Byla Ik-548-414/2011
Dėl sprendimo panaikinimo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimanto Giedraičio, kolegijos teisėjų Kęstučio Gudyno ir Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant UAB“Margasmiltė“ atstovams Ž. B., A. A., adv. Vaidučiui Paliukui, Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovėms Irmai Jestremskienei ir Jolantai Vilkauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB“Margasmiltė“ skundą atsakovui Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo,

Nustatė

2Pareiškėjo atstovas prašė panaikinti Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010-12-30 sprendimą Nr. S-20, kuriuo buvo patvirtintas 2010-11-09 patikrinimo aktas Nr. 25. Jis paaiškino, kad Aplinkos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotoja J.Vilkauskienė 2010 m. lapkričio 9 d. patikrino UAB „Margasmiltė" mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių bei mokesčio už valstybinius gamtos išteklius už 2008 ir 2009 metus apskaičiavimo, deklaravimo teisingumą. Patikrinimo metu papildomai priskaičiuota 14102lt. mokesčio už 2008 metais išgautus valstybinius išteklius ir 415lt. mokesčio už 2009 metais išgautus valstybinius gamtos išteklius. Patikrinimo rezultatai buvo įforminti 2010 m. lapkričio 9 d. patikrinimo aktu Nr. 25. Ginčijamu 2010-12-30 sprendimu Nr.S-20 buvo patvirtintas J.Vilkauskienės surašytas 2010 m. lapkričio 9 d. patikrinimo aktas Nr.25. Atstovas mano, jog šis sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, nes juo patvirtinamos neteisingos patikrinimo akto išvados ir nepagrįstai priskaičiuotas papildomas mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Pabrėžė, kad pagal LR mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pakeitimo įstatymo 7 str. 2 p., mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1,2 ar 4 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už per visą tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Tuo yra akcentuojama, kad mokesčiai yra mokami už išgautas (iškastas), o ne už išvežtas iš karjero ar realizuotas žaliavas. Naudingųjų iškasenų gavybos apskaita vykdoma pagal Margų telkinio žvyro ir smėlio išteklių naudojimo sutartį, kuri yra Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr.48-08 sudėtinė dalis. Šios sutarties10 p. punktu UAB „Margasmiltė" vadovaujasi eksploatuodama karjerą ir vykdydama išgaunamo žvyro bei smėlio apskaitą. 2008 metais gavybos apimtys sudarė tik 9 tūkst. m3, todėl markšeideriniai matavimai nebuvo atliekami ir iškastas kiekis deklaruotas pagal preliminarius įmonės darbuotojų apmatavimus karjere. Šie duomenys atsispindi metinės gavybos ataskaitoje 2KN. Pabrėžė, kad pagal apsaugos inspektorės J. Vitkauskienės paskaičiavimus, UAB „Margasmiltė" už 2008 metus nedeklaravo ir 5167 m3 grunto, tačiau tai yra tik nesusipratimas neteisingai pavadinant produkciją. Tuometinis įmonės vadovas pripažįsta, kad nebuvo įsigilinęs į karjero naudojimo projekte nustatytus reikalavimus produkcijai ir neturėjo teisės sutartyse paminėti sąvokos „paviršinis gruntas", todėl, gavęs pastabas, skubiai įsakymu Nr. ĮVĮ-5, 2008-09-30 d. nurodė „paviršiniu gruntu" laikyti žvyro - smėlio mišinį, kuris yra netinkamas sijojimui. Paviršinis gruntas, kurio įmonė neturi teisės pardavinėti, iki šių dienų guli grunto sandėlyje Nr. 5, nurodytame 2010-01-07 d. markšeiderinių apmatavimų ataskaitoje. Nurodomas kiekis yra 7664 m3. Todėl kontrolierių apskaičiuotas išvežtas ir realizuotas gruntas neatitinka tikrovės. Visas nukastas nuodangos gruntas (augalinis sluoksnis ir podirvio itin smulkus molingas smėlis, priesmėlis ir priemolis, kurie aptinkami dangos sluoksnyje) yra nukasti ir susandėliuoti telkinio teritorijoje. Tą pagrindžia markšeideriniai apmatavimai atlikti 2010 metų pradžioje. Šią produkciją į apskaitą įtraukė kaip žvyrą ir išteklių mokestį taikė žvyro tarifu. Todėl mano, kad neteisingai pavadinę produkciją pirmiausiai pakenkė sau, o valstybė nuo to nenukentėjo. Pažymėjo, jog už visą markšeiderinių apmatavimų metu apskaičiuotą iškastą naudingųjų iškasenų kiekį su valstybe visiškai atsiskaitė. Per 2008-2009 metus buvo iškasta (bet ne išvežta) 49 tūkst. m3 žvyro ir 20 tūkst. m3 smėlio. Už visą šį kiekį buvo sumokėti mokesčiai. Atsakovo specialistų apskaičiuotas 44389 m3 kiekis 2010 metų pradžioje buvo karjere, sandėliuose. Įmonės apskaičiuoti ir deklaruoti iškasto žvyro ir smėlio kiekiai visiškai sutampa su markšeideriniais apmatavimais, nustatytu iškastu iš klodo naudingosios iškasenos kiekiu. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas yra įpareigojamas sumokėti mokesčius už valstybinius gamtos išteklius – gruntą, tačiau ne gruntas, o statybinis gruntas yra mokesčio objektas.

3Atsakovo atstovė prašė skundą atmesti. Ji paaiškino, kad Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir administravimo skyriaus vyriausioji specialistė - vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė J.Vilkauskienė, pagal 2010-10-07 pavedimą tikrinti Nr.25, atliko UAB „Margasmiltė" mokestinį patikrinimą kurio tema: mokesčių už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių bei mokesčių už valstybinius gamtos išteklius už 2008, 2009 metus apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumas. Patikrinimo metu, tikrinant UAB „Margasmiltė" mokesčių už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių bei mokesčių už valstybinius gamtos išteklius už 2008-2009 metus apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumą nustatyta, kad nuslėptų teršalų iš mobilių taršos šaltinių už 2008-2009 metus patikrinimo metu nenustatyta. Pagal pirkimo, pardavimo dokumentus bei vidinius važtaraščius ir atsargų perkėlimo įmonės viduje važtaraščius, 2008 metais įmonė išgavo 9487 m3 žvyro ir 5167 m3 grunto. Deklaruotas ir sumokėtas mokestis yra tik už 9000 m3 žvyro. Nedeklaruotas ir nesumokėtas mokestis už 487 m3 žvyro ir 5167 m3 grunto, kuriam parduoti leidimo neturi. Vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 str. 2 d., už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Todėl už išgautus 2008 metais ir nedeklaruotus valstybinius gamtos išteklius apskaičiuotas 14102lt. mokestis didesniu tarifu. Pagal pirkimo, pardavimo dokumentus bei vidinius važtaraščius ir atsargų perkėlimo įmonės viduje važtaraščius 2009 metais įmonė išgavo 15440 m3 žvyro ir 167 m3 grunto, kuriam parduoti leidimo neturi. Vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 str. 2 d., už 2009 metais išgautą be leidimo ir nedeklaruotą gruntą apskaičiuotas 415lt. mokestis didesniu tarifu. Pažymėjo, jog vadovaujantis Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos užpildymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. Dl- 614/VA-99 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos formų, jų pildymo ir pateikimo tvarkos patvirtinimo" 30 punkte numatyta, kad „14 laukelyje - mokesčio mokėtojo per mokestinį laikotarpį išgautas atitinkamos rūšies gamtos išteklių kiekis kubiniais metrais arba kilogramais (pvz., gintaras). Jei tos pačios rūšies ištekliai (pvz., smėlis ir pan.) išgaunami kelių, t. y. dviejų ir daugiau AM RAAD teritorijose, atskirai nurodomas kiekvieno AM RAAD teritorijoje išgautas šių išteklių kiekis. Duomenų pateikimo tikslumas - 3 skaitmenys po kablelio." Taigi, išgauti ištekliai turi būti deklaruojami tiksliai (ne preliminariai). Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos teikiamoje ataskaitoje 2KN išgauti ištekliai turi būti apvalinami tūkst. kubinių metrų tikslumu.

4Skundas atmestinas.

5Šioje byloje nustatyta, jog Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir administravimo skyriaus vyriausioji specialistė - vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė J.Vilkauskienė, pagal 2010-10-07 pavedimą tikrinti Nr.25, atliko UAB „Margasmiltė" mokestinį patikrinimą kurio tema: mokesčių už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių bei mokesčių už valstybinius gamtos išteklius už 2008, 2009 metus apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumas (bl. 49). Patikrinimo metu, tikrinant UAB „Margasmiltė" mokesčių už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių bei mokesčių už valstybinius gamtos išteklius už 2008-2009 metus apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumą nustatyta, kad nuslėptų teršalų iš mobilių taršos šaltinių už 2008-2009 metus patikrinimo metu nenustatyta. Pagal pirkimo, pardavimo dokumentus bei vidinius važtaraščius ir atsargų perkėlimo įmonės viduje važtaraščius, 2008 metais įmonė išgavo 9487 m3 žvyro ir 5167 m3 grunto. Deklaruotas ir sumokėtas mokestis yra tik už 9000 m3 žvyro. Pagal pirkimo, pardavimo dokumentus bei vidinius važtaraščius ir atsargų perkėlimo įmonės viduje važtaraščius 2009 metais įmonė išgavo 15440 m3 žvyro ir 167 m3 grunto, kuriam parduoti leidimo neturi. Patikrinimo metu papildomai priskaičiuota 14102lt. mokesčio už 2008 metais išgautus valstybinius išteklius ir 415lt. mokesčio už 2009 metais išgautus valstybinius gamtos išteklius. Patikrinimo rezultatai buvo įforminti 2010 m. lapkričio 9 d. patikrinimo aktu Nr. 25 (bl. 50-51). Ginčijamu 2010-12-30 sprendimu Nr.S-20 buvo patvirtintas J.Vilkauskienės surašytas 2010 m. lapkričio 9 d. patikrinimo aktas Nr.25 (bl. 60).

6Tokiu būdu, kilęs ginčas dėl to, ar pagrįstai buvo papildomai priskaičiuota 14102lt. mokesčio už 2008 metais išgautus valstybinius išteklius ir 415lt. mokesčio už 2009 metais išgautus valstybinius gamtos išteklius, nes kaip nurodė pareiškėjo atstovai teismo posėdžio metu, būtent su šia patikrinimo akto dalimi, kuri buvo patvirtinta ginčijamu sprendimu, pareiškėjas nesutinka.

7Kaip nustatyta teismo posėdžio metu, nuo 2008 m. liepos 25 d. UAB“Margasmiltė“ išduotas leidimas naudoti Alytaus apskrities Druskininkų savivaldybės Margų telkinio žvyro ir smėlio išteklius (bl. 87-89). Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau-Mokesčių įstatymas) prasme UAB“Margasmiltė yra mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojas. Mokesčių įstatymo 7 straipsnyje apibrėžta mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo tvarka. Šiame straipsnyje nurodyta, jog mokesčio mokėtojai apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį pagal užpildytą ir pateiktą teritorinei mokesčių inspekcijai deklaraciją, o mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. Minėta tvarka buvo patvirtinta Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo pateikimo taisyklėmis (toliau-Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. Dl- 614/VA-99. Šių Taisyklių 30 punkte numatyta, kad 14 laukelyje - mokesčio mokėtojo per mokestinį laikotarpį išgautas atitinkamos rūšies gamtos išteklių kiekis kubiniais metrais arba kilogramais (pvz., gintaras). Jei tos pačios rūšies ištekliai (pvz., smėlis ir pan.) išgaunami kelių, t. y. dviejų ir daugiau AM RAAD teritorijose, atskirai nurodomas kiekvieno AM RAAD teritorijoje išgautas šių išteklių kiekis. Duomenų pateikimo tikslumas - 3 skaitmenys po kablelio.

8Tokiu būdu, mokestis už valstybinius gamtos išteklius mokamas už išgautą gamtos išteklių kiekį pagal užpildytą ir pateiktą teritorinei mokesčių inspekcijai deklaraciją, o duomenys pateikiami nurodant 3 skaitmenis po kablelio. Teismo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas už 2008 metus deklaravo 9000 m3 išgauto žvyro, už šį kiekį sumokėjo mokesčius. Tačiau pagal pirkimo, pardavimo dokumentus bei vidinius važtaraščius ir atsargų perkėlimo įmonės viduje važtaraščius, 2008 metais įmonė išgavo 9487 m3 žvyro ir 5167 m3 grunto, o 2009 metais įmonė išgavo 167 m3 grunto. Pažymėtina, kad nors tokius duomenis pareiškėjas ginčija, tačiau į bylą pateiktų pirkimo, pardavimo dokumentų bei vidinių važtaraščių ir atsargų perkėlimo įmonės viduje važtaraščių nenuneigė. Taip pat nustatyta, kad UAB”Margasmiltė” jokia išgaunamų gamtos išteklių apskaita nebuvo vedama, todėl teismas sprendžia, jog pagrįstai atsakovas išgaunamų gamtos išteklių kiekį nustatinėjo pagal pateiktus pirkimo, pardavimo dokumentus bei vidinius važtaraščius ir atsargų perkėlimo įmonės viduje važtaraščius.

9Teismas atmeta skunde nurodytą aplinkybę, kad 2008 metais žvyro gavybos apimtys sudarė tik 9000 m3, o šie duomenys atsispindi metinės gavybos ataskaitoje 2KN (bl. 68), nes 2KN ataskaita pateikiama Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos Išteklių naudojimo sutarties 10 punkto pagrindu (bl. 88-89), kuri nėra susijusi su mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimu, deklaravimu ir mokėjimu. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad nors Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01, užtikrina išgaunamų iškasenų išteklių patikimą apskaitą, tačiau šių taisyklių 11 punkto pagrindu markšeiderinis planas nebuvo sudarytas ir atnaujintas, be to, šių taisyklių 29 punkte nustatyta, jog galutiniai skaičiavimo rezultatai pateikiami suapvalinti iki sveikų tūkstančių tūrio arba svorio vienetų priklausomai nuo to, kuriais vienetais yra patvirtinti (aprobuoti) naudojamo teklinio geologiniai ištekliai. Margų žvyro ir smėlio telkinio ištekliai aprobuoti Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių aprobavimo komisijos 2007-10-17 protokolu Nr. 4-21 (283) ir sudaro 1925 tūkst. m3 , todėl visa gavybos apskaita privalo būti apskaitoma tūkstančio kubinių metrų tikslumu. Iš to darytina išvada, jog sutinkamai su Išteklių naudojimo sutartimi (bl. 88-89) ir pagal Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinąsias taisykles, patvirtintas Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01, išgaunamų iškasenų išteklių apskaita vykdoma tūkstančio kubinių metrų tikslumu, tačiau, kaip jau buvo paminėta, mokestis už valstybinius gamtos išteklius mokamas už išgautą gamtos išteklių kiekį, duomenis pateikiant su 3 skaitmenis po kablelio.

10Vadovaujantis Mokesčių įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Todėl už išgautus 2008 metais ir nedeklaruotus 487 m3 žvyro ir 5167 m3 grunto pagrįstai apskaičiuotas 14102lt. mokestis didesniu tarifu, o už 2009 metais išgautus 167 m3 grunto pagrįstai apskaičiuotas 415lt. mokestis. Teismas nesutinka su atsakovo pozicija, kad visas išgautas gruntas buvo parduotas, nes tokią išvadą paneigia patikrinimo byloje esančios dvi debetinės sąskaitos bendram 2091,304 t. kiekiui, be to, paviršinio grunto ir kitos dangos sandėliavimą patvirtina duomenys iš markšeiderinių apmatavimų, kur nurodyta, jog iš viso sukaupta 19,1 tūkst. m3 dangos (5-6 lentelė) (bl. 68-70). Pažymėtina ir tai, kad grunto pardavimas ar sandėliavimas nėra reikšmingas mokesčių už valstybinius gamtos išteklius prasme, nes kaip jau buvo paminėta, mokesčiai mokami už išgautą gamtos išteklių kiekį.

11Šioje byloje kilęs ginčas ir dėl to, ar pareiškėjo išgautas gruntas, paviršinis gruntas, augalinis gruntas, nes taip jis įvardijamas PVM sąskaitose – faktūrose, yra statybinis gruntas, o būtent tik statybinis gruntas gali būti Mokesčio įstatymo objektas. Pareiškėjo atstovai pažymėjo ir tai, kad statybinio grunto ištekliai yra tik tie, kurie yra ištirti pagal Aplinkos ministro 2006 m. spalio 10 įsakymu Nr. D1-4 patvirtintą Grunto geologinio tyrimo ir grunto išteklių naudojimo tvarkos aprašą ( toliau – Aprašas).

12Teismo posėdžio metu nustatyta, kad Margų telkinyje grunto tyrimas, kaip jis numatytas Apraše, nebuvo atliktas. Tačiau Aprašo 7.1. p. nurodyta, jog gruntas (statybinis gruntas) – statybos reikmėms iš žemės gelmių (pradedant podirvio nuogulų paviršiumi) išgaunamos birios ar rišlios uolienos. Gruntui priskiriamos tokios uolienos, kaip priemolis, priesmėlis, aleuritas ir neatitinkantis standartų smėlis ir molis. Iš tokio grunto (statybinio grunto) apibrėžimo darytina išvada, kad gruntu (statybiniu gruntu) laikytinos tokios uolienos, kaip priemolis, priesmėlis, aleuritas ir neatitinkantis standartų smėlis ir molis, kurie gali būti panaudoti statybos reikmėm.

13Jau buvo paminėta, kad iš markšeiderinių apmatavimų matyti, kad iš viso pas pareiškėją sukaupta 19,1 tūkst. m3 dangos (5-6 lentelė) (bl. 68-70), o itin molingo smėlio dalis sudaro 7664 m3. Į bylą pateiktas 2008-09-30 UAB“Margasmiltė“ direktoriaus įsakymas Nr. ĮVĮ-5 patvirtina, kad pareiškėjo išgautas gruntas, paviršinis gruntas, augalinis gruntas, kaip jis įvardijamas PVM sąskaitose – faktūrose, laikytinas žvyro-smėlio mišiniu (bl. 16), kas teismo nuomone, leistų tokį žvyro-smėlio mišinį apmokestinti net ne statybinio grunto, bet didesniu žvyro-smėlio tarifu. Be to, patikrinimo byloje esantis UAB“laboratorinių bandymų centras“ bandymų protokolas patvirtina, jog pareiškėjo pateiktas ištirti smėlio-žvyro mišinys yra tinkamas keliams tiesti. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, jog pareiškėjo išgautas gruntas, paviršinis gruntas, augalinis gruntas, kaip jis įvardijamas PVM sąskaitose – faktūrose ir kuris pervardintas žvyro-smėlio mišiniu, gali būti panaudotas statybos reikmėm ir toks gruntas ( statybinis gruntas) yra Mokesčio įstatymo objektas. Teismas atmeta skunde nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas 7664 m3 produkciją į apskaitą įtraukė kaip žvyrą ir išteklių mokestį taikė žvyro tarifu, nes tokia aplinkybė prieštarauja tam, jog šią produkciją pareiškėjas laiko grundu, o ne statybinkiu grundu, kuris nėra Mokesčio įstatymo objektas.

14Už 2008 metais pareiškėjo išgautus 9487 m3 žvyro ir 5167 m3 grunto, o 2009 metais išgautus 167 m3 grunto atsakovas pagrįstai priskaičiavo nesumokėto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, todėl skundas atmestinas.

15Vadovaujantis ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1d. 1 p.,

Nutarė

16Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai