Byla 2A-144-357/2009

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės, kolegijos teisėjų: Birutės Simonaitienės, Petro Povilaičio, dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorei Ritai Dabužinskienei, suinteresuotam asmeniui S. V. , J. K. , jos atstovui advokatui Ričardui Raliui, apeliaciniame teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių apskrities viršininko administracijai, Šiaulių apygardos vyriausiajam prokurorui, T. K. , K. K. , A. K. , B. V. , S. V. , J. K. dėl praleisto termino atnaujinimo ir juridinio fakto nustatymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Pareiškėja A. T. pareiškimu kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą, prašydama atnaujinti įstatymo nustatytą terminą paduoti žemės nuosavybės teisę įrodančius dokumentus, nes terminą praleido dėl svarbios priežasties. Be to, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą žemės nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, kad po I. K. mirties 1929m., jo žemę 1,3533 ha, buvusią ( - ), paveldėjo pareiškėjos senelis P. K. ir nuosavybės teisėmis šią žemę valdė iki pat 1940 metų žemės nacionalizacijos. Be to, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą žemės nuosavybės atkūrimo tikslu, kad nuosavybės teisę nustatantis dokumentas – Raseinių apskrities Tytavėnų valsčiaus išparceliuoto 1927m. Tytavėnų dvaro eksplikacija su įrašu eilės Nr.13, priklauso pareiškėjos proseneliui I. K. .

4Kelmės rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies. Pareiškėjai A. T. atnaujino įstatymo nustatytą terminą žemės nuosavybės dokumentams pateikti Šiaulių apskrities viršininko administracijai.

5Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą žemės nuosavybės atkūrimo tikslu, kad po I. K. mirties 1929 m., jo žemę 1,3533 ha, buvusią ( - ), paveldėjo P. K. ir nuosavybės teisėmis šią žemę valdė iki 1940 metų žemės nacionalizacijos.

6Atmetė prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą žemės nuosavybės atkūrimo tikslu, kad nuosavybės teisę nustatantis dokumentas – Raseinių apskrities Tytavėnų valsčiaus išparceliuoto 1927 m. Tytavėnų dvaro eksplikacija su įrašu eilės Nr.13, priklauso pareiškėjos proseneliui I. K. .

7Sprendime teismas nurodė, kad archyvo pažymėjime, Raseinių rajono Tytuvėnų valsčiaus išparceliuoto Tytavėnų dvaro eksplikacijoje (t.1,1.6) 13 eilės numeriu įrašytas savininkas K. I. , sklypo Nr.27, gavęs 1.3533 ha žemės. Archyvo pažymoje (1.10) nurodyta, kad I. ir M. K. sūnus vardu P. gimė 1893-12-09. Iš mirties akto įrašo (t.1,1.11) matyti, kad I. K. mirė 1929 metais, M. K. mirė 1960 metais. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad I. K. turėjo vieną sūnų P. (P.) K., kuris su žmona B. turėjo septynis vaikus. Iš surinktų įrodymų darė išvadą, kad pareiškėja A. T. užvedė bylą, siekdama nustatyti, kas žemę valdė iki žemės nacionalizacijos, t.y. ji prašė nustatyti, kad po I. K. mirties jo 1.3533 ha žemės sklypą Tytuvėnuose paveldėjo ir valdė nuosavybės teisėmis pareiškėjos senelis P. K. . Šiaulių apygardos prokuratūra yra užvedusi civilinę bylą, siekdama panaikinti sprendimus dėl žemės nuosavybės teisių atkūrimo A. T. į I. K. turėtą žemės sklypą, todėl A. T. prašomo juridinio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes ir turi būti nagrinėjamas. Teismas nurodė, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje apie P. ir M. K. šeimos sudėtį (1.125-126) nurodyta, kad 1942-05-27 surašymo žiniose P. K. įrašytas, kaip gyvenantis ( - ), šeimos galva, žemės ūkio darbininkas. Tose pačiose žiniose įrašyta, kad M. K. , gim.1872 m., gyvenusi tuo pačiu adresu, kaip ir P. K. – ( - ), šeimos galva, našlė, bedarbė, pragyvenanti iš santaupų. Archyvo pažymose (t.1,1.120-157) nėra žinių apie tai, kuris iš jų – P. K. ar M. K. – yra paveldėję I. K. 1.3533 ha žemės sklypą. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2008-10-29 gautame žemės ištyrimo žiniaraštyje (t.2,1.45-47), surašytame 1937 m. rugsėjo 9 dieną yra nurodyta, kad I. K. mirė 1928 m., žemės paskyrimo dokumentų nepaliko, įpėdinių teisės nepripažintos, tačiau 1.3533 ha žemės sklypo savininku nurodyta „K. I. įpėdiniai“. Prašymas dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo yra tenkintinas, nes A. T. žemės nuosavybės teisės buvo atkurtos (t.1,1.19-37), todėl ji pagrįstai buvo įsitikinusi, kad yra pateikusi visus reikiamus įrodymus įstatyme nurodytais terminais. Teismas darė išvadą, kad būtų neprotingas daug laiko užimantis procesas pripažinti, kad šiuo metu yra baigtas nuosavybės teisės atkūrimo į žemę procesas A. T. , kai šiuo klausimu yra užvesta byla teisme ir pareiškėja galėtų kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo ar juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tik po to, kai teisme būtų pripažinti negaliojančiais sprendimai dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir tada reikėtų pradėti visą procesą iš naujo.

8Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Šiaulių apygardos vyriausias prokuroras prašo panaikinti 2008-12-01 Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas pareiškimas – pareiškėjai A. T. atnaujintas įstatymo nustatytas terminas žemės nuosavybės dokumentams pateikti Šiaulių apskrities viršininko administracijai; nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas žemės nuosavybės atkūrimo tikslu, kad po I. K. mirties 1929 m., jo žemę 1.3533 ha, buvusią ( - ), paveldėjo P. K. ir nuosavybės teisėmis šią žemę valdė iki 1940 metų žemės nacionalizacijos ir prašo bylą šioje dalyje nutraukti.

9Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

101) Priimtas sprendimas dalyje, kurioje pareiškimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai taikytų ir aiškintų LR CPK 444 str. 1 d., 2 d. 3 p., 445 str. nuostatų, bei dėl padaryto procesinės teisės normos – LR CPK 185 str.pažeidimo. LR CPK 444 str. 1 d. numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal LR CPK 445 str. nuostatas galima kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, jeigu asmuo negali kitokia tvarka gauti nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nuosavybės teisių atkūrimo klausimą sprendžiančios institucijos išvada dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų nepakankamumo yra kreipimosi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sąlyga ir priežastis.

112) Pirmos instancijos teismas pažeidė aukščiau minėtų aktų nuostatas. Nustatytas juridinis faktas neturi tikslingumo ir tokio fakto juridinės reikšmės, kadangi dar 2005-03-21 Šiaulių apskrities viršininko administracija sprendimu Nr.54-17670 A. T. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko I. (I.) K. nuosavybės teisėmis valdytą Tytuvėnų mieste, Kelmės rajone, nekilnojamojo turto dalį.

12Teismo padaryta išvada, kad tik vienas P. K. paveldėjo I. K. žemę prieštarauja tuo metu galiojusiam Rusijos Imperijos civilinių įstatymų sąvadui ir 1.3533 ha žemės sklypo savininkas iki mirties 1929 m. buvo I. K. . Jam mirus, atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes žemės savininkas mirė nepalikęs testamento. LR Raseinių apskrityje palikimo atsiradimo momentu galiojo Rusijos Imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 d. Remiantis sąvado X tomo 1 d. 1128 str., „vaikai, išskyrus įsakytinę dalį likusiam gyvam sutuoktiniui, dalija palikimą po lygią dalį kiekvienai galvai“. Sąvado X tomo 1 d. 1148 str. įtvirtintos įsakytinės dalies likusiam gyvam sutuoktiniui nustatymo taisyklės: „Žmona gauna po vyro ¼ dalį jo nekilnojamojo turto nuosavybe“. Vyriausiojo Tribunolo sprendime, aiškinant Sąvado X tomo 1 dalies 1255 str. nuostatas dėl palikimo priėmimo, yra nurodoma: „Įstatymas nereikalauja įpėdinystės teisių patvirtinimo, tad įvykdymui savo paveldėjimo teisės pakanka faktinai valdyti pačiam ar kam kitam pavedus valdyti (V.T.K.S.1927. 1. 3. Nr.217)“. Remiantis šiomis nuostatomis konstatuotina, kad po I. K. mirties jo įpėdiniai vaikai: sūnus P. (P.) K. ir duktė E. B. lygiomis dalimis paveldėjo ¾ dalis tėvo turto, o sutuoktinė M. K. – ¼ dalį ir faktiniu valdymu palikimą priėmė.

133) Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl E. B. ir M. K. palikimo priėmimo, joms tekusiųjų dalių perleidimo, todėl pažeidė LR CPK 183, 185 str. normas. LR CPK 270 str. nurodoma, kad motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje turi būti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, bei argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas į buvusio savininko I. K. turėtą žemę yra baigtas. Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo atnaujinti terminą pateikti žemės nuosavybės dokumentams.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja A. T. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimą.

15Apeliacinis skundas tenkintinas.

16Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teises normas bei priėmė neteisingą sprendimą, apeliacinio skundo motyvai yra pagrindas sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

17Iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad archyvo dokumentuose t.y. Raseinių rajono Tytuvėnų valsčiaus išparceliuoto Tytavėnų dvaro eksplikacijoje įrašytas savininkas K. I. , sklypo Nr.27, gavęs 1,3533 ha žemės; 1929m. Tytavėnų valsčiaus Padeksnių dvaro duomenyse skl.Nr.14 savininku įrašytas K. P. gavęs 1,0362 ha žemės; 1936m. Tytuvėnų valsčiaus Pašakarnių seniūnijos žemės sąraše K. P. įrašytas ( - ) turėjęs 1.04ha žemės ; K. M. Tytuvėnų valsčiaus Prudvietės sklypo plane įrašyta turėjusi skl.Nr.2 0,50ha pievų, 0,5000 ha žemės. Mirties akto įraše (t.1, 1.11) nurodoma, kad I. K. mirė 1929 metais, M. K. mirė 1960 metais. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad I. K. turėjo vieną sūnų P. (P.) K., kuris su žmona B. turėjo septynis vaikus: L. K. , B. K. – V., A. K. , V. K. , S. K. – V., J. K. – K., E. K. – B.. Pareiškėja A. T. yra B. E. mirusios 1981 m. dukra (t.1, l.18). Po L. K. mirties jo teisių perėmėja yra žmona T. K. (t.1, l. 89), po V. K. mirties jo teisių perėmėjas yra sūnus K. K. (t. 1, l. 90). Visi P. K. vaikai, ar jų teisių perėmėjai yra įtraukti į bylą.

18Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje apie P. ir M. K. šeimos sudėtį (l. 125-126) nurodyta, kad 1942-05-27 surašymo žiniose P. K. įrašytas, kaip gyvenantis ( - ), šeimos galva, žemės ūkio darbininkas. Tose pačiose žiniose įrašyta, kad M. K. , gim. 1872 m., gyvenusi tuo pačiu adresu, kaip iš P. K. – ( - ), šeimos galva, našlė, bedarbė, pragyvenanti iš santaupų. Archyvo pažymose (t. 1, l. 120-157) nėra žinių apie tai, kuris iš jų – P. K. ar M. K. – yra paveldėję I. K. 1,3533 ha žemės sklypą.

19Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2008-10-29 gautame žemės ištyrimo žiniaraštyje (t.2, l..45-47), surašytame 1937 m. rugsėjo 9 dieną yra nurodyta, kad I. K. mirė 1929 m., žemės paskyrimo dokumentų nepaliko, įpėdinių teisės nepripažintos, grafoje „savininko parašas“ įrašo nėra. 1,3533 ha žemės sklypo savininku nurodyta „K. I. įpėdiniai“. Teismas be pagrindo iš įrašo po žiniaraščiu, kur nurodytas dalyvavęs asmuo – „K. I. įpėd. beraštis“, darė išvadą, kad po I. K. mirties visą žemės sklypą paveldėjo sūnus P. K. . Kaip minėta, tame pačiame dokumente yra įrašas „I. K. įpėdiniai“, tai reikštų turėjo būti ne vienas įpėdinis. Archyvo pažymos rodo, kad P. K. ir M. K. turėjo savo žemės sklypus, tikėtina galėjo tvarkyti ir valdyti žemę ir nėra duomenų, kad M. K. ar dukra E. atsisakė I. K. žemės dalies P. K. naudai.

20Kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad vieno įpėdinio P. K. žemės paveldėjimas prieštarauja tuo metu galiojusiam Rusijos Imperijos civilinių įstatymų sąvadui. 1,3533 ha žemės sklypo savininkui I. K. mirus 1929m., atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes nėra duomenų apie paliktą testamentą. Lietuvos Respublikos Raseinių apskrityje palikimo atsiradimo momentu galiojo Rusijos Imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalis, kurio 1128 straipsnis numatė, kad „vaikai (...), išskyrus įsakytinę dalį likusiam gyvam sutuoktiniui, dalija palikimą po lygią dalį kiekvienai galvai“. Sąvado X tomo 1 dalies 1148 straipsnyje įtvirtintos įsakytinės dalies likusiam gyvam sutuoktiniui nustatymo taisyklės: „Žmona gauna po vyro ¼ dalį jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybės“. Vyriausiojo Tribunolo sprendime, aiškinant Sąvado X tomo 1 dalies 1255 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, yra nurodoma: „Įstatymas nereikalauja įpėdinystės teisių patvirtinimo, tad įvykdymui savo paveldėjimo teisės pakanka faktinai valdyti pačiam ar kam kitam pavedus valdyti (V.T.K.S. 1927. 1. 3, Nr.217)“. Remiantis šiomis nuostatomis, po I. K. mirties jo įpėdiniai vaikai: sūnus P. (P.) K. ir dukra E. B. lygiomis dalimis turėjo teisę paveldėti ¾ dalis tėvo turto, o sutuoktinė M. K. – ¼ dalį ir faktiniu valdymu galėjo palikimą priimti. Todėl pareiškėjos A. T. prašomas nustatyti juridinis faktas vertintinas kaip nepagrįstas rašytiniais įrodymais, įstatymo nuostatomis ir pareiškimas negali būti tenkinamas.

21Pareiškimas nepagrįstas ir dėl kitų motyvų. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad CPK 445 str. reglamentuoja juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pagrindus, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-111/2006; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-459/2006). Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr.1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 13 punktą, pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą iš pradžių turi pateikti dokumentus nuosavybės atkūrimo klausimą sprendžiančiai valstybės institucijai, kuri juos įvertina ir padaro išvadą dėl jų pakankamumo. Jeigu institucija padaro išvadą, kad pateiktų dokumentų pakanka, tai ji priima sprendimą dėl prašymo nuosavybės teisių atkūrimo klausimu. Jeigu institucija konstatuoja, kad pateiktų dokumentų nepakanka sprendimui priimti (juose esantys duomenys neinformatyvūs, netiesioginiai, fragmentiški, neaiškūs, prieštaringi ar turi kitokių trūkumų, dėl kurių šie duomeny turi būti tikrinami renkant ir tiriant įrodymus, kuriuos rinkti ir vertinti turi kompetenciją tik teismas), tai asmeniui atsiranda sąlygos kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nuosavybės teisių atkūrimo klausimą sprendžiančios institucijos išvada dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nepakankamumo yra kreipimosi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sąlyga ir priežastis. Aplinkybė, kad dokumentai buvo pateikti institucijai ir įvertinti kaip nepakankami, turi būti nurodyta teismui paduotame pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o prie pareiškimo turi būti pridėta institucijos išvada kaip įrodymas, kad yra pagrindas kreiptis į teismą (LR CPK 447 straipsnio 2, 3 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-441/2008).

22CPK 444 str. 1 d. nuostatos reglamentuoja, kad teismas nustato juridinius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

23Kolegijos nuomone, nustatytas juridinis faktas nesukels juridinių pasekmių, kadangi A. T. 2000m. kovo 23d. prašymu prašė atkurti nuosavybės teises į K. P. 0,20ha žemės dalį ir 2005 m. kovo 21 d. Šiaulių apskrities viršininko administracija sprendimu Nr.54-17670 A. T. atkūrė nuosavybės teises į jai tenkančią buvusio savininko I. ir P. K. nuosavybės teisėmis valdytą Tytuvėnų mieste, Kelmės rajone, nekilnojamojo turto dalį 0,3414ha miško. Iš aukščiau aptartų dokumentų matyti, kad pareiškimus atkurti nuosavybės teises į I. K. valdytą 1,3533 ha ir P. K. valdytą 1,0362 ha turtą yra pateikę ir kiti pretendentai - L. K. , P.; V. K. , P.; A. K. , P; J. K. , P.; S. V. , P.; B. V. , P.. Nuosavybės teisės į I. K. turėtą žemę dalinai jau įteisintos kiekvienam iš pretendentų t.y.

241. L. K. 1998-04-24 Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr.54-9485 į 0,2390 ha perduodant naują žemės sklypą neatlygintinai ( - ).

