Byla I-3798-580/2014
Dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Raimundui Gargasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. C. skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėjas V. C. prašo panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – ir Centras) generalinio direktoriaus 2013-10-07 įsakymą Nr. 1V-102 ir suteikti pareiškėjui nukentėjusiojo nuo okupacijų teisinį statusą.

4Paaiškino, kad Centras 2013-10-07 įsakymu Nr. 1V-102 V. C. nepripažino nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso. Mano, kad šis įsakymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Pažymėjo, kad 1967 m. gruodžio mėnesį buvo pašauktas į karinę tarnybą sovietinėje armijoje, o 1969 m. dėl ligos buvo išleistas į atsargą. Pareiškėjas į armiją buvo pašauktas sveikas ir tinkamas tarnauti, tačiau tarnaudamas susirgo – jam buvo diagnozuota ( - ). Mano, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija nepagrįstai nesuteikė V. C. nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens teisinio statuso.

5Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjui buvo išaiškinęs reikalingumą kreiptis dėl atsakovo nurodomų dokumentų gavimo, tačiau pareiškėjas teigęs, jog gauti pažymų nepavyko. Tai patvirtinančių dokumentų nepateikė.

6Atsakovas Lietuvos gyventojų genocido ir rezidencijos tyrimo centras prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas kreipėsi į Centrą ir prašė jam suteikti nukentėjusio asmens teisinį statusą pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto a papunktį. Pareiškėjas Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijai pateikė karinį bilietą, iš kurio matyti, kad jis į sovietinę armiją buvo pašauktas 1967 m. gruodžio mėnesį, o 1696 m. kovo mėnesį išleistas į atsargą dėl ligos. V. C. daugiau jokių dokumentų, kad jis prarado sveikatą ar jo neįgalumas atsirado dėl susirgimo karinės tarnybos metu, nepateikė.

7Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, teismo šaukimas įteiktas, nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys nepraneštos.

8Skundas atmestinas.

9Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl to, ar pareiškėjui V. C. gali būti pripažintas nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo nuostatas.

10Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2013-02-20 Centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijai pateikė prašymą „Dėl teisinio statuso pripažinimo“, kuriame prašė pripažinti jam nukentėjusio nuo sovietinės armijos asmens teisinį statusą (b. l. 17). Prie prašymo V. C. pridėjo gyvenimo aprašymą (b. l. 20–22) ir neįgaliojo pažymėjimo kopiją (b. l. 49). Asmens, nukentėjusio nuo 1939–1990 metų okupacijų, anketoje pareiškėjas nurodė, kad komisavus iš armijos pagal ligą ar sovietinę ideologiją, tarnybos metu patirti sunkumai pagreitino sveikatos sutrikimus, kurie lėmė neįgalumą (b. l. 19). Iš VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro 2013-03-12 pažymos Nr. PS-2273 matyti, kad V. C. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre tirtas ir gydytas I vyrų skyriuje nuo 1969-01-15 iki 1969-03-15 karinio dalinio Nr. 29413 siuntimu. Diagnozė – ( - ) (b. l. 24). Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, pasiūlė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniam direktoriui nepripažinti V. C. nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto a papunktį, nes jis nepateikė dokumentų, objektyviai įrodančių, kad liga įgyta vykdant karinės tarnybos pareigas (2013-04-24 vykusio posėdžio protokolo Nr. 2PD-2(219) išrašas ir 150 priedas, b. l. 50, 51). Paaiškinta, kad ligos sąsajumą su karine tarnyba sovietinėje armijoje įrodo paleidžiant iš tarnybos karinės medikų komisijos išduoto ligos liudijimo duomenys. Sveikatos praradimas dėl priverstinės karinės tarnybos sovietinėje armijoje taip pat įrodomas pateikiant Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specialistų komisijos išduotą išvadą apie susirgimo / ligos sąsajumą su priverstine karine tarnyba sovietinėje armijoje. Šio pobūdžio nukentėjimas taip pat gali būti įrodytas pateikiant Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą darbingumo lygio pažymą, kai šios pažymos darbingumo lygio priežasties skiltyje nurodomas ligos sąsajumas su priverstine karine tarnyba sovietinėje armijoje. Centras 2013-05-17 raštu Nr. 38R-n-529 informavo pareiškėją apie priimtą išvadą ir paaiškino, kad išvadoje yra išdėstytos aktualios Įstatymo nuostatos ir paaiškinta, dėl kokių nukentėjimo nuo okupacijos faktinių duomenų stokos nėra teisinio pagrindo pripažinti pareiškėjui nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinį statusą. Šiame rašte nurodyta, kad Centro generalinė direktorė, įvertinusi pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus, tuo atveju, jeigu dėl juose esančių faktinių duomenų, gali iš esmės pasikeisti Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos išvada, patenkina skundą ir paveda komisijai kartotinai svarstyti prašymą dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso. Generalinė direktorė, nagrinėdama skundą, atsižvelgia į pareiškėjo ketinimus ir galimybes ieškoti ir pateikti trūkstamus įrodymus. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos išvada gali pasikeisti tuo atveju, jeigu pateikiami papildomi duomenys, įrodantys asmens konkretų nukentėjimą nuo okupacijos, visiškai atitinkantį įstatymo ir teisinio statuso įgijimo sąlygas. Vien pareiškėjo argumentų, nepagrįstų konkrečiais archyviniais ar teisiniais duomenimis, nepakanka pakeisti komisijos išvadą (b. l. 52). V. C. 2013-05-27 skunde Centro generalinei direktorei paaiškino, kad 1967 m. gruodžio mėnesį buvo pašauktas į sovietinę armiją, o 1967 m. kovo mėnesį išleistas į atsargą dėl ligos. Pažymėjo, kad ligos sąsajumą su karine tarnyba sovietinėje armijoje įrodo karinės medikų komisijos paleidimas iš tarnybos (b. l. 53). Centras 2013-06-04 rašte Nr. 38R-n-586 V. C. dar kartą paaiškino, kad ligos sąsajumą su karine tarnyba sovietinėje armijoje įrodo paleidžiant iš tarnybos medikų komisijos išduoto ligos liudijimo išvada. Vien fakto, kad pareiškėjas buvo išleistas į atsargą dėl ligos, nepakanka nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisiniam statusui įgyti, nes komisuojant išduotuose ligos liudijimuose ne visuomet būdavo nurodoma, kad liga įgyta karinės tarnybos metu. Jeigu pareiškėjas nėra išsaugojęs ligos liudijimo, jam patarta kreiptis į Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos centrinį archyvą (142100 Moskovskaja obl., g. Podolsk, ul. Kirova 74) dėl archyvo pažymos apie ligą karinės tarnybos metu, komisavimą, medikų komisijos išvadą gavimo. Kreipiantis būtina nurodyti karinės dalies numerį, karinės tarnybos laikotarpį. Nurodyta, kad kreiptis į šį archyvą galima ir per Užsienio reikalų ministerijos Konsulinį departamentą (J. Tumo Vaižganto g. 2, Vilnius). V. C. taip pat rekomenduota kreiptis į artimiausią Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių (Savanorių pr. 118, Kaunas). Ši institucija išduoda pažymas apie neįgalumo lygį, jo priežastį, atsiradimo laiką. Pažymėta, kad tik specialistai gali nustatyti ligos priežastinį ryšį su karine tarnyba, nes įvairūs susirgimai gali išsivystyti ir dėl kitų priežasčių (b. l. 54). Centro generalinis direktorius 2013-10-07 priėmė įsakymą Nr. 1V-102 nepripažinti V. C. nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso (b. l. 55).

11Ginčo teisinius santykius reguliuoja Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas, apibrėžiantis nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupacinių valdžių politiniais ar kilmės (politiniais, religiniais, tautiniais, socialinės ar etninės kilmės ir kt.) motyvais persekiotų ir nuo 1939–1990 m. okupacijų nukentėjusių asmenų kategorijų sąvokas ir nustato pagrindinius nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo kriterijus. Atsisakymą pareiškėjui pripažinti nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinį statusą atsakovas grindė Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto a papunkčio nuostatomis. Pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto a papunktį kitų nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisinis statusas pripažįstamas asmenims, kurie prarado sveikatą ar tapo invalidais okupacijų laikotarpiu priverstinės karinės tarnybos ar karinių mokymų metu.

