Byla e2-578-943/2020
Dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti ieškovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kauno dujotiekio statyba“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Analizė“ dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovas Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, 2020 m. sausio 28 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Analizė“ 2019 m. gruodžio 11 d. sudarytą taikos sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

72.

8Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.

93.

10Teismas nustatė, kad ieškovo prašoma pripažinti negaliojančia tarp bankrutavusios UAB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Analizė“ 2019 m. gruodžio 11 d. sudaryta taikos sutartis buvo patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 31 d., todėl ieškovas pareikštu ieškiniu siekia nuginčyti taikos sutartį, kuri yra įgijusi res judicata galią. Todėl teismui išnagrinėjus ginčą dėl taikos sutarties (ar jos dalies) pripažinimo negaliojančia atskiroje savarankiškoje byloje gali susiklostyti CPK 18 straipsniui prieštaraujanti ir akivaizdžiai ydinga, pamatinius teisės principus pažeidžianti situacija, kai tuo pačiu metu liktų galioti atskiri, tačiau vienas kitam priešingi teismo procesiniai sprendimai, turintys vienodą res judicata galią – nutartis patvirtinti taikos sutartį pirminėmis šalių nurodytomis sąlygomis ir teismo sprendimas pripažinti tam tikrą šalių sutartą sąlygą (ar net visą taikos sutartį) negaliojančia. Teismas pažymėjo, jog ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl ieškovo kaip kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų pažeidimo bankrutavusiai UAB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Analizė“ sudarius 2019 m. gruodžio 11 d. taikos sutartį turėjo būti vertinamos sprendžiant klausimą dėl šios taikos sutarties patvirtinimo teisme.

114.

12Taip pat teismas išaiškino, kad siekiant nuginčyti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį (ar jos dalį, sąlygą), nepriklausomai nuo to, ar tokia sutartis buvo patvirtinta teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, ar, šalims neinicijavus teisminio ginčo, t. y. tik pateikus taikos sutartį tvirtinti teismui supaprastinto proceso tvarka pagal CPK XXXIX skyriaus nuostatas, visų pirma būtina pareikšti prašymą atnaujinti procesą byloje, kurioje ginčijama taikos sutartis buvo patvirtinta, bei įrodyti bent vieną iš CPK 366 straipsnyje nurodytų pagrindų procesui atnaujinti.

13III. Atskirojo skundo argumentai

145.

15Atskiruoju skundu ieškovas Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

165.1.

17Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė taip, lyg ieškovas būtų buvęs viena iš jo ginčijamos taikos sutarties šalių. Ieškovas nebuvo ir nėra 2019 m. gruodžio 11 d. sudarytos taikos sutarties šalis, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis neturi res judicata galios. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnis aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, jog patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio sprendimo galią. Esminė šios teisės normos nuostata yra ta, kad res judicata galia taikoma ne bet kokiems tretiesiems asmenims, o būtent apibrėžtai asmenų grupei – taikos sutarties šalims. Kadangi sudarytą taikos sutartį actio Pauliana pagrindu bendra ginčo teisenos tvarka ginčija vienas iš bankrutavusios UAB „Kauno dujotiekio statyba“ kreditorius, nėra teisinio pagrindo ne sutarties šaliai taikyti res judicata galią.

185.2.

19Ginčijama taikos sutartis buvo patvirtina supaprastinto proceso tvarka, ieškovas nebuvo teisminės bylos, kurioje patvirtinta taikos sutartis šalimi, dėl ko neturi teisinės galimybės ginti savo teisių, prašydamas atnaujinti procesą. Be to, jeigu procesas ir būtų atnaujintas, jis būtų atnaujintas ne ginčo teisena nagrinėjamoje byloje, kurioje bankas net neturėtų teisės skųsti priimtos teismo nutarties.

205.3.

21Nesudarius ieškovui galimybės ginčyti taikos sutarties, kurios šalimi jis nėra, bendraisiais sandorio negaliojimo pagrindais, būtų sudarytos galimybės asmenims piktnaudžiauti ir pažeisti trečiųjų asmenų (kreditorių) teises, sudarinėjant bet kokio pobūdžio sandorius ir juos teikiant tvirtinti teismui supaprastinto proceso tvarka. Tokiu būdu, remiantis neva res judicata teismo sprendimo galia, užkertant kelią tokius sudarytus sandorius ginčyti.

