Byla 2A-1073-524/2013
Dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-03-01 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Alvydo Žerlausko, Alonos Romanovienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą 2-8-838/2013 pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-03-01 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė ieškiniu teismo prašė panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009-06-19 sprendimą Nr. 2-2037-(2.20) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kuriuo ieškovė buvo įpareigota savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius (pašalinti medžiu apkaltą vagonėlį su terasa, nugriauti medinį pastatą ir tvorą), užfiksuotus 2009-06-08 savavališkos statybos akte Nr. 31, ir sutvarkyti statybvietę per 2 mėnesius, adresu ( - ), žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ), Veiviržo ichtiologiniame draustinyje. Nurodė, kad atsakovės reikalavimas nugriauti pastatytus laikinus statinius yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir todėl neteisingas, nes už padarytą teisės pažeidimą jau yra nubausta. Ieškovė nevykdo jokios statybos, savavališkai pastatytas namelis yra laikinas daiktams, įrankiams ir kitiems reikmenims sudėti ir saugoti tam laikotarpiui, iki bus pastatytas namas, kuriam yra išduotas statybos leidimas.

4Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovės savavališka statyba negali būti įteisinta, todėl teisės aktų nustatyta tvarka turi būti likviduoti savavališkos statybos padariniai.

5Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė nėra parengusi statinio projekto, taip ji pažeidė statybą reglamentuojančius teisės aktus. Pareigūnams atlikus patikrinimą ir nustačius savavališkos statybos faktą, buvo priimtas teisėtas sprendimas pašalinti savavališkos statybos padarinius.

6Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-03-01 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad nuo 2006-11-01 įsigaliojusiose Statybos įstatymo 28 ir CK 4.103 straipsnių redakcijose įtvirtintas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas – nugriovimas, ir nebėra galimybės įteisinti savavališką statybą pripažįstant teisę gauti statybos leidimą. O Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Teismas nustatė, kad savavališkos statybos aktas surašytas 2009-06-08, ieškovei pažeidus Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.2.1 papunktį. Ieškovės žemės sklypas patenka į Veiviržo ichtiologinį draustinį, todėl ieškovė privalėjo parengti supaprastintą statinio projektą ir suderinti jį su savivaldybės administracijos įgaliotu asmeniu. Ieškovė neginčija savavališkos statybos fakto, taip pat aplinkybės, kad neįvykdė įpareigojimų pašalinti savavališkos statybos padarinius, neprašė pratęsti termino, be to, nesiėmė ir aktyvių veiksmų, siekiant įteisinti savavališką statybą – byloje nepateikta duomenų, jog ieškovė būtų atlikusi veiksmus supaprastinto statinio projekto gavimui.

7Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – jos ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovės laikini statiniai pastatyti 2003 m. birželio mėn. vadovaujantis tuo metu galiojusio STR 1.01.07:2002 nuostatomis. Žemės ūkio paskirties sklype ieškovė pastatė net ne laikinus namelius, bet 2 daržines, kurių užimamas plotas ne didesnis kaip 80 kv. m, o aukštis – ne didesnis kaip 8,5 m. Daržinės pastatytos ant Veiviržo ichtiologinio draustinio ribos, t. y. už 50 m nuo Veiviržo upės kranto šlaito viršutinės briaunos. Per šešerius metus, t. y. nuo 2003 iki 2009 m., upė minėto šlaito dalį išplovė ir prisiartino prie daržinių, tokiu būdu vienos iš daržinių kampas pateko į draustinio teritoriją. teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė privalėjo parengti supaprastintą statinio projektą ir pateikti patikrinimui savivaldybei. Toks leidimas ir projektas ieškovei nebuvo reikalingas, todėl Klaipėdos apskrities viršininko 2009-06-19 sprendimas Nr. 2-2037-(2.20) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo yra nepagrįstas. Ieškovė yra paruošusi projektą su aiškinamaisiais dokumentais laikiniems statiniams įteisinti, tačiau teismas sprendime neteisingai nurodo, jog ieškovė tokių duomenų nepateikė. Ieškovė buvo aktyvi ir šiuo metu ruošia projektą suderinimui. Teismas išnagrinėjo bylą formaliai ir priėmė neteisingą sprendimą.

