Byla A-575-424-12
Dėl turto arešto akto ir turto aprašo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Anatolijaus Baranovo, sekretoriaujant L. A., dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ atstovams V. S. ir advokatui R. M. (R. M.), viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl turto arešto akto ir turto aprašo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ (toliau – ir UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“) 2011 m. vasario 21 d. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo 2011 m. sausio 21 d. turto arešto aktą ir turto aprašą Nr. 12-28-3574 (b. l. 4-7). Kadangi atsakovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2011 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 12-13-5380 panaikino 2011 m. sausio 21 d. turto arešto aktą Nr. 12-28-3574, pareiškėjas 2011 m. balandžio 6 d. patikslino skundo reikalavimus – prašė panaikinti atsakovo 2011 m. kovo 7 d. Turto arešto aktą Nr. 12-28-5385 (b. l. 67-68) (toliau – ir Turto Arešto Aktas) ir Turto aprašą Nr. 12-28-5385 (b. l. 69) (toliau – ir Turto Aprašas), kuriais buvo apribota teisė į 329 915,12 Lt gražintiną pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) permoką (b. l. 63-66, 98-101).

5Patikslintame skunde paaiškino, jog atsakovas 2010 m. balandžio 20 d. patikrinimo aktu Nr. A18-9 (toliau – ir Patikrinimo aktas) priskaičiavo 1 717 428 Lt akcizo mokesčio ir 991 892 Lt akcizo mokesčio delspinigių, 873 770 Lt PVM ir 409 514 Lt PVM delspinigių, iš viso papildomai priskaičiuota 3 992 604 Lt mokesčių (b. l. 12-25). 2010 m. gegužės 24 d. pareiškėjas pateikė pastabas dėl patikrinimo akto. 2010 m. birželio 21 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (6.5)-39 (toliau – ir Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo) (b. l. 35-37) patikrinimo rezultatai nepatvirtinti – pavesta atlikti pakartotinį pareiškėjos mokestinį patikrinimą. 2010 m. rugpjūčio 24 d. mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme.

62010 m. gruodžio 30 d. pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą), susidariusią laikotarpiu nuo 2006 m. spalio mėnesio iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio (b. l. 26-27).

7Pažymėjo, kad į minėtą laikotarpį neįtraukė 2006 m. laikotarpio iki 10 mėnesio, kadangi dėl šio laikotarpio atliekamas mokestinis patikrinimas ir nagrinėjama baudžiamoji byla. Nurodė, kad 2011 m. sausio 21 d. gavo Klaipėdos AVMI Turto arešto aktą ir Turto aprašą Nr. 12-28-3574, kuriais apribota bendrovės teisė į 317 522,12 Lt grąžintiną PVM permoką. 2011 m. kovo 7 d. Klaipėdos AVMI sprendimu Nr. 12-13-5380 Turto arešto aktas Nr. 12-28-283574 panaikintas, tačiau tą pačią dieną priimtas Turto Arešto Aktas ir Turto Aprašas, kuriais pareiškėjui apribota teisė į 329 915,12 Lt grąžintiną PVM permoką. Pažymėjo, jog 2010 m. rugpjūčio 24 d. mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas, todėl jokie sprendimai negalimi. Atsakovo nurodyti galimi mokesčių pažeidimai nebuvo padaryti, papildomi mokesčiai priskaičiuoti nepagrįstai.

8Atsakovas Klaipėdos AVMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 72-74).

9Paaiškino, kad buvo atliktas pareiškėjo mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. spalio 20 d. ir surašytas Patikrinimo aktas. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2006 m. spalio 20 d. įformino dokumentus apie 1 714 000 kg už 3 136 847 Lt dyzelinio kuro iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio, įregistruoto tanklaivyje „B.“, pardavimą užsienyje registruotoms įmonėms, kurą supilant į laivus, nors faktiškai kuras į užsienyje registruotų įmonių laivus nebuvo supiltas, o parduotas Lietuvoje nenustatytiems asmenims. Šias aplinkybes nustatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2007 m. liepos 26 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/90 bei ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10022-06 medžiagoje. Dėl padarytų Akcizų įstatymo bei Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) nuostatų pažeidimų Patikrinimo aktu pareiškėjai buvo papildomai priskaičiuota 1 717 428 Lt akcizo, 991 892 Lt akcizo delspinigių, 873 770 Lt PVM ir 409 514 Lt PVM delspinigių, iš viso – 3 992 604 Lt. 2010 m. birželio 21 d. Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo patikrinimo rezultatai nepatvirtinti – pavesta atlikti pakartotinį pareiškėjo mokestinį patikrinimą, įvertinant nuosprendžiu pareiškėjui iškeltoje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo kartu su pastabomis pateiktus papildomus dokumentus. Dėl šios aplinkybės pakartotinis patikrinimas 2010 m. rugpjūčio 24 d. sustabdytas iki įsiteisės nuosprendis Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (b. l. 40), kurioje pareiškėja UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ ir kiti asmenys kaltinami nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 200 straipsnyje, 300 straipsnio 3 dalyje padarymu. Pareiškėjas mokestinio patikrinimo metu (2010 m. gruodžio 30 d.) pateikė prašymą Nr. 73 (toliau – ir Prašymas Nr. 1) grąžinti 111 957 Lt PVM permoką, ir prašymą Nr.74 (toliau – ir Prašymas Nr. II) grąžinti 76 905 Lt PVM permoką.

10Paaiškino, jog Prašymo Nr. I ir Prašymo Nr. II neišnagrinėjo, nes permokos grąžinimo klausimas yra sudedamoji pareiškėjo atžvilgiu atliekamo mokestinio patikrinimo dalis. Siekdamas užtikrinti, jog į valstybės biudžetą būtų išieškoti mokestinio patikrinimo metu priskaičiuoti mokesčiai ir su jais susijusios sumos, 2011 m. sausio 21 d. turto arešto aktu Nr. 12-28-3574 mokesčių administratorius areštavo pareiškėjo grąžintiną PVM permoką – 317 522,12 Lt. Susidarius didesnei pareiškėjui grąžintinai PVM sumai, 2011 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 12-13-5380 panaikino 2011 m. sausio 21 d. turto arešto aktą Nr. 12-28-3574 ir priėmė naują Turto Arešto Aktą, kuriuo areštuota visa pareiškėjai grąžintina PVM suma.

11Nurodė, kad pareiškėjas turto registruose registruotino turto neturi. Pareiškėjo nuosavybės teisės į grąžintiną PVM permoką apribotos vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 101 straipsnio 4 dalimi.

12Atsakovo teigimu, aplinkybė, kad pareiškėjas, siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo, tikrinamuoju laikotarpiu (nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2006 m. spalio 20 d.) padarė mokesčių įstatymų pažeidimus, leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas gali kokiu nors būdu netekti jam priklausančio turto. Dėl to taptų sunku arba neįmanoma išieškoti iš pareiškėjos mokestinio patikrinimo metu priskaičiuotų mokesčių bei su jais susijusių sumų.

13II.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 16 d. sprendimu (b. l. 112–115) pareiškėjo skundą atmetė.

15Rėmėsi MAĮ 2 straipsnio 12 dalimi, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2008 m. birželio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-850/2008).

16Nurodė, jog įstatymas įtvirtina dvi būtinas sąlygas, kurioms esant atsakovas turi teisę taikyti turto areštą: 1) atliekamo mokestinio patikrinimo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) yra pagrįsta rizika (pavojus), kad dėl atitinkamų mokesčių mokėtojo veiksmų gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

17Konstatavo, jog turto arešto akto surašymas įstatymų leidėjo leidžiamas ne tik tais atvejais, kai yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų, bet ir tais atvejais, kai daroma tik preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus. Pareiškėjo mokestinis patikrinimas nėra baigtas, todėl mokesčio administratorius turėjo teisę taikyti turto areštą, esant duomenims apie mokestinę nepriemoką. Pareiškėjui argumentuojant, jog sustabdžius atliekamą mokestinį patikrinimą negali būti atliekami jokie veiksmai, pažymėtina, kad pakartotinis patikrinimas mokesčių administratoriaus sprendimu sustabdytas tuo pagrindu, jog įmonės atžvilgiu Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje nustatytos aplinkybės turės įtakos mokestinio patikrinimo rezultatams. Vadinasi, Klaipėdos AVMI 2010 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. (6.5)-39, kuriuo nepatvirtintas Patikrinimo aktas, nepaneigti patikrinimo akte nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai. Tokiu atveju, kai pakartotinis mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas siekiant išsiaiškinti, ar pareiškėjo veikla neturėjo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į numatomos priskaičiuoti mokestinės nepriemokos dydį bei nustatytus pažeidimus, pagrįstai areštavo grąžintiną pareiškėjui mokesčio permoką.

18Padarė išvadą, kad visi mokesčio mokėtojo veiksmai, kuriuos pastarajam atlikus, mokestinės nepriemokos išieškojimas galėtų tapti neįmanomas ar būtų apsunkintas, MAĮ 101 straipsnio 4 dalies taikymo prasme, yra pavojingi. Šiuo atveju užtenka konstatuoti tikėtino pobūdžio aplinkybes, kurios pačios savaime ir sudaro prielaidą areštuoti turtą. Minėta, kad pareiškėjo turtas (jam grąžintina permoka) buvo areštuotas mokestinio patikrinimo metu, atsiradus pagrindui preliminariai konstatuoti mokestinių įstatymų pažeidimus bei su jais susijusias mokestines nepriemokas. Nagrinėjant mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimą, t. y. pareiškėjo galimybę sumokėti papildomai priskaičiuotus mokesčius, ypatingai vertintina aplinkybė, jog pareiškėjas neturi registruose registruotino turto. Šio patikrinimo metu konstatuotų pažeidimų pobūdis, jų mastas yra ypatingai didelis (3 992 604 Lt), pažeidimo esmė pasireiškia eilės sandorių sudarymu, siekiant išvengti atitinkamų mokesčių mokėjimo, pats savaime leidžia daryti išvadą, kad yra pagrįsta rizika (pavojus), jog dėl atitinkamų pareiškėjo veiksmų ateityje gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokestį ir su juo susijusias sumas. Mokestinio patikrinimo sustabdymas nėra ta aplinkybė, kuri šalintų galimybę areštuoti mokesčio mokėtojo turtą, kai egzistuoja visos kitos būtinos sąlygos tokiam veiksmui atlikti.

19Rėmėsi LVAT praktika administracinėse bylose Nr. A556-194/2008, A63-850/2008, A575-907/2011, A438-592/2011.

20Įvertinęs nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Turto Arešto Akto priėmimas atitinka MAĮ 101 straipsnio 2, 4 dalyje nurodytas sąlygas. Todėl skundžiamas Turto Arešto Aktas bei Turto Aprašas yra teisėti ir pagrįsti.

21III.

22Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Turto Arešto Aktą ir Turto Aprašą (b. l. 118-122).

23Išdėsto skunduose pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus ir aplinkybes.

24Taip pat pažymi, jog pagal MAĮ 87 straipsnį mokesčių administratoriui yra suteikta teisė atlikti mokestinį patikrinimą dėl prašymo grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą), tačiau šiuo atveju mokestinis patikrinimas nebuvo atliktas, sprendimas grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką taip pat nebuvo priimtas. Priešingai, buvo surašytas aktas dėl pareiškėjo turto arešto. Toks įstatymų nuostatų pažeidimas, pareiškėjo nuomone, lemia ginčijamų sprendimų pripažinimą neteisėtais. Be to, šios bylos faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog šiuo metu negalima konstatuoti mokesčių įstatymų pažeidimų, kadangi nėra neginčijamų duomenų, kuriais remiantis galėtų būti nustatyti šie pažeidimai.

25Dėl rizikos, kad bus sunku ar neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodo, kad Klaipėdos AVMI Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-60-382/11 yra pareiškusi civilinį ieškinį. Šio ieškinio užtikrinimui V. S., D. S., G. S., I. G., UAB „Salarijus“, UAB „Ginara“ yra laikinai apribotos nuosavybės teisės. Dėl pritaikytų apribojimų priemonių masto pareiškėjas daro išvadą, jog jis yra pakankamas Klaipėdos AVMI pareikštam civiliniam ieškiniui padengti, todėl rizikos, jog dėl atliekamų mokesčių mokėtojo veiksmų gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ar su juo susijusių sumų nėra. Rizikos nebuvimą patvirtina ir teismui pateikta ilgalaikė 2011 m. balandžio 19 d. viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 41-2011-285 tarp pareiškėjo ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos dėl užterštų vandenų ir tepaluotų skudurų surinkimo bei utilizavimo iš laivų (3 440 000 Lt sumai).

