Byla 1A-474-133-2009

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Ievai Jegorovaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nuteistajam J. G., nukentėjusiajam P. G.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Bausmės pradžia skaičiuojama nuo sulaikymo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikas būtas sulaikyme nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 2008 m. spalio 7 d.

4Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

5Priteista iš Juozo G. P. G. 200 litų turtinei ir 2000 litų neturtinei žalai atlyginti bei 400 litų turėtų atstovavimo išlaidų.

6Priteista iš J. G. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1532 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai trisdešimt du litai) už nukentėjusiojo P. G. gydymą.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8J. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. už tai, kad 2008 m. spalio 5 d., apie 22 val., Prienų rajone, ( - ), R. T. priklausančiose gyvenamosiose patalpose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia peiliu dūrė vieną kartą nukentėjusiajam P. G. į krūtinę, padarydamas nukentėjusiajam P. G. sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį pjautine kiaurymine krūtinės ląstos kairės pusės žaizda su diafragmos kiauryminiu sužalojimu.

9Nuteistasis savo apeliaciniu skundu prašė Prienų rajono apylinkės teismo 2009-06-22 nuosprendį pakeisti, padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 str. 1 d. į BK 136 str. ir skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, nukentėjusiojo P. G. ieškinį dėl neturtinės žalos 2000 litų žalos atlyginimo atmesti, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį 1 532 litų sumai atmesti, kadangi teismas, priimdamas nuosprendį, nepagrįstai priėjo išvadą, kad nukentėjusįjį sužalojo tyčia. Nukentėjusiajam jis sudavė smūgį peiliu siekdamas apsiginti nuo nukentėjusiojo P. G. neteisėtų veiksmų, t.y. nukentėjusysis jį – invalidą dėl judėjimo funkcijos sutrikimo, jo paties gyvenamajame būste buvo užpuolęs nukentėjusysis. Nuteistajam J. G. padarytus sužalojimus buvo konstatavęs ir ekspertas. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas galėjo prieiti klaidingos išvados dėl veiksmų tyčios ir todėl, kad nukentėjusysis ir kiti liudytojai nurodė, jog jis išgėręs būna agresyvus, tačiau šias aplinkybes nurodė liudytojai, kurie jo artimai nepažįsta, o liudytojo R. T., jį pažįstanti artimai, šio aplinkybės nepatvirtino. Teismas taip pat netyrė ir to fakto, kad ji su šiukšlėmis išmetė ir šakutę su kuria nuteistajam buvo suduoti smūgiai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neįvertino, kad jis buvo didžiai susijaudinęs dėl nukentėjusiojo veiksmų, kas ir iššaukė tokį jo – nuteistojo – elgesį. Veika vertintina pagal BK 136 str. ir bausmės vykdymo atžvilgiu turėtų būti taikytas BK 75 str.. Nuteistasis taip pat nurodė, kad jis sutinka atlyginti P. G. 200 litų dydžio neturtinę žalą, o priteista 2000 litų žala, įvertinus tai, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo P. G. tiesioginių neteisėtų veiksmų - užpuolimo, priteista visiškai nepagrįstai, kaip nepagrįstai priteistas ir Ligonių kasos ieškinys.

10Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį, gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, nukentėjusįjį, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo skundas tenkintinas.

11Apylinkės teismas nuosprendyje motyvavo tai, kad nuteistojo veikoje nėra būtinosios ginties požymių ir ši jo versija yra laikytina kaip gynimosi pozicija nuo pareikštų kaltinimų. Teismas pažymėjo, kad Mykolo Riomerio teismo medicinos išvada Nr. G 3050/08(02) patvirtina, kad J. G. konstatuota kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje ir tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 86). Tačiau, vėliau teismas pažymi, kad ši specialisto išvada J. G. nekonstatuoja galvos sužalojimų (b. l. 187). Išvadoje nurodyta, kad kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje padaryta kietu buku daiktu, vieno trauminio poveikio pasekoje, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2008-10-05 ir aplinkybėmis. Tai, kad šis sužalojimas J. G. buvo padarytas tvirtina jis bei jo sugyventinė, kuri paaiškino, kad grįžusi tuojau po įvykio matė sumušimą veide bei bėgantį kraują per skruostą (b. l. 159). Kolegija mano, kad šios aplinkybės duoda pagrindą teigti, jog konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo buvo ir tai negali būti vertintina kaip tik nuteistojo versija išvengti atsakomybės. Pats nuteistasis savo skunde teigia, kad nukentėjusiajam smogė peiliu viena kartą tik todėl, kad buvo susijaudinęs dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų t. y. po jam suduotų smūgių.

12Teisės teorijoje pasisakyta, kad sunkus kūno sužalojimas yra priveligijuotas nusikaltimas žmogaus sveikatai. Tai yra , kuomet asmuo padaro nusikaltimą afekto būklėje. Afekto būklė vadinama tokia būsena, kai žmogui staiga labai susijaudinus iš dalies aptemsta sąmonė ir susilpnėja savitvarda, jis ne visai gali valdytis ir padaro tai, ko įprastos būklės nepadarytų. Tyčinio sunkaus kūno sužalojimo pripažinimą priveligijuotu ir kvalifikavimą pagal BK 136 str. lemia tos pačios sąlygos, kaip ir nužudymo kvalifikavimą pagal BK 130 str. Todėl, pagal BK 136 str. už sunkaus kūno sužalojimą labai susijaudinus atsako tas, kas kūno sužalojimą žmogui padaro labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 136 str., teismas turi vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“. Jame išaiškinta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 str., (darytina išvada, kad ir sunkaus kūno sužalojimas didžiai susijaudinus BK 136 str.) tada, kaip tai padaroma esant fizinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama ekspertizė. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra neteisėtas ar itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes. Sunkus kūno sužalojimas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai. Kolegija nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia. Pirmiausia, jau buvo aptarta, kad konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo buvo ir tai yra nustatyta bylos medžiaga. Iki įvykio nuteistasis sužalotas nebuvo. Pobūvio metu tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo konfliktų nebuvo ir visi išsiskirstė taikiai. Sugrįžus į namus nukentėjusiajam pasiimti palikto telefono, tarp jų kilo žodinis konfliktas ir jo metu nukentėjusysis pirmas jam smogė. Nepaneigtas nuteistojo aiškinimas, kad pirmas jam sudavė nukentėjusysis. Iš karto, po nukentėjusiajam suduoto smūgio sekė atsakas, nuteistasis sugriebęs po ranka gulintį peilį suduoda smūgį nukentėjusiajam (tai jis parodo ir parodymų patikrinimo vietoje metu b.l. 100-103). Kolegija vertina tai, kad nukentėjusiojo veiksmai, suduodant smūgį prieštarauja moralės bei dorovės principams, jie galėjo pažeisti nuteistojo garbę, orumą. Atsižvelgtina ir į tai kad nuteistasis invalidas, vaikščioja ramentų pagalba, senyvo amžiaus ir suduotas jam smūgis galėjo jį paveikti, prarandant savitvardą ir galimybę jam kontroliuoti savo veiksmus ir dėl to patirti fizinio afekto būseną. Duomenų, kad nuteistasis būtų turėjęs tikslą tyčia sunkiai sužaloti nukentėjusįjį byloje nėra.

13Kolegijos nuomone surinkta pakankamai duomenų, kad nuteistojo veika iš BK 135 str. 1 d. būtų perkvalifikuota į BK 136 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis pensininkas, invalidas, neteistas, veika pagal BK 136 straipsnį priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau nusikaltimas sukėlė sunkias pasekmes. Skiriant bausmę būtina vadovautis BK 54 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais. J. G. baustinas realia laisvės atėmimo bausme, numatyta sankcijoje už padarytą nusikaltimą. Tačiau, kolegijos nuomone J. G. atžvilgiu galimas taikymas Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

14Nuteistojo prašymas atmesti civilinius nukentėjusiojo ir Valstybinės ligonių kasos ieškinius nepagrįstas. Ieškiniai pagrįsti. Nukentėjusysis buvo gydomos ligoninėje ir jo gydymas kainavo 1532 Lt. Po sužalojimo jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sumažėjo darbingumas. Pareikšti 2000 Lt. ieškiniai neturtinei žalai ir 200 Lt turtinei žalai atlyginti visiškai neprieštarauja protingumo, teisingumo kriterijams.

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

16Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. nuosprendį pakeisti.

17J. G. nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 136 straipsnį ir paskirti vienus metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.

18Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai