Byla e2-12735-819/2019

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,

2sekretoriaujant A. P., Lolitai Mankevičiūtei,

3dalyvaujant ieškovui A. B. (A. B.),

4atsakovo Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei G. I., atstovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovei D. D., atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovei K. N.,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį, pareikštą atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, ir Vilniaus miesto savivaldybei.

6Teismas

Nustatė

7ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovių solidariai 421,59 Eur žalos atlyginimo.

8Ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. apie 22 val. važiuojant ( - ), nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Citroen, valstybinis Nr. ( - ) kelyje netikėtai pasirodė laukinis gyvūnas – stirna. Nors ieškovas buvo pasirinkęs saugų greitį, išvengti į kelią išbėgusios stirnos jam nepavyko. Apie įvykį ieškovas pranešė bendrajam pagalbos centrui, netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie išdavė pažymą apie eismo įvykį. Ieškovas nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. jis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu išmokėti kompensaciją už laukinio gyvūno padarytą žalą. 2018 m. spalio 3 d. ieškovas gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus raštą, kuriame nurodyta, kad įvykio vietoje yra urbanizuota teritorija, kurioje negali būti laukinių gyvūnų. Kadangi policijos pareigūnų pažymoje buvo nurodytas netikslus adresas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius išdavė naują pažymą dėl eismo įvykio vietos, kurioje buvo nurodyta tiksli įvykio vieta. Šioje vietoje nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų dėl laukinių gyvūnų, nebuvo įrengtų atitvarų, tvorų, kurios užkirstų jiems kelią patekti į važiuojamąją dalį, kas rodo, jog nebuvo užtikrintas kelio saugumas. 2018 m. lapkričio 9 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su patikslintu prašymu, tačiau 2018 m. gruodžio 11 d. raštu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyrius pasiūlė ieškovui kreiptis į teismą.

9Ieškovas ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.267 straipsnio 2 dalimi, 6.248 straipsnio 3 dalimi, 6.247 straipsniu, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 6 dalimi bei nurodo, kad atsakovų neveikimas ir aplaidumas pasireiškė tuo, kad eismo įvykio vietoje, kur yra miškas, nebuvo Kelių eismo taisyklių įspėjamojo ženklo apie tai, kad į kelią gali išbėgti laukinis gyvūnas. Valstybė yra laikoma laukinių gyvūnų savininke, todėl ji turi pareigą šiais gyvūnais rūpintis, prižiūrėti, kad jie nesukeltų žalos kitiems asmenims. Šios pareigos ji tinkamai nevykdė. Dėl šių priežasčių ieškovas prašo patenkinti ieškinį.

10Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad eismo įvykis įvyko ( - ). Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o pagal 5 straipsnio 7 dalį gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. ( - )nėra valstybinės reikšmės kelio tąsa, todėl už jos priežiūrą, įskaitant ir kelio ženklų statymą joje, atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė, o ne valstybė. Nurodo, kad įstatyme įtvirtinta, kad valstybės atsakomybė už laukinio gyvūno eismo įvykyje padarytą žalą yra civilinė atsakomybė, kylanti kaltės pagrindu, kurios atsiradimui būtinas bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų visetas: turi būti nustatyti neteisėti valstybės veiksmai, žalos faktas ir dydis, priežastinis ryšys ir valstybės kaltė. Įrodyti šias aplinkybes, sudarančias ieškovo ieškinio pagrindą, turi ieškovas.

11Pasisakydamas dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nurodo, kad ieškovas nepagrįstai preziumuoja buvus valstybės neveikimą laukinių gyvūnų apsaugos srityje. Ieškovas neįrodė, jog kokia nors institucija pagal joms įstatymų priskirtą kompetenciją pažeidė kokias nors imperatyvias teisės normas. Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas „galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Tik konstatavus, kad konkreti institucija pažeidė norminių teisės aktų reikalavimus, būtų galima konstatuoti neteisėtus valstybės veiksmus, o toks konstatavimas turėtų būti paremtas įrodymais, pavyzdžiui, kompetentingų institucijų ar ekspertų išvadomis. Nesant įrodymų, ieškovo teiginiai dėl galimo valstybės neveikimo, veiksmų neteisėtumo yra teisiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Ieškovo manymas, kad valstybė turi užtikrinti, kad joks gyvūnas nepatektų į kelio važiuojamąją dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuomone, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir protingumo principams, nes nėra aišku, kaip apskritai ir kokiomis priemonėmis valstybė ar bet koks kitas civilinių santykių subjektas gali sukontroliuoti vien 70 rūšių žinduolių, 346 rūšių paukščių, 7 rūšių roplių, 13 rūšių varliagyvių, 15 000 rūšių vabzdžių ir pan., kurie bendrai visi vadinami bendriniu vardu „gyvūnas“. Toks reikalavimas pažeidžia ir teisės doktrinoje nurodomą principą, galiojantį taikant civilinę (deliktinę) atsakomybę – iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kaupiamą informaciją apie stirnų populiacijos gausą ir jos reguliavimą Vilniaus rajone 2017-2018 metų medžioklės sezonų metu stirnų populiacijos gausa Vilniaus rajone 2017-2018 metų medžioklės sezonu reguliuota tinkamai ir racionaliai. Miestų teritorija nėra medžioklės plotai, todėl medžiojamųjų gyvūnų gausa jose neskaičiuojama ir medžioklė nevyksta.

12Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nesutinka ir su ieškovo argumentu, kad gatvės ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, turėtų būti pastatytas kelio ženklas „Laukiniai gyvūnai“. Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 181 punktas numato, kad kelio ženklų ir vertikaliojo ženklinimo projektavimo ir įrengimo reikalavimus nustato Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės, patvirtintos 2012 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos susiekimo ministro įsakymu Nr. 3-83, kurių 74 punktas numato, kad ženklas Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ turi būti įrengiamas prieš kelio ruožą, kuriame yra didelė tikimybė, kad per kelią gali eiti žvėrys. Nėra aišku, kuo remiantis ieškovas teigia, kad yra didelė tikimybė, jog ginčo gatvės ruože yra didelė tikimybė, jog per šią gatvę gali eiti žvėrys. Manome, kad laukinio gyvūno iššokimas į gatvę šiuo konkrečiu atveju konkrečiame gatvės ruože yra atsitiktinumas, aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti, ir toks pavienio laukinio gyvūno pasirodymas kelyje negali būti pagrindu statyti įspėjamąjį ženklą. Tuo labiau, kad į bylą nėra pateikti įrodymai, jog iki eismo įvykio įvykimo ( - )ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis, buvo išskirtinis dėl susidūrimo su laukiniais gyvūnais, avaringas. Vilniaus miesto savivaldybė 2018 m. spalio 3 d. rašte, kuriuo atsakyta ieškovui į jo 2018 m. rugsėjo 1 d. raštą, nurodė, kad važiuojant dešinėje ( - )pusėje yra urbanizuota teritorija (komerciniai pastatai ir kt.), o kairėje pusėje tarp kelio ir rekreacinio miško yra apie 20 m kelio apsaugos matomumo zona, ( - )yra įrengtas gatvės apšvietimas, minėtoje vietoje yra ribojamas greitis. Be to, šiuo atveju turi būti įvertintas ir transporto priemonės vairuotojo elgesys. Transporto priemonės valdytojui (savininkui), kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, kurio atsakomybė pagal CK 6.270 straipsnį kyla be kaltės, egzistuoja bendro pobūdžio pareiga valdant transporto priemonę elgtis atidžiai bei rūpestingai ir nepažeisti minėtos pareigos. Vien aplinkybė, jog nukentėjęs asmuo važiavo neviršydamas maksimalaus leistino greičio, nereiškia, jog jo pasirinktas važiavimo greitis buvo saugus pagal tuometines važiavimo sąlygas ir jis savo veiksmais neprisidėjo prie žalos atsiradimo fakto ar jos dydžio.

13Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo su ieškiniu nesutinkanti. Nurodo, kad ( - ), yra vietinės reikšmės kelias (gatvė) ir ji nėra valstybinės reikšmės kelio tąsa. Ši gatvė nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir už jos priežiūrą atitinkamai atsako Vilniaus miesto savivaldybė. Todėl Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos kaip valstybės atstovė negalėjo šioje gatvėje įgyvendinti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos užtikrinti saugių eismo sąlygų įgyvendinant eismo saugumo priemones. Ji negali būti laikoma tinkama atsakove šioje byloje. Civilinėse bylose, susijusiose su laukinių gyvūnų padaryta žala, taikytinos bendrosios civilinio proceso normose įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės, t. y. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovo teigimu, valstybė nesiėmė veiksmų kelio saugumui užtikrinti (neteisėtas neveikimas). Tačiau ieškovas neįrodinėja kokia valstybinė institucija pažeidė konkretų teisės aktą, kuriame įtvirtintos imperatyvios teisės normos vienaip ar kitaip veikti, siekiant užtikrinti eismo saugą. Be to, minėta, kad gatvė, kurioje įvyko eismo įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl valstybinės institucijos apskritai neturėjo jokios įstatymo priskirtos funkcijos imtis veiksmų užtikrinti eismo saugą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje gatvėje. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė valstybės neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos prašo įvertinti ir tai, kad kilusį eismo įvykį iš dalies galėjo lemti ir paties ieškovo veiksmai. Vilniaus miesto savivaldybės ieškovui pateiktame 2018 m. spalio 3 d. rašte nurodyta, kad važiuojant dešinėje ( - )pusėje yra urbanizuota teritorija (komerciniai pastatai ir kt.), o kairėje pusėje tarp kelio ir rekreacinio miško yra apie 20 m kelio apsaugos matomumo zona, ( - )yra įrengtas gatvės apšvietimas, minėtoje vietoje yra ribojamas greitis. Tačiau byloje nėra duomenų, ar ieškovas laikėsi Kelių eismo taisyklių, neviršijo leistino greičio ir laikėsi bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (ypač vairuojant padidinto pavojaus šaltinį (automobilį) tamsiu paros metu).

14Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateiktu atsiliepimu su ieškiniu taip pat nesutinka. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas kildino atsakomybę – ar valstybės kaip laukinės gyvūnijos savininkės, ar savivaldybės kaip kelio, kokie teisės aktai, reguliuojantys kelių priežiūrą ar laukinės gyvūnijos valdymą, naudojimą ir disponavimą, buvo pažeisti. Vertinant eismo įvykio aplinkybes atsižvelgiant į pateiktą patikslintą vietą (koordinatės 6061394, 590881), nustatyta, kad važiuojant nuo ( - )pusės link Pergalės ir ( - )žiedinės sankryžos dešinėje kelio pusėje yra urbanistinė teritorija (komerciniai pastatai ir kt.), kurios aplinkoje nėra miško masyvų ir galimų laukinių gyvūnų migracijos, o kairėje pusėje tarp kelio ir rekreacinio miško yra apie 20 m kelio apsaugos matomumo zona. ( - )yra įrengtas gatvės apšvietimas, minėtoje vietoje yra ribojamas greitis. Taigi, minėtoje vietoje eismo sąlygos atitinka keliamus eismo saugos reikalavimus ir Vilniaus miesto savivaldybė neprižiūri minėto žemės sklypo laukinių gyvūnų migracijos. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti, jog eismo dalyvių interesai ( - )ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, eismo įvykio metu nebuvo užtikrinti tinkamai ir pakankamai. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas pateiktame ieškinyje konkrečiai nenurodo kuria kryptimi važiavo ( - ). Tuo tarpu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus rašte Dėl administracinio nusižengimo bylos patiekimo esančiame paaiškinime, kurį užpildė pats ieškovas, yra nurodyta, jog ieškovui važiuojant ( - ) nuo ( - )link ( - ), stirna iššoko iš kairės pusės, iš tarp mašinų, esančių priešpriešinio eismo juostoje. Taigi, stirna iššoko iš minėtos urbanistinės teritorijos, kurioje yra komerciniai pastatai ir kt., ir kurios aplinkoje nėra miško masyvų ir galimų laukinių gyvūnų migracijos.

15Ieškovas nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams, jog atitinkamame ( - )ruože buvo būtina pastatyti kelio ženklą „Laukiniai gyvūnai“, aptverti gatvę ar taikyti kitas eismo saugumo priemones, pagrįsti. Teisės aktai nenumato imperatyvios pareigos visuose kelių ruožuose numatyti kelių ženklinimą kelio ženklu „Laukiniai žvėrys” bei įrengti specialius atitvarus. Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 181 punktas numato, kad kelio ženklų ir vertikaliojo ženklinimo projektavimo ir įrengimo reikalavimus nustato Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės, patvirtintos 2012 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-83, kurių 74 punktas numato, kad ženklas Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ turi būti įrengiamas prieš kelio ruožą, kuriame yra didelė tikimybė, kad per kelią gali eiti žvėrys. Nėra aišku, kokiais duomenimis ar kitais įrodymais remiantis ieškovas grindžia, kad ginčo ruože yra didelė tikimybė, jog per šią gatvę gali eiti laukiniai žvėrys. Atsakovės manymu, šiuo konkrečiu atveju stirnos išbėgimas į važiuojamąją kelio dalį turėtų būti vertinamas kaip atsitiktinumas ar aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti, ir toks pavienio laukinio gyvūno pasirodymas kelyje negali būti pagrindu statyti įspėjamąjį ženklą. Į bylą nėra pateikti įrodymai, jog iki eismo įvykio momento (t. y. 2018 m. rugpjūčio 2 d.) ( - )ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis, buvo išskirtinis dėl susidūrimo su laukiniais gyvūnais, ar avaringas.

16Nors ieškiniu ieškovas prašo atlyginti 421,59 turtinę žalą, ieškinyje nenurodo, kokie buvo konkretūs transporto priemonės sugadinimai dėl eismo įvykio. To nepagrindžia ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pažyma Dėl eismo įvykio Nr. 0118000412050, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus raštas Dėl eismo įvykio vietos (juose nėra konstatuojami jokie matomi transporto priemonės defektai). Iš pateiktos nuotraukos, PVM sąskaitos-faktūros nėra aišku, kurie ir ar tikrai pažeidimai padaryti ginčijamo eismo įvykio metu, taip pat kurie iš konstatuotų pažeidimų atsirado būtent po susidūrimo su stirna, nes automobilis fotografuotas net ne eismo įvykio vietoje ir iš šios nuotraukos neįmanoma nustatyti, ar tai įvykio metu atsiradę pažeidimai. Ieškovas taip pat nepateikė jokių duomenų apie po eismo įvykio atliktą transporto vertės vertinimą. Be to, eismo įvykis nagrinėjamoje byloje įvyko 2018 m. rugpjūčio 2 d., o iš ieškovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad darbų sąmata, kuria remiantis yra prašoma atlyginti žalą, suformuota tik 2018 m. rugpjūčio 24 d., t. y. praėjus daugiau nei trims savaitėms nuo tariamos žalos padarymo dienos. Per šį laikotarpį automobilį galėjo paveikti įvairūs aplinkos veiksniai, oro sąlygos, neatsargus vairavimas ir kitos aplinkybės, todėl praėjus beveik mėnesiui po eismo įvykio dienos, ši žalos sąmata negali būti laikoma tikslia ir jos pagrindu pripažįstamas įrodytu priteistinos žalos dydis.

17Atsakovė taip pat nesutinka su tuo, kad ji yra solidariai atsakinga už ieškovui kilusią žalą. Ieškovas ieškinyje nenurodo, kokiais konkrečiais ir bendrais veiksmais ar neveikimu atsakovės prisidėjo prie tariamai patirtos žalos atsiradimo – priešingai, ieškovas atsakoves laiko lygiavertėmis. Taip pat atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo įvertinti ir tai, kad kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai. Ginčo eismo įvykis užfiksuotas tamsiu paros metu (22:04 val.). Tokia aplinkybė reikalauja padidinto atsargumo vairuojant transporto priemonę, juo labiau, kad ( - )buvo įrengtas greitį ribojantis ženklas. Todėl neatmestina galimybė, kad žala galėjo atsirasti būtent dėl pačio vairuotojo kaltės, nes didesnio pavojingumo šaltinio vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kokiu šiuo atveju privalėjo būti, todėl nepastebėjo ir / ar nespėjo sustabdyti transporto priemonės ir išvengti į važiuojamąją kelio dalį išbėgusios stirnos.

18Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Jo paaiškinimai fiksuoti teismo posėdžio protokole.

19Atsakovių atstovės su ieškiniu nesutiko, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes. Jų pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole.

20Ieškinys atmestinas.

21Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų (e.b.l. 5, 9, e.b. priedo l. 7-13), ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovui 2018 m. rugpjūčio 2 d. apie 22 val. važiuojant ( - ), Vilniuje, nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Citroen, valstybinis Nr. ( - ) gatvės važiuojamoje dalyje netikėtai pasirodė laukinis gyvūnas – stirna. Šioje vietoje nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų dėl laukinių gyvūnų, nebuvo įrengtų atitvarų, tvorų, kurios užkirstų jiems kelią patekti į važiuojamąją dalį. Ieškovui išvengti į gatvės važiuojamąją dalį išbėgusios stirnos nepavyko. Automobiliu susidūręs su stirna, ieškovas sustojo šalikelėje ir apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie išdavė pažymą apie eismo įvykį, suformino įvykį – nubraižė eismo įvykio vietos schemą (e.b. priedo l. 10), paėmė ieškovo paaiškinimą (e.b. priedo l. 12). Iš ieškovo paaiškinimų, į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas automobilio Citroen, valstybinis Nr. ( - ) priekinis bamperis, kairės pusės priešrūkinis žibintas (e.b.l. 10, e.b. priedo l. 9), dėl kurių remonto ieškovas patyrė 421,59 Eur išlaidų (e.b. 11, e.b. priedo l. 14). Pažymėtina, kad vertinant visumą byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovo paaiškinimus teismui nekyla abejonių, kad šios ieškovo patirtos išlaidos yra susiję su 2018 m. rugpjūčio 2 d. eismo įvykiu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šie automobilio Citroen, valstybinis Nr. ( - ) sugadinimai atsirado iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. eismo įvykio ar po jo iki jo remonto 2018 m. rugpjūčio 24 d. Ieškovo patirtos faktinės automobilio remonto išlaidos 2018 m. rugpjūčio 24 d. susiję su automobilio sugadinimais, nurodytais eismo įvykio vietoje policijos pareigūnų. Aplinkybė, kad šių automobilio remonto išlaidų faktą ir sąsają su 2018 m. rugpjūčio 2 d. eismo įvykiu, ieškovas grindžia ne transporto priemonės vertinimu, atliktu remiantis 2000 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos susisekimo ministro įsakymu Nr. 120 ir 2000 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 101 „Dėl kelių transporto vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos“, nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą, nes šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos visomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis, tame tarpe paaiškinimais, sąskaitomis-faktūromis, kitais rašytiniais įrodymais.

22Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu išmokėti kompensaciją už laukinio gyvūno padarytą žalą, o 2018 m. spalio 3 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus raštą, kuriame nurodyta, kad įvykio vietoje yra urbanizuota teritorija, kurioje negali būti laukinių gyvūnų. Kadangi policijos pareigūnų pažymoje buvo nurodytas netikslus adresas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius išdavė naują pažymą dėl eismo įvykio vietos, kurioje buvo nurodyta tiksli įvykio vieta. 2018 m. lapkričio 9 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su patikslintu prašymu, tačiau 2018 m. gruodžio 11 d. raštu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyrius pasiūlė ieškovui kreiptis į teismą (e.b.l. 7). Šiame rašte Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyrius nurodė, kad važiuojant nuo ( - )pusės link Pergalės ir ( - )žiedinės sankryžos dešinėje kelio pusėje yra urbanistinė teritorija (komerciniai pastatai ir kt.), o kairėje pusėje tarp kelio ir rekreacinio miško yra apie 20 m kelio apsaugos matomumo zona, ( - )yra įrengtas gatvės apšvietimas, minėtoje vietoje ribojamas greitis.

23Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 4 straipsnio 2 dalį valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, o juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms (Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta ir dėl to ginčo tarp šalių nėra, kad ieškovo nurodomas eismo įvykis įvyko ( - ), kuri priklauso Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 1 dalį saugių eismo sąlygų valstybinės reikšmės keliuose užtikrinimą įgyvendinant eismo saugumo priemones organizuoja ir koordinuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžios valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios valstybės įmonės. Savivaldybės ar kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys - kelių savininkai ar valdytojai, atlikdami priskirtąsias funkcijas, užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose saugaus eismo priemones. Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Nurodytos teisės normos, teismo vertinimu, pagrindžia atsakovės Lietuvos Respublikos atstovių poziciją, kad Lietuvos Respublika negali būti pripažinta tinkama atsakove šioje byloje pagal ieškovo ieškinį toje dalyje, kurioje jis jo patirtą žalą kildina iš ( - ), netinkamos priežiūros, pakankamų saugumo priemonių neįvykdymo. Tinkama atsakove šioje dalyje pripažintina atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė.

24Vertinant ieškovo ieškinio šioje dalyje pagrįstumą, būtina pažymėti, kad ieškovui ieškiniu prašomą priteisti žalą kildinant iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės neveikimo – ( - ), Vilniuje, netinkamos priežiūros, pakankamų saugumo priemonių neįvykdymo, tenka įrodyti, kad toks neveikimas yra neleistinas pagal teisės aktus. Mat pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus neteisėtus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, sutinka su atsakovių pozicija šioje byloje, kad ieškovo pateiktų į bylą įrodymų nepakanka teigti, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti (CPK 178, 185 straipsniai). Kaip teisingai nurodė atsakovės atsiliepimuose, kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 181 punktas numato, kad kelio ženklų ir vertikaliojo ženklinimo projektavimo ir įrengimo reikalavimus nustato Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės, patvirtintos 2012 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-83. Šio įsakymo 74 punktas numato, kad ženklas Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ turi būti įrengiamas prieš kelio ruožą, kuriame yra didelė tikimybė, kad per kelią gali eiti žvėrys. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, liudijančių, kad eismo įvykio vietoje iki ginčo eismo įvykio buvo fiksuoti susidūrimai su gyvūnais (žvėrimis), kas leistų eismo įvykio vietą vertinti kaip vietą, kurioje yra didelė tikimybė, kad per kelią gali eiti žvėrys. Teismo vertinimu, vien ieškovo paaiškinimų apie girdėtas žmonių kalbas šiuo klausimu tokiai aplinkybei nustatyti aiškiai nepakanka. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nurodoma, kad tam, jog būtų konstatuota pareiga pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, taikyti technines (gyvūnus atbaidančias ir kt.) priemones laukinių gyvūnų daromai žalai išvengti, turi būti nustatyta objektyviai privaloma (kylanti iš įstatymo ar kito teisės akto arba pagrįsta bendra rūpestingumo bei atsakingumo pareiga) tokių priemonių panaudojimo būtinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius būtent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jų intensyvumą, priežastis, lyginamojo šio kelio ruožo ir bendros situacijos aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012).

25Ieškovas ieškinio pagrįstumą šioje dalyje grindė taip pat ir ta faktine aplinkybe, kad po 2018 m. rugpjūčio 2 d. eismo įvykio kelio ženklas „Laukiniai žvėrys“ ( - )prieš eismo įvykio vietą visgi buvo pastatytas. Teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja esant byloje nustatyta, kad prieš eismo įvykio vietą ( - )šiuo metu yra pastatytas kelio ženklas „Laukiniai žvėrys“ (el. b. priedo l. 15, 16). Tačiau vien šios aplinkybės teismas negali pripažinti kaip liudijančios atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės neveikimą užtikrinant saugumą ( - )eismo įvykio metu 2018 m. rugpjūčio 2 d. Byloje nėra jokių įrodymų, lėmusių tokio ženklo pastatymo šioje vietoje aplinkybes ir priežastis, tame tarpe ir įrodymų, liudijančių, jog didelės tikimybės, kad per kelią gali eiti žvėrys, vertinimą lėmė, pavyzdžiui, kiti eismo įvykiai, nei ieškovo nurodomas eismo įvykis 2018 m. rugpjūčio 2 d.

26Kitu pagrindu atsakovių civilinei atsakomybei kilti ieškovas nurodo tai, kad įstatyme yra įtvirtina valstybės pareiga atlyginti jai nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų eismo įvykio metu padarytą žalą. CK 6.267 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl ji, kaip laukinių gyvūnų savininkas yra atsakinga už šių gyvūnų padarytą žalą. Įvertinus tai, sutiktina su atsakove Vilniaus miesto savivaldybė, kad Vilniaus miesto savivaldybė negali būti pripažinta tinkama atsakove šioje byloje pagal ieškovo ieškinį toje dalyje, kurioje jis jo patirtą žalą kildina iš laukinių gyvūnų tinkamos nepriežiūros. Tinkama atsakove šioje ieškinio dalyje yra Lietuvos Respublika.

27Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryšys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo veiksmų arba kitų CK 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Ieškovas, grįsdamas ieškinį šia įstatymo norma, iš esmės nenurodė kuo pasireiškė Lietuvos Respublikos neteisėti veiksmai, kiek jie susiję su laukinių gyvūnų priežiūra, nenurodė kokios konkrečiai pareigos prižiūrint laukinius gyvūnus miesto teritorijoje valstybė ar jos institucijos nevykdė ar vykdė netinkamai, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškovas neįrodė jokių Lietuvos Respublikos neteisėtų veiksmų ar neveikimo šiuo konkrečiu atveju. Teismas šiuo aspektu sutinka su atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime išdėstyta pozicija, kad ieškovo manymas, kad valstybė (jos institucijos) neveikė taip, kaip jo manymu privalėtų veikti, yra teisiškai nepagrįstas, nes toks teiginys yra ne tik kad subjektyvus, bet ir neapibrėžtas.

28Šios atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pozicijos pagrįstumą pagrindžia atsiliepime nurodomi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose nutartyse pateikti išaiškinimai, kad laukinių gyvūnų, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifika lemia jų savininko ribotas galimybes juos valdyti (2011 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-371/2011; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalį valstybė yra įpareigota ir privalo rūpintis natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūrėti, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas įstatymu nustatyti tokį reglamentavimą, kuris sudarytų sąlygas skurdinti augaliją ir gyvūniją. Toks draudimas yra imperatyvus, todėl įstatymų leidėjas, reglamentuodamas laukinės gyvūnijos naudojimą, priežiūrą ir populiacijos bei atskirų gyvūnų bei augalų rūšių palaikymą (apsaugą), yra saistomas Konstitucijoje įtvirtintų reikalavimų (draudimų). Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad eismo įvykio vietoje iki įvykio stirnų populiacija buvo išaugusi iki tokio lygio, kuris galėtų būti vertinamas kaip pagrindas valstybei kaip laukinės gyvūnijos savininkei imtis kažkokių veiksmų jai mažinti ar kitokiu įstatymo leistinu būdu šią populiacija reguliuoti. Kaip minėta, byloje yra duomenys tik apie vieną atveją – stirnos išbėgimą į ( - ), Vilniuje, važiuojamąją dalį 2018 m. rugpjūčio 2 d. Ši aplinkybė pati savaime, be kita ko, įvertinus aplinkybę, kad įvykis įvyko mieste, kuriame medžioklė draudžiama, niekaip neliudija atsakovės Lietuvos Respublikos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nes nei vienu teisės aktu valstybė nė vienos iš institucijų nėra įpareigojusi užtikrinti stirnų laisvo gyvenimo mieste ribojimą ar draudimą.

29Atsižvelgiant į tai, kad neteisėti veiksmai yra viena iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti, jos neįrodžius civilinė atsakomybė negalima. Todėl ieškovo ieškinys pripažintinas nepagrįstas ir netenkintinas.

30Ieškovas byloje patyrė žyminio mokesčio išlaidas – 15 Eur, kurios jam neatlygintinos, įvertinus tai, kad jo ieškinys atmestas (CPK 93 straipsnis). Valstybė šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

31Vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, teismas

Nutarė

32atmesti ieškovo A. B. ieškinį kaip nepagrįstą.

33Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,... 2. sekretoriaujant A. P., Lolitai Mankevičiūtei,... 3. dalyvaujant ieškovui A. B. (A. B.),... 4. atsakovo Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos aplinkos... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B.... 6. Teismas... 7. ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovių solidariai 421,59 Eur... 8. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. apie 22 val.... 9. Ieškovas ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir... 10. Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos aplinkos... 11. Pasisakydamas dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, Lietuvos... 12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nesutinka ir su ieškovo argumentu,... 13. Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos automobilių kelių direkcija... 14. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateiktu atsiliepimu su ieškiniu taip... 15. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams, jog atitinkamame ( -... 16. Nors ieškiniu ieškovas prašo atlyginti 421,59 turtinę žalą, ieškinyje... 17. Atsakovė taip pat nesutinka su tuo, kad ji yra solidariai atsakinga už... 18. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes,... 19. Atsakovių atstovės su ieškiniu nesutiko, palaikė procesiniuose dokumentuose... 20. Ieškinys atmestinas.... 21. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų (e.b.l. 5, 9, e.b. priedo l. 7-13),... 22. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2018 m.... 23. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 4... 24. Vertinant ieškovo ieškinio šioje dalyje pagrįstumą, būtina pažymėti,... 25. Ieškovas ieškinio pagrįstumą šioje dalyje grindė taip pat ir ta faktine... 26. Kitu pagrindu atsakovių civilinei atsakomybei kilti ieškovas nurodo tai, kad... 27. Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje... 28. Šios atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos aplinkos... 29. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėti veiksmai yra viena iš sąlygų civilinei... 30. Ieškovas byloje patyrė žyminio mokesčio išlaidas – 15 Eur, kurios jam... 31. Vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, teismas... 32. atmesti ieškovo A. B. ieškinį kaip nepagrįstą.... 33. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...