Byla 2A-441-252/2012
Dėl netesybų priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Nauji vėjai Lietuvoje“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-199-452/2012 pagal ieškovės UAB „Nauji vėjai Lietuvoje“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl netesybų priteisimo ir

Nustatė

2ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3 600 Lt netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-03-04 su atsakovu buvo sudaryta pavedimo paslaugų sutartis, kurioje šalys numatė, kad V. B. (UAB „Nauji vėjai Lietuvoje“ steigėja) įsipareigoja tarpininkauti parduodant nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su žeme, esantį ( - ). Sutartis buvo sudaryta mėnesiui laiko. Ieškovė per tą laiką dėjo visas pastangas, kad sutartis būtų įvykdyta – interneto svetainėse patalpino skelbimus, bendradarbiavo su įvairiomis nekilnojamojo turto agentūromis. Buvo surastas pirkėjas, tačiau atsakovas pagal pavedimo sutartį neatsiskaitė – liko skolingas 3 600 Lt netesybų (sutarties 1.6 p.).

3Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad 2011-03-04 V. B., sutartyje nurodyta „paslaugos tiekėja“ ir A. Š., sutartyje įvardintas „pardavėju“, sudarė pavedimo sutartį, kuria paslaugos tiekėja įsipareigojo iki 2011-04-05 tarpininkauti parduodant gyvenamąjį namą, esantį ( - ). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatė, kad A. Š. priklausantis žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir visais ūkiniais pastatais, esančiais ( - ), parduoti G. S. ir G. S. pagal 2011-05-30 pirkimo – pardavimo sutartį. Teismas laikė, kad sutartiniai įsipareigojimai sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį iki 2011-04-05 nebuvo įvykdyti, nes sutartis dėl parduodamo nekilnojamojo turto buvo sudaryta tik 2011-05-30. Ieškovės atstovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovas pirkimo – pardavimo sutartį sudarė su ieškovės surastais pirkėjais, teismas laikė neparemtais jokiais įrodymais. Konstatavo, kad šalių pavedimo sutartimi numatytos sąlygos dėl atsakovo vienašalės atsakomybės už sutarties nevykdymą (1.6 punktas) (pardavėjui pažeidus, neįvykdžius sąlygų, nutraukus šią sutartį, atsisakius sudaryti notarinį pirkimą – pardavimą tarpininko surastam pirkėjui arba objektą perleidus kitam asmeniui) ir sąlygos dėl sutarties termino pratęsimo (2.9 punktas) (jei likus savaitei iki sutarties termino pabaigos negaunamas raštiškas kliento parašymas dėl sutarties nutraukimo, laikoma, kad sutartis pratęsiama tokiomis pat sąlygomis ir terminais; visi susitarimai ir informavimai galioja tik raštiški) prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams bei nepagrįstai suteikia ieškovei perdėtą pranašumą prieš atsakovą ir pažeidžia atsakovo lygiateisiškumo principą.

4Apeliaciniu skundu ieškovė prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neišklausė ir nevertino byloje pateiktos CD laikmenos, kurioje užfiksuotas pokalbis su atsakovu, kuris pripažino esąs skolingas ir atsiskaitys su ieškovu UAB „Nauji vėjai Lietuvoje“. Priešingai nei sprendė teismas, CD laikmenoje užfiksuotas pokalbis patvirtina, jog atsakovas pirkimo – pardavimo sutartį sudarė būtent su ieškovės surastais pirkėjais. Nors netesybų ieškovė apskritai galėjo nepagrįsti ir neįrodinėti, tačiau teismui buvo pateiktos sąskaitos už skelbimų patalpinimą interneto portaluose, nurodytos išlaidos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, visose sutartyse yra galimybė sutartį pratęsti tokiam pačiam laikotarpiui, tokiomis pat sąlygomis, todėl nepagrįstas teismo motyvas, kad pavedimo paslaugų sutarties 2.9 punktas prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams.

5Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovo A. Š. teisių perėmėja (paveldėtoja) A. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės pateiktoje CD laikmenoje užfiksuotas garso įrašas buvo padarytas be atsakovo žinios, privačiame pokalbyje, todėl pažeidžia teisę į asmens privatų gyvenimą. Toks įrašas negali būti naudojamas kaip įrodymas civilinėje byloje. Per sutartyje numatytą terminą ieškovė pirkėjų nesurado, o juos susirado pats atsakovas, todėl jis neprivalo atlyginti ieškovės patirtų nuostolių.

6Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

7Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytomis faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės UAB „Nauji vėjai Lietuvoje“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo teisėtam ir pagrįstam sprendimui panaikinti.

8Apeliantė skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas neištyrė byloje surinktų įrodymų. O būtent – UAB „Nauji vėjai Lietuvoje“ teismui pateikė CD laikmenoje pokalbius su atsakovu A. Š. ir jo žmona, kuriuose atsakovas vis nurodydavo, kad su UAB „Nauji vėjai Lietuvoje“ atsiskaitys. Tačiau šio svarbaus įrodymo, patvirtinančio, jog atsakovas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį sudarė būtent su ieškovės surastais pirkėjais, teismas nevertino, sprendime apie jį net neužsiminė. Kaip matyti, byloje yra pateiktas įrašas CD laikmenoje. Teismas jį priėmė (b. l. 28). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šis įrodymas turėjo būti ištirtas, tačiau šiuo atveju toks procesinės teisės normų pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Pažymėtina, kad pagal CPK 270 str. 4 d. teismo procesinis sprendimas turi būti motyvuotas. Jei sprendimas yra be motyvų, tai toks atvejis pripažįstamas absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. Šio straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Tuo tarpu neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso sprendimo kontekste. Teismo sprendimas nėra naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas ieškinį atmetė. Proceso teisės normų pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 329 str. 1 d., jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 str.). Pažymėtina, kad atsakovas A. Š. yra miręs, po kurio mirties palikimą priėmė A. Š. (b. l. 90). Todėl nustatyti, ar CD laikmenoje užfiksuotas tikrai A. Š. balsas, negalima būtų net ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė, teismo posėdyje neprašė perklausyti pateikto garso įrašo, skirti ekspertizę tikslu nustatyti kieno pokalbis fiksuotas garso įraše, taip pat nereiškė reikalavimo, kad atsakovas būtinai dalyvautų teismo posėdyje ar bent raštu paaiškintų garso įraše fiksuoto pokalbio detales, t.y. neteikė įrodymų, kuriuos teismas turėtų vertinti. Be to, nors, ieškovės atstovės teigimu, A. Š. priklausantis žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir visais ūkiniais pastatais, esančiais ( - ), parduoti G. S. ir G. S. pagal 2011-05-30 pirkimo – pardavimo sutartį, t. y. tiems patiems pirkėjams, kuriuos surado UAB „Nauji vėjai Lietuvoje“ pagal 2011-03-04 su atsakovu sudarytą pavedimo paslaugų sutartį, tačiau nei G. S., nei G. S. liudytojais byloje apklausti neprašė. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovės atstovė tik paaiškino, kad šie žmonės, kurie yra įsigiję nekilnojamąjį turtą iš A. Š., atsisakė eiti liudyti į teismą, kadangi A. Š. yra piktas žmogus (b. l. 63-64). Byloje esantis raštas taip pat patvirtina, jog gyvenamojo namo pirkėjai G. S. ir G. S. nekilnojamąjį turtą iš A. Š. pirko be tarpininkų (b. l. 41). Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių įrodinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ir nebuvimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad atsakovas pirkimo – pardavimo sutartį sudarė būtent su ieškovės surastais pirkėjais.

9Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 2011-03-04 pavedimo paslaugų sutartyje nustatytas prievolinių teisinių santykių reglamentavimas yra toks, kad neužtikrina šalių teisių ir pareigų pusiausvyros. Šia sutartimi numatytos sąlygos dėl atsakovo vienašalės atsakomybės už sutarties nevykdymą (1.6 punktas) ir sąlygos dėl sutarties termino pratęsimo (2.9 punktas) prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams bei nepagrįstai suteikia ieškovei perdėtą pranašumą prieš atsakovą ir pažeidžia atsakovo lygiateisiškumo principą. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas sirgo onkologine liga. Todėl tikėtina, jog dėl šios priežasties atsakovo tikslas ir buvo kuo greičiau parduoti nekilnojamąjį turtą. Tuo pagrindu sudarytos pavedimo paslaugų sutarties 1.5 p. šalys susitarė, jog sutartis galioja iki 2011-04-05, t. y. tik vieną mėnesį. Būtent ieškovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą – vieną mėnesį parduoti atsakovui priklausantį gyvenamąjį namą su žeme. Todėl 2.9 p. numatyta sąlyga, jog likus savaitei iki sutarties termino pabaigos negavus raštiško kliento prašymo dėl sutarties nutraukimo sutartis pratęsiama tokiomis pat sąlygomis ir terminais, negali būti pripažinta, kaip atitinkanti kliento interesus, tuo labiau, kaip minėta, atsižvelgiant į atsakovo A. Š. sveikatos būklę. Pagal CK 1.5 str. 2 d., prievolės šalys, susitarimu nustatydamos tarpusavio teises ir pareigas, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Be to, sutartis niekaip negalėjo būti pratęsiama neribotam laikui tomis pačiomis sąlygomis, nes numatyti susitarime mokėjimai ieškovei už nekilnojamojo turto pardavimą per mėnesį akivaizdžiai pažeidžia susitarimo pratęsti sutartį tomis pačiomis sąlygomis, teisingumą ir sąžiningumą.

10Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – ieškinį atmesti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

11Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokato padėjėjui atsakovo A. Š. teisių perėmėja (paveldėtoja) A. Š. sumokėjo 400 Lt (b. l. 101). Prašomų priteisti išlaidų sumą patvirtina mokėjimo dokumentas, jų dydis neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14Priteisti iš UAB „Nauji vėjai Lietuvoje“, į. k. 302598268, 400,00 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų A. Š., a. k. ( - ) naudai.

Proceso dalyviai