Byla P-415-224-07
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Kauno aviacijos gamyklos“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A4-970/2006 pagal pareiškėjos UAB „Kauno aviacijos gamykla“ skundą atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai ir Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Helisota“, VĮ „Valstybės turto fondas“, G. B. įmonei dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu Kauno miesto savivaldybės 2005 m. sausio 5 d. atsisakymą derinti teritorijos ( - ) (dabar Europos pr.) detalųjį planą, pripažinti neteisėtu Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 10 d. sprendimą, kuriuo Kauno miesto savivaldybės administracijos atsisakymas derinti teritorijos ( - ) (dabar Europos pr.) detalųjį planą pripažintas teisėtu, įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją derinti trečiojo suinteresuoto asmens G. B. įmonės paruoštą teritorijos ( - ) (dabar Europos pr.) detalųjį planą per teismo nustatytą terminą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija skundą prašė atmesti. Nurodė, kad ginčo detalaus plano derinimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 31.4 punkte yra numatyta, kad žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, atsižvelgiant į valstybės interesus ir žemės sklype esančio pastato, statinio ar įrenginio saugaus naudojimo terminą. Šiuo atveju nustatyti nuomos terminą būtų neįmanoma, o kadangi detaliojo plano rengimo tikslas buvo išsinuomoti ginčo žemės sklypą, tai toks detalusis žemės sklypo planas neatitiktų jo rengimo tikslo. Atsakovo nuomone, pateiktas detalusis planas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymui bei išduotoms planavimo sąlygoms.

6Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija pareiškėjo skundą pašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėjui išduotose numatomo rengti detaliojo plano išvadoje ir sąlygose numatyta, kad bus rengiamas teritorijų planavimo dokumentas - žemės sklypo (-ų) ( - ) detalusis planas, kuriuo bus formuojami sklypai prie statinių ir nustatomas teritorijos režimo reglamentas, planuojant sklypus nuomai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką. Atsakovo teigimu, ginčo žemės sklypas formuojamas naujai statybai, o ne esamų statinių eksploatacijai.

7Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ,,Helisota“ pareiškėjo skundą prašė tenkinti. Nurodė, kad Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta privatizuotos įmonės pirmumo teisė įsigyti jai priskirtą ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir tai riboja savivaldybės diskreciją iš naujo nustatyti priskirto sklypo ribas. Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymas, nustatantis, kad privatizuotas subjektas turi teisę įsigyti jam priskirtą žemės sklypą, yra aukštesnės galios nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“, todėl nutarimas privalo būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų įgyvendintos Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymo nuostatos.

8Tretieji suinteresuoti asmenys VĮ ,,Valstybės turto fondas“ ir G. B. įmonė prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

9II.

10Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies - panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2005 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 500-2-01 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 4-458, įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją per Teritorijų planavimo įstatyme nustatytus terminus spręsti G. B. įmonės paruošto teritorijos ( - ) (dabar Europos pr.) detaliojo plano derinimo klausimą.

11Teismas nustatė, kad UAB ,,Kauno aviacijos gamykla“ išduotose numatomo rengti detaliojo plano išvadoje ir sąlygose numatyta, kad bus rengiamas teritorijų planavimo dokumentas - žemės sklypo (-ų) ( - )detalusis planas, kuriuo bus formuojami sklypai prie statinių ir nustatomas teritorijos režimo reglamentas, planuojant sklypus nuomai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tretysis suinteresuotas asmuo minimoje teritorijoje suprojektavo 15 sklypų. Bylos medžiaga nustatyta, kad sklype Nr. 15 yra du garažai 90Glp ir 91Glp ir trys betoninės aikštelės, visi šie statiniai įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Teismas nusprendė, kad ginčo esmė, ar pagrįstai detaliuoju planu prie šių statinių suformuotas apie 10,62 ha žemės sklypas ir ar pagrįsti atsakovų motyvai, jog toks žemės sklypo dydis yra nepateisinamas.

12Teismas nurodė, kad pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalį žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Išnuomojamo sklypo dydį lemia ne pareiškėjo nurodytos Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatos, bet statiniams ar įrenginiams eksploatuoti tam tikro dydžio žemės sklypo priskyrimo būtinumas.

13Teismas atsakovų motyvus dėl sklypo Nr. 15 dydžio - 10,62 ha – nepagrįstumo atmetė. Teismas nurodė, kad STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, kuriuo vadovaujasi atsakovai, yra rekomendacinio pobūdžio ir netaikytinas sprendžiant ginčo sklypo dydžio klausimą (STR 3 punktas), juo labiau, kad pagal oficialius registro duomenis sklype Nr. 15 - esančių aikštelių nusidėvėjimas yra 60-69 procentai (I tomas, b.l. 153). Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalį žemė išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Sklype Nr. 15 esančios betoninės aikštelės turi aiškią naudojimo paskirtį (skirtos sraigtasparnių išbandymui), nėra kieno nors priklausiniai, o visa sklypui Nr. 15 priskirta teritorija naudojama sraigtasparnių remontui ir gamybai (II tomas, b.l. 55-67, 77). Teismas pažymėjo, kad aikštelės eksploatuojamos laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 1036 bei Susisiekimo ministerijos 2001 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 21 nustatytų reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad detaliuoju planu prie sklype Nr. 15 esančių statinių suformuotas 10,62 ha žemės sklypas yra būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Remdamasis išdėstytu, teismas pripažino nepagrįstu atsakovo 2005 m. sausio 5 d. sprendimo motyvą, jog planavimo organizatorius, planuodamas sklypą Nr. 15 ir nustatydamas sklypo dydį, neišpildė planavimo sąlygose nurodytų reikalavimų - sklypo dydį formuoti žemės nuomai prie turimų statinių. Aplinkybę, kad garažai 90Glp ir 91Glp užima tik 1 procentą suformuoto sklypo ploto, o kartu su betoninėmis aikštelėmis - 26 procentus (I tomas, b.l. 147) teismas pripažino nereikšminga, nurodęs, kad joks teisės aktas nenustato, kiek procentų projektuojamo sklypo turi užimti statiniai. Teismo nuomone, įvertinus saugumo reikalavimus bei faktines aplinkybes, matyti, kad pareiškėjas eksploatuoja visą jam priskirtą žemės sklypą, o be sklypo Nr. 15 jis negalėtų vykdyti savo veiklos ir eksploatuoti kitų pastatų.

14Teismas nepagrįstais pripažino ir ginčijamų sprendimų teiginius, jog, atsižvelgiant į planuojamą sklypo Nr. 15 užstatymą, faktiškai sklypas planuojamas naujai statybai. Teismas nurodė, kad aplinkos ministro 1996 m. gruodžio 16 d. įsakyme Nr. 402 ,,Dėl laikinojo detalių planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento patvirtinimo“ II skirsnio 6 punkte nurodyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas, statinių aukštis, užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas yra privalomi teritorijos tvarkymo režimo reikalavimai. Be to, UAB „Helisota“ įsipareigojo įgyvendinti privatizavimo konkursui pasiūlytą investicinį projektą - investuoti į privatizuotą Kauno aviacijos gamyklą, t. y. pastatyti gamyklos veiklai būtinus gamybinius statinius (angarus, gamybinius cechus, administracines patalpas). Greta pastatų turi būti įrengiamos orlaivių išbandymo aikštelės, laboratorijos, transporto tarnybos blokas (I tomas, b.l. 45). 2002 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1036 nustatytos Aerodromų ir karo aviacijos bazių apsaugos zonos numato, kad iki 300 metrų atstumu nuo aerodromo kilimo ir tūpimo taško ir aerodromų prieigų zonose draudžiama statyti ar įrengti kokius nors objektus, išskyrus matomumo nebloginančius gamybinius pastatus, todėl teismo teigimu, nėra pagrindo manyti, kad detaliajame plane numatomas užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas, statinių aukštis prieštarautų minėto nutarimo reikalavimams.

15Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijami atsakovų sprendimai, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, nėra nepagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

16Teismas konstatavo, kad atsakovų sprendimai nepagrįsti ir dalyje, kur teigiama, jog pareiškėjas turėtų atlikti esamų betoninių aikštelių būklės ekspertizę ir nustatyti galimą jų eksploatavimo laiką, po to, vadovaujantis išduotomis sąlygomis, tikslinti detaliojo plano sprendinius, formuojant sklypus prie turimo nekilnojamojo turto ir normatyvais pagrįsti sklypų plotus, ribas, nuomos terminus bei kitas sąlygas, arba pateikti naują, pakeistą prašymą naujoms planavimo sąlygoms gauti ir rengti naują teritorijos detalųjį planą pagal naują Teritorijų planavimo įstatymo nustatytą tvarką. Teismas nurodė, kad iki 2004 m. gegužės 1 d. pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai (išskyrus bendruosius planus), kuriems išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros, baigiami rengti pagal iki 2004 m. gegužės l d. galiojusį Teritorijų planavimo įstatymą ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus. 1995 metų redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad derinimo procedūra atliekama savivaldybės administracijos struktūriniame padalinyje, išdavusiame planavimo sąlygas, kompleksiškai ir turi būti baigta per 10 darbo dienų nuo dienos, kai buvo pateiktas prašymas. Procedūra laikoma baigta, kai šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytos šalys pasirašo suderinimo ar pritarimo aktą. Aktas gali būti su pastabomis ar dvišaliais įsipareigojimais ir susitarimais. Atsakovo 2005 m. sausio 5 d. sprendime nurodyta aplinkybė, jog detaliojo plano derinimo procedūra baigta 2003 m. gruodžio 9 d., kada pateiktas detalusis planas buvo suderintas pareiškiant pastabą, - nepagrįsta, nes neatitinka minėtoje įstatymo normoje nurodytos derinimo procedūros įforminimo.

17Atsižvelgdamas į tai, kad pagal 1995 metų redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 2 ir 6 dalis teritorijų planavimo sprendinių derinimo procedūroje dalyvauja dvi šalys, kurios pasirašo suderinimo ar pritarimo protokolą, teismas skundą dalyje dėl įpareigojimo Kauno miesto savivaldybės administraciją derinti trečiojo suinteresuoto asmens G. B. įmonės paruoštą teritorijos ( - ) (dabar Europos pr.) detalųjį planą per teismo nustatytą terminą, tenkintino iš dalies - Kauno miesto savivaldybės administraciją įpareigojo per Teritorijų planavimo įstatyme nustatytus terminus, spręsti G. B. įmonės paruošto teritorijos J( - ) (dabar Europos pr.) detaliojo plano derinimo klausimą.

18III.

19Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas – neteisėtas ir nepagrįstas, priimta netinkamai taikant materialines bei procesines teisės normas ir neteisingai vertinant faktines bylos aplinkybes. Teismas neteisingai nusprendė, kad atsakovų nurodyti motyvai dėl atsisakomo derinti sklypo Nr. 15 dydžio nepateisinimo nėra pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Teismas neatkreipė dėmesio, kokia sklype Nr. 15 esančių pastatų paskirtis įrašyta Nekilnojamojo turto kadastre, nors derinant detalųjį planą galiojusios Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 4 punkte nurodyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemės reformos žemėtvarkos projektuose (kaimo vietovėje), žemės sklypų ribų specialiuosiuose planuose arba žemės sklypų planuose, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems pastatams ir įrenginiams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Vadovaujantis žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalimi, minėtų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 30.11 punktu, teismas pirmiausiai turėjo išsiaiškinti, kokia sklype Nr. 15 esančių pastatų tiesioginė paskirtis, t.y. paskirtis, įrašyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (I tomas, b.l. 84-102) sklype Nr. 15 pastatų, kurių paskirtis būtų „gamybos, pramonės“ ar statinių, kurių paskirtis būtų „oro uostų“ nėra (pastatų paskirties paaiškinimai pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, prieduose). Teismas nesiaiškino, kodėl pareiškėjo nurodomi sklype Nr. 15 esančių statinių naudojimo būdai neatitinka išraše nurodytos statinių paskirties. Tokiu būdu teismo išvada, kad betoninės aikštelės turi aiškų naudojimo pobūdį, nėra kieno nors priklausiniai, o visa sklypui Nr. 15 priskirta teritorija naudojama veiklai - sraigtasparnių remontui ir gamybai ir kad prie sklype Nr. 15 esančių statinių suformuotas apie 10,62 ha žemės sklypas yra būtinas statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pastatų ir statinių paskirtį, yra nepagrįsta. Teismas neteisėtai atmetė ginčijamame 2005 m. sausio 5 d. sprendime nurodytą aplinkybę, jog planavimo organizatorius, planuodamas sklypą Nr. 15 ir nustatydamas sklypo dydį, neišpildė planavimo sąlygose nurodytų reikalavimų - sklypo dydį formuoti žemės nuomai prie turimų statinių. Teismas išvadą, kad byloje ginčijamų sprendimų motyvas, jog faktiškai sklypas Nr. 15 formuojamas naujai statybai, nėra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, grindė tik privalomųjų teritorijos tvarkymo režimo reikalavimų, nustatytų rengiamu teritorijos ( - ) (dabar Europos pr.) detaliuoju planu, teisėtumu. Apelianto nuomone, siekiant nustatyti, ar rengiamas detalusis planas atitinka planavimo sąlygose (I tomas, b.l.27,) ir išvadoje (I tomas, b.l. 28) nurodytą planavimo tikslą, pirmiausia reikia analizuoti ne privalomuosius, o pasirinktuosius teritorijos tvarkymo režimo reikalavimus. Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 402, (toliau - Reglamentas) 4.6 punkte pateikiamas pasirinktųjų teritorijos tvarkymo režimo reikalavimų apibrėžimas: planavimo sąlygose nurodomi ar planavimo metu pasirenkami reikalavimai, priklausantys nuo planavimo tikslo, planuojamos teritorijos geografinės padėties, klimato ir kt. ypatumu. Reglamento 12 punkte tarp pasirinktųjų reikalavimų nurodomos apsauginės ir sanitarinės zonos (jei šių zonų ribos už planuojamos teritorijos ribos, būtina nurodyti statybos ar kitokios veiklos šiose zonose apribojimus). Ginčo detaliojo plano rengimo tikslas išvadoje apibrėžtas taip: ,,<...> suplanuoti sklypą (us) prie AB „Kauno aviacija“ turimų statinių bei nustatyti teritorijos tvarkymo režimo reglamentą. Sklypus planuoti žemės nuomai sudaryti LR Vyriausybės nustatyta tvarka“. Taigi teritorijos ( - ) (dabar Europos pr.) detalusis planas rengiamas turint tikslą suformuoti sklypą prie esamų statinių valstybinės žemės nuomai. Įvertinus aplinkybes, kad sklype Nr. 15 yra sraigtasparnių tūpimo aikštelė, orlaivių variklių paleidimo -išbandymo aikštelės, orlaivių kuro užpylimo aikštelės, formuojant sklypą prie tokių statinių, detaliojo plano brėžinyje buvo būtina nustatyti atitinkamas sanitarines ir apsaugos zonas. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 17 punkte nustatyta, kad sraigtasparnių tūpimo aikštelių apsaugos zonos teritorijos riba sraigtasparnių kilimo (tūpimo) kryptimi turi būti ne trumpesnė kaip 2 kilometrai, kitomis kryptimis - ne trumpesnė kaip 300 metrų. Detaliojo plano sprendiniuose sklype Nr. 15 nėra nurodytos aerodromo sanitarinės apsaugos zonos teritorijos ribos. Aviacijos įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad aerodromo sanitarinės apsaugos zonos teritorijos ribos nustatomos atsižvelgiant į triukšmo, elektromagnetinės energijos dydžius, oro, dirvožemio bei vandens taršą. Minėtų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 16 punkte nustatyti atitinkami apribojimai statybai, rekonstrukcijai, objektų įrengimui aerodromų apsaugos zonoje. Detaliojo plano brėžinyje jokių apribojimų nenustatyta. Tai leidžia daryti išvadą, kad byloje ginčijamuose sprendimuose pagristai ir teisėtai konstatuota, kad faktiškai sklypas Nr. 15 formuojamas naujai statybai - tą patvirtina faktinės aplinkybės - detaliojo plano sprendiniai bei teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios sanitarines ir apsaugos zonas. Apeliantas pabrėžia, kad teismas nagrinėjamoje byloje turėjo išspręsti ir klausimą, ar pagal 2003 m. gruodžio 9 d. galiojusius teisės aktus derinimo procedūra galėjo būti atlikta su pastaba, kuri nurodytą dieną buvo pareikšta dėl sklypo Nr. 15. Nustačius, kad toks suderinimas galimas, o netinkamas tik derinimo procedūros įforminimas, būtų pagrindas įpareigoti Kauno miesto savivaldybę tinkamai įforminti jau atliktą derinimo procedūrą, o ne spręsti detaliojo plano derinimo klausimą. Apelianto įsitikinimu, pagal iki 2004 m. gegužės 1d. galiojusių teisės aktų nuostatas detaliojo plano derinimas su pastaba buvo galimas ir teritorijos ( - ) (dabar Europos pr.) detaliojo plano derinimo klausimas jau išspręstas, todėl teismas nepagrįstai įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją per LR teritorijų planavimo įstatyme nustatytus terminus spręsti G. B. įmonės paruošto detaliojo plano derinimo klausimą.

