Byla A-525-1471-13
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ūrus“ ir Ko su skundu (I t., b. l. 2?9) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – ir Departamentas) vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti 2012 m. sausio 2 d. UAB „Ūrus“ prašymą Nr. 1 „Dėl paraiškos dėl TIPK leidimo Nr. TU(2)-65 sudėtinės dalies (Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano turinio) koregavimo“ (toliau – ir Prašymas) ir koreguoti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. TU(2)-65 (toliau – ir Leidimas) dalį, patikslinant Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano (toliau – Planas) pagrindinės lentelės 6 skiltį „Išlaidos, Lt“.

6Nurodė, kad pareiškėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-330 išdėstyta nauja redakcija) patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 60?62 punktais, kreipėsi į atsakovą, prašydamas koreguoti Leidimo dalį, patikslinant Plano skiltį „Išlaidos, Lt“. Prašymas patikslinti išlaidas pagrįstas pakitusiomis atliekų tvarkymo kainomis lyginant jas su buvusiomis Leidimo išdavimo metu. Atsakovas nurodė pateikti papildomą informaciją, kurią pareiškėjas pateikė, pagrįsdamas ir išsamiai paaiškindamas kuo remiantis apskaičiuotos išlaidos. Atsakovas 2012 m. vasario 14 d. raštu informavo pareiškėją, kad kainos nėra pagrįstos ir kelia įtarimą ar jos realios, pareikalauta pateikti dokumentus, pagrindžiančius atliekų tvarkymo kaštus, nurodyta, kad to nepadarius iki 2012 m. kovo 1 d. Leidimas bus panaikintas, kas iš esmės lemtų pareiškėjo veiklos sustabdymą. Pareiškėjas pateikė prašomus dokumentus, tačiau ir 2012 m. vasario 23 d. raštu pakartotinai paprašius skubiai suderinti Prašymu pateiktą atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą, joks atsakymas nebuvo gautas. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas taip vilkina atlikti jam priklausančius veiksmus, jo atliekami veiksmai neteisėti ir nepagrįsti. Pažymėjo, kad remiantis Taisyklių 63 punktu, atsakovas per 30 dienų nuo prašymo priėmimo dienos turėjo išduoti Leidimą. Tačiau šiuo atveju atsakovas ne tik nesuderino Leidimo sudedamosios dalies, bet ir pavėluotai, praėjus daugiau nei 30 dienų nuo Prašymo padavimo dienos, pateikė informaciją, kad Leidimo koreguoti neketina. Pažymi, kad tai nėra vienintelis kartas, kai atsakovas neišnagrinėja pareiškėjo skundų. Nurodė, kad atsakovas nesilaiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 362 straipsnyje nustatytų principų: nepaaiškino kuo netinkami pareiškėjo pateikti išlaidų paskaičiavimai, tai pareiškėjui leido daryti išvadą, kad atsakovas nėra tinkamai su jais susipažinęs; reikalavo pateikti informaciją kuri gali pažeisti kituose teisės aktuose nustatytus konfidencialumo reikalavimus (sutartis su klientais). Taigi atsakovas nepakankamai vertino pareiškėjo pateiktą informaciją, tuo pačiu reikalaudamas pateikti informaciją, laikoma komercine (gamybine) paslaptimi.

7Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į skundą (I t., b. l. 71?74) prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

8Nurodė, kad 2012 m. kovo 2 d. Departamentas priėmė sprendimą dėl pareiškėjui išduoto Leidimo panaikinimo, todėl pareiškėjo reikalavimas išnagrinėti Prašymą nenagrinėtinas administraciniame teisme, nes, net išnagrinėjus pareiškėjo skundą ir priėmus sprendimą, bylinėjimosi procesas būtų beprasmins, nes pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis faktiškai nepasikeistų. Be to, pareiškėjas netinkamai interpretuoja teisės aktus, nes pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir po jo neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. Tai reiškia, kad įmonė turi turėti draudimo kompanijos ar banko garantą, užtikrinantį atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų saugojimo, naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 11 str. 1 ir 3 d.). Kadangi pareiškėjas nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. veiklą vykdė be garantijos, Leidimas jam panaikintas. Toks sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nelaikytinas nepagrįsta ir neproporcinga priemone, nes pareiškėjas ne kartą buvo įspėtas, kad turi turėti garantiją, kad tai, skirtingai nei suprato pareiškėjas, nėra tas pats, kas civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Paaiškino, kad į pareiškėjo 2012 m. vasario 23 d. raštą, skirtingai nei teigia pareiškėjas, buvo atsakyta 2012 m. kovo 1 d. raštu. Dėl pareiškėjo argumento, kad nesilaikyta 30 dienų termino nuo prašymo priėmimo dienos Leidimui koreguoti, pažymėjo, kad Taisyklių 63 punkte nustatytas terminas siejamas ne su prašymo koreguoti leidimą gavimo data, su paraiškos leidimo koregavimui priėmimo data, t. y. sprendimas dėl paraiškos priėmimo priimamas tik tada, kai paraiška atitinka teisės aktų reikalavimus ir jau pateikti visi pagal taisykles būtini duomenys, dokumentai, papildomi dokumentai, kurie būtini tinkamam paraiškos išnagrinėjimui ir sprendimo dėl leidimo išdavimo priėmimui.

9II.

10Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 4 d. sprendimu (III t., b. l. 172?177) pareiškėjo UAB „Ūrus“ ir Ko skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė kaip nepagrįstą.

11Teismas rėmėsi ATĮ 11 straipsniu, pažymėjo, kad teisės aktai atliekų turėtojams ir tvarkytojams nustato imperatyvą gauti Leidimą, kuris suteikia teisę eksploatuoti visą įrenginį ar jo dalį, nustatant tam tikras sąlygas, atitinkančias Taisyklių reikalavimus. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, Planas laikytinas specifine Leidimo dalimi, kuriam taikomi atitinkami reikalavimai. Plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarka įtvirtinta Tvarkoje. Remdamasis Tvarkos 18, 5 ir 6 punktais, teismas darė išvadą, kad Tvarkos 6 punkte nustatyti reikalavimai planui būtini, todėl teikiant planą derinimui, jie turi būti nurodyti. Atkreipė dėmesį, kad Tvarkos 6.7 punktas nurodo, kad plane turi būti Tvarkos 6.4-6.6 punktuose numatytų priemonių įgyvendinimo grafikas ir sąmata. Pagal terminų žodyną, sąmata – tai būsimų sąnaudų, išlaidų apskaičiavimas, sąrašas. Iš to teismas darė išvada, kad parengtame Plane turi būti pateiktos ne tik reikalaujamų išlaidų sumos, tačiau ir šių išlaidų apskaičiavimas. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju matyti, kad bendrovė koreguojamo Plano pagrindinės lentelės 6 skiltyje „Išlaidos, Lt“ nurodė tik išlaidų sumą, jos nepagrįsdama jokiais skaičiavimais, kai tuo tarpu 2009 metais suderintame Plane pateiktas išlaidų paskaičiavimas. Be to, iš byloje esančios rašytinės medžiagos teismas darė išvadą, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Aplinkos ministerija), kaip aplinkos politiką Lietuvoje formuojantis subjektas, taip pat laikosi pozicijos, jog atliekų tvarkymo išlaidos, numatytos Plane, turi būti realios ir pagrįstos, todėl atmetė kaip nepagrįstas pareiškėjo atstovų argumentas, kad Departamentas, reikalaudamas Plane nurodytų išlaidų pagrindimo, nepagrįstai reikalauja perteklinės informacijos, kuri laikytina komercine Bendrovės paslaptimi, juolab, kad Taisyklių 22 punktas įtvirtina teisę Departamentui reikalauti veiklos vykdytojo pateikti daugiau duomenų ir informacijos, jei pateiktų duomenų nepakanka Leidimo sąlygoms nustatyti. Teismas įvertino ir tai, kad Aplinkos ministerija 2012 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. (17-2)-D8-9907 „Dėl atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano“, be kita ko, nurodė, kad Departamentas gali ir turi teisę iš atliekas tvarkančios įmonės pareikalauti pagrįsti ir kitaip įrodyti, kad atliekos bus sutvarkytos Plane nurodytais tvarkymo įkainiais, o tokiu atveju, jei įmonė nepateikė ar atsisakė pateikti reikalaujamą informaciją, be kurios negalima daryti išvados, kad bus užtikrintas Plano įgyvendinimas, galėtų būti svarstomas klausimas dėl Plano nederinimo. Teismas pažymėjo, kad veiklos vykdytojo (Bendrovės) komercinę paslaptį sudarančios informacijos pateikimą Departamentui nustato Taisyklių 21 punktas, kuriame numatyta, kad veiklos vykdytojas gali nurodyti, kokius duomenis jis laiko komercine paslaptimi. Tokia informacija neįrašoma į paraišką, bet pateikiama specialiame voke ir privalo būti saugoma Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Bendrovė tik deklaratyviai savo raštuose nurodo, kad negali pateikti Departamento reikalaujamos informacijos, nes tai laikytina Bendrovės komercine paslaptimi, nors, kaip minėta, tokios informacijos pateikimą Departamentui reglamentuoja Taisyklių 21 punktas. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytą Tvarkoje įtvirtintą Plano rengimo ir derinimo teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatavo, kad Departamentas, gavęs Bendrovės prašymą koreguoti Planą, turėjo teisę ir pagrindą pareikalauti papildomų duomenų ir informacijos, pagrindžiančios Plane nurodytų išlaidų pagrįstumą ir tokiais savo veiksmais įgaliojimų neviršijo.

12Dėl pareiškėjo argumento, dėl praleisto 30 dienų termino, teismas pažymėjo, kad Tvarkos 9 punkte nustatyta, kad Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas per 30 dienų nuo dokumentų gavimo dienos išnagrinėja Planą ir raštu informuoja įmonę apie pritarimą pateiktam Planui <...> arba nurodo konkrečius trūkumus, dėl kurių Planui nepritaria. Byloje nustatyta, kad Departamentas, išnagrinėjęs Bendrovės 2012 m. sausio 2 d. prašymą dėl Plano koregavimo, 2012 m. sausio 6 d. raštu Nr. (6.1)-s-32A pranešė, jog negali išnagrinėti Plano, kadangi trūksta informacijos apie priduodamų atliekų kainas bei paprašė pateikti papildomą informaciją, įrodančią atliekų pridavimo, eksporto kaštus. Papildomos informacijos pakartotinai pareikalauta 2012 m. vasario 14 d. raštu Nr. (8.23)-s-256A . Teismas nurodė, kad iš aukščiau nurodytos teisės akto nuostatos akivaizdu, jog Departamentas raštu privalo pranešti įmonei apie tai, ar pritaria pateiktam Planui, arba nurodyti trūkumus, dėl kurių negali Planui pritarti, tačiau nėra reikalaujama priimti sprendimą kaip administracinį aktą, todėl atmestas pareiškėjo atstovų argumentas, kad Departamentas būtinai privalėjo priimti administracinį aktą – sprendimą, kaip to reikalauja VAĮ 8 straipsnio nuostatos. Teismas pažymėjo, kad Tvarka laikytina specialiuoju teisės aktu, reglamentuojančiu Plano rengimui, derinimui ir įgyvendinimui taikomus reikalavimus, todėl būtent Tvarkos nuostatų taikymui suteikiamas prioritetas lyginant su VAĮ nustatytais reikalavimais.

13Teismas atmėtė ir pareiškėjo argumentus, kad Departamentas yra šališkas Bendrovės atžvilgiu, todėl priima neteisėtus sprendimus. Pažymėjo, kad VAĮ įtvirtintas pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo institutas (Įstatymo 25 straipsnis), kuriame vienas iš nušalinimo ar nusišalinimo pagrindų yra, kai pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad Bendrovė dar 2012 metų pradžioje suabejojo Departamento direktoriaus objektyvumu, tačiau teisės aktuose įtvirtinta teise pareikšti nušalinimą iki šiol nesinaudojo. Be to, byloje nėra jokių duomenų, liudijančių, kad visi Departamento pareigūnai būtų šališki pareiškėjo atžvilgiu ir dėl to priiminėtų neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, todėl byloje reiškiamas nepasitikėjimas Departamento pareigūnų neobjektyvumu ir šališkumu vertintas kaip pasirinkta gynybos priemonė.

14Dėl išvardintų motyvų teismas laikė, kad Departamentas, pareikalaudamas iš Bendrovės pateikti Plane nurodytų išlaidų pagrįstumą, veikė pagrįstai ir teisėtai, laikydamasis Tvarkoje nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Departamentą suderinti pateiktą koreguoti Planą atmestas kaip nepagrįstas.

15III.

16Pareiškėjas UAB „Ūrus“ ir Ko pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 180?184), kuriuo prašo panaikinti 2013 m. sausio 4 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Ūrus“ ir Ko skundą tenkinti ir įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti 2012 m. sausio 2 d. UAB „Ūrus“ ir Ko prašymą Nr. 1 „Dėl paraiškos dėl TIPK leidimo Nr. TU(2)-65 sudėtinės dalies (atliekų tvarkymo nutraukimo plano turinio) koregavimo“ ir koreguoti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. TU(2)-65 dalį, patikslinant Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano pagrindinės lentelės 6 skiltį „Išlaidos, Lt“.

17Apeliaciniame skunde nurodo:

181) Departamentas, reikalaudamas įrodyti atliekų tvarkymo kaštus, veikė ultra vires. Remiasi ATĮ 11 straipsnio 2 dalimi, Tvarkos 6, 8-10 punktais ir iš šio teisinio reguliavimo daro išvadą, kad nei ATĮ, nei Tvarkoje, nei Taisyklėse nėra įtvirtintos pareigos kartu su Planu Departamentui pateikti kokius nors kitus dokumentus, pagrindžiančius Plane nurodytus duomenis, sutartis su atliekų tvarkytojais, pavojingų atliekų tvarkymo veiklą vykdančių Lietuvos ir/ar užsienio įmonių apklausų ir panašiai. Tad Departamento atsisakymas derinti Planą, motyvuojant nepakankamu atliekų sutvarkymo išlaidų nepagrindimu, neteisėtas. Tai, pareiškėjo vertinumu patvirtina ir Specialiųjų tyrimo tarnybos įvertinimas, pateiktas 2012 m. gruodžio 3 d. rašte. Teismas nepagrįstai rėmėsi Taisyklių 22 punktu, numatančiu, kad Departamentas turi teisę pareikalauti pateikti daugiau duomenų ir informacijos, nei to reikalauja Taisyklių 16, 17, 20 punktai, jei duomenų nepakanka leidimo sąlygoms nustatyti, bei Taisyklių 21 punktu. Pažymi, kad Taisyklės reglamentuoja Leidimo išdavimo, atnaujinimo, koregavimo ir panaikinimo tvarką, tuo tarpu Plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarka nustatyta Tvarkoje, tad Taisyklių nuostatos nagrinėjamu atveju išvis netaikytinos. Atkreipia dėmesį, kad Taisyklių 20.7 punktas, numatęs, kad gaunant leidimą, turi būti pateiktos sutartys su atliekų tvarkytojais neteko galios 2006 metais. Taip pat pažymi, kad 2009 metais, derinant pirminį Planą, Departamentas nereikalavo jokių išlaidų pagrindimo, to taip pat nereikalaujama iš kitų veiklos vykdytojų.

192) Pareiškėjo pateiktas planas atitinka visus ATĮ 11 straipsnio 2 dalies ir Tvarkos 6 punkto turinio reikalavimus. Departamentas savo raštuose nebuvo nurodęs jokių kitų Plano turinio trūkumų, išskyrus reikalavimą nurodyti atliekų tvarkymo kaštus. Be to, teiginys, kad pareiškėjas Plano pagrindinės lentelės 6 skiltyje „Išlaidos, Lt“ nurodė tik išlaidų sumą, bet jos nepagrindė skaičiavimais, tuo tarpu 2009 metais pateiktame Plane išlaidų paskaičiavimas buvo pateiktas, nurodytas tik teismo, tačiau ne Departamento. Be to, pastarasis teismo argumentas neteisingas, nes išlaidų suma (sąmata) pateikta Plano 3 lentelėje, 2 lentelės pabaigoje, o pagrindinės lentelės 6 skilties skaičiavimai yra akivaizdūs – didžiausio vienu metu leidžiamo saugoti atliekų kiekio ir atliekų sutvarkymo įkainio sandauga. Nei teismas, nei Departamentas neįvertino aspekto, kad 2009 metų Plane atliekų tvarkymo išlaidos paskaičiuotos taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1013/2006 numatytos garantijos arba laidavimo draudimo sumos apskaičiavimo ir derinimo, garantijos ir laidavimo dokumentų pateikimo ir grąžinimo tvarkos apraše nurodytą finansinės garantijos sumos apskaičiavimo formulę, taikomą išvežant atliekas į užsienio valstybes. Tačiau ji neprivalo būti taikoma skaičiuojant Plane numatytų priemonių kaštus ir garantijos sumą, nes tai du skirtingi dokumentai. Akcentuoja, kad Planas yra laisvos formos dokumentas, kuris turi atitikti teisės aktų reikalavimus, tačiau jo formą, išdėstymo struktūrą, apskaičiavimo metodikas ir kita pasirenka pats veiklos vykdytojas. Už tai, kad pareiškėjas taikė tokį skaičiavimo būdą, kokį galėjo pasirinkti, jam negali būti taikomos sankcijos, Departamentas turi vertinti turinio išpildymo sąlygas.

203) Plane nurodytos atliekų sutvarkymo išlaidos realios ir pagrįstos. Pagal Tvarkos 9 punktą, išnagrinėjęs pateiktą Planą, Departamentas turėjo raštu informuoti pareiškėją apie pritarimą Planui arba nurodyti konkrečius trūkumus, dėl kurių jam nepritaria, tačiau Departamento pateikti motyvai visiškai nepagrįsti, nemotyvuoti, neaiškūs, nesuprantami, nepagrįsti teisės aktais. Be to, pagal Tvarkos 7 ir 21 punktus, už Plane nurodytų priemonių įgyvendinimo sąmatą ir jame numatytų priemonių įgyvendinimą atsakingas įmonės vadovas, tad nėra pagrindo abejoti šių išlaidų teisingumu ir pagrįstumu.

214) Departamentas, derindamas Planą, buvo neobjektyvus ir šališkas. Teismas neįvertino 2012 m. rugsėjo 12 d. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos priimto sprendimo Nr. KS-98, kuriame be kita ko nuspręsta, kad Departamento direktorius R. V., tvirtindamas patikrinimų planus, pasirašinėdamas raštus bei kitus tarnybinius dokumentus dėl UAB „Ūrus“ ir Ko, kurioje dirba jo sūnus, bei turėdamas ginčą su minėta bendrove, nevykdė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų. Minėtame sprendime nurodyta, kad R. V. negali būti objektyvus ir nešališkas, atlikdamas savo tarnybines pareigas, spręsdamas klausimus, susijusius su UAB „Ūrus“ ir Ko. Kadangi Departamento direktorius R. V. tiesiogiai dalyvavo Plano derinimo procese, tiek jis pats, tiek visas Departamentas nebuvo objektyvūs ir nešališki, sprendžiant pareiškėjo Prašymą dėl Plano koregavimo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nėra pasinaudojęs teisės aktuose nustatyta nušalinimo teise. Prašymas dėl Departamento nušalinimo pateiktas 2012 m. lapkričio 20 d., tačiau iki šiol nėra išspręstas. Be to, atkreipia dėmesį, kad pareigūnas ar tarnautojas, turi pareigą nusišalinti pats, nepriklausomai nuo suinteresuoto asmens pareiškimo.

22Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 8?12) prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti 2013 m. sausio 4 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą.

23Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia šiuos argumentus:

241) pareiškėjas, dėstydamas ginčo esmę nutylėjo svarbius, jam nepalankius aspektus. Reikalavimą turėti garantiją arba draudimo liudijimą, įmonei nustato ne tik poįstatyminiai teisės aktai, bet ir įstatymai. 2009 metais Departamentas pareiškėjui išdavė Leidimą, kartu patvirtino Planą, buvo pateikta garantija sumai nurodytai suderintame plane. Pareiškėjo turėtos garantijos galiojimas baigėsi 2010 m. rugsėjo 22 d., tad įmonė per 6 savaites iki garantijos galiojimo pabaigos turėjo Departamentui pateikti naują garantiją ar pratęsti turėtą, tačiau to nepadarė. Departamentas ne kartą rašė pareiškėjui privalomus nurodymus, ragino pateikti garantiją, įspėjo, kad jos nepateikus, Leidimas bus panaikintas, pareiškėjas buvo baustas dėl pakartotinio privalomojo nurodymo neįvykdymo, byla buvo nagrinėta Utenos rajono apylinkės ir Panevėžio apygardos teismuose. Tuo tarpu pareiškėjas, siekdamas išvengti garantijos pateikimo ir Leidimo panaikinimo, atsakydamas į įspėjimą, pateikė Prašymą dėl Plano koregavimo.

252) Gavęs Prašymą Departamentas 2012 m. sausio 6 d. rašte pareiškėjui nurodė, kad pateikto Plano išnagrinėti negali, nes trūksta duomenų apie priduodamų atliekų kainas. Gavęs pareiškėjo 2012 m. sausio 10 d. raštą, Departamentas darė išvadą, kad pareiškėjas nelinkęs bendradarbiauti (nurodė, kad prašoma pateikti informacija – komercinė paslaptis, nors Taisyklių 21 p. numato tvarką, kaip tokia informacija pateikiama ir kaip turi būti saugoma), todėl kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydamas suteikti metodinę pagalbą įvertinant, ar Plane nurodyti atliekų sutvarkymo kaštai realūs priimant sprendimą dėl Plano derinimo. Sužinojęs apie Departamento kreipimąsi į Aplinkos ministeriją, pareiškėjai jai pateikė savo paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, kurių Departamentui nebuvo ir nėra pateikęs. Aplinkos ministerija, įvertinusi ir minėtus duomenis, nurodė, kad atliekų tvarkymo išlaidos turi būti realios ir pagrįstos, nes garantijoje ar laidavimo draudimo sutartyje numatytomis lėšomis užtikrinamas Plane numatytų priemonių finansavimas. Atsižvelgiant į tai, atsakovas pareiškėjui nurodė, pareiškėjui konkretų trukumą – nerealias ir nepagrįstas Plane numatytas atliekų tvarkymo išlaidas ? tačiau jos nebuvo pagrįstos, tad Departamentas atsisakė Planą koreguoti, o nepateikus Garantijos pagal galiojantį Leidimą, Leidimas 2012 m. kovo 2 d. buvo panaikintas.

263) Teisės aktai suteikia Departamentui teisę iš atliekas tvarkančios įmonės reikalauti pagrįsti ar kitaip įrodyti, kad atliekos bus sutvarkytos Plane nurodytais įkainiais, atitinkamai juridiniai ir fiziniai asmenys turi tokią informaciją teikti. Priešingu atveju, kiltų reali grėsmė, kad įmonei bankrutavus ar dėl kitų priežasčių turint nutraukti veiklą, valstybė patirtų didelių nuostolių, turėdama sutvarkyti likusias atliekas. Tai leidžia nesutikti su pareiškėjo teigiu, kad Departamentui suteikta tik formalūs dalyvavimo rengiant Planą įgaliojimai. Pareiškėjas klaidingai nurodo, kad 2009 metais, derinant pirminį Planą, Departamentas nereikalavo pateikti išlaidų pagrindimo. Pastarajame Plane buvo pateiktas detalus išlaidų pagrindimas, o pateiktame koreguoti Plane galutinė suma nedetalizuota. Pažymi, kad visos kitos įmonės pateikė detalų išlaidų pagrindimą, todėl Departamentas nepagrįstai kaltinamas neobjektyvumu. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas Plane nurodė įkainius, kelis ar net dešimtis kartų mažesnius nei savo planuose nurodė kitos Utenos regione veikiančios įmonės. Taip pat pažymi, jog prieš pateikdamas atsakymą pareiškėjui, Departamentas papildomai kreipėsi į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – ir Kauno RAAD), kurio kontroliuojamoje teritorijoje pareiškėjas taip pat turi atliekų tvarkymo aikštelę, ir sužinojo, kad Kauno RAAD pareiškėjas pateikė ženkliai didesnius atliekų tvarkymo įkainius, be to, Kauno RAAD pareiškėjas pateikė laidavimo draudimo sutartį. Taigi, atsakovo prašymas pateikti papildomus duomenis buvo pagrįstas.

274) Pareiškėjo pateiktame UAB „Atliekų tvarkymo centras“ pasiūlyme, kuriuo pareiškėjas įrodinėja teigiamą pavojingų atliekų rinkos vertę, pateikti įkainiai pridavimo tų atliekų, kurių didžiosios dalies pareiškėjo Leidime nėra, be to, tai įkainiai Lietuvoje, o ši bendrovė vykdo eksportą į užsienio šalis, tad kaina didėja.

285) Pareiškėjo teiginiai dėl Departamento bei jo direktoriaus nešališkumo nepagrįsti, nes direktorius tiesiogiai nedalyvauja Plano derinimo procese. Tai patvirtina Departamento struktūra ir Departamento tarnautojų funkcijos. Vadovas, rašydamas siunčiamų dokumentų nukreipimus, neduoda nurodymų, kaip kompetentingas pareigūnas turėtų atlikti užduotį ir pavedimą.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV.

31Apeliacinis skundas atmestinas.

32Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo pareiškėjui su Prašymu kreipusis į atsakovą prašant koreguoti Leidimo dalį – Planą.

33Leidimas yra dokumentas, kurį turi gauti kiekviena įmonė ketinanti atlikti atliekų apdorojimą, bei kiekviena įmonė, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikanti ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus (ATĮ 6 str. 1 d.).

34Leidimai išduodami tik toms atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus (ATĮ 6 str. 2 d.).

35ATĮ 11 straipsnio 2 dalis numato, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Jame turi būti numatyta: 1) didžiausias leidžiamas įmonėje laikyti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos; 2) atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos; 3) atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos; 4) šios dalies 1–3 punktuose numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pavojingas atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas, kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų. Dokumentai, patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko garantijos suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

36ATĮ įgyvendinančių ir minėto įstatymo prasme lex specialis esančių Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (2005 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. D1-330 redakcija) IV dalies „Paraiškos leidimui gauti reikalavimai“ 16 punkte, apibrėžiančiame kas turi būti nurodyta paraiškoje leidimui gauti, numatyta, kad atliekas naudojančios ir/ar šalinančios įmonės, taip pat įmonės, kurios surenka ir/ar gamina bei saugo pavojingas atliekas ilgiau kaip tris mėnesius, o nepavojingas – ilgiau kaip 1 metus nuo jų susidarymo turi pateikti Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą, parengtą aplinkos ministro nustatyta tvarka (16.22 p.).

37Taigi, planas yra viena iš privalomų dokumentų, kurie turi būti pateikti teikiant paraišką leidimui gauti. Nagrinėjamu atveju leidimas pareiškėjui jau buvo išduotas ir pareiškėjas siekė jį (jo dalį ? Planą) koreguoti. Šiuo aspektu aktualus Taisyklių 62 punktas, kuriame numatyta, kad koreguojama tik ta Leidimo dalis, dėl kurios atsirado pareiga iš dalies keisti Leidimo sąlygas. Teikdamas prašymą Leidimui koreguoti, veiklos vykdytojas prideda atitinkamos Leidimo dalies paraiškos dalį, parengtą pagal šių Taisyklių reikalavimus, bei Leidimo sąlygoms nustatyti reikalingą informaciją ir papildomus duomenis. Taigi, siekdamas koreguoti Leidimo dalį ? Planą, pareiškėjas turėjo vadovautis analogiškais reikalavimais Planui, kaip ir teikiant jį kartu su paraiška Leidimui gauti.

38Aptartose teisės aktuose minėta aplinkos ministro nustatyta tvarka, pagal kurią turi būti rengiami atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planai, nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 patvirtintoje Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkoje.

