Byla eA-688-525/2019

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ryčio Krasausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ skundą atsakovui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Trakų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos (toliau – ir Direkcija, atsakovas) 2017 m. gegužės 24 d. raštą Nr. S-(3.1)-173 ,,Dėl projekto reikalavimų“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Direkciją išduoti reikalavimus rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ( - ) (toliau – ir Ginčo žemės sklypas) su tikslu suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą pareiškėjo esamiems pastatams – administraciniams pastatams ( - ), sandėliui ( - ), elingui ( - ), ūkio pastatams ( - ), kiemo statiniams ( - ) (toliau – ir pastatai) eksploatuoti.

72.

8Pareiškėjas nurodė, kad jo teritorija patenka į Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau – ir parkas) ribas. Pareiškėjui iki skundo padavimo teismui dienos nėra suformuotas žemės sklypas pastatams tinkamai eksploatuoti ir naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį. Pareiškėjas tvarko ir prižiūri pastatus bei po jais esantį žemės sklypą jau daugelį metų, jame yra pastatyta prieplauka, kuri yra avarinės būklės. Pareiškėjas pageidautų sutvarkyti prieplauką, pakrantę bei tinkamai naudoti po pastatais esančią žemę, mokėti nuomos mokestį valstybei, tačiau, nesant suformuoto žemės sklypo, negali tinkamai tvarkyti teritorijos bei valdyti ir naudoti nuosavybės teise priklausančių pastatų.

93.

10Pareiškėjas teigė, kad per projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo informacinę sistemą 2017 m. balandžio 20 d. kreipėsi su prašymu organizuoti Ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą – pradėti organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, t. y. suformuoti 1,2914 ha valstybinės žemės sklypą nuomai. Kadangi teritorija patenka į Trakų miestą, prašymas pateiktas trečiajam suinteresuotam asmeniui – Trakų rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir Savivaldybės administracija), kuri 2017 m. gegužės 5 d. priėmė įsakymą Nr. P2-419 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, ( - ), rengimo“ ir leido pradėti rengti Ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2017 m. gegužės 17 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (toliau – NŽT), Direkciją ir Kultūros paveldo departamentą (toliau – Departamentas) dėl projekto rengimo reikalavimų pateikimo. NŽT bei Departamentas dėl prašymo pastabų nepateikė, tačiau atsakovas Direkcija skundžiamu Raštu neišdavė projekto rengimo reikalavimų, nes formuojamas naujas kitos paskirties žemės sklypas – irklavimo bazė ( - ) (toliau – ir irklavimo bazė), patenka į „likviduotinų“ poilsio įstaigų sąrašą, todėl numatomi sprendiniai prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnyje išvardintiems dokumentams. Gavusi atsakovo Raštą, savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 31 d. raštu Nr. AP3-2289 ,,Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nutraukė projekto rengimo procedūrą.

114.

12Pareiškėjas, remdamasis Žemės įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu nurodė, kad turi teisę nuomoti žemės sklypą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Miestų ir miestelių teritorijose žemės sklypai, reikalingi esamų pastatų eksploatacijai, projektuojami ir formuojami pagal žemės valdos projektus – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Pareiškėjas teigė, kad skundžiamame Rašte paminėtas Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnis nenumato konkretaus reikalavimo ar draudimo pareiškėjui, o teikia nuorodą į kitus teisės aktus. Veiklą parko teritorijoje reglamentuoja 1993 m. gruodžio 6 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 912 patvirtinta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema (toliau – ir Parko planavimo schema) ir Kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-436 patvirtintas Trakų istorinio nacionalinio parko individualus apsaugos reglamentas (toliau – ir Parko apsaugos reglamentas). Parko planavimo schema yra prieštaringa, jos žemėlapyje numatyta galimybė vystyti pareiškėjo teritoriją, tuo tarpu teritorija schemos 3 lentelėje priskirta „likviduotinai“ poilsio įstaigai. Ši dviprasmybė Direkcijai leidžia subjektyviai interpretuoti schemą. Pareiškėjas teigė, kad schema nedraudžia formuoti žemės sklypo nuomai tam, kad pareiškėjo pastatai galėtų būti naudojami pagal paskirtį. Pareiškėjo pastatai teisėtai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jų kadastro duomenys nustatyti 1983 m. gruodžio 10 d., iki įsteigiant parko teritoriją. Pareiškėjas pagal analogiją rėmėsi Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – Naudojamų žemės sklypų nuomos taisyklės), 30.8 papunkčiu, ir nurodė, kad tuo atveju, jeigu saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumente teritorijai, į kurią patenka statiniais užstatytas žemės plotas, numatyti teritorijos naudojimo reglamentai, neatitinkantys esamo statinio paskirties, turi būti užtikrinamas esamo nekilnojamojo turto (statinio) – nuosavybės objekto naudojimas, o valstybinės žemės nuomos sutartyje įrašoma sąlyga, leidžianti keisti žemės sklype vykdomą veiklą į pagal bendrojo plano sprendinius nustatytą leidžiamą veiklą. Pareiškėjo nurodė, kad esami planavimo dokumentai leidžia formuoti žemės sklypą bei, atitinkamai, sudaromoje valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje nurodyti sąlygą keisti žemės sklype vykdomą veiklą. Parko planavimo schemos 3 lentelėje nurodomi subjektai jau seniai yra pertvarkyti ir nėra susiję su pareiškėjo vykdoma veikla, todėl pareiškėjas neturi teisinio subjektiškumo aptariamam draudimui. Pareiškėjas teigė, kad teisės aktai nenumato sąvokos „likviduotinas“ pastatas ar pastatai, ar poilsio įstaiga, nuosavybė yra neliečiama, gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Parko planavimo schemos įrašas „likviduotina poilsio įstaiga“ yra teisiškai neįgyvendinamas ir neteisėtas iš esmės. Pareiškėjo pastatai turi aiškiai apibrėžtą naudojimo paskirtį ir ūkinės veiklos pobūdį, o šių pastatų eksploatacijai siekiama turėti žemės sklypo nuomos galimybę, kuri garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) ir minėtų įstatymų, todėl atsakovo Raštas prieštarauja konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui.

135.

14Atsakovas Direkcija atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

156.

16Atsakovas nurodė, kad vienas iš pagrindinių dokumentų, į kurį tiesiogiai nukreipia Saugomų teritorijų įstatymas ir kuriuo remiantis reguliuojama veikla parko teritorijoje – Parko planavimo schema, kuri yra valstybinės reikšmės specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Remiantis šio dokumento sprendiniais, rengiami kiti teritorijų planavimo dokumentai ir statybos projektai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, patvirtinto valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai yra privalomi rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams, jie nustato teritorijos naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemones kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 2 punktas numato, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams, kurio sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Vienas iš projekto rengimo atvejų yra, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytąją tiesioginę paskirtį (Taisyklių 2.4. punktas).

177.

18Atsakovas nurodė, kad pagal Parko planavimo schemos grafinės dalies (parko teritorijos su funkcinėmis zonomis plano) sprendinius, pareiškėjui priklausantis pastatų kompleksas priskiriamas prie naikinamų rekreacinių įstaigų ir įrengimų. Parko planavimo schemos aiškinamojo rašto (tekstinės dalies) 3 priede „Poilsio įstaigos ir jų naudojimas“ pareiškėjui priklausantis pastatų kompleksas priskiriamas prie likviduotinų. Parko planavimo schema yra įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų registre, galiojanti, jos sprendiniai yra privalomi, ja turi būti remiamasi priimant sprendimus dėl atitinkamos veiklos parko teritorijoje. Atsakovas pabrėžė, kad kol nėra nustatyta tvarka parengtas, patvirtintas ir įsigaliojęs naujas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, Parko planavimo schema (ribų ir tvarkymo planas) yra vienintelis planavimo dokumentas, kuriuo remiantis Direkcija savo kompetencijos ribose priima sprendimus, o specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams numatant statinių komplekso naikinimą / likvidavimą, nebelieka pagrindo žemės sklypo formavimui remiantis Taisyklių 2.4 punktu.

198.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra. Departamentas nurodė, kad neprieštaravo pareiškėjo pateiktam prašymui dėl žemės sklypo formavimo nuomai ir nemato objektyvių priežasčių neleisti pareiškėjui formuoti žemės sklypo nuomai po jam nuosavybės teise priklausančiais pastatais.

219.

22Trečiasis suinteresuotas asmuo Savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo sutiko ir palaikė. Savivaldybės administracija nurodė, kad Parko planavimo schemos 3 priedo „Likviduojamos poilsio įstaigos“ nuostata nesudaro kliūčių teisės aktų nustatyta tvarka naudoti ir tvarkyti parko teritorijoje esantį Nekilnojamojo turto registre registruotą nekilnojamąjį turtą, išskyrus atvejus, kai dėl tokio turto vyksta teisminiai ginčai. Savivaldybės administracija paaiškino, kad Žemės ūkio ministerija 2017 m. birželio 14 d. raštu Nr. 2D-2153(12.151) pateikė išaiškinimą, kad tais atvejais, kai pastatų paskirtis neatitinka specialiojo planavimo sprendinių, galiojantys teisės aktai nenustato imperatyvaus draudimo formuoti žemės sklypą esamam statiniui eksploatuoti, priešingu atveju būtų apribojama statinių valdytojams įstatymo suteikta teisė pirkti ar nuomoti statinio eksploatacijai reikalingą žemės sklypą, o valstybė, atsisakydama išnuomoti ar parduoti tokį žemės sklypą, prarastų galimybę gauti pajamas pagal minėtus sandorius, nors faktiškai žemė vis tiek būtų užimta joje esančių statinių ir naudojama jiems eksploatuoti. Savivaldybės administracija pažymėjo, kad visos valstybinės institucijos nurodė, kad yra visos sąlygos formuoti žemės sklypą pareiškėjui nuomai, o Parko planavimo schemoje esantis įrašas „likviduotinas“ negali apriboti pastatų valdymo ir naudojimo teisių.

2310.

24Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT informavo, kad palaiko Žemės ūkio ministerijos nuomonę.

25II.

2611.

27Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ skundą atmetė.

2812.

29Teismas nustatė, kad pareiškėjas UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ yra 1995 m. sausio 9 d. įsteigtas juridinis asmuo. Jam nuosavybės teise nuo pat įsteigimo priklauso nekilnojamieji daiktai (pastatai), esantys Ginčo žemės sklype. Pastatų kadastro duomenys nustatyti 1983 m. gruodžio 10 d. Pareiškėjas nustatyta tvarka kreipėsi su prašymu organizuoti Ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, suformuojant 1,2914 ha valstybinės žemės sklypą nuomai. Savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. P2-419, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymu, Taisyklių nuostatomis, Trakų miesto bendruoju planu, patvirtintu Trakų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. S1-46, leido pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Ginčo žemės sklype, siekiant suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems pastatams eksploatuoti. Savivaldybės administracijos Architektūros skyrius parengė preliminarų žemės sklypo planą ortofotografiniame žemėlapyje ir kreipėsi į NŽT, Direkciją ir Departamentą, prašydamas parengti projekto rengimo reikalavimus. Tačiau atsakovas Direkcija skundžiamu Raštu nurodė, kad formuojamas naujas kitos paskirties žemės sklypas ir nustatomas visuomeninės paskirties naudojimo būdas esamam pastatui – irklavimo bazei eksploatuoti pagal Parko planavimo schemos sprendinius patenka į likviduojamų poilsio įstaigų sąrašą. Numatomi sprendiniai prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnyje išvardintiems dokumentams, todėl Direkcija neišdavė projekto rengimo reikalavimų. Savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 31 d. raštu Nr. AP3-2289 informavo pareiškėją, kad Direkcija neišdavė reikalavimų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, todėl pradėtą procedūrą nutraukė.

3013.

31Teismas pastebėjo, kad skundžiamas Direkcijos Raštas grindžiamas tuo, kad formuojamas naujas kitos paskirties žemės sklypas ir nustatomas visuomeninės paskirties naudojimo būdas esamam pastatui – irklavimo bazei eksploatuoti pagal Parko planavimo schemos sprendinius patenka į likviduojamų poilsio įstaigų sąrašą. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise pastatas – irklavimo bazė nepriklauso, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių sprendė, kad skundžiamame Rašte aplinkybė dėl formuojamo žemės sklypo irklavimo bazei eksploatuoti yra nurodyta atsakovui padarius rašymo apsirikimą, nekeičiantį skundžiamo Rašto esmės. Teismas akcentavo, kad būtent pareiškėjui priklausantys pastatai pagal Parko planavimo schemos sprendinius patenka į likviduojamų poilsio įstaigų sąrašą, o tai ir buvo esminė aplinkybė, lėmusi skundžiamo atsakovo Rašto priėmimą, todėl teismas nagrinėjo, ar skundžiamas atsakovo Raštas, grindžiamas aplinkybe, kad pareiškėjui priklausantys pastatai pagal Parko planavimo schemos sprendinius patenka į likviduojamų poilsio įstaigų sąrašą, yra pagrįstas ir teisėtas.

3214.