12Pareiškėjo prašymas buvo atmestas nenustačius priežastinio ryšio tarp sveikatos praradimo ir neįgalumo ir tarnybos sovietinėje armijoje. Teismas sutinka su išvada, kad atsakovo išvada, kad pareiškėjas nepateikė pakankamų duomenų šios aplinkybėms patvirtinti.

13Iš pareiškėjo pateikto karinio bilieto bei darbo knygelės matyti, kad jis 1967-12-08 buvo pašauktas į tikrąją karo tarnybą, o 1969-03-13 išleistas į atsargą (b. l. 75–84, 99). VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro 2013-03-12 pažyma Nr. PS-2273 patvirtina, kad V. C. (vardas V. laikytinas rašymo apsirikimu) VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre tirtas ir gydytas I vyrų skyriuje nuo 1969-01-15 iki 1969-03-15 karinio dalinio Nr. 29413 siuntimu. Diagnozė – ( - ) (b. l. 24). Taip pat pareiškėjas yra pateikęs 2011-05-05 neterminuotai išduotą neįgaliojo pažymėjimą Nr. ( - ) (b. l. 49).

14Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto a papunktis gali būti taikomas tik tada, kada įrodoma, jog asmuo yra praradęs sveikatą arba tapęs invalidu dėl priežasčių, susijusių su priverstine karine tarnyba. Prie prašymo pareiškėjas yra pridėjęs neįgaliojo pažymėjimo kopiją, tačiau iš šio pažymėjimo nematyti dėl kokio susirgimo ir nuo kada pareiškėjui nustatytas neįgalumas. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro 2013-03-12 pažyma Nr. PS-2273 patvirtina tik tai, kad V. C. buvo gydytas 2 mėnesius prieš 45 metus. Pareiškėjo prašymo tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų faktą dėl pareiškėjo sveikatos praradimo ar neįgalumo atsiradimo. Nenustatyta, ar būsena, nuo kurios pareiškėjas buvo gydomas prieš 45 metus, išsivystė į psichinę ligą, ar liko tik epizodiniu sveikatos sutrikimu. Kaip matyti iš pareiškėjo gyvenimo aprašymo jis teigia, jog į psichiatrijos ligoninę buvo paguldytas dėl sveikatos sutrikimo, o tik dėl to, kad gydytojams papasakojo apie tarybinėje armijoje patiriamus žiaurumus, dėl ko šie pasiūlę nuo armijos grėsmės apsisaugoti atsigulant į ligoninę. Turint omenyje dabar plačiai aprašomą tuo metu buvusią psichiatrijos padėtį, toks aiškinimas gali rodyti, jog pareiškėjas realiai nebuvo susirgęs. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjo neįgalumas yra susijęs su liga, kuri galėjo atsirasti dėl tarnybos armijoje.

15Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriaus 2002-01-10 įsakymu Nr. 10, 9 punkte nurodyti dokumentai, kuriuos turi pateikti asmuo, pretenduojantis būti pripažintu nukentėjusiu nuo 1939–1990 m. okupacijų, o 10 punktas pabrėžia, kad pretenduojantys į asmens, nukentėjusio nuo 1939–1990 m. okupacijų, teisinį statusą gali pateikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir kitus dokumentus (ar jų kopijas), nenurodytus 9 punkte.

16Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, kuri reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis). Pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį teisė į gerą administravimą apima: kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (a punktas); kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (b punktas); administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c punktas). Chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Gero administravimo principas reikalauja, kad asmens prašymas dėl leidimo gyventi nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai. Gero administravimo principas apima viešųjų paslaugų prieinamumą ir teisę būti išklausytam. Viešųjų paslaugų prieinamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas privalo konsultuoti pareiškėją, kaip inicijuoti procesą reikiamu klausimu, taip pat suteikti informaciją, padedančią privačiam asmeniui rasti veiksmingiausius tikslo siekimo būdus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-2220-12).

17Remdamasis čia išdėstytu teismas daro išvadą, kad pareiškėjui pateikus prašymą dėl nukentėjusio nuo 1939–1990 m. okupacijų statuso pripažinimo jam, sutinkamai su Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos darbo reglamento 9 ir 10 punktais turėjo būti pasiūlyta pateikti papildomus prašymo išnagrinėjimui reikalingus dokumentus. Tik šių dokumentų nepateikus, atsiranda atsakovo teisė atmesti pareiškėjo prašymą dėl dokumentų nepakankamumo. Prašymo nagrinėjimo Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijoje metu pareiškėjui nebuvo pasiūlyta pateikti papildomus dokumentus, todėl, teismo vertinimu, Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija netinkamai ištyrė prašyme nurodytas aplinkybes, nenustatė reikšmingų teisinių faktų ir dėl to priėmė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio neatitinkantį sprendimą. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šios nuostatos įgyvendinimas galimas tik tada, kai administravimo subjektas surenka pakankamus ir išsamius duomenis, pagal kuriuos yra galima nustatyti ir patvirtinti teisiškai reikšmingas aplinkybes.

18Pareiškėjui pateikus skundą dėl Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sprendimo pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti papildomus dokumentus atsakovo 2013-06-04 raštu Nr. 38R-n-586. Nors dokumentų pateikimo data minimame rašte nenurodyta, bet atsakovas administracinį sprendimą dėl pareiškėjo skundo priėmė per protingą terminą dokumentams pateikti, t. y. po 4 mėnesių. Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nurodo, kad asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinį statusą pripažįsta, pažymėjimus išduoda ir jų apskaitą Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Sprendimas dėl statuso pripažinimo ar nepripažinimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo ir dokumentų padavimo. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sprendimą dėl nukentėjusio asmens statuso pripažinimo ar nepripažinimo asmuo gali apskųsti administraciniam teismui per 30 dienų nuo pranešimo gavimo. Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi būtent Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriaus sprendimas, o ne Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sprendimas.

19Teismas daro išvadą, kad, nors ir Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sprendimas buvo priimtas netinkamai įvykdžius gero administravimo pareigą, šis trūkumas buvo pašalintas iki Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sprendimo priėmimo, todėl pareiškėjo prašymas pripažįstamas išnagrinėtu tinkamai.

20Pažymėtina, kad iš prašomo panaikinti Centro 2013-10-07 įsakymo Nr. 1V-102 matyti, kad juo nuspręsta nepripažinti nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso ne tik pareiškėjui, bet ir dar vienam asmeniui, tačiau V. C. teisines pasekmes sukelia tik ta atsakovo 2013-10-07 įsakymo Nr. 1V-102 dalis, kurioje nuspręsta jam nepripažinti teisinio statuso, o ne visas prašomas panaikinti įsakymas.

21Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą bei atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti pareiškėjui nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinį statusą. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2013-10-07 įsakymo Nr. IV-102 dalis, kuria V. C. nepripažintas nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas, yra teisėta ir pagrįsta, administracinio sprendimo panaikinimo pagrindų, išdėstytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nenustatyta.

22Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsniais,

Nutarė

23Skundą atmesti.

24Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėjas V. C. prašo panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir... 4. Paaiškino, kad Centras 2013-10-07 įsakymu Nr. 1V-102 V. C. nepripažino nuo... 5. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį... 6. Atsakovas Lietuvos gyventojų genocido ir rezidencijos tyrimo centras prašė... 7. Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, teismo šaukimas įteiktas,... 8. Skundas atmestinas.... 9. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl to, ar pareiškėjui V. C.... 10. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad... 11. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990... 12. Pareiškėjo prašymas buvo atmestas nenustačius priežastinio ryšio tarp... 13. Iš pareiškėjo pateikto karinio bilieto bei darbo knygelės matyti, kad jis... 14. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto a papunktis gali būti taikomas tik... 15. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos darbo reglamento,... 16. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta kiekvieno asmens... 17. Remdamasis čia išdėstytu teismas daro išvadą, kad pareiškėjui pateikus... 18. Pareiškėjui pateikus skundą dėl Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų)... 19. Teismas daro išvadą, kad, nors ir Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų)... 20. Pažymėtina, kad iš prašomo panaikinti Centro 2013-10-07 įsakymo Nr. 1V-102... 21. Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą bei atsižvelgęs į teisinį... 22. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88... 23. Skundą atmesti.... 24. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...