Byla e2S-1970-232/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir kitų klausimų išsprendimo, tretieji asmenys – AB Danske bankas, AB SEB bankas, V. G., institucija teikianti išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė prašė panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą dėl atsakovo kaltės, nustatyti šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą kartu su ieškove, nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai, priteisti iš atsakovo 4 750 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimą, priteisti iš atsakovo 1 448,10 Eur neturtinės žalos atlyginimą, padalinti santuokos metu įgytas prievoles ir turtą, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo skubiai įpareigoti atsakovą gyventi atskirai nuo ieškovės ir jos dukters, iškeldinant atsakovą iš gyvenamojo namo, esančio ( - ), priklausančio R. B. ir A. B.; uždraudžiant lankytis gyvenamajame name.
  3. Nurodė, kad atsakovas savo veiksmais daro didelę žalą name, esančiame ( - ), augančiai 8 metų amžiaus nepilnametei dukrai, traumuoja vaiką psichologiškai ir morališkai, elgiasi amoraliai. Paaiškino, kad 2018 m. kovo 17 d. 21.30 val. ieškovei su dukra grįžus namo (( - )), atsakovas vonios kambaryje buvo su svetima moterimi. Ieškovei vaizdo kamera užfiksavus minėtą situaciją, atsakovas sukėlė triukšmą, todėl dukra užlipo į antrą aukštą ir pamatė savo tėtį (nuogą) su svetima moterimi, kas vaikui sukėlė isterijos priepuolį. Dukra vaizdu smarkiai šokiruota ir pasekmės juntamos iki šiol, t. y. ji negali susikaupti, nes toks vaizdas ją paveikė neigiamai. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ). Atsakovas turi kur gyventi, todėl siekiant kuo mažiau pakenkti mažametės interesams, reikalinga taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1202-494/2018 priėmimo įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir dukters P. B., uždraudžiant atsakovui lankytis gyvenamajame name, esančiame ( - ). Kitoje dalyje prašymą atmetė.
  2. Nustatė, kad šalys santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą esantį ( - ), kad atsakovo nuosavybės teise įregistruotas butas esantis ( - ). Padarė išvadą, kad neužtikrinus ieškovės reikalavimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, gali būti pažeisti šalių nepilnametės dukters interesai turėti saugią aplinką ir pastovią gyvenamąją vietą, nes į tėvų ginčus tiesiogiai ar netiesiogiai yra įtraukiama ir šalių nepilnametė dukra, o tokios situacijos daro žalą vaiko emocinei ir psichologinei būklei. Įvertinus aplinkybę, jog šalys turi dvi gyvenamąsias patalpas, padarė išvadą, jog dėl ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo nebus pažeistos atsakovo teisės į gyventąjį būstą. Siekiant apsaugoti šalių nepilnametės dukters interesus turėti saugią pastovią gyvenamąją vietą bei tinkamas sąlygas augti ir vystytis, civilinės bylos nagrinėjimo metu iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo taikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu atsakovas prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį.
  2. Nurodė, kad teismo nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta. Teismas nenurodė kokie objektyvūs duomenys ir aplinkybės lemia būtinumą atsakovui ir ieškovei su dukra gyventi skyriumi, kaip tolimesnis gyvenimas vienoje gyvenamojoje patalpoje pažeistų nepilnametės dukters interesus.
  3. Pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos dėl ieškovės į bylą pateiktų vaizdo įrašų. Neginčijo fakto, kad vaizdo įrašuose užfiksuota, kad 2018 m. kovo 17 d. gyvenamajame name svečiavosi kita moteris, su kuria palaiko ryšius. Paaiškino, kad įvykio dieną, ieškovė ryte informavo, kad su dukra visam savaitgaliui išvyksta pas savo motiną, kuri gyvena kitame mieste. Nepaisant to, kad ieškovė atvyko tuo metu, kai namuose buvo kita moteris, būtent pačios ieškovės elgesys toje situacijoje buvo visiškai neadekvatus, neatitinkantis dukters interesų, konfliktiškas. Aptikusi mane su kita moterimi, ieškovė, užuot leisdama ramiai apsirengti ir be barnių išeiti iš namų, pradėjo šūkauti, laužtis į vonios kambarį, keiktis, filmuoti, stumdytis, mėtyti daiktus. Ieškovė ne tik neapsaugojo vaiko nuo suaugusiųjų konflikto, tačiau tyčia į jį įtraukė.
  4. Nurodė, kad su ieškove faktiškai ilgą laiką gyvena skyriumi. Atskirai su ieškove gyveno nuo 2016 m. spalio 1 d., kai ieškovė išsikraustė į butą, adresu ( - ). Skirtingose vietose gyveno iki 2017 m. gegužės mėn., kai ieškovė pradėjo ruoštis skyrybų procesui. Nors nuo 2017 m. gyvena viename name, tačiau gyvena skyriumi, bendro ūkio neveda.
  5. Pažymėjo, kad ieškovės nurodomas įvykis buvo atsitiktinis ir nesuponuoja išvados, jog nėra užtikrinama vaiko teisė į saugią aplinką. Namuose niekada nebuvo smurto atvejų. Ieškovė nenurodė, kokios aplinkybės ieškovei sudaro pagrįstą pagrindą baimintis, kad ateityje kaip nors bus pažeisti dukters interesai. Nurodė, kad ieškovė galėtų išsikelti į kitą gyvenamąją patalpą – butą, esantį ( - ), kuriame savo noru gyveno iki tol. Ieškovė galutiniame patikslinto ieškinio variante gyvenamąjį namą prašo priteisti atsakovui.
  6. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti nepakeistą. Pažymėjo, kad gyvenimas su atsakovu yra neįmanomas, atsakovas vaiką traumuoja ir elgiasi netinkamai. Atsakovo elgesys prieštarauja gerai moralei, šeimos vertybėms, vaiko interesams.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Tiek apeliantas su atskiruoju skundu, tiek ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas negalėjo teikiamų įrodymų pateikti nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat į byloje vyraujantį viešąjį interesą, įvertinus, kad prašomi prijungti prie bylos nauji duomenys yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, tiek ieškovės, tiek atsakovo pateiktus naujus duomenis priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
  3. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1202-494/2018 priėmimo įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir dukters P. B., uždraudžiant atsakovui lankytis gyvenamajame name, esančiame ( - ), teisėtumo ir pagrįstumo.
  4. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
  5. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Minėta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
  6. Šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus bylos nagrinėjimo metu. Teismas ex officio kiekvienu konkrečiu atveju nustato vaiko interesus. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo, be kita ko, saugią aplinką. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium.
  7. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių santykiai yra konfliktiški. Į tarpusavio ginčus įtraukiamas nepilnametis vaikas, kuris priverstas ne tik matyti konfliktuojančius, vienas kitą įžeidinėjančius tėvus, bet ir dalyvauti tėvams sprendžiant tarpusavio santykius. Šalims gyvenant kartu ir esant itin konfliktiškiems santykiams, nėra užtikrinama šalių nepilnamečio vaiko teisė gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje. Dėl konfliktiškų sutuoktinių santykių ieškovė ir atsakovas negali gyventi kartu. Jiems gyvenant kartu didėja tiek fizinės, tiek moralinės žalos abiem šalims atsiradimo (padidėjimo) tikimybė. Taip pat gyvenant viename name būtų pažeidžiami vaiko interesai, tėvai neužtikrintų vaiko galimybės gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad yra pagrindas taikyti teisinius santykius laikinai sureguliuojančias laikinąsias apsaugos priemones, sudarančias sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, o būtent įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyriumi. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nutartimi įpareigojo atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės.
  8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaikai turi teisę į gyvenamąjį būstą, sudarant galimybę vaikams nekeisti įprastos gyvenamosios aplinkos. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Remiantis šalių paaiškinimais nustatyta, kad vaikas nuo 2017 m. gegužės mėn. gyvena name, esančiame ( - ). Taigi siekiant, kad nebūtų pažeisti šalių nepilnametės dukters interesai turėti saugią aplinką ir pastovią gyvenamąją vietą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai uždraudė atsakovui lankytis gyvenamajame name, esančiame ( - ).
  9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo nebus pažeistos atsakovo teisės į gyvenamąjį būstą, kadangi šalys turi dvi gyvenamąsias patalpas.
  10. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, kad abu gyvenantys skyrium tėvai turi tokią pačia teisę bendrauti su savo vaikais, todėl gyvenimo skyrium nustatymas nereiškia, kad atsakovui yra apribota galimybė matytis su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.
  11. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
  12. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarti palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai