Byla I-1494-624/2013

Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rositos Patackienės ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant vertėjui Akaki Mamniashvili, pareiškėjui G. M. ir jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Rasetai Medutienei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2Pareiškėjas G. M. skunde teismo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reiklų ministerijos (toliau – ir MD prie VRM) 2012-11-08 sprendimą Nr. (15/6-12)-15PR-462 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ( - ) piliečiui G. M. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į ( - )“ ir įpareigoti MD prie VRM išnagrinėti prieglobsčio prašymą iš naujo. Nurodo, kad ginčijamas sprendimas priimtas remiantis 2012-11-08 atsakovo išvada „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ( - ) piliečiui G. M. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ Nr. (15/6-12)-19PR-462(RN) (toliau – ir Išvada). Nesutinka su ginčijamu sprendimu. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas serga sunkia širdies liga. Norėdamas padėti tėvui ir nupirkti brangiai kainuojančius vaistus jis pardavė visą savo turtą, o trūkstamus pinigus pasiskolino iš žmonių. Laiku skolos grąžinti jis negalėjo, dėl to pinigus paskolinę žmonės pradėjo jį persekioti, grasino nužudyti, tačiau jam pavyko pabėgti ir pasislėpti. Pareiškėjas bijo grįžti į kilmės šalį, nes negali ten pasinaudoti teisėsaugos institucijų pagalba, o atsakovas netinkamai įvertino jo pateiktas aplinkybes ir dėl to priėmėm nepagrįstą sprendimą (b. l. 1-2).

3Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais.

4Pateiktame atsiliepime atsakovas MD prie VRM su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 str. 1 d. nustatyta, kad akivaizdžiai nepagrįstas prašymas suteikti prieglobstį yra toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvoje. Tarptautinė apsauga suteikiama, kai prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 ir 87 str. nustatytus kriterijus. Tvarkos aprašas įpareigoja nustatyti ar prieglobsčio prašymas nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Turtinius ginčus, nesutarimus tarp žmonių nagrinėja bei baudžiamąjį persekiojimą vykdo policijos ar teismų institucijos pagal šalies nacionalinę teisę, o ne kitos valstybės institucija. Pareiškėjas savo šalyje net nebandė ginti savo neva pažeistas teises. Pareiškėjas klaidingai supranta prieglobsčio suteikimo procedūros reikalavimus manydamas, kad vien jo paaiškinimas apie tariamai gręsiantį persekiojimą dėl asmeninių motyvų (negalės grąžinti skolą), savaime pagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumą. Tarptautinės apsaugos besikreipiantis asmuo privalo įrodyti, kad jis turi svarius motyvus, atitinkančius Įstatymo 86 ir 87 str. nustatytus kriterijus, dėl kurių kilmės valstybėje gali ar galėjo patirti persekiojimą. Įrodymus turi pateikti prieglobsčio besikreipiantis asmuo. Kadangi pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė, MD prie VRM pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde teismui net nebandė komentuoti priežasčių, dėl kurių jo prieglobsčio prašymas buvo pripažintas nepagrįstu. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl socialinių bei ekonominių teisių tik patvirtina išvadą, kad iš kilmės valstybės jis išvyko dėl ekonominių ar asmeninių priežasčių. Vien bendra žmogaus teisių situacija prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje nėra pakankamas pagrindas suteikti užsieniečiui papildomą apsaugą (b. l. 15-16).

5Atsakovo atstovė teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

6Skundas netenkinamas.

7Byloje nustatyta, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vadas 2012-07-19 1.30 val. sulaikė pareiškėją G. M., įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 str. 1 d. (Migracijos departamento byla, b. l. 4-5).

8Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012-09-20 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-482-610/2012 pripažino G. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 str. 1 d. ir paskyrė 75 paras arešto (Migracijos departamento byla, b. l. 7-8).

9Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba 2012-10-02 su teikimu kreipėsi į Vilniaus m. 2 apylinkės teismą prašydama sulaikyti ( - ) pilietį G. M. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre šešiems mėnesiams (iki jis įstatymo nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos) (Migracijos departamento byla, b. l. 11).

10Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2012-10-02 sprendimu nusprendė G. M. sulaikyti ir apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre nuo 2012-10-02 iki 2013-04-16 (Migracijos departamento byla, b. l. 12).

11Pareiškėjas MD prie VRM 2012-10-08 pateikė prašymą suteikti prieglobstį dėl politinių motyvų (Migracijos departamento byla, b. l. 13).

12Pareiškėjas 2012-11-06 Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole pasirašė apie susipažinimą su savo teisėmis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu ir paaiškino, kad išvyko iš kilmės valstybės prašyti prieglobsčio į Lietuvos Respubliką, kadangi turėjo skolų. Profesijos neturi, nedirbo, politinėms partijoms nepriklauso (Migracijos departamento byla, b. l. 15-20).

