Byla A-492-1495-12
Dėl nutarimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovei Darijai Morozovai,

4atsakovo atstovei Inai Kolelienei,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Small Planet Airlines“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Small Planet Airlines“ skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardai dėl nutarimo panaikinimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8pareiškėjas UAB „Small Planet Airlines“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, Valstybės sienos apsaugos tarnyba) Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos 2011 m. liepos 7 d. nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-66 (toliau – ir Nutarimas) ir bylą nutraukti, o tuo atveju, jeigu teismas nustatytų įstatymo pažeidimą, paskirtą baudą prašo sumažinti.

9Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties) atskirai apibrėžia kelionės dokumentą ir vizą, todėl pareiškėjas mano, kad tai yra du atskiri dokumentai. Teigė, kad atsakovas nepagrįstai išplečia kelionės dokumento sąvoką. Rėmėsi Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo (toliau – ir Aviacijos įstatymas) 4 straipsniu ir aiškino, kad 1944 m. gruodžio 7 d. Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 9 priedas, kuriuo remiasi atsakovas, yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, todėl Nutarimo motyvai, kad pareiškėjas pažeidė Konvencijos 9 priedo reikalavimus, yra nepagrįsti. Paaiškino, kad tikrinti užsieniečių vizas ir kitus dokumentus, suteikiančius teisę užsieniečiui kirsti valstybės sieną, yra išimtinė Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcija. Rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos įstatymo (toliau – ir VSA įstatymas) 5 straipsniu ir 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 562/2006, nustatančiu taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksu (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), kuris numato sienos apsaugos pareigūnams specialias teises, kuriomis naudodamiesi pareigūnai gali tinkamai įgyvendinti sienos apsaugos ir asmenų judėjimo per sienas kontrolės funkcijas. Akcentavo, kad pareigūnai turi galimybę naudotis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema. Mano, kad pareiškėjui tenkanti pareiga, kuri numatyta Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo (toliau – ir Transporto veiklos pagrindų įstatymas) 20 straipsnio 1 dalyje, turėtų būti vertinama tik kaip papildoma priemonė šalia Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijų. Dėl baudos dydžio paaiškino, kad Nutarime nenurodyta, kokius nuostolius dėl pažeidimo patyrė Lietuvos Respublika. Teigė, kad bauda daug kartų viršija vidutinę keleivio mokamą sumą už pareiškėjo vežimo paslaugas ir yra neproporcingai didelė lyginant su pažeidimo sunkumu ir jo padarymo aplinkybėmis. Mano, kad įstatymo sankcija yra diskriminacinio pobūdžio, kadangi pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 206 straipsnį pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 250 iki 1 000 Lt (atsakomybė taikoma užsieniečiams). Paaiškina, kad neturėjo tiesioginio kontakto su keleiviu, nedalyvavo kelionės dokumentų patikroje. Teigė, kad šiuo tikslu yra sudaryta sutartis su antžemines paslaugas teikiančia Turkijos bendrove Havas-Havaalanlari yet hizmetleri A. S. Ši bendrovė pagal sutartį tikrina, kad visi keleiviai turėtų reikiamus kelionės dokumentus. Paaiškino, kad yra nusistovėjusi verslo praktika, jog esant netinkamam kelionės dokumentų patikrinimui antžeminių paslaugų teikimo srityje, pareiškėjas regreso tvarka negali išreikalauti iš verslo partnerio baudų. Mano, kad tokiu atveju patiria tiesioginę žalą ir nuostolius be kaltės. Akcentavo, kad keleivis nesiekė emigruoti į Lietuvos Respubliką, prieš kurį laiką jis jau buvo įleistas į Lietuvos Respubliką ir iš jos išskrido į Turkiją. Mano, kad atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, bauda pareiškėjui yra neproporcinga.

10Atsakovas VSAT Vilniaus oro uosto užkarda atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 32–36) nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jo netenkinti.

11Atsiliepime į skundą nurodė, kad 2011 m. birželio 22 d. į Tarptautinį Vilniaus oro uostą atvyko užsienietis, Rusijos Federacijos pilietis Y. S. su galiojančiu pasu Nr. 700134928 ir negaliojančia Šengeno viza Nr. 000357981, kurioje nurodyta galiojimo laikas nuo 2011 m. birželio 9 d. iki 2011 m. birželio 23 d., atvykimų skaičius „01“. Paaiškino, kad vizos galiojimas baigiasi, kai bendras vizos turėtojo išvykimų skaičius yra lygus leidžiamų atvykimų skaičiui, net jei vizos turėtojas neišnaudojo viso vizoje leidžiamo dienų skaičiaus. Tokie išaiškinimai pateikiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (toliau – ir Vizų kodeksas). Teigė, kad Rusijos pilietis su viza buvo atvykęs 2011 m. birželio 9 d. ir išvyko 2011 m. birželio 10 d., todėl viza kitam atvykimui tapo negaliojanti, nes buvo išnaudotas galimų atvykimų skaičius. Nurodė, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas. Akcentavo, kad vežėjai, veždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Tiek 2001 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvoje 2001/51/EB „Dėl Konvencijos įgyvendinančios 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimą“ (26 straipsnis), tiek Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro ar jūros keliais arba kurie tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais bei užsakomaisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjai turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, įsitikinti, ar keleivis turi kelionės dokumentus, būtinus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Kelionės dokumento sąvoka pateikiama Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 10 punkte. Aiškinant šią įstatymo normą būtina atsižvelgti į šio įstatymo 6 straipsnį, kuriame įtvirtinta nuostata, kad atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip. Paaiškino, kad Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos trečiųjų šalių piliečiams taikomos atvykimo sąlygos, kur be kitų įleidimo sąlygų numatyta, kad trečiųjų valstybių piliečiams leidžiama atvykti, jei jie turi galiojantį kelionės dokumentą ar dokumentus, leidžiančius jam kirsti sieną, jie turi turėti galiojančią vizą (5 str. 1 d. b p.), jei to reikalaujama pagal 2001 m. kovo 15 d. Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 539/2001. Vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismų praktika analogiškose bylose (Nr. A10-779/2007, A11-223/2007, A3-876/2007). Nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad Konvencija yra tarptautinė sutartis, ratifikuota Lietuvoje, kuri, pareiškėjo nuomone, yra privaloma susitariančiom valstybėm, o ne privatiems asmenims. Aiškino, kad valstybė, pasirašydama tarptautinę sutartį, prisiima prievolę vadovautis Konvencijoje nurodytomis taisyklėmis ir praktika, tuo pačiu valstybė imasi priemonių šiai tvarkai užtikrinti. Nesutiko, kad Konvencijos 9 priedas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir neprivalomas vežėjui. Aiškino, kad Konvencijos 9 priedo straipsniai, kuriais vadovavosi atsakovas, yra ne rekomendacinio pobūdžio, tai tarptautiniai standartai, taikytini visose Konvencijos šalyse narėse. Dėl VSAT funkcijų paaiškino, kad tarnybos pareigūnai vykdo VSA įstatyme numatytas funkcijas, kurios neturi nieko bendro su vežėjo atliekamomis funkcijomis. Teigė, kad Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio reikalavimai keliami vežėjams, kurie privalo užtikrinti, kad keleiviai turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, t. y. dar prieš kertant valstybės sieną, turi įsitikinti reikalavimų tinkamu vykdymu. Tokią pareigą vežėjams nustato Tarybos direktyva 2001/51/EB ir Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis. Dėl baudos dydžio paaiškino, kad buvo paskirta minimali bauda. Byloje nėra nustatytas nė vienas iš šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalis nustatytų atvejų, kai bauda neskiriama. Teigė, kad atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pareiškėjas padėjo išaiškinti pažeidimą. Dėl pareiškėjo motyvų, kad jis neturėjo kontakto su tikrinamu užsieniečiu, remiasi Konvencijos 9 priedo „Formalumų mažinimas“ 3.33 punktu. Paaiškino, kad skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokius nuostolius patyrė Lietuvos valstybė, kadangi tai neturi reikšmės bylos nagrinėjimui ir skiriamos baudos dydžiui. Nesutiko, kad sankcija yra diskriminacinio pobūdžio, kadangi pareiškėjas lygina fiziniam asmeniui taikomas nuobaudas, kurios skiriamos už kitokio pobūdžio pažeidimus. Akcentavo, kad šiuo atveju užsienio pilietis nebuvo įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją, todėl nieko nepažeidė ir jam negalėjo būti taikoma administracinė atsakomybė.

12II.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 17 d. sprendimu (b. l. 75–81) pareiškėjo skundą atmetė.

14Teismas nurodė, kad pareiškėjui bauda skirta pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio nuostatas, kurios taikomos vežėjams, tuo tarpu VSAT jai priskirtas funkcijas ir pareigas šiuo atveju įvykdė tinkamai, nes neleido užsieniečiui, neturinčiam galiojančios vizos, atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją. Teismas nurodė, kad pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalis, vežėjas tikrina kelionės dokumentus, kurie yra reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, tai yra, apibūdinant kelionės dokumentą Transporto veiklos pagrindų įstatymo taikymo prasme, yra išskiriamas tokio dokumento tinkamumo ir pakankamumo panaudoti turint tikslą įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną aspektas. Tai reiškia, kad tai yra dokumentai, kurių turėjimas ar neturėjimas yra pagrindas VSAT (šios tarnybos pareigūnams) praleisti arba nepraleisti keleivio per (šiuo atveju oro uosto) dokumentų kontrolės punktą. Toks aiškinimas atitinka kelionės dokumento ir vizos sąvokas, pateiktas Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 10 ir 33 dalyse, pagal kurias viza yra (gali būti) sudedamoji (įklijuota) kelionės dokumento (užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio dokumento) dalis, kuri (kartu su pasu) suteikia teisę jos turėtojui kirsti valstybės sieną. Nurodė, kad pareiškėjo nuoroda į Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 ir 2 d. nuostatas nepanaikina pareigos, aiškiai nustatytos vežėjui kitame teisės akte, t. y. Transporto veiklos pagrindų įstatyme. Akcentavo, kad pareiškėjas nebuvo baudžiamas už Konvencijos 9 priedo „Formalumų mažinimas“ 3.33 punkto reikalavimų pažeidimą. Šis teisės aktas skundžiamame nutarime nurodytas tik kaip papildoma argumentacija dėl vežėjo pareigų ir tuo pačiu Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio išaiškinimo. Teismas akcentavo, kad nors šiuo atveju Rusijos Federacijos pilietis vyko iš Antalijos tranzitu per Vilnių, tačiau ši aplinkybė neatleidžia vežėjo nuo pareigos vykdyti Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes iš esmės ir formaliai keleivis vyko ne tranzitu, o atvyko į Lietuvos Respubliką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-709/2008, 2008 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1750/2008). Aiškino, kad tokia išvada daroma dėl to, kad užsienietis turėjo ne oro uosto tranzitinę vizą, kurios tipas yra „A“, ir netgi ne tranzitinę vizą, kurios tipas „B“, o turėjo trumpalaikę vizą, kurios tipas yra „C“. Teismas iš įrašų užsieniečio pase nustatė, kad jis vyko tranzitu iš Rusijos Federacijos, bet ne tranzitu per Vilniaus oro uostą (atvyko per Panemunės postą), iš užsieniečio paaiškinimo matyti, kad jis yra Kaliningrado srities gyventojas, Rusijos Federacijos pilietis, o VSAT buvo išskraidintas į Maskvą. Šios aplinkybės reiškia, kad užsienietis antrą kartą norėjo patekti į Lietuvos teritoriją, vykti per ją, t. y. būti joje, nors turėjo vizą, leidžiančią atvykti tik vieną kartą, ir šią vizą jau buvo išnaudojęs, nes dvi dienas išbuvo Lietuvoje iki pažeidimo nustatymo. Tai, kad užsienietis vizos suteikiamą galimybę išnaudojo, galima nustatyti iš atvykimo ir išvykimo į Lietuvą antspaudų su datomis, kurie sudėti vienas tame pačiame lape kaip ir viza, o kitas gretimame lape, kuris irgi atverčiamas tikrinant vizą. Teismas vadovavosi Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 15 straipsniu, Vizų kodekso VII priedu, nustatančiu, kaip pildoma vizos įklija ir padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog užsienietis atvyko į Lietuvą, neturėdamas galiojančios vizos. Tai, kad Rusijos Federacijos pilietis, atvykdamas į Lietuvą, privalėjo turėti galiojančią vizą, nustato 2001 m. kovo 15 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai kirsdami išorines sienas privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, 1 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnis bei 1 priedo sąrašas. Teismas, aiškindamas vežėjo pareigą tikrinti kelionės dokumentus, kelionės dokumento sąvoką, taip pat atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose (2008 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1750/2008, 2008 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-79/2007, 2009 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-281/2009, 2009 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-424/2009, 2009 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-338/2009). Teismas konstatavo, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas atmetė prašymą sumažinti Nutarimu paskirtą baudą. Nustatė, kad pareiškėjui skirta minimali bauda. Teismas nurodė, kad skundžiamame nutarime atsižvelgta į lengvinančią aplinkybę. Kitų galimų lengvinančių aplinkybių pareiškėjas nenurodė. Pareiškėjas taip pat nenurodė jokių išskirtinių, ypatingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas spręsti, kad pareiškėjai taikoma bauda yra neproporcinga, nepagrįstai didelė ar sudaranti ypatingus finansinius sunkumus. Teismas vertino, jog tai, kad pareiškėjas ėmėsi priemonių pažeidimams išvengti, nereiškia, kad dėl to jo atsakomybė mažėja, nes kaip paaiškėjo tos priemonės nedavė reikiamo rezultato. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra nurodęs, kad sudarė sutartį ir su kelionių organizatoriumi, pagal kurią kelionių organizatorius įpareigotas tinkamai informuoti keleivius apie visus reikalingus kelionės dokumentus ir užtikrinti, kad registracijos ir patikrinimo metu keleiviai juos turėtų. Šiuo atveju, jeigu pareiškėjas teisingai nurodo sutarties turinį, yra pagrindas manyti, kad kelionių organizatorius neužtikrino savo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo (užsienietis aiškino, kad vizą jam parūpino kelionių organizatorius), todėl pareiškėjas gali imtis atitinkamų priemonių. Dėl baudos neproporcingumo lyginant su senosiomis Europos valstybėmis, teismas pastebi, kad VSAT, neatsižvelgdama į tai, kad yra tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir kad tokiu atveju bauda galėjo būti tik sumažinta lyginant su vidurkiu, skyrė minimalią baudą. Tai leidžia daryti išvadą, kad VSAT atsižvelgė į šios aviakompanijos dydį, teikiamų paslaugų apimtį ir pobūdį. Teismas pažymėjo, kad Transporto veiklos pagrindų įstatymo pažeidimas pagal savo sudėtį yra formalus, todėl pažeidimo konstatavimui nereikia nustatinėti pažeidimo pasekmių. Todėl vertino, kad šiuo atveju nesvarbu, ar Lietuvos Respublikai buvo padaryti nuostoliai ir kokio dydžio šie nuostoliai, dėl tų pačių aplinkybių, nėra svarbu, ar užsienietis siekė pasilikti Lietuvoje.

15III.

16Pareiškėjas UAB „Small Planet Airlines“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 55–90) ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

17Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

181. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyto kelionės dokumento sąvoką. Akcentuoja, kad Transporto veiklos pagrindų įstatymas nepateikia kelionės dokumento sąvokos, ir nenustato pareigos vežėjui įvertinti kelionės dokumentų kokybiniu aspektu, tačiau nustato vežėjui pareigą užtikrinti kelionės dokumento buvimo faktą.

192. Mano, kad įpareigojimas dėl išsamaus kelionės dokumentų vertinimo gali būti duodamas nebent VSAT pareigūnams kaip valstybines funkcijas atliekantiems subjektams. Aiškina, kad vežėjas neturi reikalingų resursų ir kompetentingų pareigūnų tokiam visapusiškam kelionės dokumentų, taip pat ir vizų, įvertinimui, bei kaip privatus ūkio subjektas neturėtų būti nepagrįstai verčiamas tai daryti.

203. Mano, kad pirmosios instancijos nepagrįstai atsisakė sumažinti baudą. Teigia, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo formuojamos praktikos (2003 m. birželio 10 d. bei 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimai), pagal kurią sankcijos asmenims už įstatymų pažeidimus turi būti individualizuotos, t. y. skiriama bauda turi būti proporcinga, atitikti protingumo ir teisingumo kriterijus, nesuvaržyti asmens teisių labiau, nei reikia tikslui pasiekti.

214. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad įstatymo, kuriuo pagrindu buvo paskirta bauda tikslas yra kova su nelegalia migracija, tačiau šiuo atveju keleivis atvyko iš poilsinės kelionės į Turkiją, nesiekė emigruoti į Lietuvos Respubliką, tuo labiau, kad prieš kurį laiką jis jau buvo įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją per kur išskrido į Turkiją. Todėl mano, kad šiuo atveju Transporto veiklos pagrindų įstatymo siekiami kovos su nelegalia migracija tikslai nebūtų pasiekti. Pažymi, kad Lietuvos valstybė nepatyrė ir nepatirtų jokių nuostolių ar neigiamų pasekmių dėl keleivio atvykimo į Lietuvos Respubliką.

225. Mano, kad turi būti vertinamas tas faktas, kad paskirta bauda daug kartų viršija vidutinę keleivio už vežimo paslaugas mokamą sumą ir yra neproporcingai didelė padaryto pažeidimo atžvilgiu, bei visiškai neatitinka pažeidimo pavojingumo.

236. Akcentuoja, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas negali kontroliuoti kelionių organizatoriaus ir poilsiautojų tarpusavio santykių, jo veiksmuose negali būti ir nėra kaltės, tyčinio ar neatsargaus veikimo, todėl vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais yra neteisinga skirti 11 000 baudą.

247. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas pats netikrino ir nedalyvavo Keleivio dokumentų patikrinimo procese, o patikrą vykdė Turkijos antžeminio aptarnavimo įmonė Havas-Havaalanlari yet hizmetleri A. S. Paaiškina, kad remiantis santykius su nurodyta bendrove reglamentuojančia Standartine antžeminio aptarnavimo sutartimi ir jos Priedu, esant galimai netinkamam kelionės dokumentų patikrinimui, pareiškėjas regreso tvarka negali išreikalauti iš Havas-Havaalanlari yet hizmetleri A. S. baudų, pareiškėjo sumokėtų už galimai netinkamą kelionės dokumentų patikrinimą.

25Atsakovas VSAT Vilniaus oro uosto užkarda atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

26Atsiliepime vadovaujasi Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 6 straipsniu, Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, Reglamento (EB) Nr. 539/2001 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2414/2001, Reglamentu (EB) Nr. 453/2003 ir Reglamentu (EB) Nr. 1932/2006 „Dėl Bendro trečiųjų šalių, kurių piliečiai privalo turėti valstybių narių vizas, sąrašo patvirtinimo“ ir daro išvadą, kad Rusijos pilietis Y. S. privalėjo turėti galiojantį dokumentą, kuris laikomas galiojančiu įvažiavimui į Lietuvos Respubliką tik su įvažiavimo viza. Teigia, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio atsakomybės ribas bei Šengeno sienų kodekso nuostatas. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad vežėjas nėra įpareigotas tikrinti kelionės dokumentus kokybiniu aspektu. Teigia, kad kompleksiškai kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, sąvoka apima ir jų galiojimą. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose padarytomis išvadomis analogiškose bylose (Nr. A10-779/2007, A11-223/2007, A3-876/2007). Vadovaujasi Konvencijos 9 priedo 33 punktu ir daro išvadą, kad vežėjams numatyta pareiga prieš įvežant užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną užtikrinti, kad jie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką ir šios pareigos nereikėtų perkelti kitiems asmenims. Pažymi, kad VSAT pareigūnai vykdo VSA įstatyme numatytas funkcijas, kurios neturi nieko bendro su vežėjų atliekamomis funkcijomis. Akcentuoja, kad dokumentų, reikalingų įvažiavimui į Lietuvos Respubliką, patikrinimą vežėjo atstovai turi galimybę atlikti užsienio oro uoste, keleivių registracijos metu iki pasienio ir kitų kontrolės procedūrų, taikomų keleiviams. Dėl pareiškėjo prašymo sumažinti paskirtą baudą pažymi, kad nors pareiškėjas teigia, jog neturėjo jokio kontakto su keleiviu ir nedalyvavo kelionės dokumento patikros procese, tačiau turėdamas pareigą įsitikinti, ar keleiviai turi tinkamus įvažiavimo dokumentus, apie Lietuvos Respublikoje galiojančią tvarką galėjo informuoti savo užsienio partnerį. Pažymi, kad pagrindinis Transporto veiklos pagrindų įstatymo tikslas yra efektyvi kova su nelegalia migracija, o ne valstybės patirti nuostoliai. Teigia, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja nelegalios migracijos sąvoką.

27Teisėjų kolegija konstatuoja:

28IV.

29Apeliacinis skundas netenkintinas.

30Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos vado pavaduotojos 2011 m. liepos 7 d. nutarimo įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167–66, kuriuo UAB „Small Planet Airlines“ skirta vienuolikos tūkstančių litų (11 000 Lt) bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

31Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX–747 redakcija) normos. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro ar jūros keliais arba kurie tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais bei užsakomaisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, įpareigojanti vežėjus, įvežančius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną užsieniečius, užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Šios pareigos užtikrinimui įstatymų leidėjas vežėjams suteikė teisę tikrinti keleivių dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo vienuolikos tūkstančių litų iki aštuoniolikos tūkstančių litų už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį (2 d.).

32Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnis suderintas su 2001 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 2001/51/EB. Tai reiškia, jog jis perkelia 2001 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 2001/51/EB, papildančios Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo įgyvendinimo 26 straipsnio nuostatas, normas ir atitinka Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo įgyvendinimo 26 straipsnio nuostatas.

33Byloje nustatyta, kad atsakovo pareigūnas pareiškėjui 2011 m. birželio 22 d. surašė įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 167-66, už tai, kad vežėjas UAB „Small Planet Airlines“ 2011 m. birželio 22 d. 12 val. 45 min. į Vilniaus oro uosto PKP reisu LLC 3526 iš Antalijos atskraidino užsienietį – Rusijos Federacijos pilietį Y. S., be galiojančios Šengeno vizos, kai ji yra būtina, t. y. neužtikrino, kad keleivis turėtų visus atvykimui į Lietuvos Respubliką reikiamus dokumentus, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju nors Rusijos Federacijos pilietis turėjo Šengeno vizą, tačiau buvo išnaudotas galimų atvykimų skaičius (negaliojanti).

34UAB „Small Planet Airlines“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepagrįstai plečiamai aiškino anksčiau minėto Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, t. y. šioje dalyje vartojamos sąvokos „kelionės dokumentas“ prasmę, kelionės dokumento ir vizos santykį.

35Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. įstatymo Nr. IX-732 redakcija) 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Taigi rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami.

36Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką šio pobūdžio administracinėse bylose ne kartą pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežėjo pareiga užtikrinti, kad įvežamas užsienietis turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, turi būti aiškinama neatsiejamai nuo kitais teisės aktais įtvirtintų reikalavimų, kuriais nustatyta kokius galiojančius dokumentus reikia turėti užsieniečiui tam, kad juos pateikęs valstybės sienos kontrolės tarnybai, jis galėtų įvažiuoti į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną (2007 m. spalio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A3-876/2007; 2008 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1750/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-338/2009, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3475/2011).

37Atsižvelgdama į aukščiau minėtą praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalis vežėjas tikrina kelionės dokumentus, kurie yra reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, tai yra, apibūdinant kelionės dokumentą Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo taikymo prasme, yra išskiriamas (akcentuojamas) tokio dokumento tinkamumo ir pakankamumo panaudoti turint tikslą įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną aspektas. Tai reiškia, kad tai yra dokumentai, kurių turėjimas ar neturėjimas yra pagrindas Valstybės sienos apsaugos tarnybai (šios tarnybos pareigūnams) praleisti arba nepraleisti keleivį per (šiuo atveju oro uosto) dokumentų kontrolės punktą. Toks aiškinimas neprieštarauja kelionės dokumento ir vizos sąvokoms, pateiktoms Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 10 ir 33 dalyse, pagal kurias viza yra (gali būti) sudedamoji (įklijuota) kelionės dokumento (užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio dokumento) dalis, kuri (kartu su pasu) suteikia teisę jos turėtojui kirsti valstybės sieną. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas kelionės dokumentų pakankamumo aspektas apima šių sąvokų visumą. Todėl nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog Lietuvos Respublikos transporto pagrindų įstatymas nenustato pareigos vežėjui įvertinti dokumentų kokybiniu aspektu, o numato tik pareigą užtikrinti kelionės dokumentų buvimą, kad pareigą patikrinti keleivio dokumentus turėjo antžeminio aptarnavimo Turkijos įmonė.

38Pagal poveikio subjektams pobūdį Lietuvos Respublikos transporto pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje reglamentuota įpareigojanti norma, suponuojanti vežėjui pareigą elgtis atitinkamu būdu. Vykdydamas šią pareigą, vežėjas privalo užtikrinti, kad įvežamas užsienietis turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Be to, šios pareigos užtikrinimui įstatymų leidėjas vežėjams suteikė teisę tikrinti keleivių dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi visus būtinus, tame tarpe ir vizą, kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Todėl UAB „Small Planet Airlines“ apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo pareiškėją vykdyti dalį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos funkcijų, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

39Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo paskirta bauda yra per griežta, neatitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo vienuolikos tūkstančių litų iki aštuoniolikos tūkstančių litų už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį. Taigi šioje normoje nustatyta taip vadinama sąlyginai apibrėžta sankcija, kai normos sankcijoje nurodomos žemiausios (minimalios) ir aukščiausios (maksimalios) poveikio ribos. UAB „Small Planet Airlines“ taikytas mažiausias (minimalus) galimas sankcijos dydis, yra tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – vežėjas suteikė pagalbą išaiškinant ir nagrinėjant minėtą pažeidimą, todėl bauda individualizuota teisingai.

40Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai interpretavo ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Apelianto argumentas, kad Austrijos Konstitucinio Teismo sprendimu yra sustabdytas 2001 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 2001/51/EB galiojimas, neturi teisinės reikšmės sprendžiant kilusį ginčą kitoje šalyje narėje, ši direktyva yra įgyvendinta Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme.

41Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

42pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Small Planet Airlines“ apeliacinio skundo netenkinti.

43Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

44Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovei Darijai Morozovai,... 4. atsakovo atstovei Inai Kolelienei,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. pareiškėjas UAB „Small Planet Airlines“ (toliau – ir pareiškėjas,... 9. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės... 10. Atsakovas VSAT Vilniaus oro uosto užkarda atsiliepime į pareiškėjo skundą... 11. Atsiliepime į skundą nurodė, kad 2011 m. birželio 22 d. į Tarptautinį... 12. II.... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 17 d. sprendimu (b.... 14. Teismas nurodė, kad pareiškėjui bauda skirta pagal Transporto veiklos... 15. III.... 16. Pareiškėjas UAB „Small Planet Airlines“ pateikė apeliacinį skundą (b.... 17. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:... 18. 1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė Transporto... 19. 2. Mano, kad įpareigojimas dėl išsamaus kelionės dokumentų vertinimo gali... 20. 3. Mano, kad pirmosios instancijos nepagrįstai atsisakė sumažinti baudą.... 21. 4. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad... 22. 5. Mano, kad turi būti vertinamas tas faktas, kad paskirta bauda daug kartų... 23. 6. Akcentuoja, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas negali kontroliuoti... 24. 7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad... 25. Atsakovas VSAT Vilniaus oro uosto užkarda atsiliepime į apeliacinį skundą... 26. Atsiliepime vadovaujasi Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 6... 27. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 28. IV.... 29. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 30. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie... 31. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos transporto veiklos... 32. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnis... 33. Byloje nustatyta, kad atsakovo pareigūnas pareiškėjui 2011 m. birželio 22... 34. UAB „Small Planet Airlines“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios... 35. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. įstatymo Nr.... 36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą teismų... 37. Atsižvelgdama į aukščiau minėtą praktiką, teisėjų kolegija pažymi,... 38. Pagal poveikio subjektams pobūdį Lietuvos Respublikos transporto pagrindų... 39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo paskirta bauda yra per... 40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai... 41. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 42. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Small Planet Airlines“... 43. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimą... 44. Nutartis neskundžiama....