26Apibendrindamas pareiškėjas konstatuoja, jog Turto Arešto Akto ir Turto Aprašo priėmimas neatitinka dviejų būtinų MAĮ (101 str. 2, 4 d.) numatytų sąlygų.

27Atsakovas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, jog su juo nesutinka, prašo jį atmesti (b. l. 131-133).

28Remdamasis MAĮ 87 straipsniu, nurodo, jog mokesčio permokos grąžinimo klausimas yra sudedamoji pareiškėjo atžvilgiu atliekamo mokestinio patikrinimo dalis.

29Paaiškina, kad mokestinio patikrinimo aktu nustatytos aplinkybės iki šiol nėra paneigtos.

30Vertina, jog ta aplinkybė, kad atsakovas yra pareiškęs civilinį ieškinį byloje, nėra pagrindas netaikyti turto arešto. Turto areštas, kaip vienas iš prievolės užtikrinimo būdų, yra numatytas MAĮ. Visi mokestinės prievolės užtikrinimo būdai yra pasirenkami mokesčių administratoriaus nuožiūra, galimybės juos taikyti nelemia veiksmai, atlikti baudžiamojoje byloje.

konstatuoja:

31IV.

32Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl mokesčių mokėtojui pritaikyto turto arešto pagrįstumo, tai yra Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2011 m. kovo 7 d. turto arešto akto Nr. 12-28-5385 (juo areštuota pareiškėjui grąžintina 329 915, 12 Lt PVM permoka) ir tos pačios dienos turto aprašo Nr. 12-28-5385 teisėtumo bei pagrįstumo.

33Pirmiausia akcentuotina, kad mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556 – 2255/11 ir kt.). Turto areštas – tai šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą (MAĮ 101 str. 1 d.). Turto areštas yra viena iš mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, kurių tikslas yra užkirsti kelią mokesčių mokėtojui išvengti mokestinės nepriemokos sumokėjimo, siekiant, kad mokesčio mokėtojo finansinė padėtis per visą mokestinio tyrimo ar patikrinimo laikotarpį išliktų tokia, kokia buvo prieš mokestinės nepriemokos atsiradimą (MAĮ 95 str. 1 d. 2 p.). Mokesčių administratorius teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą, be kita ko, turi ir tuomet, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumoktas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ar su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžinama mokesčio permoka (skirtumas) (MAĮ 101 str. 4 d.).

34Iš šios teisės normos matyti, kad joje iš esmės yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant gali atsirasti mokesčių administratoriaus teisė taikyti šioje teisės normoje numatytą poveikio priemonę: pirma, kai atliekamo mokestinio patikrinimo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; antra, kai yra pagrįsta rizika (pavojus), kad dėl atitinkamų mokesčio mokėtojų veiksmų gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

35Teisėjų kolegija, vertindama pirmąją iš numatytų sąlygų, pažymi, jog įstatymų leidėjas suteikė mokesčių administratoriui teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, ir būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu. Ši išvada nuosekliai patvirtinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz. žr., 2011 m. birželio 9 d. nutartį a. b. Nr. A442 – 1497/11, 2011 m. kovo 28 d. sprendimą a. b. Nr. A438 – 592/11, 2011 m. vasario 7 d. nutartį a. b. Nr. A438 – 249/11 ir kt.).

36Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos AVMI, atlikusi pareiškėjo mokestinį patikrinimą, 2010 m. balandžio 20 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriuo pareiškėjui papildomai apskaičiavo 2 591 198 Lt mokesčių ir 1 401 406 Lt su jais susijusių sumų dėl pareiškėjo padarytų Akcizo įstatymo ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pažeidimų. 2010 m. birželio 21 d. Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo buvo pavesta atlikti pakartotinį pareiškėjos mokestinį patikrinimą, kad būtų įvertintos nuosprendžiu pareiškėjui iškeltoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės ir pareiškėjo kartu su pastabomis pateikti papildomi dokumentai. 2010 m. rugpjūčio 24 d. mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme.

37Iš to seka, kad ginčijami aktai buvo priimti jau po to, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius nustatė PVMĮ ir Akcizo įstatymo pažeidimus. Sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šie pažeidimai iš esmės nebuvo paneigti (dėl realiai neįvykusio dyzelino pylimo į laivus „C. B.“ ir „C. H.“), pakartotinis mokestinis patikrinimas pavestas atlikti, siekiant įvertinti papildomą (ikiteisminio tyrimo ir pareiškėjo pateiktą, susijusią su laivu „D.“) medžiagą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šių aplinkybių visuma atitinka pirmąją iš MAĮ 101 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygų.

38Antroji Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalyje numatyta sąlyga turto arešto taikymui yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Iš šios normos matyti, kad nėra pateiktas užbaigtas sąrašas galimų mokesčio mokėtojo veiksmų, dėl kurių galėtų būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju yra pateiktas tik pavyzdinis tokių atvejų sąrašas – „mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti“. Todėl, aiškinant antrąją sąlygą – kad gali atsirasti pavojus (pagrįsta rizika), jog bus sunku ar neįmanoma išieškoti mokestinės nepriemokos, darytina išvada, kad visi mokesčio mokėtojo veiksmai, kuriuos pastarajam atlikus, mokestinės nepriemokos išieškojimas galėtų tapti neįmanomas ar būtų apsunkintas, MAĮ 101 straipsnio 4 dalies taikymo prasme, yra pavojingi. Šiuo atveju užtenka konstatuoti tikėtino pobūdžio aplinkybes, kurios pačios savaime ir sudaro prielaidą areštuoti turtą.

39Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančią medžiagą taip pat konstatuoja, kad egzistuoja ir antroji turto arešto taikymo sąlyga. Ši išvada darytina, atsižvelgiant į šias aplinkybes: pirma, pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu konstatuotų pažeidimų pobūdis, jų mastas – nustatytos mokestinių nepriemokų sumos nėra mažareikšmės (virš trijų milijonų litų), antra, pažeidimo esmė pasireiškia eilės sandorių su užsienio (ofšorinėmis) kompanijomis sudarymu, įforminant realiai neįvykusias operacijas, taip siekiant gauti mokestinę naudą, trečia, pareiškėjas turto registruose registruotino turto neturi, ketvirta, pareiškėjas nepateikė jokių faktinių konkrečiais dokumentais pagrįstų duomenų, kad, pradėjus galimą mokestinės nepriemokos išieškojimą, jis turės galimybę padengti skolą ir tokia jo galimybė nesumažės. Šios išvados nepaneigia ir pareiškėjo pateiktas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos raštas dėl siūlymo pareiškėjui pasirašyti sutartį dėl atviro konkurso „Užterštų vandenų, šiukšlių bei tepaluotų skudurų surinkimas ir utilizavimas iš laivų Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir uosto akvatorijos vandens paviršiaus valymas bei atliekų utilizavimas (3 metams)“ (b. l. 87-88), jungtinės veiklos sutartis (b. l. 89-92). Išanalizavusi šių dokumentų turinį, teisėjų kolegija sprendžia, jog jie yra nepakankami patvirtinti pareiškėjo realiai gaunamas/gautinas pajamas (pvz., neaišku, kokio dydžio ir kokiais laikotarpiais pareiškėjas pajamas gaus/gavo; neaišku, ar pareiškėjas realiai vykdo darbus; neaiškus numatomas pelnas ir kt.). Tuo tarpu vien tik pasikliovimo pareiškėjo subjektyviais teiginiais, neparemtais byloje esančia medžiaga, bei tikėjimosi, kad, pradėjus galimą išieškojimą, galimybė padengti skolą egzistuos, įvertinus viešojo intereso surinkti mokesčius svarbą ir mokesčių administratoriaus apskaičiuotą mokestinės nepriemokos sumą, nepakanka.

40Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, jog mokesčių administratoriaus pritaikytas turto areštas yra tinkama, būtina ir proporcinga mokesčių administratoriaus priemonė, siekiant užkirsti kelią mokesčių mokėtojui išvengti mokestinės nepriemokos sumokėjimo, ji atitinka protingumo, teisingumo ir gero administravimo principus. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes ir į tai, kad areštuoto turto suma yra žymiai mažesnė nei galima mokesčių nepriemoka, pareiškėjo teiginiai dėl taikomų priemonių neadekvatumo nepagrįsti.

41Dėl pareiškėjo argumentų, kad atsakovas jau yra pareiškęs civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal pateiktą Klaipėdos apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-60-382/2011 nuosavybės teisių apribojimas yra nustatytas ne pareiškėjui, o fiziniams asmenims ir UAB „Salarijus“ bei UAB „Ginara“, todėl šie pareiškėjo argumentai nagrinėjamu atveju nėra aktualūs.

42Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas teisėtai ir pagrįstai areštavo pareiškėjui grąžintiną mokesčio permoką (skirtumą), o pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl ginčijamų aktų panaikinimo. Tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

43Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

44Pareiškėjo UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ apeliacinio skundo netenkinti.

45Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

46Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos bunkeriavimo agentūra“... 5. Patikslintame skunde paaiškino, jog atsakovas 2010 m. balandžio 20 d.... 6. 2010 m. gruodžio 30 d. pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą grąžinti... 7. Pažymėjo, kad į minėtą laikotarpį neįtraukė 2006 m. laikotarpio iki 10... 8. Atsakovas Klaipėdos AVMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutiko... 9. Paaiškino, kad buvo atliktas pareiškėjo mokestinis patikrinimas už... 10. Paaiškino, jog Prašymo Nr. I ir Prašymo Nr. II neišnagrinėjo, nes permokos... 11. Nurodė, kad pareiškėjas turto registruose registruotino turto neturi.... 12. Atsakovo teigimu, aplinkybė, kad pareiškėjas, siekdamas išvengti mokesčių... 13. II.... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 16 d. sprendimu... 15. Rėmėsi MAĮ 2 straipsnio 12 dalimi, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101... 16. Nurodė, jog įstatymas įtvirtina dvi būtinas sąlygas, kurioms esant... 17. Konstatavo, jog turto arešto akto surašymas įstatymų leidėjo leidžiamas... 18. Padarė išvadą, kad visi mokesčio mokėtojo veiksmai, kuriuos pastarajam... 19. Rėmėsi LVAT praktika administracinėse bylose Nr. A556-194/2008,... 20. Įvertinęs nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, pirmosios... 21. III.... 22. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 23. Išdėsto skunduose pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus ir... 24. Taip pat pažymi, jog pagal MAĮ 87 straipsnį mokesčių administratoriui yra... 25. Dėl rizikos, kad bus sunku ar neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo... 26. Apibendrindamas pareiškėjas konstatuoja, jog Turto Arešto Akto ir Turto... 27. Atsakovas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo,... 28. Remdamasis MAĮ 87 straipsniu, nurodo, jog mokesčio permokos grąžinimo... 29. Paaiškina, kad mokestinio patikrinimo aktu nustatytos aplinkybės iki šiol... 30. Vertina, jog ta aplinkybė, kad atsakovas yra pareiškęs civilinį ieškinį... 31. IV.... 32. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl mokesčių mokėtojui... 33. Pirmiausia akcentuotina, kad mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra... 34. Iš šios teisės normos matyti, kad joje iš esmės yra nustatytos dvi... 35. Teisėjų kolegija, vertindama pirmąją iš numatytų sąlygų, pažymi, jog... 36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos AVMI, atlikusi pareiškėjo... 37. Iš to seka, kad ginčijami aktai buvo priimti jau po to, kai mokestinio... 38. Antroji Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalyje numatyta... 39. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančią medžiagą taip pat... 40. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, jog mokesčių... 41. Dėl pareiškėjo argumentų, kad atsakovas jau yra pareiškęs civilinį... 42. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas teisėtai ir pagrįstai areštavo... 43. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 44. Pareiškėjo UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ apeliacinio skundo... 45. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą... 46. Nutartis neskundžiama....