13MD prie VRM, vadovaudamasis MD prie VRM Prieglobsčio reikalų skyriaus 2012-11-08 išvada Nr. (15/6-12)19PR-462RN (Migracijos departamento byla, b. l. 26-30), 2012-11-08 priėmė sprendimą Nr. (15/6-12)-15PR-462 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ( - ) piliečiui G. M. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į ( - )“, kuriuo nusprendė nesuteikti ( - ) piliečiui G. M. laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kadangi jo prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas. Sprendimo 2 punktu nusprendė nesuteikti ( - ) piliečiui G. M. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, kadangi jis nepateikė jokios informacijos, leidžiančios manyti, kad jam reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, kaip tai yra apibrėžta Tvarkos aprašo 66.1 p., ar smurto, kaip tai apibrėžta Tvarkos aprašo 66.5 p. Prieglobsčio prašytojo nurodytas išvykimo iš ( - ) motyvas – negalėjimas grąžinti skolų, slapstymasis nuo pinigus paskolinusių asmenų, akivaizdžiai neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų bei visiškai nepagrindžia tarptautinės apsaugos prašymo. Pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 str. reikalavimų (Migracijos departamento byla, b. l. 31–33).

14Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2012-11-08 sprendimo Nr. (15/6-12)-15PR-462, kuriuo nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje, pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga ( - ) piliečiui G. M. bei nuspręsta uždrausti jam trejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką.

15Pagrindiniai teisės aktai, Lietuvos Respublikoje reglamentuojantys santykius, susijusius su pabėgėlio statuso suteikimu, yra 1951 m. Konvencija dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) bei 1967 m. Protokolas dėl pabėgėlių statuso, ratifikuoti Lietuvos Respublikos Seimo 1997-01-21 įstatymu Nr. VIII-85, 2004-04-29 Tarybos direktyva 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (toliau – ir Direktyva) ir Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir ĮUTP), kuriame, be kita ko, detalizuota prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarka.

16Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punktas numato, kad pabėgėliu šios Konvencijos prasme yra ir asmuo, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, yra už šalies, kurios pilietis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba. ĮUTP 86 str., reglamentuojantis pabėgėlio statuso suteikimą, 1 d. numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. ĮUTP 77 str., nustatantis priežastis, dėl kurių prieglobsčio prašytojas neįleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nesuteikiamas laikinas teritorinis prieglobstis, 2 d. numato, kad Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Toks prieglobsčio prašytojas grąžinamas į užsienio valstybę arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Akivaizdžiai nepagrįstas prašymas suteikti prieglobstį, kaip nustato ĮUTP 2 str. 1 d., yra toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

17Be to, Konvencijos 33 str. 1 d. numato, kad nė viena Susitariančioji valstybė jokiu būdu neišsiunčia ir negrąžina pabėgėlio į šalį, kur jo gyvybei ar laisvei grėstų pavojus dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių pažiūrų. ĮUTP 87 str., reglamentuojanti papildomos apsaugos suteikimą, 1 d. numato, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Direktyvos 2 straipsnio e punktas numato, kad Direktyvos 15 straipsnis nustato, kad smurto veiksmus sudaro: 1) mirties bausmė ar egzekucija; 2) prašytojo kankinimas, nežmoniškas ar žeminantis elgesys arba baudimas kilmės šalyje; 3) rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui dėl neapgalvoto smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

18Pareiškėjas G. M. nei pirminės apklausos, nei teismo posėdžio metu neteigė, kad savo kilmės valstybėje – Gruzijoje – buvo ar gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Pareiškėjo nurodytos prieglobsčio prašymo priežastys – laiku negrąžinus skolos, kilmės valstybėje jį persekiojo privatūs asmenys, kurie grasino su juo fiziškai susidoroti, dėl ko jis nusprendė pabėgti – nėra priežastis suteikti pabėgėlio statusą, o taip pat – ir papildomą apsaugą, juo labiau, kad pareiškėjas dėl neteisėtų privačių asmenų veikų netgi nesikreipė į kilmės valstybės kompetentingas teisėsaugos institucijas, apie kurių veiklos neefektyvumą duomenų nėra (Migracijos departamento byla, b. l. 38-42).

19Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, galima teigti, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pripažino akivaizdžiai nepagrįstu, atitinkamai – skundžiamas atsakovo sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, taip pat, vadovaujantis ĮUTP 126 str. 1 d, 2 p., 127 str. 5 d. ir 133 str. 2 ir 5 d., jis išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į ( - ), uždraudžiant 3 metus nuo išsiuntimo atvykti į Lietuvos Respubliką, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundo tenkinti nėra pagrindo.

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Nutarė

21Pareiškėjo G. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.