20Apeliantas atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmas - teritorijos ( - ) (dabar Europos pr.) detaliojo plano derinimas su pastaba dėl sklypo Nr. 15 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Nr. 4-1575 (I tomas, b.l. 23), priimtas dėl UAB „Kauno aviacijos gamykla“ skundo, kuriuo buvo prašoma įpareigoti Kauno miesto savivaldybę atšaukti pastabą dėl sklypo Nr. 15 ir šį sklypą suderinti (I tomas, b.l. 117-119). Kauno apskrities viršininko administracija pareiškėjo ginčijamu 2005 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 4-458 (I tomas, b.l. 22) paliko galioti jau minėtą 2004 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 4-1575. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. sausio 5 d. rašto Nr. 500-2-01 panaikinimas jokių teisinių pasekmių nesukels – juo pareiškėjų atstovui tik buvo suteikta informacija apie atsakovų poziciją dėl ginčo detaliojo plano derinimo su pastaba.

21Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija pateikė prisidėjimą prie apeliacinio skundo ir prašė Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškėjo skundą atmesti. Kauno apskrities viršininko administracija, kaip ir apeliantas, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik pareiškėjo teismo proceso metu pateiktais dokumentais apie sraigtasparnių išbandymo aikšteles, jų naudojimą ir konstatavo, kad ginčo žemės sklypas detaliuoju planu formuojamas tokio dydžio ir paskirties, kokia yra būtina statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Atsakovo teigimu, aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr.D1-151 „Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo“ yra numatyta, kad pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos būdo sklypams priskiriami žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti pramonės, gamybos įmonių ir sandėlių pastatai; komercinio būdo sklypams priskiriami žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti prekybos įmonių (maisto ir kitų prekių pardavimo), finansų įstaigų (bankai, kredito įstaigos, investicinės bendrovės, draudimo įmonės ir kt.) pastatai, turizmo (viešbučiai, moteliai, sanatorijos, poilsio namai, kempingai), parodų kompleksų bei kitų paslaugų įmonių statiniai, stadionai, universalūs (daugiafunkciniai) sporto ir pramogų kompleksai, vandens bei sporto šakų statiniai. Pagal minėtą įsakymą žemės sklypai, kuriuose yra esamos arba numatomos statyti autobusų ir geležinkelio stotys, oro uostai ir aerodromai, jūros ir vidaus vandenų uostai ir prieplaukos, automobilių saugyklos (garažai, automobilių stovėjimo aikštelės), ryšių (telekomunikacijų) linijos, inžinerinių sistemų maitinimo šaltinių statiniai ir įrenginiai (transformatorinės, boilerinės ir kiti panašios paskirties statiniai), yra priskiriami inžinerinės infrastruktūros būdo žemės sklypams. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakyme Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad parengtas žemės sklypo detalusis planas atitinka pareiškėjo vykdomą veiklą ir privatizavimo konkursui pasiūlytą investicinį projektą. Atsakovo teigimu, patvirtinus parengtą žemės sklypo detalųjį planą, numatant jame komercinę ir pramoninę veiklą, UAB „Kauno aviacijos gamykla“ negalėtų ginčo žemės sklype vykdyti jokios veiklos susijusios su orlaivių remontu, išbandymais, inžineriniams priskiriamų oro uostų statinių statyba.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas UAB ,,Kauno aviacijos gamykla“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, iš atsakovo priteisiant visas su bylos nagrinėjimu ir vedimu susijusias išlaidas. Pareiškėjo nuomone, nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas negalėjo nagrinėti skundo, nes skundžiami ne sprendimai, o tik atsakovų raštai, o detaliojo plano derinimo procedūra esą buvo baigta 2003 m. gruodžio 9 d., atsakovui priėmus sprendimą derinti ginčo detalųjį planą su pastaba. Pareiškėjo teigimu, detalaus plano derinimas ir tvirtinimas nėra vienareikšmiškai individualūs administraciniai aktai, kurie akto adresatui (šiuo atveju, detaliojo plano rengėjui) sukuria resjudicata, t.y. iš naujo neperžiūrimą ir nekeičiamą, situaciją. Tol, kol galioja detaliojo plano rengimo sąlygos, pareiškėjas turi teisę kartoti prašymą suderinti jos parengtą detalųjį planą, taip pat jį modifikuoti pagal pagrįstas savivaldybės pastabas ir reikalavimus tol, kol plano derinimas bus baigtas pagal teisės aktų reikalavimus arba baigs galioti jo rengimo sąlygos. Pareiškėjas, realizuodamas šią teisę, per savo atstovus kreipėsi į savivaldybę, prašydamas suderinti pateiktą detalųjį planą, tačiau savivaldybė 2005 m. sausio 5 d. raštu atsisakė tą padaryti, todėl pastarasis raštas, kuriuo iš esmės buvo nurodyta apie atsisakymą atlikti detaliojo plano derinimo veiksmus, vertintinas kaip atsakovo sprendimas, kuris gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nurodo, kad teismas pagrįstai apsibrėžė bylos nagrinėjimo dalyką ir sprendė, ar suprojektuoto sklypo dydis yra pateisinamas, ar ne. Sklypo dydis, o ne pastatų paskirtis ar kitos aplinkybės, kurios minimos apeliaciniame skunde, buvo vienintelis atsakovų motyvas, dėl kurio detalusis planas buvo nederintas. Kitų motyvų atsakovai nei sprendimuose, nei teismo posėdžio metu nepateikė. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad suprojektuotas sklypas Nr. 15 yra tokio dydžio, koks būtinas pareiškėjos veiklai - sraigtasparnių remontui ir gamybai ir be šio sklypo pareiškėjas negalėtų vykdyti savo veiklos ir eksploatuoti kitų pastatų. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog detaliajame plane nebuvo nurodytos ar pažymėtos teisės aktuose numatytos sanitarinės ir apsaugos zonos, taip pat nepažymėtos sanitarinės aerodromo apsaugos zonos pareiškėjas nurodo, kad, pateikus detalųjį planą derinti, atsakovai nepateikė jokių pastabų dėl to, kad jame nepažymėti apribojimai ar kokios nors zonos. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė yra įpareigojama spręsti detaliojo plano klausimą. Tai reiškia, kad teismas neperėmė sau atsakovės funkcijos ir nesuvaržė jos teisių kelti teisėtus reikalavimus pažymėti apsaugos zonas ar kitus apribojimus.

23Pareiškėjas atsiliepime pabrėžė, kad, nors pirmosios instancijos teismas teiginį, jog Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostata vertintina kaip specialioji Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies atžvilgiu, atmetė, pareiškėjo nuomone, jis - pagrįstas. Priešingu atveju, minėtai Žemės įstatymo normai suteiktus prioritetą prieš Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, vienas pagrindinių teisinės valstybės principų - teisinio apibrėžtumo principas būtų pažeistas, nes valstybė, parduodama savo turtą, iš vienos pusės, suteikia garantijas dėl parduodamo turto dydžio, tuo sukeldama investuotojo lūkesčius, o iš kitos pusės - suteikia teisę savo institucijoms, sprendžiančioms žemės sklypo formavimo klausimus, teisę po privatizavimo peržiūrėti įmonei priskirto sklypo dydžio ribas pagal formalius kriterijus, t.y. pagal įregistruoto pastato paskirtį, o ne pagal realiai sklype vykdomą veiklą.

24Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo VĮ ,,Valstybės turto fondas“ nurodo, kad nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad ginčo sklypas Nr. 15 sklypas nėra būtinas UAB „Kauno aviacijos gamykla“ veiklai vykdyti bei statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, o formuojamas naujai statybai. Mano, kad Kauno apygardos administracinis teismas savo sprendimu pagristai įpareigojo Kauno m. savivaldybės administraciją spręsti detaliojo plano derinimo klausimą, kadangi, priimant pareiškėjo ginčytus sprendimus, nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad planuojamas sklypas Nr. 15 nuo 1992 m. yra Kauno aviacijos gamyklos aerodromo dalis, kurį pareiškėja naudoja savo veiklai vykdyti ir po privatizavimo. Minėto sklypo ribos yra aiškios ir trečiųjų asmenų neginčijamos.

25IV.

26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. birželio 19 d. sprendimu atsakovo apeliacinį skundą tenkintino, panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują – pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, kad teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, jog skundžiami atsakovų veiksmai pažeidžia pareiškėjo teises.

27Teismas sprendime nurodė, kad asmens teisė į reikalavimo patenkinimą siejama su materialinio teisinio pobūdžio aplinkybėmis, pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo fakto pagrindimu bylos nagrinėjimo iš esmės procese (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Teismo pareiga – ištirti ir įvertinti visas bylos aplinkybes, konstatuojant ar paneigiant pareiškėjų teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (ABTĮ 57 straipsnio 1 ir 6 dalys).

28Teismas nurodė, jog pareiškėjas skundžia atsakovų veiksmus - Kauno miesto savivaldybės 2005 m. sausio 5 d. atsisakymą derinti teritorijos ( - ), Kaune, detalųjį planą ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 10 d. sprendimą, kuriuo Kauno miesto savivaldybės administracijos atsisakymas derinti teritorijos ( - )Kaune, detalųjį planą pripažintas teisėtu. Konstatavo, kad ginčas kilęs dėl atsisakymo suderinti minėtą detalųjį planą. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir architektūros skyrius 2003 m. gruodžio 9 d. atsisakė derinti detalųjį planą dėl 15 - sklypo (dėl 1-14 sklypų planas suderintas), pastaboje nurodęs nederinimo priežastis (b. l. 14, t. 1). Tokį veiksmą pareiškėjas apskundė valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančiai institucijai – Kauno apskrities viršininko administracijai, kuri 2004 m. rugsėjo 9 d. išvada Nr. 4-1575 patvirtino tokį savivaldybės aktą (b. l. 23, t. 1). Šių veiksmų atlikimo metu galiojo 1995 m. gruodžio 12 d. Teritorijų planavimo įstatymo 1995 m. gruodžio 12 d. ir 2000 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. VIII-1768, įsigaliojusio nuo 2001 m. sausio 1 d. aktualių normų redakcija ir 2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962, įsigaliojusio nuo 2004 m. gegužės 1 d., redakcija.

29Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo (2004 m. rugsėjo 28 d. Nr. IX-2465) 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki 2004 m. gegužės 1 d. pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai (išskyrus bendruosius planus), kuriems išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros, baigiami rengti pagal iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusį Teritorijų planavimo įstatymą (Žin., 1995, Nr. 107-2391) ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus. Pareiškėjo teiktas derinti detalusis planas pradėtas rengti ir derinti galiojant pirminei Teritorijų planavimo įstatymo redakcijai, todėl jo nuostatomis ir turi būti vadovaujamasi. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 punkte teritorijų planavimo dokumentų derinimas apibūdinamas kaip procedūra, kurios metu tarpusavyje suderinami atskirų planų sprendiniai; prireikus jie keičiami, tikslinami ar papildomi. Įstatymo 23 straipsnis nustatė bendrąją teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir teikimo tvirtinti tvarką, pagal kurią prieš teikiant tvirtinti, detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre, arba turi turėti atitinkamų institucijų raštišką pritarimą teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių ir šio įstatymo nustatyta tvarka (1 dalies 1 punktas). Įstatymo 4 dalyje nurodyta, kad teritorijų planavimo dokumentų sprendinių derinimo procedūra yra pagrindas jų patikslinimams, papildymams ir pakeitimams rengti. Apibrėžti ir detaliojo plano derinimo procedūros vieta, terminas, per kuri ši procedūra turi būti užbaigta (per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai buvo pateiktas prašymas), tai patvirtinantis dokumentas (suderinimo ar patikrinimo aktas). Būtent tokio akto surašymu patvirtinamas detaliojo plano suderinimas ir procedūros pabaiga. Kaip matyti iš teisės normos turinio, aktu užbaigiama suderinimo procedūra, t.y. taip įforminamas teigiamas rezultatas, tačiau nei įstatyme, nei poįstatyminiame akte (1996 m. lapkričio 15 d. Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymas Nr. 159 ,,Dėl detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo“) nėra aptarta kaip turi būti įforminamas priešingas veiksmas - plano nederinimas, todėl teisėjų kolegija padarė išvadą, kad toks veiksmas galėjo būti įformintas ir pastaba detaliajame plane, nurodant nederinimo priežastis. Svarbiausia šiuo atveju ne forma, o tai, kad tokiu veiksmu nebūtų varžoma asmens teisė jį apskųsti. Teisė ginčyti detaliojo planavimo derinimo procedūras numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje, ginčui aktualiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarime Nr. 370 ,,Dėl teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų patvirtinimo (26 ir 27 punktai), Viešo administravimo įstatyme (trečias skirsnis) ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnyje. Pareiškėjas pasinaudojo teisės aktuose nustatyta spręsti ginčą išankstine ginčo sprendimo ne teismo tvarka: skundė Kauno miesto savivaldybės padalinio pareigūnų veiksmus ir gavo Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugsėjo 9 d. išvadą Nr. 4-1575 (b. l. 23), kuria pripažinti savivaldybės veiksmai teisėtais ir pagrįstais, nurodant pareiškėjui konkrečias atsisakymo derinti planą dėl 15-o sklypo priežastis, pasiūlant pareiškėjui atlikti esamų betoninių aikštelių būklės ekspertizę ir nustatyti galimą jų eksploatavimo laiką, po ko tikslinti detaliojo plano sprendinius, formuojant sklypus prie turimo nekilnojamojo turto ir normatyvais pagrįsti sklypų plotus, ribas, nuomos terminus, bei kitas sąlygas. Taip pat nurodyta, kad papildytą ir pataisytą detalųjį planą būtina pakartotinai derinti su Kauno miesto savivaldybės administracija. Išvadoje pareiškėjas informuotas, kad ginčus gali spręsti teismine tvarka. Taigi šią išvadą pareiškėjas turėjo teisę skųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau neskundė. Kadangi minėti Kauno m. savivaldybės administracijos ir Kauno apskrities viršininko administracijos aktai nederinti detalaus plano dėl formuojamo 15-o sklypo galioja, įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl pareiškėjui privalomi.

30Teismas nurodė, jog byloje skundžiami atsakovų veiksmai kildinami iš jau minėtų galiojančių atsakovų aktų, todėl svarbu nustatyti ar jie sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, t.y. ar jie pažeidžia pareiškėjo subjektines teises. Iš jau aptartų atsakovų aktų akivaizdu, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta pašalinti detalaus plano nederinimo priežastis, nurodant jų pašalinimo būdus, ir teikti planą derinimui pakartotinai. Kadangi pareiškėjas nei išvados, nei atsisakymo derinini detalųjį planą neskundė teismui, teismas padarė išvadą, kad jis sutiko su nurodytomis pastabomis ir privalėjo į jas reaguoti.

31Teisėjų kolegija nurodė, jog neneigia pareiškėjo teisės kreiptis į atsakovą (savivaldybės administratorių) pakartotinai dėl detalaus plano derinimo, teikiant naujus dokumentus, kuriuos atsakovai privalėtų vertinti ir dėl to priimti atitinkamus sprendimus. Tačiau iš byloje esančių pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad visi jie surašyti iki 2003 m. gruodžio 9 d. (iki atsisakymo derinti detalųjį planą) ir iki 2004 m. rugsėjo 9 d. (iki išvados, patvirtinusios detalaus plano nederinimą, priėmimo (b. l. 26 – 69, t. 1, b. l. 17-21. t.2), o byloje esanti Aerodromo skrydžių instrukcija (b. l. 55-67) patvirtinta 2005 m. balandžio 18 d. - po ginčijamų atsakovų aktų priėmimo, todėl ji ginčui neaktuali. Iš pareiškėjo pakartotino skundo Kauno apskrities viršininko administracijai akivaizdu, kad skundžiamas nesutikimas su 2003 m. gruodžio 9 d. savivaldybės administracijos pareigūnų atsisakymu derinti detalųjį planą dėl 15-o sklypo, teigiant, kad pastaba užkirto kelią tolesnei detaliojo plano rengimo procedūrai. Sprendime pažymima, kad skunde pareiškėjas plačiai reiškia savo nuomonę dėl, jo įsitikinimu, neteisėtos 2003 m. gruodžio 9 d. pastabos, tačiau nenurodo kaip buvo pašalintos atsakovų nurodytos pirminį derinimą trukdžiusios aplinkybės ir nepateikia nei vieno naujo įrodymo, dėl kurio galimas kitoks sprendimas. Iš to teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą pakartotinai dėl to paties dalyko ir tais pačiais pagrindais, ignoruodamas galiojančius ir įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytus aktus. Kadangi pareiškėjų keliamas ginčas kildinamas iš pirminių tiesiogines teisines pasekmes sukeliančių 2003 m. gruodžio 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos pastabos - detalaus plano nederinimo ir 2004 m. rugsėjo 9 d. Kauno apskrities viršininko administracijos išvados Nr. 4-1575, kurie įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl šioje byloje skundžiamus atsakovų aktus teismas vertino tik kaip papildomos informacijos pateikimą pareiškėjams dėl minėtų galiojančių atsakovų aktų, todėl teisėjų kolegija nursprenė, kad tokia informacija nesukuria pareiškėjui jokių papildomų įpareigojimų ir nepažeidžia jo teisių ar teisėtų interesų.

32V.

33Pareiškėjas UAB „Kauno aviacijos gamykla“ pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A4-224-07 užbaigtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 19 d. sprendimu. Prašyme nurodoma, jog teismas padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą, kuris turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas) bei neužtikrino vienodos administracinių teismų praktikos formavimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas). Pareiškėjo manymu, teismas, pripažindamas skųstinu aktu Kauno miesto Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojo 2003 m. gruodžio 9 d. pastabą (t.y. padarytą atžymą detaliajame plane, jo derinimo procedūros viduryje) atsakovo galiojančiu aktu, iš esmės netinkamai taikė ir aiškino Teritorijų planavimo 1995 m. gruodžio 12 d. įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, Statybos ir Urbanistikos Ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr.159 patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių 38 straipsnio 4 punktą bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį.

34Teritorijų planavimo 1995 m. gruodžio 12 d. įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, jog derinimo procedūra atliekama savivaldybės administracijos struktūriniame padalinyje, išdavusiame planavimo sąlygas. Procedūra laikoma baigta, kai šio straipsnio 2 d. nurodytos šalys pasirašo suderinimo ar pritarimo aktą.

35Statybos ir Urbanistikos Ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių 38 straipsnio 4 punkte yra išvardyti detaliojo planavimo procedūrų dokumentai, tame tarpe, - „derinimo ar pritarimo aktai“.

36Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Pastaboje nėra konstatuoti jokie nustatyti faktai.

37Prašyme nurodoma, kad paminėti įstatymai nurodo, jog negalima Kauno miesto Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojo 2003 m. gruodžio 9 d. nepagrįstą nustatytais faktais pastabą (t.y. padarytą atžymą detaliajame plane, jo derinimo procedūros viduryje) pripažinti atsakovo galiojančiu aktu. Be to, mano, kad šios pastabos nebuvo galima pripažinti viešojo administravimo subjekto individualiu aktu, dar ir dėl to, kad ji buvo skirta ne pareiškėjams, o tolimesnei detalaus plano derinimo (su pastaba) procedūrai.

38Teigia, jog teismas neteisėtai ir nepagrįstai pripažinęs pastabą aktu priėmė iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą naują sprendimą (pažeidžiant ABTĮ 124 str.), konstatuodamas, kad skundžiami aktai nepažeidžia pareiškėjo teisių. Mano, kad tiek Kauno miesto Savivaldybės 2005 m. sausio 5 d., tiek Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 10 d. priimti dokumentai yra aktai, o ne informacijos šaltiniai. Jie pažeidžia pareiškėjų teises.

39Savivaldybės administracijos 2005 m. sausio 5 d. skundžiamame akte yra nurodomi visiškai kiti motyvai, kurių pastaboje nėra, o būtent: jog „derinimo procedūra baigta, su 2003 m. gruodžio 9 d. pastaba, nes planavimo organizatorius planuodamas sklypą Nr. 15 ir nustatydamas sklypo dydį, neišpildė planavimo sąlygose nurodytų reikalavimų - sklypo dydį formuoti žemės nuomai prie turimų statinių. Vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, (V.Ž. 1999, Nr.25-706,2004 Nr. 167-6128) 28.2 punktu.“ Pareiškėjas teigia, jog šis dokumentas yra iš esmės skirtingas nei 2003 m. gruodžio 9 d. pastaba. Viršininko Administracijos skundžiamas aktas savo prasme niekuo nesiskiria nuo ankstesnio pasisakymo dėl „pastabos“.

40Pareiškėjas nurodo, jog atmesdamas skundą tuo motyvu, jog skundžiami aktai nepažeidžia pareiškėjo teisių, teismas paliko galioti atsakovų aktus, kuriais atsisakoma derinti detalųjį planą žymiai platesniais pagrindais negu 2003 m. gruodžio 9 d. pastaboje. Pareiškėjo manymu, teismas priėmė formalų sprendimą kuris prieštarauja teisingumui, sąžiningumui ir protingumui (ABTĮ 4 str.5 d.) ir neišsprendė ginčo iš esmės. Taip pat nurodoma, jog teismas pripažindamas pastabą detaliojo plano derinimo procedūroje viešojo administravimo subjekto aktu, suformavo ydingą administracinių teismų praktiką.

41Teisėjų kolegija

konstatuoja:

42Procesą atnaujinti atsisakoma.

43Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas esant pagrindams, nurodytiems ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje.

44Pagal ABTĮ 158 straipsnio 2 dalį, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

45Pagal ABTĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostatas, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduotas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Nagrinėjamoje byloje Nr. A4-224/2007 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimą priėmė 2006 m. birželio 19 d. Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą teismui išsiųstas 2006 m. liepos 21 d., todėl konstatuotina, kad įstatymo nustatytas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo praleistas nebuvo.

46Pareiškėjo nuomone, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priimdamas 2006 m. birželio 19 d. sprendimą padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą ir nukrypo nuo vienodos administracinių teismų praktikos, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais.

47ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pareiškėjas grindžia tuo, jog 2003 m. gruodžio 9 d. pastabos negalima pripažinti aktu, kadangi Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, jog derinimo procedūra atliekama savivaldybės administracijos struktūriniame padalinyje, išdavusiame planavimo sąlygas ir laikoma baigta, kai šio straipsnio 2 d. nurodytos šalys pasirašo suderinimo ar pritarimo aktą. Taip pat teigia, jog pastaboje nėra konstatuoti jokie faktai (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), ji skirta tolimesnei derinimo procedūrai.

48Ginčo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 23 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog derinimo procedūra atliekama savivaldybės administracijos struktūriniame padalinyje, išdavusiame planavimo sąlygas, kompleksiškai ir turi būti baigta per 10 darbo dienų nuo dienos, kai buvo pateiktas prašymas. Procedūra laikoma baigta, kai šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytos šalys pasirašo suderinimo ar pritarimo aktą, kurio nepriėmus, pareiškėjo teigimu, derinimo procedūra nėra užbaigiama. Pažymėtina, jog pareiškėjo teiginys, kad derinimo procedūra užbaigiam tik 5 dalyje nurodytu būdu, nepagrįstas, nes minėto straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog kitai šaliai nedalyvaujant straipsnio 2 dalyje nurodytoje procedūroje, planavimo organizatorius ir plano rengėjas pasirašo vienašalį aktą.

49Nepriklausomai nuo sprendimo formos (aktas įformintas motyvuota pastaba) viešojo administravimo subjekto priimtas aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, jei jame nurodomas faktinis ir juridinis pagrindas. 2003 m. gruodžio 9 d. pastaboje nurodyta, kad sklypo Nr. 15 plotas neatitinka Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 3 ir 4 punktų. Nors pastaboje nėra nurodytas skaičiai išreikštas ploto neatitikimas nurodytiems tvarkos punktams, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog faktinis pagrindas nėra nurodytas.

50Pažymėtina, jog pareiškėjo nurodomas akto formos netobulumas, jam nesukliudė pasinaudoti Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 370 ,,Dėl teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų patvirtinimo 26 ir 27 punktuose numatyta ginčyti detaliojo planavimo derinimo procedūrą ir ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka kreiptis į apskrities viršininką.

51Pareiškėja teigia, jog teismas priimdamas sprendimą nesilaikė suformuotos praktikos, tačiau nepateikia jokių argumentų, kuo, jog manymu, pasireiškė suformuotos praktikos nesilaikymas.

52Kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytus argumentus, konstatuoja, kad teismas šioje byloje tinkamai taikė materialinės teisės normas, akivaizdžių įrodymų, kad buvo padarytas esminis šių normų pažeidimas jas taikant ir nukrypta nuo suformuotos praktikos teismui nepateikta. Darytina išvada, jog pareiškėjo prašymas nėra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jis netenkinamas ir procesas šioje byloje neatnaujinamas.

53Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 str. 1 d.,

Nutarė

54Atsisakyti atnaujinti procesą pagal UAB „Kauno aviacijos gamykla“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A4-224/2007 užbaigtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 19 d. sprendimu.

55Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu Kauno... 5. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija skundą prašė atmesti.... 6. Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija pareiškėjo skundą... 7. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ,,Helisota“ pareiškėjo skundą prašė... 8. Tretieji suinteresuoti asmenys VĮ ,,Valstybės turto fondas“ ir 9. II.... 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimu... 11. Teismas nustatė, kad UAB ,,Kauno aviacijos gamykla“ išduotose numatomo... 12. Teismas nurodė, kad pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalį žemės... 13. Teismas atsakovų motyvus dėl sklypo Nr. 15 dydžio - 10,62 ha –... 14. Teismas nepagrįstais pripažino ir ginčijamų sprendimų teiginius, jog,... 15. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijami atsakovų sprendimai, kaip to... 16. Teismas konstatavo, kad atsakovų sprendimai nepagrįsti ir dalyje, kur... 17. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal 1995 metų redakcijos Teritorijų planavimo... 18. III.... 19. Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo... 20. Apeliantas atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad... 21. Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija pateikė prisidėjimą... 22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas UAB ,,Kauno aviacijos... 23. Pareiškėjas atsiliepime pabrėžė, kad, nors pirmosios instancijos teismas... 24. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo VĮ... 25. IV.... 26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. birželio 19 d. sprendimu... 27. Teismas sprendime nurodė, kad asmens teisė į reikalavimo patenkinimą... 28. Teismas nurodė, jog pareiškėjas skundžia atsakovų veiksmus - Kauno miesto... 29. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio papildymo... 30. Teismas nurodė, jog byloje skundžiami atsakovų veiksmai kildinami iš jau... 31. Teisėjų kolegija nurodė, jog neneigia pareiškėjo teisės kreiptis į... 32. V.... 33. Pareiškėjas UAB „Kauno aviacijos gamykla“ pateikė prašymą atnaujinti... 34. Teritorijų planavimo 1995 m. gruodžio 12 d. įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje... 35. Statybos ir Urbanistikos Ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159... 36. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog viešojo... 37. Prašyme nurodoma, kad paminėti įstatymai nurodo, jog negalima Kauno miesto... 38. Teigia, jog teismas neteisėtai ir nepagrįstai pripažinęs pastabą aktu... 39. Savivaldybės administracijos 2005 m. sausio 5 d. skundžiamame akte yra... 40. Pareiškėjas nurodo, jog atmesdamas skundą tuo motyvu, jog skundžiami aktai... 41. Teisėjų kolegija... 42. Procesą atnaujinti atsisakoma.... 43. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi,... 44. Pagal ABTĮ 158 straipsnio 2 dalį, nagrinėdamas prašymą dėl proceso... 45. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostatas, prašymas dėl proceso... 46. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priimdamas... 47. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo... 48. Ginčo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 23... 49. Nepriklausomai nuo sprendimo formos (aktas įformintas motyvuota pastaba)... 50. Pažymėtina, jog pareiškėjo nurodomas akto formos netobulumas, jam... 51. Pareiškėja teigia, jog teismas priimdamas sprendimą nesilaikė suformuotos... 52. Kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytus... 53. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 54. Atsisakyti atnaujinti procesą pagal UAB „Kauno aviacijos gamykla“... 55. Nutartis neskundžiama....