nuosavybės teisė. Ieškovai 0,41 ha žemės sklypą nusipirko tik 2012-06-12, kai atsakovas jau buvo įsigijęs žemės sklypą, kuriame prašoma nustatyti servitutą, todėl ieškovai pirkdami naują žemės sklypą, būdami protingi ir apdairūs, turėjo įvertinti visas privažiavimo prie sklypo galimybes. Teismas padarė išvadą, jog prašomi nustatyti servitutai nėra objektyviai būtini, nes ieškovai turi galimybę normaliomis sąnaudomis naudotis jiems priklausančiais sklypais, tad servitutų nustatymas neproporcingai suvaržytų atsakovo nuosavybės teisę ir galimybę tinkamai naudotis savo sklypais. Sprendė, kad ieškovų prašomi nustatyti servitutai pažeistų 2011-01-14 Žemės sklypo servituto sutarties, sudarytos tarp ieškovų ir ankstesnio 0,2000 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) savininko M. A., 2.1 punktą, nurodantį, jog servitutas suteikiamas su sąlyga nesujungti su kitu keliu.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

11Apeliaciniu skundu ieškovai A. B. ir R. B. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovo ieškovų naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

12Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

13Teismas šioje byloje pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą, neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, kurioje nurodoma, kad servituto nustatymu būtina pasiekti savininkų interesų pusiausvyrą. Ieškovams servituto nustatymas yra būtinas, nes tam, kad su žemės ūkio technika patektų į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, jie priversti daryti 8 km ilgio apvažiavimą. Servituto nustatymas reikalingas pravažiuoti ir kitoms transporto priemonėms, pvz.. specialioms tarnyboms pagal iškvietimą.

14Teismas, išvadą, kad ieškovai į 0,4 ha žemės sklypą gali patekti tiesiogiai iš savo namų valdos per jiems priklausančius žemės sklypus, padarė neįvertinęs šalių paaiškinimų. Vienas sklypas yra skirtas sodo veisimui. Kitas sklypas, kuriame auginamos žemės ūkio kultūros, yra dirbamas, ariamas, todėl neaišku, kaip galima per juos važiuoti.

15Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad į 1 ha žemės sklypą galima patekti ne tik iš F. gatvės, bet ir iš šalia ieškovams priklausančio 3,8438 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ). Suprojektuotas 9,7392 ha ploto žemės sklypas yra padalintas į 7 atskirus žemės sklypus, kurių naudojimo paskirtis bus pakeista į kitos paskirties - mažaaukščių namų statybos, ir kurie bus realizuojami.

16Teismas nevertino ieškovų pateiktų nuotraukų, patvirtinančių esant istoriškai susiformavusį kelią, einantį nuo F. gatvės link ieškovams priklausančio 1,88 ha miško sklypo, kurio dangos būklė yra pakankamai gera.

17Teismas tik išsakė nuomonę, kurios nepagrindė faktine bylos medžiaga, įrodymų tyrimu, dėl kai kurių faktinių bylos aplinkybių pasisakė neatlikęs išsamaus jų tyrimo, taip pažeisdamas CPK 185, 265 straipsniuose nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.

18Teismas nesiaiškino, kad ieškovų prašomas nustatyti kelio servitutas nepažeis atsakovo interesų atsižvelgiant į prašomo nustatyti servituto matmenis ir vietą, kurie yra vienas iš įrodinėjimo dalyką šioje byloje sudarančių aplinkybių. Parengtas ir byloje pateiktas servituto planas visiškai neištirtas. Teismas, nenustatęs šios teisiškai reikšmingos aplinkybės, negalėjo tinkamai pritaikyti daiktinės teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymo sąlygas, ir teisingai išspręsti ginčą.

19Teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimus, pažeidė abiejų žemės savininkų interesų pusiausvyros principą.

20Teismas neteisingai vertino, jog ieškovų prašomi nustatyti servitutai pažeistų 2014-01-14 žemės sklypo servituto sutarties, sudarytos tarp ieškovų ir ankstesnio 0,20 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ),, kadastrinis Nr. ( - )) savininko M. A., 2.1. punktą. 2011-01-14 žemės sklypo servituto sutartis yra niekinė ir ja remtis nėra teisinio pagrindo. Įvertinęs šią sutartį, teismas privalėjo konstatuoti imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio niekinio sandorio faktą ir teisines pasekmes.

21Teismas privalėjo įvertinti ir padaryti pagrįstas išvadas dėl servituto nustatymo remdamasis tuo, kad ieškovai, atsižvelgdami į M. A. prašymą nustatyti servitutą, sprendė, kad jų teisė nustatyti ar ne servitutą, ir tai, kad ieškovai pateikė 9,7392 ha bendro ploto (kadastrinis Nr. ( - ),), esančio ( - ), kadastro vietovėje, ( - ), kaime žemės sklypo pertvarkymo padalinimo projektą Ml:5000, kuriame pažymėtas žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ),, nustatytas servitutas iš šiaurės pusės 6 m pločio užtikrinant tinkamą naudojimą sklypui, kurio kadastrinis Nr. ( - ), ir teisę važiuoti juo transporto priemonėmis, kuriame M. A. pasirašė ir sutiko su projekto sprendiniais.

22Teismas, spręsdamas ginčą dėl servituto būtinumo, kompensacijos mokėjimo klausimo bylos nagrinėjimo metu visai netyrė ir dėl to sprendime visiškai nepasisakė.

23Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas M. N. prašo palikti nepakeistą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-10-28 sprendimą ir priteisti iš ieškovų 1000 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atsakovui M. N.. Teigia, kad ieškovai klaidina teismą, jog per atsakovo žemės sklypus jų prašomo nustatyti servituto vietoje eina esą istoriškai susiklostęs kelias, tačiau patys šiam teiginiui prieštarauja, įnirtingai ginčydami, kad įvažiavimo į atsakovo 0,20 ha žemės sklypą kelias per jų mišką buvo padarytas naujai. Ieškovai savo tariamai pažeidžiamas teises ir interesus mėgina ginti nesilaikydami iki šiol galiojančios 2011-01-14 notarine tvarka patvirtintos sutarties dėl privažiavimo prie tuomet M. A., o dabar – atsakovo 0,20 ha žemės sklypo servituto nustatymo per jų šiaurėje esantį mišką išimtinės sąlygos - nesujungti šio kelio su kitu keliu, kuris atsakovui, kaip 1,2428 ha žemės sklypo savininkui, buvo reikalingas privažiuoti iš šiaurinės pusės, nes priešingoje pusėje jokio kelio nebuvo.

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

25ir teisiniai argumentai

26Apeliacinis skundas atmestinas

27Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

28Byloje nagrinėjamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsisakyta taikyti kelio servitutą, teisėtumo ir pagrįstumo.

29Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Todėl teisėjų kolegija atsako tik į pagrindinius apeliacinio skundo motyvus.

30Dėl servituto nustatymo.

31Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalimi, servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Nustatant servitutą apribojimai taikomi atsakovo nuosavybės teisėms. Servitutas gali būti nustatomas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo, reikalinga įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todėl nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis nustatyti servitutą, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Taigi ta aplinkybė, kad asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, jog asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Teismų praktikoje akcentuojama, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2012).

32Nagrinėjamoje byloje ieškovai kelio servitutų nustatymą atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose grindė aplinkybėmis, jog norėdami patekti į savo 0,41 ha ir 1,00 ha ploto sklypus su technika turi daryti apie 8 km apvažiavimą, todėl negali normaliomis sąnaudomis naudoti sklypų pagal paskirtį. Ieškovų teigimu, nuo F. gatvės iki R. B. priklausančio miško sklypo eina istoriškai susiformavęs vidaus kelias ir būtent šis kelias yra trumpiausia atkarpa ieškovams patekti į jiems priklausančius žemės sklypus, todėl kelio servituto nustatymas būtų ekonomiškai naudingas, nes nėra galimybės įrengti kitą naują pravažiavimą. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad ieškovai į savo 0,41 ha ploto sklypą gali patekti iš F. gatvės – vietinės reikšmės keliuku, nes 2011-12-23 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 35VĮ-1479 yra nustatytas 430 kv. m. kelio servitutas. Taip pat į minėtą sklypą ieškovai gali patekti tiesiogiai iš savo namų valdos sklypo per jiems priklausančius sklypus, kurių kadastro Nr. ( - ),, ( - ),. Minėti sklypai (kadastro Nr. ( - ),, ( - ),) yra žemės ūkio paskirties, byloje nėra duomenų apie egzistuojančias realias kliūtis, trukdančias pasiekti 0,41 ha sklypą per nuosavus sklypus. 1 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ),, kadastrinis Nr. ( - ),, yra F. gatvėje, todėl yra lengvai pasiekiamas iš šios gatvės.

33Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Konstitucijos ir įstatymo nuostatas dėl savininko teisių ribojimo, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, būtina laikytis Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugą, atsižvelgiant į būtinumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008; 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009). Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2005-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2005). Taigi aukščiau minėtais argumentais grindžiamas ieškovų noras nustatyti servitutą per atsakovo žemės sklypus nepatvirtina servituto nustatymo šioje byloje objektyvaus būtinumo, kadangi, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todėl nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007).

34Teisėjų kolegija, įvertinus išdėstytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad byloje yra nustatyta, jog ieškovai į savo 0,41 ha žemės sklypą ir 1 hažemės sklypą gali patekti ir kitais būdais, netaikant kelio servituto, t. y. į savo 0,41 ha ploto sklypą gali patekti iš F. gatvės vietinės reikšmės keliuku. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad į 0,41 ha ploto sklypą ieškovai gali patekti tiesiogiai iš savo namų valdos sklypo per jiems priklausančius sklypus, kurių kadastro Nr. ( - ), ir ( - ),. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų apie egzistuojančias realias kliūtis, dėl kurių ieškovai negalėtų važiuoti per savo 0,41 ha ir 1 ha ploto žemės sklypus. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktą, jog pravažiavimas per minėtus žemės sklypus yra neįmanomas, privalėjo įrodyti ieškovai. Šioje byloje ieškovai reiškė reikalavimą nustatyti kelio servitutą, todėl būtent jiems tenka pareiga pagrįsti prašomo nustatyti kelio servituto būtinumą, įrodyti, kad kitas galimas privažiavimas dėl tam tikrų priežasčių yra negalimas naudotis. Tačiau ieškovai į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jų argumentus. Iš bylos medžiagos matyti, kad į 1 ha ploto žemės sklypą, kuris yra F. gatvėje, galima patekti iš F. gatvės. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų nurodoma aplinkybė, jog, siekdami privažiuoti prie savo sklypo, turi daryti 8 km apvažiavimą, nelaikytina pakankamai pateisinama priežastis, jog būtų nustatomas servitutas. Taikyti servitutą ir riboti tarnaujančio daikto savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad ieškovai, siekiantys servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jiems taip yra naudingiau ar patogiau, nėra jokio teisinio pagrindo.

35Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl servituto būtinumo, kompensacijos mokėjimo klausimo bylos nagrinėjimo metu visai netyrė ir dėl to sprendime visiškai nepasisakė. Šis apeliantų argumentas yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija nurodo, kad CK 4.129 straipsnyje įtvirtinta tarnaujančiojo daikto savininko teisė reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą. Tai gali turėti reikšmės sprendžiant dėl servituto būtinumo, nes atlyginimo dydis ir galimi kitam savininkui daromi nuostoliai dėl suvaržymų gali būti tokie, kad verstų ieškoti kitų naudojimosi svetimu daiktu būdų (pavyzdžiui, sutarčių sudarymas) ar net visiškai kitų susidariusios situacijos sprendimų (pavyzdžiui, turto išpirkimas, mainymas ar nuostolių padengimas kitu turtu, turto paėmimas valstybės ar visuomenės poreikiams teisingai atlyginant), kad iš anksto būtų pasirūpinta galimų savininko nuostolių atlyginimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose taip pat nurodoma, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog 436 kv. m. ploto kelio servituto 1,2428 ha ploto žemės sklype, ir 114 kv. m. ploto kelio servituto 0,2000 ha ploto žemės sklype, esančiuose ( - ),., priklausančiuose atsakovui M. N., nustatymas yra būtinas, proporcingas ir vienintelis būdas ieškovų interesų įgyvendinimui, todėl ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismui nusprendus, jog servitutas nėra būtinas, spręsti klausimą dėl kompensacijos nebuvo pagrindo.

36Dėl įrodymų vertinimo.

37Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje ir 265 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. K. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje V. G., J. K., N. M. v. AB ( - ), bylos Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantai, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

38Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

39Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

41Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas M. N. prašo priteisti apeliacinėje instancijoje jo patirtas 289,62 Eur (kas atitinka 1000 Lt) atstovavimo išlaidas. Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas grindžia rašytiniais įrodymais (2 tomas, 35b. l.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, todėl iš ieškovų A. B. ir R. B. atsakovui M. N. priteistinos 289,62 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje, šią sumą sumokant lygiomis dalimis, t. y. po 144,81 Eur iš kiekvieno ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

42Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

43Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

44Priteisti iš ieškovų A. B. ir R. B. atsakovui M. N. po 144,81 Eur (šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti servitutus atsakovui M. N.... 6. Atsakovas M. N. su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodė, kad ieškovai... 7. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 8. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 28d. sprendimu ieškinį... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 11. Apeliaciniu skundu ieškovai A. B. ir R. B. prašo Mažeikių rajono apylinkės... 12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:... 13. Teismas šioje byloje pažeidė materialinės teisės normas,... 14. Teismas, išvadą, kad ieškovai į 0,4 ha žemės sklypą gali patekti... 15. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad į 1 ha žemės sklypą galima... 16. Teismas nevertino ieškovų pateiktų nuotraukų, patvirtinančių esant... 17. Teismas tik išsakė nuomonę, kurios nepagrindė faktine bylos medžiaga,... 18. Teismas nesiaiškino, kad ieškovų prašomas nustatyti kelio servitutas... 19. Teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimus, pažeidė abiejų žemės... 20. Teismas neteisingai vertino, jog ieškovų prašomi nustatyti servitutai... 21. Teismas privalėjo įvertinti ir padaryti pagrįstas išvadas dėl servituto... 22. Teismas, spręsdamas ginčą dėl servituto būtinumo, kompensacijos mokėjimo... 23. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas M. N. prašo palikti... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 25. ir teisiniai argumentai... 26. Apeliacinis skundas atmestinas... 27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalyje... 28. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo,... 29. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir... 30. Dėl servituto nustatymo.... 31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalimi,... 32. Nagrinėjamoje byloje ieškovai kelio servitutų nustatymą atsakovui... 33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Konstitucijos ir įstatymo... 34. Teisėjų kolegija, įvertinus išdėstytas faktines aplinkybes, sprendžia,... 35. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl... 36. Dėl įrodymų vertinimo.... 37. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185... 38. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija... 39. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.... 41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 42. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 43. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą palikti... 44. Priteisti iš ieškovų A. B. ir R. B. atsakovui M. N. po 144,81 Eur (šimtą...