33Teismas analizavo Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2000 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 388 patvirtintų Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) numatytus parko tikslus, uždavinius, apsaugos priemonės, Direkcijai priskiriamas funkcijas. Teismas nurodė, kad Nuostatų 21 punkte numatyta, kad parko teritorijoje fiziniai ir juridiniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia parko tikslams ir uždaviniams. Nuostatų 3 punkte numatyta, kad parko teritorija saugoma, tvarkoma ir naudojama pagal Parko planavimo schemą, jos pagrindu parengtus, nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Teismas nurodė, kad Parko planavimo schema Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 38 dalies prasme laikytina saugomos teritorijos (parko) planavimo dokumentu – specialiojo teritorijų planavimo dokumentu. Teismas vadovavosi ištrauka iš Parko planavimo schemos grafinio brėžinio ir nurodė, kad pareiškėjo valdomų pastatų užimama teritorija priskirta agroparkinio ūkio teritorijai bei sodybinių pastatų teritorijai. Pagal Parko planavimo schemos aiškinamąjį raštą (3 punkto IV dalis) tokios teritorijos tikslas – ūkininkauti, išsaugant bei atkuriant būdingą parko agrarinį kraštovaizdį, joje numatytas ribotas ūkinis naudojimas, gyvenamoji funkcija, pažintinė rekreacija ir kitos veiklos formos, neprieštaraujančios parko uždaviniams. Teismas nurodė, kad Parko planavimo schemos aiškinamajame rašte 4 punkte „Trakų istorinio nacionalinio parko rekreacinės sistemos plėtotė“ nurodyta, kad parko teritorijoje iki jo įsteigimo susiklostę gamtinių rekreacinių išteklių vartojimo būdai bei rekreacijos įstaigos neatitinka svarbiausių parko uždavinių, o viena iš pagrindinių rekreacinės sistemos krypčių yra riboti vandens sportą Trakų ežeryne. Teismas atkreipė dėmesį, kad Parko planavimo schemos aiškinamojo rašto 3 priede „Poilsio įstaigos ir jų naudojimas“ nurodyta, kad Vilniaus centrinis jachtklubas, priklausantis „Žalgirio“ tarybai, yra likviduotina poilsio įstaiga, ją galima privatizuoti nukėlimui, o atitinkamai, iš Parko planavimo schemos grafinio brėžinio matyti, kad teritorijoje, kurioje pareiškėjas valdo pastatus, pažymėtas grafinis ženklas, reiškiantis naikinamas rekreacines įstaigas ir įrengimus.

3415.

35Teismas darė išvadą, kad aptarti Parko planavimo schemos sprendiniai, vertinant jų visumą, yra aiškūs ir neprieštaringi, jie numato aiškų veiklos ginčo teritorijoje pobūdį, nesietiną su jachtklubo veikla. Pagal juos pareiškėjui nuosavybės teise užimamų pastatų teritorija priskirta agroparkinio ūkio teritorijai bei sodybinių pastatų teritorijai, nurodyta, kad jachtklubas yra likviduotina, naikinama poilsio įstaiga, atitinkamai, likviduotini ir naikinami jai priklausantys įrenginiai.

3616.

37Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia suformuoti žemės sklypą esamiems pastatams eksploatuoti tolesnei jachtklubo veiklai. Be to, pagal pareiškėjo valdomų pastatų pobūdį, jie pritaikyti būtent jachtklubo veiklai (pvz., elingas, inžineriniai statiniai). Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pageidautų sutvarkyti prieplauką, pakrantę ir tinkamai naudoti po pastatais esančią žemę ir darė išvada, kad žemės sklypui jo formavimo procedūros metu pareiškėjas siekia nustatyti jachtklubo veiklą leidžiančią žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą, nors tai prieštarauja aptartiems Parko planavimo schemos sprendiniams.

3817.

39Teismas nepagrįstu laikė pareiškėjo skundo argumentą, kad jam Parko planavimo schemos sprendiniai neprivalomi, nes jis yra netinkamas subjektas (jis nėra Vilniaus centrinis jachtklubas, priklausantis „Žalgirio“ tarybai). Teismas pažymėjo, kad Parko planavimo schemos sprendiniai nėra adresuoti konkrečiai būtent Vilniaus centriniam jachtklubui, o siejami su veiklos pobūdžio ginčo teritorijoje nustatymu, t. y. tuo, kad šioje vietoje nebūtų užsiimama jachtklubo veikla, o teritorija būtų naudojama pagal agroparkinio ūkio teritorijos bei sodybinių pastatų teritorijos režimą.

4018.

41Teismas sprendė, kad skundžiamas Direkcijos Raštas neišduoti reikalavimų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti yra pagrįstas Taisyklių 2 punktu, nustatančiu, kad projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Teismas nurodė, kad Ginčo žemės sklypo teritorijoje formuojamo žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas galėtų būti nustatyti tik tokie, kurie neprieštarautų galiojančiam specialiojo teritorijų planavimo dokumentui – Parko planavimo schemai. Teismas pastebėjo, kad šiuo atveju, sprendžiant dėl Ginčo žemės sklypo naudojimo galimybių, negalima remtis tik Trakų miesto bendrojo plano sprendiniais, kurie numato, jog dalis šios teritorijos priskirtina rekreacinei teritorijai, bet būtina vadovautis ir minėta Parko planavimo schema kaip valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentu, kadangi Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, jog patvirtinto valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai yra privalomi rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams, taip pat jie nustato teritorijos naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemones kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti. Teismas svarbia aplinkybe laikė tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis teismas) 2010 m. vasario 9 d. nutarime (konstatuojamosios dalies I skyrius, 9 punktas) pažymėjo, jog jokie su parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos schemos sprendiniams. Jei šių sprendinių būtų nepaisoma, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė parką traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, kartu būtų nepaisoma ir bendrojo teisės principo bona fides. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad aptarti Parko planavimo schemos sprendiniai dėl ginčo teritorijos naudojimo negali būti ignoruojami.

4219.

43Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad atsakovas pažeidžia Žemės įstatyme įtvirtintą teisę išsinuomoti valstybinę žemę, esančią po nuosavybės teise priklausančiais pastatais, rėmėsi Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu bei pažymėjo, kad pareiškėjo teisė reikalauti išnuomoti valstybinę žemę, esančią po jam nuosavybės teise priklausančiais pastatais, nėra absoliuti. Teismas nurodė, kad tokia teisė gali būti realizuojama teisės aktų nustatyta tvarka suformavus žemės sklypą, kurio numatyti tvarkymo sprendiniai (ribos, naudojimo paskirtis, būdas ir kt.) atitinka galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, šiuo atveju parko teritorijos naudojimą apibūdinančius specialiojo planavimo dokumentus. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas akcentuoja Naudojamų žemės sklypų nuomos taisyklių 30.8 papunktyje įtvirtintą taisyklę, ji yra dėl kitokios, nei nagrinėjama, situacijos, kai išnuomojamame žemės sklype pagal savivaldybės bendrąjį planą numatoma plėtoti veikla neatitinka statinių tiesioginės paskirties, įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre (tokiu atveju žemės sklypas išnuomojamas pagal esamą žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą ir nuomos sutartyje numatoma galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą į paskirtį ir (ar) būdą, nurodytus savivaldybės bendrajame plane). Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju konkurencijos tarp savivaldybės bendrojo plano ir pareiškėjo pastatų tiesioginės paskirties klausimas nekyla. Kita vertus, net jei remtis pareiškėjo nurodyta Naudojamų žemės sklypų nuomos taisyklių nuostata, ji savivaldybės bendrojo plano ir statinių tiesioginės paskirties konkurencijos atveju prioritetą teikia būtent bendrajam planui (t. y. teritorijų planavimo dokumentui), kadangi išnuomojant žemės sklypą numatoma galimybė pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal bendrojo plano sprendinius.

4420.

45Teismas nepagrįstu laikė pareiškėjo argumentą, kad atsakovo Raštas prieštarauja konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui ir pabrėžė, kad pareiškėjas turimą nuosavybės teisę į pastatus gali įgyvendinti tik laikydamasis viešojoje teisėje nustatytų sąlygų, siejamų su parko ypatingu teisiniu režimu, o pareiškėjui įgyjant nuosavybės teise jo valdomus pastatus, jau galiojo Parko planavimo schema, kurioje ir buvo įtvirtinti minėti sprendiniai dėl jachtklubo veiklos.

4621.

47Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai, jog atsakovas taiko skirtingus standartus analogiškoms situacijoms, nepagrindžia skundžiamo atsakovo Rašto neteisėtumo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, nurodydamas tokius argumentus, rėmėsi aplinkybėmis, kad Direkcija 2016 m. rugpjūčio 1 d. išdavė reikalavimus formuoti žemės sklypą esamiems pastatams eksploatuoti, t. y. „Nemuno“ irklavimo bazei, esančiai ( - ) (toliau – ir „Nemuno“ bazė), kuri Parko planavimo schemoje taip pat įtraukta į likviduotinų poilsio įstaigų sąrašą. Be to, pareiškėjas nurodė, kad Direkcija leido formuoti žemės sklypą pastatui, esančiam ( - ), Trakuose (toliau – pastatas Trakuose) eksploatuoti, kuris pagal Trakų senamiesčio Apsaugos ir naudojimo reglamento Tvarkymo ir naudojimo brėžinį priskirtas B zonos 2 kvartalinei bei pažymėtas kaip griautinas statinys. Dėl šių pareiškėjo nurodomų aplinkybių teismas pažymėjo, kad kiti Direkcijos sprendimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku ir dėl tokių Direkcijos sprendimų teisėtumo galima būtų spręsti tik išsamiai išnagrinėjus visas jų priėmimui reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes. Teismas nurodė, kad negalima spręsti, jog minėti Direkcijos sprendimai buvo priimti esant analogiškoms faktinėms ir teisinėms situacijoms. Dėl „Nemuno“ bazės, teismas nurodė, kad pagal Parko planavimo schemoje numatytus sprendinius, nors ji įtraukta į likviduotinų poilsio įstaigų sąrašą, tačiau kartu numatytas sprendinys, kad esamas „Nemuno“ bazės pastatas galėtų būti pertvarkytas į paslaugų poilsiautojams centrą. Dėl pastato Trakuose, teismas nurodė, kad dėl jo Parko planavimo schemoje nėra galiojančių analogiškų sprendinių, dėl šio pastato pareiškėjas nurodo kitą, su kultūros vertybių apsauga susijusį, dokumentą, t. y. Trakų senamiesčio Apsaugos ir naudojimo reglamento Tvarkymo ir naudojimo brėžinį. Teismas darė išvadą, kad vien šios aplinkybės neleidžia spręsti, kad pareiškėjo minimi Direkcijos sprendimai buvo priimti esant analogiškoms faktinėms ir teisinėms situacijoms.

4822.

49Teismas konstatavo, kad skundžiamas Direkcijos Raštas neišduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų iš esmės pagrįstas ir teisėtas, todėl pagrindo jo naikinti ir įpareigoti Direkciją išduoti reikalavimus rengti projektui, nėra.

50III.

5123.

52Pareiškėjas UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

5324.

54Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Parko planavimo schemos 3 priede esantis įrašas „likviduotinos poilsio įstaigos“ nesuteikė pagrindo teismui daryti išvadą, kad žemės sklypo suformavimas laikinai nuomai „prieštarauja Parko planavimo sprendiniams“. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pastatai yra teisėtai registruoti, nėra fiziškai susidėvėję ir tinkami naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, t. y. jachtklubo veiklai. Pareiškėjas remiasi Žemės įstatymo 45 straipsniu, kuris pateikia baigtinį sąrašą nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams būdų ir jame nėra jokių teisinių galimybių „nusavinti ar likviduoti“ pareiškėjo pastatus dėl įrašo „likviduotini“. Pareiškėjo vertinimu, įrašas „likviduotinos poilsio įstaigos“ nedraudžia formuoti žemės sklypo nuomai, eksploatuoti ir naudoti pastatus pagal paskirtį.

5525.

56Pareiškėjas atkreipia dėmesį į jo vertinimu aktualias dvi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartis, kuriose teismas sprendė analogišką situaciją dėl žemės sklypų nuomos po pastatais, kurie pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą priskirti taip pat „likviduojami objektai“. Pareiškėjas nurodo, jog kasatorių UAB „Viremidijos investicijos“ ir I. J. pastatai buvo priskirti laikinai naudoti, jokiu būdu negerinant, neremontuojant ir neatstatant, o minimu atveju ginčo žemė priskirta ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonai, kurioje draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis. Pareiškėjas teigia, jog vienintelis skirtumas su nagrinėjama byla yra tai, kad valstybinės žemės nuomos sutartys po ginčo statiniais buvo sudarytos, tačiau jas NŽT nutraukė. Pareiškėjas iš LAT nutarčių išskyrė Naudojamų žemės sklypų nuomos taisyklių 31.4 papunktį, kuriame nurodyta, kad „žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, atsižvelgiant į valstybės interesus ir žemės sklype esančio pastato, įrenginio ar kitos statinio saugaus naudojimo terminą, kuris nustatomas pagal patvirtintą pastato, įrenginio ar kito statinio saugaus naudojimo terminą, kuris nustatomas pagal patvirtintą pastato, įrenginio arba kito statinio statybos projektinę dokumentaciją, o pastatų, įrenginių arba kitų statinių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d. – pagal techninės apskaitos (kadastrinių matavimų) byloje nustatytus pastato, įrenginio arba kito statinio nusidėvėjimo duomenis Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, bet ne ilgesniam kaip 99 metų laikotarpiui“. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog LAT pažymėjo, kad 1994 m. gruodžio 19 d. Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje buvo nustatytas buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos renatūralizavimas ir pastatų iškėlimas, tačiau minėto teisinio reglamentavimo ir nuomos sutarčių nuostatos dėl žemės sklypų naudojimo termino leidžia spręsti apie nuoseklią valstybės poziciją, kad ginčo teritorijoje nameliai yra laikinai, sudarant sąlygas namelių savininkams juos naudoti iki tol, kol nameliai pasieks kritinį nusidėvėjimo lygį ir taps nebenaudojami arba baigsis nuomos terminas, o sutartyse nustatytas nuomos terminas negalės būti pratęstas (Naudojamų žemės sklypų nuomos taisyklių 31.4 papunktis). Pareiškėjo vertinimu, LAT išaiškino, kad specialiajame teritorijų dokumente esantys įrašas „likviduotini pastatai“ nedraudžia tokių pastatų savininkui ar naudotojui laikinai išsinuomoti po pastatais esantį valstybinį žemės sklypą iki tol, kol nameliai pasieks kritinį nusidėvėjimo lygį ir taps nebenaudojami, nepaisant to, kad jų naudojimo paskirtis prieštarauja specialiajam teritorijų planavimo dokumentui. Pareiškėjo įsitikinimu, aptariamoje LAT praktikoje ginčo pastatai jau buvo sunykę, tačiau LAT vis tiek sprendė, kad nuomos nutraukimas anksčiau termino yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas teigia suprantąs, kad cituotoje LAT praktikoje, nuomos sutartys jau buvo sudarytos, tačiau teismui sprendus žemės sklypo nuomos teisinius santykius tęsti nuomos laikotarpiui, LAT kartu konstatavo neginčijamą pastatų savininkų teisę laikinai nuomotis valstybinės žemės sklypą nepriklausomai nuo įrašo „likviduotinas objektas“. Pareiškėjo vertinimu, aptartos LAT išvados ypač svarbios šioje byloje, nes dar kartą pagrindžia pareiškėjo teisę laikinai išsinuomoti žemės sklypą po pastatais.

5726.

58Pareiškėjo vertinimu, teismas neištyrė visų įrodymų ir padarė nevisapusiškas išvadas, nes nei Savivaldybės administracija, nei Departamentas, nei NŽT savo atsiliepimuose neprieštaravo pareiškėjo prašymui leisti suformuoti valstybinės žemės sklypą laikinai nuomai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į byloje esančią Žemės ūkio ministerijos nuomonę, kurioje aiškiai konstatuota, kad statinių, esančių saugomoje teritorijoje, savininkas turi teisę į žemės sklypo nuomą, nepriklausomai nuo statinio paskirties prieštaravimo teritorijų planavimo dokumentams. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas teigia, kad teismo išvada, jog „pareiškėjas siekia nustatyti jachtklubo veiklą leidžiančią žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą“ yra neteisėta, neteisinga ir nepagrįsta.

5927.

60Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Ginčo žemės sklypo priskyrimas prie agroparkinio ūkio ir bei sodybinių pastatų teritorijos neleidžia daryti išvados, kad jachtklubo veikla yra negalima. Pareiškėjas teigia, kad Parko planavimo schemos 4 dalyje nurodyta, jog agroparkinėje teritorijoje galima pažintinė rekreacija ir žemės sklypo formavimo darbai atliekami pagal žemėtvarkos projektus. Iš Parko planavimo schemos matyti, kad jachtklubo teritorija priskirta agroparkinio ūkio teritorijai ir Sodybinių pastatų teritorijai, kuri leidžia pastatų savininkams ūkinį naudojimą ir, pareiškėjo nuomone, sklypo formavimą nuomai. Pareiškėjas pabrėžia, kad savininkų teisė eksploatuoti nuosavybės teise priklausantį statinį pagal tiesioginę paskirtį, t. y. jį valdyti, naudoti ir juo disponuoti, taip pat turėti galimybę naudotis atitinkamu žemės plotu, būtinu statiniui eksploatuoti, yra įstatymu garantuojama teisė.

6128.

62Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Parko planavimo schemoje net nėra numatytas „likvidavimo“ poilsio įstaigos terminas ir mano, jog aptariamas įrašas „likviduotinas“ yra praktiškai neįgyvendinamas, neteisėtas ir teisiškai aiškiai neapibrėžtas. Pareiškėjas remiasi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.106 straipsnyje įtvirtintais juridinio asmens likvidavimo pagrindais, tarp kurių nėra pagrindo likviduoti įmonę dėl to, kad saugomos teritorijos planavimo dokumentai numato įmonės veiklos „likvidavimą“. Pareiškėjas nurodo, kad jis nėra Parko planavimo schemoje įvardinta poilsio įstaiga, tiesiog teikia su jachtomis susijusias paslaugas. Pareiškėjas nurodo, kad iš pastatų teisinės registracijos taip pat matyti, jog pastatai nėra poilsio įstaigos pastatai, kurie yra „likviduotini“ ir kaip pavyzdį nurodo, jog vienas iš pagrindinių pareiškėjo pastatų – elingas pagal STR 101.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.1 papunktį ir 7.7 papunktį priskirtas garažų paskirties pastatų pogrupiui, o pareiškėjas neturi teisinio subjektiškumo atsakyti už prieš 24 m. Parko planavimo schemoje įrašytus ir jau seniai likviduotus ar pertvarkytus subjektus.

6329.

64Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog kiti Direkcijos sprendimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku ir teigia, kad teismas segmentiškai vertino teisinį ginčą bei paviršutiniškai analizavo draudimo „likviduotinas“ turinį. Pareiškėjas akcentuoja, jog įrašas likviduotinas neuždraudžia statinių savininko teisių į laikiną žemės sklypo nuomą. Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į Savivaldybės administraciją su 2017 m. rugsėjo 15 d. prašymu inter alia informuoti, ar likviduojamai poilsio įstaigai „Nemuno“ bazė pradėtas formuoti ar jau suformuotas žemės sklypas esamiems pastatams eksploatuoti. Savivaldybės administracija 2017 m. rugsėjo 29 d. pateikė atsakymą Nr. AP3-3862 (toliau – Atsakymas), prie kurio pridėjo šiai administracinei bylai ypač svarbius įrodymus. Remiantis Savivaldybės administracijos Atsakymu, Parko planavimo schemos 3 lentelėje „Poilsio įstaigos ir jų naudojimas“ nurodytos 4 „likviduotinos“ poilsio įstaigos, kurių viena yra „Nemuno“ bazė ir kuriai leista suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti bei atsakovas 2016 m. rugpjūčio 1 d. išdavė reikalavimus Nr. S-(10.6)-270 formuoti žemės sklypą esamiems pastatams eksploatuoti. Pareiškėjas taip pat teigia, kad atsakovas 2015 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. S-(3.1)-401 pritarė 928 kv. m. naudojamos valstybinės žemės sklypo formavimui esamiems statiniams (valgykla-paviljonas), kitiems inžinieriniams statiniams – kiemo statiniams pastato Trakuose eksploatuoti, nors pastatas Trakuose pagal Trakų senamiesčio Apsaugos ir naudojimo reglamento Tvarkymo ir naudojimo brėžinį priskirtas B zonos 2 kvartalinei bei užbrauktas X žymėjimu, kuris pagal sutartinių ženklų grafą taip pat reiškia „griautiną“ statinį.

6530.

66Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, pabrėžia, kad minėtos situacijos pagrindžia skundžiamo Direkcijos Rašto neteisėtumą, nes įrašas „likviduotinos poilsio įstaigos“ ar „X griautinas statinys“ netrukdė kitų pastatų savininkams susiformuoti valstybinės žemės sklypus nuomai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir tai, kad „Nemuno“ bazės statinių savininkas Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ yra tas pats subjektas, kuris valdo dalį pareiškėjo UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ akcijų. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus priimamų sprendimų objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo, skaidrumo, atsakomybės prieš priimtus sprendimus principus. Pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, darė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas, netyrė dalies bylai svarbių įrodymų, o tai sudaro yra pagrindą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti.

6731.

68Atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepime į pareiškėjo UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

6932.

70Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas jam šiuo metu nuosavybės teise priklausančius pastatus, esančius Ginčo žemės sklype, įsigijo 1995 m., t. y. jau esant patvirtintai, paskelbtai ir įsigaliojusiai Parko planavimo schemai, kurios sprendiniai numatė Vilniaus centrinio jachtklubo, priklausančio „Žalgirio“ tarybai, naikinimą / likvidavimą, o tai, remiantis teisės aktų žinojimo prezumpcija reiškia, jog pareiškėjui apie tokius Parko planavimo schemos reikalavimus buvo žinoma, todėl sudarydamas nekilnojamojo turto įsigijimo sandorį, pareiškėjas veikė savo valia, rizika ir atsakomybe.

7133.

72Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas siekia teikti su vandens transportu, jachtomis susijusias paslaugas, t. y. toliau plėtoti ir vykdyti jachtklubo veiklą, tam naudojant ne tik jam priklausančius pastatus, bet ir, reikalavimų patenkinimo atveju, tam tikslui suformuotą ir lengvatine (ne aukciono) tvarka išnuomotą valstybinės žemės sklypą, kas iš esmės prieštarauja Parko planavimo schemos sprendiniams. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui priklausantys pastatai yra fiziškai nusidėvėję, šią aplinkybę patvirtina byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Atsakovo vertinimu, patenkinus pareiškėjo reikalavimus ir suformavus valstybinės žemės sklypą nuomai, pareiškėjas toliau plėtotų jachtklubo veiklą, turėtų remontuoti pastatus, o tai pailgintų jų eksploatacijos laiką ir reikštų, kad niekada nebūtų įgyvendinti galiojančios Parko planavimo schemos sprendiniai.

7334.

74Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodytose LAT bylose buvo sprendžiami klausimai dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pagrindų ir šių sutarčių nutraukimo pasekmių, o ne dėl valstybinės žemės sklypų formavimo saugomose teritorijose. Atsakovas pabrėžia, kad pagal nurodytų bylų faktines aplinkybes, valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo pagrindas – teismų sprendimais neteisėtu pripažintas ginčo teritorijos detalusis planas. Atsakovas akcentuoja, kad kiekviena saugoma teritorija yra savita, pasižymi tik jai būdingu specifiškumu, todėl ir veiklą joje be bendrųjų teisės aktų reguliuoja konkretūs, būtent tai saugomai teritorijai patvirtinti specialieji teisės aktai – saugomos teritorijos nuostatai, planavimo dokumentai, tipiniai apsaugos reglamentai. Atsakovo nuomone, sprendžiant klausimą dėl konkrečios veiklos tam tikroje saugomoje teritorijoje, reikia remtis būtent tai saugomai teritorijai taikomais specialiaisiais teisės aktais.

7535.

76Dėl įrodymų vertinimo atsakovas teigia, jog pareiškėjo nurodytame Žemės ūkio ministerijos rašte nurodoma, kad Žemės ūkio ministerijos kompetencijai neskirtas įstatymų bei jų taikymo oficialus aiškinimas, todėl minėtame rašte dėstoma Žemės ūkio ministerijos specialistų nuomonė, kuri nėra privalomojo pobūdžio. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad minėtas raštas nebuvo adresuotas pareiškėjui, todėl daro išvadą, jog į Žemės ūkio ministeriją buvo kreiptasi ne dėl pareiškėjui aktualių klausimų, juolab, kad iš rašto turinio apkritai neįmanoma spręsti, dėl kokios konkrečios faktinės / teisinės situacijos ir kokiu tikslu buvo kreiptasi, nes pats kreipimasis nepateiktas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas pasisakė dėl Žemės ūkio ministerijos rašte nurodyto Naudojamų žemės sklypų nuomos taisyklių 30.8 punkto ir jo taikymo galimybės pareiškėjo atžvilgiu bei pateikė Konstitucinio teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarime pateiktą išaiškinimą dėl pareiškėjo nurodomo jo nuosavybės teisės ribojimo.

7736.

78Atsakovas pažymi, kad visoje teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra išvados, pagrįstos tik ta aplinkybe, jog jachtklubo veikla yra negalima (žemės sklypo formavimas negalimas), nes pareiškėjui nuosavybės teise užimamų pastatų teritorija pagal Parko planavimo schemos sprendinius priskirta prie agroparkinio ūkio ir sodybinių pastatų teritorijų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas, pasisakydamas dėl Ginčo žemės sklypo priskyrimo prie agroparkinio ūkio ir sodybinių pastatų teritorijos, tai vertina kaip teisiškai reikšmingą papildomą aplinkybę, bet vien tik jos pagrindu nedaro jokių išvadų. Atsakovo nuomone, teismas, įvertinęs Parko planavimo schemos sprendinių visumą, susiejęs juos vieną su kitu, darė išvadą, jog pastarieji yra aiškūs, neprieštaringi, numato aiškų veiklos ginčo teritorijoje pobūdį, nesietiną su jachtklubo veikla.

7937.

80Atsakovas nurodo, kad Parko planavimo schemos sprendiniai yra taikomi veiklai atitinkamose parko funkcinėse zonose, nepriklausomai nuo to, koks subjektas tą veiklą ketina vykdyti, todėl ar pastatai, esantys Ginčo žemės sklype, priklausytų pareiškėjui, ar kitiems juridiniams / fiziniams asmenims, šie pastatai pagal Parko planavimo schemos sprendinius vis tiek būtų laikomi buvusiu Vilniaus centriniu jachtklubu, priklausiusiu „Žalgirio“ tarybai ir jiems galiotų Parko planavimo schemos grafinės dalies (parko teritorijos su funkcinėmis zonomis plano) reikalavimas „Naikinamos rekreacinės įstaigos ir įrengimai“, o pagal Parko planavimo schemos aiškinamojo rašto (tekstinės dalies) 3 priedą „Poilsio įstaigos ir jų naudojimas“ – reikalavimas „Likviduotinos poilsio įstaigos“. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. raštu kreipėsi į Kultūros ministeriją, prašydamas pakeisti Parko planavimo schemą ir Trakų „Žalgirio“ jachtklubą išbraukti iš likviduotinų poilsio įstaigų sąrašo. Atsakovo vertinimu, šiuo kreipimusi pareiškėjas pats patvirtino ir pripažino, jog Parko planavimo schemos sprendiniai yra galiojantys, privalomi ir taikomi jo valdomam nekilnojamojo turto objektui.

8138.

82Dėl skirtingos atsakovo pozicijos kitų įstaigų atžvilgiu, atsakovas nurodo, kad pareiškėjo aptarti atvejai nėra analogiški, todėl jų vertinimas yra skirtingas. Nors pagal Parko planavimo schemos sprendinius „Nemuno“ bazė taip pat priskirta prie likviduotinų objektų, tačiau kartu numatyta galimybė esamą irklavimo bazės pastatą pertvarkyti į paslaugų poilsiautojams centrą, todėl atsakovas neprieštaravo valstybinės žemės sklypo suformavimui esamam „Nemuno“ bazės pastatui eksploatuoti, šį pastatą pertvarkant į paslaugų poilsiautojams centrą. Dėl pastato Trakuose atsakovas nurodė, kad jis yra Trakų senamiestyje, o tai reiškia, kad sprendžiant klausimą dėl tam tikros veiklos Trakų senamiestyje – kultūros paveldo vietovėje – yra analizuojami, vertinami visai kitų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai ir jų pagrindu už kultūros paveldą atsakingi subjektai priima atitinkamus sprendimus.

8339.

84Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į pareiškėjo UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra. Departamentas nurodo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys pastatai nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, taip pat nepatenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijas ar apsaugos zonas. Departamentas teigia, kad savo poziciją dėl pareiškėjo reikalavimų, išdėstytų skunde, yra nurodęs atsiliepime į pareiškėjo skundą.

85Teisėjų kolegija

konstatuoja:

86IV.

8740.

88Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Direkcijos Rašte įforminto sprendimo neišduoti Ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo.

8941.

90Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas siekia suformuoti Ginčo žemės sklypą pareiškėjo nuosavybės teise valdomiems pastatams (pvz., administracinis, ūkiniai, elingas, inžineriniai statiniai) eksploatuoti, sutvarkyti prieplauką, pakrantę ir tinkamai naudoti po pastatais esančią žemę. Atsakovas skundžiamu Raštu nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys pastatai patenka į likviduojamų poilsio įstaigų sąrašą, prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnyje išvardintiems dokumentams, tarp jų ir teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, todėl atsisakė išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus.

9142.

92Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl Ginčo žemės sklypo disponavimo, aktualūs yra teisės aktai, reguliuojantys ne tik saugomas teritorijas ir su ja susijusius visuomeninius santykius, bet ir valstybinės žemės nuomos (įsigijimo) teisinius santykius.

9343.

94Lietuvos Respublikos Konstitucijoje žemė vertinama kaip visuotinė vertybė, kurios pagrindinė socialinė funkcija – tarnauti tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Todėl ypač svarbu, kad ši vertybė būtų racionaliai ir efektyviai naudojama. Tai pagrindžia objektyvią būtinybę ir kartu pareigą valstybei taip reglamentuoti žemės teisinius santykius, kad būtų suderinti jų visų subjektų interesai ir užtikrinta pagrindinė žemės funkcija (Konstitucinio Teismo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

9544.

96Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.551 straipsnio 2 dalį, valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.

9745.

98Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

9946.

100Pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 3 punktą, prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2.4. punktas numato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šių taisyklių 13.2 papunktyje nustatyta, kad projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-40-261/2019).

10147.

102Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija akcentuoja, kad galiojantys įstatymai, išskyrus Žemės įstatyme numatytas išimtys, kurios šiai nagrinėjamai bylai nėra aktualios, garantuoja teisę pastatų savininkui naudotis atitinkamu žemės sklypu, reikalingu statinio eksploatacijai, tokiu būdu užtikrinant Konstitucijos 23 straipsnio garantuojamą nuosavybės teisės neliečiamumą ir apsaugą.

10348.

104Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti, tačiau asmuo turi būti teisėtas statinių, kurie turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, savininkas.

10549.

106Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti ir nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjui priklausantys pastatai yra teisėtai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jų kadastro duomenys nustatyti 1983 m. gruodžio 10 d., iki įsteigiant parko teritoriją. Taigi atitinkamai yra visiškai teisėtas pagrindas suformuoti pareiškėjo pageidaujamą sklypą jame esantiems statiniams eksploatuoti bei šį sklypą išnuomoti pareiškėjui be aukciono (Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p.). Todėl pirmosios instancijos teismas, visiškai nepagrįstai remdamasis iš esmės vien Parko planavimo schemos sprendiniais, paneigė pareiškėjui Konstitucija ir įstatymu (t. y. aukštesnės teisinės galios aktu) įtvirtintą teisę ir esant įstatyme numatytai sąlygai – pastatų teisėtai registracijai Nekilnojamojo turto registre, padarydamas išvadą, jog aptarti Parko planavimo schemos sprendiniai numato aiškų veiklos ginčo teritorijoje pobūdį, nesietiną su jachtklubo veikla, be to, jachtklubas yra likviduotinas, naikinama poilsio įstaiga, atitinkamai, likviduotini ir naikinami jai priklausantys įrenginiai, todėl skundžiamas Direkcijos Raštas neišduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų iš esmės pagrįstas ir teisėtas. Šiuo atveju visiškai sutiktina su Savivaldybės administracijos pozicija, kad Parko planavimo schemos 3 priedo „Likviduojamos poilsio įstaigos“ nuostata nesudaro kliūčių teisės aktų nustatyta tvarka naudoti ir tvarkyti parko teritorijoje esantį Nekilnojamojo turto registre registruotą nekilnojamąjį turtą (išskyrus atvejus, kai dėl tokio turto vyksta teisminiai ginčai), taigi Parko planavimo schemoje esantis įrašas „likviduotinas“ negali apriboti pastatų valdymo ir naudojimo teisių.

10750.

108Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas faktiškai naudoja Ginčo žemės sklypą savo veiklai vykdyti (pastatai stovi nuo 1983 m.) ir toliau siekia ją plėtoti, todėl galimybė teisės aktų nustatyta tvarka naudotis valstybinės žemės sklypu, užtikrinančiu pareiškėjo nuosavybės apsaugą, išlieka.

10951.

110Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos santykių teisinis reguliavimas detalizuotas Naudojamų žemės sklypų nuomos taisyklėse. Pagal minimas taisykles (2015 m. vasario 4 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 vasario 11 d., iki 2018 m. gegužės 1 d.) parduodami ir išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Naudojamų žemės sklypų nuomos taisyklių 30 punktas nustato reikalavimus (pvz., nuomos terminus, veiklos apribojimus ir pan.), taikomus išnuomojant naudojamus žemės sklypus, tų pačių taisyklių 38 punktas – valstybinės žemės nuomos sutarčiai keliamus reikalavimus (pvz., išnuomojamame žemės sklype esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos, naujų statinių ir įrenginių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos, taip pat statinių ir (ar) įrenginių naudojimo sąlygos pasibaigus žemės nuomos terminui; specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir kiti teisės aktuose nustatyti žemės naudojimo apribojimai ir pan.). Pažymėtina, kad sutartinių santykių galimybę įtvirtina ir Parko apsaugos reglamento 2 punktas, kuriame numatyta, kad veiklą parke, be kita ko, reglamentuoja apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų parke, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepagrįstu laikytinas atsakovo argumentas, kad patenkinus pareiškėjo reikalavimus ir suformavus valstybinės žemės sklypą nuomai, pareiškėjas turėtų remontuoti pastatus, tai pailgintų jų eksploatacijos laiką ir reikštų, kad niekada nebūtų įgyvendinti galiojančios Parko planavimo schemos sprendiniai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas suteikia galimybę atsakovui Parko planavimo schemos sprendinius įgyvendinti proporcingomis siekiamam tikslui priemonėmis ir būdais, derinant tarpusavyje visuomenės ir privačius interesus bei vengiant absoliučių draudimų, neteisėtai ir nepagrįstai paneigiančių nuosavybės teisių garantijas.

11152.

112Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad atsakovui priimant skundžiamą Raštą, nebuvo užtikrintas objektyvus ir teisingas visų aplinkybių įvertinimas pagal galiojančius teisės aktus, formuluojamo sprendimo teisinis pagrįstumas konkrečiomis teisės aktų normomis (pateiktos nuorodos į abstrakčius teisės aktus), jame nurodytas faktinis pagrindas – patekimas į likviduotinų poilsio įstaigų sąrašą – nėra pagrįstas ir pakankamas atsisakyti išduoti Ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus.

11353.

114Vertindama pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Direkciją išduoti reikalavimus rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Ginčo žemės sklypui su tikslu suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą pareiškėjo pastatams eksploatuoti, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovo Rašte numatyta tik viena aplinkybė (buvimas likviduotinų poilsio įstaigų sąraše), trukdanti jam išduoti reikalavimus rengti Ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuri pripažintina neteisėtu ir nepagrįstu atsakovo atsisakymo pagrindu, taip pat į aplinkybes, kad Savivaldybės administracija, Departamentas, NŽT pareiškėjo prašymui leisti suformuoti valstybinės žemės sklypą nuomai neprieštaravo, o kitų kliūčių pareiškėjo reikalavimo patenkinimui nenustatyta, teisėjų kolegija nusprendžia įpareigoti Direkciją išduoti reikalavimus rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Ginčo žemės sklypui su tikslu suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą pareiškėjo pastatams eksploatuoti.

11554.

116Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir teisėtas, todėl yra naikinamas, o apeliacinis skundas tenkinamas ir priimamas naujas sprendimas – atsakovo Raštas naikinamas, o Direkcija įpareigojama išduoti reikalavimus rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Ginčo žemės sklypui su tikslu suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą pareiškėjo pastatams eksploatuoti.

11755.

118Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, dėl bylinėjimosi išlaidų suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Nors pareiškėjas skunde prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės teismui nepateikė išlaidų apskaičiavimą pagrindžiančių dokumentų, išskyrus informaciją apie žyminių mokesčių sumokėjimą per EPP sistemą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas yra sumokėjęs 11 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 21 Eur žyminio mokesčio už skundą pirmosios instancijos teismui. Todėl galutinį sprendimą priėmus pareiškėjo naudai, šios jo patirtos išlaidos pripažintinos pagrįstomis, įrodytomis ir priteistinomis pareiškėjui iš atsakovo.

119Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

120Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ apeliacinį skundą tenkinti.

121Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 2017 m. gegužės 24 d. raštą Nr. S-(3.1)-173 ,,Dėl projekto reikalavimų“ ir įpareigoti Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją išduoti reikalavimus rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ( - ). su tikslu suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą pareiškėjo esamiems pastatams – administraciniams pastatams ( - ), sandėliui ( - ), elingui ( - ), ūkio pastatams ( - ), kiemo ( - ) eksploatuoti.

122Priteisti iš atsakovo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ 32 Eur (trisdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

123Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Trakų miesto... 7. 2.... 8. Pareiškėjas nurodė, kad jo teritorija patenka į Trakų istorinio... 9. 3.... 10. Pareiškėjas teigė, kad per projektų rengimo, viešinimo, derinimo,... 11. 4.... 12. Pareiškėjas, remdamasis Žemės įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu... 13. 5.... 14. Atsakovas Direkcija atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutiko,... 15. 6.... 16. Atsakovas nurodė, kad vienas iš pagrindinių dokumentų, į kurį tiesiogiai... 17. 7.... 18. Atsakovas nurodė, kad pagal Parko planavimo schemos grafinės dalies (parko... 19. 8.... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo... 21. 9.... 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Savivaldybės administracija atsiliepimu į... 23. 10.... 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT informavo, kad palaiko Žemės ūkio... 25. II.... 26. 11.... 27. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu... 28. 12.... 29. Teismas nustatė, kad pareiškėjas UAB „Trakų miesto Žalgirio... 30. 13.... 31. Teismas pastebėjo, kad skundžiamas Direkcijos Raštas grindžiamas tuo, kad... 32. 14.... 33. Teismas analizavo Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį,... 34. 15.... 35. Teismas darė išvadą, kad aptarti Parko planavimo schemos sprendiniai,... 36. 16.... 37. Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia suformuoti žemės sklypą esamiems... 38. 17.... 39. Teismas nepagrįstu laikė pareiškėjo skundo argumentą, kad jam Parko... 40. 18.... 41. Teismas sprendė, kad skundžiamas Direkcijos Raštas neišduoti reikalavimų... 42. 19.... 43. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad atsakovas pažeidžia Žemės... 44. 20.... 45. Teismas nepagrįstu laikė pareiškėjo argumentą, kad atsakovo Raštas... 46. 21.... 47. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai, jog atsakovas taiko skirtingus... 48. 22.... 49. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Direkcijos Raštas neišduoti žemės... 50. III.... 51. 23.... 52. Pareiškėjas UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ apeliaciniame... 53. 24.... 54. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Parko planavimo schemos 3 priede... 55. 25.... 56. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į jo vertinimu aktualias dvi Lietuvos... 57. 26.... 58. Pareiškėjo vertinimu, teismas neištyrė visų įrodymų ir padarė... 59. 27.... 60. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Ginčo žemės sklypo priskyrimas prie... 61. 28.... 62. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Parko planavimo schemoje net nėra... 63. 29.... 64. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog kiti Direkcijos sprendimai nėra... 65. 30.... 66. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, pabrėžia, kad minėtos... 67. 31.... 68. Atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepime į... 69. 32.... 70. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas jam šiuo metu nuosavybės... 71. 33.... 72. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas siekia teikti su vandens transportu,... 73. 34.... 74. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodytose LAT bylose buvo... 75. 35.... 76. Dėl įrodymų vertinimo atsakovas teigia, jog pareiškėjo nurodytame Žemės... 77. 36.... 78. Atsakovas pažymi, kad visoje teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra... 79. 37.... 80. Atsakovas nurodo, kad Parko planavimo schemos sprendiniai yra taikomi veiklai... 81. 38.... 82. Dėl skirtingos atsakovo pozicijos kitų įstaigų atžvilgiu, atsakovas... 83. 39.... 84. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 85. Teisėjų kolegija... 86. IV.... 87. 40.... 88. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Direkcijos Rašte įforminto sprendimo... 89. 41.... 90. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas siekia suformuoti Ginčo žemės... 91. 42.... 92. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl Ginčo... 93. 43.... 94. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje žemė vertinama kaip visuotinė vertybė,... 95. 44.... 96. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.551... 97. 45.... 98. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad valstybinė... 99. 46.... 100. Pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir... 101. 47.... 102. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija... 103. 48.... 104. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių... 105. 49.... 106. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti ir nėra ginčo dėl faktinės... 107. 50.... 108. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas... 109. 51.... 110. Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos santykių teisinis... 111. 52.... 112. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad... 113. 53.... 114. Vertindama pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Direkciją išduoti... 115. 54.... 116. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 117. 55.... 118. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41... 119. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 120. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Trakų miesto Žalgirio... 121. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d.... 122. Priteisti iš atsakovo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos... 123. Sprendimas neskundžiamas....