Byla Ik-2007-142/2012
Dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 12 30 sprendimo Nr. 3R-322(AG-281/04-2011) dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, pareiškėja UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (pirmininkaujanti posėdžiui ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Kazlauskienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams Antanui Mieliauskui ir advokatui Ronaldui Kontautui, atsakovės atstovei Gitanai Grudzinskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovams Agnei Bagočiutei, Giedrei Penikienei, Rokui Jasaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 12 30 sprendimo Nr. 3R-322(AG-281/04-2011) dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, pareiškėja UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija,

Nustatė

2Atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – atsakovė, Agentūra) padavė teismui skundą, kuriame prašo 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 12 30 sprendimo Nr. 3R-322(AG-281/04-2011) dalį dėl įpareigojimo panaikinti įsakymą Nr. T1-289; 2) įpareigoti UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas (175,54 Lt); 3) priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas (t. I, b. l. 1-11).

3Paaiškina apie faktines aplinkybes, kad Europos Komisijos 2004 04 18 sprendimu Nr. PH/2002/3280 dėl paramos skyrimo iš Sanglaudos fondo projektui dėl Marijampolės apskrities tvarkymo sistemos sukūrimo skirta parama Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projektui Nr. ( - ). Projekto „Marijampolės regioninės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ (toliau – projektas) įgyvendinimui Agentūra ir pareiškėja 2005 02 01 sudarė ISPA/Sanglaudos programos įgyvendinimo sutartį dėl užduočių ir atsakomybės pasiskirstymo tarp Agentūros ir pareiškėjos (toliau – Sutartis dėl užduočių ir atsakomybės), 2007 08 29 buvo sudaryta nauja sutartis Nr. ( - ). Šiomis sutartimis sureguliuoti santykiai tarp Agentūros ir pareiškėjos. 2005 12 30 sudaryta rangos sutartis Nr. ( - ) „Naujojo Marijampolės regioninio sąvartyno įrengimas“ (toliau – Rangos sutartis), kuria rangovas įsipareigojo atlikti naujo sąvartyno įrengimo darbus ir ištaisyti defektus. Agentūra nustatė, kad dalis išlaidų negali būti pripažintos tinkamomis finansuoti Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšomis. Agentūroje buvo atlikti pažeidimų tyrimai ir nustatyta, kad išlaidos, skirtos inžinieriaus aprūpinimui automobiliu bei virtuviniams garų surinktuvams, yra netinkamos finansuoti. Agentūros direktorius 2011 06 09 priėmė įsakymą Nr. T1-146 dėl lėšų grąžinimo, kuriuo įpareigojo pareiškėją per 60 kalendorinių dienų grąžinti 9289,15 Lt. Pareiškėja dėl šio įsakymo padavė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – VAGK), VAGK 2011 07 28 sprendimu Nr. 3R-192(AG-162/04-2011) panaikino įsakymą Nr. T1-146. Agentūra, vykdydama VAGK sprendimą, 2011 08 08 panaikino įsakymą Nr. T1-146. Agentūra 2011 11 14 pakartotinai atliko pažeidimų tyrimus, direktorius priėmė įsakymus Nr. T1-288 ir T1-289 ir įpareigojo pareiškėją grąžinti 9289,15 Lt netinkamų finansuoti lėšų. Pareiškėja vėl kreipėsi į VAGK, kuri 2011 12 30 sprendimu įpareigojo Agentūrą panaikinti šiuos įsakymus. Agentūra, gavusi naujos informacijos, turėjusios esminę reikšmę pažeidimo tyrimui dėl lėšų, skirtų automobiliui, įsakymą Nr. T1-288 2012 01 10 panaikino. Tačiau Agentūra nesutinka su VAGK sprendimu, kad atliekant pažeidimo tyrimą dėl išlaidų garų surinktuvams tinkamumo buvo pritaikytas ne tas 2003 01 06 Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 (toliau – Reglamentas Nr. 16/2003) straipsnis. Taip pat nesutinka, kad įsakymas T1-289 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

4Paaiškina dėl lėšų, skirtų virtuviniams garų surinktuvams, tinkamumo finansuoti Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšomis. Tarp Agentūros ir pareiškėjos sudarytoje 2005 02 15 sutartyje viena iš pareiškėjai deleguotų funkcijų buvo pirkimo dokumentų techninių specifikacijų bei brėžinių parengimo kontrolė ir patvirtinimas pagal Statybos techninio reglamento reikalavimus. Todėl būtent pareiškėja atsakė už sutarties techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų atitiktį Europos Komisijos sprendime Nr. PH/2002/3280 numatytiems tikslams, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktams. Sutarties techniniame projekte buvo numatyta, kad administraciniame ir tarnybiniame pastatuose turi būti sumontuoti virtuviniai garų surinktuvai su plaunamais filtrais ir dviejų greičių ventiliatoriais. Reglamento Nr. 16/2003 9 straipsnyje nustatyta, kad įranga yra tinkama finansuoti išlaidų kategorija. Kitos išlaidų kategorijos, kurios nėra nustatytos Reglamento Nr. 16/2003 9 straipsnyje, yra tinkamos finansuoti, jeigu jos yra nurodytos EK sprendime (Reglamento Nr. 16/2003 10 straipsnis). Detalūs įrangos pirkimo ir nuomos bei materialiojo turto reikalavimai yra nustatyti Reglamento Nr. 16/2003 7 skyriaus 23-26 straipsniuose. Tačiau nors Reglamento Nr. 16/2003 2 skyriaus 9 straipsnyje įranga yra nustatyta kaip tinkama finansuoti išlaidų kategorija, ji, vadovaujantis Reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalimi, turi būti konkrečiai ir tiesiogiai susijusi su įgyvendinamu projektu ir turi būti skirta projekto tikslams pasiekti. Pagal 2009 03 17 EK sprendimo Nr. K(2009)2072, iš dalies keičiančio sprendimą PH/2002/3280 dėl paramos Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimui (toliau – EK sprendimas), 1 priedo 8 punktą projekto bendrasis tikslas yra sukurti techninę ir organizacinę bazę, kuria Marijampolės regionui būtų sudarytos sąlygos atitikti EK atliekų tvarkymo direktyvų ir Lietuvos Respublikos teisės norminių aktų reikalavimus. Taip pat būtų įgyvendinti Atliekų sąvartynų direktyvos 1999/31/EB ir Pakuočių atliekų direktyvos 94/62/EB su pakeitimais reikalavimai. EK sprendime nustatyti fiziniai tiklai. EK sprendimo 1 priedo 7.3 punkte prie nurodytų pagrindinių projekto priežiūros rodiklių, skirtų tikslams pasiekti, yra nurodyta, kad įrengiant atliekų priėmimo aikšteles bus statomos patalpos, įskaitant ir Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro pagrindinį administracinį pastatą, įrengiant naują regioninį sąvartyną bus statomas administracinis pastatas, tarnybinis pastatas. Remiasi Statybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, 2 dalimi, 61 dalimi ir aiškina, kas laikytina inžinerinėmis sistemomis: vandentiekis, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, šiukšlių šalinimo, žmonėms vežti skirtų liftų ir kitos sistemos bei jų reguliavimo, valdymo, automatizavimo ir signalizacijos sistemos. Sutarties techninėje specifikacijoje buvo numatyta, kad administraciniame bei tarnybiniame pastatuose, be virtuvinių garų surinktuvų, taip pat privalės būti įrengti sieniniai/lubiniai buitiniai ventiliatoriai. Mano, kad būtent šie ventiliatoriai yra priskirtini statinio inžinerinėms sistemoms, kurios būtinos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje dirbančių žmonių poreikiams tenkinti. Virtuviniai garų surinktuvai priskirtini buitinei technikai, kuri nėra būtina statinio naudojimo tikslams pasiekti. VAGK sprendime nurodė, kad garų surinktuvai priskirtini įrenginiams, skirtiems įrengti/sumontuoti projekte nuolatiniam naudojimui. VAGK teigia, kad tokius įrengimus reglamentuoja Reglamento Nr. 16/2003 23 straipsnis, pagal kurį tokios išlaidos pripažįstamos tinkamomis finansuoti, jeigu jos įtrauktos į už įgyvendinimą atsakingos institucijos ilgalaikio naudojimo įrangos aprašą ir pagal tipines apskaitos nuostatas yra laikomos kapitalo sąnaudomis. Agentūra su tokiu motyvu nesutinka ir pažymi, kad Reglamento Nr. 16/2003 23 straipsnis yra taikomas tik tiesiogiai su projektu susijusiai įrangai. Mano, kad garų surinktuvai nėra su projektu susijusi įranga ir šiuo atveju Reglamento Nr. 16/2003 9 straipsnis ir 23 straipsnis netaikytini. Garų surinktuvai patenka į 10 straipsnyje nurodytą „Kitų išlaidų“ kategoriją. Tokių išlaidų kategorija nebuvo numatyta EK sprendime PH/2002/3280, todėl lėšos nėra tinkamos finansuoti. Remiasi finansų ministro 2005 10 17 įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintomis Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklėmis (toliau – Pažeidimų nustatymo taisyklės), Vyriausybės 2005 05 30 nutarimu Nr. 590 patvirtintomis taisyklėmis. Paaiškina, kad yra nustatyta, kad netinkamos finansuoti yra 1060 Lt lėšos. Remiasi 2008 04 23 Europos komisijos gairių Nr. COCOF 08/007/01-EN 7.4 punktu ir paaiškina, kad projekto vykdytojas nebuvo įpareigotas grąžinti lėšas, nes jos buvo pakeistos tinkamomis finansuoti lėšomis. Finansų ministerija 2011 03 02 rašte Nr. ((4.79-08)-5K-1104442)-6K-1102305 pateikė išaiškinimą, kad nustačius netinkamų finansuoti lėšų, su šiomis lėšomis susijęs PVM turėtų būti sugrąžintas į asignavimo valdytojo sąskaitą. Pažymi, kad apmokant netinkamomis finansuoti pripažintas išlaidas, PVM išlaidų dalis buvo apmokėta Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, todėl mano, kad pareiškėja privalo grąžinti PVM išlaidų dalį – 175,54 Lt.

5Paaiškina dėl įsakymo Nr. T1-289 atitikimo VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Paaiškina, kad nesutinka su VAGK argumentais. Ginčo įsakymas Nr. T1-289 savo esme prilyginamas Lėšų grąžinimo taisyklių 2 punkte apibrėžtam sprendimui. Lėšų grąžinimo taisyklių 9 dalyje nustatyti privalomi elementai, kurie turi būti sprendime. Ginčo įsakyme buvo nurodyta visa tai, kas privaloma pagal minėtas taisykles. Dėl to nesutinka, kad įsakymas galėjo būti panaikintas, kaip neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

6Teismo posėdžiuose atstovė palaikė skundą ir jo argumentus.

7Pareiškėja UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ (toliau – pareiškėja) atsiliepime su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 148-159).

8Paaiškina faktines aplinkybes. Europos Komisija (EK) ir Lietuvos Respublika sudarė finansinį memorandumą (priemonės numeris ( - )), kuris buvo pakeistas 2009 03 17 EK sprendimu (toliau – memorandumas). Memorandume buvo susitarta dėl Marijampolės atliekų tvarkymo centro sukūrimo finansavimo. Projektas aprašytas memorandumo 1 priede. Numatyta, kad projekto įgyvendinimo suma lygi 13 009 000 EUR. Memorandumo 2 priede buvo nustatyta, kad projekto įgyvendinimo suma (44 917 475,20 Lt) bus padengiama dalimis: 72 proc. iš Europos Sanglaudos fondo, 20 proc. iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir 8 proc. iš pareiškėjos lėšų. Pareiškėja, Agentūra, kaip perkančioji organizacija, ir UAB „Požeminiai darbai“, kaip rangovas, 2005 12 30 sudarė rangos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti naujo sąvartyno įrengimo darbus ir ištaisyti defektus, o Agentūra ir pareiškėja įsipareigojo sumokėti rangovui 14 736 163,75 Lt už atliktus darbus. Vienas iš projekto komponentų yra projektas „Marijampolės regioninės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: projekto ir konkursinės dokumentacijos parengimas“. Agentūra dėl to organizavo viešąjį pirkimą, buvo sudaryta 2003 12 12 viešojo pirkimo sutartis Nr. ( - ) (toliau – HN sutartis). Nei pareiškėja, nei rangovas neturėjo galimybės koreguoti sutarties, nes jos parengimą organizavo Agentūra. Tarp pareiškėjos ir Agentūros 2005 02 01 sudaryta sutartis Nr. ( - ) Vykdant sutartį, rangovui buvo sumokėta 14 709 430,26 Lt, iš kurių 10 587 351,38 Lt iš Sanglaudos fondo (71,98 proc.), 2 948 047,66 Lt (20,04 proc.) iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir 1 174 031,22 Lt (7,98 proc.) iš pareiškėjos lėšų. Įgyvendindamas sutartį rangovas iš UAB „Vilniaus Vista“ buvo įsigijęs automobilį MAZDA 6. Be to, įgyvendinant sutartį, remiantis jos techniniu projektu, administraciniame pastate buvo įrengti virtuviniai garų surinktuvai su plaunamu filtru ir dviejų greičių ventiliatoriumi. Automobilio ir garų surinktuvų išlaidos atlygintos iš ES Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Tačiau Agentūra priėmė įsakymą, kuriame konstatavo, kad automobilio išlaikymo ir garų surinktuvų įsigijimo išlaidos nėra tinkamos finansuoti. Agentūra atliko pažeidimų tyrimą ir priėmė 2011 06 09 įsakymą, kuriuo įpareigojo pareiškėją grąžinti Agentūrai 9 289,15 Lt. Pareiškėja su įsakymu nesutiko ir pateikė skundą VAGK. VAGK 2011 07 28 sprendimu Nr. 3r-192 (ag-162/04-2011) 2011 06 09 įsakymą panaikino. Agentūra 2011 08 08 panaikino savo įsakymą, tačiau iš naujo priėmė įsakymus Nr. 1 ir Nr. 2, kurie yra analogiški panaikintam įsakymui. Pareiškėja su įsakymais nesutiko, skundė juos VAGK, kuri įsakymus vėl panaikino.

9Pareiškėja nesutinka su atsakovės skundu. Paaiškina, kad garų surinkimo lėšos yra tinkamos finansuoti. Remiasi 2009 03 17 Komisijos sprendimu Nr. K(2009)2072 ir teigia, kad jame numatyti tik esminiai projekto įgyvendinimui būtini elementai. Mano, kad jų atžvilgiu taikytinas Reglamento (EB) Nr. 16/2003 9 straipsnis ir 23 straipsnis. Teigia, kad garų surinktuvai yra statinio inžinerinių sistemų dalis, o Agentūros pozicija yra nepagrįsta specialistų išvadomis. Pareiškėjos pozicija grindžiama statinio techniniu projektu. Pareiškėja remiasi ir Statybos įstatymo nuostatomis, aplinkos ministro 1999 12 27 įsakymu Nr. 420 patvirtintu STR 2.01.01(3):1999. Teigia, kad garų surinktuvai laikytini administracinio pastato inžinerinių sistemų dalimi. Garų surinktuvai yra įtraukti į pareiškėjos ilgalaikio naudojimo įrangos sąrašą, kaip to reikalauja Reglamento 23 straipsnis. Agentūra nepagrįstai remiasi Finansų ministerijos 2011 08 19 raštu Nr. (4.79-08)-5K-1120562; 5K-1120857)-6K1109586), nes ginčo įsakymas negrindžiamas šiuo raštu. Rašte išdėstyta tik Finansų ministerijos nuomonė, o Finansų ministerija nėra įgaliota aiškinti teisės aktus, tuo labiau Statybos įstatymą. Remiasi tuo, kad Agentūra yra sutikusi su VAGK atliktu vertinimu, nes neskundė pirmojo sprendimo ginčo klausimais. Remiasi techninio projekto parengimo aplinkybėmis. Paaiškina, kad visi nurodyti susitarimai vykdomi per viešųjų pirkimų procedūras, todėl preziumuoja, kad techniniame projekte numatyti dalykai visi yra tinkami finansuoti, nes kitaip pati Agentūra privalėjo prisiimti neigiamas pasekmes, nes ji vykdė viešųjų pirkimų procedūras. Techninis projektas yra privalomas vykdyti dokumentas. Remiasi aplinkos ministro 2004 12 30 įsakymu Nr. D1-708 patvirtintu STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, taip pats STR 1.11.01:2002 „Statinio pripažinimo naudoti tinkamu tvarka“, STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“. Dėl to, neįrengus garų surinktuvų, pastatas negalėtų būti pripažintas tinkamu naudoti. Nesutinka su Agentūros argumentais dėl pareiškėjos atsakomybės už techninio projekto parengimą. Agentūra organizavo ir vykdė viešąjį pirkimą, kuriame buvo atrinktas asmuo, rengęs techninį projektą ir kitus dokumentus, Agentūra priėmė atitinkamo pirkimo rezultatus. Nei pareiškėja, nei Agentūra, nei Finansų ministerija neturi teisės revizuoti techninio projekto, nes tam reikalingos specialios žinios. Aplinkos ministerija pareiškėjai buvo nurodžiusi, kad ji nėra statybos dalyvė, todėl ir negali tikrinti techninio projekto. Susitarimu pareiškėjai deleguota techninių specifikacijų ir brėžinių parengimo kontrolė nebuvo ir negalėjo būti aiškinama, kaip pareiškėjos atsakomybė už sutarties technines specifikacijas ar techninio projekto rengimą. Pareiškėja buvo atsakinga tik už tų dokumentų rengimo kontrolę, t. y. kad reikiami dokumentai būtų parengti. Pareiškėja šią savo funkciją įvykdė tinkamai. Parengti dokumentai buvo tikrinami Agentūros ir jos nusamdytų ekspertų, kurie neturėjo pastabų dėl garų surinktuvo. Pareiškėja aiškina, kad Agentūros pozicija, esą nustačius netinkamų finansuoti lėšų, su šiomis lėšomis susijęs PVM turėtų būti sugrąžintas į asignavimų valdytojo sąskaitą, laikytina nepagrįsta ir atmestina. Agentūra aiškiai nurodė, kad tariamai netinkamos finansuoti išlaidos buvo pakeistos kitomis to paties projekto tinkamomis finansuoti išlaidomis, todėl projekto vykdytoja (pareiškėja) nebuvo įpareigota grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų. Tuo pačiu Agentūra nepagrįstai ir neteisingai vadovavosi Finansų ministerijos nuomone, esą nustačius netinkamų finansuoti lėšų, su šiomis išlaidomis susijęs PVM turėtų būti sugrąžintas į asignavimų valdytojo (Agentūros) sąskaitą. Paaiškina, kad PVM turėtų būti grąžintas išimtinai tik tuo atveju, jeigu tam tikra lėšų suma būtų pripažinta netinkama finansuoti ir nebūtų nuspręsta atitinkamos sumos pakeisti kitomis, tinkamomis finansuoti išlaidomis. Laiko nepagrįstu reikalavimą grąžinti 175,54 Lt PVM sumą. Dėl Agentūros 2-ojo įsakymo atitikties VAĮ ir kitų teisės aktų reikalavimams paaiškina, kad netgi pripažinus Agentūros dėstomą poziciją, kad šis įsakymas atitiko teisės aktų reikalavimus, įsakymas yra klaidingas ir nepagrįstas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 01 16 nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-42/2012. Nurodo, kad pati Agentūra prieš tai buvo panaikinusi analogišką įsakymą. Tačiau Agentūra nenagrinėjo ir nenustatinėjo jokių naujų aplinkybių, kurios pateisintų analogiško įsakymo priėmimą. Mano, kad tokia situacija yra nesuderinama su viešojo administravimo principais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimais. Tuo įsakymu pažeidžiamas ir pareiškėjos teisėtų lūkesčių apsaugos principas. Pareiškėja remiasi Pažeidimų nustatymo taisyklių nuostatomis. Nurodo, kad pareiškėja nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, todėl negali būti konstatuotas Pažeidimų nustatymo taisyklėse nurodomo pažeidimo padarymas. Todėl negalėjo būti priimtas įsakymas Nr. 2. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Teismo posėdžiuose atstovai palaikė atsiliepimą ir prašė atsakovės skundą atmesti.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime į Agentūros skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 1-5).

12Paaiškina, kad parama projektui Nr. ( - ) „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ buvo skirta EK 2009 03 17 EK patvirtintu sprendimu Nr. K(2009)2072, iš dalies keičiančiu sprendimą PH/2002/3280 dėl paramos Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimui. Pagal EK sprendimo 1 priedo 8 punktą, projekto bendrasis tikslas yra sukurti techninę ir organizacinę bazę, kuria Marijampolės regionui būtų sudarytos sąlygos atitikti EK atliekų tvarkymo direktyvų ir Lietuvos Respublikos teisės ir norminių aktų reikalavimus. Taip pat būtų įgyvendinti Atliekų sąvartynų direktyvos 1999/31/EB ir Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvos 94/62/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/12/EB, reikalavimai. EK sprendime nustatyti fiziniai tikslai yra: įrengti naują Marijampolės regiono komunalinių atliekų sąvartyną (I ir II sekcijos), atitinkantį EK atliekų tvarkymo direktyvų ir Lietuvos Respublikos teisės ir norminių aktų reikalavimus; rekultivuoti senąjį Marijampolės savivaldybės sąvartyną; nutraukti atliekų šalinimą reikalavimų neatitinkančiuose sąvartynuose Marijampolės apskrityje; užtikrinti laipsnišką paslaugų pasiūlos teikimo lygio kilimą nuo dabartinio 80 proc. mieste ir 20 proc. kaime iki bendro 100 proc. lygio 2014 m; kiekvienoje savivaldybėje įrengti atliekų priėmimo aikšteles, kuriose bus surenkamos antrinės žaliavos, buities pavojingos atliekos ir priimamos didžiosios atliekos iš gyventojų ir įmonių; padidinti antrinių žaliavų surinkimą nuo esamo 10 proc. iki 70 proc. miesto ir 50 proc. kaimo vietovėse potencialiai galimo surinkti kiekio. EK sprendimo 1 priedo 7.3 punkte prie nurodytų pagrindinių projekto priežiūros rodiklių, skirtų EK sprendime nustatytiems tikslams pasiekti, yra nurodoma, kad įrengiant atliekų priėmimo aikšteles bus statomos patalpos įskaitant ir Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro pagrindinį administracinį pastatą, įrengiant naują regioninį sąvartyną bus statomas administracinis pastatas, tarnybinis pastatas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, pastatas yra stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai. Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad statinys yra visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną). Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalį, statinio inžinerinės sistemos yra statinio patalpų inžinerinės sistemos (jų dalys, stovai), skirtos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti: vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, šiukšlių šalinimo, žmonėms vežti skirtų liftų ir kitos sistemos bei jų reguliavimo, valdymo, automatizavimo ir signalizacijos sistemos. Finansų ministerija pritaria Agentūros skunde išdėstytiems argumentams, kad virtuviniai garų surinktuvai tūrėtų būti priskirtini buitinei technikai, nes tai nėra būtina statinio inžinerinės sistemos dalis, užtikrinanti kokybišką statinio funkcionavimą, kaip apibrėžta Statybos įstatyme ir jos įsigijimas nebuvo nustatytas EK sprendime. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalimi, išlaidos, į kurias reikia atsižvelgti mokant Bendrijos paramos lėšas, turi būti realiai padarytos per išlaidų tinkamumo laikotarpį, kuris nurodytas EK sprendime, atsižvelgiant į 2002 07 29 Komisijos reglamento (EB) Nr. 1386/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl Sanglaudos fondo paramos valdymo ir kontrolės sistemų bei finansinių koregavimų atlikimo tvarkos (OL, 2002 m. specialusis leidimas, 14 skyrius, 1 tomas, p. 162), 8 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatą, pagal kurią išlaidų ataskaitoje gali būti nurodomos tik tokios išlaidos, kurios yra pagrįstai reikalingos projekto eigai arba užbaigimui pagal EK sprendimo skirti paramą sąlygas ir projekto tikslus, ir turi būti tiesiogiai susijusios su projektu. Reglamento Nr. 16/2003 2 skyriaus 9 ir 10 straipsniuose yra nurodytos iš Sanglaudos fondo lėšų tinkamos finansuoti išlaidų kategorijos. 9 straipsnio b punkte yra nustatyta, kad „įranga“ yra viena iš tinkamų finansuoti išlaidų. Pagal 10 straipsnį, kitos išlaidų kategorijos (kurios nėra nustatytos Reglamento Nr. 16/2003 9 straipsnyje) yra tinkamos finansuoti, jeigu jos yra nurodytos EK sprendime. Detalūs įrangos pirkimo ir nuomos bei nematerialiojo turto reikalavimai yra nustatyti Reglamento Nr. 16/2003 7 skyriaus 23–26 straipsniuose.

13Finansų ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad nors Reglamento Nr. 16/2003 2 skyriaus 9 straipsnio b punkte „įranga“ yra nustatyta kaip tinkama finansuoti išlaidų kategorija, ji, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalį, turėtų būti konkrečiai ir tiesiogiai susijusi su įgyvendinamu projektu ir skirta projekto tikslams pasiekti, t. y. virtuvinių garų surinktuvų pirkimas turėjo būti tiesiogiai susijęs su EK sprendime nurodytais tikslais. Todėl Finansų ministerija mano, kad Agentūra pagrįstai nusprendė, kad buvo pažeistas Reglamento Nr. 16/2003 10 straipsnis, nes lėšos virtuviniams garų surinktuvams nebuvo numatytos EK sprendime, ir kad lėšos, skirtos virtuviniams garų surinktuvams įsigyti, yra netinkamos finansuoti iš Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų.

14Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad 1994 05 16 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą (2004 m. specialusis leidimas, Nr. 1, 14 skyrius, 1 tomas), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1999 06 21 Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1265/1999, iš dalies pakeičiančiu Reglamento (EB) Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedą (2004 m. specialusis leidimas, Nr. 1, 14 skyrius, 1 tomas) (toliau – Reglamentas Nr. 1164/94) 12 straipsnyje yra nustatyta pareiga valstybei – valstybė narė turi susigrąžinti visas sumas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo, išskyrus tuos atvejus, kai valstybė ir (arba) įgyvendinančioji institucija pateikia įrodymą, kad jos nėra atsakingos už pažeidimą ar aplaidumą. Valstybė narė atsako už tai, kad būtų grąžintos visos neteisėtai sumokėtos sumos, t. y. valstybė narė turi užtikrinti, kad būtų susigrąžintos visos netinkamos finansuoti išlaidos. Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad tais atvejais, kai po reikalingų patikrinimų Europos Komisija nustato, kad yra neatitikimų, susijusių su Sanglaudos fondo parama, ir valstybė narė neatliko būtinų korekcijų, Europos Komisija gali motyvuotai sustabdyti paramos atitinkamam projektui teikimą ir nustatyti valstybei narei terminą komentarams pateikti, valstybei narei nesutikus su EK pastabomis, valstybė narė kviečiama į Europos Komisijos posėdį, kuriame siekiama susitarimo, kurio nepasiekus per 3 mėnesius, EK gali pati atlikti reikiamas finansines korekcijas.

15Agentūra ir UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ 2005 02 01 sudarė sutartį dėl užduočių ir atsakomybės. Tarp jų 2007 08 29 buvo sudaryta nauja sutartis dėl užduočių ir atsakomybės pasiskirstymo Nr. ( - ), kuriose buvo sureguliuoti Agentūros ir pareiškėjos santykiai ir atsakomybės pasiskirstymas dėl pagrindinių užduočių, aprašytų EK sprendime.

16Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 08 24 nutarimu Nr. 1026 (toliau – Administravimo taisyklės), 11.9 punkte įtvirtinta, kad įgyvendinančioji institucija, šiuo atveju – Agentūra, turi užtikrinti, kad galutinių paramos gavėjų pateiktuose mokėjimo prašymuose būtų tik faktiškai patirtos išlaidos, kurių pagrįstai reikia projektui vykdyti arba jam baigti pagal EK sprendimo skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų sąlygas ir projekto tikslus ir atitinka teisės aktuose nustatytus išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus, o 11.12 punkte numatyta, kad įgyvendinančioji institucija (Agentūra) pagal Reglamento (EB) Nr. 386/2002 nustatytus kontrolės ir audito reikalavimus ir Reglamento (EB) Nr. 16/2003 nuostatas atlieka iš Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų finansuojamų projektų kontrolę jų įgyvendinimo laikotarpiu, administraciniu, finansiniu ir techniniu požiūriais tikrina projektus pas galutinį paramos gavėją ir (arba) jų įgyvendinimo vietose, registruoja šiuos patikrinimus, imasi būtinų veiksmų aptiktiems pažeidimams pašalinti. Vadovaujantis Pažeidimų nustatymo taisyklėse nustatyta tvarka yra atliekamas pažeidimo tyrimas, siekiant nustatyti, ar buvo padarytas pažeidimas. vadovaujantis Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 05 30 nutarimu Nr. 590 nustatyta tvarka.

17Agentūra, vadovaudamasi Reglamento Nr. 1164/94 normomis, sutartimis su pareiškėja, Administravimo, Pažeidimų nustatymo taisyklėmis, vertindama projekto išlaidų tinkamumą finansuoti, nagrinėjo, ar pagal 2005 12 30 rangos sutartį Nr. ( - ) „Naujojo Marijampolės sąvartyno įrengimas“ numatytos lėšos, skirtos virtuviniams garų surinktuvams įsigyti, yra tiesiogiai susijusios su projekto tikslais ir gali būti priskiriamos Reglamento Nr. 16/2003 9 straipsnyje nurodytai tinkamų finansuoti išlaidų kategorijai „įranga“. 2011 11 14 pakartotinai atlikus įtariamų pažeidimų tyrimą, Agentūros direktorius 2011 11 14 priėmė įsakymą Nr. T1-289, kuriame, Finansų ministerijos nuomone, buvo pagrįstai nustatyta, kad išlaidos, skirtos virtuviniams garų surinktuvams, yra netinkamos finansuoti Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšomis. Todėl prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18Teismo posėdžiuose atstovai palaikė atsiliepimą, prašė tenkinti Agentūros skundą.

19Skundas netenkinamas.

20Teismas daro išvadą, kad atsakovės skundžiamo VAGK 2011 12 30 sprendimo Nr. 3R-322(AG-281/04-2011) dalis dėl įpareigojimo panaikinti įsakymą Nr. T1-289 yra iš dalies pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikintina. Teismas iš dalies nesutinka su VAGK sprendime išdėstytais motyvais, tačiau sutinka su atsakovės skundžiamo VAGK sprendimo išvada, kad pareiškėjos skundžiamas įsakymas nebuvo tinkamai ir pakankamai motyvuotas, todėl įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

21Ginčas pradėtas pareiškėjai 2011 12 16 padavus skundą VAGK. Skunde VAGK pareiškėja nurodė, kad Agentūra 2011 06 09 įsakymu Nr. T1-146 įpareigojo pareiškėją grąžinti 9 289,15 Lt (9 113,61 Lt automobilio įsigijimo PVM ir 175,54 Lt garų surinktuvų įsigijimo PVM) sumą. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo įsakymu, pateikė skundą VAGK, kuri 2011 07 28 sprendimu Agentūros direktoriaus 2011 06 09 įsakymą panaikino. Agentūra, vykdydama minėtą VAGK sprendimą, savo 2011 06 09 įsakymą panaikino, tačiau 2011 11 14 iš naujo priėmė įsakymus Nr. T1-288 ir T1-289, kurie yra analogiški 2011 06 09 įsakymui. Pareiškėja nesutiko su naujai priimtais Agentūros direktoriaus įsakymais, manydama, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti. Teismas šioje byloje vertina VAGK sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tuo pačiu ir pareiškėjos VAGK paduoto skundo pagrįstumą dalyje dėl Agentūros direktoriaus 2011 11 14 įsakymo Nr. TI-289 (t. I, b. l. 100-102).

22I.

23Agentūros direktoriaus įsakymas Nr. T1-289 (toliau – Įsakymas Nr. T1-289).

24Agentūros direktorius 2011 11 14 priėmė įsakymą Nr. T1-289 (t. I, b. l. 100-102), kuriuo nustatė, kad projekto „Marijampolės regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ vykdytojas UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ netinkamai panaudojo Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšas ir taip pažeidė Reglamento Nr. 16/2003 10 straipsnį. Agentūroje atliktas projekto Nr. ( - ) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų tinkamumo patikrinimas (Rangos sutarties). Tikrinant Rangos sutarties išlaidų pagrindimo dokumentus nustatyta, kad atliktų darbų akte Nr. 10 yra įtrauktos 1 060,00 Lt išlaidos už virtuvinius garų surinktuvus su plaunamais filtrais ir dviejų greičių ventiliatoriais. Reglamento Nr. 16/2003 9 ir 10 straipsniuose yra nustatytos tinkamos finansuoti iš Sanglaudos fondo lėšų išlaidų kategorijos. Pagal šio reglamento 9 straipsnį, įranga yra nustatyta kaip viena iš tinkamų finansuoti išlaidų kategorijų. Kitos išlaidų kategorijos (kurios nėra nustatytos 9 straipsnyje) yra tinkamos finansuoti, jeigu jos yra nurodytos Europos Komisijos sprendime (Reglamento 10 straipsnis). Tačiau Agentūra nurodė, jog, vadovaujantis Reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalimi, pagal 9 straipsnį tinkama finansuoti įranga taip pat turi būti konkrečiai ir tiesiogiai susijusi su įgyvendinamu projektu ir turi būti skirta projekto tikslams siekti. Europos Komisijos sprendimo 1 priedo 7.3 punkte prie nurodytų pagrindinių projekto priežiūros rodiklių, skirtų nustatytiems tikslams pasiekti, yra nurodyta, kad, įrengiant atliekų priėmimo aikšteles, bus statomos patalpos, įskaitant ir Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro pagrindinį administracinį pastatą. Agentūra, vadovaudamasi Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 7 dalimi, 61 dalimi, konstatavo, kad virtuviniai garų surinktuvai yra buitinė technika, o ne statinio inžinerinės sistemos dalis, o jos įsigijimas nebuvo nustatytas Europos Komisijos sprendime. Todėl teigė, kad buvo pažeistas Reglamento Nr. 16/2003 10 straipsnis ir išlaidos, skirtos virtuviniams garų surinktuvams, yra netinkamos finansuoti Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšomis. Netinkamų finansuoti lėšų sumą sudaro 1 060,00 Lt, grąžintinų lėšų sumą sudaro Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšos – 975,20 Lt. ES teisės aktai įtvirtina, kad neteisėtai išmokėtas lėšas valstybė narė privalo susigrąžinti. Parama gali būti suteikta neteisėtai, jeigu yra padaromas pažeidimas. Pažeidimu laikomas LR ir/arba ES teisės aktų nuostatų pažeidimas veikimu arba neveikimu, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti valstybės ir/arba Europos Bendrijų biudžeto nuostolių (Pažeidimų nustatymo taisyklių 2 punktas). Agentūra rėmėsi Pažeidimų nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis finansų ministro 2005 10 17 įsakymu Nr. 1K-307, kurios nustato tvarką, kuria vadovaudamosi Europos Sąjungos finansinę paramą administruojančios institucijos nustato ir šalina pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimu, taip pat nustato apribojimus gauti Europos Sąjungos finansinę paramą. Jei nustatytas pažeidimas yra susijęs su projekto vykdytojui išmokėtomis paramos lėšomis ir administruojančioji institucija priima sprendimą jas susigrąžinti, šios lėšos yra susigrąžinamos vadovaujantis Paramos grąžinimo taisyklėmis, kurios nustato, kad būtent projekto vykdytojas turi pareigą grąžinti paramos lėšas, nepriklausomai nuo to, dėl kokių asmenų (paties projekto vykdytojo ar administruojančios ar įgyvendinančios institucijos) veiksmų paramos lėšos buvo išmokėtos neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ projekto įgyvendinimo metu prisidėjo didele viršijančia Europos Komisijos sprendimą lėšų suma, kuri yra tinkama finansuoti ir jos pakanka nustatytoms projekto grąžintinoms lėšoms padengti, nuspręsta, kad nustatyta netinkamų finansuoti lėšų suma bus užskaityta Europos Komisijos sprendimą viršijančių lėšų sumos dalimi. PVM išlaidų dalis, kurią sudaro 175,54 Lt, privalo būti grąžinta, nes, apmokant grąžintinomis pripažintas lėšas, PVM išlaidų dalis buvo apmokėta Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Įsakymu Agentūros direktorius nurodė, kad projekto vykdytojas per 60 kalendorinių dienų privalo grąžinti PVM išlaidų dalį – 175,54 Lt, o pavėlavus grąžinti, mokėti ir 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą grąžinti lėšas dieną.

25Įsakymas TI-289 baigiamas nusprendžiamaja dalimis: nurodymu projekto vykdytojui grąžinti PVM (nurodyti delspiningiai); pavedimais Agentūrai, jos darbuojams; apskundimo tvarkos paaiškinimu.

26Taigi pagrindinė šio įsakymo išvada yra ta, kad virtuviniai garų surinktuvai negali būti laikomi įranga, kaip ji suprantama Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 9 straipsnyje, o jų įsigijimo išlaidos gali būti priskiriamos tik šio Reglamento 10 straipsnyje nurodytoms kitoms išlaidų kategorijoms, kurios tinkamos finansuoti tik tuo atveju, jeigu nurodytos Komisijos sprendime skirti paramą, todėl šiuo atveju tokios išlaidos nėra tinkamos finansuoti Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšomis. Darydama tokią išvadą Agentūra vadovavosi Statybos įstatymo nuostatomis, aiškinančiomis inžinerinių sistemų sąvoką. Agentūra padarė išvadą, kad garų surinktuvai yra buitinė technika, o ne statinio inžinerinių sistemų sudėtinė dalis, taigi ne įranga pagal Reglamento 9 straipsnio prasmę.

27Pareiškėja VAGK skundė šį įsakymą, nurodė, kad: skundžiamas įsakymas yra analogiškas 2011 06 09 įsakymui, kuris buvo panaikintas įsiteisėjusiu VAGK sprendimu; įsakymo Agentūra priimti negalėjo, nes jau buvo įgyvendintas projektas; garų surinktuvų lėšos yra tinkamos finansuoti, nes jie laikytini įranga; garų surinktuvai buvo numatyti sutarties techniniame projekte.

28II. VAGK 2011 12 30 skundžiamos sprendimo dalies esmė.

29VAGK 2011 12 30 sprendime Nr. (AG-281/04-2011) padarė išvadą, kad skundžiamuose įsakymuose ir su jų priėmimu susijusiuose Agentūros priimtuose dokumentuose Agentūra nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių (faktų), patvirtinančių, kad pareiškėja pažeidė Reglamento Nr. 16/2003 25 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio nuostatas. Todėl skundžiama institucija nepagrįstai pareiškėjos atžvilgiu priėmė sprendimą dėl 9 113,61 Lt ir 175,54 Lt grąžintinų paramos lėšų sumų grąžinimo. VAGK nusprendė, kad Agentūros direktoriaus 2011 11 14 įsakymai Nr. T1-288 ir Nr. T1-289 nėra pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų nuostatomis, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, todėl yra naikintini. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 14 straipsniu ir Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 40 punktu, VAGK nusprendė įpareigoti Agentūrą panaikinti 2011 11 14 įsakymus Nr. T1-288 ir Nr. T1-289.

30VAGK 2011 12 30 sprendimo motyvai dėl Įsakymo Nr.T1-289.

31VAGK pabrėžė, kad VAGK 2011 07 28 sprendime Nr. 3R-192(AG-162/04-2011) konstatavo, jog 2005 12 30 Rangos sutartyje, aprašant administracinio pastato vėdinimą, nurodyta, kad „virtuvėje garų nutraukimui nuo viryklės naudojamas virtuvinis garų nutraukimo gaubtas (L=200 m3/h)“; ginčo garų surinktuvas priskirtinas įrenginiams, skirtiems įrengti/sumontuoti projekte nuolatiniam naudojimui; pastaruosius įrengimus reglamentuoja Reglamento Nr. 16/2003 23 straipsnis, pagal kurį minėtos išlaidos pripažįstamos tinkamomis, jeigu jos įtrauktos į už įgyvendinimą atsakingos įstaigos ilgalaikio naudojimo įrangos aprašą ir pagal tipines apskaitos nuostatas yra laikomos kapitalo sąnaudomis; sistemiškai vertinant šią teisės normą, matyti, kad minėtos įrangos tinkamumo neapibrėžia jos nurodymo Komisijos sprendime sąlyga, todėl šios įrangos atžvilgiu Reglamento Nr. 16/2003 10 straipsnis netaikytinas.

32T. y. VAGK remiasi savo pirmiau priimtu sprendimu dėl Agentūros įsakymo, kuriuo iš esmės buvo priimtas toks pats sprendimas, teigia, kad VAGK 2011 07 28 sprendime išaiškino Reglamento taikymą, Agentūra jos 2011 07 28 sprendimą turėjo teisę apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė, todėl VAGK remiasi minėtame sprendime nustatytomis aplinkybėmis ir išvadomis. Tai yra motyvacija, susijusi su ankstesnio VAGK sprendimo vertinimu.

33Antroji VAGK motyvų grupė yra susijusi su tuo, kad Komisija laikosi nuomonės, jog garų surinktuvai yra įranga, kaip ji suprantama Reglamento Nr. 16/2003 9 straipsnyje bei jį detalizuojančiame 23 straipsnyje, nustatančiame papildomas sąlygas įrangos išlaidų finansavimui. Ginčo dėl to, kad garų surinktuvai įrengti ir sumontuoti projekte nuolatiniam naudojimui, jų įsigijimo išlaidos yra laikomos kapitalo sąnaudomis, nėra.

34Dėl to, kad VAGK išlaidas garų surinktuvams priskyrė įrangai, kaip tai suprantama pagal Reglamento 9 straipsnį, VAGK 2011 12 30 sprendime nurodo, kad Agentūros direktoriaus 2011 11 14 įsakyme Nr. T1-289 nurodyti papildomi motyvai, jog, vadovaujantis Reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalimi, pagal 9 straipsnį tinkama finansuoti įranga taip pat turi būti konkrečiai ir tiesiogiai susijusi su įgyvendinamu projektu ir turi būti skirta projekto tikslams siekti, t. y. VAGK polemizuoja su Agentūros įsakyme išsakyta nuomone dėl Reglamento 9 straipsnio taikymo, nors teismas daro išvadą, kad tai nėra reikšminga, nes Agentūra nustatė, kad pareiškėja pažeidė Reglamento 10 straipsnį. VAGK, svarstydama klausimą dėl Reglamento 9 straipsnio taikymo, nurodo, kad byloje ir skundžiamame įsakyme nėra konkrečių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių, jog minėti surinktuvai, nors pagal Statybos įstatymą klasifikuojami kaip buitinė technika, šiuo konkrečiu atveju nebuvo konkrečiai ir tiesiogiai susiję su įgyvendinamu projektu. Teismas daro išvadą, kad taikant pareiškėjai Reglamento 10 straipsnio nuostatas, šie VAGK motyvai neturi reikšmės (dėl Europos Komisijos sprendimo 1 priedo 7.3 punkto, kad pastatai numatyti projekte, ir pan.). VAGK sprendime nėra aiškaus konstatavimo, kad garų surinktuvai būtinai turėjo būti priskirti Reglamento 9 straipsnyje nurodytai įrangai, o tik tokiu atveju būtų logiška įrodinėti, kad tokia įranga susijusi su finansuojamu projektu, arba, kad taikant 9 straipsnį tai nėra svarbu.

35Trečioji VAGK sprendimo motyvų grupė susijusi su Reglamento 10 straipsnio pažeidimo nagrinėjimu. VAGK sprendime nurodo, kad 2005 12 30 Rangos sutartyje, pasirašytoje ir Agentūros, aprašant administracinio pastato vėdinimą, nurodyta, kad „virtuvėje garų nutraukimui nuo viryklės naudojamas virtuvinis garų nutraukimo gaubtas (L=200 m3/h)“. Taigi ši įranga buvo iš anksto numatyta projekto įgyvendinimui. Todėl, nors VAGK sprendime be reikalo konstatuojama, kad nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog aptariami virtuviniai garų surinktuvai tiesiogiai nesusiję su įgyvendinamu projektu (tokiu atveju jų įsigijimo išlaidos neatitiktų Reglamento Nr. 16/2003 9 straipsnio nuostatų), tačiau iš karto po to daroma pagrįsta išvada, kad faktų ir motyvų, pagrindžiančių šios įrangos priskirtinumą Reglamento Nr. 16/2003 10 straipsnio reguliavimo sričiai skundžiamame įsakyme nėra nurodyta. VAGK padarė išvadą, kad skundžiama institucija 2011 11 14 įsakymu Nr. T1-289 nepagrįstai nustatė, jog pareiškėja pažeidė Reglamento Nr. 16/2003 10 straipsnį, nes tokiai išvadai padaryti nepateikti įrodymai.

36III. Teismo išvados dėl Agentūros skundo teismui.

37Atsižvelgdamas į aprašytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ta Agentūros įsakymo dalis, kurioje analizuojamos Reglamento Nr. 16/2003 9 straipsnio taikymo sąlygos, nėra reikšminga. Pačioje įsakymo Nr. TI-289 pradžioje, t. y. 1 punkto 1-oje pastraipoje, padaryta išvada, kad projekto vykdytojas pažeidė Reglamento Nr. 16/2003 10 straipsnį. Tokiu atveju visi argumentai dėl Reglamento Nr. 16/2003 9 straipsnio taikymo/netaikymo ginčo įsakyme yra pertekliniai. Ginčo įsakymas sietinas su nagrinėjamu ginču tik nuo tos vietos, kur analizuojamos Statybos įstatymo nuostatos ir daroma išvada, kad garų surinktuvai nėra įranga, o jų įsigijimo išlaidos priskirtinos kitoms išlaidoms, apie kurias kalbama Reglamento Nr. 16/2003 10 straipsnyje. Dėl nurodytų motyvų, šiuo atveju nėra ginčo, ar Reglamento Nr. 16/2003 9 straipsnis taikomas tik išlaidoms tiesiogiai susijusioms su projektu. Reglamento Nr. 16/2003 9 straipsnio aiškinimas svarbus tik tiek, ar ginčo garų surinktuvų išlaidos priskirtinos įrangos įsigijimo išlaidoms, ar kitoms išlaidoms. Agentūra taikė tik Reglamento Nr. 16/2003 10 straipsnį ir nustatė, kad jis pažeistas. Agentūra iš viso nepripažino garų surinktuvų įsigijimo išlaidų kaip įrangos įsigijimo išlaidų ir nesprendė klausimo, kad įranga, nurodyta 9 straipsnyje, netinkama finansuoti atsižvelgiant į Reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalį, nors apie tai įsakyme yra plačiai pasisakyta. Todėl teisme gali būti įvertinami tik ginčo šalių argumentai dėl to, ar apskritai garų surinktuvai priskirtini įrangai pagal Reglamento Nr. 16/2003 9 straipsnį, ar jų įsigijimo išlaidos priskirtinos kitoms išlaidų kategorijoms (kaip nurodo Agentūra – tai butinė technika), o tokiu atveju Agentūros įsakymas būtų teisėtas.

38Dėl VAGK ir pareiškėjos argumentų, susijusių su tuo, kad Agentūra negalėjo priimti tokio paties sprendimo antrą kartą.

39Dėl anksčiau priimto VAGK 2011 07 28 sprendimo teismas daro išvadą, kad nagrinėjamam ginčui šis sprendimas neturi reikšmės, nes Agentūra sprendimą įvykdė. Atsižvelgiant į tai, kad VAGK pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus negalėjo panaikinti 2011 06 09 įsakymo Nr. T1-146 (Vyriausybės 1999 05 04 nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 40 punktas), pati Agentūra panaikino nurodytą sprendimą ir priėmė tuo pačiu klausimu naują sprendimą. Iš jau aprašytų VAGK 2011 12 30 sprendimo motyvų yra akivaizdu, kad naujai priimtas Agentūros sprendimas yra kitoks, jame pateikiami nauji motyvai, ir apskritai įsakymas yra motyvuojamas, priešingai nei įsakymas Nr. TI-146. Todėl įsakymo Nr. T1-289 teisėtumas ir pagrįstumas turi būti nagrinėjamas visai neatsižvelgiant į anksčiau tuo klausimų priimtą įsakymą, turi būti vertinamas tik šio įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas. Pagal galiojančius teisės aktus, taip pat ir Administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ABTĮ), VAGK sprendimai prejudicinės galios neturi. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Vadovaujantis šia nuostata, darytina išvada, jog prejudicinę galią teismo procese turi ir neįrodinėtinomis aplinkybėmis (faktais) pripažįstamos tik tos aplinkybės (faktai), kurie buvo nustatyti įsiteisėjusiu, t. y. res judicata galią įgijusiu, teismo sprendimu. Būtent įsiteisėjęs teismo sprendimas, kaip teisės taikymo aktas, pasižymi išskirtine teisine galia ir yra privalomas visiems asmenimis ir visoms valdžios institucijoms (Teismų įstatymo 9 straipsnis). Tokio sprendimo priėmimas ir atitinkamų faktų (aplinkybių) konstatavimas jame reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai, visiems laikams ir teismo nustatytos aplinkybės (faktai) nebegali būti revizuojami kokių nors kitų institucijų. Pagal savo procesinį teisinį statusą (ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnio 3 dalis, Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9, 14 straipsniai) VAGK yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija arba, kaip pripažįstama teisės doktrinoje, kvaziteismas. Jos paskirtis (tikslas) yra objektyviai išnagrinėti skundą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, tačiau būtent administracinis teismas yra pagrindinė teisę taikanti institucija administraciniuose ginčuose, kuris, vykdydamas administracinės justicijos funkciją, gali ir privalo tikrinti VAGK priimtų sprendimų teisėtumą (ABTĮ 18 straipsnis). Todėl daroma išvada, kad įsigaliojusiu VAGK sprendimu nustatytos aplinkybės ir faktai negali būti pripažinti neįrodinėtinomis aplinkybėmis (faktais) pagal ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies nuostatas administracinį ginčą nagrinėjant teisme. Šią išvadą patvirtina ir kitos administracinį procesą reguliuojančios teisės normos, taikytinos iš esmės analogiškose teisinėse situacijoje, pavyzdžiui, ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios nustato, jog tais atvejais, kai pareiškėjas kreipiasi į administracinį teismą su prašymu užtikrinti administracinių ginčų komisijos priimto sprendimo vykdymą, teismas rašytinio proceso tvarka privalo patikrinti jo teisėtumą. Aiškinant šią įstatymo nuostatą (jos turinį) sisteminiu ir teleologiniu teisės aiškinimo metodu akivaizdu, kad įstatymų leidėjas įsigaliojusio ikiteisminės administracinio ginčo nagrinėjimo institucijos sprendimo teisinės galios neprilygina teismo sprendimo teisinei galiai, t. y. teismas, spręsdamas konkretų ginčą, bet kuriuo atveju ex officio privalo tikrinti ikiteisminės ginčo nagrinėjimo institucijos sprendimą, jo išvadų bei jame konstatuotų faktų ir aplinkybių teisingumą (teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismų praktika). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta visus pareiškėjos argumentus, susijusius su tuo, kad Agentūra negalėjo priimti iš esmės anlogiško įsakymo, nes dėl to VAGK jau ginčą išsprendė.

40Todėl teismas vertins tik VAGK 2011 12 30 sprendimo dalies dėl įsakymo Nr. T1-289 įvertinimo teisėtumą ir pagrįstumą, neatsižvelgdamas į tai, kad Agentūra neskundė ankstesnio VAGK sprendimo. Taip pat dėl nurodytų aplinkybių VAGK motyvus, kad Agentūra neskųsdama sprendimo pripažino jame išdėstytas aplinkybes, teismas laiko nepagrįstais.

41Dėl išlaidų pripažinimo netinkamomis finansuoti.

42Ginčas tarp pareiškėjos ir Agentūros kilo dėl teisės taikymo sprendžiant klausimą dėl dalies išlaidų, patirtų įgyvendinant 2005 02 01 ISPA/Sanglaudos programos įgyvendinimo sutartį (pakeista 2007 08 29 sutartimi). Šių sutarčių tikslas – sureguliuoti santykius tarp Agentūros ir pareiškėjos, nustatyti atsakomybės pasiskirstymą dėl pagrindinių užduočių, aprašytų Europos Komisijos sprendime Nr. PH/2002/3280 (su vėlesniais pakeitimais). Ginčijamu įsakymu Agentūra pripažino netinkamomis finansuoti išlaidas, kurias pareiškėja patyrė, įrengdama administracinį ir tarnybinį pastatus, t. y. sumontuodama virtuvinius garų surinktuvus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad virtuviniai garų surinktuvai buvo numatyti sutarties techniniame projekte ir įrengti vadovaujantis šiuo projektu bei rangos sutartimi. Atsakovė teigia, kad pagal 2005 02 15 sutartį pareiškėjai buvo deleguota funkcija – pirkimo dokumentų techninių specifikacijų bei brėžinių parengimo kontrolė bei patvirtinimas pagal Statybos techninio reglamento reikalavimus. Atsakovė nurodo Statybos įstatymo nuostatas, apibrėžiančias statinio inžinerines sistemas (2 straipsnio 61 dalį), nurodo, kad ginčo pastatuose buvo numatyta įrengti sieninius/lubinius buitinius ventiliatorius, kuriuos Agentūra priskiria prie statinio inžinerinių sistemų, o virtuvinius garų surinktuvus priskiria buitinei techninkai, kuri nėra būtina statinio naudojimo tikslams pasiekti.

43Ginčijamas Agentūros 2011 11 14 įsakymas Nr. TI-289 iš esmės yra grindžiamas tuo, kad projekto vykdytojas pažeidė Reglamento Nr. 16/2003 nuostatas, t. y. 10 straipsnio nuostatas. Kaip jau minėta, Agentūra ginčo įsakyme nepagrįstai detalizavo Reglamento Nr. 16/2003 9 straipsnio taikymo sąlygas, nes galutinai nustatė, kad pažeistas 10 straipsnis. Todėl Agentūros įsakyme dėstomi motyvai, kad Reglamento Nr. 16/2003 9 straipsnyje kalbama apie įrangą, kuri turi būti tiesiogiai susijusi su projektu, šio ginčo sprendimui reikšmės neturi. Agentūra priėmė sprendimą, kad šiuo konkrečiu atveju tai ne įranga, o buitiniai prietaisai, kurie priskirtini kitai išlaidų kategorijai, nurodytai Reglamento Nr. 16/2003 10 straipsnyje. Pagal Reglamento Nr. 16/2003 10 straipsnį, kitos išlaidų kategorijos yra tinkamos, jeigu jos yra nurodytos Komisijos sprendime, t. y. tokios išlaidos turi būti specialiai aptartos Komisijos sprendime. Agentūra teigia, kad tokios išlaidos nebuvo nurodytos Komisijos sprendime, todėl netinkamos finansuoti. Komisijos sprendime iš tiesų nenumatytas buitinių prietaisų pirkimas.

44Pareiškėja tokią poziciją, kad garų surinktuvai nepriskirtini Reglamento Nr. 16/2003 9 straipsnyje nurodytai įrangai, ginčija ir nurodo, kad virtuviniai garų surinktuvai yra įranga, nes tokia įranga buvo numatyta statinių techniniame projekte, be to pagal statybas reglamentuojančius teisės aktus tai yra inžinerinių sistemų dalis.

45Ginčo nėra dėl to, kad techninės specifikacijos numatė skyriuje „Šildymas ir vėdinimas“ administraciniame pastate ir tarnybiniame pastate įrengti: virtuvinį garų surinktuvą su plaunamu filtru ir dviejų greičių ventiliatoriumi (460 Lt) administraciniame pastate (VAGK byla, t. III, l. 124), virtuvinį garų surinktuvą su plaunamu filtru ir ventiliatoriumi 2-jų greičių (600 Lt vertės) tarnybiniame pastate (VAGK byla, t. III, l. 127). Tose pačiose techninėse specifikacijose numatyti sieniniai/lubiniai buitiniai ventiliatoriai, ventiliatoriai apvaliems ortakiams, aukšto slėgio ventiliatoriai ir pan., kurie Agentūros pripažinti tinkama finansuoti projekto dalimi. Kaip aiškina Agentūra, pagal Statybos įstatymo nuostatas kiti ventiliatoriai gali būti priskirti pastato inžineriniams tinklams, t. y. vėdinimo sistemoms. Taip pat iš esmės nėra ginčo dėl to, kad 2009 03 17 Komisijos sprendime Nr. K(2009)2072 tokios išlaidų kategorijos kaip garų surinkimui skirti prietaisai nėra numatytos.

46Reglamento Nr. 16/2003 3 straipsnyje apibrėžiamas projekto įgyvendinimo laikotarpis – jis apima visus etapus nuo parengiamojo planavimo iki patvirtinto projekto užbaigimo. Agentūrai suteikiamos teisės pažeidimų nustatymo ir šalinimo srityje finansų ministro 2005 10 17 įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintomis Pažeidimų nustatymo taisyklėmis. Pažeidimo sąvoka apibrėžiama šių taisyklių 2 punkte, taip pat apibrėžta pažeidimo tyrimo sąvoka. Pagal Pažeidimų nustatymo taisyklių nuostatas, pažeidimo tyrimas gali būti pradėtas gavus informaciją apie nustatytus ir įtariamus pažeidimus. Todėl tas faktas, kad anksčiau nurodytos išlaidos buvo pripažintos tinkamomis finansuoti (gavus mokėjimo prašymą), nereiškia, kad Agentūra negalėjo pradėti tyrimo, kai gavo informaciją, kad atitinkamos išlaidos pagal Reglamentą negali būti pripažintos tinkamomis. Nustatyta, kad tyrimas pradėtas gavus Finansų ministerijos 2011 03 02 raštą Nr. ((4.79-08)-5K-1104443)-6K-1102305, vėliau Agentūrai ir pareiškėjai buvo teikiami kiti panašūs Finansų ministerijos raštai. VAGK nepagrįstai nustatė, kad ta aplinkybė, jog Agentūra savo įsakymo motyvuose nenurodė šio rašto, reiškia netinkamą įsakymo motyvavimą. Nurodytas raštas tebuvo vada tyrimui pradėti, o tyrimo rezultatai surašyti ginčo įsakyme, todėl Agentūra nebūtinai įsakyme turėjo remtis Finansų ministerijos raštu.

47Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pažeidimų tyrimą Agentūra atlikti turėjo teisę, taip pat turėjo teisę priimti sprendimą dėl lėšų grąžinimo. Pareiškėja nurodo, kad pažeidimas jau turėjo būti nustatytas pagal Rangos sutartį ir jos priedus, o šią sutartį pasirašė ir Agentūra, kuri sutartyje įvardinama kaip perkančioji organizacija (t. I, b. l. 25-27). Jokiais teisės aktais tokia aplinkybė neatima iš Agentūros teisės atlikti pažeidimo tyrimą ir konstatuoti pažeidimą. Nustatyta, kad Agentūra ir pareiškėja 2005 02 01 sudarė ISPA/ Sanglausos programos įgyvendinimo sutartį dėl užduočių ir atsakomybės pasiskirstymo tarp Agentūros ir pareiškėjo, 2007 08 29 sudarė naują sutartį Nr. ( - ). Pagal šią sutartį pareiškėja atsakė už pirkimo dokumentų techninių specifikacijų bei brėžinių parengimo kontrolę bei patvirtinimą pagal Statybos techninio reglamento reikalavimus, todėl Agentūra turi teisę tirti galimus pažeidimus. Be to, pagal Vyriausybės 2005 05 30 nutarimu Nr. 590 patvirtintas Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisykles (toliau - Grąžinimo taisyklės), finansinę paramą, išmokėtą pažeidžiant teisės aktus, grąžina projekto vykdytojas (4, 7 punktai). Todėl nepriklausomai nuo to, kas yra kaltas dėl nepagrįstai išmokėtos paramos, ją grąžina projekto vykdytojas.

48Šiuo atveju vertintina, ar Agentūros sprendimas grąžinti netinkamą finansuoti sumą, atitinka teisės aktų reikalavimus. Grąžinimo taisyklių 9 punktas reglamentuoja, kas turi būti nurodyta sprendime grąžinti lėšas. Šiuo atveju daroma išvada, kad ginčo įsakymas Nr. TI-289 yra sprendimas dėl lėšų grąžinimo. Pagal Grąžinimo taisyklių 9 punktą, sprendime turi būti nurodoma: projekto rekvizitai, priežastis grąžinti lėšas, pripažinta netinkama finansuoti ir grąžintina suma pagal visus projekto finansavimo šaltinius, terminas, per kurį lėšos turi būti grąžinamos, delspinigių dydis, palūkanų dydis, banko sąskaita, į kurią turi būti grąžintos lėšos, sprendimo apskundimo tvarka, kita administruojančios institucijos ar įgyvendinančios institucijos nuomone svarbi informacija.

49Atsižvelgdamas į jau nurodytas aplinkybes, o taip pat į visą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad Agentūra ginčo įsakyme nepateikė įrodymų, jog yra pažeistas Reglamento Nr. 16/2003 10 straipsnis, t. y. nenurodė, kad yra priežastis grąžinti lėšas. Kaip jau minėta, Agentūra įsakyme Nr. TI-289 neteigia, kad ginčo garų surinktuvai yra įranga pagal Reglamento 9 straipsnio nuostatas, reiškia, argumentai, susiję su tuo, ar ta įranga būtina projekto įgyvendinimui, nėra reikšmingi.

50Dėl Reglamento Nr. 16/2003 10 straipsnio pažeidimo Agentūra nurodo vienintelį argumentą – Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalies nuostatas – ir aiškina, kad nurodyti prietaisai nėra statinio inžinerinės sistemos dalis. Tačiau, įvertinus projekto technines specifikacijas, jų dalį „Šildymas ir vėdinimas“ (pažymėtą punktu 3.4.), taip pat įvertinus techninių specifikacijų dalį „Pastatai, statiniai ir įrenginiai“ (3.), daroma išvada, kad Agentūra pripažino tinkamomis finansuoti administraciniame pastate išlaidas: 4 vnt. sieninių/lubinių butinių ventiliatorių, tarnybiniame pastate – 4 vnt. sieninių lubinių buitinių ventiliatorių, 2 vnt. ventiliatorių apvaliems ortakiams, mini oro tiekimo kameros ir ventiliatorių su reguliuojama įtrampa (VAGK byla, t. III, l. 124-127). Iš šios techninių specifikacijų dalies pripažinta, kad netinkamos finansuoti yra išlaidos virtuviniams garų surinktuvams su plaunamu filtru ir 2-jų greičių ventiliatoriumi. Iš esmės visiems žinoma aplinkybė, kad tokie garų surinktuvai su ventiliatoriais yra pajungimi prie ventiliacijai skirtų ortakių, tai yra prie pastato inžinerinės sistemos (vėdinimo). Bet kuriuo atveju Agentūra priešingų įrodymų nepateikė. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad visi kiti ventiliatoriai, taip pat ir buitiniai, pripažinti statinio inžinerinės sistemos dalimi, o tuo pačiu ir įranga pagal Reglamento Nr. 16/2003 9 straipsnį, kuri tinkama finansuoti, daroma išvada, kad ginčo prietaisai tokia įranga nepripažinti vien dėl to, kad juose dar papildomai prie ventiliatorių yra garų surinktuvai bei filtrai. Tačiau tų prietaisų dalimi yra ir ventiliatoriai (tai nurodyta prietaiso pavadinime). Todėl iš ginčijamo įsakymo nėra aišku, ar tuo atveju, jeigu tose vietose, kur numatyta pajungti ginčo prietaisus, būtų numatyti paprastesni ventiliatoriai, jie būtų laikomi inžinerinės sistemos dalimi ir tuo pačiu įranga, kuri tinkama finansuoti pagal Regkamento Nr. 16/2003 9 straipsnį. Ginčo įsakyme nėra motyvacijos, kodėl Agentūra padarė išvadą, kad ventiliatoriai su papildoma funkcija (garų surinkimas ir filtrai) jau nėra inžinerinės sistemos dalimi. T. y. nėra motyvacijos, kaip ir kur tie prietaisai pajungiami, ar jie būtini pastatuose įrengtai ortakių sistemai, prie kurios jungiami, ar prie tų ortakių galima pajungti paprastus ventiliatorius ar tiesiog groteles, kuo šie ventiliatoriais skiriasi nuo kitų buitinių ventiliatorių, numatytų techninėse specifikacijose. Techninėse specifikacijose yra ir daugiau panašių buičiai reikalingų dalykų, kurie nebuvo pripažinti netinkamais finansuoti: tai vamzdinis rankšluosčių džiovintuvas su termostatiniu ventiliu, rankiniu oro išleidėju ir tvirtinimo prie sienos detalėmis (VAGK byla, III tomas, l. 122), santechnika, tokia kaip pilnai sukomplektuoti keramikiniai praustuvai, chromuoti maišytuvai, maišytuvai dušui su dušo galvute, dušo podugnis (VAGK byla, t. III, b. l. 113) ir t.t.

51Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalies nuostatose prie statinio inžinerinių sistemų priskiriama ir tų sistemų dalys bei stovai, nurodoma, kad tokios sistemos skirtos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ir kitaip statinį naudojančių žmonių poreikiams tenkinti, taip pat tai ir vėdinimo sistemos, oro kondicionavimo sistemos bei jų reguliavimo, valdymo, automatizavimo ir signalizacijos sistemos.

52Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad Agentūros įsakymas, kuriuo garų surinktuvai su ventiliatoriais nepriskirti statinio inžinerinėms sistemoms, o priskirti buitiniams prietaisams, atitinkamai Reglamento 10 straipsnio numatytoms išlaidoms, turėjo būti pagrįstas specialistų išvadomis, kurios patvirtintų, kad prie statinio ortakių galėjo būti jungiami kitokio pobūdžio ventiliatoriai ar jie iš viso galėjo būti nejungiami ir pan. Tuo pačiu turėjo būti įvertinta garinių surinktuvų techninių charakteristikų dokumentacija, šių prietaisų aprašymas ar kita dokumentacija. Agentūra įsakyme nurodytas išvadas padarė, remdamasi vien tik savo nuomone (ir Finansų ministerijos nuomone). Tačiau šiuo atveju ginčas yra dėl techninių dalykų, kuriems įvertinti reikalingos specialios žinios. Tokiomis techninėmis išvadomis ir turėjo būti grindžiamas ginčo įsakymas.

53Agentūrai, kaip lėšų tinkamą panaudojimą kontroliuojančiai institucijai, kuriai pavesta priimti sprendimus dėl lėšų grąžinimo, yra suteikiami specialūs įgaliojimai tokių klausimų sprendimui. Aplinkos ministro 2011 08 11 įsakymu Nr. D1-632 patvirtinti Aplinkos projektų valdymo agentūros nuostatai. Šių nuostatų 8.5. punkte Agentūrai nustatoma teisė prireikus pasitelkti nepriklausomus mokslo institucijų, ekspertizės ir konsultacinių įmonių ekspertus ar valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų, organizacijų atstovus ir specialistus prižiūrimų projektų probleminiams klausimams spręsti. Anksčiau galiojusių nuostatų (2005 05 10 įsakymas Nr. D1-239) 8.6. punkte buvo numatyti panašūs įgaliojimai.

54Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad atsakovės skundas, kuriuo prašoma panaikinti VAGK 2011 12 30 sprendimo Nr. 3R-322(AG-281/04-2011) dalį dėl įpareigojimo panaikinti įsakymą Nr. T1-289, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas. VAGK pagrįstai pasisakė, kad Reglamento Nr. 16/2003 10 straipsnio pažeidimas visiškai neįrodytas. Ttodėl negali būti tenkinamas ir atsakovės prašymas įpareigoti UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas (175,54 Lt) bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

55Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais ir 88 straispnio 1 punktu, 127 straipsniu, kolegija

Nutarė

56Atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros skundą, kuriuo prašoma panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 3R-322(AG-281/04-2011) dalį dėl įpareigojimo panaikinti įsakymą Nr. T1-289, atmesti.

57Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 3R-322(AG-281/04-2011) palikti nepakeistą.

58Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo... 3. Paaiškina apie faktines aplinkybes, kad Europos Komisijos 2004 04 18 sprendimu... 4. Paaiškina dėl lėšų, skirtų virtuviniams garų surinktuvams, tinkamumo... 5. Paaiškina dėl įsakymo Nr. T1-289 atitikimo VAĮ 8 straipsnio 1 dalies... 6. Teismo posėdžiuose atstovė palaikė skundą ir jo argumentus.... 7. Pareiškėja UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“... 8. Paaiškina faktines aplinkybes. Europos Komisija (EK) ir Lietuvos Respublika... 9. Pareiškėja nesutinka su atsakovės skundu. Paaiškina, kad garų surinkimo... 10. Teismo posėdžiuose atstovai palaikė atsiliepimą ir prašė atsakovės... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija... 12. Paaiškina, kad parama projektui Nr. ( - ) „Marijampolės apskrities atliekų... 13. Finansų ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad nors Reglamento Nr. 16/2003... 14. Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad 1994 05 16 Tarybos reglamento (EB)... 15. Agentūra ir UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ 2005... 16. Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių,... 17. Agentūra, vadovaudamasi Reglamento Nr. 1164/94 normomis, sutartimis su... 18. Teismo posėdžiuose atstovai palaikė atsiliepimą, prašė tenkinti... 19. Skundas netenkinamas.... 20. Teismas daro išvadą, kad atsakovės skundžiamo VAGK 2011 12 30 sprendimo Nr.... 21. Ginčas pradėtas pareiškėjai 2011 12 16 padavus skundą VAGK. Skunde VAGK... 22. I.... 23. Agentūros direktoriaus įsakymas Nr. T1-289 (toliau – Įsakymas Nr. T1-289).... 24. Agentūros direktorius 2011 11 14 priėmė įsakymą Nr. T1-289 (t. I, b. l.... 25. Įsakymas TI-289 baigiamas nusprendžiamaja dalimis: nurodymu projekto... 26. Taigi pagrindinė šio įsakymo išvada yra ta, kad virtuviniai garų... 27. Pareiškėja VAGK skundė šį įsakymą, nurodė, kad: skundžiamas įsakymas... 28. II. VAGK 2011 12 30 skundžiamos sprendimo dalies esmė.... 29. VAGK 2011 12 30 sprendime Nr. (AG-281/04-2011) padarė išvadą, kad... 30. VAGK 2011 12 30 sprendimo motyvai dėl Įsakymo Nr.T1-289.... 31. VAGK pabrėžė, kad VAGK 2011 07 28 sprendime Nr. 3R-192(AG-162/04-2011)... 32. T. y. VAGK remiasi savo pirmiau priimtu sprendimu dėl Agentūros įsakymo,... 33. Antroji VAGK motyvų grupė yra susijusi su tuo, kad Komisija laikosi... 34. Dėl to, kad VAGK išlaidas garų surinktuvams priskyrė įrangai, kaip tai... 35. Trečioji VAGK sprendimo motyvų grupė susijusi su Reglamento 10 straipsnio... 36. III. Teismo išvados dėl Agentūros skundo teismui.... 37. Atsižvelgdamas į aprašytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ta... 38. Dėl VAGK ir pareiškėjos argumentų, susijusių su tuo, kad Agentūra... 39. Dėl anksčiau priimto VAGK 2011 07 28 sprendimo teismas daro išvadą, kad... 40. Todėl teismas vertins tik VAGK 2011 12 30 sprendimo dalies dėl įsakymo Nr.... 41. Dėl išlaidų pripažinimo netinkamomis finansuoti.... 42. Ginčas tarp pareiškėjos ir Agentūros kilo dėl teisės taikymo sprendžiant... 43. Ginčijamas Agentūros 2011 11 14 įsakymas Nr. TI-289 iš esmės yra... 44. Pareiškėja tokią poziciją, kad garų surinktuvai nepriskirtini Reglamento... 45. Ginčo nėra dėl to, kad techninės specifikacijos numatė skyriuje... 46. Reglamento Nr. 16/2003 3 straipsnyje apibrėžiamas projekto įgyvendinimo... 47. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pažeidimų tyrimą Agentūra... 48. Šiuo atveju vertintina, ar Agentūros sprendimas grąžinti netinkamą... 49. Atsižvelgdamas į jau nurodytas aplinkybes, o taip pat į visą bylos... 50. Dėl Reglamento Nr. 16/2003 10 straipsnio pažeidimo Agentūra nurodo... 51. Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalies nuostatose prie statinio... 52. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad Agentūros... 53. Agentūrai, kaip lėšų tinkamą panaudojimą kontroliuojančiai institucijai,... 54. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad atsakovės skundas,... 55. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų... 56. Atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų... 57. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. gruodžio 30 d.... 58. Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti...