Byla AS-146-434-08
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Žvyro karjerai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E.J.o skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo E.J. skundas atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises į žemę Fermos kame, Senųjų Trakų seniūnijoje, Trakų rajone. Paaiškino, kad jis Trakų rajono žemėtvarkos skyrius atsisako formuoti nuosavybės teisių atkūrimui 7,65 ha žemės sklypą turėtoje vietoje, teigdami kad ji priskiriama valstybės išperkamai žemei, o UAB „NCC Industri“ (nuo 2005 m. UAB „Žvyro karjerai“) 2000 m. balandžio 12 d. yra gavusi leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, esančius Fermos kaime, Trakų rajone 312,78 ha žemės plote, į kurį įeina 21 ha iš valstybės išsinuomotos žemės. Pareiškėjo nuomone žemės sklypas, į kurio grąžinimą natūra jis pretenduoja, valstybės išperkamai žemei priskirtas nepagrįstai, nes netarnauja visuomenės poreikiams.

5Pareiškėjas prašė teismą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki nuosavybės teisių jam atkūrimo uždrausti atsakovui atlikti bet kokius sandorius ar kitaip disponuoti 7,65 ha žeme Fermos kaime, Senųjų Trakų seniūnijoje, Trakų rajone.

6II.

72008 m. birželio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo patenkino - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždraudė atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai sudaryti sandorius dėl 7,65 ha žemės, esančios Fermos kaime, Senųjų Trakų seniūnijoje, Trakų rajone, į kurią pareiškėjas nori atkurti nuosavybės teises. Atsižvelgęs į pareiškėjo reikalavimus, konstatavęs, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių, galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, teismas nusprendė esant tikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

8III.

9Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Žvyro karjerai“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 16 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo panaikinti ir prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, atitinkama teismo nutarties dalis yra nepagrįsta ir neteisėta.

10Tretysis suinteresuotas asmuo atskirajame skunde rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo klausimą, teismas turėtų atsižvelgti į: 1) prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį; 2) nurodomą jo faktinį pagrindą; 3) ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims; 4) į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje AS6-496/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje AS15-622/2006, 2006 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143 - 329/2008); 5) reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo poreikį gali lemti tik reali grėsmė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-338/2008).

11Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teismas, uždrausdamas Vilniaus apskrities viršininko administracijai sudaryti sandorius dėl 7,65 ha žemės, į kurią pareiškėjas nori atkurti nuosavybės teises, apribojo Lietuvos Respublikos (už kurią veikia Vilniaus apskrities viršininko administracija) teises disponuoti turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis į valstybinę žemę. Pažymėjo, kad pats pareiškėjas pripažįsta, jog šiuo metu galiojantis vien pareiškėjo abejonė, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nenumato galimybės atkurti nuosavybės teisės į valstybės išperkamą žemę. Vien pareiškėjo abejonė, jog Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

12Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, reikalavimo užtikrinimo priemonė pritaikyta neteisėtai ir dėl to, kad neatsižvelgta į reikalavimų faktinį pagrindą. Pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises į 7,65 ha žemės, esančios Fermos kaime, Trakų rajone, tačiau prie skundo nepridėta grafinė medžiaga ar koks kitas minėtos žemės buvimo vietą patikslinantis dokumentas. Fermos kaime, Trakų rajone, Lietuvos Respublikai (atstovaujamai atsakovės) priklauso daugiau nei 300 ha žemės. Kadangi teismas ir pareiškėjas nepasisakė kokioje konkrečioje vietoje esančia žeme draudžiama disponuoti atsakovei, iš esmės skundžiama teismo nutartimi draudžiama disponuoti (sudaryti sandorius) visa valstybine žeme, esančia Fermos kaime, Trakų rajone. Todėl skundžiama nutartimi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės yra platesnės nei jomis siekiami užtikrinti pareiškėjo reikalavimai, be to, reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikytos pažeidžiant proporcingumo ir šalių pusiausvyros principus.

13Teigiama, jog taikyti tokio pobūdžio reikalavimo priemonę kaip draudimą sudaryti sandorį galima tik tada, kai yra suformuotas draudimo objektas, t.y. žemės sklypas. Šiuo atveju suformuoto žemės sklypo kaip civilinių teisinių santykių objekto (Civilinio kodekso 1.97 straipsnio 1 dalis, Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalis) nėra. Todėl reikalavimo užtikrinimo priemonė negali būti realiai įgyvendinta.