22Teismas

konstatuoja:

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

246.

25Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

267.

27Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtinta tarp bankrutavusios UAB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Analizė“ 2019 m. gruodžio 11 d. sudaryta taikos sutartis turi res judicata galią ir apeliantei. Apelianto vertinimu, res judicata galia taikoma ne bet kokiems tretiesiems asmenims, o būtent apibrėžtai asmenų grupei – taikos sutarties šalims. Kadangi sudarytą taikos sutartį actio Pauliana pagrindu bendra ginčo teisenos tvarka ginčija vienas iš bankrutavusios UAB „Kauno dujotiekio statyba“ kreditorius, nėra teisinio pagrindo ne sutarties šaliai taikyti res judicata galią ir atsisakyti ir atsisakyti priimti ieškovo ieškinį. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

288.

29Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Įstatymo leidėjas CK 6.985 straipsnyje nustatė, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, kitaip tariant, tokia sutartis tampa privaloma vykdyti bei negali būti revizuojama ar modifikuojama kitaip, nei numatyta įstatymo. Teismo nutarties privalomumas yra aptartas CPK 18 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Išimtinis įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo būdas – proceso atnaujinimo institutas, reguliuojamas CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatų.

309.

31Apeliantas, vadovaudamasis CK 6.985 straipsniu, nurodo, jog taikos sutartis res judicata galią turi tik taikos sutarties šalims, su tuo galima sutikti, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią, t. y. res judicata savybė yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010) . Nagrinėjamu atveju buvo išspręstas atsakovių ginčas, tačiau būtina pažymėti, kad CPK 18 straipsnis, kuris įtvirtina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą (ne tik bylos šalims), leidžia daryti išvadą, kad net ir tuo atveju, kai teismo patvirtintą taikos sutartį siekia ginčyti ne sutarties šalis ir byloje nedalyvavęs asmuo, lemia, jog tokia sutartis negali būti ginčijama, t. y. ieškovas faktiškai siekia kvestionuoti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, kas yra netoleruotina CPK 18 straipsnio atžvilgiu. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, priešingu atveju, t. y. jeigu teismas išnagrinėtų ginčą dėl taikos sutarties (ar jos dalies) pripažinimo negaliojančia atskiroje (savarankiškoje) byloje, o ne toje byloje, kurioje tokia taikos sutartis buvo patvirtinta, gali susiklostyti CPK 18 straipsniui ir 279 straipsnio 4 daliai prieštaraujanti ir akivaizdžiai ydinga, pamatinius teisės principus pažeidžianti situacija – tuo pačiu metu liktų galioti atskiri, tačiau vienas kitam priešingi teismo procesiniai sprendimai, turintys vienodą privalomumo ir res judicata galią, t. y. nutartis patvirtinti taikos sutartį šalių sulygtomis sąlygomis ir teismo sprendimas pripažinti tam tikrą šalių sutartą sąlygą ar net visą taikos sutartį negaliojančia. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad siekiant nuginčyti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį (ar jos dalį, sąlygą), suinteresuotas asmuo, šiuo atveju ieškovas, turi galimybę tai padaryti pateikdamas prašymą atnaujinti procesą byloje, kurioje ginčijama taikos sutartis buvo patvirtinta, bei įrodyti bent vieną iš CPK 366 straipsnyje nurodytų pagrindų procesui atnaujinti.

3210.

33Apeliantas nurodo, jog ginčijama taikos sutartis buvo patvirtina supaprastinto proceso tvarka, ieškovas nebuvo teisminės bylos, kurioje patvirtinta taikos sutartis šalimi, dėl ko neturi teisinės galimybės ginti savo teisių, prašydamas atnaujinti procesą, o tuo atveju, jeigu procesas ir būtų atnaujintas, jis būtų atnaujintas ne ginčo teisena nagrinėjamoje byloje, kurioje ieškovas net neturėtų teisės skųsti priimtos teismo nutarties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai yra nepagrįsti.

3411.

35Pažymėtina, kad teisė ginčą išspręsti taikos sutartimi nėra absoliuti, prieš tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį teismas turi įsitikinti ne tik dėl to, ar ji (taikos sutartis, jos sąlygos) atitinka tikrąją šalių valią, bet ir ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CK 6.984 straipsnis). Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškinti, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019). Taigi teismas, spręsdamas šalių sudarytos taikos sutarties tvirtinimo klausimą, pirma, privalo patikrinti šalių valią dėl taikos sutarties tvirtinimo, antra, įsitikinti, ar ji (taikos sutartis) neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020).

