Byla 2-221-154/2010
Dėl neturtines žalos atlyginimo

1

2Šiauliu apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseja Danute Matiukiene, sekretoriaujant Ingai Sidorenkienei, dalyvaujant ieškovei L. B., atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos, atstovei –Šiauliu apygardos prokuraturos prokurorei Ritai Dabužinskienei,

3viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal L. B. ieškini atsakovui - Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir Policijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos, taip pat treciajam asmeniui atsakovo puseje Lietuvos Respublikos Vidaus reikalu ministerijai, del neturtines žalos atlyginimo ir

4n u s t a t e :

5Ieškove L. B. Š. apygardos teismui 2009 m. kovo 30 d. pateike ieškini, kuriuo praše priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 500 013,- litu neturtines žalos, jai padarytos neteisetais valstybes pareigunu veiksmais ir panaikinti jos duomenis apie kardomaja priemone ir itarima iš itariamuju, kaltinamuju ir teistu asmenu žinybinio registro.

6Nors ieškinyje L. B. detaliai neivardijo del konkreciai kuriu policijos, prokuraturos pareigunu ir ikiteisminio tyrimo teisejo konkreciu neteisetu veiksmu, atitinkamai kokia ji patyre neturtine žala, taciau iš ieškinyje nurodytu faktiniu aplinkybiu galima spresti, kad bendra 500 013,- litu neturtine žala ji patyre del to, kad :

7- be pagrindo, pažeidžiant BPK 166 str. ir kitas istatymu nuostatas, nesant nukentejusiojo skundo ar pareiškimo, o tik esant tyrejo T. Š. tarnybiniam pranešimui, kuriame nebuvo nurodyti nusikalstamos veikos požymiai (objektas, subjektas, objektyvine ar subjektyvine puses), 2008 m. balandžio 28 d. policijos pareigunai pradejo ikiteismini tyrima byloje Nr. 96-1-221-08 pagal BK 170 str. („Kurstymas prieš bet kokios tautos, rases, etnine, religine ar kitokia žmoniu grupe“),1 dali;

8- prokuroras, gaves toki pranešima, nepatikrino jo pagristumo ir teisetumo, neatliko savo funkciju, kas igalino tyrejus nekontroliuojamai vykdyti veiksmus, nesuderinamus su BPK 11 str., t.y. nevykde BPK 1 str. 1 dalyje ir BPK 2 str. reikalavimu. Kad nebuvo pagrindo pradeti ikiteismini tyrima, patvirtino prokuroro G.Miseviciaus telefoninis interviu laikrašcio „Šiauliu krašto“ žurnalistui, kad tyrimas del to, kad ( - ), (kuriame gyvena ieškove su tevais ir seserimi) balkono lange buvo pakabintas plakatas, kuriame pavaizduota svastika su šukiu „Hi Hitler“, atliekamas „del visa ko“;

9- iki 2008-08-07 nebuvo baudžiamosios bylos Nr. 96-1-221-08 I ir II tomo apyrašu, del ko pareigunai galejo pakeisti dokumentus;

10- iš baudž. bylos Nr. 96-1-221-08 medžiagos neaišku, kas užfiksavo tariama plakata ( - ) balkono lange, kokiu laiku buvo daromos nuotraukos, kodel policijos pareigunai, pamate ši plakata jau 2008-04-21, nesieme veiksmu jo nukabinti, nesiskubino atlikti kratos;

11- nesant skubos ir butinybes, be teisejo sankcijos, 2008-05-07 ieškoves ir jos tevu bei sesers L. P. namuose, adresu ( - ), 2008 m. gegužes 7 d. policijos pareigunas R. P. atliko nesankcionuota krata, kurios teisetuma per 3 dienas, nepatikrinusi nutarimo daryti krata pagristumo, neišsireikalavusi vos reikalingos tyrimo medžiagos, patvirtino ikiteisminio tyrimo teiseja. Antroji krata tos pacios ikiteisminio tyrimo teisejos nutartimi buvo leista atlikti nesant pakankamai duomenu apie nusikaltimo ivyki, žalos dydi, nukentejusius ar kaltus asmenis, kas prieštaravo BPK 145 str. reikalavimams;

12- policijos pareigunai 2008-05-23 atlikdami krata ieškoves ir jos tevu bei sesers L. P. namuose, adresu ( - ), pažeide ieškoves konstitucines teises i privatu gyvenima ir oruma, nes atvyke daryti kratos pas L. P., nepateike ieškovei L. B. nutarties, neturedami procesinio pagrindo paeme ieškoves daiktus, priverstinai iejo i jos užrakinta kambari ir padare jame krata. Taip pat neteisetai filmavo ieškove bei jos nugriuvusia ir „nesamoningai inkstintyviai apsinuoginusia iki puses“ motina, tuo pažemindami ieškoves ir jos motinos garbe bei oruma;

13- pareigunu veiksmai atliekant kratas jos namuose buvo neproporcingi, nes 2008-05-07 krata buvo atlikta 17 val.30 min., o 2008-05-23 krata buvo atlikta 7 val.30 min., jie atvyko trimis tarnybinemis mašinomis su ijungta garsine signalizacija, pareigunu buvo daug, jie elgesi nemandagiai, arogantiškai, išgasdino sesers vaika, sutrikde motinos sveikata, buvo atimta galimybe iškviesti jai greitaja med. pagalba, nes buvo atimti telefonai;

14- pareigunai nepagristai ieškovei pareiške itarima pagal BK 231 str. 1 dali;

15- ieškovei pranešima apie itarima pagal BK 231 str. 1 dali, kuriame buvo nurodyta, kad ieškove, t.y. L. B., 2008 m. gegužes 23 diena nuo 7 val. 30 min. iki 7 val. 50 min., savo namuose, esanciuose ( - ), trukde ikiteisminio tyrimo pareigunams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, t.y. fotografavo policijos pareigunus A. U., R. G., V. G., R. B., atvykusius pagal 2008-05-15 teismo nutarti atlikti krata baudž. byloje Nr. 96-1-221-08, bande pasišalinti, juos provokavo, šukavo, uždavinejo su ikiteisminiu tyrimu nesusijusius klausimus, kategoriškai atsisake pateikti teismo nutartyje nurodytus daiktus, baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-268/08 tyrejas A. B. 2008 m. birželio 30 d. pateike pažeidžiant BPK 187 str. reikalavimus, nes pranešime apie itarima turejo buti nurodytos nusikaltimo padarymo svarbios aplinkybes, kadangi pranešimas apie itarima iš esmes atitinka kaltinima, o kaltinimas turi buti pateikiamas suprantama kalba, nuodugnus, kaip ir teismo nuosprendyje nustatytas kaltinimas, apimantis nusikalstamos veikos stadijas, aplinkybes, apibudinancias konkrecios nusikalstamos veikos sudeties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmes paskyrimui reikšmingus faktus (b.l. 10-11);

16- iteikiant ieškovei pranešima apie itarima pagal BK 231 str. 1 dali nebuvo užtikrinta jos teise i gynyba, nes prieš ši veiksma jai nebuvo išaiškintos konstitucine teise tureti advokata (LR Konstitucijos 31 str. 6 d.), realiai nebuvo užtikrinta gynyba, nes joks advokatas nebuvo pakviestas ir su juo pasitarti nebuvo suteikta galimybe, po to ivyko apklausa nedalyvaujant gynejui, del ko buvo pažeisti BPK 45 str. ir BPK 50 str. reikalavimai;

17- ieškovei buvo paskirta kardomoji priemone – rašytinis pasižadejimas neišvykti, visiškai neatsižvelgiant i jos asmenybe, neišaiškintos jos teises, neišaiškinta, kiek laiko ji gali palikti gyvenamaja vieta ir kur buti, todel vykdama i Kauna laikyti egzaminu nuolat patirdavo stresa, nes bet kuriuo metu jai galejo buti paskirta griežtesne kardomoji priemone bei sužlugdyta egzaminu sesija ( - ) universitete;

18Ieškove nurode turinti pagrinda teigti, kad baudžiamasis persekiojimas buvo atliekamas šiurkšciai pažeidžiant jos teises ir laisves, o taip pat istatymo leidejo nuostatas, itvirtintas BPK 1str. 1 dalyje, kur nurodyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra, ginant žmogaus ir piliecio teises bei laisves, visuomenes ir valstybes interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti istatyma. Iš šios normos konstrukcijos ieškove supranta, kad prioritetas yra atiduodamas žmogaus teisiu ir laisviu apsaugai ir gynybai, taciau proceso metu ieškoves teises nebuvusios ginamos (b.l.6).

19Ieškove prašo atlyginti jai padaryta neturtine žala vadovaudamasi CK 6.271 str. nuostatomis, nes žala atsirado del valstybes valdžios instituciju neteisetu aktu, kuria privalo atlyginti valstybe iš valstybes biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybes tarnautojo ar kito valstybes valdžios institucijos darbuotojo kaltes. Teigia, kad valstybes ar savivaldybes civiline atsakomybe pagal ši straipsni atsiranda, jeigu valdžios instituciju darbuotojai neveike taip, kaip pagal istatymus šios institucijos ar ju darbuotojai privalejo veikti. Reikalaudama atlyginti žala, ieškove taip pat vadovaujasi Europos žmogaus teisiu teismo bei Lietuvos Aukšciausiojo teismo praktika (b.l.11).

20Ieškove nurode, kad del neteisetu pareigunu veiksmu ji:

21- negalejo laiku išvykti i studijas, šis judejimo apribojimas taip pat turejo neigiamas pasekmes, buvo prarastas brangus laikas;

22- pareikštas itarimas ir skirtos procesines priemones labai suvarže jos judejimo laisve, tiek sesijos metu, tiek atostogu metu, negalejo tinkamai pailseti, negalejo išvykti i kelione po Europa, nukentejo tolimesnis pažangumas;

23- neigiama poveiki psichologinei ir dvasinei buklei turejo prokuroru užklausimai i universiteta ir darboviete, nes universitete eme jausti šaltesni požiuri i save, i savo veikla;

24- paskyrus kardomaja priemone nebuvo ieškovei išaiškintos teises;

25- po viešai paskleistos informacijos apie galimus pronacistinius veiksmus, sumažejo bendravimo galimybes, nes ieškoves asmenybe visiems tapo itartina ir nepatikima, iš jos imta tiketis kažkokios gresmes;

26- mano, kad pareigunu išsiustas paklausimas apie jos darbo laika ir kiti vieši pareiškimai, turejo itakos del darbo sudarties nepratesimo;

27- sukele nerima del sesers vaiko išgyvenimu, stipriai išgyveno del motinos sveikatos sutrikdymo kratos metu.

28Ieškove mano, kad jai buvo sukeltos visos pasekmes, numatytos CK 6.250 str. 1 dalyje - reputacijos pablogejimas ir pažeminimas, bendravimo galimybiu sumažejimas, tobulejimo galimybiu sumažejimas, dvasinis sukretimas ir išgyvenimai, nepatogumai ir emocine depresija (b.l.12).

29Padaryta neturtine žala ji vertina 500 013 litu.

30Mano, kad šia žala jai privalo atlyginti valstybe, kuri nesugebejo tinkamai užtikrinti savo pilieciu teisiu ir laisviu apsaugos bei tinkamos prokuroru ir ikiteisminio tyrimo pareigunu darbo kontroles (b.l.12).

31Atsiliepimu i ieškini atsakovo- Lietuvos Respublikos - atstovas Policijos departamentas prie LR Vidaus reikalu ministerijos su ieškiniu nesutiko, praše ji atmesti ir nurode, kad ieškove nepateike jokiu irodymu, jog policijos pareigunai jos atžvilgiu atliko neteisetus veiksmus, kas butu nustatyta ir konstatuota prokuraturos ar teismo (b.l. 64-65).

32Atsiliepimu i ieškini LR Teisingumo ministerija nurode, kad su ieškiniu nesutinka, nes civilinei deliktinei atsakomybei nagrinejamoje byloje kilti yra butinos šios butinos salygos: neteiseti pareigunu veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisetu veiksmu ir atsiradusios žalos. Teige, kad teisesaugos ar kitu valdžios instituciju veiksmu neteisetumas turi buti konstatuotas istatymu nustatyta tvarka ir ieškove, siekdama žalos atlyginimo, turi irodyti šiu neteisetu veiksmu egzistavima, nes veiksmu neteisetumas nera preziumuojamas. Tas faktas, jog asmuo nera pripažintas kaltu, savaime nepreziumuoja viso proceso neteisetumo. Nors ieškove nurode, kad ikiteisminio tyrimo pareigunai pažeide jos teises, kadangi neteisetai ir be pagrindo pradejo ikiteismini tyrima, ji aliko nesilaikydami procesiniu teises normu, pažeide teises i jos privatu gyvenima ir oruma, neužtikrino ieškoves teises i gynyba bei atliko kitus neteisetus veiksmus, taciau, Teisingumo ministerijos manymu, nei vienas iš ieškinyje nurodytu veiksmu istatymu nustatyta tvarka nebuvo pripažintas neteisetu. Nutarime nutraukti ikiteismini tyrima L. B., buvo konstatuota, kad L. B. veiksmai vertintini kaip nepagarbus veiksmai krata atlikusiu pareigunu atžvilgiu, taciau nustacius, kad šie veiksmai nebuvo padaryti tycia, o buvo iššaukti emocinio susijaudinimo ir nervinio streso, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Šiame nutarime buvo konstatuota, kad krata atlikta teisetai ir pagristai, nepažeidžiant BPK 145 str. ir 149 str. reikalavimu. Teigia, kad del procesines prievartos priemoniu taikymo ieškoves skundai buvo išspresti istatymo nustatyta tvarka, nepažeidžiant BPK normu. Mano, kad reikalaujamos atlyginti žalos dydis yra neprotingai didelis (b.l. 68-70).

33Atsiliepimu i ieškini atsakovo- Lietuvos Respublikos- atstovas Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos igaliota Šiauliu apygardos prokuratura- su ieškiniu nesutiko, praše ji atmesti.

34Nurode, kad vadovaujantis LR CK 6.272 str. atsakovo atsakomybe atsiranda ir nesant pareigunu kaltes, taciau tik tada, jei byloje nustatytos trys esmines salygos: kad pareigunu veiksmai buvo neteiseti, kad padaryta atitinkama žala ir kad yra priežastinis ryšys tarp pareigunu neteisetu veiksmu ir atsiradusios žalos. Nurode, kad pareigunu veiksmu teisetumas turi buti vertinamas baudžiamosios procesines teises požiuriu, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas ne visais atvejais yra pagrindas pripažinti, jog baudžiamosios bylos iškelimas ir su baudžiamuoju persekiojimu susije procesiniai veiksmai buvo neteiseti.

35Nurode, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 96-1-221-2008 buvo pradetas nepažeidžiant BPK 166 str. reikalavimu, 2008-04-28 paolicijos pareiguno tarnybinio pranešimo, kuris buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo istaigos igalioto asmens, užregistruotas Šiauliu rajono policijos komisariate, pagrindu, gavus duomenu, kad ( - ) balkono lange pakabintas plakatas, kuriame pavaizduotas ženklas, panašus i Antrojo pasaulinio karo naciu vaizduota simboli „svastika" ir užrašu „HI HITLER“, kas leido pradeti ikiteismini tyrima pagal BK 170 straipsni. Pagal nuo 2007-09-01 galiojanti BPK 166 str., ikiteisminis tyrimas gali buti pradetas net tiksliai nežinant, ar iš tikruju yra padaryta nusikalstama veika, tik bandant tai išsiaiškinti.

36Teigia, kad ieškove L. B. neturi teises vertinti pareigunu veiksmu ir kelti reikalavimu baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-221-2008, nes šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas jos sesers L. P. atžvilgiu, o ji buvo tik liudytoja, ir nera istatymo ipareigota ginti ir saugoti kitu asmenu interesus.

37Atsakovo atstovas mano, kad kratos ieškoves L. B., jos tevu ir sesers L. P. namuose, ( - ), baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-221-2008 buvo atliktos nepažeidžiant BPK reikalavimu, kratu pagristumas ir ju teisetumas buvo patikrintas išnagrinejus ieškoves sesers L. P. bei jos tevu E. B. ir R. B. skundus teisme, kur buvo konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo pareigunai istatymu nepažeide nei paimdami pas kitus asmenis (ne tik pas L. P.) buvusius nutartyje ivardintus daiktus, nei filmuodami kratos eiga ir asmenis.

38Atsakovas nesutinka, kad byloje Nr. 96-1-268-2008, kurioje ieškovei L. B. 2008 m. birželio 30 d. buvo iteiktas pranešimas apie itarima pagal BK 231 str. 1 dali, buvo pažeisti BPK 45 ir 50 staripsniu reikalavimai, t.y. pažeista ieškoves teise i gynyba, nes iš baudž. byloje Nr. 96-1-268-2008 esanciu dokumentu matyti, kad ieškovei buvo išaiškinta teise i ginyba, taciau ji gynejo atsisake. Byloje nebuvo duomenu, kad, vadovaujantis BPK 51 str., gynejo dalyvavimas buvo butinas.

39Nurode, kad pranešimo apie itarima, kuris buvo iteiktas L. B., turinys atitiko BPK 187 str. reikalavimus. Kad pranešimas L. B. buvo aiškus, patvirtinta L. B. apklausos protokolas, kur ji nenurode, kad itarimo esme supratusi, o apklausos metu dave detalius paaiškinimus del jai pareikšto itarimo.

40Teigia, kad kardomoji priemone – rašytinis pasižadejimas neišvykti, L. B. 2009 m. liepos 2 d. buvo paskirta pagristai ir parinkta tinkamai, jai buvo išaiškintos šios kardomosios priemones salygos, o Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008-08-22 nutartimi ši paskirta kardomoji priemone buvo panaikinta. Be to, ieškove nepateike teismui irodymu, kad del paskirtos minetos kardomosios priemones ji turejo neigiamu padariniu, t.y. negalejo išvykti i studijas, i kelione po Europa. L. B. pati nepasinaudojo jai prokuroro pasiulyta galimybe gauti leidima išvykti i kelione, nes nepateike jokiu keliones fakta patvirtinanciu dokumentu.

41Teigia, kad ieškovei neirodžius pareigunu veiksmu neteisetumo, negalima kelti civilines atsakomybes, numatytos CK 6.272 str., klausimo. Pažymejo, kad ikiteisminis tyrimas 2008-09-05 byloje Nr. 96-1-268-2008 nutrauktas del J. B. kaltes irodymu nepakankamumo, kas nesudaro pagrindo vertinti pareigunu veiksmus kaip neteisetus, ir nutarime nera konstatuoti BPK pažeidimai ar kokie nors neteiseti pareigunu veiksmai.

42Mano, kad ieškove nepateike jokiu objektyviu duomenu, kad butent del vykusio baudžiamojo proceso ji patyre kokias nors akivaizdžiai negatyvias pasekmes del mokslo, keliones, todel nera pagrindo atlyginti jos prašoma žala .

43Nurode, kad negali buti tenkinamas ir antrasis ieškoves reikalavimas del duomenu pašalinimo iš atitinkamo registro, nes to nenumato teises normos ( b.l. 73-81).

44Atsiliepime i ieškini LR Vidaus reikalu ministerija, teismo nutartimi patraukta treciuoju asmeniu del ieškoves reikalavimo „ panaikinti duomenis apie kardomaja priemone ir itarima iš itariamuju, kaltinamuju ir teistu asmenu žinybinio registro“, nurode, kad Vidaus reikalu ministerija yra „Itariamu, kaltinamu ir teistu asmenu žinybinio registro” tvarkytoja, o šio Registro tvarkyma reglamentuoja LR Vidaus reikalu ministro 2005 m. rugsejo 13 d. isakymu Nr. 1V-291 patvirtinti “Itariamu, kaltinamu ir teistu asmenu žinybinio registro nuostatai”. Minetu Nuostatu 4 punktas nustato, kad registro paskirtis – registruoti registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti Registro duomenis ir dokumentus ikiteisminio tyrimo institucijoms, teismams, kitoms valstybes institucijoms ir istaigoms, fiziniams ir juridiniams asmenims bei atlikti kitus Registro duomenu tvarkymo veiksmus. Vadovaujantis Nuostatu 6.1. punktu, registro objektu yra ir fiziniai asmenys, kuriems iteiktas pranešimas apie itarima (iškelta baudžiamoji byla). Visi registro duomenys tvarkomi vadovaujantis minetais Nuostatais, o taip pat Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo reikalavimais, todel ieškoves duomenys registre tvarkomi nepažeidžiant ieškoves teisiu.

45Pažymejo, kad Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 25 str. ir 26 str., Nuostatu 39.1 p. numato, kad asmuo, kurio duomenys irašyti Registre, turi teise susipažinti su Registre tvarkomais savo duomenimis, reikalauti ištaisyti klaidingus, netikslius duomenis, taciau ieškove nesikreipe i registro istaiga del duomenu apie ja tvarkymo neteisetumo, taip pat ieškinyje nenurode, kad registere kaupiami jos duomenys yra klaidingi, ar netikslus. Nurode, kad gincu del registro duomenu nagrinjimui yra nustatyta ikiteismine ginco sprendimo tvarka, kuria ieškove nepasinaudojo, todel mano, kad L. B. ieškinys šioje dalyje turetu buti paliktas nenagrinetu.

46Teismo posedžio metu ieškove L. B. palaike savo ieškini tuo paciu pagrindu ir tais paciais argumentais, kurie buvo išdestyti jos ieškinyje, ir praše ji tenkinti.

47Papildomai byloje nurode, kad 2008-05-23 kratos metu pareigunai paeme daiktus, taciau Kratos protokole nenurode, iš ko tie daiktai paimami, nebuvo fiksuojamas paemimo momentas, jie tinkamai nesupakavo paimtu daiktu, tuo pažeisdami BPK 149 str. 7 dali. Tyrimo metu del plakate buvusios simbolikos vertinimo 2008-10-07 (baudž. byloje Nr. 96-1-221-2008) prokuroru samoningai buvo pateiktos užklausos ( - ) ir ( - ), kuriuose studijuoja ieškove, taip siekiant ja pažeminti akademines visuomenes akyse. Užklausime del plakato vertinimo, buvo nurodytas jos adresas, kurio visai nebuvo butina nurodyti, vertinant plakata, taciau tuo prokuroras Timonis sieke pažeminti ieškove. Neatsakingai duodamas interviu spaudai, prokuroras Misevicius ja viešai susiejo su nacistine veikla. Policijos pareigunas V. praneše Šiauliu rajono Vaiko teisiu apsaugos tarnybai, kad ieškove galimai galejo pažeisti mažamecio sesers vaiko interesus, tuo ieškove pažemindamas visuomenes akyse. Nurode, kad atlikdami tyrima baudž byloje Nr. 96-1-268/08 teisesaugos pareigunai neteisetai rinko medžiaga apie ieškove, todel teigia, kad privaciu duomenu rinkimas neturint teismo nutarties, pažeide BPK 155 str.1d. ir 2 d. nuostatas, nes buvo reikalaujama charakteristikos iš darbovietes, iš Šiauliu universiteto, duomenu iš Šiauliu psichiatrines ligonines, Šiauliu pirminio sveikatos centro, ka ieškove vertina grubiu žmogaus teisiu pažeidimu, o jos asmens ir gyvenamosios vietos duomenu nurodyma šiuose užklausimuose, vertina kaip informacijos apie asmeni paviešinima. 2008-05-23 atliekamos kratos metu pareigunai liepdami grižti i namus suvarže jos judejimo laisve, bei taip pažeide Konstitucijos 20 str. Patikslino, kad del 2008-05-07 atliekamos kratos ji per daug neprieštaravusi, nes ypatingai dideliu išgyvenimu tada nepatyre. Nurode, kad lyginant teisme peržiuretus 2008-05-07 ir 2008-05-23 kratu vaizdo irašus, matomas akivaizdus ju skirtumas: atlikdami pirmaja krata pareigunai elgiasi pagal situacija, leidžia „prisitaikyti“, o antros kratos metu pareigunai elgiasi kitaip, K. U. ciupo ieškovei už rankos, liepe grižti i patalpa, pareigunu demesys nukreiptas ne i L. P., pas kuria turejo atlikti krata, o i ieškove ir jos tevus, todel jai buvo sukeltos neigiamos emocijos, buvo dvasiškai palaužta, sake: muškit, daužykit, bet fotoaparato neatiduosiu“, tai vyko del bejegiškumo prieš pareigunus ir stipriu išgyvenimu.

48Atsakovo - Lietuvos Respublikos- atstovo Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos igaliota Šiauliu apygardos prokuraturos prokurore Rita Dabužinskiene palaike argumentus ir reikalavimus, išdestytus atsiliepime del ieškinio ir praše L. B. ieškini atmesti kaip nepagrista.

49Nurode, kad LR CK 6.272 straipsnio 1 dalyje itvirtinta valstybes pareiga atlyginti žala, padaryta teisesaugos instituciju procesiniais teisiniais aktais baudžiamojo proceso srityje, yra specialus civilines deliktines atsakomybes atvejis. Valstybes civilinei atsakomybei už teisesaugos instituciju pareigunu neteisetus procesinius teisinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti reikia nustatyti tris salygas: neteisetus pareigunu veiksmus, šiais veiksmais padarytos žalos fakta ir priežastini ryši tarp nurodytu neteisetu veiksmu bei atsiradusios žalos. Tokia praktika formuoja Lietuvos Aukšciausias Teismas.

50Baudžiamoji byla Nr. 96-1-221-2008 pagal BK 170 str.1 dali, kurioje itarimas buvo pareikštas ieškoves seseriai L. P. ir atliktos dvi ieškoves minimos kratos, t.y. 2008-05-07 ir 2008-05-23, Generalinio prokuroro pavaduotojo 2008-09-05 nutarimu L. P. atžvilgiu buvo nutraukta nesurinkus pakankamai duomenu, pagrindžianciu jos kalte del nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 str.1 dalyje, o Generalinio prokuroro pavaduotojo 2008-09-05 nutarimu ikiteisminis tyrimas del nusikalstamos veikos, numatytos BK 231 str.1 dalyje, L. B. atžvilgiu buvo nutrauktas, „kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu“, taciau pats faktas, kad baudžiamoji byla buvo nutraukta, nereiškia iki tol buvusiu baudžiamuju procesiniu sprendimu neteisetumo ir savaime nera pagrindas civilineje byloje konstatuoti, jog ikiteisminio tyrimo pradejimas ir visi kiti su itarimu susije procesiniai veiksmai buvo neteiseti ir del tokio nutarimo priemimo asmuo neigyja absiliucios teises i žalos atlyginima. Tokia praktika formuoja Lietuvos Aukšciausiasis Teismas.

51Baudžiamasi persekiojimas baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-221-08 buvo vykdomas L. P. atžvilgiu, todel mano, kad ieškove L. B. negali tureti reikalavimo teises i žalos atlyginima del baudžiamojo persekiojimo, vykdyto minetoje byloje, nes jai nesuteikta teise ginti kitu asmenu interesus. Mano, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 96-1-221-08 buvo pradetas ir vykdomas iki tyrimo nutraukimo pagristai ir teisetai, tame tarpe abi kratos ieškoves ir jos tevu bei sesers L. P. namuose buvo atliktos nepažeidžiant BPK 145 str.1d., 149 str.3 d., 179 str. nuostatu.

52Atsakovo atstove nesutinka, kad 2008-05-23 atliktos kratos metu iš ieškoves L. B. paemus kompiuteri, fotoaparata „Canon“, USB rakta, kompiuterio diskus su programine iranga, kurie jai buvo gražinti 2008-05-30, kai dar nebuvo prasidejusi egzaminu sesija ( - ), sumažejo pažangumas, nes to nepatvirtina ieškoves pateikta pažyma, iš kurios matyti, kad ieškoves pažangumo vidurkis buvo blogesnis po ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

53Atsakovo atstoves teigimu, ieškoves L. B. teise i gynyba nebuvo pažeista, nes teise tureti gyneja jai buvo išaiškinta tinkamai, o salygu del butino gynejo dalyvavimo, kuri numato BPK 51 str., nebuvo. Ieškovei buvo išaiškinta teise tureti gyneja ir ji pati paraše bei pasiraše protokole, kad „išaiškinima supratusi". Taip pat užraše, kad „apklausos metu ir pateikiant itarima šiuo momentu gynejo atsisako“.

54Nurode, kad pranešimas apie ieškovei pateikta itarima atitiko BPK 187 str. reikalavimus, jokiu pastabu del itarimo turinio nebuvo pareikšta, apklausiama ieškove nurode, kad ji itarimo esme supratusi ir dave detalius parodymus.

55Teigia, kad kardomoji priemone buvo parinkta teisingai, o ieškove nepateike jokiu duomenu, kad del paskirtos kardomosios priemones ji turejo neigiamu pasekmiu, nes del keliones po Europa pati nepateike prokurorui duomenu, o egzaminu sesija ( - )baigesi 2008-06-14, t.y. iki kardomosios priemones paskyrimo. Kardomoji priemone buvo panaikinta 2008-08-22.

56Nurode, jog susipažinus su vaizdo irašu matyti, kad 2008-05-23 kratos metu ieškove pati atliko veiksmus, kurie jai buvo inkriminuoti pagal BK 231 str.1 d., kad provokavo pareigunus, atsisake vykdyti teisetus ju reikalavimus. Iš vaizdo irašo matyti, kad fotoaparata iš ieškoves ateme ne pareigunai, o jos tevas ir padave pareigunams, kad tuo metu, kai ieškoves motinai E. B. pasidare bloga, patalpoje buvusi L. P. tebeturejo telefona, todel teise iškviesti med. pagalba nebuvo suvaržyta, kad pareigunai neatliko jokiu veiksmu, kuriuos butu galima pripažinti neteisetais, nepagarbiais, nemandagiais. Konkreciu atveju byloje nera jokiu objektyviu duomenu, kuriu pagrindu butu galima teigti, kad prieš ieškove ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti neteiseti veiksmai. Nenustacius neteisetu veiksmu negalima kelti civilines atsakomybes, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnyje, klausimo. Atkreiptinas demesys i tai, kad 2008 m. rugsejo 5 d. nutarime nutraukti ikiteismini tyrima Nr. 96-1-268-2008 nera konstatuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai ar kokie nors neteiseti pareigunu veiksmai.

57Ieškove L. B. nepateike jokiu objektyviu duomenu, kad butent baudžiamojo proceso pasekoje ji patyrusi kokias tai negatyvias pasekmes. Liudytojai A. B. ir M. D. tik patvirtino, kad jiems nežinomos ieškoves emocines busenos priežastys, kad ju bendravimas su ieškove nesumažejo, be to, M. D. pažymejo, kad prie emocines ieškoves busenos prisidejo teismai, mokslai, visa tai atsliepe jos sveikatai. Neirodžius neteisetu ikiteismini tyrima atlikusiu pareigunu veiksmu, priežastinio ryšio tarp veiksmu ir žalos, nera teisinio pagrindo atlyginti L. B. ir neturtines žalos. Mano, kad ieškoves reikalavimas priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybes neturtines žalos atlyginima yra nepagristas.

58Jei teismas nustatytu, kad visgi pareigunai nebuvo pakankamai rupestingi atlikdami savo pareigas, tai sprendžiant klausima del priteistino minetos žalos dydžio, prašo atsižvelgi i teismu suformuota paktika ir tai, kad ieškoves prašomas priteisti neturtines žalos dydis – 500 013 Lt, net šimtus kartu viršija teismu praktikoje panašiais atvejais priteisiamus šios žalos dydžius. Nustatant žalos dydi prašo atsižvelgti i ieškoves elgesi baudžiamojo proceso metu, i tai, jog baudžiamasis procesas vyko tik 3 menesius, kad ieškovei buvo taikomos pacios švelniausios priemones, i šalies ekonomine situacija, pragyvenimo lygi bei bendruosius teises principus.

59Nurode,kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2005 m. rugsejo 13 d. isakymu Nr. 1V-291 patvirtinti “Itariamu, kaltinamu ir teistu asmenu žinybinio registro nuostatai”, kurie reglamentuoja registro paskirti, jo objektus, registro tvarkymo istaigas, duomenu teikejus, ju teises ir pareigas, registro duomenu tvarkyma, jo reorganizavima ir likvidavima. Šiose nuostatuose nera numatytas duomenu panaikinimas ieškoves nurodytu atveju, todel ieškoves L. B. reikalavimas panaikinti duomenis apie kardomaja priemone ir itarima iš Itariamuju, kaltinamu ir teistu asmenu žinybinio registro, yra nepagristas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerija pateiktame atsiliepime nurode, kad asmens duomenu tvarkymo srityje kylantiems gincams nagrineti Asmens duomenu teisines apsaugos istatymas nustato privaloma ikiteismine gincu sprendimo tvarka, šia tvarka ieškove nepasinaudojo, todel šioje dalyje jos ieškinys turetu buti paliktas nenagrinetu.

60Bylos esme

612008 m. balandžio 28 d. baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-221-08 buvo pradetas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 1 dalyje (del kurstymo prieš bet kokios tautos, rases, etnine, religine ar kitokia žmoniu grupe), t.y. del to, kad Bubiu policijos nuovadoje buvo gautas pranešimas, jog gyvenamojo namo, esancio ( - )., antrajame aukšte, ant balkono lango stiklo, iš vidines kambario puses, buvo pakabintas plakatas su jame pavaizduotu ženklu, panašiu i Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijos naciu režimo naudota svastika ir užrašu didelemis spausdintomis raidemis „HI HITLER".

622008 m. liepos 9 d. L. P. iteiktas pranešimas apie itarima pagal BK 170 straipsnio 1 dali. L. P. sesuo L. B. šioje byloje buvo apklausta liudytoja.

63Generalinio prokuroro pavaduotojo 2008 m. rugsejo 5 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas L. P. atžvilgiu nutrauktas, „nesurinkus pakankamai duomenu, pagrindžianciu jos kalte del nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 170 str. 1d., padarymo“ (Nr. 96-1-221-08, t.2, b.l. 182-185).

64Šiauliu apygardos prokuraturos prokuroro 2008 m. gruodžio 5d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 96-1-221-08, ”nes nepadaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu turinti veika” (b.b. Nr. 96-1-221-08, t.2, b.l. 307-311).

652008 m. gegužes 7 d. name, esanciame ( - ), kuriame gyvena ieškove L. B., jos tevai E. B., R. B. ir sesuo L. P. su šeima, atlikta krata, tikslu rasti mineta plakata su pavaizduota svastika ir užrašu „HI HITLER". Kratos metu nieko nerasta ir nepaimta. Krata atlikta tyrejo R. P. 2008-05-06 nutarimo, kuris 2008-05-09 buvo sankcionuotas ikiteisminio tyrimo teisejos, pagrindu (b.b. Nr. 96-1-221-08, t.1, b.l. 12, 13-14).

662008 m. gegužes 23 d. gyvenamajame name, esanciame ( - ), buvo atlikta pakartotine krata pagal 2008 m. gegužes 15 d. Šiauliu rajono apylinkes teismo nutarti, kurioje nurodyta “Padaryti krata pas L. P., gim. ( - ), gyv. ( - ), jos darbovieteje (...), darbo kabinete, siekiant surasti ir paimti fotoaparatus, mobilaus ryšio telefono aparatus, turincius fotografavimo ar filmavimo funkcijas, vaizdo kameras, kompiuterius arba tokiu priemoniu pagalba fiksuojamai informacijai kaupti ir laikyti skirtas laikmenas (tai gali buti- fotoaparato atminties kortele, „flach“ atmintine, vaizdo kasete, CD ar DVD formatu irašomi – perrašomi kompaktiniai diskai, „mini“ diskai ar kt.), kuriuose gali buti užfiksuoti ir irašomi nusikaltimo padaryma patvirtinantys duomenys“ . Kratos metu paimti fotoaparatai, mobilieji telefonai ir kt., išvardinti kratos protokole (b.b. Nr. 96-1-221-08, t.1, b.l. 50-53, 55-56).

672008-05-23 Apžiuros protokolu apžiuretas ir 2008-05-23 gražintas R. B. mobilus telefonas. 2008-05-27 Apžiuros protokolu aprašyti, apžiureti ir nuo 2008-05-27 iki 2008-06-03 pagal atskirus pakvitavimus gražinti kratos metu paimti daiktai, tame tarpe L. B. pagal pakvitavima 2008-05-30 gražinti fotoaparatas, USB raktas, telefonas, kompiuteris (b.b. Nr. 96-1-221-08, t.1, b.l. 90-94, 95-113). 2008-06-13 Apžiuros protokolu aprašyti, apžiureti ir 2008-06-16 pagal pakvitavima gražinti kratos metu paimti vaizdo kasetes, DVD diskai, skaitmenines laikmenos, ju savininkei L. B. (b.b. Nr. 96-1-221-08, t.1, b.l. 116-127).

68Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-268-2008 pradetas 2008 m. gegužes 23 d. pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 231 straipsnio 1 dalyje (del trukdymo teisejo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareiguno, advokato ar antstolio veiklai) del L. B. ir E. B. trukdymo Šiauliu rajono policijos komisariato pareigunams atlikti 2008 m. gegužes 23 d. gyvenamajame name, esanciame ( - ), krata, vykdant 2008 m. gegužes 15 d. Šiauliu rajono apylinkes teismo nutarti.

692008 m. liepos 1 d. L. B. buvo iteiktas pranešimas apie itarima del nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 231 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir ji buvo apklausta itariamaja.

702008 m. liepos 2 d. L. B. buvo paskirta kardomoji priemone – rašytinis pasižadejimas neišvykti. Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008-06-22 nutartimi, tenkinant E. B. ir L. B. skundus, ši kardomoji priemone panaikinta (b.b. Nr. 96-1-268-08, t.1, b.l. 54-56, t.2, b.l. 23-24).

71Generalinio prokuroro pavaduotojo 2008 m. rugsejo 5 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-268-2008 nutrauktas, „kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu“.

72I. L. B. praše priteisti 500 013,- litu neturtine žala, atsiradusia del ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroru ir ikiteisminio tyrimo teisejos neteisetu veiksmu, atliekant ikiteismini tyrima minetose bylose, o taip pat panaikinti jos duomenis apie kardomaja priemone ir itarima iš itariamuju, kaltinamuju ir teistu asmenu žinybinio registro.

73Ieškinys tenkintinas iš dalies

74I. L. B. pareiške LR CK 6.271 str. pagrindu. Pagal faktines bylos aplinkybes ieškoves reikalavimai atitinka LR CK 6.272 str. pagrinda, nes ieškove kaltina policijos pareigunus, prokurorus ir ikiteisminio tyrimo teiseja atlikus neteisetus veiksmus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu nuo ikiteisminio tyrimo pradejimo iki šio tyrimo nutraukimo baudžiamosiose bylose Nr. 96-1-221/08 ir Nr. 96-1-221/08, kurios prijungtos prie šios civilines bylos.

75Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (LR CK) 6.272 str. 1 dalyje nurodyta, kad žala, atsiradusia del neteiseto nuteisimo, neteiseto suemimo kardomosios priemones taikymo, neteiseto sulaikymo, neteiseto procesines prievartos priemoniu pritaikymo, neteiseto administracines nuobaudos –arešto –paskyrimo, atlygina valstybe visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuraturos pareigunu ar teismo kaltes. Šios normos taikyma ne karta yra aiškines Lietuvos Aukšciausiasis Teismas savo priimtose procesiniuose sprendimuose.

76Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestine teiseju kolegija 2007 m. vasario 6 d. nutartyje civilineje byloje Nr. 3K-7-7/2007, konstatavo, kad asmeniui teise i žalos, padarytos neteisetais valstybes instituciju, pareigunu veiksmais atlyginima atsiranda tik tada, kai konstatuojama, kad valstybes institucija ar pareigunas atliko neteisetus veiksmus ir kai žala asmeniui atsirado butent del tu valstybes institucijos ar pareigunu neteisetu veiksmu; kad LR CK 6.272 straipsnyje yra nustatytos atsakomybes salygos už specialiu subjektu, t.y. ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro, teisejo ir teismo, padaryta žala. Aukšciausiasis Teismas nurode, kad šios rušies atsakomybes ypatumas (be jau nurodyto butinumo nustatyta tvarka konstatuoti, kad pareigunai atliko neteisetus veiksmus ir asmuo del to patyre žala) yra tas, kad žala atlyginama nepriklausomai nuo to, ar nustatyta atitinkamo pareiguno kalte. Prievole atlyginti žala del ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro, teisejo ar teismo neteisetu veiksmu yra deliktine atsakomybe ir kyla konstatavus neteisetus veiksmus, todel svarbu nustatyti, kokie veiksmai pripažintini neteisetais, kokie neteisetumo konstatavimo kriterijai. Teismas nurode, kad LR CK 6.272 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti veiksmai, kurie gali buti pripažinti neteisetais, ir toks išvardijimas reiškia, kad istatymu leidejas, reglamentuodamas prievole atlyginti tokio pobudžio žala, netaike bendrosios taisykles, kad kiekvienas teisei priešingas veiksmas, padares kam nors žala, sukuria prievole ja atlyginti. Tuo paciu pažymejo, kad Istatymu leidejo diskrecija reglamentuoti nagrinejamus santykius analizavo Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugpjucio 19 d. nutarimo 3, 5 punktuose pažymejes, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žala padaro valstybes pareigunai, ši diskrecija nesuteikia teises laisva nuožiura nustatyti išsamu baigtini saraša atveju, kuriais ta žala turi buti atlyginama, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kuri padaryta žala turi buti atlyginta.

77Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, nagrinedamas šios kategorijos bylas, laikosi nuostatos, kad išteisinamojo nuosprendžio priemimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nera pripažistamas pagrindu preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškelimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susije procesiniai veiksmai buvo neteiseti; civilines atsakomybes požiuriu reikšminga aplinkybe yra išteisinimo ar bylos nutraukimo pagrindas; kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradetas esant pakankamai duomenu, leidžianciu itarti, kad jis padare nusikaltima; kaip ivertintas ikiteisminio tyrimo procesiniu veiksmu teisetumas baudžiamojo proceso teises normu nustatyta tvarka. Nurode, kad pareigunu veiksmu neteisetumas, skirtingai negu kalte, nepreziumuojamas, o turi buti irodytas juo besiremiancios šalies (šiuo atveju –ieškoves) (LR CPK 178 straipsnis).

78Teismas pasisako del kiekvieno ieškinyje nurodyto reikalavimo ir pateiktu irodymu bei argumentu.

79Del pagrindo pradeti ikiteismini tyrima byloje Nr. 96-1-221-08 ir su tuo susijusiu policijos, prokuraturos ir ikiteisminio tyrimo pareigunu veiksmu.

80Ieškove nurode, kad iš bylos Nr. 96-1-221-08 medžiagos jai liko neaišku, kas užfiksavo plakata su pavaizduota svastika ir šukiu „HI HITLER“ ant namo, kuriame gyvena ieškove su tevais ir seserimi, balkono lango; kokiu laiku buvo daromos nuotraukos, esancios byloje, kodel policijos pareigunai jau 2008-04-21 pamate ir užfiksave ši plakata nesieme skubiu veiksmu ji nukabinti ar jo ieškoti, t.y. nesiskubino atlikti kratos, o 2008-05-07 ji jau atlikta skubos tvarka; kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 96-1-221-08 buvo pradetas neteisetai, t.y. nesant nukentejusiojo skundo ar pareiškimo, o tik remiantis policijos pareiguno tarnybiniu pranešimu; kad prokuroras, gaves toki tarnybini pranešima, nepatikrino jo pagristumo ir teisetumo; kad iki 2008-08-07 nebuvo baudžiamosios bylos Nr. 96-1-221-08 I ir II tomo dokumentu apyrašu, del ko pareigunai galejo pakeisti dokumentus, todel teigia, kad mineti pareigunu veikmai buvo neteiseti ir jai šiais neteisetais veiksmais buvo padaryta neturtine žala.

81Teismas atmeta šiuos ieškoves L. B. argumentus del minetu veiksmu neteisetumo ir reikalavima priteisti jai neturtine žala, nes:

82pirma, ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 96-1-221-08 pradetas policijos pareiguno 2008 m. balandžio 28 d. tarnybinio pranešimo, kuriame nurodoma, jog buvo gauta informacija, kad gyvenamojo namo, esancio ( - )., antrajame aukšte, ant balkono lango stiklo, iš vidines kambario puses, buvo pakabintas plakatas su jame pavaizduotu ženklu, panašiu i Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijos naciu režimo naudota svastika, ir užrašu didelemis spausdintomis raidemis „HI HITLER", pagrindu. Tokia informacija yra pakankamas pagrindas pradeti ikiteismini tyrima pagal BK 170 str.1 dali (kurstymas prieš bet kokios tautos, rases, etnine, religine ar kitokia žmoniu grupe). LR BPK 166 straipsnyje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skunda, pareiškima ar pranešima apie nusikalstama veika, taip pat kai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas pats nustato nusikalstamos veikos požymius ir surašo tarnybini pranešima. Teises aktai nereikalauja, kad tarnybiniame pranešime butu nurodyta - objektas, objektyvioji puse, subjektas ir subjektyvioji puse, todel buvo pakankamas pagrindas pradeti nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 170 straipsnio 1 dalyje, ikiteismini tyrima. Istatymas nenumato, kad pranešime apie galima nusikalstama veika nurodytu faktu tikrumas butu prokuroro ar kito pareiguno LR BPK nustatyta tvarka tikrinamas iki ikiteisminio tyrimo pradžios, nes bet kokie baudžiamieji procesiniai veiksmai galimi tik pradejus ikiteismini tyrima. LR BPK 171 str. 1 dalis imperatyviai nustato, kad tyrimas turi buti pradedamas gavus pranešima apie nusikaltima.

83Antra, tai, kad policijos pareigunai 2008-04-21 gave ieškoves kaimynes K. A. telefonini pranešima apie pakabinta plakata ( - ) balkono lange, pirmiau bande išsiaiškinti, ar šis pranešimas nera melagingas ir nuotraukose užfiksavo namo su plakatu vaizda (b.b. Nr. 96-1-221-08, t.1, b.l. 19-20), o tik veliau, t.y. 2008-04-28, emesi veiksmu pradeti ikiteismini tyrima LR BPK nustatyta tvarka, šio tyrimo pradejimo ir pareigunu veiksmu nedaro neteisetais.

84Trecia, ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 96-1-221-08 buvo atliekamas ieškoves sesers L. P. atžvilgiu. Ieškove L. B. byloje buvo apklausta tik liudytoja ir pasinaudodama BPK 82 str. 2 d. nustatyta teise, atsisake duoti parodymus (b.b. Nr. 96-1-221-08, t.1, b.l. 140-141), ikiteisminio tyrimo veiksmai jos atžvilgiu nebuvo atliekami, todel reikalauti žalos atlyginimo del neva neteisetu minetu pareigunu veiksmu, ieškove neturi teisinio pagrindo.

85Pats faktas, jog ikiteisminis tyrimas L. P. atžvilgiu buvo nutrauktas „nesurinkus pakankamai duomenu, pagrindžianciu jos kalte del nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 170 str. 1d., padarymo“, kaip tai buvo nurodyta Generalinio prokuroro pavaduotojo G.Jasaicio nutarime (Nr. 96-1-221-08, t.2, b.l. 182-185), nereiškia iki tol buvusiu baudžiamuju procesiniu sprendimu neteisetumo ir savaime nera pagrindas šioje byloje konstatuoti, jog ikiteisminio tyrimo pradejimas ir visi kiti su itarimu susije procesiniai veiksmai buvo neteiseti. Tokia šios kategorijos bylu praktika formuoja Lietuvos Aukšciausiasis Teismas. Iš prokuroru priimtu nutarimu nutraukti ikiteismini tyrima matyti, kad tyrimas nutrauktas del kaltes irodymu nepakankamumo.

86Del kratu ir jas atlikusiu pareigunu veiksmu teisetumo

87Ieškove nurode, kad byloje Nr. 96-1-221-08 atliktos dvi kratos (2008-05-07 ir 2008-05-23) buvo neteisetos, o tuo paciu neteiseti jas atlikusiu ir sankcionavusiu pareigunu ir teisejo veiksmai. Nurode, kad ypac neteisetai pareigunai elgesi antrosios kratos metu, nes ieškovei L. B. nepateike nutarimo del kratos, elgesi arogantiškai, buvo nemandagus, neteisetai filmavo ja ir jos šeimos narius, neteisetai pateko i jos užrakinta kambari, paeme jos asmeninius daiktus, tuo sutrikde jos išvykima i egzamina, sukele didelius pergyvenimus ir nepatogumus jai, jos motinai ir sesers vaikui, pažemino jos ir jos motinos garbe ir oruma, del ko ji patyre neturtine žala.

88Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad del ieškoves L. B. išdestytu argumentu ir pateiktu irodymu, 2008-05-07 ir 2008-05-23 ieškoves namuose, ( - ), atliktos kratos buvo neteisetos, ar, kad darydami šias kratas, pareigunai bei teisejas atliko kokius nors neteisetus veiksmus ieškoves atžvilgiu, del ko jai turetu atsirasti teise i žalos atlyginima pagal LR CK 6.272 straipsnio nuostatas.

892008 m. gegužes 7 d. buvo atlikta krata gyvenamajame name ir pagalbinese patalpose ( - ), tikslu rasti plakata su jame pavaizduota svastika ir užrašu „HI HILLER", remiantis ikiteisminio tyrimo pareiguno R. P. nutarimu (b.b. Nr. 96-1-221-08, t.1, b.l. 12). Šis policijos pareigunu veiksmas nelaikytinas neteisetu, nes vadovaujantis LR BPK 145 straipsnio 3 dalimi, krata gali buti daroma be ikiteisminio tyrimo teisejo nutarties neatideliotinais atvejais, t.y. tada, kai pavelavus atlikti krata nusikalstamos veikos tyrimui gali atsirasti rimtu kliuciu, gali buti sunaikinti ikalciai. Kaip matyti iš peržiureto 2008 m. gegužes 7d. atliktos kratos vaizdo irašo ir ”Ivykio vietos apžiuros protokolo” (b.b. Nr. 96-1-221-08, t.1, b.l. 8-11), policijos pareigunai, atvyke i patalpas ( - ), apžiurejo balkono langa, ant kurio anksciau buvo pastebetas plakatas, o tuo paciu namo gyventojai buvo informuoti apie ieškoma plakata kaip galimos nusikalstamos veikos ikalti, todel akivaizdu, kad buvo butina nedelsiant atlikti krata, esant pakankamai tikimybei, kad šis ikaltis (plakatas) gali buti pasleptas arba sunaikintas. Todel pagristai krata buvo atlikta iš karto po ivykio vietos apžiuros. Iš 2008 m. gegužes 7 d. kratos protokolo matyti, kad kratos metu jokie daiktai nerasti ir nepaimti, del kratos atlikimo jokiu pastabu nepareikšta (b.b. Nr.96-1-221-08, t.1, b.l.13-14). Nutarimas daryti krata 2008-05-09 buvo sankcionuotas ikiteisminio tyrimo teisejos (b.b. Nr. 96-1-221-08, t.1, b.l. 13-14), kaip tai numatyta BPK 145 str. 3 dalyje, todel pripažintina, kad krata atlikta teisetai, pareigunu veiksmai taip pat nebuvo neteiseti.

90Ieškoves argumentas, kad ikiteisminio tyrimo teiseja nutarima daryti krata 2008-05-09 sankcionavo neišsireikalavusi visos ikiteisminio tyrimo medžiagos ir neisitikinusi šios kratos teisetumu, nepatvirtintas jokiais objektyviais irodymais. Ikiteisminio tyrimo teisejas pats turi teise spresti, kiek ir kokios ikiteisminio tyrimo medžiagos jam reikia, kad sankcionuoti krata.

91I. L. B. 2010-03-18 teismo posedyje patvirtino, kad pirmosios kratos metu (2008-05-07) pareigunai elgesi „pagal situacija“ ir ši krata nors ir sukele nemalonius jausmus, bet nesukele tokiu išgyvenimu, kaip antroji (civ.b., b.l. 201).

922008 m. gegužes 23 d. buvo atlikta krata Šiauliu rajono apylinkes teismo 2008 m. gegužes 15 d. nutarties pagrindu, gyvenamajame name ( - ), siekiant surasti ir paimti daiktus (fotonuotraukas su fotoaparate, mobilaus ryšio telefono aparate, turinciame fotografavimo ar filmavimo funkcijas, vaizdo kameroje, kompiuteryje arba tokiai informacijai skirtose laikyti laikmenose užfiksuotu plakatu), galincius tureti reikšmes minetai nusikalstamai veikai tirti (b.b. Nr. 96-1-221-08, t.1, b.l. 50-51), nes liudytoja K. A. apklausta nurode (b.b. Nr. 96-1-221-08, t.1, b.l. 15-16), jog plakatas su svastika ir užrašu „HI HITLER" buvo ne tik pakabintas ant lango, bet ir L. P. fotografuojamas. Iš kratos vaizdo irašo ir matyti, kad teismo nutartis del kratos atlikimo ieškovei L. B., jos motinai E. B. ir tevui R. B. prieš pradedant krata buvo paskelbta dar prie iejimo i nama, nes butent jie visi trys išejo ant namo laiptu, tame tarpe ieškove L. B. ir E. B. rankose laikydamos foto aparatus, kai policijos pareigunai atvyko, prisistate ir praneše, kad bus daroma krata minetos nutarties pagrindu. Ieškove L. B. byloje Nr. 96-1-268-08 apklausta itariamaja nurode, kad atvyke asmenys prisistate policijos pareigunais, pateike pažymejimus, vyriškis prisistates A. U., praneše, kad name bus atliekama krata, pateike jos motinai (E. B.) nutarti ir mamos rankose esancioje nutartyje ieškove maciusi, jog bus daroma krata pas L. P. (b.b. Nr. 96-1-268-08, t.1, b.l. 53). Krata buvo atlikta dienos metu, t.y. po 6 valandos ryto, nors, reikalui esant krata gali buti atliekama bet kuriuo paros laiku, ir pareigunai neprivalejo iš anksto aiškintis, kas kada keliasi, kada kam butu patogiau, jog ju namuose butu atliekama krata, nes tokiu atveju krata prarastu savo prasme, todel teigti apie pareigunu veiksmu neproporcinguma nera jokio pagrindo. Ieškoves teiginys, kad i 2008-05-23 vykusia krata policijos pareigunai atvyko keliomis tarnybinemis mašinomis, taip pat nedaro policijos pareigunu veiksmu neteisetais.

93Iš byloje esancio vaizdo irašo matyti, kad pareigunai 2008-05-23 atvyke adresu ( - ), dar ant namo laiptu prisistate šio namo gyventojams, paaiškino atvykimo tiksla, pateike susipažinti teismo nutarti del kratos darymo ir neatliko jokiu veiksmu, kuriuos butu galima pripažinti nepagarbiais ar ciniškais. Priešingai, ieškove L. B., E. B., R. B., o veliau prie ju prisijungusi L. P., nuo pat pareigunu iejimo i nama buvo nusiteike priešiškai, atvirai koneveike pareigunus, vadino juos ”paršais”, ”chuliganais”, vieni atsisake vykdyti pareigunu reikalavimus gera valia pateikti nutartyje nurodytus ir pareigunu prašomus pateikti daiktus, kiti reikalavo juos suimti ir uždeti antrankius, triukšmavo, fotografavo pareigunus, del ko pastariesiems teko kviesti papildoma policijos ekipaža. Pareigunai stengesi paaiškinti, kad jie tik atlieka savo tarnybines pareigas, kad turi nurodyma atlikti krata, taciau E. B., leidus pareigunams jai pranešti i darba del galimo velavimo, pradejo rekti, kad ju šeima užpuole policija, kad ji del to galinti numirti, po ko nugriuvo. Ieškoves argumentus, kad policijos pareigunai elgesi ciniškai neiškviesdami med. pagalbos jos motinai E. B., neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, nes iš vaizdo irašo matyti, kad E. B. sutrikus sveikatai, policijos pareigunai tokia pagalba tuoj iškviete ir ji nedelsiant atvyko. Generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis 2008-09-05 nutarime nutraukti ikiteismini tyrima byloje Nr. 96-1-268-08 (t.2, b.l. 62-64), konstatavo, kad L. B. veiksmuose formaliai yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 231 str.1 d., o E. B. veiksmuose yra požymiai nusikalstamu veiku, numatytu BK 231 str. 1 d., 290 str. , nurode, kad policijos pareigunai 2008-05-23 atvyke atlikti kratos, teisetai ir pagristai draude palikti patalpas, kuriose bus atliekama krata L. B. ir E. B., pagristai reikalavo, kad jos pateiktu daiktus, kaip nors galincius tureti reikšmes nusikalstamai veikai tirti, kad L. B. ir E. B. veiksmai krata atlikinejusiu policijos pareigunu atžvilgiu ivertinti kaip nepagarbus veiksmai, taciau šie veiksmai buvo iššaukti netiketo emocinio susijaudinimo ir nervinio streso, t.y. ju veismuose nenustatyta tycia turint tiksla pažeminti pareiguna ar juos ižeisti.

94Nors minetame Generalinio prokuroro pavaduotojo G.Jasaicio 2008-09-05 nutarime nutraukti ikiteismini tyrima byloje Nr. 96-1-268-08 (t.2, b.l. 6264), buvo nurodyta, kad 2008-05-23 atliekamos kratos metu nebuvo pagrindo išimti daiktus, priklausancius itariamosioms (L. B. ir E. B.), taciau 2008-05-23 kratos metu susidariusioje situacijoje, tokius pareigunu veiksmus vertinti kaip neteisetus teismas neturi pagrindo, del to, kad tiek L. P., kuriai priklausanciose patalpose turejo buti atlikta krata, tiek kiti name gyvenantys asmenys, tame tarpe ieškove L. B., name, kuriame turejo buti daroma krata, vaikciojo kambariuose bendrai, patalpos nera oficialiai atidalintos, del paciu sukelto samyšio visi buvo bendrose patalpose, niekas nenurodinejo, kas kam priklauso, todel nepaimant visu daiktu, išvardintu teismo nutartyje, faktiškai kratos tikslas negalejo buti pasiektas. Nors, kaip nurode ieškove, tiek ji, tiek L. P. turejo atskirus kambarius, šie kambariai nebuvo izoliuoti, kitos patalpos buvo naudojamos bendrai, todel krata buvo atlikta teisetai ir pagristai visame name.

95Pažymetina, kad Generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis 2008-12-08 atsakyme Nr. 12.2-2209(10.4) del atliktu ikiteisminio tyrimo veiksmu pagal LR BK 170 str. 1 dali teisetumo byloje Nr. 96-1-221-08, ieškoves motinai E. B., nurode, jog „pagrindo teigti, kad mineto ikiteisminio tyrimo atlikimo metu ji atlike ar jam vadovave prokurorai butu padare baudžiamojo proceso ir kitu istatymu pažeidimus, nera. Visi atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, iskaitant procesines prievartos veiksmus – kratas, buvo atlikti nepažeidžiant galiojancio Lietuvos Respublikos BPK nuostatu“ (civ.b., b.l. 29).

96LR BPK 179 straipsnyje numatyta, kad atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai, taip pat tyrimo veiksmu metu gali buti fotografuojama, filmuojama, daromas garso irašas ir pan. Atliekant krata 2008 m. gegužes 23 d. ji buvo filmuojama, ir tai matyti iš kratos protokolo. Tokiam procesiniam iforminimui nereikalingas atskiras teismo leidimas ar asmens, pas kuri daroma krata, sutikimas, nes tokia teise numato istatymas. Irodymu, kad kratos atlikimo metu ieškove L. B. ar jos motina butu specialiai filmuojama, ieškove nepateike. Priešingai, ne itin etiškas L. B., o taip pat krata dariusiu pareigunu nuotraukas, i byla Nr. 96-1-268-08 pateike 2008-07-01 ieškoves motina E. B. (b.l. Nr. 96-1-268-08, t. 1, b.l. 38-40).

97Baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-221-08 Šiauliu apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartimi yra ivertintas teismo nutarties del 2008-05-23 kratos atlikimo teisetumas ir ji pripažinta teiseta (b.b., t.2, b.l. 80-81).

98Kaip matyti iš bylos medžiagos, daiktai, kurie buvo paimti iš ieškoves ir kurie buvo reikalingi ieškoves mokymuisi, operatyviai, t.y. per kelias dienas buvo jai gražinti. Ieškove nepateike jokiu konkreciu irodymu, kad del šiu daiktu paemimo ji patyre konkrecia žala. Iš pateiktos pažymos matyti, kad ieškoves pažangumas universitete tuo laiku nesumažejo, be to, pažangumo lygiui gali tureti itakos ir kitos objektyvios ir subjektyvios priežastys, ne tik atlikta krata.

99Del pagrindo pradeti ikiteismini tyrima byloje Nr. 96-1-268-2008

100Ieškove L. B. teigia, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 96-1-268-2008 jos atžvilgiu buvo pradetas neteisetai, taciau nenurode, kokie pareigunu veiksmai buvo neteiseti, ka jie pažeide.

101Iš baudžiamosios bylos duomenu matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 96-1-268-2008 buvo pradetas 2008-05-23 ikiteisminio tyrimo pareigunu A. U., R. G., R. B., V. G. tarnybiniu pranešimu pagrindu, iš kuriu matyti, kad 2008-05-23 atliekant krata gyvenamajame name ( - ) ieškove trukde pareigunams atlikti krata, rekavo, uždavinejo klausimus, nesusijusius su kratos atlikimu, aktyviais veiksmais demonstravo nepagarba pareigunams. Nurodyti ieškoves veiksmai rodo, kad buvo atlikti veiksmai, leidžiantys juos vertintui kaip trukdyma ikiteisminio tyrimo pareigunams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu, kurie buvo pakankamas pagrindas pradeti ikiteismini tyrima pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 1 dali.

102Jau buvo mineta, kad Generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis 2008-09-05 nutarime nutraukti ikiteismini tyrima byloje Nr. 96-1-268-08 (t.2, b.l. 62-64), konstatavo, jog L. B. veiksmuose formaliai yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 231 str.1 d., kad L. B. veiksmai krata atlikinejusiu policijos pareigunu atžvilgiu ivertinti kaip nepagarbus veiksmai, taciau tyrimo eigoje buvo nustatyta, kad ieškoves veismuose nenustatyta tycia turint tiksla pažeminti pareiguna ar ji ižeisti.

103Del pranešimo apie itarima suformulavimo

104Ieškove nurode, kad tyrejas A. B. 2008 m. birželio 30 d. baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-268/08 pateike jai pranešima apie itarima pagal BK 231 str. 1 dali, pažeisdamas LR BPK 187 str. reikalavimus, nes šiame pranešime apie itarima turejo buti nurodytos nusikaltimo padarymo svarbios aplinkybes, iš esmes jis turejo atitikti kaltinima, buti pateikiamas suprantama kalba, nuodugnus, apimantis nusikalstamos veikos stadijas, aplinkybes, apibudinancias konkrecios nusikalstamos veikos sudeties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmes paskyrimui reikšmingus faktus. Netinkamai suformuluotas pranešimas apie itarima ieškovei, esa, sukeles neigiamas pasekmes, del kuriu atsirado žala.

105Teismas nesutinka su ieškoves argumentu, kad tyrejas A. B., pareikšdamas itarima ieškovei L. B., atliko neteisetus veiksmus ir pažeide LR BPK 187 str. reikalavimus.

106Pranešimo apie itarima turinys yra reglamentuotas LR BPK 187 straipsnyje, kur nurodoma, kad pranešime turi buti nurodyta nusikalstama veika (padarymo vieta, laikas, kitos aplinkybes) ir baudžiamasis istatymas, numatantis ta nusikalstama veika, taip pat išvardintos itariamojo teises. Vertinant pranešimo apie itarima, kuris 2008-07-01 buvo pateiktas L. B., turini, akivaizdu, kad jame yra nurodytos BPK 187 straipsnyje numatytos esmines aplinkybes, nurodyta, kokios nusikalstamos veikos padarymu ji yra itariama, t.y. kad itariama veikos, numatytos BK 231 str.1 dalyje, padarymu, išvardintos itariamojo teises. Tai, kad vienoje pranešimo dalyje (pradžioje) yra irašytas dar ir LR BK 290 str., yra akivaizdus rašymo apsirikimas.

107L. B. 2008-07-01 Itariamojo apklausos protokolo matyti, kad ji nurode: ”itarimo esme suprantu”, o iš apklausos protokolo turinio matyti, kad ji paaiškina butent tas aplinkybes, del kuriu jai pareikštas itarimas (b.b. Nr. 96-1-268-08, t.1, b.l. 51, 52, 53).

108Teismas pripažista nepagristais ieškoves argumentus, kad pranešimas apie itarima turejo buti surašytas kaip kaltinamasis aktas ar kaip nuosprendžio dalis, apie irodytomis pripažintas veikos aplinkybes, nes tokie ieškoves argumentai yra visiškai nepagristi ir prieštarauja LR BPK. Pranešimas apie itarima asmeniui pateikiamas tyrimo pradžioje, tuo tarpu kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, teismo nuosprendyje suformuluojamos irodyta pripažintos veikos aplinkybes išnagrinejus baudžiamaja byla. Šiu procesiniu dokumentu turini ir surašymo tvarka reglamentuoja skirtingos baudžiamojo proceso normos.

109Ieškoves argumentai, kad jai pateiktas ”visiškai nesuvokiamas pranešimo apie itarima tekstas” ”be galo suglumino, sutrikde ir sukele netikrumo ir nesaugumo jausma”, nes ji negalejo suvokti, ”kokias veiksmais trukde pareigunams atlikti savo pareigas, kuo tas trukdymas pasireiške, kiek laiko veiksmas truko, kokie veiksmai apsunkino ar buvo neimanoma atlikti kratos”, kas rodo veiksma tycini, teismo pripažintini nepagristais, nes, kaip jau buvo mineta, ieškove apklausta itariamaja nurode supratusi itarima, ir pranešimas atitiko BPK 187 str. reikalavimus.

110Del pažeistos teises i gynyba

111Ieškove L. B. teige, kad iteikiant pranešima apie itarima ir apklausiant ja itariamaja, buvo pažeista jos teise i gynyba, nes pareigunai tinkamai neišaiškino jos teises tureti gyneja ir realiai neužtikrino gynejo dalyvavimo.

112Priešingai nei teigia ieškove, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigunas išaiškino ieškovei teise tureti gyneja, ka itariamoji L. B. patvirtino, pasirašydama 2008-07-01 protokole, ”apklausos metu ir pateikiant itarima šiuo momentu gynejo atsisakau” (b.b.96-1-268-08, t.1, b.l. 51). Byloje apklaustas liudytoju tyrejas A. B., 2008-07-01 ieškovei pateikes pranešima apie itarima, patvirtino, kad jis tinkamai išaiškino L. B. teise tureti gyneja ir, atsižvelgdamas i tai, kad ieškove yra išsilavimusi, buvo „normalios busenos“, mano, kad suprato kas jai buvo išaiškinta (civ. byla, b.l. 199-201).

113Baudžiamojo proceso istatymas nereikalauja, išskyrus butinus gynejo dalyvavimo atvejus, nurodytus BPK 51 straipsnyje, kad prieš itariamojo apklausa butu realiai iškviestas gynejas arba pateiktas jo orderis. Byloje nera duomenu, kad pagal BPK 51 str. L. B. buvo butinas gynejo dalyvavimas. Ieškoves nurodytu BPK 45 ir BPK 50 str. reikalavimu ir Konstitucines teises tureti gyneja ikiteisminio tyrimo pareigunai nepažeide, nes itariamoji gynejo tuo metu atsisake, o minetame protokole, po kurio tekstu yra pasirašiusi ieškove, yra nurodyta: ”kad atsisakymas gynejo neatima teises veliau bet kuriuo proceso metu vel tureti gyneja”.

114Del kardomosios priemones taikymo teisetumo ir pagristumo

115Ieškove nurode, kad 2008-07-02 skirdami kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti, pareigunai pažeide istatyma ir ieškoves teises, nes ši kardomoji priemone buvo paskirta visiškai neatsižvelgiant i jos asmenybe, neišaiškintos jos teises, neišaiškinta, kiek laiko ji gali palikti gyvenamaja vieta ir kur turi buti, todel vykdama i Kauna laikyti egzaminu nuolat patirdavo stresa, nes bet kuriuo metu jai galejo buti paskirta griežtesne kardomoji priemone bei sužlugdyta egzaminu sesija ( - ), turejo atsisakyti keliones po Europa, negalejo tinkamai pailseti savo atostogu metu, kas veliau atsiliepe jos sveikatai, nuotaikai ir mokymuisi bei tokiu budu ji patyre neturtine žala.

116Teismas iš dalies sutinka su šiuo ieškoves argumentu ir mano, kad nepriklausomai nuo to, jog L. B. 2008-07-02 paskiriant jai kardomaja priemone buvo itariamoji ir baudžiamojo proceso istatymas leido jai skirti kardomaja priemone (LR BPK 119 str.), kad jai buvo paskirta pati švelniausia kardomoji priemone –rašytinis pasižadejimas neišvykti (LR BPK 120 str. 1d.), kad byloje buvo pakankamai duomenu, leidžianciu manyti, kad itariamoji padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 231 str.1d. (LR BPK 121 str.2 d.), taciau LR BPK 119 str. nurodyta, kad kardomaja priemone skirti nera privaloma, kad ji skiriama siekiant užtikrinti itariamojo dalyvavima procese, netrukdoma ikiteismini tyrima, bylos nagrinejima teisme ir nuosprendžio ivykdyma, taip pat siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms, o LR BPK 121 str. 4 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar reikia skirti kardomaja priemone, reikia atsižvelgti i itariamojo nusikalstamos veikos sunkuma, itariamojo asmenybe, i tai, ar jis turi nuolatine gyvenamaja vieta ir darba ar kitoki legalu pragyvenimo šaltini, i itariamojo amžiu, sveikatos bukle, šeimynine padeti ir kitas aplinkybes, galincias tureti reikšmes sprendžiant del kardomosios priemones.

117Teismas sprendžia, kad ieškovei L. B. kaip itariamajai byloje Nr. 96-1-268-2008, nebuvo pagrindo 2008 m. liepos 2d. prokuroro nutarimu skirti kardomaja priemone, nes byloje nebuvo duomenu, kad ji gali vengti ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinejimo teisme ar nuosprendžio ivykdymo, taip pat, kad gali daryti naujas nusikalstamas veikas. L. B. pagal Itariamuju, kaltinamuju ir teistu asmenu žinybinio registro duomenis nebuvo teista, buvo padariusi tik viena administracines teises pažeidima, susijusi su KET pažeidimu (b.b. Nr. 96-1-268-2008, t.1, b.l. 58,59), kas prokurorui nedave pagrindo manyti, jog ji gali daryti nusikalstamas veikas, be to ieškove turejo pastovia gyvenamaja vieta, dirbo, mokesi, buvo charakterizuojama teigiamai (b.b. Nr. 96-1-268-2008, t.1, b.l. 60, 61, 62), todel pagrindo manyti, kad ji gali vengti ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinejimo teisme ar nuosprendžio ivykdymo, taip pat nebuvo. Tai, kad ieškove kalbejo, jog ketina trumpam išvykti i užsieni, taip pat nebuvo pagrindas skirti jai kardomaja priemone kaip procesines prievartos priemone. Kad kardomoji priemone ieškovei buvo paskirta nepagristai, patvirtina baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-268-2008 esanti Šiauliu miesto apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2008-08-22 nutartis, kuria ieškovei buvo panaikinta kardomoji priemone (b.b. Nr. 96-1-268-2008, t.2, b.l. 23-24).

118Kadangi teismas pripažista prokuroro veiksmus paskiriant ieškovei L. kardomaja priemone neteisetais, kiti argumentai del šios kardomosios priemones išaiškinimo ir pan., nebenagrinetini.

119Teismas pripažista, kad nors ir neilgas (nuo 2008-07-02 iki 2008-08-22) kardomosios priemones kaip procesines prievartos priemones taikymas, sukele ieškovei jos ieškinyje ivardintus nepatogumus, nepasitenkinima tokiu jos asmenybes vertinimu, apribojo jos galimybe savo nuožiura ilsetis suteiktu atostogu metu (c.b., b.l. 195), taip pat buvo sutrukdyta galimybe trumpam išvykti nuo 2008-08-07 iki 2008-08-19 i piligrimine kelione i „Taize“ (c.b., b.l. 91), vietoje to, ieškove, skusdama pareigunu veiksmus, turejo lankytis ivariose teisesaugos istaigose, kas akivaizdžiai sukele neigiamas emocijas, galejo tureti itakos jos bendrai sveikatos buklei ir nuotaikai, todel pripažintina, kad del minetu pareigunu veiksmu ji igijo LR CK 6.272 str. pagrindu teise i neturtine žala. Kadangi konkretaus žalos dydžio, padaryto atitinkamais pareigunu veiksmais, ieškove nenurode, tai teismas ši dydi nustato vadovaudamasis LR CK 6.250 str. nuostatomis bei atsižvelgdamas i pažeidimo pobudi, jo trukme, sukeltas pasekmes, šiuo klausimu formuojama teismine praktika ir atsakovo atstovo prašyma, atsižvelgti i sunkia Valstybes ekonomine padeti del ekonomines krizes.

120Atsižvelgdamas i minetas aplinkybes, LR CK 6.250 straipsnio reikalavimus ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktika (2005-11-23 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-604/2005, 2007-02-06 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-7/2007 ir kt.), teismas protingu ir pagristu žalos atlyginimo dydžiu del mineto pažeidimo laiko 2000 litu suma, kuri priteistina ieškovei iš atsakovo –Lietuvos Respublikos.

121Del kitu ieškoves nurodytu pareigunu veiksmuteisetumo

122Del duomenu rinkimo apie ieškove

123LR BPK ne tik leidžia, bet ir ipareigoja tyrima atliekanti pareiguna, surinkti duomenis apie asmeni, itariama padarius nusikalstama veika, t.y. surinkti duomenis apie teistuma, jo amžiu, giminystes ryšius, gyvenamaja vieta, darba, moksla, sveikatos bukle ir kt., nes šie duomenys yra svarbus sprendžiant del butino gynejo paskyrimo (LR BPK 51 str.), kardomosios priemones parinkimo (LR BPK 121 str.), asmenu apklausos (LR BPK 80,82 str.), pasirenkant ikiteisminio tyrimo taktika, siekiant nustatyti galimus ryšius su atitinkamais asmenimis, skiriant bausme už padaryta nusikalstama veika ir pan. Asmens duomenu rinkimo ir saugojimo tvarka yra reglamentuota LR BPK, Asmens duomenu teisines apsaugos istatymu bei kitais norminiais aktais, taciau ieškove nepateike irodymu, kad šiuos norminius aktus atitinkami pareigunai butu pažeide.

124Del straipsniu spaudoje

125Konkreciu neteisetu pareigunu veiksmu del pasirodžiusios informacijos spaudoje ieškove nepateike, o jei mano, kad apie ja buvo paskleista tikroves neatitinkanti ar ja žeminanti informacija atitinkamose masines informacijos priemonese, del šios informacijos paneigimo ir žalos atlyginimo ieškove gali reikalauti žalos atlyginimo iš viešosios informacijos rengejo ar skleidejo pagal Visuomenes informavimo istatyma, taciau Valstybe pagal LR CK 6.271 str. ar CK 6.272 str. tokios žalos neatlygina.

126Del užklausimu i universitetus

127Teismas nepripažista, kad ikiteismini tyrima kontroliuojantis prokuroras, rašydamas užklausimus i ieškoves nurodytus ( - ), kuriuose ieškove mokosi, atliko kokius nors neteisetus veiksmus, nes prokurorui leista spresti, ka užklausti ar kam paskirti atlikti byloje ekspertize, koki specialista kviesti, jeigu bylos tyrimui reikalingos atitinkamos specialios žinios. Kaip matyti iš bylos Nr. 96-1-221-08 medžiagos, prokuroras turejo tiksla gauti mokslininku vertinima del demonstruoto plakato su atitinkama simbolika ir užrašu, del kurio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, o ne pažeminti ieškove. Teismas taip pat nesutinka su ieškoves argumentu, kad užklausime negalejo buti nurodytas adresas kur yra namas, nes ivertinimui gali buti svarbi ir šio plakato buvimo dislokacija vietoves (aplinkos) atžvilgiu.

128Del tyrimo trukmes.

129Teismas taip pat neturi pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 96-1-268-08 vyko neproporcingai ilgai, nes pranešimas apie itarima ieškovei L. B. buvo iteiktas 2008 m. liepos 1 d., o ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2008 m. rugsejo 5 d., taciau per ši laikotarpi del ikiteisminio tyrimo veiksmu iš ieškoves ir jos šeimos nariu buvo gauta nemažai skundu, kurie LR BPK nustatyta tvarka buvo tiriami atitinkamose institucijose, todel tyrimas realiai negalejo buti intensyvesnis. Ikiteisminio tyrimo vilkinimo pareigunu veiksmuose nenustatyta, ju taip pat nenurode ir ieškove.

130Del ieškoves reikalavimo atlyginti 500 013,- Lt neturtine žala

131Pasisakydamas del ieškoves nurodytos neturtines žalos atlyginimo teismas sutinka, kad net ir teisetai atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai asmeniui sukelia tam tikras neigiamas emocijas, gali neigiamai atsiliepti jo sveikatai, darbingumui, emocinei busenai, sutrikdyti numatytus planus. Taciau istatymu leidejas, reglamentuodamas prievole atlyginti žala, kuri numatyta LR CK 6.271 ir 6.272 straipsniuose, netaike bendrosios taisykles, kad kiekvienas teisei priešingas veiksmas, padares kam nors žala, sukuria prievole ja atlyginti. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas konstatavo, kad kad civilines atsakomybes taikymo atveju pareigunu veiksmu teisetumo vertinimas netapatus tu paciu veiksmu vertinimui viešosios teises prasme (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-364/2008). Nurode, kad valstybes pareiga atlyginti žala ir ja patyrusio asmens teise i žalos atlyginima atsiranda tik nustacius šias tris salygas: neteisetus veiksmus, žalos fakta ir priežastini ryši tarp neteisetu veiksmu ir atsiradusios žalos. Pareiga irodyti visas šias salygas tenka ieškovui.

132Teismas sprendžia, kad ieškove neirode ne tik dalies jos ivardintu pareigunu neteisetu veiksmu, taciau ir to, kad jos reikalaujama priteisti 500 013,- litu žala atsirado butent del tokiu veiksmu, t.y. neirode priežastinio ryšio, o taip pat nepateike konkreciu irodymu ar bent kriteriju, kuriais vadovaudamasi ji apskaiciavo tokio dydžio neturtine žala. Nors nurodydama neteisetus pareigunu veiksmus ieškove vadovavosi atitinkama Lietuvos Aukšciausiojo Teismo, o taip pat Europos teismu praktika, taciau nesivadovavo šia praktika ivertindama žalos dydi, nesivadovavo LR CK 1.5 straipsnyje itvirtintais teisingumo, protingumo ir sažiningumo principais, o taip pat pacios nurodytu proporcingumo principu.

133Nors ieškove teige, kad del atliekamo ikiteisminio tyrimo ir pareigunu daromu užklausimu apie ja i jos darbo vieta ( - ) su ja nebebuvo pratesta darbo sutartis, taciau iš byloje esancios „Darbo sutarties“ matyti, kad su L. B. 2008-02-11 buvo sudaryta terminuota darbo sutartis iki 2008-04-14, po to pratesta iki 2008-12-31, ir nutraukta del to, kad nebebuvo finansuojamas psichologo etatas, ir kad su teisesaugos instituciju užklausimais šios darbo sutarties nutraukimas nesusijes (civ.b., b.l. 131, 133).

134Ieškoves kviesti liudytojai A. B. ir M. D. tik patvirtino, kad ieškove 2008 m. vasara buvo sutrikusi, pasakojo apie vykusias kratas, buvo liudna, skundesi blogu apetitu, taciau tikslios tokios ieškoves emocines busenos priežastys jiems nežinomos, jie jas gali tik numanyti. Abu liudytojai patvirtino, kad ju bendravimas su ieškove nesumažejo, be to, M. D. pažymejo, kad prie emocines ieškoves busenos prisidejo teismai, mokymasis dviejose universitetuose, darbas ir visa kita.

135Ieškove nepateike jokiu konkreciu irodymu del jos reputacijos pablogejimo, bendravimo galimybiu sumažejimo, pajausto „šaltumo“ „akademineje aplinkoje“, bendros sveikatos bukles pablogejimo.

136Atsižvelgdamas i visas pirmiau išdestytas aplinkybes, teismas daro išvada, jog nera pagrindo konstatuoti neteisetus atsakovo veiksmus, išskyrus teismo nustatyta ieškoves teisiu pažeidima del kardomosios priemones taikymo, todel del kitu ieškoves nurodytu pareigunu veiksmu, nenustacius šiu veiksmu neteisetumo, neirodžius neteisetu ikiteismini tyrima atlikusiu pareigunu veiksmu priežastinio ryšio tarp tu veiksmu ir žalos, negali atsirasti atsakovo pareiga atlyginti ieškoves prašoma neturtine žala, todel ieškinys šioje dalyje netenkintinas.

137Del reikalavimo panaikinti duomenis apie kardomaja priemone ir itarima iš itariamuju, kaltinamuju ir teistu asmenu žinybinio registro

138I. L. B. reikalavimas panaikinti jos duomenis apie kardomaja priemone ir itarima iš itariamuju, kaltinamuju ir teistu asmenu žinybinio registro, netenkintinas, nes ieškove nepateike irodymu, kad šiame Registre esantys duomenys yra netikri ar suklastoti. Ieškoves prašomu panaikinti duomenu tvarkyma ir saugojima reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2005 m. rugsejo 13 d. isakymu Nr. 1V-291 patvirtinti “Itariamu, kaltinamu ir teistu asmenu žinybinio registro nuostatai”. Minetu Nuostatu 4 punktas nustato, kad registro paskirtis – registruoti registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti Registro duomenis ir dokumentus ikiteisminio tyrimo institucijoms, teismams, kitoms valstybes institucijoms ir istaigoms, fiziniams ir juridiniams asmenims bei atlikti kitus Registro duomenu tvarkymo veiksmus. Vadovaujantis Nuostatu 6.1. punktu, registro objektu yra ir fiziniai asmenys, kuriems iteiktas pranešimas apie itarima (iškelta baudžiamoji byla). Visi registro duomenys tvarkomi vadovaujantis minetais Nuostatais, o taip pat Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo reikalavimais, todel ieškoves duomenys registre tvarkomi nepažeidžiant ieškoves teisiu ir teisetu interesu. Teismas sprendžia, kad teisetai, pagal atitinkamus teises aktus, kaupiami ir saugomi duomenys negali buti panaikinti tik del to, kad atitinkamas asmuo nenori, jog jie ten butu.

139Be je, iš šio Registro pateiktu ir byloje Nr. 96-1-268-2008 esanciu duomenu, buvo nustatyta, kad ieškove neteista, kas leido spresti, jog kardomoji priemone jai buvo paskirta nesant pakankamo pagrindo.

140Del bylinejimosi išlaidu

141Vadovaujantis LR CPK 83 str. 1 d. 6 p., šalys yra atleistos nuo žyminio mokescio ir kitu bylinejimosi išlaidu mokejimo, todel ieškini patenkinus iš dalies, bylinejimosi išlaidos Valstybei nepriteistinos (LR CPK 96 str. 3 d.).

142Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

143

144L. B. ieškini patenkinti iš dalies.

145Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (i.k. 188604955, istaigos adresas: Gedimino pr. 30/1, LT – 01104 Vilnius, a. s. Nr. ( - ) AB SEB banke) ieškovei L. B. ( a. k. ( - ) ) 2000,- Lt (du tukstancius litu) neturtines žalos atlyginimo.

146Likusioje dalyje ieškini atmesti.

147Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos gali buti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiauliu apygardos teisma.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. ... 2. Šiauliu apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseja Danute... 3. viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla 4. n u s t a t e :... 5. Ieškove L. B. Š. apygardos teismui... 6. Nors ieškinyje L. B. detaliai neivardijo del konkreciai... 7. - be pagrindo, pažeidžiant BPK 166 str. ir kitas istatymu nuostatas, nesant... 8. - prokuroras, gaves toki pranešima, nepatikrino jo pagristumo ir teisetumo,... 9. - iki 2008-08-07 nebuvo baudžiamosios bylos Nr. 96-1-221-08 I ir II tomo... 10. - iš baudž. bylos Nr. 96-1-221-08 medžiagos neaišku, kas užfiksavo tariama... 11. - nesant skubos ir butinybes, be teisejo sankcijos, 2008-05-07 ieškoves ir jos... 12. - policijos pareigunai 2008-05-23 atlikdami krata ieškoves ir jos tevu bei... 13. - pareigunu veiksmai atliekant kratas jos namuose buvo neproporcingi, nes... 14. - pareigunai nepagristai ieškovei pareiške itarima pagal BK 231 str. 1 dali;... 15. - ieškovei pranešima apie itarima pagal BK 231 str. 1 dali, kuriame buvo... 16. - iteikiant ieškovei pranešima apie itarima pagal BK 231 str. 1 dali nebuvo... 17. - ieškovei buvo paskirta kardomoji priemone – rašytinis pasižadejimas... 18. Ieškove nurode turinti pagrinda teigti, kad baudžiamasis persekiojimas buvo... 19. Ieškove prašo atlyginti jai padaryta neturtine žala vadovaudamasi CK 6.271... 20. Ieškove nurode, kad del neteisetu pareigunu veiksmu ji:... 21. - negalejo laiku išvykti i studijas, šis judejimo apribojimas taip pat turejo... 22. - pareikštas itarimas ir skirtos procesines priemones labai suvarže jos... 23. - neigiama poveiki psichologinei ir dvasinei buklei turejo prokuroru... 24. - paskyrus kardomaja priemone nebuvo ieškovei išaiškintos teises;... 25. - po viešai paskleistos informacijos apie galimus pronacistinius veiksmus,... 26. - mano, kad pareigunu išsiustas paklausimas apie jos darbo laika ir kiti... 27. - sukele nerima del sesers vaiko išgyvenimu, stipriai išgyveno del motinos... 28. Ieškove mano, kad jai buvo sukeltos visos pasekmes, numatytos CK 6.250 str. 1... 29. Padaryta neturtine žala ji vertina 500 013 litu.... 30. Mano, kad šia žala jai privalo atlyginti valstybe, kuri nesugebejo tinkamai... 31. Atsiliepimu i ieškini atsakovo- Lietuvos Respublikos - atstovas Policijos... 32. Atsiliepimu i ieškini LR Teisingumo ministerija nurode, kad su ieškiniu... 33. Atsiliepimu i ieškini atsakovo- Lietuvos Respublikos- atstovas Lietuvos... 34. Nurode, kad vadovaujantis LR CK 6.272 str. atsakovo atsakomybe atsiranda ir... 35. Nurode, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 96-1-221-2008 buvo pradetas... 36. Teigia, kad ieškove L. B. neturi teises vertinti... 37. Atsakovo atstovas mano, kad kratos ieškoves L. B., jos... 38. Atsakovas nesutinka, kad byloje Nr. 96-1-268-2008, kurioje ieškovei 39. Nurode, kad pranešimo apie itarima, kuris buvo iteiktas 40. Teigia, kad kardomoji priemone – rašytinis pasižadejimas neišvykti, 41. Teigia, kad ieškovei neirodžius pareigunu veiksmu neteisetumo, negalima kelti... 42. Mano, kad ieškove nepateike jokiu objektyviu duomenu, kad butent del vykusio... 43. Nurode, kad negali buti tenkinamas ir antrasis ieškoves reikalavimas del... 44. Atsiliepime i ieškini LR Vidaus reikalu ministerija, teismo nutartimi... 45. Pažymejo, kad Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 25 str. ir 26 str.,... 46. Teismo posedžio metu ieškove 47. Papildomai byloje nurode, kad 2008-05-23 kratos metu pareigunai paeme daiktus,... 48. Atsakovo - Lietuvos Respublikos- atstovo Lietuvos Respublikos generalines... 49. Nurode, kad LR CK 6.272 straipsnio 1 dalyje itvirtinta valstybes pareiga... 50. Baudžiamoji byla Nr. 96-1-221-2008 pagal BK 170 str.1 dali, kurioje itarimas... 51. Baudžiamasi persekiojimas baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-221-08 buvo vykdomas... 52. Atsakovo atstove nesutinka, kad 2008-05-23 atliktos kratos metu iš ieškoves... 53. Atsakovo atstoves teigimu, ieškoves L. B. teise i gynyba... 54. Nurode, kad pranešimas apie ieškovei pateikta itarima atitiko BPK 187 str.... 55. Teigia, kad kardomoji priemone buvo parinkta teisingai, o ieškove nepateike... 56. Nurode, jog susipažinus su vaizdo irašu matyti, kad 2008-05-23 kratos metu... 57. Ieškove L. B. nepateike jokiu objektyviu duomenu, kad... 58. Jei teismas nustatytu, kad visgi pareigunai nebuvo pakankamai rupestingi... 59. Nurode,kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2005 m. rugsejo 13 d.... 60. Bylos esme... 61. 2008 m. balandžio 28 d. baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-221-08 buvo pradetas... 62. 2008 m. liepos 9 d. L. P. iteiktas pranešimas apie... 63. Generalinio prokuroro pavaduotojo 2008 m. rugsejo 5 d. nutarimu ikiteisminis... 64. Šiauliu apygardos prokuraturos prokuroro 2008 m. gruodžio 5d. nutarimu... 65. 2008 m. gegužes 7 d. name, esanciame ( - ), kuriame gyvena 66. 2008 m. gegužes 23 d. gyvenamajame name, esanciame ( - ), buvo atlikta... 67. 2008-05-23 Apžiuros protokolu apžiuretas ir 2008-05-23 gražintas 68. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-268-2008 pradetas 2008 m.... 69. 2008 m. liepos 1 d. 70. 2008 m. liepos 2 d. L. B. buvo paskirta kardomoji... 71. Generalinio prokuroro pavaduotojo 2008 m. rugsejo 5 d. nutarimu ikiteisminis... 72. I. L. B. praše priteisti 500 013,-... 73. Ieškinys tenkintinas iš dalies... 74. I. L. B. pareiške LR CK 6.271 str.... 75. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (LR CK) 6.272 str. 1 dalyje nurodyta,... 76. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestine teiseju... 77. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, nagrinedamas šios kategorijos bylas, laikosi... 78. Teismas pasisako del kiekvieno ieškinyje nurodyto reikalavimo ir pateiktu... 79. Del pagrindo pradeti ikiteismini tyrima byloje Nr. 96-1-221-08 ir su tuo... 80. Ieškove nurode, kad iš bylos Nr. 96-1-221-08 medžiagos jai liko neaišku,... 81. Teismas atmeta šiuos ieškoves L. B. argumentus del... 82. pirma, ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 96-1-221-08 pradetas policijos pareiguno... 83. Antra, tai, kad policijos pareigunai 2008-04-21 gave ieškoves kaimynes 84. Trecia, ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 96-1-221-08 buvo atliekamas ieškoves... 85. Pats faktas, jog ikiteisminis tyrimas L. P. atžvilgiu... 86. Del kratu ir jas atlikusiu pareigunu veiksmu teisetumo... 87. Ieškove nurode, kad byloje Nr. 96-1-221-08 atliktos dvi kratos (2008-05-07 ir... 88. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad del ieškoves L.... 89. 2008 m. gegužes 7 d. buvo atlikta krata gyvenamajame name ir pagalbinese... 90. Ieškoves argumentas, kad ikiteisminio tyrimo teiseja nutarima daryti krata... 91. I. L. B. 2010-03-18 teismo posedyje... 92. 2008 m. gegužes 23 d. buvo atlikta krata Šiauliu rajono... 93. Iš byloje esancio vaizdo irašo matyti, kad pareigunai 2008-05-23 atvyke... 94. Nors minetame Generalinio prokuroro pavaduotojo G.Jasaicio 2008-09-05 nutarime... 95. Pažymetina, kad Generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis 2008-12-08... 96. LR BPK 179 straipsnyje numatyta, kad atliekant tyrimo veiksmus, rašomi... 97. Baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-221-08 Šiauliu apygardos... 98. Kaip matyti iš bylos medžiagos, daiktai, kurie buvo paimti iš ieškoves ir... 99. Del pagrindo pradeti ikiteismini tyrima byloje Nr. 96-1-268-2008... 100. Ieškove L. B. teigia, kad ikiteisminis tyrimas byloje... 101. Iš baudžiamosios bylos duomenu matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr.... 102. Jau buvo mineta, kad Generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis 2008-09-05... 103. Del pranešimo apie itarima suformulavimo... 104. Ieškove nurode, kad tyrejas A. B. 2008 m. birželio 30 d.... 105. Teismas nesutinka su ieškoves argumentu, kad tyrejas A.... 106. Pranešimo apie itarima turinys yra reglamentuotas LR BPK 187 straipsnyje, kur... 107.L. B. 2008-07-01 Itariamojo apklausos protokolo... 108. Teismas pripažista nepagristais ieškoves argumentus, kad pranešimas apie... 109. Ieškoves argumentai, kad jai pateiktas ”visiškai nesuvokiamas pranešimo... 110. Del pažeistos teises i gynyba... 111. Ieškove L. B. teige, kad iteikiant pranešima apie... 112. Priešingai nei teigia ieškove, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad... 113. Baudžiamojo proceso istatymas nereikalauja, išskyrus butinus gynejo... 114. Del kardomosios priemones taikymo teisetumo ir pagristumo... 115. Ieškove nurode, kad 2008-07-02 skirdami kardomaja priemone – rašytini... 116. Teismas iš dalies sutinka su šiuo ieškoves argumentu ir mano, kad... 117. Teismas sprendžia, kad ieškovei 118. Kadangi teismas pripažista prokuroro veiksmus paskiriant 119. Teismas pripažista, kad nors ir neilgas (nuo 2008-07-02 iki 2008-08-22)... 120. Atsižvelgdamas i minetas aplinkybes, LR CK 6.250 straipsnio reikalavimus ir... 121. Del kitu ieškoves nurodytu pareigunu veiksmuteisetumo... 122. Del duomenu rinkimo apie ieškove... 123. LR BPK ne tik leidžia, bet ir ipareigoja tyrima atliekanti pareiguna, surinkti... 124. Del straipsniu spaudoje... 125. Konkreciu neteisetu pareigunu veiksmu del pasirodžiusios informacijos spaudoje... 126. Del užklausimu i universitetus... 127. Teismas nepripažista, kad ikiteismini tyrima kontroliuojantis prokuroras,... 128. Del tyrimo trukmes.... 129. Teismas taip pat neturi pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas byloje... 130. Del ieškoves reikalavimo atlyginti 500 013,- Lt neturtine žala... 131. Pasisakydamas del ieškoves nurodytos neturtines žalos atlyginimo teismas... 132. Teismas sprendžia, kad ieškove neirode ne tik dalies jos ivardintu pareigunu... 133. Nors ieškove teige, kad del atliekamo ikiteisminio tyrimo ir pareigunu daromu... 134. Ieškoves kviesti liudytojai A. B. ir 135. Ieškove nepateike jokiu konkreciu irodymu del jos reputacijos pablogejimo,... 136. Atsižvelgdamas i visas pirmiau išdestytas aplinkybes, teismas daro išvada,... 137. Del reikalavimo panaikinti duomenis apie kardomaja priemone ir itarima iš... 138. I. L. B. reikalavimas panaikinti... 139. Be je, iš šio Registro pateiktu ir byloje Nr. 96-1-268-2008 esanciu duomenu,... 140. Del bylinejimosi išlaidu... 141. Vadovaujantis LR CPK 83 str. 1 d. 6 p., šalys yra atleistos nuo žyminio... 142. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265,... 143. ... 144. L. B. ieškini patenkinti iš dalies.... 145. Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 146. Likusioje dalyje ieškini atmesti.... 147. Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos gali buti skundžiamas...