Byla N-444-926-11
Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarties I. A. administracinio teisės pažeidimo byloje

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarties I. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2009 m. gruodžio 16 d. I. A. pripažinta kalta padariusi pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142 straipsnio 4 dalyje ir jai skirta 80 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad ji 2009 m. gruodžio 16 d., apie 16.31 val. važiavo autobusu Nr. 719, maršrutu Nr. 74, ir tarp Šaudyklos ir Rudens stotelių kontrolės metu kontrolei nepateikė jokio bilieto, tuo pažeidė Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-967, 33.1 punktą.

5I. A. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Institucijos nutarimą.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino.

7Apeliaciniu skundu I. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir bylą nutraukti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Paaiškino, kad 2009 m. gruodžio 16 d. Lelijų stotelėje įlipo į 74 maršruto autobusą, vykstantį iš Naujosios Vilnios, ir iš karto priėjo prie vairuotojo nusipirkti bilieto ir jam pateikė 10 Lt banknotą. Minėtoje autobusų stotelėje spaudos kiosko nebuvo, todėl neturėjo galimybės iš anksto įsigyti bilieto. Vairuotojas atkreipė dėmesį į pareiškėją tik pradėjęs važiuoti. Jis jai pasakė, kad negali parduoti bilieto, nes neturi grąžos. Vairuotojas nesustojo ir neišleido I. A. iš autobuso. Kitoje, Rudens, stotelėje ji buvo sulaikyta SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierių. Nurodo, jog prieš pirmosios instancijos teismo posėdį liudytojai aptarinėjo bylos aplinkybes, o vėliau davė melagingus parodymus. Be to, teismas nevertino vairuotojo parodymų pagrįstumo. Nurodo, jog keleiviai bilietą iš vairuotojo perka itin retai, kadangi autobuse bilietas kainuoja brangiausiai. Todėl jos versija, kad vairuotojas neturėjo grąžos, nepaneigta. Taip pat atkreipia dėmesį, kad kontrolieriai padarė daug procesinių pažeidimų. Mano, kad jos veikoje nėra kaltės.

8Teisėjų kolegija

konstatuoja:

9II.

10Apeliacinis skundas netenkintinas.

11ATPK 142 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog keleivių važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, neturint teisės į transporto lengvatas, užtraukia baudą nuo 60 iki 100 litų. Ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, tačiau apeliantė neigia savo kaltę, motyvuodama tuo, jog ji neturėjo galimybės įsigyti bilieto, kadangi stotelėje, iš kurios įlipo, nebuvo kiosko, kuriame galėtų įsigyti bilietą, o autobuse vairuotojas neturėjo grąžos iš 10 litų.

12Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos įvertino tinkamai.

13Byloje nustatyta, jog 2009 m. gruodžio 16 d. I. A. važiavo autobusu be bilieto. Nors apeliantė nurodo, jog ji įlipusi į autobusą, neturėjo galimybės įsigyti bilieto, tačiau šias jos nurodytas aplinkybes paneigė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti bilietus tikrinę SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriai K. V. (K. V.), L. A. P. ir autobuso vairuotojas V. M.. Teismo posėdžio metu kontrolieriai paaiškino, kad patikrinimo metu I. A. neturėjo bilieto. Jai paaiškinus, kad vairuotojas neturėjo grąžos iš 10 litų, kontrolieriai paklausė apie tai vairuotojo, tačiau šis nurodė, jog prie jo niekas priėjęs nebuvo, o iš 10 litų grąžos jis turėjo (b. l. 26-27). Autobuso vairuotojas taip pat paaiškino, jog protokole nurodomu metu jis važiavo jau 3 reisą ir tokiu metu grąžos iš 10 litų visada turi (b. l. 27). Šie vairuotojo paaiškinimai sutampa su kontrolierių parodymais ir juos papildo. Netikėti kontrolierių ir vairuotojo parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šių asmenų suinteresuotumą nepagrįstai apkaltinti apeliantę. I. A. teiginiai dėl liudytojų tarimosi prieš posėdį nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Jos pateiktą įvykio versiją teisėjų kolegija vertina kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės. Apeliantės argumentai dėl vairuotojo teiginių tikrumo atmestini kaip nepagrįsti, be to, jie laikytini prielaidomis. Apeliacinio skundo motyvai dėl kontrolierių padarytų procesinių pažeidimų taip pat atmestini – tokio pobūdžio procesiniai pažeidimai nesudaro pagrindo naikinti Institucijos nutarimo, kadangi pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir tokie galimai padaryti procesiniai pažeidimai buvo ištaisyti.

14Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl paminėtų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

16I. A. apeliacinio skundo netenkinti.

17Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį I. A. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

18Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai