Byla A-858-1223-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ŽVC“ atstovui advokatui T. P., atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovei D. T., atsakovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei M. M., atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei I. B., trečiojo suinteresuoto asmens mokslinės-gamybinės akcinės bendrovės „Precizika” atstovui advokatui A. K., trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros atstovui Petrui Ragauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ŽVC“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ŽVC“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (tretieji suinteresuotieji asmenys – mokslinė-gamybinė akcinė bendrovė „Precizika” ir viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra) dėl įsakymo dalies, sprendimų, raštų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „ŽVC“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „ŽVC“, Bendrovė) su skundais (t. I, b. l. 1-7, 63-70, t. IV, b. l. 1-15, t. V, b. l. 67-81) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. 4-170 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) 9 punktą, kuriuo paskirtas finansavimas mokslinės-gamybinės AB „Precizika“ projekto „Industrinė technologinė linija naujos kartos saulės elementų modulių gamybai (MODLINE)“ (toliau – ir Projektas) kapitalo formavimo išlaidoms iki 10 068 103,00 litų padengti iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) Europos regioninės plėtros fondo specialiosios Ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programos; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija) 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą (raštą) Nr. (24.13-02)-5K-1023477-5K-1023642)-6K-1010786 (toliau – ir Finansų ministerijos sprendimas), kuriuo atsisakyta siūlyti nutraukti sutartį dėl AB „Precizika“ Projekto finansavimo; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2010 m. spalio 11 d. raštą Nr. VR-1.7-1683 (toliau – ir 2010 m. spalio 11 d. Departamento sprendimas), kuriame nurodyta, kad AB „Precizika“ nereikia atlikti poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) procedūrų tam, kad žemės sklype, esančiame ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ) (toliau – ir Sklypas), įrengti industrinę technologinę liniją saulės elementų modulių gamybai pagal Projektą, taip pat panaikinti ir Departamento 2010 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. VR-1.7-1887 (toliau – ir 2010 m. lapkričio 16 d. Departamento raštas) bei 2010 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. VR-1.7-1833 (toliau – ir 2010 m. lapkričio 5 d. Departamento raštas); 4) įpareigoti Departamentą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti atranką dėl PAV procedūrų taikymo AB „Precizika“ planuojamai įrengti industrinei technologinei linijai – saulės elementų modulių gamybai – pagal Projektą.

5Pareiškėjas paaiškino, jog jis nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį Sklypo dalyje, kurią UAB „ŽVC“ valdo ilgalaikės nuomos pagrindu, o kitą to paties Sklypo dalį ilgalaikės nuomos pagrindu valdo mokslinė-gamybinė akcinė bendrovė „Precizika” (toliau – ir AB „Precizika“). ( - ) mikrorajonas visada turėjo žalio ir ekologiško rajono reputaciją ir tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios pareiškėjas savo verslui, t. y. biurų patalpų nuomai, pasirinko būtent šią vietą. Iš viešai prieinamos informacijos sužinojo, kad AB „Precizika“ pateikė paraišką Nr. VP2-2.1-ŪM-01-K-02-109 (toliau – ir Paraiška) gauti ES struktūrinių fondų paramą Projektui ir, kad paramos sutartis pagal šią Paraišką buvo pasirašyta 2010 m. gegužės 6 d. Bendrovei užklausus VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrą (toliau – ir Agentūra), ši 2010 m. spalio 7 d. raštu Nr. R4-13629(1.6) patvirtino, kad Projekte numatyta gamybos linijos įrengimo vieta yra pareiškėjo nuomojamame Sklype, tačiau apie jokius dokumentus, patvirtinančius paramos suteikimą, neinformavo. Apie tokių dokumentų egzistavimą ir teisių pažeidimą UAB „ŽVC“ sužinojo tik 2010 m. spalio 18 d. iš ( - ) mikrorajono bendruomenės, kuri ir pateikė skundžiamą Įsakymą.

6UAB „ŽVC“ teigimu, Įsakymo 9 punktas ir Finansų ministerijos sprendimas, kuriuo atsisakyta siūlyti nutraukti sutartį dėl AB „Precizika“ Projekto finansavimo, yra neteisėti. Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAV įstatymas) 1 priedo, nustatančio planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą, 6.1. straipsnį organinių ir neorganinių cheminių medžiagų gamyba pramoniniu mastu, kurią ir planuoja vykdyti AB „Precizika“, gamindamas saulės elementų modulius ir saulės elementus, yra ūkinė veikla, kuriai PAV yra privalomas. Dėl to AB „Precizika” Projektui yra būtina PAV procedūra. Pareiškėjas nesutiko su AB „Precizika“ teiginiais, kad PAV procedūra Projektui nėra būtina dėl to, kad saulės baterijų gamykla nėra gamykla, o tik industrinė fotoelektros laboratorija. Jei tokia AB „Precizika“ ir Agentūros nurodoma pozicija yra teisinga, tuomet pareiškėjui nėra aišku, kodėl Projektui buvo skirtas finansavimas ir, kodėl AB „Precizika“ Paraiška nebuvo atmesta administracinės atitikties vertinimo etape, kaip neatitinkanti VP2-2.1-ŪM-01-K priemonės „Lyderis LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 7 punkte įtvirtinto finansuojamų veiklų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 4-102 (toliau – ir Aprašas), bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės), 66, 70, 72, 79 punktų nuostatų. Jei tokia Agentūros ir AB „Precizika“ pozicija nėra teisinga, tuomet Paraiška turėjo būti atmesta administracinės atitikties vertinimo etape dėl Aprašo 1 priede įtvirtintos Administracinės atitikties vertinimo metodikos 19 punkto pažeidimo, kuris reikalauja, kad pareiškėjas pateiktų PAV ataskaitą ir atsakingos institucijos sprendimo ar atrankos išvados kopijas, kai ši procedūra yra būtina. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, UAB „ŽVC“ tvirtino, kad Įsakymo 9 punktas ir Finansų ministerijos sprendimas yra naikintini dėl to, kad buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir jų pagrįstumą, o taip pat dėl to, kad jie priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus viešojo administravimo (įstatymų viršenybės, proporcionalumo) principus.

7UAB „ŽVC“ paaiškino, kad Įsakymo 9 punktas ir Finansų ministerijos sprendimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, nes greta pareiškėjo patalpų be deramo informavimo, be poveikio aplinkai vertinimo bei netinkamai skirto finansavimo įrengiama industrinė technologinė linija naujos kartos saulės elementų modulių gamybai, dėl kurios tiek esami, tiek potencialūs patalpų nuomotojai sunerimę palieka pareiškėjo patalpas, dėl ko krenta pareiškėjo nekilnojamojo turto, esančio besikuriančios gamyklos kaimynystėje, vertė, kas akivaizdžiai sukelia nuostolius.

8Kitame skunde UAB „ŽVC“ prašo panaikinti Departamento sprendimą netaikyti PAV procedūrų AB „Precizika“ planuojamai įrengti gamybos linijai įgyvendinant Projektą, kuris yra įtvirtintas 2010 m. spalio 11 d. Departamento sprendime ir atitinkamai Departamento 2010 m. lapkričio 5 d. bei 2010 m. lapkričio 16 d. raštuose. Pareiškėjo teigimu, priimant 2010 m. spalio 11 d. Departamento sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Priimant Departamento 2010 m. spalio 11 d. sprendimą nebuvo atsižvelgta į PAV įstatyme imperatyviai įtvirtintus PAV procedūrų tikslus ir šios normos buvo pažeistos, kas sudaro savarankišką procedūrų pažeidimą bei šio sprendimo negaliojimo pagrindą. Taip pat nurodė, kad Sklypas, kuriame AB „Precizika“ planuoja vykdyti ūkinę veiklą, pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą yra priskirtas intensyvaus užstatymo gyvenamosioms teritorijoms, todėl akivaizdu, kad AB „Precizika“ planuojama vykdyti pramoninė saulės elementų modulių gamyba Sklype yra negalima. Tačiau šiuo atveju Departamentas neatsižvelgė į svarbų norminį teritorijų planavimo dokumentą ir jį pažeidė. Be kita ko, priimant Departamento 2010 m. spalio 11 d. sprendimą buvo akivaizdžiai ignoruota greta planuojamos statyti gamyklos gyvenančios ar ūkine veikla užsiimančios suinteresuotos visuomenės nuomonė, abejonės bei nerimas dėl AB „Precizika“ planuojamos vykdyti ūkinės veiklos, kas buvo išdėstyta raštuose valstybinėms institucijoms. Neatsižvelgdamas į visuomenės oficialius raštus valstybinėms institucijoms dėl AB „Precizika“ planuojamos vykdyti ūkinės veiklos poveikio jų gyvenamajai bei verslo aplinkai, Departamentas elgėsi neteisėtai, pažeidė visuomenės teises bei teisėtą interesą dalyvauti priimant sprendimus dėl jų gyvenamosios bei verslo aplinkos ir tuo pažeidė PAV įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriame įtvirtinta, kad visuomenė yra visateisis poveikio aplinkai proceso dalyvis, o tai reiškia, kad Departamento 2010 m. spalio 11 d. sprendimas yra neteisėtas, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui ir dėl to naikintinas. Taip pat akcentavo, jog priimant Departamento 2010 m. spalio 11 d. sprendimą nebuvo tinkamai ištirtas planuojamos ūkinės veiklos galimas poveikis aplinkai, net nebuvo atsižvelgta, kad AB „Precizika“ piktavališkai ir neteisėtai Departamentui nepateikia netgi minimalios techninio projekto aplinkos apsaugos dalies.

9Nurodė, kad Departamento 2010 m. spalio 11 d. sprendimas yra nemotyvuotas ir priimtas pažeidžiant imperatyvias VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes jame tik trumpai pažymima, kad AB „Precizika“ planuojama ūkinė veikla nėra įrašyta į PAV įstatymo 1 ar 2 priedų sąrašus. Be to, priimant šį sprendimą nebuvo tinkamai išnagrinėtos faktinės aplinkybės, nebuvo atsižvelgta ne tik į planuojamos ūkinės veiklos mastą ar vietą, kurioje UAB „Precizika“ planuoja vykdyti veiklą pagal Projektą, bet ir į specifinius kriterijus, į kuriuos privaloma atsižvelgti, vykdant atranką dėl PAV. Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniuose nurodymuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665 (toliau – ir Metodiniai nurodymai), yra nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgtina vykdant atranką dėl PAV. Metodinių nurodymų 2 priede numatyta, kad vieni iš tokių kriterijų yra veiklos poveikis vietos darbo rinkai bei veiklos poveikis vietovės gyventojų demografijai. Neabejotina, kad AB „Precizika“ planuojama didelio masto ūkinė veikla darytų didelę įtaką PAV įstatyme ir Metodiniuose nurodymuose įtvirtintiems kriterijams, todėl Departamentas, priimdamas sprendimą dėl PAV procedūrų taikymo privalomumo (neprivalomumo), privalėjo įvertinti, kad planuojama ūkinė veikla gali daryti ženklią įtaką šiems aplinkos aspektams. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „ŽVC“ savo ūkinę veiklą vykdo tame pačiame Sklype, kuriame įrengti gamybinę liniją planuoja ir AB „Precizika“, pareiškėjas manė, jog jis yra suinteresuotos visuomenės dalis Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalies prasme. Suinteresuotai visuomenei, tame tarpe ir pareiškėjui, privalo būti teikiama informacija apie galimai aplinkai įtaką darysiančią ūkinę veiklą. Atsižvelgiant į AB „Precizika“ planuojamos ūkinės veiklos mastą (projekto vertė viršija 16 milijonų litų), pramonės šaką, kurioje ketinama veikti (modernių technologijų, susijusių su chemijos pramone gamyba) bei vietą, kurioje ketinama įgyvendinti ūkinę veiklą, negali kilti jokių abejonių, kad AB „Precizika“ planuojama ūkinė veikla gali daryti didelį poveikį aplinkai. Todėl neginčytina yra išvada, kad visuomenė yra suinteresuota apie tokią ūkinę veiklą gauti kaip įmanoma daugiau aktualios informacijos, turėti galimybę dalyvauti ir pasisakyti priimant sprendimus, susijusius su tokia veikla. Kadangi tokių veiksmų nebuvo imtasi, buvo pažeista ir visuomenės teisė dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su aplinkos apsauga, Orhuso konvencijos 6 straipsnio 2 bei 4 dalys.

10Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo pateiktoje kalboje (t. IX, b. l. 54-57) papildomai nurodyta, kad 2010 m. kovo 23 d. jis gavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM) raštą Nr. 10-(1.20-11)-2130, kuriame SAM konstatuoja, kad AB „Precizika“ planuojamas vykdyti ūkinė veikla įgyvendinant Projektą patenka į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-50 patvirtintą PAV įstatyme nenumatytą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų sąrašą, todėl šiai veiklai turi būti atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros. Taip pat akcentavo, kad SAM šiame rašte nurodė, jog Departamentas 2011 m. vasario 7 d. raštu Nr. VR-4.3-75 SAM yra nurodęs, kad AB „Precizika“ planuojamai ūkinei veiklai turi būti atliktos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros. Atstovo teigimu, šios aplinkybės patvirtina, jog priimdamas 2010 m. spalio 11 d. sprendimą ir 2010 m. lapkričio 5 d., 2010 m. lapkričio 16 d. raštus, Departamentas žinojo (ar privalėjo žinoti), kad AB „Precizika“ planuojama ūkinė veikla gali daryti poveikį visuomenės sveikatai, todėl sprendimai, kuriuose nurodyta, kad AB „Precizika“ planuojamai ūkinei veiklai nereikia atlikti PAV procedūrų, prieštarauja PAV įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtintiems PAV tikslams, todėl yra neteisėti ir naikintini. Dėl skundo padavimo termino paaiškino, kad Įsakymas nėra niekaip susijęs su pareiškėju, todėl UAB „ŽVC“ apie jį sužinojo vėliau.

11Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepimuose į pareiškėjo UAB „ŽVC“ skundus su skundais (t. I, b. l. 118-122, t. V, b. l. 1-2) nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepime į UAB „ŽVC“ skundą, kuriuo prašoma panaikinti Įsakymo 9 punktą ir Finansų ministerijos sprendimą, Ūkio ministerija paaiškino, kad AB „Precizika“ pagal VP2-2.1-ŪM-01-K priemonę „Lyderis LT“ (toliau – ir priemonė „Lyderis LT“) pateiktos Paraiškos dėl Projekto vertinimas buvo atliktas, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių ir Aprašo nustatyta tvarka. Aprašo 1 priedo 19 punkte nustatyta, jog atliekant administracinės atitikties vertinimą pareiškėjas pateikia PAV ataskaitą, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka privaloma atlikti PAV arba pareiškėjo laisvos formos raštą, kad projektui netaikomas reikalavimas dėl PAV (kai PAV atlikti neprivaloma). Nagrinėjamu atveju AB „Precizika“ kartu su Paraiška Agentūrai pateikė 2009 m. liepos 9 d. laisvos formos raštą Nr. 271, kuriame nurodė, kad planuojamai Projekto metu vykdyti veiklai nėra reikalingas PAV. Be to, ir pats AB „Precizika“ kreipėsi į Departamentą dėl PAV, kuris 2010 m. gruodžio 11 d. sprendime nurodė, kad Projekto įgyvendinimo metu numatoma vykdyti fotoelektrinių modulių pusiau automatinės surinkimo linijos įrengimo veikla nėra įrašyta į PAV įstatymo 1 arba 2 priedo sąrašus, todėl PAV procedūrų šiam projektui atlikti nereikia. Atsižvelgiant į tai, Ūkio ministerija manė, jog Agentūra AB „Precizika“ Paraišką įvertino nepažeisdama nei Apraše, nei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Nesutiko Ūkio ministerija ir su UAB „ŽVC“ skundo teiginiu, kad priimant Įsakymą buvo pažeisti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai ir šio įstatymo 3 straipsnio 1 d. 1 ir 3 punktuose įtvirtinti viešojo administravimo principai. Tvirtino, kad Ūkio ministerija, priimdama sprendimą dėl finansavimo skyrimo AB „Precizika“, kurį išdėstė Įsakymo 9 punkte, laikėsi VAĮ 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, objektyviai įvertino Agentūros 2010 m. vasario 17 d. pagal priemonę „Lyderis LT“ projektų, gautų konkurso būdu, naudos ir kokybės vertinimo ataskaitoje Nr. 1 išdėstytas aplinkybes, susijusias su AB „Precizika“ Paraiškos vertinimo rezultatais, taip pat vadovavosi VAĮ 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintu objektyvumo principu.

12Atsiliepime į UAB „ŽVC“ skundą, kuriuo prašoma panaikinti Departamento 2010 m. spalio 11 d. sprendimą ir 2010 m. lapkričio 5 d. bei 2010 m. lapkričio 16 d. raštus, Ūkio ministerija pabrėžė, jog ji tik priėmė Įsakymą, kuriuo AB „Precizika“ skirta ES struktūrinių fondų finansinė parama ir nurodė, kad paraiškų vertinimą atlieka Agentūra, kuri nustatė, kad AB „Precizika“ planuojama veiklos rūšis į PAV įstatymo priedų sąrašus neįrašyta, todėl šio įstatymo nuostatos netaikomos ir PAV procedūrų atlikti nereikia. Atsižvelgiant į tai, Ūkio ministerija manė, kad UAB „ŽVC“ skundas yra nepagrįstas.

13Teisminio nagrinėjimo metu Ūkio ministerijos atstovė pabrėžė, kad UAB „ŽVC“ yra praleidęs skundo dėl Įsakymo dalies panaikinimo padavimo terminą. Nurodė, kad 2010 m. kovo 5 d. priimtas Įsakymas 2010 m. kovo 10 d. buvo paskelbtas „Valstybės žinios“ priede, o įsigaliojo 2010 m. kovo 11 d. Kadangi UAB „ŽVC“ su skundu į teismą dėl šio Įsakymo dalies panaikinimo kreipėsi tik 2010 m. gruodžio 10 d., jis praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

14Atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime į UAB „ŽVC“ skundą (t. I, b. l. 161-164) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad AB „Precizika“ Projekte, kuriam finansavimas skirtas Įsakymo 9 punktu, yra numatytos veiklos, susijusios su vidinių inžinerinių tinklų, skirtų naujos technologinės linijos (saulės elementų modulių gamyba) įdiegimui, įrengimu bei novatoriškos fotoelektrinių saulės elementų modulių gamybos linijos įsigijimui, o industrinė fotoelektros laboratorija buvo kuriama kito UAB „Precizika-MET SC“ vykdomo projekto metu, kuriam finansavimas skirtas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 4-536 20 punktu. Todėl pareiškėjo argumentas, kad Paraiška dėl Projekto turėjo būti atmesta administracinės atitikties vertinimo metu, kaip neatitinkanti priemonės „Lyderis LT“ Aprašo 7 punkto nuostatų, kuriuose yra nurodytas finansuojamų veiklų sąrašas, yra nepagrįstas. Akcentavo, kad Finansų ministerija nagrinėdama UAB „ŽVC“ prašymą neturėjo įgaliojimų priimti privalomų vykdyti sprendimų ir taip sukelti teisines pasekmes pareiškėjui, todėl 2010 m. gruodžio 2 d. Finansų ministerijos sprendimas (atsakymas) pareiškėjui nepažeidžia jokio pareiškėjo teisinio intereso.

15Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į pareiškėjo UAB „ŽVC“ skundą (t. V, b. l. 4-5) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog UAB „ŽVC“ skundžiamo 2011 m. lapkričio 16 d. Departamento rašto laikyti individualiu administraciniu aktu nėra pagrindo, kadangi juo pareiškėjui tik pateikiama informacija. Skundžiamas aktas yra informacinio pobūdžio, o tai reiškia, jog jis negalėjo sukelti ir nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t. y. jis nėra individualus administracinis aktas, dėl ko jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Todėl Departamentas atsiliepime pateikė savo poziciją tik dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Departamentą atlikti atranką dėl AB „Precizika“ planuojamos ūkinės veiklos, o ne dėl 2010 m. lapkričio 16 d. informacinio pobūdžio rašto. Departamentas nurodė, jog pareiškėjo skundžiama AB „Precizika“ planuojama fotoelektrinių modulių pusiau automatinės surinkimo linijos įrengimo veikla nėra įrašyta į PAV įstatymo 1 arba 2 priedų sąrašus. Be to, iki 2010 m. spalio 11 d. Departamento sprendimo priėmimo dėl AB „Precizika“ planuojamos veiklos niekas iš suinteresuotos visuomenės atstovų į Departamentą nesikreipė su reikalavimu atlikti PAV, nebuvo nepareikštas nei vienas pasiūlymas ar pretenzija. Tokie UAB „ŽVC“ reikalavimai gauti jau po priimto sprendimo. Svarbu ir tai, kad kreipėsi tik pareiškėjas, jokių kitų ( - ) gyventojų skundų ar prašymų nebuvo gauta, nes ( - ) rajono gyventojų pozicija skiriasi nuo UAB „ŽVC“ – jie neprieštarauja AB „Precizika“ veiklai. Aiškindamas PAV įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatą, Departamentas pabrėžė, kad visi planuojamos ūkinės veiklos PAV proceso dalyviai turi teisę reikalauti, o Departamentas spręsti, ar atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri nėra įrašyta į sąrašus veiklos, kuriai toks vertinimas privalomas pagal įstatymą. Šiuo atveju Departamentas, įvertinęs planuojamą ūkinę veiklą, turėdamas įstatymo suteiktą teisę šiame procese priimti sprendimą, negavęs visuomenės pretenzijų, įvertinęs veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus kaip atsakinga institucija, priėmė sprendimą netaikyti PAV procedūrų. Tačiau, nors PAV procedūrų AB „Precizika“ planuojamai veiklai atlikti nereikia, esama aplinkos būklė, planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai statinio statybos ir naudojimo etapais ir numatytos priemonės šiam poveikiui sumažinti bus įvertintos rengiant statinio projekto aplinkos apsaugos dalį, kurią parengti reikalavimas AB „Precizika“ yra nurodytas. Manė, kad Departamento 2010 m. spalio 11 d. sprendimas UAB „ŽVC“ teisių nepažeidžia, nes pareiškėjas nepateikė jokių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių PAV proceso būtinumą, ir duomenų, kad planuojama veikla galėtų būti daromas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo mokslinė-gamybinė akcinė bendrovė „Precizika” (toliau – ir AB „Precizika“) atsiliepimuose į pareiškėjo UAB „ŽVC“ skundus (t. I, b. l. 146-150, t. V, b. l. 23-29) su skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Dėl pareiškėjo skundo, kuriuo prašoma panaikinti Įsakymą ir Finansų ministerijos sprendimą pabrėžė, kad UAB „ŽVC“ praleido įstatyme nustatytą terminą Įsakymui apskųsti. Kadangi Įsakymas 2010 m. kovo 10 d. buvo paskelbtas „Valstybės žinios“ priede Informaciniai pranešimai Nr. 18-270, skundą dėl šio Įsakymo panaikinimo teismui pareiškėjas galėjo paduoti iki 2010 m. balandžio 12 d. Kadangi skundas teismui paduotas gerokai vėliau, todėl skundą turėjo būti atsisakyta priimti.

17AB „Precizika“ teigimu, pareiškėjas klaidingai nurodo, kad neva AB „Precizika“ planuojama vykdyti veikla yra ūkinė veikla, kuriai PAV yra privalomas ir paaiškina, jog pagal vykdomą Projektą yra numatoma įrengti fotoelektrinių modulių automatinę surinkimo liniją, kurioje bus gaminami (surenkami) ES sertifikuoti fotoelektriniai moduliai iš ES sertifikuotų medžiagų. Visa reikiama informacija apie surinkimo liniją buvo pateikta Departamentui ir iš šios kompetentingos institucijos buvo gautas patvirtinimas, kad planuojamai veiklai PAV nėra atliekamas, nes ji nepatenka į PAV įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytus sąrašus. UAB „ŽVC“ skunde painioja laboratorijos ir gamyklos sąvokas bei tuo remdamasi daro nepagrįstas išvadas apie neva neteisėtai skirtą paramą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog jam priklausančiame gamybiniame-administraciniame pastate yra įkurta industrinė fotoelektros laboratorija (SELAB), priklausanti UAB „Precizika-MET SC”, taigi laboratorija ir surinkimo linija yra skirtingi bei savarankiški objektai. Manė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius apie tariamą norminių aktų pažeidimą. AB „Precizika“ įsitikinimu, UAB „ŽVC“ neturi jokio teisinio suinteresuotumo ginčyti Įsakymą, nes: 1) nepateikė jokių realių įrodymų, galinčių pagrįsti teiginius apie tariamą pareiškėjo nekilnojamojo turto vertės sumažėjimą, patirtus nuostolius bei nuomininkų nerimą; 2) pareiškėjas, iš AB „Precizika“ įsigydamas greta gamybinio-administracinio pastato esantį administracinį pastatą, žinojo tiek apie pačios gamyklos egzistavimą, tiek apie suinteresuoto asmens vykdomą mokslinę-gamybinę veiklą ir būdamas verslo subjektu turėjo pagrįstai tikėtis, kad tokia veikla žemės sklype bus vykdoma ir toliau; 3) pareiškėjas neturi jokių nuomos teisių į Sklypą ir, AB „Precizika“ turimais duomenimis, nevaldo jo kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais.

18Dėl pareiškėjo skundo, kuriuo prašoma panaikinti Departamento sprendimus, AB „Precizika“ paaiškino, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs baigtinį sąrašą atvejų, kada PAV atranka privalo būti atliekama. AB „Precizika“ vykdoma veikla nėra įrašyta į PAV įstatymo sąrašus, todėl PAV atrankos jai atlikti neprivaloma. Tačiau įstatymų leidėjas, be kita ko, suteikė išimtinės diskrecijos teisę Departamentui konkrečiais (išimtiniais) atvejais nuspręsti dėl PAV atrankos atlikimo ir kitai planuojamai ūkinei veiklai. Šiais atvejais visuomenei suteikiama tik teisė reikalauti atsakingos institucijos, kad ši nuspręstų, jog PAV atranka būtų atliekama, tačiau galutinį sprendimą dėl atrankos atlikimo/neatlikimo visuomet turi priimti atsakinga institucija. Pabrėžė, jog aptariamu atveju teisės aktų nustatyta tvarka buvo išsamiai ištirta ir įvertinta AB „Precizika“ planuojamos vykdyti ūkinės veiklos įtaka aplinkai ir tai atlikus pagrįstai konstatuota, jog PAV įstatymo procedūros šios veiklos atžvilgiu netaikytinos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad UAB „ŽVC“ remiasi vien tik Projekto verte ir nepateikia jokių įrodymų, galinčių patvirtinti tai, kad AB „Precizika“ vykdoma veikla pagal jos mąstą, pobūdį ar vietos ypatumus gali būti prilyginama PAV įstatymo sąrašuose nurodytai veiklai, kuriai PAV atranka yra privaloma, pareiškėjo teiginiai dėl tariamų PAV įstatymo tikslų pažeidimų laikytini visiškai nepagrįstais ir neįrodytais. Nesutiko AB „Precizika“ ir su UAB „ŽVC“ teiginiais, kad 2010 m. spalio 11 d. Departamento sprendimas pažeidžia Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius, nes bendrasis planas bei jo sprendiniai atskiruose sklypuose iki jo įsigaliojimo pradėtai vykdyti veiklai nėra taikomi ir pabrėžė, kad Sklype, kuriame esančiame pastate AB „Precizika“ planuoja vykdyti veiklą, gamybinė veikla nepertraukiamai vykdoma jau daugiau nei 40 metų.

19AB „Precizika“ teigimu, pareiškėjas nėra įgaliotas ginti visuomenės interesų, todėl nepagrįstas yra skundo teiginys, jog priimant 2010 m. spalio 11 d. Departamento sprendimą buvo pažeistos PAV proceso dalyvio – visuomenės – teisės. Be to, PAV įstatymo nuostatos planuojamos AB „Precizika“ veiklos vertinimui netaikomos, todėl šiuo atveju apskritai nėra jokio pagrindo kalbėti apie tariamą PAV proceso dalyvių teisių pažeidimą. AB „Precizika“ nesutiko su UAB „ŽVC“ teiginiais, jog priimant 2010 m. spalio 11 d. Departamento sprendimą nebuvo tinkamai ištirtas planuojamos ūkinės veiklos galimas poveikis aplinkai ir kad šis sprendimas yra nemotyvuotas, nes Departamentas ypatingai atidžiai ištyrė planuojamos veiklos galimą poveikį aplinkai ir pateikė motyvuotą išvadą dėl PAV atrankos procedūrų netaikymo, o sprendimas yra pakankamai motyvuotas, nes iš jo turinio akivaizdžiai galima suprasti visuomeninių santykių esmę, identifikuoti subjektus, jame aiškus aptariamų santykių teisinis įvertinimas. Pažymėjo, kad UAB „ŽVC“ savo skunde iš esmės apsiribodamas gausiu teismų praktikos bei teisės aktų nuostatų citavimu nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti jo teiginius neva AB „Precizika“ planuojamai vykdyti veiklai turėtų būti atliekama PAV atranka.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepime į UAB „ŽVC“ skundą (t. I, b. l. 170-173) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog skundas dėl Įsakymo dalies ir Finansų ministerijos sprendimo yra nepagrįstas iš esmės, nes AB „Precizika“ Paraiška atitiko Aprašo 1 priedo 19 punkto reikalavimus. Pažymėjo, jog ES struktūrinių fondų paramos suteikimas savaime nepažeidžia jokių su aplinkosauga susijusių pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų, nes su paramos suteikimu susiję viešojo administravimo institucijų sprendimai savaime neįtakoja ūkinės veiklos turinio, be to, bet koks šį skundą nagrinėjančio teismo sprendimas neišspręstų ginčo esmės ir nepašalintų prielaidų pareiškėjo teigiamam jo teisėtų interesų pažeidimui, kadangi skundo faktiniu pagrindu laikytina ūkinė veikla galės būti vystoma nepriklausomai nuo to, ar parama bus suteikta ar ne.

21II.

22Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 6 d. sprendimu (t. IX, b. l. 115-125) nutarė administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „ŽVC” skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. 4-170 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ 9 punktą bei dėl reikalavimų panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. VR-1.7-1833 ir 2010 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. VR-1.7-1887 nutraukti. Likusioje dalyje pareiškėjo UAB „ŽVC“ skundą atmesti.

23Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Įsakymas, kurio 9 punkte nurodyta, kad AB „Precizika“ Projekto kapitalo formavimo išlaidoms padengti skiriamas iki 10 068 103,00 litų ES finansavimas, buvo priimtas 2010 m. kovo 5 d. Teismo žinioje turimi „Valstybės žinios“ leidiniai ir Lietuvos Respublikos Seimo internetiniame puslapyje www.lrs.lt skelbiama informacija patvirtina, kad šis Įsakymas 2010 m. kovo 10 d. buvo paskelbtas viešai „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 18-270 ir įsigaliojo 2010 m. kovo 11 d. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog apie tai, kad yra priimtas Įsakymas, dėl kurio 9 punkto šioje byloje yra kilęs ginčas, UAB „ŽVC“ turėjo galimybę sužinoti 2010 m. kovo 10 d., t. y. šio Įsakymo viešo paskelbimo dieną. Tačiau UAB „ŽVC“ skundą dėl Įsakymo dalies panaikinimo teismui pateikė tik 2010 m. lapkričio 22 d., t. y. nuo Įsakymo viešo paskelbimo praėjus daugiau nei 8 mėnesiams. UAB „ŽVC“ nurodė, jog apie tai, kad yra priimtas Įsakymas sužinojo tik 2010 m. spalio 18 d., gavęs informaciją iš ( - ) mikrorajono bendruomenės, o šį faktą patvirtina ant Įsakymo nurodyta jo gavimo data. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pabrėžė, kad Įsakymas niekaip nėra susijęs su pareiškėju, todėl apie jį UAB „ŽVC“ sužinojo vėliau. Teismas darė išvadą, kad UAB „ŽVC“ atskaitos tašku, nuo kurio pradedamas skaičiuoti terminas skundui paduoti, šiuo atveju neteisingai pasirinko 2010 m. spalio 18 d., kurią neva jis sužinojo apie priimtą Įsakymą. Nagrinėjamu atveju terminas skundui dėl Įsakymo dalies panaikinimo turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2010 m. kovo 10 d., t. y. nuo dienos, kada šis aktas buvo paskelbtas viešai „Valstybės žinios“ priede Informaciniai pranešimai. Kadangi ginčijamas aktas buvo paskelbtas viešai, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, o informacija su „Valstybės žinios“ priedų Informaciniai pranešimai turiniu yra prieinama kiekvienam (netgi internetinėje erdvėje), teismas darė išvadą, kad UAB „ŽVC“ nebuvo pakankamai atidus, kad galėtų laiku ir tinkamai imtis aktyvių veiksmų realizuoti savo teises. Todėl teismas nurodė, jog UAB „ŽVC“ skundo reikalavimas panaikinti Įsakymo 9 punktą teismui yra paduotas praleidus terminą, o termino atnaujinti pareiškėjas neprašė, todėl administracinė byla pagal UAB „ŽVC“ skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Ūkio ministro Įsakymo 9 punktą nutrauktina.

24Vertinant UAB „ŽVC“ reikalavimą dėl Finansų ministerijos sprendimo panaikinimo, teismas darė išvadą, kad šis sprendimas (raštas) priimtas atsakant į pareiškėjo 2010 m. spalio 18 d. raštą Nr. 02-10/263, kuriame jis prašė Finansų ministerijos pateikti paaiškinimą, ar Įsakymu skiriant ES paramą AB „Precizika“ Projektui nebuvo pažeistos vertinimo procedūros ir (ar) paramos skyrimo taisyklės, ir pripažinus, kad būta pažeidimų, siūlyti tarpinei institucijai – Ūkio ministerijai – nutraukti finansavimo ir administravimo sutartį su AB „Precizika“. Iš pareiškėjo 2010 m. spalio 18 d. kreipimosi į Finansų ministeriją turinio matyti, kad prašymus Finansų ministerijai pareiškėjas kildino iš Įsakymo 9 punkto nuostatos, t. y. neskųsdamas Ūkio ministro Įsakymo, su raštu dėl informacijos pateikimo ir reikalavimu pateikti siūlymą kreipėsi į Finansų ministeriją. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgdamas į tai, kad UAB „ŽVC“ nepateikia jokių atskirų argumentų, nenurodo konkrečių teisės aktų, kuriais remiantis sprendžia apie Finansų ministerijos sprendimo neteisėtumą ir skundo reikalavimą panaikinti Finansų ministerijos sprendimą teismui grindžia tais pačiais argumentais, kuriais remiantis prašo panaikinti Įsakymo dalį, darė išvadą, kad UAB „ŽVC“ reikalavimas panaikinti Finansų ministerijos sprendimą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Įsakymo 9 punktą, šis reikalavimas yra nepagrįstas, nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl UAB „ŽVC“ skundas dalyje dėl Finansų ministerijos sprendimo panaikinimo atmestinas.

25Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 2009 m. liepos 28 d. AB „Precizika“ pateikė Paraišką dėl Projekto finansavimo. Pagal Paraiškoje pateiktus duomenis Projekto metu bus įrengiama fotoelektrinių modulių pusiau automatinė surinkimo linija naujos kartos saulės elementų modulių gamybai. Vadovaujantis Aprašo 1 priedo 19 punktu, kartu su Paraiška AB „Precizika“ Agentūrai pateikė 2009 m. liepos 9 d. raštą Nr. 271 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo“, kuriame nurodoma, kad planuojamai veiklai nėra būtinas PAV. Be to, AB „Precizika“ 2010 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 256 kreipėsi į Departamentą su prašymu pateikti išvadą, ar Projekto įgyvendinimui yra privalomas PAV, o 2010 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 260 prašė Departamento pateikti išvadą, ar Projekto įgyvendinimui yra privalomos kokios nors gamtosaugos procedūros dėl gamybos pasikeitimo. Į šiuos raštus Departamentas atsakė 2010 m. spalio 11 d. sprendimu, kuriame nurodė, kad išnagrinėjo AB „Precizika“ prašymą pagal Projektą planuojamos fotoelektrinių modulių pusiau automatinės surinkimo linijos įrengimo PAV ir nustatė, kad ši veiklos rūšis nėra įrašyta į PAV įstatymo 1 arba 2 priedų sąrašus, todėl PAV procedūrų atlikti nereikia. Išanalizavęs byloje pateiktą medžiagą ir įvertinęs skundo argumentus, teismas darė išvadą, kad UAB „ŽVC“ skundas dalyje dėl 2010 m. spalio 11 d. Departamento sprendimo panaikinimo ir iš šio reikalavimo išvestas reikalavimas įpareigoti Departamentą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti atranką dėl PAV procedūrų taikymo AB „Precizika“ planuojamai įrengti industrinei technologinei linijai pagal Projektą atmestinas kaip nepagrįstas.

26Teismas darė išvadą, jog UAB „ŽVC“ teisės, priėmus 2010 m. spalio 11 d. Departamento sprendimą nebuvo pažeistos, nes šiuo sprendimu Departamentas nurodė, kad AB „Precizika“ PAV procedūrų atlikti nereikia ir paaiškino to priežastis. Nurodė, jog tokia Departamento pateikta išvada pati savaime jokių pasekmių nesukėlė, nepažeidė ir pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų, nes pasekmes, apie kurias UAB „ŽVC“ kalba skunde, gali sukelti tik pati PAV atrankos išvada, joje konstatuojant, kad AB „Precizika“ planuojama vykdyti veikla jokių pasekmių aplinkai neturės. Kadangi ginčijamu 2010 m. spalio 11 d. Departamento sprendimu jokia – nei teigiama, nei neigiama – PAV išvada nėra pateikiama, o konstatavimas, kad tokios atrankos atlikti nereikia, pats savaime jokių pasekmių pareiškėjui nesukelia, teismas darė išvadą, kad UAB „ŽVC“ skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2010 m. spalio 11 d. Departamento sprendimą ir įpareigoti Departamentą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti atranką dėl PAV procedūrų taikymo AB „Precizika“ planuojamai įrengti industrinei technologinei linijai pagal Projektą atmestinas kaip nepagrįstas.

27Teismas nurodė, jog iš skundžiamų Departamento 2010 m. lapkričio 5 d. ir 2010 m. lapkričio 16 d. raštų matyti, kad šie raštai yra informacinio pobūdžio, juose Agentūrai ir UAB „ŽVC“ pateikiama informacija, jog AB „Precizika“ kreipėsi į Departamentą dėl išvados pagal Projektą planuojamos fotoelektrinių modulių pusiau automatinės surinkimo linijos įrengimo PAV procedūrų atlikimo ir, kad Departamentas AB „Precizika“ atsakė 2010 m. spalio 11 d. sprendimu. Raštuose primenama, kad PAV procedūros atliekamos toms ūkinės veiklos rūšims, kurios yra įrašytos į PAV įstatymo 1 arba 2 priedų sąrašus ir paaiškinama, kad AB „Precizika“ planuojama veiklos rūšis į šio įstatymo priedų sąrašus neįrašyta, todėl PAV įstatymo nuostatos netaikomos ir PAV procedūrų atlikti nereikia. Teismas darė išvadą, kad dėl tokių Departamento raštų UAB „ŽVC“ teisių apimtis nei susiaurėjo, nei atsirado kokių nors papildomų pareigų, todėl pareiškėjo skundžiami Departamento 2010 m. lapkričio 5 d. ir 2010 m. lapkričio 16 d. raštai laikytini informacinio pobūdžio dokumentais, dėl kurių administracinė byla negalėjo būti iškelta, nes teisminis nagrinėjimas dėl tokių dokumentų yra teisiškai beprasmis, paneigiantis teismui priskirtą funkciją spręsti socialinius konfliktus. Teismas darė išvadą, kad Departamento 2010 m. lapkričio 5 d. ir 2010 m. lapkričio 16 d. raštai negali būti laikomi administraciniais aktais, priimtais pareiškėjo atžvilgiu, kadangi jie, kaip informacinio pobūdžio dokumentai, savaime nesukelia UAB „ŽVC“ teisinių pasekmių (neįtakoja pareiškėjo teisių ir pareigų). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, kad administracinė teisena dėl UAB „ŽVC“ reikalavimų panaikinti Departamento 2010 m. lapkričio 5 d. ir 2010 m. lapkričio 16 d. raštus negalėjo būti pradėta, todėl turi būti nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

28Teismas darė išvadą, jog UAB „ŽVC” skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti Įsakymo 9 punktą nutrauktinas dėl to, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą šiam sprendimui apskųsti (ABTĮ 101 str. 6 p.), pareiškėjo reikalavimai panaikinti Finansų ministerijos sprendimą, Departamento 2010 m. spalio 11 d. sprendimą ir iš šio reikalavimo išvestas reikalavimas įpareigoti Departamentą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti atranką dėl PAV procedūrų taikymo AB „Precizika“ planuojamai įrengti industrinei technologinei linijai pagal Projektą atmestini kaip nesukeliantys pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, o dalyje dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Departamento 2010 m. lapkričio 5 d. ir 2010 m. lapkričio 16 d. raštus administracinė byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nepriskirtina administracinių bylų kompetencijai.

29III.

30Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „ŽVC“ apeliaciniu skundu (t. X. b. l. 2-19) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, priteisti iš atsakovų pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

31Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pareiškėjas norėdamas susipažinti su „Valstybės žinios” priedų Informaciniai pranešimai turiniu turėjo suprasti, kad skundžiamas Įsakymo 9 punktas turi įtakos ir jo teisėms. Teismas turėjo atsižvelgti į konkretaus „Valstybės žinios” priedo Informaciniai pranešimai, kuriame paskelbtas skundžiamas Įsakymas, turinį. Nurodo, jog Įsakymo 9 punkte nėra nurodyta, kur bus vykdomas iš ES fondų finansuojamas Projektas. Teismas nenurodė, kad jo turimi „Valstybės žinios” leidiniai ar Seimo internetiniame puslapyje www.lrs.lt skelbiama informacija patvirtina, kad Įsakyme nurodyta iš ES fondų finansuojamo Projekto vykdymo vieta. Pažymi, jog Agentūra pareiškėjui apie Projekto įgyvendinimo vietą nurodė savo raštuose daug vėliau – 2010 m. spalio 11 d., 2010 m. spalio 19 d. Pareiškėjas teigia, jog jis apie priimtą Įsakymą sužinojo 2010 m. spalio 18 d., kai jį informavo ( - ) gyventojų bendruomenė. Pareiškėjas prašo patikrinti apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pareiškėjo skunde nurodytais motyvais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teisme (bet bylą nutraukus aptartoje dalyje sprendime nebuvo apsvarstyti), bei išdėstytų motyvų pagrindu priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, taip pat prašo atnaujinti terminą skundui dėl Įsakymo 9 punkto paduoti atsižvelgiant į nurodytas svarbias priežastis (teisių pažeidimo sužinojimo laiką, byloje surinktus įrodymus) bei į tai, jog Įsakyme nėra nurodyta jo apskundimo tvarka ir tokiu būdu pareiškėjo teisė apskųsti administracinį aktą buvo apsunkinta.

32Pareiškėjas nurodo, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Finansų ministerijos sprendimą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Įsakymo 9 punktą. Nurodo, jog sprendime nemotyvuotai pasisakyta, kad skundo reikalavimas yra nepagrįstas, nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Pažymi, jog pareiškėjas apskundė teismui Finansų ministerijos sprendimą remdamasis net keliais pagrindais: dėl neteisėtumo iš esmės, dėl taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir jų pagrįstumą, pažeidimo, nes priimant skundžiamus aktus buvo pažeisti aukštesnės galios aktai ir procedūros dėl tinkamumo finansuoti administracinės atitikties vertinimo (Aprašo 7, 60 p., Taisyklių 66, 70, 72, 79 p.), VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, įstatymo viršenybės, proporcionalumo principų pažeidimų. Nurodo, jog teismas neįvertino to, kad atsakovas Finansų ministerija skundžiamu sprendimu visiškai neatsakė į pareiškėjo prašymus ir argumentus. Pažymi, jog šioje dalyje teismo sprendimas yra ne motyvuotas. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prašė atsakovo inicijuoti paramos skyrimo Projektui persvarstymo klausimą dėl atliktų pažeidimų tinkamumo finansuoti administracinės atitikties vertinimo etape, o atsakovas savo sprendimu to nemotyvuotai nesutiko padaryti. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjas turi pagrįstą teisinį interesą kreiptis į teismą dėl tokio individualaus spendimo panaikinimo, o teismas turi pagrįstą pagrindą patenkinti skundą ir skundžiamą atsakovo sprendimą panaikinti. Pabrėžia, jog skundžiame sprendime atsakovas nurodė, jog neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl prašyme išdėstyto klausimo, tačiau, pareiškėjo nuomone, tokiu atveju jis turėjo vykdyti VAĮ 23 straipsnio 4 dalies pareigą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoti skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai pranešti pareiškėjui. To nepadaręs atsakovas nukrypo nuo VAĮ 23 straipsnio 1 dalies imperatyvo.

33Pabrėžia, jog nepagrįsta teismo išvada, kad nėra sąlygos pripažinti pareiškėjo skundą dėl ginčijamo 2010 m. spalio 11 d. Departamento sprendimo pagrįstu, nes nėra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo fakto. Nurodo, jog teismo nurodyti argumentai yra reikšmingi sprendžiant dėl Projekto finansavimo, bet ne PAV procedūrų laikymosi. Mano, jog teismas savo išvadą argumentavo netinkamais, nesusijusiais įrodymais ir tuo pažeidė įrodymų sąsajumo ir objektyvaus įrodymų viseto vertinimo taisykles. Be to, teismas visiškai neįvertino pareiškėjo argumentų dėl PAV procedūrų ir įstatymo nuostatų laikymosi. Nurodo, jog pareiškėjas yra privatus juridinis asmuo, ginantis savo bei darbuotojų interesus į saugią ir sveiką darbo aplinką dėl kaimynystėje AB „Precizika” planuojamos vykdyti didelio masto ūkinės veiklos, todėl turi teisę kreiptis į teismą dėl savo kaip juridinio asmens teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimo. Pareiškėjas taip pat remiasi Orhuso konvencija bei į bylą pateiktais aplinkinių gyventojų pasikreipimais dėl AB „Precizika” priklausančiame pastate, esančiame adresu ( - ), Vilnius, planuojamos vykdyti gamybinės veiklos. Pažymi, jog tai, kad pareiškėjui įstatymai nesuteikia teisės ginti viešojo intereso, skundžiant ginčijamus Departamento sprendimus, nereiškia, kad jis negali ginti savo kaip juridinio asmens teisių ir įstatymų saugomų interesų, net jei šių teisių ir įstatymų saugomų interesų gynyba turi tam tikrų viešojo intereso gynimo požymių.

34Nurodo, jog Departamentas 2011 m. sausio 10 d. raštu Nr. VR-4.6-1 „Dėl reikalavimo” atsisakė spręsti dėl PAV atrankos, argumentuodamas tuo, kad šis klausimas jau yra sprendžiamas šioje byloje pirmosios instancijos teisme. Tuo Departamentas dar kartą patvirtino, kad neketina atlikti PAV atrankos procedūrų. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti, ar atsakinga institucija, priėmusi sprendimą, kad atrankos procedūra neturi būti vykdoma, įstatymų nustatyta tvarka įsitikino, kad atitinkama veikla nedaro neigiamo poveikio aplinkai, t. y. įsitikino, ar konkrečiu atveju nebuvo būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimo atrankos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822- 531/2009). Skundžiamą sprendimą Departamentas priėmė tik įvertinęs, kad planuojamos vykdyti ūkinės veiklos rūšis nėra įrašyta į PAV įstatymo 1 ar 2 priedų sąrašus, tačiau tuo pačiu sprendimu vadovaujantis STR 1.05.05:2004 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis” pareikalavo, kad AB „Precizika” parengtų surinkimo linijos techninio projekto aplinkos apsaugos dalį ir ją pateiktų tvirtinimui. Nurodo, jog šis reglamentas taikomas rengiant statinių projektus kai neprivalomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, tačiau juos statant, rekonstruojant ar eksploatuojant bei keičiant gamybos technologiją bus veikiama aplinka (STR 1.05.05:2004 3.1 p.). Statinio projekto aplinkos apsaugos dalyje turi buti įvertinama esama aplinkos būklė, planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai statinio statybos ir naudojimo etapais ir numatytos priemonės šiam poveikiui sumažinti (STR 1.05.05:2004 2 p.), lentelėje 2 nurodomi duomenys apie naudojamas žaliavas, chemines medžiagas ar preparatus, 3 lentelėje nurodoma ūkinės veiklos sąlygojama fizikinė ir biologinė tarša, duomenys apie objekto veiklos sąlygojamus aplinką veikiančius fizikinius ir biologinius teršalus, taip pat kiti nustatyti duomenys. Pažymi, jog Departamentas tvirtino, kad AB „Precizika” dėl planuojamos ūkinės veiklos pateikė statinio projekto aplinkos apsaugos dalį ir atsakovas jai pritarė, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog tokie atsakovo teiginiai yra neteisingi. 2011 m. vasario 1 d. raštu Departamentas pritarė AB „Precizika” priklausančio gamybinio pastato paprastojo remonto techninio projekto aplinkos apsaugos daliai, bet ne numatomos surinkimo linijos techninio projekto aplinkos apsaugos daliai, kas buvo nurodyta parengti skundžiamu sprendimu. Todėl Departamentas neįsitikino, kad AB „Precizika” planuojama ūkinė veikla žemės sklype nedarys neigiamo poveikio aplinkai, o pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos patikrinti, ar atsakinga institucija įsitikino, ar konkrečiu atveju nebuvo būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimo atrankos. Pareiškėjas pažymi, jog Departamentas negalėjo neįvertinti, kad planuojama ūkinė veikla buvo numatyta ( - ) mikrorajone, kuris pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą (ŠR 2.2.1), yra priskirtas intensyvaus užstatymo gyvenamosioms teritorijoms, kurios apima miškų ūkio paskirties, gyvenamosios, visuomeninės paskirties, komercinės paskirties objektų, inžinerinės infrastruktūros, rekreacines bei bendro naudojimo teritorijas. Sprendžiant, ar AB „Precizika” planuojama pramoninė-gamybinė ūkinė veikla leistina pasirinktoje vietoje, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą intensyvaus užstatymo gyvenamosiose teritorijose nenurodoma kaip leistina pramoninė-gamybinė veikla. Pramoninės-gamybinės veikos pobūdis vykdant Projektą yra akivaizdus iš Agentūros pateiktų Paraiškos bei jos vertinimo dokumentų: Projektas skirtas finansuoti pramonės sektoriui, kad būtų pradėta pramoninė gamyba Lietuvoje (Paraiškos vertinimo rezultatų ataskaita Nr. 1758), bus diegiama industrinė net 11 MW metinio galingumo gamybos technologinė linija (Paraiškos naudos ir kokybės vertinimo rezultatų dalis), kuriai skirta Europos Sąjungos paramos vertė viršija 16 milijonų litų. Mano, jog vykdant tokią ūkinę veiklą nebus išvengta didelės, tiek tiesioginės, tiek netiesioginės įtakos aplinkai. Nurodo, jog pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą intensyvaus užstatymo gyvenamosioms teritorijoms neapimant pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų laikytina, kad pramoninė (gamybinė) veikla ( - ) mikrorajone pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą negalima. Todėl šiuo atveju Departamentui buvo akivaizdus pagrindas atlikti procedūras, kad nustatyti, ar privaloma atlikti AB „Precizika” planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, kas iš esmės atitinka atrankos tikslus, numatytus PAV įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje. Tačiau Departamentas nepagrįstai nepasinaudojo savo diskrecijos teise ir nepriėmė sprendimo vykdyti atrankos.

35Pareiškėjas nurodo, jog AB „Precizika” planuojamos ūkinės veiklos apimtis yra neabejotinai didelė, nes Projektui skirta ES paramos vertė viršija 16 milijonų litų, Projektas skirtas finansuoti pramonės sektoriui. Pažymi, jog kompetentingai institucijai nustačius, kad dėl AB „Precizika” planuojamos ūkinės veiklos bus poveikis visuomenės sveikatai, skundžiamas Departamento sprendimas, neįvertinus atrankos išvadų, prieštarauja PAV įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtintiems tikslams. Į pareiškėjo reikalavimą atlikti atranką dėl AB „Precizika” planuojamos vykdyti ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo Departamentas atsakė, kad šis klausimas bus išspręstas šioje byloje tuo patvirtindamas, kad iš esmės jis nemato poreikio vykdyti atranką dėl jau priimto skundžiamo sprendimo. Todėl skundžiamas Departamento sprendimas dėl nustatytų procedūrų pažeidimo bei prieštaravimo aukštesnės galios aktams turėjo būti panaikintas ir Departamentas turėjo būti įpareigotas atlikti atranką dėl PAV procedūrų taikymo AB „Precizika” planuojamai ūkinei veiklai žemės sklype įrengti industrinę technologinę liniją saulės elementų modulių gamybai pagal Projektą. Nurodo, jog AB „Precizika” Agentūrai su Paraiška pateikė 2009 m. liepos 9 d. raštą Nr. 271 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo”, kuriame neteisingai nurodė, jog planuojamai veiklai nėra būtinas PAV, nes tik daugiau nei po metų pats dėl to kreipėsi į Departamentą (2010 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 256 prašė pateikti išvadą, ar Projekto įgyvendinimui yra privalomas PAV, 2010 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 260 prašė pateikti išvadą, ar Projekto įgyvendinimui yra privalomos gamtosaugos procedūros dėl gamybos pasikeitimo). Agentūra dėl PAV procedūrų privalomumo Projekto įgyvendinimui kreipėsi į Departamentą 2010 m. spalio 29 d. Taigi pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtino, jog Projekto finansavimo atitikties vertinimo etape Agentūra vadovavosi nepagrįstais dokumentais, o reikiama tvarka tinkami dokumentai ir išvados nebuvo gautos. Pareiškėjas pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje byloje Nr. A556-1616/2008 analizavo visiškai kito pobūdžio klausimus, todėl minėtoje byloje padarytos teismo išvados šioje byloje netaikytinos, taip pat netaikytinos ir išvados suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. AS822-604/2009. Nurodo, jog 2010 m. lapkričio 5 d., 2010 m. lapkričio 16 d. Departamento sprendimuose pateikiamos savarankiškos išvados, sprendimai.

36Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. X, b. l. 70-72) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Pabrėžia, kad teismas pagrįstai nurodė, jog UAB „ŽVC“ skundo reikalavimas panaikinti Įsakymo 9 punktą teismui yra paduotas praleidus terminą, o termino atnaujinti pareiškėjas neprašė, todėl administracinė byla pagal UAB „ŽVC“ skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Ūkio ministro Įsakymo 9 punktą nutrauktina. Mano, jog tinkamas (teisės aktų nustatyta tvarka) Įsakymo paskelbimas reiškia, kad visuomenė yra informuota ir sužino apie Įsakymą. Tuo tarpu, jei pareiškėjas teigia, kad nežinojo apie Įsakymo paskelbimą, turi paneigti žinojimo prezumpciją, kuri atsiranda paskelbus Įsakymą, ir įrodyti, kad nežinojo apie paskelbimą jo paskelbimo dieną, o ne tik įrodinėti momentą, kada sužinojo apie Įsakymą.

37Atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. X, b. l. 73-76) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog UAB „ŽVC“ nėra pareiškėjas ar projekto vykdytojas, todėl pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 211 punkto nuostatas AB „ŽVC“ nėra tinkamas subjektas skundui dėl UAB „Precizika“ paraiškos Nr. VP2-2.1-ŪM-01- -02-109 vertinimo rezultatų paduoti. Dėl šios priežasties pareiškėjas neturėjo teisės reikalauti, kad Finansų ministerija raštu įpareigotų Agentūrą imtis atitinkamų veiksmų. Pažymi, jog pareiškėjas skunde teismui nepateikė duomenų, kokias teisines pasekmes jam sukėlė Finansų ministerijos 2010 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. ((24.13-02)-5K-3477-5K-1023642)-6K-l010786 pateikti atsakymai į pareiškėjo pateiktus klausimus ir prašymus, todėl pareiškėjo argumentas, kad teismo sprendime, nemotyvuotai pasisakyta, kad skundo reikalavimas nepagrįstas ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, yra nepagrįstas. Pažymi, jog Finansų ministerija nagrinėdama pareiškėjo prašymą nepažeidė nei VP2-2.1-ŪM-01-K priemonės „Lyderis LT“, nei Aprašo, nei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių reikalavimų. Finansų ministerijos sprendimas pagrįstas objektyviais, teisės aktų normomis bei yra motyvuotas, todėl pareiškėjo argumentas, kad teismo sprendimu yra paliktas galioti visiškai nemotyvuotas ir neteisėtas individualus administracinis sprendimas, yra nepagrįstas. Pabrėžia, jog pareiškėjo pateiktas argumentas, kad Finansų ministerija pažeidė VAĮ 23 straipsnio 4 dalį, kadangi nepersiuntė pareiškėjo 2010 m. spalio 18 d. rašto Nr. 02-10/263 įgaliojimus turinčiam viešojo administravimo subjektui, yra nepagrįstas, nes pareiškėjas minėtame rašte prašė, jog atsakymus į jo užduotus klausimus pateiktų būtent vadovaujančioji institucija, t. y. Finansų ministerija.

38Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. X, b. l. 59-61) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, remiasi pirmosios instancijos teismo argumentais. Nurodo, jog iki 2010 m. spalio 11 d., kai buvo priimtas Departamento sprendimas Nr. VR-1.7 dėl planuojamos AB „Precizika” veiklos, niekas iš suinteresuotos visuomenės atstovų į Departamentą nesikreipė su reikalavimu atlikti poveikio aplinkai vertinimą dėl planuojamos veiklos, nepareikštas nei vienas pasiūlymas ar pretenzija. Tokie pareiškėjo UAB „ŽVC” reikalavimai gauti jau po priimto sprendimo. Akcentuoja, jog kreipėsi tik pareiškėjas, tačiau kitų ( - ) gyventojų skundų ar prašymų nebuvo gauta. ( - ) rajono gyventojų pozicija skiriasi nuo UAB „ŽVC”. ( - ) rajono gyventojai neprieštarauja AB „Precizika” veiklai. Pabrėžia, jog PAV įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje suteikta teisė reikalauti, kad toks vertinimas būtų atliktas, o teisė nuspręsti ar jis turi būti atliekamas, yra suteikta Departamentui. Pažymi, jog Departamentas, įvertinęs planuojamą ūkinę veiklą, turėdamas įstatymo suteiktą teisę šiame procese priimti sprendimą, negavęs visuomenės pretenzijų, įvertinęs veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus, priėmė sprendimą netaikyti poveikio aplinkai vertinimo procedūrų. Nurodo, jog poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros atlikimas yra Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžių institucijų kompetencija ir PAV įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų vertinimo atlikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-50, yra aiškiai nurodyti atvejai, kada toks vertinimas atliekamas. Toks vertinimas atliekamas kai neatliekama planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūra. Nurodo, jog pareiškėjas, apsiribodamas abstrakčiomis nuostatomis, nepateikdamas faktinių įrodymų, neįrodė, jog planuojama AB „Precizika” veikla darys neigiamą poveikį aplinkai ir kad todėl dėl šios veiklos būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

39Trečiasis suinteresuotas asmuo mokslinė-gamybinė akcinė bendrovė „Precizika” atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. X, b. l. 63-69) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog skundo padavimo terminas siejamas su skundžiamo akto paskelbimo diena, o ne nuo sužinojimo apie pažeistas teises diena. Pabrėžia, jog tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo atnaujinti praleistą terminą, liudija, jog pareiškėjas pripažįsta, kad terminą praleido, tačiau vis vien siekia jį ginčyti. Mano, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Kadangi pareiškėjas pirmosios instancijos teismo neprašė atnaujinti praleistą skundo dėl Įsakymo 9 punkto panaikinimo padavimo terminą, darytina išvada, kad pareiškėjo naujai pareikštas prašymas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme apskritai neturėtų būti nagrinėjamas.

40Dėl teismo sprendimo dalies, kuria yra atmestas pareiškėjo skundas dėl Finansų ministerijos sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad iš pareiškėjo keliamų reikalavimų ir juos grindžiančių argumentų matyti, jog iš esmės jis siekia, kad būtų panaikinta Ūkio ministro Įsakymu skirta finansinė parama. Nurodo, jog net ir panaikinus Finansų ministerijos sprendimą, finansinė parama nebūtų panaikinta, Įsakymas liktų galioti ir pareiškėjas neturėtų teisės jo ginčyti teisme. Todėl akivaizdu, kad Finansų ministerijos sprendimas nesukuria pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Faktas, kad pareiškėjas, siekdamas Įsakymo 9 punkto panaikinimo, kreipėsi į Finansų ministeriją, kuri pateikė motyvuotą, tačiau pareiškėjo netenkinantį atsakymą, rodo, jog pareiškėjas pasirinko akivaizdžiai netinkamą teisių gynimo būdą. Šią aplinkybę iš esmės pripažįsta ir pats pareiškėjas apeliaciniame skunde teigdamas, kad Finansų ministerija šiuo atveju neturėjo įgaliojimų priimti privalomų vykdyti sprendimų.

41Dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl 2010 m. spalio 11 d. Departamento sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, jog sutinka šioje dalyje su pirmosios instancijos teismo argumentais. Pažymi, jog visuomenei suteikiama teisė reikalauti atsakingos institucijos, kad ši nuspręstų, kad PAV atranka būtų atliekama, tačiau galutinį sprendimą dėl PAV atrankos atlikimo/neatlikimo turi priimti atsakinga institucija. Šios aplinkybės neginčija ir pats pareiškėjas. Pažymi, jog remiantis PAV įstatymu matyti, kad įstatymų leidėjas diferencijuoja ūkines veiklas pagal jų poveikio aplinkai laipsnį ir atsižvelgdamas į tai, nustato skirtingas prevencines procedūras. PAV įstatymas taikytinas tik išimtinai didelį poveikį aplinkai galinčiai daryti veiklai, nurodytai PAV įstatymo sąrašuose, bei veiklai, kuri atsakingos institucijos sprendimu gali būti prilyginama sąrašuose nurodytai, o visai kitai veiklai taikytini Reglamento bei kitų teisės aktų reikalavimai dėl statinio projekto aplinko apsaugos dalies rengimo bei suderinimo su atsakinga institucija (Departamentu). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad reikalavimas atlikti PAV atranką veiklai, kuri nėra įrašyta į PAV įstatymo sąrašus ir savo mastu negali būti jai prilyginama, būtų nepagrįstas. Nurodo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į patikslintą pareiškėjo skundą bei teismo posėdžio metu pateikė išsamius argumentus, pagrindžiančius tai, kad jo planuojama vykdyti fotoelektrinių modulių veikla yra galima vykdyti ( - ), Vilniuje esančiame žemės sklype ir negali būti lyginama su PAV įstatymo sąrašus įtraukta veikla. Pažymi, jog AB „Precizika” iniciatyva 2010 m. gruodžio 20 d. Žirmūnų Kinijoje buvo surengta diskusija tema „Saulės energetikos plėtojimas”, kurios metu ( - ) bendruomenės nariai buvo supažindinti su trečiojo suinteresuoto asmens veikla bei ateities planais. Šio susitikimo metu buvo prieita bendros nuomonės, kad gyventojai ne tik neturi pretenzijų dėl AB „Precizika” vykdomos ir planuojamos vykdyti veiklos, bet šią veiklą remia ir palaiko pažangias iniciatyvas.

42AB „Precizika” teigia, jog Departamento 2010 m. lapkričio 5 d., 2010 m. lapkričio 16 d. raštuose yra pateikiama informacija, paremta 2010 m. spalio 11 d. Departamento raštu, ir nėra jokių nuostatų, galinčių daryti įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Nurodytų raštų negalima traktuoti, kaip atsisakymo pagal pareiškėjo reikalavimą atlikti PAV atranką. 2011 m. lapkričio 5 d. raštu Departamentas tik pateikė informaciją Agentūrai atsižvelgdamas į jos klausimą, o 2011 m. lapkričio 16 d. raštu pateikė informaciją pareiškėjui atsižvelgdamas į jo paklausimą. Aplinkybę, jog prieš kreipiantis į pirmosios instancijos teismą Departamento nebuvo reikalauta atlikti PAV atranką, patvirtina ir pats pareiškėjas, kuris tik 2010 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 02-10/313 kreipėsi į Departamentą, prašydamas atlikti PAV atranką.

43Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. X, b. l. 57-58) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas aplinkybes ir tinkamai ištyrė bei įvertino įrodymus ir priėmė tinkamą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

44Teisėjų kolegija

konstatuoja:

45IV.

46Apeliacinis skundas atmestinas.

47Byloje pareiškėjas ginčija Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. 4-170 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ 9 punkto, kuriuo paskirtas finansavimas mokslinės-gamybinės AB „Precizika“ projekto „Industrinė technologinė linija naujos kartos saulės elementų modulių gamybai (MODLINE)“ kapitalo formavimo išlaidoms iki 10 068 103,00 litų padengti iš Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondo specialiosios Ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. gruodžio 2 d. rašto Nr. (24.13-02)-5K-1023477-5K-1023642)-6K-1010786, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. spalio 11 d. rašto Nr. VR-1.7-1683, Departamento 2010 m. lapkričio 16 d. rašto Nr. VR-1.7-1887 ir 2010 m. lapkričio 5 d. rašto Nr. VR-1.7-1833 teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat siekia įpareigoti Departamentą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti atranką dėl Poveikio aplinkai vertinimo procedūrų taikymo AB „Precizika“ industrinei technologinei linijai – saulės elementų modulių gamybai.

48Iš bylos medžiagos matyti, kad kreipdamasis į teismą dėl pirmiau minėtų administracinių aktų ir raštų teisėtumo, taip pat siekdamas įpareigoti Departamentą atlikti atranką dėl PAV procedūrų taikymo pirmiau minėtam objektui, pareiškėjas jo nurodomą teisių pažeidimą iš esmės sieja su tuo, kad neatlikus poveikio aplinkai vertinimo arba atrankos dėl PAV, daroma neigiama įtaka pareiškėjo verslui, t. y. tiek esami, tiek potencialūs pareiškėjui priklausančių verslo patalpų nuomininkai palieka pareiškėjo patalpas, krenta minėto objekto kaimynystėje esančio jo valdomo nekilnojamojo turto vertė. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija visų pirma vertina apelianto argumentus, susijusius su Departamento 2010 m. spalio 11 d. sprendimo, 2010 m. lapkričio 16 d. rašto ir 2010 m. lapkričio 5 d. rašto teisėtumu ir pagrįstumu, taip pat Departamento pareiga atlikti atranką dėl PAV procedūrų taikymo AB „Precizika“ industrinei technologinei linijai – saulės elementų modulių gamybai.

49Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Departamento 2010 m. spalio 11 d. sprendimo (t. V, b.l. 83) pobūdį, nurodė, kad šis sprendimas savaime pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukėlė, nes pasekmes, apie kurias kalba pareiškėjas, galėtų sukelti tik PAV atrankos išvada, kad AB „Precizika“ planuojama veikla jokių pasekmių aplinkai neturės. Tuo tarpu dėl Departamento 2010 m. lapkričio 16 d. rašto ir 2010 m. lapkričio 5 d. rašto teismas padarė išvadą, kad šie raštai yra informacinio pobūdžio, dėl jų pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nei sumažėjo, nei padidėjo.

50Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu iš esmės sutinka.

51Bylai reikšmingos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose.

52Iš bylos medžiagos (t. V, b.l. 7) matyti, kad AB „Precizika“ 2010 m. rugsėjo 21 d. raštu kreipėsi į Departamentą išvados, ar byloje aptariamai surinkimo linijai yra būtini PAV arba atanka dėl PAV. Atsakydamas į šį raštą Departamentas 2010 m. spalio 11 d. sprendimu (t. V, b.l. 83) nurodė, kad AB „Precizika“ nurodyta veiklos rūšis neįrašyta į PAV įstatymo 1 ar 2 priedus, todėl nei PAV, nei atranka dėl PAV nėra privaloma. Taigi minėto sprendimo turinys rodo, kad juo buvo atsakyta į AB „Precizika“, o ne pareiškėjo pateiktą paklausimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų, paneigiančių Departamento padarytą išvadą, jog AB „Precizika“ nurodyta veiklos rūšis nepatenka į PAV įstatymo 1 ar 2 prieduose nurodytų veiklų, kurioms privalomas PAV arba atranka dėl PAV, sąrašus, apelianto atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad nekyla ginčo dėl to, jog byloje aptariama ir Departamento 2010 m. spalio 11 d. sprendime nurodyta veikla nepatenka į PAV įstatymo 1 ar 2 prieduose įtvirtintus veiklos rūšių sąrašus. Taigi darytina išvada, kad šiuo požiūriu Departamento 2010 m. spalio 11 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, atmestinas ir pareiškėjo argumentas, kad Departamento sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes jame atsakoma į AB „Precizika“ pateiktą paklausimą, pats atsakymas yra motyvuotas, t. y. nurodoma, kad PAV ir atranka dėl PAV nėra privaloma dėl to, kad aptariama veikla nepatenka PAV įstatymo 1 ir 2 priedus. Turint galvoje AB „Precizika“ pateikto paklausimo pobūdį ir Departamento 2010 m. spalio 11 d. sprendimo turinį nėra pagrindo teigti, kad Departamentas privalėjo išsamiai išdėstyti motyvus, kodėl jis nepasinaudojo savo diskrecija ir nepriėmė sprendimo atlikti atranką dėl PAV, nors tokios atrankos įstatymas nereikalauja, juo labiau, kad AB „Precizika“ 2010 m. rugsėjo 21 d. raštu nesikreipus į Departamentą, pastarasis apskritai nebūtų priėmęs ginčijamo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo, taigi tokiu atveju dėl jo ginčas apskritai negalėtų kilti.

53Pareiškėjas, ginčydamas 2010 m. spalio 11 d. sprendimą ir su šio akto neteisėtumu siedamas reikalavimą įpareigoti Departamentą atlikti atranką dėl PAV, apeliaciniame skunde (3.49 p.) iš esmės teigia, kad Departamentas, gavęs AB „Precizika“ paklausimą dėl PAV ir atrankos dėl PAV būtinumo, įvertinęs planuojamos veiklos pobūdį ir galimą neigiamą poveikį aplinkai, privalėjo pasinaudoti savo diskrecija ir priimti sprendimą vykdyti atranką dėl PAV.

54Teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria, nes jis nepagrįstas teisės aktų nuostatomis. Nors pareiškėjas, grįsdamas šį teiginį, remiasi PAV įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, minėtose Įstatymo nuostatose nurodoma, kad visi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai turi teisę reikalauti, o atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, nuspręsti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sąrašus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2005 m. kovo 24 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A8-324-05), aiškindamas minėtą nuostatą, yra nurodęs, kad “joje yra įtvirtintos dvi savarankiškos teisės dviem skirtingiems subjektams. Pirma teisė – visiems planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams – teisė reikalauti, kad būtų atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Antra teisė – atsakingai institucijai – teisė nuspręsti, kad atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo būtų atliekama ir kitai veiklai, kuri nėra įrašyta į atitinkamus sąrašus”. Taigi minėtoje LVAT nutartyje laikomasi pozicijos, kad aptariamoje Įstatymo nuostatoje įtvirtinama atsakingos institucijos (byloje aptariamu atveju, Departamento) teisė, o ne pareiga spręsti, ar turi būti atliekama atranka dėl PAV tais atvejais, kuomet toks besąlyginis reikalavimas nekyla iš PAV įstatymo nuostatų. Kita vertus minėta nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į jos turinį – t. y. joje kartu kalbama apie suinteresuotos visuomenės teisę prašyti, kad būtų atliekamas PAV, ir apie atsakingos institucijos teisę spręsti, ar turi būti atlikta atranka dėl PAV. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, paneigiančių Departamento teiginius, jog iki priimant Departamento 2010 m. spalio 11 d. sprendimą į šią instituciją PAV įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pagrindu niekas nebuvo kreipęsis su prašymu atlikti PAV ar atranką dėl PAV. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, vadovaudamasis PAV įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, į Departamentą su reikalavimu atlikti atranką dėl PAV kreipėsi 2010 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 02—10/313 (t. IX, b.l. 58), Departamentas į šį raštą atsakė 2011 m. sausio 10 d. Nr. VR-4.6-1 (t. IX, b.l. 59). Iš pareiškėjo skundų ir patikslintų skundų turinio ir juose formuluojamų reikalavimų matyti, kad Departamento 2011 m. sausio 10 d. Nr. VR-4.6-1 atsisakymo atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, t. y. atlikti atranką dėl PAV, pareiškėjas neginčija, minėtas atsisakymas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo objektas.

55Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas 2010 m. spalio 22 d. prašymu Nr. 02-10/266 kreipėsi į Departamentą dėl aptariamos AB „Precizika“ surinkimo linijos, šiame prašyme (t. V, b.l. 10-11) nurodyta, kad „projektas turi būti įvertintas aplinkos apsaugos aspektu ir remiantis LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ir 2 prieduose pateiktais planuojamos ūkinės veiklos sąrašais turi būti atliktas MG AB „Precizika“ planuojamos saulės elementų modulių gamybos poveikio aplinkai vertinimas“. Atsižvelgiant į tokį kreipimosi turinį darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas Departamento 2010 m. lapkričio 16 d. raštą (t. V, b.l. 9) pagrįstai traktavo kaip informacinio pobūdžio raštą, nes pastaruoju Departamentas informavo pareiškėją, kad byloje aptariama surinkimo linija pagal savo pobūdį nepatenka į PAV įstatymo 1 ar 2 priedų sąrašus.

56Remdamasis LVAT praktika (konkrečiai, 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-622/2010) pareiškėjas taip pat teigia, kad Departamentas privalėjo atsižvelgti į „netiesioginį“ pareiškėjo kreipimąsi ir jo pagrindu atlikti atranką dėl PAV. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš pareiškėjo 2010 m. kovo 8 d. rašto Nr. 02-10/086 (t. IV, b.l. 54-55) turinio, pareiškėjas juo kreipėsi į Aplinkos ministeriją, o ne į Departamentą, nors būtent pastarąjai institucijai byloje aptariamu atveju suteikta kompetencija spręsti, ar turi būti atliekama atranka dėl PAV, be to, minėtame rašte nėra suformuluotas prašymas atlikti atranką dėl PAV, o prašoma „ištirti akivaizdžiai neteisėtus MG AB „Precizika“ veiksmus bei iki tyrimo pabaigos sustabdyti gamyklos veikimą“. Šiame rašte taip pat nėra pateikta konkrečios informacijos, iš kurios būtų galima spręsti, kad kyla poreikis atlikti atranką dėl PAV. Dėl minėtos priežasties darytina išvada, kad pareiškėjo 2010 m. kovo 8 d. raštas Nr. 02-10/086 Aplinkos ministerijai negali būti traktuojamas kaip „netiesioginis“ pareiškėjo kreipimasis atlikti atranką dėl PAV, taip pat nėra pagrindo vadovautis LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-622/2010, nes skiriasi šios ir pirmiau minėtos bylos faktinės aplinkybės. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, kaip matyti iš 2010 m. kovo 8 d. rašto Nr. 02-10/086 turinio, pareiškėjas jau šio rašto surašymo metu turėjo informacijos apie AB „Precizika“ veiklą, susijusią su aptariama surinkimo linija, taigi, jau tuo metu nebuvo jokių kliūčių pasinaudoti PAV įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise kreiptis į Departamentą prašant atlikti atranką dėl PAV. Įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad nepriėmęs sprendimo atlikti atranką dėl PAV Departamentas byloje aptariamu atveju pažeidė PAV įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas.

57Kiek tai susiję su Departamento pareiga savo iniciatyva, nesant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių reikalavimo atlikti atranką dėl PAV, nuspręsti, jog tam tikru atveju privalo būti atlikta atranka dėl PAV, nežiūrint to, kad konkreti veikla nėra įrašyta į PAV įstatymo 2 priedą, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas atitinkamą reguliavimą, pagal kurį atranka dėl PAV privalo būti atlikta aiškiai PAV įstatyme numatytais atvejais (PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 straipsnis), siekė užtikrinti teisinių santykių aiškumą ir stabilumą, taip pat, įvertinus 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ir suinteresuotos visuomenės, kuriai gali daryti įtaką tam tikra ūkinė veikla, interesų pusiausvyrą. Dėl minėtos priežasties darytina išvada, kad Departamentas neturi neribotos diskrecijos nuspręsti, jog atranka dėl PAV turi būti atliekama tais atvejais, kuomet tam tikra veikla nenurodyta PAV įstatymo 2 priede.

58Nors pareiškėjas kaip pagrindą atlikti atranką dėl PAV nurodo didelį investicijų į aptariamą projektą mastą (16 mln. Lt), taip pat didelį surinkimo linijos galingumą, teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio kriterijai PAV įstatymo 2 priede nėra nurodyti kaip pagrindas atlikti atranką dėl PAV. Be to, nors pareiškėjas akcentuoja tai, kad aptariama veikla numatyta intensyvaus užstatymo gyvenamojoje teritorijoje, taigi, gali turėti neigiamų pasekmių gyventojų sveikatai, 2011 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro sprendime Nr. (12-31) – 12.31-37S nurodyta, kad AB “Precizika” industrinei technologinei naujos kartos saulės element modulių surinkimo linijai planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas neprivalomas. Toks sprendimas, be kita ko, grindžiamas išvada, jog planuojama ūkinė veikla nesukels fizikinės, cheminės ir biologinės taršos, ūkinės veiklos vykdymo metu triukšmo lygiai nebus viršijami. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad, AB „Precizika“ teigimu, byloje aptariama surinkimo linija pradėta eksploatuoti 2011 m. vasarą, į bylą nėra pateikta įrodymų, jog veikianti linija daro neigiamą poveikį aplinkai ar žmonių sveikatai.

59Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog Departamentas, savo iniciatyva nepriėmęs sprendimo atlikti atranką dėl PAV procedūrų taikymo byloje aptariamos AB „Precizika“ surinkimo linijos atžvilgiu, būtų netinkamai pasinaudojęs jam teisės aktuose suteikta diskrecija. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Departamento 2010 m. spalio 11 d. sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas, taip pat nėra pagrindo įpareigoti Departamentą atlikti atranką dėl PAV procedūrų taikymo AB „Precizika“ industrinei technologinei linijai – saulės elementų modulių gamybai.

60Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Departamento 2010 m. lapkričio 5 d. raštas yra informacinio pobūdžio, savaime pareiškėjui jis nesukelia jokių teisinių pasekmių. Iš bylos medžiagos matyti, kad Departamento 2010 m. lapkričio 5 d. raštas (t. V, b.l. 82) adresuotas ne pareiškėjui, o VĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai. Šiuo raštu pareiškėjui nėra nustatomos pareigos, juo neatsisakoma atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, o minėtai viešąjai įstaigai pateikiama tam tikra informacija. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog minėtas raštas negali būti šios administracinės bylos nagrinėjimo objektas.

61Kiek tai susiję su Ūkio ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. 4-170 9 punkto, taip pat Finansų ministerijos 2010 m. gruodžio 2 d. rašto Nr. (24.13-02) – 5K-1023477-5K-1023642 teisėtumu ir pagrįstumu, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimą dėl minėto Ūkio ministro įsakymo 9 punkto, taip pat Finansų ministro sprendimo sieja būtent su faktine aplinkybe, kad ES finansinė parama byloje aptariamai AB „Precizika“ industrinės technologinės naujos kartos saulės element modulių surinkimo linijai buvo skirta neteisėtai, nes šiam projektui buvo būtina atlikti PAV procedūras, o tai nebuvo padaryta. Taigi byloje konstatavus, jog nėra pagrindo teigti, kad bylai reikšmingu laikotarpiu teisės aktuose buvo įtvirtintas besąlyginis imperatyvas AB „Precizika“ surinkimo linijai atlikti PAV procedūras ar atranką dėl PAV, taip pat padarius išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog Departamentas turėjo pareigą atlikti atranką dėl PAV savo iniciatyva, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas šioje dalyje nepagrįstas. Kadangi pareiškėjas savo teisių pažeidimą dėl minėtų aktų priėmimo kildina būtent iš PAV procedūrų neatlikimo, konstatavus, kad šios procedūros neprivalėjo būti atliktos, kiti apeliacinio skundo argumentai dėl minėtų aktų teisėtumo ir pagrįstumo atmestini kaip teisiškai nereikšmingi, nes pareiškėjo teisė ginčyti minėtus aktus gali būti siejama tik su jos teisių ir teisėtų interesų gynyba (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas), o ne apskritai su visų teisės aktų ir viešojo administravimo subjektų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo priežiūra. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog Ūkio ministro įsakymas, kurio 9 punktą ginčija pareiškėjas, viešai buvo paskelbtas 2010 m. kovo 10 d. Nors pareiškėjas teigia, jog iš „Valstybės žinių“ Informaciniame priede skelbto ginčijamo Ūkio ministro įsakymo 9 punkto nėra aišku, kur bus vykdomas ES finansuojamas projektas, iš pareiškėjo pareiškėjo 2010 m. kovo 8 d. rašto Nr. 02-10/086 (t. IV, b.l. 54-55), adresuoto Aplinkos ministerijai, pareiškėjas jau 2010 m. kovo 8 d. žinojo apie AB „Precizika“ kaimynystėje atidaromą saulės baterijų gamyklą. Turint galvoje Ūkio ministro 9 punkto turinį („mokslinės – gamybinės AB „Precizika“ projekto „Industrinė technologinė linija naujos kartos saulės elementų modulių gamybai“) nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas iš viešai paskelbtos informacijos negalėjo suvokti, koks projektas nurodytas. Dėl minėtos priežasties darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, skundą teismui pateikęs 2010 m. lapkričio 22 d. (t. I, b.l. 1), šioje dalyje praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 1 mėnesio skundo pateikimo terminą, pirmosios instancijos teisme neprašė jį atnaujinti, o tokį prašymą tenkinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo.

62Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą pagrindo nėra, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

63Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

64pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ŽVC“ apeliacinį skundą atmesti.

65Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

66Nutartis neskundžiama.