Byla 2A-797-173/2008
Dėl žalos atlyginimo

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Dovilei Švitinytei, dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus atstovėms Danguolei Žagunienei, Natalijai Bortnikaitei, atsakovui S.K. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo S.K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus ieškinį atsakovui S.K dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3 ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius (toliau – VSDFV Alytaus skyrius) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo S.K. 2841,11 Lt ligos pašalpos permoką. Ieškovas nurodė, jog 2007 m. balandžio 12 d. baigėsi Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo S.K. įgaliojimai. Nuo 2007 m. balandžio 9 d. iki gegužės 18 d. atsakovas buvo laikinai nedarbingu (sirgo). VSDFV Alytaus skyrius 2007 m. gegužės 27 d. sprendimais Nr.3973 ir Nr.3974 paskyrė ir išmokėjo atsakovui 2954,76 Lt ligos pašalpas pagal nedarbingumo pažymėjimus serija D Nr.3056413 ir serija D Nr.3157060 už sirgimo laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 9 d. iki 2007 m. gegužės 18 d. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau Įstatymo) 2 straipsnyje nustatyta, kad ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių ar šeimos narių ligos, taip pat motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų ar dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje negautų darbo pajamų. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte taip pat pasakyta, kad ligos pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims (apdraustiesiems asmenims), tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos ar traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų. Analogiška nuostata taip pat įtvirtinta Įstatymo 8 straipsnyje ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau Nuostatai) 19 punkte, kad teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardinti apdraustieji asmenys, jeigu jie tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų. Vadinasi, Įstatyme ir Nuostatuose yra įtvirtintas principas, kad asmuo turi teisę gauti ligos pašalpą tik, jeigu dėl savo ligos praranda dalį pajamų. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 7 dalį, pasibaigus mero pavaduotojo įgaliojimams, atsakovui buvo išmokėta trijų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka lygiomis dalimis kas mėnesį. Apie šių išmokų paskyrimą ir mokėjimą ieškovas buvo informuotas tik Alytaus miesto savivaldybės 2007 m. liepos 24 atsakymu Nr. SD-5337(6.17) į VSDFV Alytaus skyriaus užklausimą Nr.(5 3)R1-10235. Iš to seka, kad ieškovas S.K. paskyrė ir išmokėjo ligos pašalpą, kaip tik tuo metu, kai jam buvo mokamos Alytaus miesto savivaldybes administracijos paskirtos jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmokos.

4Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 2841,11 Lt ligos pašalpos permoką. Teismas nustatė, kad laikino nedarbingumo laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 9 d. iki 2007 m. gegužės 18 d. atsakovas neprarado savo darbo pajamų (už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas jam buvo mokamas darbo užmokestis), o po to kas mėnesį jam buvo mokama savivaldybės mero pavaduotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, todėl sprendė, kad už laikinojo nedarbingumo laikotarpį ligos pašalpa atsakovui negalėjo būti paskirta ir mokama (Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 2 str., 5 str. 2 d. 1p., 8 str., Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 19 p., 36.2 p.).

5Apeliaciniu skundu atsakovas prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas darbo pajamas nepagrįstai sutapatino su išmoka, susijusia su darbo santykiais (Nuostatų 36 p.). Minima išmoka su darbo užmokesčiu nesusijusi. Nuostatų 36 punkto 2 papunktyje nurodyta, kad ligos pašalpa nemokama, jeigu apdraustasis asmuo nedarbingumo laikotarpiu dirba ir dėl ligos nepraranda darbo pajamų, t.y. ligos pašalpa nemokama tada, kai laikinojo nedarbingumo metu asmuo nepraranda darbo pajamų, nes dirba, t.y. kalbama apie tuos atvejus, kuomet darbuotojas serga, tačiau eina į darbą ir gauna darbo užmokestį, o ne apie išeitines išmokas, kurias asmuo gauna, Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies pagrindu. Apelianto gauta išmoka yra susijusi su jo darbo veikla, nes jeigu atsakovas nebūtų ėjęs savivaldybės mero pavaduotojo pareigų, jis išmokos negautų. Neįvertinta, jog išmoka gauta dėl mero pavaduotojo kadencijos pabaigos. Šių išmokų tikslas yra pragyvenimo užtikrinimas iki asmuo susiras kitą darbą, todėl sutapatinti ją su darbo pajamomis nėra pagrindo (DK 140 str.). Be to, Nuostatų 70-71 punktuose yra nurodyta, jog ligos pašalpą susigrąžinti galima tik esant apdraustojo kaltei arba kai ligos pašalpa išmokama pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimo nekeisti. Ieškovas nurodo, jog socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus apdraustųjų įskaitos informacinėje duomenų bazėje ( Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 str.). Duomenų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas teikimo tvarką Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui reglamentuoja 2001 m. gegužės 23 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus įsakymas Nr. 489 "Dėl duomenų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas teikimo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui" patvirtinta tvarka. Minėto Įsakymo 6 punkte nurodoma, kad duomenys apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas pateikiami ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės darbo dienos prieš 15 dieną. Įsakymo 8 ir 8.1 punktuose nurodoma, kad formos 3-SD priedas pildomas tik pagal poreikį tiems apdraustiesiems, kurių valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai negali būti nustatyti, pateikiant pranešimus apie priėmimą, atleidimą iš/į darbo ar tarnybos: atleistiems iš valstybės tarnybos asmenims, gaunantiems Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatytas kompensacijas, kurios kas mėnesį dalimis, lygiomis vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui, moka valstybės institucija, įstaiga ar savivaldybė. Gavus duomenis apie apelianto draudiminį laikotarpį už sekantį ketvirtį po atleidimo dienos, jo neprarastos (gautos draudžiamosios) pajamos, negalėjo būti kompensuotos.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

9Ligos pašalpų skyrimo ir apskaičiavimo tvarką reglamentuoja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (toliau - Įstatymas) ir Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr.86 patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai (toliau -Nuostatai).

10Įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje negautų darbo pajamų. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte taip pat nurodyta, kad ligos pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims (apdraustiesiems asmenims), tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų. Analogiška nuostata įtvirtinta Įstatymo 8 straipsnyje ir Nuostatų 19 punkte (teisę gauti ligos pašalpą Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti apdraustieji asmenys, jeigu jie tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų). Nuostatų 36 punkto 2 papunktyje taip pat nurodoma, jeigu apdraustasis asmuo nedarbingumo laikotarpiu dirba ir dėl ligos nepraranda darbo pajamų ligos pašalpa už tą laikotarpį nemokama. Taigi, Įstatyme ir Nuostatuose net kelis kartus įtvirtintas principas, kad asmuo turi teisę gauti ligos pašalpą tik tuo atveju, jeigu dėl savo ligos praranda dalį darbo pajamų.

11Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad po savo kadencijos pabaigos meras bei mero pavaduotojas, jeigu neišrenkamas meru ar nepaskiriamas mero pavaduotoju arba prieš terminą netenka savo įgaliojimų, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, - į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms arba jie ėjo savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje kitas pareigas. Jeigu šie asmenys iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais tokių pareigų nėjo, jiems išmokama 3 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Ji išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama. Savivaldybės mero pavaduotojui, kaip valstybės politikui, taikomas ne tik Vietos savivaldos įstatymas, bet ir Valstybės tarnybos įstatymas, tačiau pastaruosiuose savivaldybės administracijai nėra numatyta galimybė mokėti mero pavaduotojui išmokas, nesusijusias su darbo santykiais. Kolegijos nuomone, pagal savo principus, tikslus, pobūdį, mokėjimo sąlygas, mokėjimo tvarką bei pasekmes atsakovui, pasibaigus savivaldybės mero pavaduotojo kadencijai, išmokėta trijų mėnesių savivaldybės mero pavaduotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, numatyta Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje, yra su apelianto darbo santykiais susijusi išmoka.

12Kadangi atsakovas laikino nedarbingumo laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 9 d. iki 2007 m. gegužės 18 d. neprarado savo darbo pajamų (už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas jam buvo mokamas darbo užmokestis), o po to kas mėnesį jam buvo mokama savivaldybės mero pavaduotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, todėl laikinojo nedarbingumo pašalpa apeliantui negalėjo būti paskirta ir mokama. Kadangi VSDFV Alytaus skyrius apie šios išmokos paskyrimą ir mokėjimą buov informuotas tik 2007 m. liepos 24 atsakymu Nr. SD-5337(6.17) į užklausimą Nr.(5 3)R1-10235, kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl prarastos galimybės susigrąžinti išmokėtą ligos pašalpą (Nuostatų 71 p.). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, revizuojamas sprendimas paliktinas nepakeistu.

13Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14apeliacinį skundą atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai