Byla 2A-2945-577/2014
Dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vinctra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Vinctra“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. M., dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras pateikė ieškinį ir dubliką, kuriais prašė priteisti iš atsakovo UAB „Vinctra“ 12 319,24 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog 2013-03-16 Vokietijoje dėl M. M., vairavusio transporto priemonę IVECO STRALIS, valst. Nr. ( - ), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. M. M. yra atsakovo samdomas darbuotojas ir eismo įvykis įvyko pastarajam einant darbines pareigas. Eismo įvykio dieną atsakovas, buvo atsakingas už transporto priemonės IVECO STRALIS, valst. Nr. ( - ), valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo, tačiau Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė IVECO STRALIS, valst. Nr. ( - ), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau –TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnio 3 ir 8 dalys. Tuo atveju, kai eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais administruoja žalą ir ją atlygina nukentėjusiems asmenims, o atlyginęs žalą nukentėjusiems asmenims, pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (šiuo atveju - ieškovui). Ieškovas paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (DEUTSCHES BURO GRUNE KARTE E. V.), atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 3 567,90 EUR (12 319,24 Lt) sumai ieškovui. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalimi, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 3 567,90 EUR, t.y. 12 319,24 Lt, tačiau atsakovas iki ieškinio teismui pateikimo dienos reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo. Ieškovas paaiškino, kad rusiškos žaliosios kortelės gali būti išduodami tik dėl Rusijoje įregistruotų transporto priemonių. Rusijos nacionalinis draudikų biuras rašte, adresuotame Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ bei ieškovui, nurodė, jog rusiškų žaliųjų kortelių išdavimas Lietuvos Respublikos registruotoms transporto priemonėms prieštarauja žaliosios kortelės sistemos taisyklėms bei Lietuvos nacionaliniams teisės aktams ir yra Rusijos draudimo tarpininkų, kurie sudarė nusikalstamą susitarimą su tam tikrais Lietuvos vežėjais, siekiant pasipelnyti, nusikalstama veika. Dėl šios priežasties, tokiomis transporto priemonėmis padarytą žalą turi atlyginti patys vežėjai.

5Atsakovas UAB „Vinctra“ pateikė atsiliepimą į ieškinį bei tripliką, kuriais prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad transporto priemonė IVECO STRALIS, valst. Nr. ( - ), buvo apdrausta pagal Žaliosios kortelės tarptautinės draudimo sistemos polisą Nr. RUS/013/03660640 ir už draudiminę apsaugą apmokėta įmoka. Polisas buvo įformintas Rusijos teritorijoje draudimo bendrovėje „Alfa Strakhovanie“, kuri, pasak atsakovo, yra Žaliosios kortelės biuro narė ir žaliosios kortelės biuro tarybos yra įgaliota išduoti Žaliosios kortelės draudimo liudijimus, galiojančius ES šalyse. Atsakovo nuomone, Lietuvos įstatymuose kalbama tik apie įprastą draudimo sutartį, o ne tarptautinį Žaliosios kortelės liudijimą. Ieškinyje nebuvo pateikiama faktų, jog ieškovas kreipėsi į už žalą atsakingą draudiką, nors tokią informaciją atsakovas jam buvo pateikęs. Tarptautinių Žaliosios kortelės liudijimų galiojimas reglamentuojamas tarptautinių įstatymų ir pirmenybė teikiama jiems, o ne Lietuvos Respublikos įstatymams. Atsakovo pateikta Žalioji kortelė liudija, kad civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis, susidariusi dėl eismo įvykio, apdrausta visose polise nurodytose šalyse. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas žalos atlyginimo turi reikalauti iš Žaliosios kortelės Rusijos biuro. Draudimo fakto įrodymas yra tai, kad yra žalioji kortelė, kitų įrodymų ir formalumų nereikia. Draudiminiais atvejais, susijusiais su transporto priemone, kuri neapdrausta registracijos šalyje, jeigu draudimo polisas buvo įsigytas kitoje šalyje, atsakomybė tenka polisą išdavusiam ir draudimo išmoką gavusiam draudikui, todėl ieškinį ieškovas turėtų pateikti tik biuro organizacijai – narei, kuri išdavė polisą.

6Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. M., atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7II.

8Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo UAB „Vinctra“ ieškovui Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui 12 319,24 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka ir 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (12 319,24 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-02-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad tarptautinė automobilio draudimo kortelė, kuri eismo įvykio metu buvo galiojanti, buvo išduota užsienio valstybėje, t.y. Rusijos Federacijoje, o transporto priemonė IVECO STRALIS, valst. Nr. ( - ), yra registruota Lietuvoje. Rusijos draudimo bendrovė „Alfa Strakhovanie“ nėra Biuro narys ir nėra Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė (TPVCAPDĮ 10 str. 3 d.), byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad bent vienas Biuro narys būtų sudaręs draudimo sutartį su atsakovu (TPVCAPD 28 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas sprendė, kad Rusijos draudimo bendrovės dėl Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemonės IVECO STRALIS, valst. Nr. ( - ), išduota žalioji kortelė nesuteikė tokios draudimo apsaugos, kokios reikalauja TPVCAPDĮ 41 straipsnio 3 ir 8 dalys. Sprendžiant, ar tarptautinė automobilio draudimo kortelė, kuri buvo išduota Rusijos draudimo bendrovės „Alfa Strakhovanie“ suteikė atsakovui draudiminę apsaugą eismo įvykio metu, teismas teisiškai reikšmingomis pripažino byloje konstatuotas faktines aplinkybes apie tai, kad Rusijos žaliosios kortelės biuras nurodė, jog rusiškos žaliosios kortelės (tarptautiniai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimai) gali būti išduodamos tik dėl Rusijoje įregistruotų transporto priemonių, o rusiškų žaliųjų kortelių išdavimas Lietuvos Respublikoje registruotoms transporto priemonėms prieštarauja žaliosios kortelės sistemos taisyklėms ir Lietuvos teisės aktams ir yra vertintina kaip nesąžiningų draudimo tarpininkų bei vežėjų kriminalinė veika. Skundžiamame sprendime pirmos instancijos teismas konstatavo, jog 2013-03-16 Vokietijoje dėl atsakovo darbuotojo kaltės įvykusio eismo įvykio metu dėl transporto priemonės IVECO STRALIS, valst. Nr. ( - ), nebuvo sudaryta TPVCAPD įstatymo reikalavimus atitinkanti draudimo sutartis, t.y. automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir eismo įvykio metu šiam automobiliui negaliojo draudimo apsauga. Tokiu būdu, vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi ieškovas išmokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 3 567,90 EUR žalą, todėl remiantis TPVCAPD įstatymo 23 straipsniu, ieškovas įgijo teisę reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakovo, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

10III.

11Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Atsakovas UAB „Vinctra“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, pripažinti atsakovu draudimo įmonę „Alfa Strakhovanie“. Apeliantas tvirtina, kad transporto priemonė IVECO STRALIS, valst. Nr. ( - ), buvo apdrausta pagal Žaliosios kortelės tarptautinės draudimo sistemos polisą Nr. RUS/013/03660640 ir už draudiminę apsaugą apmokėta įmoka, kurią patvirtina į bylą pateiktas mokėjimo kvitas. Polisas buvo įformintas Rusijos teritorijoje, draudimo bendrovėje „Alfa Strakhovanie“, kuri yra Rusijos žaliosios kortelės biuro narė ir Žaliosios kortelės biuro tarybos yra įgaliota išduoti Žaliosios kortelės draudimo liudijimus, galiojančius ES šalyse. Minėtas polisas eismo įvykio metu galiojo Vokietijos teritorijoje, kur ir įvyko eismo įvykis bei draudimo poliso numeris ir draudimo bendrovės pavadinimas užfiksuotas įvykio deklaracijoje, Vokietijos nacionalinio biuro dokumentuose. Apeliantas pažymi, kad ieškovas remiasi Rusijos draudikų asociacijos raštu, datuotu 2011 m., kuriame rašoma apie galimą draudimo poliso netikrumą, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikia jokių ekspertų išvadų, todėl minėti ieškovo teiginiai ir pats raštas negali turėti jokios juridinės galios. Apelianto nuomone, ieškovas dėl žalos atlyginimo turėjo kreiptis į už žalos atlyginimą atsakingą draudiką, o ne į draudėją, be to, įstatymu, kuriuo remiasi ieškovas, nereglamentuojama draudimo bendrovės veikla užsienyje, taip pat nereglamentuojamas žaliosios kortelės tarptautinės draudimo sistemos draudimo polisų, išduotų ir galiojančių trečiųjų šalių teritorijoje, galiojimas, remiantis tarptautinėmis sutartimis ir tarptautiniais įstatymais. Apeliantas tvirtina, kad šiuo atveju Žaliosios kortelės draudimo poliso galiojimas reglamentuojamas Vokietijos ir Rusijos, kur buvo išduotas polisas, galiojančių įstatymų ir tarptautinių teisės aktų, galiojančių Žaliosios kortelės sistemai.

13Ieškovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, todėl prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad palaiko savo poziciją, kuri buvo išdėstyta bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Pažymėjo, kad 2013-03-16 eismo įvykio metu dėl IVECO STRALIS, valst. Nr. ( - ), nebuvo sudaryta TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkanti draudimo sutartis, todėl būtent Biuras privalėjo sumokėti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikštą sumą, o, sumokėjęs reikalaujamą sumą, Biuras įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į apeliantą TPVCAPDĮ 23 str. 1 d. pagrindu.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013-03-16 Vokietijoje dėl M. M., vairavusio transporto priemonę IVECO STRALIS, valst. Nr. ( - ), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. M. M. yra atsakovo samdomas darbuotojas, o eismo įvykis įvyko pastarajam einant darbines pareigas. Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, jog eismo įvykio dieną atsakovas UAB „Vinctra“ buvo transporto priemonės IVECO STRALIS, valst. Nr. ( - ), naudotojas pagal lizingo sutartį, nurodyta transporto priemonė buvo registruota Lietuvos Respublikoje (b.l. 9). Iš tarptautinės automobilio draudimo kortelės matyti, jog transporto priemonė IVECO STRALIS, valst. Nr. ( - ), laikotarpiu nuo 2012-05-14 iki 2013-05-13 buvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Rusijos draudimo bendrovėje „Alfa Strakhovanie“ (b.l. 68), už draudiminę apsaugą sumokėta įmoka (b.l. 69). Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad eismo įvykio valstybės (Vokietijos) nacionalinis draudikų biuras, atlygino eismo įvykio metu padarytą 3 567,90 EUR žalą. Žalos dydį pagrindžia ekspertizės ataskaitos bei remonto darbų aprašymo aktai (b.l. 16-36). Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlyginęs 3 567,90 EUR žalą, kreipėsi į ieškovą, kuris 2013-10-08 banko pavedimu sumokėjo eismo įvykio valstybės nacionaliniam draudikui biurui jo reikalaujamą 3 567,90 EUR išmoką (b.l. 53). Nagrinėjamoje byloje ieškovas, remdamasi TPVCAPD įstatymo 23 straipsniu, reikalauja grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakovo, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

17Pirmos instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino visiškai, tačiau atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir savo apeliacinį skundą grindžia iš esmės vieninteliu argumentu, kad jis yra netinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje, nes ieškovui žalą turi atlyginti atsakovo civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudusi Rusijos bendrovė „Alfa Strakhovanie“.

18Taigi byloje kilo ginčas dėl ieškovo reikalavimo teisės atlyginti regreso tvarka išmokėtą sumą, kai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis buvo sudaryta su ne Lietuvos Respublikoje registruota ir ne Europos Sąjungoje esančia draudimo bendrove ar jos filialu, registruotu Lietuvos Respublikoje, teisėtumo, priteistinų nuostolių atlyginimo dydžio. Eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio atsakovas neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu ir nepasisakys (CPK 320 str.).

19Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1,2,3 dalyse nustatytą reglamentavimą transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Pažymėtina, kad šie įstatymu nustatyti reikalavimai turi imperatyvųjį pobūdį. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2013), t. y. jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą Biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi tam, kad tiek Lietuvos Respublikoje, tiek bet kurioje kitoje ES valstybėje narėje galiotų transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo apsauga, Lietuvos Respublikoje įregistruotų transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, sudarant sutartį su draudiku – LR Transporto priemonių draudikų biuro nariu (TPVCAPDĮ 29 str. 1 d.) arba kitos ES valstybės narės draudimo įmone ar filialu (TPVCAPDĮ 10 str. 3 d.). Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas, o transporto priemonės naudojimo pagal lizingo sutartį atveju yra atsakingas asmuo, kuris naudoja transporto priemonę pagal tokią lizingo sutartį (TPVCAPDĮ 4 str. 2 d.). Kadangi atsakovas transporto priemonę IVECO STRALIS, valst. Nr. ( - ), naudoja pagal lizingo sutartį, todėl konstatuotina, jog būtent jis yra atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Ginčo dėl šio fakto byloje nėra.

20Pagal TPVCAPDĮ 2 str. 8 d. 1 p. atsakovo transporto priemonės IVECO STRALIS, valst. Nr. ( - ), įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kadangi Lietuvos Respublikoje ši transporto priemonė yra įregistruota, todėl įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis turėjo būti sudaryta pagal TPVCAPDĮ reikalavimus įmonėje, kuri teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuri yra draudikų biuro narė (TPVCAPDĮ 2 str. 2 str. 9 d., 18 d., 41 str. 3 ir 8 dalys). Pažymėtina, kad tokia įmonė turi būti įsteigta arba Lietuvoje, arba kitoje ES valstybėje narėje, arba gali būti Lietuvoje įsteigtas užsienio valstybės draudimo įmonės filialas. Taigi, atsižvelgiant į minėtas nuostatas, taip pat į TPVCAPDĮ 6 str. 4 ir 6 dalių nuostatas, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas privalėjo sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį pagal TPVCAPDĮ nuostatas Lietuvos įregistruotoje draudimo įmonėje, esančioje Lietuvos draudikų biuro nare, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo transporto priemonė tokiu būdu apdrausta nebuvo, o atsakovo sudaryta su Rusijos bendrove, kuri nėra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narė (b.l. 81), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis neatitinka aukščiau minėtų reikalavimų, nes minėta Rusijos bendrovė „Alfa Strakhovanie“ neatitinka TPVCAPDĮ 2 str. 18 d. reikalavimų, dėl ko neturi teisės vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Pažymėtina, kad tokios praktikos yra laikomasi ir kitose jau išnagrinėtose analogiškose bylose, pvz. Vilniaus apygardos teismo 2014-05-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1819-611/2014; Vilniaus apygardos teismo 2014-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1771-391/2014; Panevėžio apygardos teismo 2014-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-369-198/2014; Kauno apygardos teismo 2014-09-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1656-555/2014 ir kt. Esant nurodytoms aplinkybėms, pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, kad atsakovo transporto priemonė IVECO STRALIS, valst. Nr. ( - ), eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pagal TPVCAPDĮ reikalavimus

21Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ir Rusijos transporto priemonių draudikų asociacija yra nurodžiusi, jog Rusijos draudimo tarpininkų Tarptautinių automobilio draudimo kortelių (žaliųjų kortelių) išdavimas Lietuvos Respublikoje įregistruotoms transporto priemonėms prieštarauja žaliosios kortelės sistemos taisyklėms ir Lietuvos teisės aktams bei yra neteisėta veika, todėl visos nuo 2011-01-01 pagal transporto priemonės identifikavimo numerį išduotos žaliosios kortelės laikomos suklastotomis/neteisėtai išduotomis (b.l. 76-79). Kaip matyti iš atsakovui UAB „Vinctra“ Rusijos draudimo bendrovės „Alfa Strakhovanie“ išduotos tarptautinės automobilio draudimo kortelės (žaliosios kortelės), ji buvo išduota būtent pagal transporto priemonės IVECO STRALIS identifikavimo Nr. ( - ) ir turėjo galioti nuo 2012-05-14 iki 2013-05-13 (b. l. 89-91). Atsakovas šią kortelę įsigijo 2012-05-14 (b. l. 92-94), t. y. po 2011-01-01. Vadinasi, transporto priemonės IVECO STRALIS, valst. Nr. ( - ), valdytojų civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta ne tik transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pagal TPVCAPDĮ reikalavimus, bet ir jokiu kitu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

22Taigi, eismo įvykio metu žala buvo padaryta atsakovo naudojama teisės aktų nustatyta tvarka neapdrausta transporto priemone, ieškovas atlygino Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 3 567,90 EUR žalą, todėl pagal TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p., 23 str. 1 d. ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų ieškovui minėtą išmokėtą sumą. Atsakovui šios pareigos neįvykdžius, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ją priteisė ieškovui iš atsakovo. Dėl nurodytų motyvų atmetami kaip nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad jis nėra atsakingas prie ieškovą ir neturi pareigos atlyginti ieškovo patirtą žalą.

23Kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.).

24Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai įvertino įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

25Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

26Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras pateikė... 5. Atsakovas UAB „Vinctra“ pateikė atsiliepimą į ieškinį bei tripliką,... 6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. M.,... 7. II.... 8. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį... 10. III.... 11. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Atsakovas UAB „Vinctra“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 13. Ieškovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 16. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013-03-16 Vokietijoje dėl M. M., vairavusio... 17. Pirmos instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino visiškai, tačiau... 18. Taigi byloje kilo ginčas dėl ieškovo reikalavimo teisės atlyginti regreso... 19. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1,2,3 dalyse nustatytą reglamentavimą transporto... 20. Pagal TPVCAPDĮ 2 str. 8 d. 1 p. atsakovo transporto priemonės IVECO STRALIS,... 21. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ir... 22. Taigi, eismo įvykio metu žala buvo padaryta atsakovo naudojama teisės aktų... 23. Kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo... 24. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad... 25. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas... 26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimą palikti...