Byla 2A-765-755/2017
Dėl skolos už žemės nuomą priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-118-477/2017 pagal ieškovės M. D. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos už žemės nuomą priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Ieškovė M. D. K. prašė teismo priteisti iš atsakovo R. K. 289 Eur nesumokėto žemės nuomos mokesčio, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad 2014-06-15 su atsakovu sudarė jai priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), nuomos sutartį. Pagal sutarties sąlygas, atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 289 Eur (sutarties sudarymo metu – 1 000 Lt) žemės nuomos mokesčio, tačiau savo prievolės neįvykdė.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

73. Zarasų rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei M. D. K. iš atsakovo R. K. 289 Eur žemės nuomos mokesčio skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 4. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), nuomos sutartis ir tokiu būdu atsakovui buvo perduotas naudoti ieškovei priklausantis žemės sklypas. Nurodė, kad nesant ginčo dėl ieškovės pateiktos žemės nuomos sutarties galiojimo (pripažinimo negaliojančia), todėl ji yra galiojanti. Teismo vertinimu, pasibaigus žemės nuomos sutarties terminui, atsakovas nesumokėjo ieškovei žemės nuomos mokesčio – 289 Eur.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

95. Apeliaciniu skundu atsakovas R. K. prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukti. 6. Nurodo, kad sprendimas priimtas nepilnai ir netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismo padarytos išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms. 7. Priešingai nei sprendė teismas, nebuvo susitarimo su ieškove už žemės sklypo nuomą mokėti jai nuomos mokestį.Rašytinės sutarties jis nepasirašė. Teismas šios aplinkybės nevertino, nesiėmė priemonių skirti rašysenos ekspertizės. 8. Teigia, jog teismas nepagrįstai motyvavo jo fizinę negalią kaip nebendradarbiavimą, dėl kurio neva negali spręsti apie ieškovės pateiktos žemės nuomos sutarties įrašų pagrįstumą ar neteisėtumą. 9. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė M. D. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, laikydamas žemės sklypo nuomos sutartį galiojančia ir nesant įrodymų, kad 1 000 Lt žemės nuomos mokestis yra sumokėtas, ieškinį patenkino pagrįstai.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1210. Apeliacinis skundas atmestinas. 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis). 12. Ginčo esmė – ar tarp šalių buvo sudaryta ieškovei M. D. K. priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), nuomos sutartis, o atsakovas R. K. už tai turėjo mokėti žemės sklypo nuomos mokestį. 13. Byloje ieškovė pateikė 2014-06-15 žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią atsakovui buvo išnuomotas žemės sklypas, esantis ( - ). Sutartyje numatyta, jog ji galioja nuo 2014-06-15 iki 2015-01-01 (3 punktas). Sutarties 4 punktu numatyta, jog nustatomas nuomos mokestis šalių susitarimu. 14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, netinkamai vertino įrodymus atsakovo atžvilgiu, o teismo padarytos išvados prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms. 15. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; kt.). 16. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo išvados paremtos tinkama bylos įrodymų analize. 17. Pažymėtina, kad teismas turi priimti, tirti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurie gali patvirtinti arba paneigti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 176, 179, 180, 181 straipsniai). Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad ieškovė pateikė žemės sklypo nuomos sutartį. Nors iš šalys sutarties 4 punkte neįrašė kainos, o 1 000 Lt (289 Eur) įrašyti kitoje vietoje, tačiau klausimo ar šalys buvo sutarę dėl nuomos mokesčio mokėjimo išsprendimui pirmosios instancijos teismas įvertino ir visų kitų aplinkybių visumą. 18. Visų pirma, atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu ir nurodydamas, kad ieškovės pateiktos žemės sklypo nuomos sutarties nesudarė, nereiškė reikalavimo pripažinti šią sutartį negaliojančia. Ieškovė pateikė rašytinę žemės nuomos sutartį , o atsakovas teigdamas, jog buvo sudaryta neatlygintinio naudojimo( panaudos) sutartis jos nepateikė. 19. Teigdamas, jog ties jo pavarde esantis parašas yra ne jo,atsakovas atsisakė atlikti rašysenos ekspertizę. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jam buvo pasiūlyta atlikti pateiktos sutarties įrašų ir parašų tyrimą (ekspertizę), bet teismo pasiūlymas nebuvo primtas. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu, kad atsakovas nepasirašė su ieškove žemės sklypo nuomos sutarties, kai ji teismui buvo pateikta, tenka pačiam apeliantui. 20. Be to, kaip matyti, teismas įvertino ir byloje apklaustų liudytojų parodymus: liudytojas R. K. patvirtino, kad ieškovė tarėsi su atsakovu dėl jai priklausančio žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo; pokalbio metu šalys susitarė, kad už naudojimąsi ieškovei priklausančiu žemės sklypu atsakovas sumokės 1 000 Lt (289 Eur); tariantis dėl sutarties sąlygų nebuvo kalbos apie neatlygintiną naudojimąsi žemės sklypu; apie tai, kad atsakovas vengia atsiskaityti su ieškove, liudytojas R. K. yra sakęs ( - ) seniūnui, liudytojui A. S., kuris tokias aplinkybes iš esmės patvirtino.Šie paaiškinimai kitai bylos medžiagai neprieštarauja, apeliantas nenurodo aplinkybių dėl kurių šių asmenų paaiškinimus reiktų vertinti kaip nepatikimus. 21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent visuma nustatytų aplinkybių – žemės sklypo nuomos sutartis, šalių parašai, kurių tikrumas nepaneigtas, bylos šalių ir liudytojų paaiškinimai, taip pat vadovaujantis logika, jog už naudojimąsi daiktu turi būti atlyginama – leidžia spręsti, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), nuomos sutartis, o atsakovas neigiant nuomos mokesčio sumokėjimą, kad jis už tai neatsiskaitė. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nuomos objektu iš tiesų naudojosi, deklaravo 5,39 ha žemės ūkio naudmenų. 22. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iš esmės nurodomos tos pačios aplinkybės, kurios buvo išdėstytos pirmosios instancijos teisme bei jo įvertintos. Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo šalių nurodytas aplinkybes, įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei išdėstė išsamius (aiškius) teismo sprendimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Tuo pačiu kritiškai vertintini apelianto argumentai, susiję su jo nebendradarbiavimu neva dėl fizinės negalios. Kaip matyti, teismas aiškiai išdėstė savo poziciją, nurodydamas, kad atsakovas atsisakė atlikti rašysenos ekspertizę, dėl ko teismui buvo sudėtinga spręsti apie ieškovės pateiktos žemės sklypo nuomos sutarties įrašų nepagrįstumą ar neteisėtumą. 23. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

14apeliacinį skundą atmesti, Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai