Byla 2A-258/2013
Dėl 219 019,73 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo, trečiasis asmuo V. K

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-651-544/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui N. M. dėl 219 019,73 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo, trečiasis asmuo V. K..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 219 019,73 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. vasario 27 d. su V. K. sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS Nr. 560361, kuria buvo apdrausta automobilio BMW, v/n ( - ) valdytojų civilinė atsakomybė. 2007 m. lapkričio 9 d. Airijoje Limericko mieste eismo įvykio metu buvo sužalota taksi automobiliu Nissan Almera, ( - ), važiavusios keleivės T. B. sveikata. Eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio BMW, v/n ( - ) vairuotojas ir savininkas atsakovas N. M., kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino. Ieškovas, vadovaudamasis žalos faktą ir dydį patvirtinančiais dokumentais, Airijos draudimo bendrovei Zurich Insurance PLC nukentėjusiam autoįvykyje asmeniui išmokėjo 63 432,50 Eur (219 019,73 Lt) draudimo išmoką, kurią sudarė 40 000 Eur kompensacija už asmens sveikatos sužalojimą, 18 532,50 Eur (5830,00 Eur + 12 702,00 Eur) mokesčių už teisines paslaugas, 1400 Eur už žalos vertinimą bei 3500 Eur administravimo mokesčio. Todėl ieškovas įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį dėl 219 019,73 Lt atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.).

5Atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad automobilį be jokių dokumentų Airijoje pardavė nepažįstamiems asmenims, todėl autoįvykio metu 2007 m. lapkričio 9 d. automobilio savininku ir vairuotoju nebuvo, autoįvykio nesukėlė, todėl jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti CK 6.270 straipsnio. Teigia, kad ieškovas neįrodė, kuo pasireiškė jo kaltė dėl padarytos žalos ir nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra kaltas dėl autoįvykio bei neįrodė kitų civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.246 bei 248 straipsniuose. Byloje nėra jokio oficialaus sprendimo, kuris patvirtintų, kad jis yra kaltas dėl autoįvykio.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Panevėžio apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 219 019,73 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5380 Lt žyminio mokesčio, 719,95 Lt išlaidų, sumokėtų vertėjui, 333,96 Lt išlaidų, susijusių su viešu paskelbimu spaudoje apie teismo posėdžio laiką ir vietą, 2856 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas konstatavo, kad 2007 m. lapkričio 9 d. Airijoje Limericko mieste eismo įvykio metu buvo sužalota taksi automobiliu važiavusios keleivės T. B. sveikata, o pagal Airijos atitinkamų institucijų surinktus duomenis šio eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio BMW, v/n ( - ) vairuotojas, kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino. Kadangi automobilis BMW, v/n ( - ) nuosavybės teise priklausė V. K., su kuria 2007 m. vasario 27 d. buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, todėl ieškovas Airijos draudimo bendrovei Zurich Insurance PLC išmokėjo 63432,50 Eur (219 019,73 Lt) dydžio draudimo išmoką. Teismas pripažino, kad byloje esantys įrodymai patvirtina žalos dydį bei kad ieškovas sumokėjo Airijos draudimo bendrovei už autoįvykyje patirtą žalą. Sprendė, kad autoįvykio metu automobilio BMV, v/n ( - ) savininku faktiškai buvo N. M., kuris pripažino, kad nusipirko minėtą automobilį iš V. K.. Padarė išvadą, kad byloje esančių rašytinių įrodymų visuma (automobilyje rasta atsakovo kreditinė kortelė, liudytojų parodymai ir kt.) leidžia teigti, kad atsakovas vairavo automobilį ir pabėgo iš įvykio vietos. Konstatavo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės apie minėto automobilio pardavimą yra prieštaringos, nenuoseklios, todėl vertintinos kaip nepagrįstos. Pažymėjo, kad minėtame BMV automobilyje buvo rasta atsakovo banko kortelė, kuria naudojantis eismo įvykio rytą buvo išgryninti pinigai. Konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog įvykio metu automobilio savininku buvo kitas asmuo, o ne atsakovas. Teismas sprendė, kad ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos atlyginimą, kadangi atsakovas, dėl kurio kaltės kilo eismo autoįvykis, pasišalino iš eismo įvykio vietos bei neiškvietė policijos pareigūnų (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 1 d., 22 str. 1 d. 4 p., Kelių eismo taisyklių 59.4 p., 60.1 p.).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

101. Teismo sprendimas priimtas remiantis ne įrodymais, o prielaidomis ir tikimybėmis. Atsakovas niekada nebuvo automobilio BMW, v/n ( - ) savininku, todėl nebuvo pagrindo taikyti CK 6.270 straipsnį. Teigia, kad eismo įvykio dieną automobilis buvo parduotas nepažįstamiems asmenims. Automobilį pardavė V. K.. Byloje nėra įrodyta, kad atsakovas sukėlė autoįvykį.

112. Pagrindinis įrodymas – automobilyje rasta galiojanti atsakovo banko kortelė – negali būti svarus, nes atsakovas galėjo pamesti kortelę anksčiau ir jos nepasigesti. Mašina pavežti du studentai, kurie atpažino atsakovą, buvo neblaivūs, todėl atsakovas nesutinka su šiais įrodymais. Teismas negalėjo remtis pastaruoju įrodymu, nes policijos tyrimas nebuvo baigtas ir prokuratūra nebuvo priėmusi galutinio sprendimo.

12Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teigdamas, jog niekada nebuvo automobilio BMW, v/n ( - ) savininku, atsakovas prieštarauja savo parodymams bei apeliacinio skundo motyvams. Iš Mibi Sprougle-Graham Partnership pažymos apie įvykio aplinkybes turinio matyti, kad įvykį sukėlusio automobilio BMW, v/n ( - ) vairuotojas buvo N. M.. Minėtoje pažymoje taip pat nustatyta, kad automobilyje rasta jam priklausanti galiojanti banko kortelė, kuri paskutinį kartą buvo panaudota eismo įvykio rytą. Atsakovas argumentuotai nepaaiškino, kaip kortelės nepasigedo, jei pinigai jam buvo mokami kas savaitę, o automobilis parduotas prieš porą savaičių iki eismo įvykio. Nurodė, kad neblaivus asmuo taip pat gali neklysdamas atpažinti kitą asmenį, o automobiliu BMW, v/n ( - ) pavėžėti studentai nebuvo sunkaus girtumo laipsnio. Ieškovas pažymi, kad civilinė atsakomybė nėra siejama su administracinės ar baudžiamosios atsakomybės buvimu. Todėl net ir nesant duomenų apie atsakovo patraukimą administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, tai nepaneigia atitinkamų Airijos institucijų surinktų duomenų apie tai, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo atsakovas.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas netenkintinas.

15Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

16Byloje kilo ginčas dėl draudimo bendrovės, išmokėjusios draudimo išmoką už eismo įvykio metu padarytą žalą, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš asmens, kuris neigia, kad yra atsakingas už padarytą žalą.

17Nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 9 d. Airijoje, Limericko mieste įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota T. B., važiavusi taksi automobiliu Nissan Almera, ( - ). Eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio BMW, v/n ( - ) vairuotojas, kuris iš įvykio vietos pasišalino (b.l. 18-21, 36-47). Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, automobilis buvo registruotas V. K. vardu (b.l. 119) ir apdraustas vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (b.l. 12-14). Minėtos sutarties pagrindu atsakovas sumokėjo Airijos draudimo bendrovei Zurich Insurance PLC 63 432,50 Eur (219 019,73 Lt) draudimo išmoką, kurią prašo priteisti iš ieškovo regreso tvarka (b.l. 15-16, 22-35, 48-64).

18Apeliaciniame skunde apeliantas neigia sukėlęs aukščiau minėtą eismo įvykį. Taip pat apeliantas neigia buvęs automobilio BMV, v/n ( - ) savininku. Teisėjų kolegija pažymi, kad pastarasis apeliacinio skundo teiginys prieštarauja tiek teismo posėdžių metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, tiek ir tolesniems apeliacinio skundo teiginiams. Apeliantas pripažįsta ir neginčija fakto, kad automobilį BMW, v/n ( - ) 2007 metais, apie rugsėjo mėnesį, pirko iš V. K. brolio V. K.. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas V. K. teismo posėdžio metu (b.l. 140). Automobilis su dokumentais buvo perduotas apeliantui valdyti. Nors šis pirkimo-pardavimo sandoris ir nebuvo privalomai įregistruotas, toks sandoris pirkimo-pardavimo sutarties šalims galioja (CK 1.75 str. 1 d., 1.94 str.). Pagal formuojamą teismų praktiką, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Automera“ v. G. M., bylos Nr. 3K-7-309/2010). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad apeliantas tapo automobilio savininku, nors viešajame registre ir nebuvo įregistruotas kaip šios transporto priemonės savininkas. Ieškovas šios aplinkybės neginčijo, todėl ji laikytina įrodyta.

19Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto argumentas, jog eismo įvykio metu automobilis BMW, v/n ( - ) buvo parduotas, yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Apeliantas negalėjo nurodyti nei laikraščio, į kurį buvo patalpintas skelbimas dėl automobilio pardavimo, pavadinimo, nei jį nupirkusių asmenų pavardžių. Pagrįstų abejonių, kad minėtas automobilis buvo parduotas, kelia ir tai, kad apeliantas painiojasi dėl šio automobilio pardavimo aplinkybių, t.y. apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilį nepažįstamiems asmenims pardavė V. K., tuo tarpu posėdžių metu teigė, kad automobilį pardavė pats, o V. K. tik patalpino skelbimą laikraštyje (b.l. 114, 138). Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu teigė patalpinęs skelbimą laikraštyje, tačiau kitų paradavimo aplinkybių negalėjo nurodyti (b.l. 140). Taigi esminės aplinkybės – kuris iš minėtų dviejų asmenų faktiškai pardavė automobilį – supainiojimas sudaro pagrindą teigti, kad automobilis nebuvo parduotas. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbiausia yra tai, kad apeliantas nesugebėjo nurodyti asmens, kuris eismo įvykio metu buvo automobilio savininku. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas, teigdamas, jog jis nėra automobilio savininkas, turėjo pareigą į procesą įtraukti asmenį, kuriam, jo teigimu, yra perėjusi nuosavybės teisė į šią transporto priemonę. Taip pat teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010). Apeliantas turėjo siekti, kad į bylos nagrinėjimą būtų įtraukta kita sandorio šalis ir pateikti įrodymus, patvirtinančius automobilio pardavimą. Sandorio šalies įtraukimas į bylą dalyvaujančiu joje asmeniu (atsakovu ar trečiuoju asmeniu) yra būtinas, nes teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Apeliantas į bylą neįtraukė kitos sandorio šalies bei nepateikė jokių savo teigiamas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl jis laikytinas automobilio savininku. Šaliai, nepasirinkusiai tinkamos reikiamos procesinės gynybos priemonės, tenka neigiamų padarinių rizika. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad eismo įvykio metu automobilis BMW, v/n ( - ) faktiškai buvo apelianto N. M. nuosavybe.

20Dėl draudimo sumos dydžio teisėjų kolegija nepasisako, kadangi ši aplinkybė nebuvo kvestionuojama apelianto atsiliepime į ieškinį bei nėra apeliacinio skundo objektu.

21Teisėjų kolegija pripažįsta, kad įrodymai, jog būtent apeliantas vairavo eismo įvykį sukėlusią transporto priemonę, yra netiesioginiai. Tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, kadangi apelianto pareiga regreso tvarka atlyginti ieškovui jo patirtą žalą kyla nenurodžius asmens, kuris eismo įvykio metu buvo automobilio BMW, v/n ( - ) savininkas ir valdytojas. Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju neturi reikšmės duomenų apie apelianto patraukimą baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn nebuvimas, kadangi civilinė atsakomybė nėra sietina su baudžiamosios ar administracinės atsakomybės buvimu.

22Apibendrinant teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 1 d.).

23Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus apie išlaidas, turėtas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Minėti įrodymai patvirtina, kad ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą turėjo 532,40 Lt išlaidų (b.l. 163-164). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio, sprendžia, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta, todėl iš atsakovo priteistina ieškovui.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,

Nutarė

25Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Priteisti iš atsakovo N. M. ieškovo UAB draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ naudai 532,40 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 219 019,73 Lt žalos atlyginimo... 5. Atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad automobilį... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 9. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2011 m.... 10. 1. Teismo sprendimas priimtas remiantis ne įrodymais, o prielaidomis ir... 11. 2. Pagrindinis įrodymas – automobilyje rasta galiojanti atsakovo banko... 12. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 16. Byloje kilo ginčas dėl draudimo bendrovės, išmokėjusios draudimo išmoką... 17. Nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 9 d. Airijoje, Limericko mieste įvyko eismo... 18. Apeliaciniame skunde apeliantas neigia sukėlęs aukščiau minėtą eismo... 19. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 20. Dėl draudimo sumos dydžio teisėjų kolegija nepasisako, kadangi ši... 21. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad įrodymai, jog būtent apeliantas vairavo... 22. Apibendrinant teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos... 23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 25. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti... 26. Priteisti iš atsakovo N. M. ieškovo UAB draudimo kompanijos „PZU Lietuva“...