252. V. K. 2004-09-27 Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr.54-17266 į 0,0952 ha perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą ( - ),

263. A. K. 2006-11-03 Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr.54-18430 į 0,1636 ha perduodant naują žemės sklypą neatlygintinai ( - ).

274. B. V. 2005-03-21 Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr.54-17671 atkurtos nuosavybės teisės į 0,20 ha kompensuojant pinigais. Priklauso išmokėti viso: indeksuota suma – 6210 Lt, o jau išmokėta - 4125 Lt.

285. S. V. 2004-09-27 Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr.54-17270 į 0,2994 ha perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą ( - ).

296. J. K. 2008-01-18 Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr.54-18892 į 0,2906 ha perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą ( - ).

30Kolegija atkreipia dėmesį, kad šie Šiaulių apskrities viršininko sprendimai yra galiojantys, nepanaikinti. Kai atkurtos nuosavybės teisės kitiems pretendentams į tą patį ginčo žemės sklypą, kaip I. K. žemę, nepanaikinus kitų asmenų nuosavybės teisių, juridinio fakto nustatymas ( kad tai P. K. žemė) negali sukelti pareiškėjai tiesioginių juridinių pasekmių. Todėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2008m. gruodžio 1d. priimtas sprendimas negali būti pagrindu įteisinti A. T. nuosavybės teisių atkūrimo pagal 2005m. kovo 21d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimą.

31Tokiu būdu, kolegija tenkindama apeliacinį skundą Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą, kuriuo pareiškimą atmeta.

32Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio, 1 dalies, 3 punktu,

Nutarė

33Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą pakeisti.

34Sprendimą dalyje kurioje tenkintas pareiškėjos A. T. pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo panaikinti ir priimti naują sprendimą.

35Pareiškėjos A. T. pareiškimą kuriuo prašoma nustatyti juridinį faktą, kad po I. K. mirties 1929 m., jo žemę 1,3533 ha, buvusią Tytavėnų dvare, Tytuvėnų valsčiuje, Raseinių apskrityje, paveldėjo P. K. ir nuosavybės teisėmis šią žemę valdė iki 1940 metų žemės nacionalizacijos, atmesti.

36Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Pareiškėja A. T. pareiškimu kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą,... 4. Kelmės rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškimą... 5. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą žemės nuosavybės atkūrimo... 6. Atmetė prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą žemės... 7. Sprendime teismas nurodė, kad archyvo pažymėjime, Raseinių rajono... 8. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Šiaulių apygardos vyriausias... 9. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 10. 1) Priimtas sprendimas dalyje, kurioje pareiškimas yra neteisėtas ir... 11. 2) Pirmos instancijos teismas pažeidė aukščiau minėtų aktų nuostatas.... 12. Teismo padaryta išvada, kad tik vienas P. K. paveldėjo I. K. žemę... 13. 3) Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl E. B. ir M. K. palikimo... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja A. T. prašo atmesti... 15. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 16. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir procesines... 17. Iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad archyvo dokumentuose t.y. Raseinių... 18. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje apie P. ir M. K. šeimos... 19. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2008-10-29 gautame žemės ištyrimo... 20. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad vieno įpėdinio P. K.... 21. Pareiškimas nepagrįstas ir dėl kitų motyvų. Apeliaciniame skunde... 22. CPK 444 str. 1 d. nuostatos reglamentuoja, kad teismas nustato juridinius... 23. Kolegijos nuomone, nustatytas juridinis faktas nesukels juridinių pasekmių,... 24. 1. L. K. 1998-04-24 Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr.54-9485 į... 25. 2. V. K. 2004-09-27 Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr.54-17266 į... 26. 3. A. K. 2006-11-03 Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr.54-18430 į... 27. 4. B. V. 2005-03-21 Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr.54-17671... 28. 5. S. V. 2004-09-27 Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr.54-17270 į... 29. 6. J. K. 2008-01-18 Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr.54-18892 į... 30. Kolegija atkreipia dėmesį, kad šie Šiaulių apskrities viršininko... 31. Tokiu būdu, kolegija tenkindama apeliacinį skundą Kelmės rajono apylinkės... 32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio, 1 dalies, 3 punktu,... 33. Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą pakeisti.... 34. Sprendimą dalyje kurioje tenkintas pareiškėjos A. T. pareiškimas dėl... 35. Pareiškėjos A. T. pareiškimą kuriuo prašoma nustatyti juridinį faktą,... 36. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....