Byla e2-27-251/2015
Dėl nuostolių, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir pagal atsakovės A. G. priešieškinį dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia; išvadą byloje teikianti institucija - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gema Janušienė, sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, dalyvaujant ieškovo Nordea Bank AB (buvęs pavadinimas Nordea Bank Finland Plc, veikiantis Lietuvoje per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių) atstovei advokatei Indrei Selvestravičiūtei, atsakovės A. G. atstovei advokatei Kristinai Pugačienei, nedalyvaujant atsakovams R. P., A. G., A. G.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Nordea Bank AB ieškinį atsakovams A. G., R. P., A. G. dėl nuostolių, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir pagal atsakovės A. G. priešieškinį dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia; išvadą byloje teikianti institucija - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas taikyti civilinę atsakomybę ir iš atsakovų A. G., A. G. ir R. P. priteisti 3165,25 Eur nuostolių atlyginimą, procesines palūkanas ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai su Nordea Bank Finland Plc, veikiančiu Lietuvoje per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, 2008-09-22 sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. BK08/09/26SL, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovams 130329,01 Eur kreditą būstui. Remdamiesi kreditavimo sutartimi, atsakovai, siekdami apsisaugoti nuo palūkanų augimo rizikos, 2008-09-22 sudarė su ieškovu sutartį dėl kreditų palūkanų dydžio ribojimo, kuria šalys susitarė iki minėtos sutarties galiojimo termino pabaigos (2013-10-20) taikyti palūkanų normos ribojimą pagal būsto kreditavimo sutartį skaičiuojamų palūkanų už atsakovams suteiktą kreditą atžvilgiu. Pagal palūkanų ribojimo sutarties 8.2 punktą ši sutartis jos galiojimo terminu yra neatskiriama būsto kreditavimo sutarties dalis. Atsakovai pažeidė būsto kreditavimo sutartyje numatytus įsipareigojimus, t. y. nuo 2010-10-12 savo įsipareigojimų ieškovui nevykdė, todėl ieškovas 2011-04-06, vadovaudamasis būsto kreditavimo sutarties 13.1 punktu vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį, bei sutartį dėl palūkanų dydžio ribojimo. Remiantis palūkanų ribojimo sutarties 7 punktu, nutraukus šią sutartį, ieškovas turi nutraukti ar pakeisti atitinkamus išvestinių finansinių priemonių sandorius, sudarytus tam, kad būtų galima riboti pagal būsto kreditavimo sutartį skaičiuojamas palūkanas, o atsakovai įsipareigojo visiškai atlyginti nuostolius, susijusius su minėtų sandorių nutraukimu ar jų pakeitimu. Remdamasis šia sutartine nuostata ieškovas pateikė ieškinį atsakovams dėl ieškovo pagal palūkanų ribojimo sutarties 7 punktą patirtų nuostolių atlyginimo, t. y. dėl 3165,25 Eur priteisimo. Ieškinyje nurodo, kad yra visos reikalaujamos sąlygos tam, kad atsakovams būtų taikoma civilinė atsakomybė - dėl atsakovų mokėjimo prievolių pažeidimo kartu buvo nutraukta sutartis dėl kreditų palūkanų dydžio ribojimo (atsakovų neteisėti veiksmai, kaltė); ieškovas patyrė nuostolius, susijusius su sutarties dėl kreditų palūkanų dydžio ribojimo nutraukimu, kadangi turėjo nutraukti atitinkamus išvestinius finansinių priemonių sandorius, kurie buvo sudaryti tam, kad atsakovai galėtų apsisaugoti nuo palūkanų augimo rizikos (ieškovo nuostoliai); už atsiradusius ieškovo nuostolius yra atsakingi atsakovai (yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovų veiksmų bei kaltės ir ieškovui kilusios žalos), nes jeigu atsakovai nebūtų pažeidę būsto kreditavimo sutarties ir sutarties dėl kreditų palūkanų dydžio ribojimo, ieškovas nebūtų turėjęs nutraukti atitinkamų išvestinių finansinių priemonių sandorių ir nebūtų dėl to patyręs nuostolių (1-3 b. l.).

5Atsakovės A. G. atsiliepime į ieškinį teigiama, kad ieškovas ieškinį grindžia 2013-06-27 dienos pažyma, kurioje paaiškinta, jog Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius už perkamą išvestinę priemonę pervedė fiksuotą premiją Nordea Bank Finland Plc, kuri turėjo atsipirkti Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui per palūkanų ribojimo kredito gavėjams laikotarpį. Nei iš ieškinio, nei iš jame pridėtų rašytinių įrodymų nėra aišku, iš kur atsirado šios Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus pervestos lėšos, kodėl šių lėšų pervedimas yra siejamas su atsakovams suteiktu kreditu ir palūkanų fiksavimu. Teigia, kad ieškovas neįrodė vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos. Ieškinį prašo atmesti (1 t., 87-89 b. l.).

6Atsakovo R. P. atsiliepime į ieškinį teigiama, kad bankas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių Nordea Bank Finland plc Lietuvos skyriaus pervestos fiksuotos premijos sumos sąsajas su kredito gavėjams taikytu palūkanų fiksavimu, taip pat būtinybę nutraukti sutartį dėl išvestinių finansinių priemonių pirkimo. Atsakovas daro išvadą, kad nėra visų sąlygų atsirasti atsakovų civilinei atsakomybei. Ieškovas neįrodė, kad patyrė nuostolių, kad tuos nuostolius sukėlė atsakovo neteisėti veiksmai. Ieškinį prašo atmesti (1 t., 104-107 b. l.).

7Atsakovas A. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

8Priešieškiniu atsakovė A. G. prašo pripažinti nesąžininga ir negaliojančia palūkanų ribojimo sutarties 7 punkto sąlygą. Nurodė, kad nors atsakovė A. G. ir turėjo galimybę susipažinti su palūkanų ribojimo sutartimi, bet neturėjo galimybės susipažinti su išvestinių finansinių priemonių sandoriais, o būtent - jai nebuvo žinomas šių sandorių turinys (1 t., 96-99 b. l.).

9Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (1 t., 143-148 b. l.).

10Atsakovas R. P. atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti (1 t., 135-137 b. l.).

11Atsakovas A. G. atsiliepimo į priešieškinį nepateikė.

12Ieškovo Nordea Bank AB atstovė advokatė Indrė Selvestravičiūtė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad tarp šalių tą pačią dieną buvo sudaryta būsto kredito sutartis ir kredito palūkanų dydžio ribojimo sutartis, pagal pastarąją šalys susitarė, kad palūkanų norma 5 metų laikotarpiui nebus didesnė nei 4,5 proc. plius banko marža. Atsakovai laisva valia užpildė paraišką, kurioje išreiškė prašymą riboti palūkanas. Palūkanų ribojimo sutarties 7 punktas nustatė, kad anksčiau laiko nutraukus terminuotą palūkanų ribojimo sutartį, kredito gavėjai įsipareigojo bankui atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Banko patirti nuostoliai nutraukus sutartį dėl to, kad kredito gavėjai netinkamai ją vykdė - 3165,25 Eur. Pažymėjo, kad net jei nebūtų atsakovės A. G. priešieškiniu ginčijamo 7 punkto, bankas turi teisę ir pagal įstatymą reikalauti atlyginti nuostolius. Bankas turėjo alternatyvią teisę nutraukus palūkanų ribojimo sutartį pakeisti išvestines priemones arba jas nutraukti. Bankas nesinaudojo teise pakeisti išvestines priemones, nes būsto kreditavimo sutartis buvo nutraukta. Finansinės priemonės pakeitimas banko būtų taikomas tik tuo atveju jei sutartis dėl palūkanų būtų nutraukta kreditą perėmus kitiems asmenims, t. y. atsirastų nauji kredito gavėjai.

13Į atsakovės A. G. priešieškinio argumentą, kad sandoriai vyko tarp tų pačių juridinių asmenų, pažymi, kad Nordea Bank AB yra atskiras juridinis struktūrinis padalinys, finansiniuose sandoriuose veikiantis kaip savarankiškas subjektas. Kredito gavėjai pažeidė sutartį, dėl jos nutraukimo prieš terminą kyla pareiga atlyginti banko patirtus nuostolius.

14Dėl priešieškinio nurodė, kad visiškai su juo nesutinka. A. G. jį grindžia 2013-11-19 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu, kuriame neva konstatuota, kad palūkanų ribojimo sutarties 7 punkto sąlyga vartotojas įpareigojamas vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo be teisės jų atsisakyti. Apeliacinis teismas nagrinėdamas bylą tarp tų pačių šalių 2015-05-07 nutartyje aiškiai pasakė, kad Valstybinės vartotojų teisių tarnybos išvados yra tik rekomendacinio pobūdžio, duotos neanalizavus visos bylos medžiagos. A. G. teigia, kad neturėjo realios galimybės susipažinti su sutarties sąlygomis, bet nepateikė byloje jokių įrodymų, kurie leistų manyti, jog bankas ribojo jai teisę susipažinti su pasirašomos sutarties nuostatomis. Kaip paliudijo banko atstovė ankstesnėje byloje, kredito gavėjai banke lankėsi ne vieną kartą, banko atstovė aiškiai jiems perskaitė sutarties nuostatas, nei vienam nekilo jokių klausimų dėl sutarties nuostatų, be to, niekas nevertė kredito gavėjų iškart pasirašyti sutartį, jie galėjo sutartį išsinešti namo, prašyti keisti sutarties nuostatas, konsultuotis su teisininkais. Kredito gavėjai visada turėjo laisvę ir pasirinkimą keisti sutarties nuostatas ar net atsisakyti sudaryti tokią sutartį, todėl teigti, kad sutartis buvo sudaryta neleidus jiems susipažinti su jos tekstu, nėra jokio pagrindo. Teismų praktika rodo, kad standartinės sąlygos yra privalomos kitai šaliai jeigu jai buvo sudaryta galimybė su tokiomis sąlygomis susipažinti ir laisva valia įvertinti jas, bei laisva valia priimti sprendimą sudaryti sutartį ar nesudaryti. 2008 metais kredito gavėjai keliskart lankėsi banke, sutartis nebuvo sudaryta iš karto. Pažymėjo, kad kredito gavėjai elgiasi nesąžiningai – kelis metus vykdė sutartį tinkamai, bankas savo ruožtu taip pat laikėsi susitarimo dėl palūkanų lubų, o dabar, praėjus keliems metams, kredito gavėjai jau ginčija sutarties nuostatas, prašo 7 punkto sąlygą pripažinti negaliojančia. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija – jei šalis sutartį visiškai ar iš dalies įvykdė, tai netenka teisės jos ginčyti. Ginčijamas sutarties 7 punktas buvo vykdomas kelis metus, todėl kredito gavėjai neturi teisės jos ginčyti. Palūkanų ribojimo sutarties 7 punkto sąlygos yra aiškios, klausimų sudarant sutartį kredito gavėjams nekilo. Sudarant sutartį banko nuostolių nebuvo galima paskaičiuoti. Sutartis dėl palūkanų ribojimo buvo sudaryta 5 metams, ją nutraukus anksčiau laiko buvo paskaičiuoti nuostoliai. Patirta žala yra nurodyta pateiktame banko patvirtinime, kuriame nurodyta aiški priemonė ir jos kaina, kas sudarė ieškovės nuostolius. Prašo priešieškinį atmesti, o ieškinį tenkinti visiškai.

15Atsakovės A. G. atstovė advokatė Kristina Pugačienė prašo patenkinus priešieškinį, ieškinį atmesti. Priešieškiniu prašo pripažinti nesąžininga ir negaliojančia palūkanų ribojimo sutarties 7 punkto sąlygą. Nurodo, kad nors A. G. ir turėjo galimybę susipažinti su palūkanų ribojimo sutartimi, ji neturėjo galimybės susipažinti su išvestinių finansinių priemonių sandoriais, o būtent - jai nebuvo žinomas šių sandorių turinys. Ieškovė byloje nėra pateikusi šių išvestinių finansinių priemonių sandorių. Todėl A. G. nei sudarant 2008-09-22 sutartį, nei po jos sudarymo, neturėjo galimybės susipažinti su šiais sandoriais ir nežinodama šių sandorių sąlygų, nutraukimo pasekmių negalėjo prisiimti ginčijama sutarties sąlyga įsipareigojimų. Išvadą teikianti institucija savo išvados 6 punkte pasisakė, kad iš sutarties 7 punkto sąlygos nėra aišku kokius sandorius sudaro bankas, kodėl šių sandorių kaštai atitenka vartotojui ir t.t. Todėl sutarties 7 punkto sąlyga yra nesąžininga ir negaliojanti.

16Dėl ieškinio reikalavimų paaiškino, kad kadangi 7 punkto sąlyga yra negaliojanti, teismas negali ieškinio tenkinti. Ieškovė prašo atsakovams taikyti civilinę atsakomybę, tačiau neįrodė visų civilinei atsakomybei atsirasti reikalingų sąlygų. Ieškovė visiškai neįrodė vienos iš sąlygų – žalos. Nuostoliai šioje byloje neįrodyti. Ieškovė teigia, kad nuostoliai nurodyti 2013-06-27 banko pažymoje, tačiau ieškovė nepateikia jokių mokėjimo nurodymų, kurie patvirtintų, kad ši suma apskritai yra kam nors sumokėta. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie išvestinius finansinius sandorius, nėra žinoma ar apskritai jie buvo sudaryti, nėra žinomos minėtų sandorių pakeitimo ar nutraukimo sąlygos ir pasekmės. Ieškovė neįrodė, kad atsakovų interesus labiau atitinka finansinių priemonių nutraukimas, o ne jų pakeitimas. Iš byloje pateiktų banko nuostatų matyti, kad banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius yra tik struktūrinis Nordea Bank Finland Plc padalinys ir vykdomi vidiniai atsiskaitymai negali būti laikomi banko išlaidomis, čia tik piniginė operacija banko viduje, tai nėra ieškovės patirtos išlaidos, turto netekimas, vertės sumažėjimas ir t.t., kas galėtų būti laikoma nuostoliais. Dėl pažymos apie žalą pasisakė, kad rašytinis pačios ieškovės patvirtinimas gali būti vertinamas tik kaip ieškovės paaiškinimas, jis nėra pagrįstais jokiais kitais leistinais rašytiniais įrodymais. Ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad tą žalą patyrė realiai, bet neįrodė. Neegzistuojant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms ir esant nesąžiningai ir negaliojančiai 2008-09-22 palūkanų ribojimo sutarties 7 punkto sąlygai, prašo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

17Į teismo posėdį neatvyko atsakovas R. P., apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai.

18Į teismo posėdį neatvyko atsakovas A. G., apie teismo posėdį jam pranešta viešo paskelbimo internetiniame tinklapyje būdu.

19Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo 2013-11-19 nutarime Nr. 10-1048 nurodė, kad tiek būsto kreditavimo sutartis, tiek sutartis dėl palūkanų ribojimo laikytinos vartojimo sutartimis. Dalis kreditavimo sutarties sąlygų ir sutarties dėl palūkanų ribojimo 7 punktas atitinka nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, kaip tai apibrėžia civilinio kodekso normos, nes įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti (1 tomas, 127-134 b. l.).

20Ieškinys tenkintinas.

21Priešieškinis atmestinas.

22Byloje nustatyta, kad 2008-09-22 tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudaryta būsto kreditavimo sutartis Nr. BK08/09/26SL (1 t., 13-2 b. l.) ir 2008-09-22 tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudaryta sutartis dėl kreditų palūkanų dydžio ribojimo (1 t., 29-29 b. l.). Pastarąja sutartimi šalys susitarė dėl palūkanų ribų (4,5 proc.) 5 metų laikotarpiui – iki 2013-10-20. Ieškovas vienašališkai nutraukė būsto kreditavimo sutartį nuo 2011-04-06, nes atsakovai nesilaikė sutarties sąlygų (1 t., 30-35 b. l.). 2008-09-22 tarp ieškovo ir atsakovų sudarytos sutarties dėl kreditų palūkanų dydžio ribojimo 7 p. „Sutarties nutraukimo kaštai“ numatė, kad „nutraukus šią sutartį bankas turi nutraukti ar pakeisti atitinkamus išvestinių finansinių priemonių sandorius, sudarytus tam, kad būtų galima riboti pagal kredito sutartį skaičiuojamas palūkanas šioje sutartyje nustatyta tvarka. Kredito gavėjas įsipareigoja visiškai atlyginti minėtų sandorių nutraukimo ar jų pakeitimų kaštus. Tikslų sutarties nutraukimo kaštų dydį bankas apskaičiuos ir nurodys šios sutarties nutraukimo dieną.“ (1 t., 28-29, 75-77 b. l.). Iš 2013-06-27 pažymos matyti, kad pagal 2008-09-22 kreditų palūkanų dydžio ribojimo sutartį atsakovai ieškovui skolingi 3165,25 Eur sutarties nutraukimo kaštų (1 t. 36-55 b. l.). Ieškovas pažymoje paaiškino, kad už išvestinių finansinių priemonių sandorio sudarymą sumokėjo Nordea Bank Finland Plc 5052,18 Eur, iš kurių buvo grąžinta 260,00 Eur. Nutraukus kreditavimo sutartį prieš terminą, ieškovas negalėjo susigrąžinti visos 5052,18 Eur sumos, kurią sumokėjo Nordea Bank Finland Plc už išvestinių finansinių priemonių sandorio sudarymą, t. y. ieškovas patyrė 4822,18 Eur nuostolių. Iki būsto kreditavimo ir palūkanų ribojimo sutarčių nutraukimo, kredito gavėjai (atsakovai) per papildomą maržą sumokėjo 1656,93 Eur ir liko skolingi ieškovui 3165,25 Eur išvestinių finansinių priemonių sandorio nutraukimo kaštų (1 t., 37-55 b. l.). Atsakovas R. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl 2008-09-22 būsto kredito sutarties tarp jo ir banko pripažinimo nesudaryta bei dėl 2008-09-22 sutarties dėl kreditų palūkanų dydžio ribojimo pripažinimo negaliojančia, ieškinys 2014-01-27 teisėjo rezoliucija buvo priimtas (1 t., 185-188, 194-196 b. l.). Iš prijungtos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-2743-656/2014 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00033-2014-8) medžiagos matyti, kad R. P. tikslino ieškinį, prašė pripažinti tarp jo ir banko sudarytą būsto kreditavimo sutartį ir palūkanų ribojimo sutartį negaliojančiomis, patikslintas ieškinys priimtas 2014-04-23 teisėjo rezoliucija (prijungtos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-2743-656/2014, 1 t., 207-211 b. l.). Iš Vilniaus apygardos teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, kad atsakovui R. P. bankas paaiškino atsakomybes pagal sutartį, be to, niekas neskubino pasirašyti sutarčių; banko darbuotoja J. K. paaiškino, kad atsakomybė dėl sutarčių vykdymo kredito gavėjams buvo paaiškinta kelis kartus (prijungtos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-2743-656/2014, 2 t., 40-49 b. l.). Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-2743-656/2014, 2014-08-28 priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį visiškai atmetė (prijungtos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-2743-656/2014, 2 t., 144-148 b. l.). 2015-05-07 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014-08-28 sprendimas paliktas nepakeistas (prijungtos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-2743-656/2014, 3 t., 45-62 b. l.).

23Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). Vykdant sutartį ar sprendžiant dėl sutarties netinkamo vykdymo atsiradusių teisinių padarinių, gali paaiškėti, kad šalys skirtingai suvokia ir aiškina sudarytos sutarties sąlygas, kartu ir iš sutarties kiekvienai jų kylančias teises bei pareigas. Tokiu atveju šalims (vienai jų) kreipusis į teismą ir ginčijant sutarties turinį, teismui kyla pareiga nustatyti, dėl kokių sutarties sąlygų kilo ginčas ir, jeigu jos neaiškios, jas išaiškinti, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Šios taisyklės reglamentuotos LR CK 6.193–6.195 straipsniuose ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. LR CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Taigi, sutarties esmė – šalių consensus ad idem, t. y. šalių bendra nuomonė, valios sutapimas. Šalys laisvos susitarti dėl sudarytos ir galiojančios sutarties sąlygų pakeitimo. Sutarties laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę bet kada nutraukti sutartį jų bendru sutarimu (LR CK 6.125 straipsnio 1 dalis, 6.154 straipsnio 3 dalis).

24Konkrečiu atveju įvertinus būsto kreditavimo sutarties ir sutarties dėl palūkanų dydžio ribojimo pobūdį, bei aplinkybes, kad ieškovas yra komercinis bankas, teikiantis finansines paslaugas, o atsakovai – fiziniai asmenys, kreditavimo paslaugomis naudojęsi savo asmeninimas poreikiams tenkinti, yra pagrindo manyti, kad tarp šalių sudaryta būsto kreditavimo sutartis ir tos pačios datos su kreditavimo sutartimi susijusi kreditų palūkanų dydžio ribojimo sutartis, laikytinos vartojimo sutartimis ir jas aiškinant turi būti taikomos bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (LR CK 6.193–6.195 straipsniai), ir speciali LR CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė contra proferentem, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Tačiau ši papildoma vartotojų apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (LR CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

25LR CK 6.188 straipsnio, galiojusio teisinių santykių tarp ginčo šalių atsiradimo metu, 2 dalyje buvo reglamentuojama, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus (ši nuostata įtvirtinta dabar galiojančios LR CK redakcijos 6.2284 straipsnio 2 dalyje).

26A. G. ginčijamos sutarties 7 punkte nustatytą sąlygą prašo pripažinti negaliojančia LR CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 18 punkto pagrindu (nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, tai yra nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą ir panaikina arba suvaržo vartotojo teisę pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (reikalauja perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apriboja įrodymų panaudojimą, perkelia įrodinėjimo pareigą vartotojui ir pan.)). Šios nuostatos su papildymais įtvirtintos galiojančios LR CK redakcijos 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 ir 18 punktuose: „Nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis: nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (5 punktas); panaikinama arba suvaržoma vartotojo teisė pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (nustatomas išimtinis teritorinis teismingumas spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui, reikalaujama perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apribojamas įrodymų panaudojimas, įrodinėjimo pareiga perkeliama vartotojui ir pan.) (18 punktas).

27Teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (LR CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

28A. G. teigia, kad ginčijamos sutarties sąlygos nebuvo išsamiai individualiai aptartos – jai nežinomas sąlygų turinys, taip pat jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, nes nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Nors atsakovė A. G. teigė neturėjusi galimybių pilnai įsigilinti į sutarties sąlygas, jų turinį, tačiau pripažįsta, kad niekas jos neskubino pasirašyti kredito ir palūkanų dydžio ribojimo sutarčių. Teismas daro išvadą, kad atsakovai, taip pat ir atsakovė A. G., turėjo visas galimybes dėl sutarties sąlygų konsultuotis su profesionaliais teisininkais, ieškovo atstovai nedarė jokio spaudimo dėl palūkanų ribojimo sutarties pasirašymo, atvirkščiai, minėta sutartis buvo naudinga atsakovams, nes nustatė palūkanų lubas. Sutarties dėl palūkanų dydžio ribojimo tekstas yra pakankamai aiškus, 7 punkto pavadinimas parašytas didžiosiomis raidėmis, kaip Vilniaus apygardos teisme liudijo banko atstovė, sutartį pasirašiusioms šalims buvo kelis kartus paaiškintos atsakomybės dėl sutarčių. Atsižvelgiant į visą tai, teismas neturi pagrindo manyti, kad atsakovai neturėjo galimybių giliau išanalizuoti ginčijamą sutartį ir jos 7 punktą. Atsakovės A. G. priešieškinio argumentai, kad ji nesuprato sutarties 7 punkto sąlygos turinio atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti. Atsakovė A. G., kartu su kitais atsakovais laisva valia, apgalvojus ir suvokus naudą (palūkanų lubos) siekė fiksuoti maksimalias mokėtinas palūkanas ir tuo tikslu savo iniciatyva sudarė sutartį dėl kreditų palūkanų dydžio ribojimo. Pažymėtina ir tai, kad tiek būsto kreditavimo sutartį, tiek sutartį dėl palūkanų dydžio ribojimo atsakovai vykdė, vadinasi atsakovei sutarties dėl kreditų palūkanų dydžio ribojimo nurodytos sąlygos (tokios, kokios jos yra) tiko ir ji jų neginčijo. Atsakovai byloje neginčijo, kad sutartis dėl kreditų palūkanų dydžio ribojimo buvo sudaryta pačių atsakovų iniciatyva, siekiant apsaugoti jų finansinius interesus nuo palūkanų dydžio svyravimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai bent kartą būtų kreipęsi į ieškovą dėl galimai neaiškių ar nesąžiningų sutarties dėl palūkanų ribojimo sąlygų. Atsakovams buvo sudarytos sąlygos susipažinti su ginčijamos sutarties tekstu iki jos pasirašymo, nes, kaip patvirtina prijungtos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-2743-656/2014 medžiaga, atsakovai banke lankėsi ne vieną kartą. Tai, kad atsakovai ne kartą vyko į banką dėl sutarties sudarymo, patvirtina, faktą, jog jie sąmoningai siekė sudaryti su ieškovu ginčijamą sutartį bei suprato, kokio pobūdžio sandorį sudaro, todėl turėjo ir galėjo suprasti, kad jų pasirašomos sutartys reiškia atitinkamų įsipareigojimų prisiėmimą ir tinkamą vykdymą.

29Bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai, ginčo šalių paaiškinimai, patvirtina, kad atsakovams buvo suteikta išsami ir aiški informacija, susijusi su būsto kredito sutarties ir su ja susijusios palūkanų dydžio ribojimo sutarties vykdymu ir nevykdymu, neribotos galimybės konsultuotis su teisininkais ar banko atstovais. Atsakovams buvo sudaryta galimybė aiškintis sutarties nuostatas, manytina, kad jie, pagal savo išsilavinimą, aiškiai suprato sudaromos sutarties esmę, įsipareigojimus, suvokė jiems tenkančią riziką, jeigu sutartis dėl kreditų palūkanų dydžio ribojimo bus nutraukta prieš terminą - teks pareiga atlyginti banko patirtus nuostolius. Taip pat atsakovei buvo žinoma, kad pagal palūkanų ribojimo sutarties sąlygas nutraukus šią sutartį bankas turi nutraukti ar pakeisti atitinkamus išvestinių finansinių priemonių sandorius sudarytus tam, kad būtų galima riboti pagal kredito sutartį skaičiuojamas palūkanas šioje sutartyje nustatyta tvarka. Kad atsakovai įsipareigoja visiškai atlyginti minėtų sandorių nutraukimo ar jų pakeitimo kaštus. Kad tikslų sutarties nutraukimo kaštų dydį bankas apskaičiuos ir nurodys sutarties nutraukimo dieną. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad faktas, jog šaliai buvo suteikta galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, gali būti pripažįstamas tik tada, jeigu jos visos yra įtrauktos į rašytinės sutarties tekstą arba pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai šaliai iki sutarties pasirašymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasirašymo metu. Šias aplinkybes privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis. A. G. ir kiti atsakovai ginčijamų sandorių sudarymo metu abejodami dėl ginčijamų sandorių esmės, pasekmių, galėjo pasikonsultuoti su teisininkais arba susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, priešingu atveju, jei asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai ir taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas būtų užkirtęs kelią susipažinti su parengtos sutarties tekstu, jos sąlygomis, būtų atsisakęs paaiškinti sutarties turinį ar kitaip priverstinai skatinęs atsakovus pasirašyti sutartį.

30Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime „Dėl išvados civilinėje byloje Nr. 2-6679-251/2013 patvirtinimo ir teikimo“ Nr. 10-1048 išdėstytos išvados yra rekomendacinio pobūdžio ir neturi jokios išankstinės galios teismui. Išvadą byloje teikianti institucija teikia bendro pobūdžio išvadą, neanalizuodama bylos medžiagos, faktinių bylos aplinkybių, atsakovų asmeninių savybių, turinčių įtakos ginčijamos nuostatos supratimui, banko darbuotojų veiksmų ir kitų bylos aplinkybių, todėl teismas jomis nesiremia.

31Priešieškiniu ginčijama ir pati nuostolių suma, neva ji nebuvo iš anksto aptarta sutartyje. Tačiau šie atsakovės argumentai nepagrįsti, nes sutarties 7 punkte šalys aiškiai susitarė, kad nuostoliai bus paskaičiuoti sutarties nutraukimo dieną. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė paaiškino, kad nėra galimybių minėtų nuostolių paskaičiuoti anksčiau, nes iš anksto nėra žinoma ar sutartis bus nutraukta ir kada tai įvyks. Ieškovė pateikė į bylą finansinius dokumentus, kuriuos teismas priėmė ir iš kurių matyti nuostolių dydis, finansinės priemonės (1 t. 36-55 b. l.), todėl teigti, kad ieškovo nuostoliai nepagrįsti – negalima.

32Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovė A. G. neįrodė, jog nebuvo tinkamai supažindinta su ginčijamos sutarties 7 punkto sąlygomis, kad jos nebuvo jai tinkamai išaiškintos, nebuvo atskleistas sąlygų turinys. Atsižvelgiant į paminėtą, nėra jokio pagrindo išvadai, jog ginčijamos palūkanų ribojimo sutarties 7 punkte nustatytos sąlygos yra nesąžiningos priešieškinyje nurodytais pagrindais (LR CPK 185 str.). Taip pat nėra pagrindų pripažinti sutarties dėl palūkanų dydžio ribojimo sąlygas negaliojančiomis, nes nenustatyta, kad jos prieštarautų bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

33Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (LR CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str. 1 d.).

34Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus/neveikimą, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų/neveikimo bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę (LR CK 6.245 – 6.249 straipsniai). Įrodinėjimo našta dėl atsakovų neveikimo, o taip pat ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, tenka ieškovui (LR CPK 178 straipsnis).

35Iš bylos medžiagos ir šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad byloje yra visos reikalaujamos sąlygos tam, kad atsakovams būtų taikoma civilinė atsakomybė – būsto kreditavimo sutartis ir su ja susijusi palūkanų dydžio ribojimo sutartis yra nutrauktos vienašališkai dėl atsakovų kaltės – nes atsakovai sistemingai ilgą laiką nevykdė mokėjimo prievolių, ieškovas patyrė nuostolius, susijusius su sutarties dėl kreditų palūkanų dydžio ribojimo nutraukimu, kadangi turėjo nutraukti atitinkamus išvestinius finansinių priemonių sandorius, kurie buvo sudaryti tam, kad atsakovai galėtų apsisaugoti nuo palūkanų augimo rizikos, už atsiradusius ieškovo nuostolius yra atsakingi atsakovai, tai yra nustatytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovų neveikimo – sutarties nevykdymo, bei kaltės ir ieškovui kilusios žalos, nes jeigu atsakovai nebūtų pažeidę būsto kreditavimo sutarties ir sutarties dėl kreditų palūkanų dydžio ribojimo, ieškovas nebūtų turėjęs nutraukti atitinkamų išvestinių finansinių priemonių sandorių ir nebūtų dėl to patyręs nuostolių. Esant nustatytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, ieškinys tenkintinas pilnai ir ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinas 3165,25 Eur nuostolių atlyginimas, 5 procentų procesinės palūkanos.

36Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Teismui ieškinį tenkinant pilnai, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistinos byloje rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos: 95,00 Eur žyminis mokestis, 68,34 Eur dokumentų vertimo išlaidos, 1981,75 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos (1 t., 12, 56 b. l., 2 t., 44-56 b. l.), viso: 2145,09 Eur, kas lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo sudaro po 715,03 Eur.

37Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 7,32 Eur. Jos iš bylą pralaimėjusių atsakovų nepriteistinos, nes padalinus jas lygiomis dalimis kiekvienam atsakovui, manytina, jog vykdymo išlaidos gali būti ženkliai didesnės už išieškotiną pašto išlaidų sumą (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

38Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 269, 270 str.,

Nutarė

39ieškinį tenkinti.

40Priteisti ieškovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (juridinio asmens kodas 303252632) solidariai iš atsakovų A. G. (asmens kodas ( - ) R. P. (asmens kodas ( - ) A. G. (asmens kodas ( - ) 3165,25 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt penkių eurų, 25 ct) nuostolių atlyginimą, 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos 3165,25 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-08-14) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

41Priteisti ieškovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (juridinio asmens kodas 303252632) iš kiekvieno atsakovo - A. G. (asmens kodas ( - ) R. P. (asmens kodas ( - ) A. G. (asmens kodas ( - ) po 715,03 Eur (septynis šimtus penkiolika eurų, 3 ct) bylinėjimosi išlaidų.

42Priešieškinį atmesti.

43Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gema Janušienė, sekretoriaujant Rasai... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Nordea... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas taikyti civilinę... 5. Atsakovės A. G. atsiliepime į ieškinį teigiama, kad ieškovas ieškinį... 6. Atsakovo R. P. atsiliepime į ieškinį teigiama, kad bankas nepateikė jokių... 7. Atsakovas A. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam... 8. Priešieškiniu atsakovė A. G. prašo pripažinti nesąžininga ir... 9. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko, prašė... 10. Atsakovas R. P. atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu sutiko,... 11. Atsakovas A. G. atsiliepimo į priešieškinį nepateikė.... 12. Ieškovo Nordea Bank AB atstovė advokatė Indrė Selvestravičiūtė teismo... 13. Į atsakovės A. G. priešieškinio argumentą, kad sandoriai vyko tarp tų... 14. Dėl priešieškinio nurodė, kad visiškai su juo nesutinka. A. G. jį... 15. Atsakovės A. G. atstovė advokatė Kristina Pugačienė prašo patenkinus... 16. Dėl ieškinio reikalavimų paaiškino, kad kadangi 7 punkto sąlyga yra... 17. Į teismo posėdį neatvyko atsakovas R. P., apie teismo posėdį jam pranešta... 18. Į teismo posėdį neatvyko atsakovas A. G., apie teismo posėdį jam pranešta... 19. Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos... 20. Ieškinys tenkintinas.... 21. Priešieškinis atmestinas.... 22. Byloje nustatyta, kad 2008-09-22 tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudaryta... 23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.156 straipsnyje... 24. Konkrečiu atveju įvertinus būsto kreditavimo sutarties ir sutarties dėl... 25. LR CK 6.188 straipsnio, galiojusio teisinių santykių tarp ginčo šalių... 26. A. G. ginčijamos sutarties 7 punkte nustatytą sąlygą prašo pripažinti... 27. Teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas... 28. A. G. teigia, kad ginčijamos sutarties sąlygos nebuvo išsamiai individualiai... 29. Bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai, ginčo šalių... 30. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime „Dėl išvados... 31. Priešieškiniu ginčijama ir pati nuostolių suma, neva ji nebuvo iš anksto... 32. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovė... 33. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl... 34. Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, yra būtina nustatyti visas... 35. Iš bylos medžiagos ir šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad byloje... 36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 37. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 7,32 Eur. Jos iš bylą... 38. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 269, 270 str.,... 39. ieškinį tenkinti.... 40. Priteisti ieškovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB... 41. Priteisti ieškovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB... 42. Priešieškinį atmesti.... 43. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...