14Tretysis suinteresuotas asmuo remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS2-646/2007, kurioje konstatuota, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių laikymo, turi būti į įvertinama ne tik grėsmė būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui, pažeistų asmens teisių ir teisėtų interesų atkūrimui. Teisingumo principas reikalauja, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų atsižvelgta ir į atsakovo interesus. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos administraciniuose ginčuose, kuriuose paprastai dalyvauja viešojo administravimo institucija, įgyvendinanti valstybės valdžią, tad negali būti nepaisoma ir viešųjų interesų. Be to, turi būti įvertintos ir kitos reikšmingos aplinkybės. Šioje byloje viešasis interesas akivaizdus - valstybė nustatė teritoriją, kurioje yra numačiusi realizuoti savo išimtinę, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtintą teisę į žemės gelmes, t.y. išgauti naudingąsias iškasenas valstybės lėšomis išžvalgytoje teritorijoje, tai patvirtina ir tas faktas, kad visas Vilniaus apskrities Trakų rajono Serapiniškių II žvyro telkinys yra įregistruotas Žemės gelmių registre (valstybės registras). Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, tokios teisės ribojimas (net ir laikinas) negali būti pateisinamas, galima žala visiems Lietuvos Respublikos gyventojams gali būti žymiai didesnė negu vieno piliečio tariama teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

15Pažymima, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, paprastai turėtų atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS16-528/2007, Nr. AS6-496/ 2006, Nr. AS15-622/2006).

16Šiuo atveju, kaip teigiama atskirajame skunde, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pažeidžia UAB „Žvyro karjerai" teisėtus interesus, nes bendrovė turi teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 52 – 99 (patikslintas Lietuvos geologijos tarnybos 2005 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1 - 104) ir išteklių naudojimo sutartį. Paaiškinama, jog šiuo metu yra paskelbtas žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo siekiama suformuoti kitos paskirties (naudingųjų iškasenų eksploatavimui) žemės sklypą, todėl toks ribojimas gali dar labiau užvilkinti užsitęsusią žemės reformą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareiškėjas visa apimtimi galės realizuoti savo teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (jei tokias teises jam nustato Lietuvos Respublikos įstatymai) po to, kai valstybė realizuos savo visuomenės interesais pagrįstas teises į žemės gelmes. Tretysis suinteresuotas asmuo pažymi, jog tai, kad administravimo institucija ir, jei įstatyme nenumatyta kitaip, teisminė institucija, spręsdama klausimą dėl ginčijamo sprendimo įgyvendinimo sustabdymo, turi atsižvelgti į viešąjį interesą bei trečiųjų asmenų teises ir interesus, yra numatyta ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 9 d. rekomendacijoje Nr. Rec (2003)16 "Dėl administracinių ir teismo sprendimų vykdymo administracinės teisės srityje". Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, reikalavimo užtikrinimo priemonės šiuo atveju pritaikytos, vieno asmens įstatymais nepagrįstus interesus iškeliant prieš viešuosius (valstybės) ir trečiųjų asmenų interesus.

17Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į atskirąjį skundą pažymi, kad Fermos kaimas, kuriame natūra atkurti nuosavybės teises pageidauja pareiškėjas, iki nacionalizacijos buvo rėžinis, planinės medžiagos neišliko ir nustatyti, kurioje tiksliai vietoje buvo savininkų, tarp jų ir V.K., žemė, neįmanoma. Pareiškėjas pasiūlytų kitų žemės sklypų atsisakė, reikalauja atkurti nuosavybės teises jo norimoje vietoje - naudingųjų iškasenų telkinių teritorijoje. Atsakovas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę galima tik tada, kai suformuotas draudimo objektas – žemės sklypas. Teigiama, jog teismo pritaikytas draudimas negali būti realiai įgyvendintas, kadangi nėra duomenų apie tai, kurioje tiksliai vietoje buvo ankstesnio savininko žemė.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV.

20Atskirasis skundas tenkintinas.

21Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvio prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Šiuo atveju, kaip matyti ir pareiškėjo teismui pateikto skundo (1 t., b.l.3-6), buvo prašoma imtis Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus (sudaryti sandorius bei kitaip disponuoti 7,65 ha žeme Fermos kaime, Senųjų Trakų seniūnijoje, Trakų rajone, į kurią pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises natūra).

22Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi įvertinti galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes bei pasunkėjimo jį įvykdyti riziką, jei nebūtų taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, taip pat turi vadovautis reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitais principais. Taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, vadovaudamasis minėtais principais ir atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes turi Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje nurodytu aspektu patikrinti pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę išdėstytų argumentų pagrįstumą ir nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrįsti bylos dokumentais, kurie yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Iš skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 16 d. nutarties matyti, jog teismas, remdamasis vien tik pareiškėjo prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (šis prašymas buvo sprendžiamas priimant pareiškėjo 2008 m. birželio 6 d. skundą, todėl kitos proceso šalys medžiagą ginčo klausimu teismui pateikė po to skundžiamos nutarties priėmimo). Teismas 2008 m. birželio 16 d. nutartyje nepateikė jokių konkrečių argumentų kodėl, jo nuomone, nagrinėjamu atveju taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra tikslinga. Išdėstęs pareiškėjo skundo reikalavimus, konstatavo, kad nesiėmus pareiškėjo prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, kad taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tikslinga, tačiau toks teismo sprendimas nelaikytinas motyvuotu – teismo nutartyje nenurodyta, dėl kokių aplinkybių, neuždraudus atsakovui sudaryti sandorius bei kitaip disponuoti 7,65 ha žeme Fermos kaime, Senųjų Trakų seniūnijoje, Trakų rajone, į kurią pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises natūra, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, kaip atsakovo veiksmai, kuriuos laikinai uždraustina atlikti, gali apsunkinti galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo vykdymą. Kadangi skundžiamoje teismo nutartyje nėra motyvų, kodėl nesiėmus pareiškėjo prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas ir kodėl taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tikslinga, ši pirmosios instancijos nutarties dalis nėra pagrįsta.

23Teisėjų kolegija pažymi, jog teisėtumo, viešųjų interesų apsaugos principai reikalauja, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė, esant pagrindui, turėtų būti taikoma neperžengiant kilusio administracinio ginčo ribų, nes priešingu atveju gali būti pažeistos kitų asmenų (galimai net neįtrauktų į administracinę bylą) teisės ir teisėti interesai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalis reikalauja, jog nutartyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo turi būti nurodyta jos įvykdymo tvarka ir būdas. Taigi, teismo nustatyta reikalavimo užtikrinimo priemonė turi būti aiškiai apibrėžta ir realiai galima įvykdyti. Nagrinėjamu atveju teismas 2008 m. birželio 16 d. nutartimi skyrė aiškiai neapibrėžtą reikalavimo užtikrinimo priemonę (pagal bylos dokumentus nėra aiški ginčo sklypo vieta dėl kurios atsakovui nustatytas draudimas sudaryti sandorius). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sudaryti sandorius galima tik dėl konkretaus suformuoto žemės sklypo. Teismo nutartyje nenurodyta, kad toks sklypas yra suformuotas.

24Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas kartu su skundu ir prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nepateikė teismui archyvinių dokumentų (planų, schemų) iš kurių būtų matyti turėtos iki nacionalizacijos žemės vieta, t.y. ginčo sklypo vieta. Pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui tik Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. gegužės 20 d. raštą Nr.20-359 ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2008 m. vasario 21 d. pažymą Nr.4D-2006/3-1591 (toliau – ir Seimo kontrolieriaus pažyma), tačiau skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kad teismas jais būtų rėmęsis. Seimo kontrolieriaus pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises į žemę kaime, kuris iki nacionalizacijos buvo rėžinis (Fermos kaime, Trakų rajone). Aplinkybę, kad ginčo žemės sklypas iki nacionalizacijos buvo rėžiniame kaime atsiliepime į atskirąjį skundą pažymi ir atsakovas, kuris taip pat nurodo, kad šio kaimo planinė medžiaga neišlikusi ir pareiškėjo iki nacionalizacijos turėtos žemės vieta nėra aiški. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. gegužės 20 d. raštu Nr.20-359 pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad 2000 m. balandžio 12 d. Lietuvos Geologijos tarnyba išdavė UAB „NCC Industri“ (pagal 2004 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr.1-104 UAB „Žvyro karjerai“) leidimą Nr.52-99 (galioja iki 2019 m. gruodžio 6 d.) naudoti Trakų rajono Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro išteklius pagal pridedamas išteklių naudojimo sutarties sąlygas. Minėtu raštu atsakovas taip pat informavo pareiškėją apie tai, kad 2004 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.2.3-7215-79 išnuomojo penkerių metų laikotarpiui UAB „NCC Industri“ 21 ha ploto valstybinės žemės sklypą kitai paskirčiai Fermos kaime, Trakų rajone. Tame pačiame rašte pažymėta, kad Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr.52-99 priedėlyje - Žvyro išteklių naudojimo sutartyje nurodyta, jog kasybos sklypas naudotojui paskirtas 312,78 ha plote, o Serapiniškių telkinio II sklypo žvyro telkinio teritorijoje valstybės išperkamos žemės plotas yra 78,13 ha. Pirmosios instancijos teismui priimant 2008 m. birželio 16 d. nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nebuvo aiški nei konkreti ginčo žemės sklypo (7,65 ha) vieta, nei aplinkybės į kokią teritoriją patenka ginčo sklypas (312,78 ha kasybos sklypą; 78,13 ha valstybės išperkamos žemės sklypą; į abu šiuos sklypus, ar yra už šių sklypų ribų). Teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl reikalavimo priemonės taikymo, nepasiūlė pareiškėjui pateikti įrodymus dėl ginčo žemės sklypo vietos, taip pat nepareikalavo, kad atitinkamus dokumentus, reikalingus reikalavimo užtikrinimo priemonės klausimui išspręsti, pateiktų kitos proceso šalys. Taigi, 2008 m. birželio 16 d. nutartis yra nepagrįsta ir dėl to, kad teismas reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždraudimą atsakovui sudaryti sandorius dėl 7,65 ha žemės, esančios Fermos kaime, Trakų rajone, į kurią pareiškėjas nori atkurti nuosavybės teises, taikė dėl konkrečiai nenustatytoje vietoje esančio žemės sklypo. Nesant duomenų apie konkrečią ginčo žemės sklypo vietą atitinkamoje vietovėje (nagrinėjamu atveju - 7,65 ha Fermos kaime, Trakų rajone), reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nustatant atitinkamus draudimus dėl ginčo žemės sklypo realiai negalimas (nėra aiškus reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo objektas). Nagrinėjamu atveju teismas 2008 m. birželio 16 d. nutarties dalimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sukūrė teisinę situaciją, kad nėra aišku dėl kokioje konkrečioje vietoje esančio 7,65 ha ploto yra nustatytas draudimas sudaryti sandorius, taigi šia nutartimi nustatyto draudimo vykdymas nėra įmanomas. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama nutarties dalis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.

25Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra nepagrįsta, neteisėta, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama.

26Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

27Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Žvyro karjerai“ atskirąjį skundą patenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 16 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo panaikinti.

28Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo E.J. skundas... 5. Pareiškėjas prašė teismą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones –... 6. II.... 7. 2008 m. birželio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas,... 8. III.... 9. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Žvyro karjerai“ atskiruoju skundu... 10. Tretysis suinteresuotas asmuo atskirajame skunde rėmėsi Lietuvos vyriausiojo... 11. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teismas, uždrausdamas Vilniaus... 12. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, reikalavimo užtikrinimo priemonė... 13. Teigiama, jog taikyti tokio pobūdžio reikalavimo priemonę kaip draudimą... 14. Tretysis suinteresuotas asmuo remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio... 15. Pažymima, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą... 16. Šiuo atveju, kaip teigiama atskirajame skunde, reikalavimo užtikrinimo... 17. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV.... 20. Atskirasis skundas tenkintinas.... 21. Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis nustato, jog... 22. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo... 23. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisėtumo, viešųjų interesų apsaugos... 24. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas kartu su skundu ir prašymu... 25. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 26. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1... 27. Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Žvyro... 28. Nutartis neskundžiama....