8Atsakovė atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinio skundo teiginiai, kad ginčo statiniai buvo pastatyti 2003 m., vertintini kritiškai, nes pati ieškovė ieškinyje nurodė, jog savavališkai pastatytas laikinas namelis daiktams, įrankiams ir kitiems reikmenims sudėti ir saugoti tam laikotarpiui, iki bus pastatytas namas, kuriam išduotas statybos leidimas. Ieškovei nagrinėjamoje teritorijoje statyti vieno aukšto gyvenamąjį namą leidimas išduotas tik 2009-01-15. Netgi jei ginčo statiniai tikrai buvo pastatyti 2003 m. birželio mėn., pagal STR 1.01.07:2002 15 punktą jų statybą buvo galima vykdyti taip pat tik turint statybą leidžiantį dokumentą (statybos leidimą). Pagal teismų praktiką, vykdant savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą, nėra reikšminga, kada statiniai buvo pastatyti. Ieškovės teiginiai, kad ginčo statiniai pateko į ichtiologinio draustinio teritoriją vėliau nei buvo pastatyti, t. y. upei pakeitus savo vagą, nepagrįsti jokiais įrodymais. Apeliantės pozicija statinių teisėtumo klausimu yra nenuosekli, nes teigdama, jog ginčo statiniams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, ji kartu teikia rengiamą ir nesuderintą projektinę dokumentaciją.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Byloje nustatyta, kad 2009-06-19 ieškovė priėmė sprendimą įpareigoti atsakovę likviduoti savavališkos statybos padarinius –pašalinti medžiu apkaltą vagonėlį su terasa, nugriauti medinį pastatą ir tvorą žemės sklype, kuris yra Veiviržo ichtiologiniame draustinyje (b. l.7). Atsakovė ieškiniu prašo šį sprendimą panaikinti, apeliaciniame skunde nurodo, jog ji ginčo statinius pastatė 2003 m. birželio mėnesį , t. y. ji pastatė 2 daržines, kurių plotas buvo ne didesnis kaip po 80 kv. m., o aukštis ne didesnis kaip 8,5 metro, ir jos buvo pastatytos už Veiviržo ichtiologinio draustinio ribų, per 6 metus, t. y. nuo 2003 m. iki 2009 m. upė išplovė šlaito dalį, todėl vienos iš daržinių kampas pateko į ichtiologinio draustinio teritoriją. Be to, ji yra paruošusi projektą laikiniems statiniams įteisinti (b.l.100-113), šiuo metu ji ruošia šį projektą suderinimui. 2009-01-15 atsakovei buvo išduotas statybos leidimas vieno buto gyvenamojo namo (ūkininko ūkio) statybai (b.l.10). Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 8) nustatyta, kad atsakovė nurodo, jog ginčo statinius baigė statyti 2008 m.

11Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu, todėl siekiant išsiaiškinti, ar teisėtai buvo pastatytas ginčo statinys, turi būti nustatyta, kada vyko jo statyba ir kada jis buvo baigtas statyti, t. y. šio statinio statymo laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. K. E. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-616/2012). Iš atsakovės paaiškinimo, užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo byloje, ir iš jos nurodyto datos apeliaciniame skunde darytina išvada, kad ji statybą pradėjo 2003 m. ir baigė 2008 metais. Byloje nustatyta, kad šie statiniai yra pagal jų statybos metu galiojusį statybos techninį reglamentą STR1.01.07 : 2002 II grupės nesudėtingi statiniai, todėl net ir statiniams, pastatytiems teritorijoje, neturinčioje draustinio statuso, taikytinos šio reglamento nuostatos. Ginčo statiniai pastatyti žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), o ieškovės pateiktas nekilnojamojo turto įregistravimo pažymėjimas įrodo, kad nuo 2007-02-08 šiam sklypui suteiktas ichtiologinio draustinio statusas ir nustatyti kiti apsaugos režimai (b.l.107-108), todėl iš protokolo (b.l.8) nustatyta pačios ieškovės nurodyta statybos darbų pabaigos data leidžia padaryti išvadą, kad statybos proceso metu pasikeitęs žemės sklypo apsaugos režimas įpareigojo ieškovę vykdyti aplinkos apsaugos reikalavimus. Todėl pagal STR1.01.07 : 2002 15p. I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, esamiems ar numatomiems statyti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės teritorijoje arba saugomoje teritorijoje, taikomos II grupės nesudėtingiems statiniams nustatytos Statybos įstatymo išimtys, išskyrus nurodytas 14.3 punkte. Statybos leidimą I ir II grupės statiniams išduoda savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas) be statinio patikrinimo Nuolatinėje statybos komisijoje [4.20], raštu pritarus: minėtos komisijos nariui – už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos įgaliotos institucijos atstovui (statiniams nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės apsaugos teritorijoje) ar komisijos nariui – saugomos teritorijos administracijos, o kai jos nėra, – Aplinkos apsaugos regiono departamento atstovui (statiniams saugomoje teritorijoje), todėl tokiems statiniams reikalingas statybos leidimas. Net jeigu, kaip nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, ji ginčo statinius pastatė 2003 m. birželio mėnesį ir juos pati nurodo kaip laikinus, tai pagal paminėto STR 6.1.p. laikinas statinys – statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, todėl taip pat turėjo būti nukeltas iki ginčo sprendimo priėmimo. Be to, laikiniems statiniams galioja tos pačios Statybos įstatymo nuostatų taikymo išimtys kaip ir II grupės nesudėtingiems statiniams ir viena papildoma nuostata – statybos leidimas išduodamas ne ilgiau kaip 3 metams. Tačiau byloje nepaneigta statybos darbų baigimo data – 2008 m. balandžio mėnesį nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, todėl įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, kad atsakovė įrodė, jog toks statybos leidimas buvo būtinas.

12Lietuvos kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 4.103 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2006 m. spalio 17 d.) buvo nurodyti atvejai, kada asmenys neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti: kai statyba vykdoma be leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto arba tai daro su esminiais nukrypimais nuo projekto, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013, 2013-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013). Vėlesnėse CK 4.103 straipsnio redakcijos nuostatose akcentuojama, kad civilinius teisinius padarinius sukelia savavališka ar nesavavališka, bet kitaip neteisėta statinio statyba. Taip įstatymų leidėjas atskyrė savavališką statybą, kuri vykdoma be leidimo, neteisėtai išduoto ar teismo panaikinto leidimo pagrindu, nuo neteisėtos statybos, kuri vykdoma turint leidimą, bet nukrypstant nuo projektinių sprendinių esminių parametrų, t. y. keičiant statinio vietą, aukštį, užstatymo tankį ir kita. Toks skirstymas reikšmingas statytojui nustatant teisinius padarinius, kylančius už statybos procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų nesilaikymą. Kokie statiniai laikomi pastatytais ar statomais savavališkai, nustatyta įstatyme. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2002 m. liepos 1 d.) statinio (jo dalies) statyba laikoma savavališka: be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo; kai statybos leidimas jau netekęs galios; kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; turint galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projektinius sprendinius; kai nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų. Teismai, vertindami statinio (jo dalies) statybos proceso teisėtumą, pagal surinktus faktus kvalifikuoja konkretų neteisėtos statybos atvejį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo statiniai pastatyti be privalomos projektinės dokumentacijos, kurios būtinumas nustatytas aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu dėl statybos techninių reglamentų „Ypatingi statiniai‘ ir „Nesudėtingi statiniai“. Ieškovės savavališka statyba užfiksuota 2009-06-08 ir įpareigojimas dėl statybos padarinių šalinimo duotas 2009-06-19, todėl vadovaujantis CK 1.7 str. ir Statybos įstatymo 23, 28, 35 str., savavališkų statybų padarinių šalinimui taikomi savavališkos statybos akto surašymo metu galiojantys teisės aktų reikalavimai, kurie nebuvo pažeisti, nes bylos įrodymai įrodo, jog ieškovė būtinus statytojos veiksmus pradėjo atlikinėti po ginčo aktų surašymo ir tokius įrodymus pateikė apeliacinės instancijos teismui.

13Šioje byloje teisiškai reikšminga, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl administracinių aktų teisėtumo, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovei buvo pareikštas ieškinys teisme dėl savavališkai pastatytų pastatų nugriovimo, t. y. dėl 2009-06-19 įpareigojimo nevykdymo (b.l.7). Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali leisti statytojui teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, kai savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimas yra sprendžiamas teisme pagal įgaliotos valstybės institucijos ieškinį nugriauti savavališkai pastatytus pastatus. Tačiau nesant ieškinio dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo teismas neturi teisės taikyti šios teisės normos.

142010 m. spalio 1 d. įsigaliojo Statybos įstatymo pakeitimai, reglamentuojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras, numatantys galimybę statytojui kreiptis į šio Įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, o Įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį dokumentą, šio dokumento teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją jis pateikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuri ne vėliau kaip per 3 darbo dienas panaikina asmeniui pateiktą reikalavimą. Byloje nėra įrodymų, jog ji šia teise pasinaudojo per reikalavime nurodytą terminą, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).

15Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

Nutarė

16Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai