Byla 3K-3-136/2012
Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto patvirtinimo; suinteresuoti asmenys – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Žaliosios aukštumos“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Litectus“, akcinė bendrovė SEB bankas

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Žaliosios aukštumos“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. A. pareiškimą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto patvirtinimo; suinteresuoti asmenys – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Žaliosios aukštumos“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Litectus“, akcinė bendrovė SEB bankas.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas ginčas, ar teismas turi teisę patvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą vykdomojoje byloje, jeigu po įvykdytų varžytynių, kurių metu parduotas skolininkui priklausantis turtas, teisme priimamas pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo.

52010 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjos antstolės A. A. kontorai buvo pateikta vykdyti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis, kuria buvo nutarta priverstinai išieškoti iš suinteresuoto asmens UAB ,,Žaliosios aukštumos“ suinteresuoto asmens AB SEB banko naudai 1 614 787,50 euro ir 264 Lt žyminio mokesčio, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą pagal hipotekos lakštą i. k. ( - ) ir įkeitimo lakštą i. k. ( - ); areštuoti ir perduoti suinteresuotam asmeniui AB SEB bankui suinteresuotam asmeniui UAB „Žaliosios aukštumos“ priklausančią žemės sklypo nuomos teisę į 0,8044 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą suinteresuoto asmens UAB „Žaliosios aukštumos“ nekilnojamąjį turtą (pastatus), esantį ( - ).

62011 m. vasario 21 d. pareiškėja antstolė A. A. pardavė iš varžytynių suinteresuotam asmeniui UAB „Žaliosios aukštumos“ priklausantį nekilnojamąjį turtą (pastatus), esančius ( - ), suinteresuotam asmeniui UAB ,,Litectus“ už 3 624 281,60 Lt.

72011 m. kovo 10 d. antstolė kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti 2011 m. vasario 21 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą.

82011 m. kovo 14 d. Kauno apygardos teisme gautas pareiškimas dėl bankroto bylos suinteresuotam asmeniui UAB ,,Žaliosios aukštumos“ iškėlimo; teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartimi pareiškimas priimtas.

92011 m. balandžio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi suinteresuotam asmeniui UAB ,,Žaliosios aukštumos“ iškelta bankroto byla.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

11Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškimą tenkino – patvirtino 2011 m. vasario 21 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą vykdomojoje byloje Nr. 0036/10/04256.

12Teismas nustatė, kad varžytynių procedūra atlikta tinkamai (antstolė paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti, areštavo turtą, nustatė jo pardavimo iš varžytynių datą, paskelbė ją turto buvimo vietos laikraštyje, pranešė apie varžytynių vietą ir laiką vykdomosios bylos šalims, antstolės iniciatyva teismas paskyrė skolininko interesams atstovauti kuratorę advokatę V. Normantienę), skundų dėl varžytynių procedūros nepateikta, turtas parduotas iki bankroto bylos suinteresuotam asmeniui UAB „Žaliosios aukštumos“ iškėlimo (2011 m. balandžio 14 d.), todėl tenkino pateiktą pareiškimą.

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 12 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartis panaikinta ir pareiškimas patvirtinti 2011 m. vasario 21 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą netenkintas.

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies normomis, nurodė, kad turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo dieną (2011 m. balandžio 21-ąją) pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui UAB „Žaliosios aukštumos“ jau buvo priimtas, o turto realizavimo procesas pagal CPK 725 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. B. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-603/2008; 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Joniškio agrochemija“ v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-3-17/2009) nebuvo pasibaigęs, todėl sprendė, jog turto pardavimo iš varžytynių aktas negalėjo būti patvirtintas.

15II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 12 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

171. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai delsė patvirtinti varžytynių aktą rašytinio proceso tvarka, vėliau nemotyvuotai ir pažeisdamas CPK 725 straipsnio normas paskyrė teismo posėdį. Bendroji taisyklė yra tokia, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas yra tvirtinamas teisėjo rezoliucija (CPK 725 straipsnio 1 dalis). Varžytynių akto tvirtinimo klausimai teismo posėdyje sprendžiami tik tada, jeigu yra paduotas skundas dėl antstolio veiksmų, susijusių su varžytynėmis, arba jeigu dėl varžytynių teisėtumo teisėjui kyla abejonių (CPK 725 straipsnio 2 dalis). Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartyje konstatavo, kad skundų dėl varžytynių procedūros nepateikta, varžytynių procedūra atlikta tinkamai. Nei teismo posėdžio metu, nei nutartyje teismas neišreiškė jokių abejonių dėl varžytynių teisėtumo; su atliktu turto įvertinimu ir jo pardavimu sutiko visi vykdymo proceso dalyviai. Dėl to, kasatoriaus nuomone, teismas turėjo spręsti turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo klausimą rašytinio proceso tvarka; laikantis protingų procesinių terminų, šis klausimas būtų buvęs išspręstas dar iki pareiškimo dėl bankroto bylos suinteresuotam asmeniui UAB ,,Žaliosios aukštumos“ iškėlimo priėmimo teisme. Be to, anot kasatoriaus, suinteresuotas asmuo BUAB ,,Žaliosios aukštumos“ nesidomėjo vykdomąja byla, nebendradarbiavo su antstole, neišreiškė nuomonės dėl parduodamo turto įkainojimo.

182. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje antstolis A. B. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-603/2008, ir 2009 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Joniškio agrochemija“ v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-3-17/2009, pateiktais išaiškinimais, nes nurodytose bylose antstolis turto realizavimo ir išieškojimo veiksmus atliko jau po to, kai teismas priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, o nagrinėjamu atveju antstolė dar iki pareiškimo dėl bankroto bylos suinteresuotam asmeniui UAB ,,Žaliosios aukštumos“ iškėlimo priėmimo teisme (2011 m. kovo 23 d.) pardavė jo turtą iš varžytynių (2011 m. vasario 21 d.) ir kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą (2011 m. kovo 10 d.). Dėl to, kasatoriaus nuomone, nėra pagrindo spręsti, kad antstolė pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies, 2 dalies 5 punkto nuostatas.

193. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į bendruosius bankroto procedūros principus ir tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. UAB ,,Baltijos žuvys“, bylos Nr. 3K-3-637/2006). Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies taikymo tikslas – užkirsti kelią tam, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, nebūtų prioritetiškai patenkintas vieno kurio nors kreditoriaus interesas. Įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimai tenkinami be eilės iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Suinteresuotas asmuo BUAB ,,Žaliosios aukštumos“ neturi jokio kito nekilnojamojo turto ar daiktinių teisių į jį, išskyrus turtą, esantį ( - ). Nurodytas turtas įkeistas kasatoriui ir parduotas 2011 m. vasario 21 d. iš varžytynių už 3 624 281,60 Lt, t. y. už mažesnę sumą nei kasatoriaus turimas reikalavimas (5 575 538,28 Lt). Kasatoriaus įsitikinimu, tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar įkeistas turtas būtų parduotas iš varžytynių CPK VI dalyje ar Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio nustatyta tvarka, gautų lėšų neužtektų net jo (hipotekos kreditoriaus) reikalavimams patenkinti. Kasatoriaus nuomone, likusi nepatenkinta jo turimo reikalavimo dalis yra per didelė (1 951 256,68 Lt), kad būtų galima tikėtis, jog, atidėjus turto pardavimą, nekilnojamojo turto kaina išaugtų tiek, kad jį pardavus Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio nustatyta tvarka, būtų galima visiškai patenkinti ne tik kasatoriaus, bet ir kitų kreditorių reikalavimus. Be to, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad, atidėjus turto pardavimą, būtų ne tik uždelsiama atsiskaityti su kasatoriumi, bet ir išaugtų suinteresuoto asmens UAB ,,Žaliosios aukštumos“ bankroto bylos administravimo išlaidos, kurias turės atlyginti visi kreditoriai, o tai prieštarautų pagrindiniam bankroto proceso tikslui – patenkinti kreditorių reikalavimus ir palengvinti įmonei skolų naštą.

20Prisidėjimu prie kasacinio skundo suinteresuotas asmuo UAB ,,Litectus“ prašo kasacinį skundą tenkinti, palaikydamas jame nurodytus motyvus.

21Prisidėjimu prie kasacinio skundo pareiškėja antstolė A. A. prašo kasacinį skundą tenkinti. Be kasaciniame skunde nurodytų, pareiškėja papildomai remiasi tokiais teisiniais argumentais:

22Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamoje byloje Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos. Šios nuostatos taikytinos tada, kai vyksta išieškojimo stadija, bet ne tada, kai turtas (lėšos) iš skolininko išieškotos, varžytynės įvykusios ir sumokėta už parduotą turtą dar iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo teisme, t. y. kaip yra nagrinėjamu atveju. Pareiškimo dėl bankroto bylos suinteresuotam asmeniui UAB ,,Žaliosios aukštumos“ iškėlimo priėmimo dieną (2011 m. kovo 23-iąją) vykdomoji byla jau buvo baigta (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. Teismo antstolių kontora prie Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo, bylos Nr. 3K-3-1379/2002, nurodyta, kad išieškotos lėšos, patekusios į antstolio depozitinę sąskaitą iki bankroto bylos skolininkui iškėlimo ar arešto jo turtui taikymo, nebepriklauso skolininkui, išieškojimas yra baigtas, o išieškotos lėšos turi būti paskirstytos išieškotojams, taip užbaigiant vykdymo proceso stadiją; Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos, reglamentuojančios turto realizavimą ir (ar) išieškojimą, t. y. turto suradimą ir realizavimą, nebetaikomos.

23Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo bankrutuojanti UAB ,,Žaliosios aukštumos“ prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

241. Suinteresuoto asmens nuomone, kasatorius apeliacinės instancijos teismo nutartį ginčija remdamasis ne teisiniais, bet ekonominiais argumentais. Kasatorius neneigia, kad Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies norma yra imperatyvioji ir joje nenustatyta išlygų. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartis patvirtinti ginčo turto pardavimo iš varžytynių aktą priimta po to, kai Kauno apygardos teisme ne tik buvo gautas pareiškimas dėl bankroto bylos suinteresuotam asmeniui iškėlimo (2011 m. kovo 14 d.), bet ir iškelta bankroto byla (2011 m. balandžio 14 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas ir jo perdavimas tvirtinti teisėjui nereiškia turto realizavimo, tai yra (buvo) tik viena turto realizavimo stadijų. Pagal CPK 725 straipsnio (galiojusio iki 2011 m. spalio 1 d.) 6 dalį turtas laikomas parduotas, kai įsiteisėja teismo nutartis, kuria patvirtintas varžytynių aktas. Taigi, suinteresuoto asmens nuomone, priešingai nei nurodyta Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartyje, ją priimant, suinteresuoto asmens turtas dar nebuvo parduotas. Kasatorius nepagrindžia, kodėl apeliacinės instancijos teismas turėjo nesilaikyti Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies normų reikalavimų. Pagal viešai skelbiamą informaciją UAB ,,Litectus“ yra kasatoriaus įsteigtas juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas – valdyti banko perimtą nekilnojamąjį turtą. Taigi, suinteresuoto asmens teigimu, aplinkybė, kad jo turtas parduotas iš varžytynių už aukščiausią pasiūlytą kainą, neatitinka tikrovės; kasatorius tiesiog perėmė turtą savo žinion. Suinteresuotas asmuo nesutinka su tuo, kad, nepatvirtinus turto pardavimo iš varžytynių akto, nukentės kitų kreditorių interesai: turtas yra nuomojamas ir gaunama pajamų, iš kurių gali būti tenkinami ne tik kasatoriaus, bet ir kitų kreditorių reikalavimai.

252. Kasatorius neginčijo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutarties apeliacine tvarka, todėl negali jos skųsti kasacine tvarka. Nurodytą nutartį skundė suinteresuotas asmuo, tačiau visai kitais pagrindais, dėl kurių pasisakė apeliacinės instancijos 2011 m. liepos 12 d. nutartyje. Kasacinio skundo argumentai dėl suinteresuoto asmens ir antstolio veiksmų vykdymo procese nesusiję su nagrinėjama byla, todėl nenagrinėtini.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde, prisidėjime prie kasacinio skundo ir atsiliepime į kasacinį skundą keliamais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais dėl turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo procesinės tvarkos ir teisinių padarinių, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies, 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir kt. reikšmės turto pardavimo iš varžytynių procesui.

29Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo procesinės tvarkos ir teisinių padarinių

30Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 725 straipsnio (galiojusio byloje aptariamų antstolio veiksmų atlikimo metu) nuostatas, yra konstatavęs, kad antstolio veiksmai – turto pardavimo iš varžytynių akto surašymas ir perdavimas tvirtinti teismui – nereiškia turto realizavimo, tai yra tik viena turto realizavimo stadijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Magna Charta“ v. antstolė D. M., bylos Nr. 3K-3-28/2012). Pagal ginčo teisinių santykių metu galiojusį reglamentavimą, pardavus turtą iš varžytynių ir surašius turto pardavimo iš varžytynių aktą (CPK 724 straipsnis), šis turėjo būti perduodamas tvirtinti teismui (CPK 725 straipsnis). Tuo atveju, jeigu teisėjui kildavo abejonių dėl varžytynių teisėtumo arba buvo paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų, susijusių su varžytynėmis, turto pardavimo iš varžytynių aktas turėjo būti tvirtinamas nutartimi CPK 725 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. teismo posėdyje. Jeigu pirmiau nurodytų aplinkybių nebūdavo nustatoma, turto pardavimo iš varžytynių aktas galėjo būti tvirtinamas teisėjo rezoliucija. Teisėjo rezoliucija ir teismo nutartis, kuriomis patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas, turėjo tą pačią teisinę reikšmę – pirkėjas įgydavo nuosavybės teises į nupirktą daiktą ir varžytynių procedūra pasibaigdavo (CPK 725 straipsnio 8 dalis). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtintas varžytynių aktas, buvo laikoma, kad turtas parduotas. Nuo šio momento pirkimo–pardavimo sutartis sukeldavo teisinių padarinių. Jeigu turto pardavimo iš varžytynių aktas būdavo tvirtinamas teisėjo rezoliucija, turto realizavimas įsiteisėdavo nuo akto patvirtinimo teisėjo rezoliucija momento (CPK 290 straipsnio 5 dalis). Taigi, pagal aptartą reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką priverstinis turto realizavimas buvo laikomas baigtu, kai aktas patvirtinamas teisėjo rezoliucija ar teismo nutartimi (šiai įsigaliojus), o akto tvirtinimo tvarka, be kita ko, buvo susijusi ir su įstatymo teismui suteikta diskrecija.

31Kasaciniame skunde teigiama, kad, esant baigtai turto pardavimo iš varžytynių procedūrai ir nė vienam iš priverstinio turto realizavimo procedūros dalyviui nepateikus skundo dėl antstolio veiksmų, susijusių su varžytynėmis, ir likus paskutinei turto pardavimo iš varžytynių stadijai – akto tvirtinimui, nebuvo teisinio pagrindo perduoti aktą tvirtinti teismo posėdyje. Kasatoriaus teigimu, šiais teismo veiksmais pažeista kasatoriaus teisė į teisingą teismą. Netinkamas CPK 725 straipsnio 2 dalies taikymas lėmė priverstinio turto realizavimo procedūros neefektyvumą, uždelsus tvirtinti aktą, skolininkui buvo iškelta bankroto byla, sukėlusi padarinių turto priverstinio realizavimo pabaigai.

32Teisėjų kolegija pažymi, kad šie kasacinio skundo argumentai nagrinėjamos bylos kontekste nėra pagrįsti. Pirma, turto pardavimo iš varžytynių aktas galėjo būti tvirtinamas teisėjo rezoliucija nuo varžytynių dienos praėjus ne mažiau kaip dvidešimčiai dienų (CPK 725 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju varžytynėms įvykus 2011 m. vasario 21 d., turto pardavimo iš varžytynių aktas teisėjo rezoliucija galėjo būti tvirtinamas ne anksčiau kaip praėjus šiam terminui. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimas teisėjo rezoliucija nebūtų iš esmės trumpesnis, nei priimant nutartį po teismo posėdžio, ir kad taip būtų išvengta atsiradusių teisinių padarinių dėl skolininkui pradėtos teisminės bankroto procedūros. Antra, tarptautiniu procesiniu žmogaus teisių apsaugos požiūriu, remiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi (teisė į į teisingą bylos nagrinėjimą), pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain judgements of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – , p. 12, par. 29, p.29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgement of 19 February 1998, Reports of Judgements and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Šiuo atveju turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo klausimas perduotas spręsti teismo posėdyje, teisėjui priėmus rezoliuciją, t. y. tarpinį sprendimą, kurio motyvavimo pareiga iš esmės yra ribota. Nors teisėjo rezoliucijoje nenurodyta argumentų, lėmusių tokį teisėjo sprendimą, tačiau iš teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo klausimas, protokolo matyti, kad teismui buvo žinoma apie skolininko nemokumą ir teisme priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, buvo aiškinamasi dėl žemės sklypo teisinio statuso prie parduotų pastatų, be to, buvo vertinamas varžytynių procedūros teisėtumas. Teismo posėdyje nagrinėti konkretūs klausimai ir buvusi skolininko teisinė situacija, kai teisme jau buvo gautas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir galbūt egzistuojanti grėsmė kitų kreditorių interesams bei poreikis šiuos interesus derinti ateityje, taip pat teismo pareiga, tvirtinant aktą, patikrinti varžytynių teisėtumą (skolininkui atstovavo kuratorius) neleidžia prieiti prie išvados, kad nagrinėjamu atveju akto tvirtinimas buvo perduotas spręsti teismo posėdyje be teisinio pagrindo.

33Kasaciniame skunde neakcentuojama viso vykdymo proceso trukmė, koncentruojamasi į vieną jo aspektą dėl teisėjo pasirinkto akto tvirtinimo būdo, kuris tiesiogiai susijęs su įstatymo teismui suteikta diskrecija ir negalima teigti, kad šia pasinaudota nepagrįstai. Kasaciniame skunde teigiama, kad aiškinant ir taikant CPK 725 straipsnio nuostatas dėl varžytynių akto tvirtinimo tvarkos esamoje situacijoje nebuvo atsižvelgta į bendruosius teisės principus, Konvencijos 6 straipsnio garantuojamą teisę į teisminę gynybą. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis konstatuotų aplinkybių visuma negalima teigti, jog būtų pažeista valstybei pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį deleguota pozityvioji pareiga organizuoti sprendimų vykdymo sistemą taip, kad ji būtų efektyvi tiek įstatymo, tiek praktikos požiūriu ir užtikrintų vykdymą be pernelyg didelių delsimų (dėl šio bendrojo principo žr. pvz. Fuklev v. Ukraina, no.71186/01). Pagal CPK pakeitimus (2011 m. birželio 21 d. įstatymas Nr. IX-1480, įsigaliojęs nuo 2011 m. spalio 1 d.) atsisakyta vienos varžytynių stadijos – turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo teisėjo rezoliucija ar teismo nutartimi, nereiškia, kad ankstesnė tvarka iš esmės buvo neteisinga, neteisėta. Civilinio proceso įstatymo pakeitimai buvo priimti ir įsigaliojo vėliau nei susiklostė ginčo teisiniai santykiai, ir šiuo atveju teismas negalėjo nepaisyti teisinio tikrumo, apibrėžtumo principų, susijusių su įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu taisyklėmis. Pažymėtina, kad įstatymo teismui keliama pareiga efektyviai spręsti byloje kilusius klausimus neatskiriama nuo pareigos juos spręsti atidžiai.

34Remdamasi aptartu teisiniu reglamentavimu ir bylos duomenimis, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad teisėjas turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo klausimą perduodamas spręsti teismo posėdyje, netinkamai taikė CPK 725 straipsnio 2 dalies nuostatas ir šie veiksmai lėmė priverstinio turto realizavimo neefektyvumą. Priverstinio turto realizavimo pabaigą nagrinėjamu atveju lėmė dėl skolininko prasidėjusi teisminė bankroto procedūra.

35Dėl Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies sukeliamų padarinių vykdymo procesui

36ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvioji taisyklė, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas ir lėšos pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Turto realizavimas esant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytoms sąlygoms turi būti stabdomas bet kurioje šio proceso stadijoje; tiek antstoliui atliekant realizavimo procedūras, tiek ir po akto perdavimo tvirtinti teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Joniškio agrochemija“ v. UAB „Best Fert“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2009).

37Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad, teismui nagrinėjant antstolio prašymą patvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą, teisme buvo priimta nutartis iškelti skolininkui bankroto bylą. Tokiu atveju turto pardavimo iš varžytynių aktas negalėjo būti tvirtinamas, o tokio veiksmo atlikimas yra neteisėtas, prieštaraujantis ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktui, 3 daliai. Pažymėtina, kad, teismui sprendžiant dėl turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo, be kita ko, turi būti vadovaujamasi ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, jog nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu priklauso bankroto administratoriui, ir šio straipsnio 2 dalies nuostata, kad visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant šią nuostatą, yra negaliojantys. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo, turėjo įvertinti šiuos įstatymo reikalavimus.

38Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje neginčijamas varžytynių teisėtumas, nenurodomi reikšmingi argumentai, dėl kurių varžytynių akto patvirtinimas ir turto pardavimas pažeistų skolininko kreditorių interesus, o dėl Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies kasatoriaus (hipotekos kreditoriaus) interesai bus patenkinti vėliau ir jis patirs papildomų administravimo išlaidų. Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutinka. Kasatoriaus reikalavimai skolininkui yra finansiniai, juos siekiama patenkinti pagal kredito sutartį iš įkeisto turto (pastatų). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iki bankroto bylos iškėlimo įkeistas ir areštuotas skolininko turtas parduotas varžytynėse, už jį pirkėjas sumokėjo visą sumą, lėšos pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą; pastatai valdomi skolininko, jie, bylos duomenimis, yra išnuomoti ir gaunamos pajamos; varžytynių teisėtumas neginčijamas (pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas panaikintas dėl ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų imperatyviųjų nuostatų pažeidimo). Esant nurodytai teisinei situacijai, teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, lėšų išieškojimo sustabdymas reiškia ir draudimą antstolio depozitinėje sąskaitoje esančias šios įmonės lėšas pervesti įmonės kreditoriams. Kai teismas iškelia įmonei bankroto bylą, vykdomasis dokumentas, išskyrus neturtinio pobūdžio bylas, persiunčiamas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir vykdomoji byla laikoma baigta (CPK 626 straipsnio 3 punktas, 632 straipsnio 6 punktas). Bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, sustabdyti individualų išieškojimą, nustatyti tvarką, pagal kurią kreditoriai gali gauti proporcingą savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, kartu apsaugoti ir nemokaus skolininko interesus. Minėta, kad šalys neginčija turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumo, todėl pagal pirmiau aptartus CPK pakeitimus, kuriais panaikintas varžytynių akto tvirtinimas teisėjo rezoliucija ar nutartimi, bei galiojantį bankroto procedūros reglamentavimą (Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 4 dalis), pakartotinių varžytynių organizavimas pagal bankroto procedūras, teisėjų kolegijos požiūriu, neatitiktų bankroto tikslų.

39Įmonių bankroto įstatymo 34–35 straipsniuose nustatyta kreditorių reikalavimo tenkinimo eilė ir tvarka. Įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami be eilės iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Įstatyme nenustatyta išimčių, kurioms esant, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintas kreditoriaus reikalavimas galėtų būti tenkinamas kitokia nei aptarta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad, iškėlus bankroto bylą, taikomos ĮBĮ normos, kurios riboja bankroto teisinių santykių subjektų teises ir draudžia elgtis kitaip nei nustatyta įstatyme. Bankroto bylos iškėlimas turi įtakos kreditoriaus teisėms ir pareigoms skolininkui – kreditorius nebegali tęsti individualaus vykdymo proceso, turi prisidėti prie bankroto administravimo išlaidų padengimo ir pan. Minėta, kad nagrinėjamu atveju pagal galiojusį teisinį reglamentavimą vykdymo procesas iki bankroto bylos skolininkui iškėlimo nebuvo baigtas, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šis procesas baigtinas pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas.

40Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo kasacinio teismo aiškinimo ir taikymo praktikos, pagal kurią, vykdant bankroto procedūras, būtina atsižvelgti į bankroto proceso tikslus, t. y. visų pirma turi būti siekiama patenkinti įmonės kreditorių interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kokie yra bankroto procedūros vykdymo tikslai, taip pat kad šios procedūros esmė – likviduoti nemokią įmonę ir atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo atveju buvo sprendžiamas turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo, kai įmonei iškelta bankroto byla, teisėtumo klausimas ir nustatyta, kad aktas patvirtintas, pažeidžiant imperatyviąsias Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Siekis patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus byloje šios teisinės situacijos kontekste negali būti vertinamas kaip paneigiantis imperatyviųjų Įmonių bankroto įstatymo nuostatų taikymo būtinybę. Dėl to teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų dėl bankroto procedūros esmės ir tikslų bei priėmė neteisėtą procesinį sprendimą, dėl kurio galėjo būti pažeistos kasatoriaus teisės ir teisėti interesai.

41Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje teismų nustatytų aplinkybių visumą ir į jų teisinį įvertinimą, vadovaudamasi aktualiomis nagrinėjamai situacijai spręsti teisės aktų nuostatomis, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo skundžiamai apeliacinės instancijos teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

43Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

44Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas ginčas, ar teismas turi teisę patvirtinti turto... 5. 2010 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjos antstolės A. A. kontorai buvo pateikta... 6. 2011 m. vasario 21 d. pareiškėja antstolė A. A. pardavė iš varžytynių... 7. 2011 m. kovo 10 d. antstolė kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti 2011... 8. 2011 m. kovo 14 d. Kauno apygardos teisme gautas pareiškimas dėl bankroto... 9. 2011 m. balandžio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi suinteresuotam... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 11. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškimą... 12. Teismas nustatė, kad varžytynių procedūra atlikta tinkamai (antstolė... 13. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 14. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3... 15. II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo panaikinti Kauno... 17. 1. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai,... 18. 2. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai... 19. 3. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos... 20. Prisidėjimu prie kasacinio skundo suinteresuotas asmuo UAB ,,Litectus“... 21. Prisidėjimu prie kasacinio skundo pareiškėja antstolė A. A. prašo... 22. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamoje byloje Įmonių bankroto įstatymo 9... 23. Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo bankrutuojanti UAB... 24. 1. Suinteresuoto asmens nuomone, kasatorius apeliacinės instancijos teismo... 25. 2. Kasatorius neginčijo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 29. Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo procesinės tvarkos ir... 30. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 725 straipsnio (galiojusio byloje... 31. Kasaciniame skunde teigiama, kad, esant baigtai turto pardavimo iš... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie kasacinio skundo argumentai nagrinėjamos... 33. Kasaciniame skunde neakcentuojama viso vykdymo proceso trukmė,... 34. Remdamasi aptartu teisiniu reglamentavimu ir bylos duomenimis, teisėjų... 35. Dėl Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies sukeliamų padarinių... 36. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvioji taisyklė, kad, teismui... 37. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad, teismui nagrinėjant antstolio... 38. Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje neginčijamas varžytynių teisėtumas,... 39. Įmonių bankroto įstatymo 34–35 straipsniuose nustatyta kreditorių... 40. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame... 41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje teismų nustatytų aplinkybių... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 44. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...