39Tvarkoje nustatyta, kad Įmonė turi turėti Leidimo dalį, reglamentuojančią atliekų susidarymą ir tvarkymą, parengtą ir pagal šioje Tvarkoje nustatytus reikalavimus suderintą Planą, banko garantiją ar draudimo liudijimą (polisą), patvirtinantį galiojančią Plane numatytų priemonių įgyvendinimo laidavimo draudimo sutartį (5 p.). Tvarkos 6 punkte detalizuojama, jog plane turi būti: įmonės pavadinimas, kodas, adresas, telefono ir fakso numeris, elektroninio pašto adresas (6.1. p.); nurodyta vykdoma atliekų tvarkymo veikla (-os) (atliekų saugojimas, naudojimas, šalinimas) (6.2. p.); saugomų, naudojamų ir (ar) šalinamų atliekų kodai pagal [4.3] pateiktą atliekų sąrašą (6.3. p.); didžiausias planuojamas saugoti atliekų kiekis (tonomis). Nurodomi kiekvienos atliekos didžiausi planuojami saugoti kiekiai (tonomis), jų sutvarkymo būdai šios Tvarkos 3 punkte nurodytu atveju (saugomų atliekų perdavimas atliekas tvarkančioms (-iai) įmonėms (-ei)), priemonės ir išlaidos (6.4. p.); atliekų saugojimo, naudojimo ir (ar) šalinimo įrenginių uždarymo bei sutvarkymo būdai, priemonės ir išlaidos (6.5. p.); atliekų saugojimo, naudojimo ir (ar) šalinimo įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos (6.6. p.); Tvarkos 6.4–6.6 punktuose numatytų priemonių įgyvendinimo grafikas ir sąmata (6.7. p.); Įmonės įsipareigojimas šios Tvarkos 3 punkte nurodytu atveju raštu pranešti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – ir RAAD) apie Plane numatytų priemonių įgyvendinimo pradžią ir pabaigą (6.8. p.).

40Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl vieno aspekto ? ar pareiškėjo Plane, kurį pareiškėjas siekia koreguoti, pateikti duomenys apie atliekų tvarkymo išlaidas yra pakankamai išsamūs, kad juos būtų galima vertinti kaip Plane pateiktą sąmatą.

41Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (Lietuvių kalbos institutas; redaktorių kolegija Stasys Keinys [et al.]. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, p. 673) taip pat ir internetinis terminų žodynas (www.zodynas.lt) sąvoką „sąmata“ apibrėžia kaip būsimų sąnaudų, išlaidų apskaičiavimą, sąrašą. Tai leidžia daryti išvadą, kad pateiktame Plane turi būti nurodytas ne tik konkrečios tam tikrų rūšių (kategorijų) atliekų tvarkymo išlaidos, sumos, tačiau ir jų apskaičiavimas, pagrindimas.

42Nagrinėjamu atveju, kartu su Prašymu koreguoti Leidimą pateikto Plano pagrindinėje lentelėje 6 grafoje „Išlaidos, Lt“ nurodytos tik konkrečios sumos už tam tikrų atliekų rūšių tvarkymą, nepagrindžiant šių sumų apskaičiavimo.

43Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo 2009 metais teiktame Plane (I t., b. l. 173?191), kuriuo pagrindu ir buvo išduotas Leidimas, pareiškėjas Plano duomenų apie saugomas atliekas lentelės 6 grafoje „Išlaidos, Lt“ buvo nurodęs išlaidų apskaičiavimo formulę ((E x B+A) x F+D, kai E yra transporto išlaidos (Lt/tkm), B – vežimo atstumas nuo sintėjimo iki gavėjo, A – šalinimo kaina (su tara), F – kiekis (tonos); D – draudimas (Lt/t)) ir ties kiekviena atliekų rūšimi nurodęs detalų jos tvarkymo išlaidų paskaičiavimą. Tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas žinojo, kokie reikalavimai keliami Planui, kokie duomenys jame turi būti pateikti, galėjo tokius duomenis pateikti ir juos pateikė, skirtingai, nei šiuo metu, nevertindamas, kad tai komercinė paslaptis ar pertekliniai duomenys.

44Tai, kad šie duomenys yra reikalingi ir nėra perteklinė, atsakovo nepagrįstai prašyta pateikti informacija, patvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos aplinkos politiką formuojančio subjekto, pozicija išdėstyta 2012 m. vasario 10 d. rašte Nr. (17.2)-D8-1397 (I t., b. l. 94; III t., b. l. 4) bei 2012 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. (17-2)-D8-9907 (III t., b. l. 162?163). Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Taisyklių 21 ir 22 punktai numato, kad veiklos vykdytojas gali nurodyti, kokius duomenis jis laiko komercine (gamybine) paslaptimi. Tokia informacija neįrašoma į paraišką, bet pateikiama specialiame voke ir privalo būti saugoma RAAD teisės aktų nustatyta tvarka. Veiklos vykdytojo kaip komercinė (gamybinė) paslaptis nurodyti duomenys negali būti platinami ar kitaip pateikiami tretiesiems asmenims be raštiško veiklos vykdytojo sutikimo (21 p.). RAAD turi teisę pareikalauti veiklos vykdytojo pateikti daugiau duomenų ir informacijos, negu to reikalaujama šių Taisyklių 16, 17, 20 punktuose, jeigu pateiktų duomenų nepakanka Leidimo sąlygoms nustatyti (22 p.). Taigi, net jei pareiškėjas pagrįstų savo teiginius, kad išsamūs duomenys apie atliekų tvarkymo išlaidas reikštų komercinės paslapties atskleidimą, tokia informacija, nors ir neįrašant jos į Planą, vis tiek turėtų būti pateikta atsakovui atskirame voke, kad atsakovas, įvertintų jų pagrįstumą ir galėtų nustatyti Leidimo sąlygas, o minėtas Taisyklių 22 punktas patvirtina, kad atsakovas, prašydamas pateikti tokią informaciją, savo kompetencijos ribų neperžengė.

45Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Taisyklių nuostatomis, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma tik Tvarka, nepagrįstas.

46Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės išdavimo atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės yra bendresnis teisės aktas, nustatantis būtent leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo tvarką. Tuo tarpu Plano, kaip vienos iš Leidimo sudedamųjų dalių, rengimas, derinimas ir įgyvendinimas nustatytas Tvarkoje. Tad, tais aspektais, kurių Tvarka nereglamentuoja (šiuo atveju – duomenų, pagrindžiančių skaičiavimus, kurie, pareiškėjo teigimu, yra konfidenciali informacija, bei kitos RAAD prašomos informacijos, reikalingos tinkamam jų funkcijų atlikimui, pateikimas) reglamentuojami būtent Taisyklių nuostatomis.

47Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas, gavęs pareiškėjo Prašymą koreguoti Leidimo dalį – Planą, kuriame nurodytos kur kas mažesnės atliekų tvarkymo išlaidos, nei 2009 metais patvirtinama plane, 2012 m. sausio 6 d. raštu Nr. (6.1)-s-32A (I t., b. l. 43) pagrįstai nurodė, kad pateikto Plano koregavimo išnagrinėti negali, nes trūksta informacijos apie priduodamų atliekų kainas ir prašė pateikti papildomą informaciją, įrodančią atliekų pridavimo, eksporto kaštus. Pareiškėjui nurodžius priežastis dėl kurių atliekų tvarkymo išlaidos sumažėjo (I t., b. l. 44?46), tačiau nepateikus konkrečių duomenų, kurie atsakovui leistų spręsti apie Plane tokių išlaidų pagrįstumą ir realumą, nurodžius, kad atliekų priėmimo kainos negali būti pateiktos, nes tai konfidenciali komercinė įmonės informacija, atsakovas taip pat pagrįstai 2012 m. vasario 14 d. raštu Nr. (8.23)-s-256A (t. I, b. l. 47) prašė pareiškėjo iki 2012 m. kovo 1 d. pateikti dokumentus, pagrindžiančius atliekų tvarkymo kaštus, nurodė, kokie konkrečiai dokumentai galėtų būti pateikti, bei kad nepateikus tokių dokumentų, pateiktas Planas nebus derinamas. Pareiškėjui dokumentų, pagrindžiančių atliekų tvarkymo kaštus, nepateikus, atsakovas neturėjo ne tik pareigos, tačiau ir teisės Planą koreguoti. Priešingu atveju Departamentas neįgyvendintų savo funkcijos užtikrinti, kad įmonei bankrutavus ar dėl kitų priežasčių turint nutraukti veiklą, valstybė nepatirtų didelių nuostolių, turėdama sutvarkyti likusias atliekas.

48Nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, jog atsakovas tinkamai įgyvendino Tvarkos 9 punktą, kuris įpareigoja RAAD per 30 dienų nuo dokumentų, nurodytų šios Tvarkos 8 punkte, gavimo dienos išnagrinėti Planą ir spręsti dėl vieno iš dviejų galimų sprendimų priėmimo – arba raštu informuoti įmonę apie pritarimą pateiktam Planui ir reikalavimą pateikti Garantiją, arba nurodyti konkrečius trūkumus, dėl kurių Planui nepritaria. Šiuo atveju, pareiškėjui nepateikus visų būtinų išlaidas pagrindžiančių duomenų, atsakovas pagrįstai priėmė antrąjį iš galimų sprendimų – nurodė, konkrečius trūkumus, kurie turi būti pataisyti, paaiškinant, kad to nepadarius, Planas nebus derinamas. Pareiškėjo argumentai, kad atsakovo nurodyti motyvai, t. y. Plano trūkumai, yra nepagrįsti, nemotyvuoti, neaiškūs ir nesuprantami, atmestini kaip nepagrįsti.

49Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti Prašymą ir koreguoti Leidimo dalies – Plano ? dalį, patikslinant Plano pagrindinės lentelės 6 skiltį „Išlaidos, Lt“, negali būti tenkinamas.

50Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad tiek Departamento direktorius, tiek visas Departamentas buvo neobjektyvūs ir šališki, sprendžiant pareiškėjo Prašymą dėl Plano koregavimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nėra pasinaudojęs teisės aktuose nustatyta nušalinimo teise, nes prašymas dėl Departamento nušalinimo pateiktas 2012 m. lapkričio 20 d., tačiau iki šiol nėra išspręstas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

51Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nėra pasinaudojęs teisės aktuose nustatyta nušalinimo teise, nes prašymas dėl konkrečių Departamento darbuotojų – E. P., R. M., D. K. bei viso Departamento nušalinimo pateiktas tik 2012 m. lapkričio 20 d. (III t., b. l. 185?186), kai ginčas dėl Plano koregavimo jau buvo nagrinėjamas teisme. Tuo tarpu kai atsakovas teikė pareiškėjui atsakymus į jo Prašymą dėl Plano koregavimo (Prašymas parengtas 2012 m. sausio 2 d.), pareiškėjas nevertino, kad Departamento vadovas ar visas Departamentas pareiškėjo atžvilgiu yra šališki, nesiėmė veiksmų nušalinti, jo nuomone, šališkų asmenų. Be to, minėtame prašyme nurodyta nuo kokios administracinės procedūros minėtus asmenis prašoma nušalinti ? nuo įmonės patikrinimo. Tuo tarpu teikdamas Prašymą dėl Plano koregavimo pareiškėjas inicijavo kitą administracinę procedūrą ir byloje nėra duomenų, kad prašė nuo jos nušalinti kurį nors iš Departamento darbuotojų ar visą Departamentą. Taigi, konstatuoti, kad šiuo atveju, sprendžiant dėl pareiškėjo Prašymo koreguoti Planą, Departamento veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo šališki nėra pagrindo.

52Apeliacinio skunde šiuo (atsakovo nešališkumo) aspektu pareiškėjas nurodo taip pat ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertino 2012 m. rugsėjo 12 d. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos priimto sprendimo Nr. KS-98 (III t., b. l. 127?137), kuriame be kita ko nuspręsta, kad Departamento direktorius R. V., tvirtindamas patikrinimų planus, pasirašinėdamas raštus bei kitus tarnybinius dokumentus dėl UAB „Ūrus“ ir Ko, kurioje dirbo jo sūnus, bei turėdamas ginčą su minėta bendrove, nevykdė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų. Kaip pažymi apeliantas, minėtame Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendime nurodyta, kad R. V. negali būti objektyvus ir nešališkas, atlikdamas savo tarnybines pareigas, spręsdamas klausimus, susijusius su UAB „Ūrus“ ir Ko. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiuo argumentu taip pat nesutinka.

53Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006) proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios. Tačiau pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2644/2012). Pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir, ar skundas (prašymas) yra tenkintinas.

54Šiuo atveju, įvertinus ir aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas vertino visą bylos medžiagą ir vien dėl to, jog konkretaus įrodymo neįvertino taip, kaip pareiškėjas mano esant teisinga, t. y. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo priimto 2012 m. rugsėjo 12 d. neįvertino, kaip patvirtinančio, jog tiek Departamento direktorius tiek visas Departamentas, Prašymo koreguoti Planą svarstymo metu, buvo neobjektyvūs ir šališki, neleidžia daryti išvados, kad toks teismo sprendimas yra neteisingas, naikintinas.

55Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

56Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

57pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko apeliacinį skundą atmesti.

58Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

59Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ūrus“ ir Ko... 6. Nurodė, kad pareiškėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos... 7. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos... 8. Nurodė, kad 2012 m. kovo 2 d. Departamentas priėmė sprendimą dėl... 9. II.... 10. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 4 d. sprendimu... 11. Teismas rėmėsi ATĮ 11 straipsniu, pažymėjo, kad teisės aktai atliekų... 12. Dėl pareiškėjo argumento, dėl praleisto 30 dienų termino, teismas... 13. Teismas atmėtė ir pareiškėjo argumentus, kad Departamentas yra šališkas... 14. Dėl išvardintų motyvų teismas laikė, kad Departamentas, pareikalaudamas... 15. III.... 16. Pareiškėjas UAB „Ūrus“ ir Ko pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l.... 17. Apeliaciniame skunde nurodo:... 18. 1) Departamentas, reikalaudamas įrodyti atliekų tvarkymo kaštus, veikė... 19. 2) Pareiškėjo pateiktas planas atitinka visus ATĮ 11 straipsnio 2 dalies ir... 20. 3) Plane nurodytos atliekų sutvarkymo išlaidos realios ir pagrįstos. Pagal... 21. 4) Departamentas, derindamas Planą, buvo neobjektyvus ir šališkas. Teismas... 22. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos... 23. Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia šiuos argumentus:... 24. 1) pareiškėjas, dėstydamas ginčo esmę nutylėjo svarbius, jam nepalankius... 25. 2) Gavęs Prašymą Departamentas 2012 m. sausio 6 d. rašte pareiškėjui... 26. 3) Teisės aktai suteikia Departamentui teisę iš atliekas tvarkančios... 27. 4) Pareiškėjo pateiktame UAB „Atliekų tvarkymo centras“ pasiūlyme,... 28. 5) Pareiškėjo teiginiai dėl Departamento bei jo direktoriaus nešališkumo... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV.... 31. Apeliacinis skundas atmestinas.... 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo pareiškėjui su Prašymu kreipusis į... 33. Leidimas yra dokumentas, kurį turi gauti kiekviena įmonė ketinanti atlikti... 34. Leidimai išduodami tik toms atliekas naudojančioms ar šalinančioms... 35. ATĮ 11 straipsnio 2 dalis numato, kad atliekas naudojanti ar šalinanti... 36. ATĮ įgyvendinančių ir minėto įstatymo prasme lex specialis esančių... 37. Taigi, planas yra viena iš privalomų dokumentų, kurie turi būti pateikti... 38. Aptartose teisės aktuose minėta aplinkos ministro nustatyta tvarka, pagal... 39. Tvarkoje nustatyta, kad Įmonė turi turėti Leidimo dalį, reglamentuojančią... 40. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl vieno aspekto ?... 41. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (Lietuvių kalbos institutas; redaktorių... 42. Nagrinėjamu atveju, kartu su Prašymu koreguoti Leidimą pateikto Plano... 43. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo 2009 metais teiktame Plane (I t., b. l.... 44. Tai, kad šie duomenys yra reikalingi ir nėra perteklinė, atsakovo... 45. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog apeliacinio skundo argumentas, kad... 46. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės išdavimo atnaujinimo ir... 47. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas, gavęs... 48. Nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, jog atsakovas tinkamai įgyvendino... 49. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą... 50. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad tiek Departamento direktorius,... 51. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą,... 52. Apeliacinio skunde šiuo (atsakovo nešališkumo) aspektu pareiškėjas nurodo... 53. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., nutartis... 54. Šiuo atveju, įvertinus ir aukščiau išdėstytus argumentus, darytina... 55. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas,... 56. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 57. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko apeliacinį... 58. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 4 d. sprendimą... 59. Nutartis neskundžiama....