3612.

37Viešojo intereso egzistavimą ginčo atveju patvirtina tai, kad viena iš taikos sutarčių šalių – bankrutavusi UAB „Kauno dujotiekio statyba“. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, bankroto byla UAB „Kauno dujotiekio statyba“ iškelta Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi. Taigi, taikos sutartis, kurią siekia ginčyti ieškovas, buvo sudaryta 2019 m. gruodžio 11 d., t. y. jau prasidėjus UAB „Kauno dujotiekio statyba“ bankroto procesui. Teismo vertinimu, ieškovo suinteresuotumą prašant atnaujinti procesą gali lemti jo, kaip bankrutavusios bendrovės kreditoriaus teisės. Tuo atveju, jei taikos sutarties šalys neinformavo teismo dėl kitų kreditorių buvimo ir vienos iš taikos sutarties šalių turtinės padėties, o kreditorių – dėl taikos sutarties sudarymo, taip galimai atėmus galimybę ieškovui, kaip kreditoriui (tikėtina, ir kitiems kreditoriams), išsakyti savo nuomonę teisme, pateikti argumentus dėl bankrutavusios bendrovės galimybės sudaryti tokią taikos sutartį, dėl šio susitarimo įtakos jo ir kitų kreditorių teisėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galėtų būti pagrindas svarstyti dėl bylos atnaujinimo, jei būtų pripažinta, kad tokia teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, turėjo įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinis suinteresuotumas, kaip būtina procesinė prielaida reikalavimui teisme pareikšti, negali būti tapatinamas su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, nes pagal CPK 5 straipsnio nuostatas suinteresuotu asmeniu pripažįstamas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti, t. y. tikėtinas ginčo materialiųjų teisinių santykių dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019). Atsižvelgiant į visa tai, kad nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti ieškinį neužkerta ieškovui galimybės ginti galimai pažeistus interesus reiškiant prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje buvo patvirtinta bankrutavusios UAB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Analizė“ 2019 m. gruodžio 11 d. taikos sutartis.

3813.

39Papildomai pažymėtina, kad ieškovui pasinaudojus proceso atnaujinimo institutu nebūtų ribojamos ir jo teisės į tokiame procese priimti teismo sprendimo peržiūrą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, kurių prašymu procesas byloje buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi teisę apeliacine tvarka skųsti teismo nutartį, kuria atmetamas jų prašymas dėl teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019).

4014.

41Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas, siekdamas ginti savo galimai pažeistus interesus, ėmėsi netinkamo teisių gynimo būdo, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

43Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovas Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. 2.... 8. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 10 d. nutartimi atsisakė priimti... 9. 3.... 10. Teismas nustatė, kad ieškovo prašoma pripažinti negaliojančia tarp... 11. 4.... 12. Taip pat teismas išaiškino, kad siekiant nuginčyti įsiteisėjusia teismo... 13. III. Atskirojo skundo argumentai... 14. 5.... 15. Atskiruoju skundu ieškovas Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor... 16. 5.1.... 17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė taip, lyg ieškovas... 18. 5.2.... 19. Ginčijama taikos sutartis buvo patvirtina supaprastinto proceso tvarka,... 20. 5.3.... 21. Nesudarius ieškovui galimybės ginčyti taikos sutarties, kurios šalimi jis... 22. Teismas... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 24. 6.... 25. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo... 26. 7.... 27. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m.... 28. 8.... 29. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį... 30. 9.... 31. Apeliantas, vadovaudamasis CK 6.985 straipsniu, nurodo, jog taikos sutartis res... 32. 10.... 33. Apeliantas nurodo, jog ginčijama taikos sutartis buvo patvirtina supaprastinto... 34. 11.... 35. Pažymėtina, kad teisė ginčą išspręsti taikos sutartimi nėra absoliuti,... 36. 12.... 37. Viešojo intereso egzistavimą ginčo atveju patvirtina tai, kad viena iš... 38. 13.... 39. Papildomai pažymėtina, kad ieškovui pasinaudojus proceso atnaujinimo... 40. 14.... 41. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 42. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 43. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą....