Byla 2S-1289-345/2010
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys LR Teisingumo ministerija, LR Vyriausybė

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. S. ir A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų G. S. ir A. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys LR Teisingumo ministerija, LR Vyriausybė.

2 Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3ieškovai G. S. ir A. Š. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti žalos atlyginimą iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Savo reikalavimus grindžia tuo, kad LR Seimas priėmė neteisėtą įstatymą, kuriuo ieškovams buvo padaryta žala – neišmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis.

4Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų G. S. ir A. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys LR Teisingumo ministerija, LR Vyriausybė. Išaiškino ieškovams, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą arba į Šiaulių apygardos administracinį teismą su tuo pačiu ieškiniu.

5Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 2 p., ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p., nustatė, kad ieškovai G. S. ir A. Š. ieškinio pareiškimu prašo priteisti žalą, atsiradusią dėl LR Seimo neteisėtų veiksmų, ir konstatavo, jog ginčas dėl žalos atlyginimo yra susijęs su valdžios institucijų viešosios teisės reglamentuojama veikla. Tokio pobūdžio ginčai pagal ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p., turi būti nagrinėjami administraciniame teisme.

6Ieškovai G. S. ir A. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2010-04-30 nutartį ir perduoti šiam teismui bylą nagrinėti iš esmės. Nurodo, jog ieškovams žalą sukėlė LR Seimas, priimdamas neteisėtą įstatymą, įgyvendindamas ne viešąjį administravimą, bet įstatymų leidžiamąją valdžią, o LR Seimas nelaikytinas viešojo administravimo subjektu. ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. taikomas tuo atveju, kai veiksmai ar neveikimas dėl kurių kilo žala, yra padaryti viešojo administravimo srityje, kitais atvejais, ginčai dėl žalos nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, nes teisiniai santykiai dėl žalos savo teisine prigimtimi yra civiliniai teisiniai santykiai. Pagal teisinį reguliavimą, bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl žalos atlyginimo, gali ją spręsti platesne apimtimi.

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

9Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovai G. S. ir A. Š. pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės. Ieškinį ieškovai grindžia tuo, kad LR Seimui 2002-04-23 priėmus naują Valstybės tarnybos įstatymo redakciją (taip pat ir 2007-06-07 redakciją) 23 str. 2 d. buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 proc. Dėl to už laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. ieškovams nebuvo sumokėtas visas priklausantis darbo užmokestis. Ieškovai ieškinį dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė, kai buvo taikomas 70 proc. pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., pareiškė bendrosios kompetencijos teismui tuo pagrindu, jog žalą jiems padarė LR Seimas, priimdamas įstatymą, t. y. įgyvendindamas įstatymų leidžiamąją valdžią, o ne viešąjį administravimą. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, nustatęs, jog byla pagal ieškovo pareikštą ieškinį nagrinėtina administraciniame teisme.

10Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 3 str. 1 d., CPK 22 str.). Bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Administraciniai teismai yra specializuoti teismai, įsteigti spręsti ginčus, kylančius viešojo administravimo srityje. Administracinių teismų kompetencija bei jų nagrinėjamų bylų kategorijos yra apibrėžtos ABTĮ 3, 15 straipsniuose, kuriuose nurodyti pagrindiniai administracinių teismų nagrinėjamų bylų požymiai. Sprendžiant rūšinio teismingumo klausimą, ir nustatant, ar atitinkama byla yra priskirta nagrinėti administraciniam teismui, turi būti vadovaujamasi šiais požymiais. ABTĮ 16 str. 2 d. nuostatos, numatančios, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta tirti LR Seimo, Respublikos Prezidento ir kitų aukščiausių valstybės institucijų veiklos, yra reikšmingos atribojant administracinių teismų ir Konstitucinio Teismo kompetenciją, tačiau negali lemti bylų rūšinio teismingumo praktikos (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007-12-13 nutartis, priimta byloje K. D. v. valstybė, atstovaujama Vyriausybės). Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo nutartyse, priimtose dėl to, kad pareiškėjams (policijos pareigūnams) nebuvo išmokėtas priklausantis visas darbo užmokestis (taip pat tokį reikalavimą formuluojant kaip reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo) dėl to, kad buvo taikytas indeksavimo koeficientas, yra išaiškinta, kad tokie pareiškėjų keliami reikalavimai yra tiesiogiai susiję su darbo užmokesčio valstybės tarnautojui mokėjimu. Nepriklausomai nuo to, koks šiuo atveju yra pareiškėjų skundų pagrindimas, jie yra nagrinėtini administraciniame teisme, nes, teisinę bylos esmę sudaro ginčas, susijęs su tarnybiniais santykiais – dėl neišmokėtos darbo užmokesčio už tarnybinių funkcijų atlikimą dalies priteisimo (ABTĮ 2 str. 19 d. 15 str. 1 d. 5 p.)

11Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo nutartyje, priimtoje 2010 m. lapkričio 10 d. (byloje G.B. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Vyriausybės, tretieji asmenys LR Teisingumo ministerija, LR Vyriausybė), pažymėta, kad ABTĮ 16 str. 2 d. nuostatos neriboja administracinių teismų kompetencijos nagrinėti bylas dėl LR Seimo, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos veiklos, kuria buvo pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato – žalos atlyginimo. Specialioji teisėjų kolegija pažymėjo, kad tai, jog prašoma atlyginti žala, remiantis Konstitucijai prieštaraujančiomis Valstybės tarnybos įstatymo normomis, yra nesumokėtas darbo užmokestis (negautos pajamos), nekeičia tokio reikalavimo esmės. Darytina išvada, kad byla dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijos – įstatymų leidėjo – aktų vykdant viešosios teisės reglamentuojamą veiklą, patenka į CK 6.271 str. reglamentavimo sritį, todėl nagrinėtina administraciniame teisme (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.)

12Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nusistovėjusiai Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos bei administracinio teismo spręsti praktikai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra teismingas administraciniam teismui.

13Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos teismingumą ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovų G. S. ir A. Š. ieškinį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

14Iš apeliantų priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

18Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

19Priteisti iš G. S. ir A. Š. valstybei lygiomis dalimis 2,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Proceso dalyviai