Byla 1S-120-332/2019
Dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. liepos 26 d. nutarties

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo privačios kaltintojos, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. G. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. liepos 26 d. nutarties.

3Teismas

Nustatė

41.

5Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu A. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (dėl veikos prieš R. G.), ir nuteistas viešųjų darbų bausme 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Priteista R. G. iš A. V. 161,26 Eur turtinės žalos atlyginimui, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 530 Eur advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti. A. V. dėl veiksmų pagal J. G. skundą išteisintas. A. V. civilinis ieškinys J. G. paliktas nenagrinėtas. J. G. atžvilgiu baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, BK 28 straipsnio 2 dalimi – esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 22 d., kai apeliacinės instancijos teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi atmetė privataus kaltintojo, nukentėjusiojo, išteisintojo, nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio bei privačios kaltintojos, nukentėjusiosios, civilinės ieškovės R. G. ir jos atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinius skundus.

62.

7Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose 2019 m. birželio 5 d. gautas privačios kaltintojos, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. G. prašymas priteisti iš A. V. jos ir jos vyro patirtas proceso išlaidas, sumokėtas advokatui Ramūnui Dobrovolskiui už apeliacinio skundo parengimą bei atstovavimą teisme. Prašyme nurodoma, kad 2018 m. gruodžio 18 d. ji sumokėjo advokatui Ramūnui Dobrovolskiui, apeliacinio proceso metu ji turėjo kvitą, tačiau teismas neprašė jo pateikti, nors apeliaciniu skundu prašė atlyginti atstovavimo išlaidas. (3 t., b. l. 76) Kartu su prašymu pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad R. G. 2018 m. gruodžio 18 d. sumokėjo 300 Eur advokatui Ramūnui Dobrovolskiui už atstovavimą ir dokumento surašymą. (3 t., b. l. 77)

83.

9Nuteistojo A. V. advokatas Dalius Vaičiulis prašė atmesti R. G. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo, kaip nepagrįstą. (3 t., b. l. 84–85)

104.

11Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2019 m. liepos 26 d. nutartimi netenkino R. G. prašymo dėl proceso išlaidų atlyginimo. Teismas įvertinęs BPK 106 straipsnio 2 dalies, 307 straipsnio 6 dalies 3 punkto, 361 straipsnio 1 dalies nuostatas padarė išvadą, kad prašymas dėl proceso išlaidų pripažinimo ir atlyginimo teismui turi būti pateiktas dar iki nuosprendžio priėmimo momento. Tokio prašymo pateikimas teismui vėlesnėse proceso stadijose BPK nėra numatytas. Atsižvelgiant į tai, kad R. G. prašymą dėl procesinių išlaidų priteisimo su pridėtu pinigų priėmimo kvitu pateikė apylinkės teismui po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, todėl toks prašymas negali būti sprendžiamas BPK 361 straipsnio 1 dalies tvarka. Taip pat pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas atmetė R. G. ir jos atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinius skundus, todėl nėra pagrindo priteisti patirtas išlaidas dėl apeliacinio skundo surašymo ir jo nagrinėjimo. (3 t., b. l. 86–87)

125.

13Skundu aukštesniajam teismui privati kaltintoja, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. liepos 26 d. nutartį. Skunde nurodoma, kad byla buvo nagrinėjama beveik 3 metus, įvyko 13 teismo posėdžiu, ji įrodė, kad jai buvo sutrikdyta sveikata, tačiau teisėja Daiva Valčiukienė per visus posėdžius gynė ir teisino kaltininką, nors jai buvo pareikštas nušalinimas, tačiau nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Visas patirtas jos procesines išlaidas advokatui už atstovavimą teisėja sumažino per pusę, nes nekentėjusiosios vyrui atstovavo tas pats advokatas Ramūnas Dobrovolskis. Mano, kad teisėja Daiva Valčiukienė skundžiama nutartimi vėl atsižvelgė tik į nuteistojo turtinę padėtį, nors A. V. nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Nuteistasis turi įmonę, kurioje ir dirba tolimųjų reisų vairuotoju, važinėja prabangiu, nauju visureigiu, 2016 m. tuoj po šio įvykio pardavė namą adresu: Utenos g. 40, Šiauliai. Ši informacija jai yra žinoma, nes nuteistasis yra buvęs jos sesers sugyventinis. Mano, kad skundžiama nutartis neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, nepagrįstai suteikia pranašumą nuteistajam A. V.. Ji kaip nukentėjusioji neturi patirti nuostolių, susijusių su procesinėmis išlaidomis. Ji su advokatu buvo giliai įsitikinusi, kad mokėjimo kvitas yra pateiktas kartu su apeliaciniu skundu, tik po Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties priėmimo sužinojo, kad nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys atstovavimo išlaidas.

146.

15Atsiliepimų į R. G. skundą negauta.

16Skundas atmestinas.

177.

18Vadovaujantis BPK 361 straipsnio 2 dalimi teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę priimti sprendimus dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas ne tik priimant nuosprendį, bet ir nuosprendžio vykdymo metu, kreipiantis į pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 mm. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017, 9.4 punktas)

198.

20BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad šios nuostatos yra bendrosios, todėl jos taikytinos apeliacinės instancijos ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiu atveju, sprendžiant advokato išlaidų atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundą byla buvo nagrinėjama, koks skundo išnagrinėjimo rezultatas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-489/2019, 41 punktas) Teismui pripažinus, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, nėra teisinio pagrindo apmokėti apeliacinį skundą padavusio asmens turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019.

219.

22Byloje esantys duomenys patvirtina, kad teismo nuosprendžiu A. V. buvo nuteistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmą R. G.. Nukentėjusioji R. G. nesutiko su tuo, kaip pirmosios instancijos teismas kvalifikavo A. V. veiksmus, kad netenkino prašymo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl padavė apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde buvo suformuotas prašymas priteisti R. G. iš A. V. atstovavimo išlaidas (3 t., b. l. 1–5) Atsižvelgęs į tai, kad R. G., jos atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis nei kartu su apeliaciniu skundu, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nepateikė duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas, todėl Šiaulių apygardos teismas nutarties 7.4 punkte nurodė, kad R. G. apeliacinio skundo reikalavimas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo paliktinas nenagrinėtas, nes jis nėra pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apygardos teismas atmetė R. G. apeliacinį skundą kaip nepagrįsta (3 t., b. l. 57–67), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priteisti privačios kaltintojos, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. G. turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Skundo argumentai, susiję su nuteistojo A. V. turtine padėtimi, atstovavimo išlaidas pagrindžiančių duomenų savalaikio nepateikimo apeliacinės instancijos teismui priežastys, neturi įtakos Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. liepos 26 d. nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, nes, kaip minėta šios nutarties 8 punkte, atmetus apeliacinį skundą, skundą padavusios šalies atstovavimo išlaidos neatlyginamos.

2310.

24Skunde taip pat teigiama, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė yra šališka, nes priima nuteistajam A. V. palankius sprendimus. Taigi skunde keliamas klausimas susijęs su viena iš tinkamo baudžiamojo proceso garantijų, t. y. užtikrinimu, kad ikiteisminį tyrimą atliktų nepriklausomas ir nešališkas prokuroras. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šališkumas taikomas, kai nustatomi realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo šališkumo. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Taigi lemiamą reikšmę turi ne proceso dalyvio nuogąstavimai, o tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta. (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Vera Fern?ndez-Huidobro prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74-976/2017) Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad įrodymų, kurie leistų pagrįstai suabejoti teisėjos nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi, nukentėjusioji nepateikė. Skunde pateikiami tik abstraktaus pobūdžio argumentai („per visus posėdžiu gina ir visaip teisina kaltininką“). Aplinkybių, kurios leistų abejoti teisėjos nešališkumu, nenustatė ir aukštesnysis teismas. Vien aplinkybė, kad teisėja baudžiamojo proceso matu priima nukentėjusiajai nepalankius sprendimus (sumažino atlygintinos neturtinės žalos dydį, nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo), savaime nerodo teisėjos šališkumo, nes įprasti teisėjo priimami procesiniai sprendimai (kuriuos skundą padavęs asmuo vertina kaip jam nepalankius) savaime nereiškia teismo šališkumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67), todėl skundo argumentai dėl teisėjos D. V. šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.

2511.

26Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. liepos 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo jos keisti ar naikinti.

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Nutarė

28atmesti privačios kaltintojos, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. G. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. liepos 26 d. nutartį.

29Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama

Ryšiai