Byla 2A-13-124/2011

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laisvės Aleknavičienės, kolegijos teisėjų Broniaus Zalagos, Danutės Matiukienės, sekretoriaujant Dijanai Tarozienei, dalyvaujant ieškovei R. M.,jos atstovui adv. A. P., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei V. V., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. M. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-797-853/2010 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos , Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą (b.l. 1-3), prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Mažeikių notaro A. P. padarytas įrašas iš ipotekos rejestrų knygos stoviu 1939m. gruodžio 29 dienai nacionalizacijos V. J. žemių 1940 m. liepos 22 d. būklėje sudarė 142 ha 302 kv.m. Daubarių k., Mažeikių rajone.

4Ieškovė nurodė, kad 1991 m. rugsėjo 20 d. kartu su seserimi V. J. (mirusia 2006 m.) padavė pra­šymus dėl nuosavybės teisių atstatymo į tėvo V. J. (mirusio 1943 m.) iki 1940 m. valdytą nuosavybės teise žemę, esančią ( - ) 2007 m. iš Vilniaus centrinio archyvo pareiškėja gavo 1929 m. Daubarių kaimo mokesčiais apdėjimo sąrašo ištrauką, iš kurios matyti, kad jos tėvas jau 1929 m. nuosavybės teise jau valdė 142 ha 302 kv.m., iš jų nuomojosi 3,65 ha miško ir 4 ha ariamos žemės, nuosavos žemės turėjo 131,33 ha. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad jos tėvas iki žemės nacionalizacijos valdė 142 ha 302 kv.m. žemės, esančios ( - ), tačiau atsakovas atsisako pripažinti šiuos įrodymus. Atsakovas teismui pateikė pirkimo-pardavimo aktus N. ( - ) ir ( - ), nurodydamas, jog ieškovės tėvas pardavė turėtą žemę. Tačiau iš teismui pateiktų Ipotekos teisėjo 1940-07-25 raštų N. ( - ) ir N. ( - ), adresuotų Mažeikių notarui A. P. matosi, kad minėti žemės pirkimo-pardavimo aktai nebuvo patvirtinti ipotekos teisėjo, o taip pat neįregistruotos ipotekos rejestrų knygoje. Atkeiptinas dėmesys į tai, kad pagal duomenis archyvo pažymėjime N. ( - ), ieškovės tėvo žemė iki sudarymo tų sutarčių 1937 metais buvo toks pat žemės kiekis, kaip ir 1943 metais.

5Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010m. birželio 9 d. sprendimu (b.l. 136-140) ieškovės R. M. ieškinio netenkino.

6Teismas nurodė, kad iš pateiktų dokumentų, o būtent 1939 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo aktų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), negalima daryti išvados, jog V. J. 1940 m. liepos 22 d. valdė 142,0302 ha žemės sklypą, tai yra minimais pirkimo-pardavimo aktais žemės sklypai V. Č. ir P. N. buvo perleisti nuo 1939-12-29, pinigai už parduodamus žemės sklypus pardavėjui, tai yra V. J. sumokėti dar prieš pasirašant žemės sklypų pirkimo-pardavimo aktus. Pirkimo-pardavimo aktuose nurodytą faktą, jog ipotekos rejestre nurodyta, kad V. J. nuosavybėje yra 142,0302 ha žemės, esančios ( - ) vienkiemyje, teismas vertino kritiškai, kadangi, 1940-07-25 Mažeikių apskrities ipotekos teisėjo raštuose nurodyta, jog nėra pardavimo nuosavybės dokumentų, taip pat nurodyta, jog nesumokėti mokesčiai bei pardavėjo turtui uždėti draudimai už skolas, dėl šių aplinkybių minimi pirkimo-pardavimo aktai nebuvo patvirtinti, nors pačiuose pirkimo-pardavimo aktuose pardavėjas, tai yra V. J., nurodo, kad parduodamas turtas niekam neįkeistas, neišnuomotas, nuo skolų, draudimų ir ginčų laisvas, ir už tai pardavėjas prisiima visą atsakomybę. Tiek iš ankstesnių metų dokumentų, o būtent ( - ) rūšimis paskirstytų žemių 1929 m. sausio 18 d. sąrašo, patvirtinto 1929 m. sausio 18 d., Mažeikių apskrities Tirkšlių valsčiaus Daubarių kaimo išskirstymo viensėdžiais byloje esančio žemės tvarkymo projekto ir jo pareiškimo 1937 m. spalio 9 d. protokolo, Mažeikių apskrities Tirkšlių valsčiaus Daubarių kaimo išskirstymo vienkiemiais 1937 m. plano, patvirtinto 1940 m. kovo 9 d., bei vėlesnių metų dokumentų, tai yra po 1940-07-22, o būtent Mažeikių apskrities nusavintų dvarų sąrašų 1940 - 1941 m. byloje esančio Mažeikių apskrities dvarų sąrašo, Mažeikių apskrities Tirkšlių valsčiaus Krucių seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių 1943 m. vasario 25 dienos sąrašo (patvirtinto 1943 m. gegužės 7 d.) sudaryto po 1940 m. visuotinės žemės nacionalizacijos, vienareikšmiškai galima teigti, kad V. (kai kuriuose dokumentuose V.) J. ( - ) sklype Nr. ( - ), turėjo 126,33 ha žemės plotą. Netgi 1997 m. lapkričio mėnesį atlikus V. J. buvusios žemės valdos dydžio patikrinimą, pagal 1937 m. planą, kurio metu buvo nustatyta, jog V. J. žemės sklypas plane Nr. ( - ), 1997 m. lapkričio mėnesio duomenimis yra 126,28 ha ploto, tai yra tik 0,05 ha mažesnis. Be to, pačios pareiškėjos 1991-09-20 prašyme grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją) nurodomas turėtos V. J. žemės plotas yra būtent 126,33 ha. Iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašto, galima teigti, jog išanalizavus visus pateiktus dokumentus prieita išvada, jog nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pakanka, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės tik į 126,33 ha buvusio savininko V. J. ( - ) valdyto žemės ploto.

7Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas laikė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog V. J. 1939 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo aktais Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) pardavė 4,5 ha bei 16 ha žemės ir 1940 m. liepos 22 d. ( - ), sklype Nr. ( - ), valdė tik 126,33 ha žemės plotą. Tačiau byloje nesant nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad V. J. 1940 m. liepos 22 d. ( - ), sklype Nr. ( - ), valdė dar 15,972 ha žemės, pareiškėjos prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas V. J. 1940 m. liepos 22 d. ( - ). valdė 142,0302 ha žemės plotą, teismas netenkino.

8Ieškovė R. M. apeliaciniu skundu (b.l. 144-146) prašo atmesti Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą, tenkinti jos prašymą - nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas 1940-07-22 dienai valdė 142 ha 302 kv. m žemės( - ). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

91.

10Esantys byloje archyvo dokumentai įrodo, kad ieškovės tėvas paveldėjo 115,77 ha žemės ir nusipirko bendrųjų ganyklų ir ginčijamo miško, ir tokiu būdu jau turėjo 131,33 ha nuosavos žemės. Be to, jo nuosavybėn ipotekos knygoje buvo įregistruota 3,05 ar 3,10 ha valstybės naudojamos žemės, neapdedamos mokesčiais ir kompensuojamos žeme bendrose ganyklose, perėję tėvui su paveldėjimu, įregistruojant į ipoteką tėvo nuosavybėn. Taigi jau 1929 m. pagal mokesčių sąrašą savo nuosavybėje V. J. turėjo 115,77 ha plius 15,56 nusipirktų bendrųjų ganyklų ir ginčijamo miško, viso 134,38 ha. Bendrose ganyklose jis nuomojo 3,65 ha miško ir 4 ha ariamos žemės ir tada jau valdė 142,03 ha žemės. Tai patvirtina archyvo dokumentai, tačiau kažkas padarė klaidą ir 5 ha tėvo išsipirktos žemės įbraižė į greta esančią M. B. žemę.

112.

12Mažeikių rajono apylinkės teismas neturėjo taikyti LR CPK 177 str. 2, 3 d., nagrinėdamas šį pareiškimą, nes įsigilinus į tą faktą, kad 1937 m. buvo apmokestinamas 126,33 ha žemės sklypas, 1943 metais tėvo sklypas taip pat nurodytas 126,33 ha, o tarp tų datų V. Č. ir P. N. sutartys nepakeitė žemės ploto – jis liko 126,33 ha. Taigi tas faktas įrodo, kad pirkimo-pardavimo sutartys liko neįgyvendintos, ieškovės tėvo žemės sklypas, įregistruotas į kadastro duomenų registrą nacionalizacijos dienai sudarė 142,03 ha.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 157) Mažeikių rajono savivaldybės administracija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, objektyviai vertino faktines bylos aplinkybes, tuo pagrindu 2010 m. birželio 9 d. priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais naikinti priimto sprendimo nėra teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas netenkintinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

15Pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo , kad jos tėvas V. J. 1940-07-22, t.y. turto nacionalizavimo dienai turėjo 14,302 ha žemės remiasi Mažeikių notaro 1939 12 29 d aktais Nr. ( - ) ir( - ), kuriuose nurodyta, kad Mažeikių apskrities Ipotekos įstaigos pripažinimo rejestro devintoje dalyje šimtas keturiasdešimt antru numeriu žymima, jog jos tėvo V. J. nuosavybėje skaitosi nejudamas turtas, esantis ( - ) ir susideda iš žemės ploto 130 dešimtinių didumo arba 142,302 kv m , atžymėtas Telšių apskrities pripažinimo rejestre 14 dalyje Nr. ( - ) skaičiuje 8 (65–69 b.l). Pats pareiškimo pateikimo faktas patvirtina, kad pareiškėja neturi įrodymų , patvirtinančių aplinkybes jos norimam nustatyti faktui .Pareiškėja remiasi šiuo įrodymu, kaip patvirtinančiu, kad ir nacionalizacijos dieną jos tėvas tebevaldė šio dydžio žemės sklypą, nes Ipotekos teisėjas atsisakė patvirtinti šiuos pardavimo aktus, tokiu būdu žemė ir liko jos tėvo nuosavybėje. Šis notaro įrašas tik patvirtina aplinkybę, kad pirkimo –pardavimo sutarčių sudarymo dieną tokio dydžio sklypas galėjo būti įrašytas į ipotekos knygas. Tačiau bylos duomenys –ipotekos teisėjo atsisakymas patvirtina, kad pastarasis nesutiko patvirtinti pirkimo-pardavimo aktų , nes nėra pardavėjo nuosavybę patvirtinančių dokumentų (70–71b.l ). Be to nurodoma, kad yra uždėti draudimai turtui už 39 000 Lt fiziniam asmeniui, už 80 000 Lt. skolą Lietuvos bankui , už 6 600 Lt skolą Lietuvos žemės kredito unijai ir kt. ribojimai(25–26 b.l.).Vien tas faktas, kad ipotekos teisėjas reikalauja nuosavybės dokumentų, rodo, kad notaras galėjo nurodyti ir netikslius duomenis. Be to notaro nurodyti duomenys nurodyti 1939-12-29 dienai, o pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nacionalizacijos dienai, t.y. 1940-07-22 dienai. Įrodinėdama pareiškėja remiasi tik savo prielaidomis, kad nepatvirtinus ipotekos teisėjui jos tėvo nuosavybėje ir liko tas pats žemės sklypo plotas, kuris buvo nurodytas Ipotekos knygose, t.y. 146,302ha, nes nepatvirtinus ipotekos teisėjui, žemė negalėjo būti parduota. 1936-12- 30 d. Ipotekos įstatymo 30 straipsnyje iš tikrųjų buvo numatyta, kad nekilnojamo turto nuosavybės teisė , kai ji perleidžiama , įgyjama nuo įgijėjo įrašymo į ipotekos knygas laiko. Tačiau Ipotekos įstatymo I.15 str. numato, kad ipotekos knygos žemės sklypo ploto ir turto vertės negarantuoja, reiškia , kad net ir ipotekos knygose esantys įrašai neužtikrina jų atitikimo tikrovei, ką patvirtina ir kiti Ipotekos įstatymo straipsniai-I.11,26 straipsniai. Be to šioje teritorijoje galiojo Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvadas, kurio X tomo 1 dalis 1417 str. numatė, kad pirkimas yra galutinai įvykęs tuo momentu , kai pirkimo-pardavimo aktas yra patvirtintas Vyresniojo notaro . Iš pateiktų įrodymų negalima padaryti išvados, ar jie buvo patvirtinti, ar nebuvo patvirtinti vyresniojo notaro. Šie įrodymai vertintini kaip papildomi. Kolegija sprendžia, kad apeliantė nepateikė įrodymų, jog jos tėvas 1940-07-22 dienai valdė jos nurodytą žemės 142,302 ha dydžio žemės sklypą.

16Be to atsižvelgiant į ipotekas teisėjo pastabas pareiškėjos tėvas V. J. galėjo iki 1940-07-22 nurodyto laikotarpio sudaryti ir kitus sandorius, dalis žemės galėjo pereiti ir kitiems asmenims. Teismas negali remtis sprendime prielaidomis .

17Ryšium su nuosavybės teisių atstatymu pareiškėja yra pradėjusi ne vieną civilinę bylą , ne kartą yra kreipusis į valstybinį archyvą. Atsakymai į užklausas rodo, kad ipotekos įstaigos archyviniai fondai buvo tikrinami pagal pareiškėjos prašymus ir buvo pateikti duomenis ipotekoje tik apie jos mamos M. J. turimą žemės sklypą (7 b.l.).

18Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 9 str. 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra ne tik išrašai iš hipotekos knygų, bet jei jų nėra –turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai ,testamentai , taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-0-29 d nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punkte yra plačiau išvardinti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai t.y. jais yra ir ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji įrašai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji išrašai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginami ir iš valstybinių archyvų gauti bei buvusioms agrarinės reformos tarnyboms ir kitoms žemės reformą vykdančioms institucijoms pateikti įvairių dokumentų – kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų, turto nacionalizavimo aktų nuorašai bei išrašai;

19Minėtos tvarkos 13 punkte nurodyta, jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės yra atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Tokiu būdu pareiškėja tiesioginių įrodymų apie jos tėvui įregistruotą nuosavybės teises 1940-07-22 ai dienai neturi. Šioje byloje yra pateikti archyvų pažymėjimai apie apeliantės tėvo V. J. nuosavybės teise valdytą žemės sklypų dydį. Vėlesni dokumentai patvirtina tik 126,33 ha dydžio valdytą žemės sklypą. Tai yra Mažeikių apskrities Tirkšlių valsčiaus Daubarių kaimo išskirstymo vienkiemiais planas, patvirtintas 1940 m. kovo 9 d., bei Mažeikių apskrities nusavintų dvarų sąrašas 1940 - 1941 m. byloje esančio Mažeikių apskrities dvarų sąrašas, Mažeikių apskrities Tirkšlių valsčiaus Krucių seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių 1943 m. vasario 25 dienos sąrašas (patvirtintas 1943 m. gegužės 7 d.) sudarytas po 1940 m. visuotinės žemės nacionalizacijos. Pastarajame yra detaliai konkretizuota visa valdoma žemė pagal naudojimo rūšis. Visuose juose nurodytas tas pats V. J. turėtos žemės plotas- 126,33 ha (51 b.l.). Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad netgi 1997 m. lapkričio mėnesį atlikus V. J. buvusios žemės valdos dydžio patikrinimą pagal 1940-03-09 patvirtintą planą buvo nustatyta, jog V. J. žemės sklypas plane Nr. ( - ) yra 126,28 ha ploto, tai yra tik 0,05 ha mažesnis.

20Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir įrodymų vertinimu. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Įrodinėjant netiesioginiais įrodymais, yra galimas prielaidų darymas . Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir, atitinkamai, būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė. Tai, kad pareiškėjos tėvas nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 142,03 2 ha ploto žemės sklypą, pareiškėja įrodinėjo tik 1939-12-29 d. sutartimis. Šių įrodymų nepakanka, kad įrodyti prašomą nustatyti faktą. Taip pat negalima remtis ir pareiškėjos paaiškinimais, nes nuosavybės atkūrimo procese ji buvo prieštaringa, nes nuo pat pradžių įrodinėjo ir siekė atkurti nuosavybės teises į 126,33 ha jos tėvo V. J. žemės sklypą. Pateikdama pareiškimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ji detalizavo tėvo valdytą žemę pagal naudojimo rūšis , kas sutapo su 1940-03-09 d. fiksuotais duomenimis (4 b.l. ) Kolegija sutinka su teismo išvadomis, nes nustatydamas šį juridinę reikšmę turintį faktą teismas rėmėsi vėlesniais duomenimis apie turėtą nuosavybę. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Naikinti teismo sprendimą ieškovų apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

21Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (LR CPK 329 str. 2d.).

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

23Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą (b.l. 1-3), prašydama nustatyti... 4. Ieškovė nurodė, kad 1991 m. rugsėjo 20 d. kartu su seserimi V. J. (mirusia... 5. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010m. birželio 9 d. sprendimu (b.l.... 6. Teismas nurodė, kad iš pateiktų dokumentų, o būtent 1939 m. gruodžio 29... 7. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas laikė, kad byloje yra pakankamai... 8. Ieškovė R. M. apeliaciniu skundu (b.l. 144-146) prašo atmesti Mažeikių... 9. 1.... 10. Esantys byloje archyvo dokumentai įrodo, kad ieškovės tėvas paveldėjo... 11. 2.... 12. Mažeikių rajono apylinkės teismas neturėjo taikyti LR CPK 177 str. 2, 3 d.,... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 157) Mažeikių rajono savivaldybės... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto... 16. Be to atsižvelgiant į ipotekas teisėjo pastabas pareiškėjos tėvas V. J.... 17. Ryšium su nuosavybės teisių atstatymu pareiškėja yra pradėjusi ne vieną... 18. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą... 19. Minėtos tvarkos 13 punkte nurodyta, jeigu yra keli nuosavybės teises... 20. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis... 21. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (LR CPK... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 23. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010m. birželio 9 d. sprendimą palikti...