Byla 2A-1761-230/2015
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-165-836/2015 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovams J. D., A. D. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. D. ir A. D. 34 175,41 Lt (9 897,88 Eur) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo tos dienos, kada paskola turėjo būti grąžinta (2014-11-30) iki visiško jos grąžinimo bei 1 245,79 Lt (360,80 Eur) bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo R. V. ir atsakovų J. D. ir A. D. 2013 m. liepos mėnesį buvo sudaryta žodinė paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pervesti į atsakovės J. D. sąskaitą pinigines lėšas, kurios buvo reikalingos atsakovų 2008-03-21 sudarytos vartojimo paskolos įmokų padengimui. Ieškovas per laikotarpį nuo 2013-07-24 iki 2014-06-17 kiekvieną mėnesį pervesdamas į J. D. banko sąskaitą Nr. ( - ) (BAB Snoras įmokoms) pinigines lėšas vartojimo paskolos sutarties Nr. 031-30350 įmokų dengimui paskolino atsakovams 34 175,41 Lt (9 897,88 Eur) sumą. 2014-09-18 R. V. rašytiniu prašymu pareikalavo iš atsakovų geranoriškai per 30 dienų nuo reikalavimo gavimo dienos grąžinti ieškovo jiems suteiktą paskolą (34 175,41 Lt). 2014-10-24 siunta buvo grąžinta siuntėjui kaip neįteikta. Ieškovas dėl nurodytų dokumentų įteikimo kreipėsi į antstolį, kuris 2014-10-31 minėtus dokumentus įteikė atsakovui A. D.. Iki šiol jokio atsakymo dėl jiems pareikšto reikalavimo ieškovas iš atsakovų nesulaukė. Pagal 2008-03-21 vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr. 031-30350 paskolos gavėju nurodyta tik atsakovė J. D., tačiau sutartis patvirtinta A. D. parašu, kas rodo, jog vartojimo paskolos sutartis su banku buvo sudaryta abiem atsakovams išreiškus valią tokią sutartį sudaryti. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015-01-05 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimus tenkino pilnai. Atsakovai J. D. ir A. D. pateikė prieštaravimus dėl 2015-01-05 Kėdainių rajono apylinkės teismo preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė, kad atsakovai nesutinka nei su ieškovo ieškiniu, nei su sprendimu, kadangi jie visiškai nepagrįsti. Atsakovų niekada nesiejo jokie paskolos teisiniai santykiai su ieškovu, su juo niekada nebuvo sudaryta jokia žodinė paskolos sutartis ir jie niekada neįsipareigojo ieškovui grąžinti paskolą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. galutiniu sprendimu pakeitė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-01-05 preliminarų sprendimą, ieškovo R. V. ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovų J. D. ir A. D. solidariai 4 948,94 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo tos dienos, kada paskola turėjo būti grąžinta, t. y. nuo 2014-11-30 iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo ir po 37,14 Eur žyminio mokesčio, po 168,48 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir po 9,58 Eur už antstolio paslaugas įteikiant pretenziją, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

7Teismas nustatė, jog 2008-03-21 AB bankas ,,Snoras“ ir J. D. (paskolos gavėjas) sudarė vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr. 031-30350, visiškas sutarties sąlygų įvykdymas užtikrintas buto, esančio ( - ), priklausančio J. D., hipoteka ir visu kitu paskolos gavėjui priklausančiu turtu. Iš byloje esančių bankinių pavedimų kopijų nustatė, kad ieškovas R. V. per laikotarpį nuo 2013-07-24 iki 2014-06-17 kiekvieną mėnesį pervedė į J. D. banko sąskaitą Nr. ( - ) (BAB Snoras įmokoms) pinigines lėšas, iš viso 34 175,41 Lt (9 897,88 Eur) sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas: už J. D. paskolą, sutarties numeris 03130350. 2014-09-18 ieškovas rašytiniu prašymu pareikalavo iš atsakovų geranoriškai per 30 dienų nuo reikalavimo gavimo dienos grąžinti ieškovo jiems paskolintus pinigus, tačiau 2014-10-24 siunta buvo grąžinta kaip neįteikta. Ieškovas dėl nurodytų dokumentų įteikimo kreipėsi į antstolį, kuris 2014-10-31 minėtus dokumentus įteikė atsakovui A. D.. Ieškovo teigimu, tarp jo ir atsakovų buvo sudaryta žodinė paskolos sutartis, tuo tarpu atsakovai paaiškino, kad vartojimo paskola buvo imta atsakovų, tačiau tarp jų ir ieškovo bei L. D. – V. buvo susitarta, jog ieškovas ir L. D. – V. mokės įmokas už šią vartojamąją paskolą, gaudami nuomos mokesčius (pajamas) iš L. D. –V. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ), ir nuomos mokesčio, gaunamo iš formaliai atsakovams priklausančio buto, esančio ( - ), bei likusią dalį primokėdami iš savo santaupų ar pajamų. Buvo sutarta, kad minėtą paskolą išmokėjus, panaikinus hipoteką, butas, esantis ( - ), bus perrašytas ieškovui ir L. D. – V. kaip šeimos turtas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, jog tarp ieškovo ir atsakovų rašytinė paskolos sutartis nebuvo pasirašyta. Ieškovas taip pat neįrodė, jog atlikdamas pavedimus į atsakovės sąskaitą teikė paskolą atsakovams, o atsakovai įsipareigojo grąžinti paskolą ieškovui. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad tarp šalių buvo tam tikras žodinis susitarimas, kuriuo ieškovas ir L. D. – V. įsipareigojo mokėti įmokas už vartojimo paskolą, o atsakovai – padengus paskolą buto nuosavybės santykius įforminti ieškovo ir L. D. – V. šeimos vardu. Būtent šio žodinio susitarimo pagrindu ieškovas ir yra atlikęs mokėjimus į atsakovės banko sąskaitą. Teismo vertinimu tarp ieškovo ir atsakovų nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai. Tačiau esant iškeltai ieškovo ir atsakovų dukros L. D. – V. santuokos nutraukimo bylai, ieškovui nebepervedant pinigų į atsakovės sąskaitą, tarp ieškovo ir atsakovų bei L. D. – V. esant nesutarimams, teismas sprendė, kad šalys nebevykdo ir ateityje neketina vykdyti susitarimo ir jo pagrindu prisiimtų įsipareigojimų. Todėl neišsprendus nuosavybės klausimų žodiniame susitarime nurodytu būdu, teismas sprendė, kad pagrindas, kuriuo atsakovė J. D. įgijo nurodytas pinigines lėšas, tačiau nebesilaikant žodinio susitarimo, išnyko, dėl ko atsakovams atsiranda pareiga šias lėšas grąžinti CK 6.237 straipsnio 2 dalies pagrindu, kaip be pagrindo įgytą turtą. Ieškovas į J. D. banko sąskaitą pervedė 34 175,41 Lt (9897,88 EUR) sumą, gyvendamas santuokoje su L. D. – V. (2013 m. liepos mėn. lėšų pervedimas padarytas dar iki santuokos sudarymo, tačiau ieškovui ir L. D. – V. jau faktiškai gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį). Ieškovas nurodė, kad pinigus į atsakovės J. D. sąskaitą pervedė iš savo asmeninių lėšų, kurias skolinosi. 2011-12-01 mokėjimo nurodymas Nr. 1 patvirtina, kad E. K. V. pervedė R. V. 11 145,10 Lt, iš sąskaitos išrašo matyti, kad 2013-09-23 B. B. N. pervedė 19 000 Lt, iš Western Union pinigų gavimo dokumento matyti, kad E. V. 2014 m. pervedė R. V. 5 000,00 $, iš sąskaitos išrašo taip pat matyti, kad 2014-03-19 L. V. pervedė 3 000 Lt. Tačiau teismas sprendė, jog nėra aišku, kokiems tikslams buvo panaudoti minėti skolinti pinigai. Ieškovas neįrodė, kad minėtos lėšos pervestos būtent atsakovei. Todėl ieškovui neįrodžius, kad į atsakovės J. D. sąskaitą pervestos lėšos buvo jo asmeninės lėšos, teismas sprendė, kad ieškovo į atsakovės J. D. banko sąskaitą pervesti 34 175,41 Lt (9 897,88 EUR) yra bendras ieškovo R. V. ir jo sutuoktinės L. D. –V. turtas, įgytas jų santuokos metu, todėl preziumuojant, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, ieškovui priklauso pusė 9 897,88 Eur (34 175,41 Lt) sumos, t. y. 4 948,94 Eur (17 087,71 Lt).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. galutinį sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. preliminarųjį sprendimą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrįsdamas savo reikalavimus, nurodo šiuos skundo argumentus:

  1. Skundžiamu sprendimu teismui nusprendus šalių teisinius santykius kvalifikuoti ne kaip paskolos teisinius santykius, o kaip paprastą žodinį tarpusavio susitarimą (kas nekeičia ginčo esmės ir patvirtina vieną ir tą pačią aplinkybę – atsakovų pareigą grąžinti ieškovo jiems paskolintas pinigines lėšas), teismas įvertinęs įrodymų visetą ir aplinkybę, jog piniginės lėšos atsakovams yra perduotos ir kad ginčas dėl tokių perduotų lėšų dydžio nekyla, nepaisant juridinio reikalavimo pagrindo turėjo tik vieną galimybę išspręsti šį ginčą, t. y. ieškinį tenkinti visa apimtimi ir priteisti ieškovui jo reikalaujamą sumą. Klausimas dėl ieškovo turimos reikalavimo teisės priklausomybės jam asmenine ar bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise galėjo būti keliamas tik ieškovui sprendžiant šį ir turimo turto pasidalijimo klausimus su sutuoktine atskiroje santuokos nutraukimo byloje. Nagrinėjamu atveju nepriklausomai nuo to, kad atsakovai bandė įrodinėti, jog reikalavimo teisė priklauso ne vien ieškovui, tačiau ir jų dukteriai – ieškovo sutuoktinei, teismas šių aplinkybių negalėjo vertinti, kaip sudarančių pagrindą šioje byloje dalinti tokią reikalavimo teisę tarp sutuoktinių, nes tokia atsakovų pozicija nebuvo pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, be to, savarankiškus reikalavimus ginčijamos teisės atžvilgiu tokiu atveju turėtų reikšti pats tokią reikalavimo teisę turintis asmuo, o ne atsakovai. Atsakovų paaiškinimai ir vertinimai šiuo atveju teismo nesaistė tiek, kad nesant paties suinteresuoto asmens (L. D. – V.) prašymo (reikalavimo), teismas savo nuožiūra priteistų byloje nedalyvaujančiai šaliai atitinkamą pinigų sumą, ja proporcingai sumažindamas ieškinio (ieškovo) reikalavimų dydį.
  2. Skundžiamu sprendimu teismas, priteisdamas ieškovui pusę jo reikalaujamos sumos, šį savo sprendimą grįsdamas tuo, kad piniginės lėšos atsakovams buvo pervestos ieškovui su sutuoktine gyvenant santuokoje (nors sutartis tarp ieškovo ir atsakovų dėl piniginių lėšų atsakovės paskolos įmokoms dengti paskolinimo ir pirmoji paskolos įmoka pervesta ieškovui dar nesant santuokoje su atsakovų dukterimi (2013-07-24)), taigi galiojant sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcijai, iš esmės nusprendė dėl į bylą neįtraukto trečiojo asmens L. D. – V. teisių (turtinio reikalavimo teisės), nors tokio reikalavimo pati L. D. – V. teisme nereiškė, dėl tokios reikalavimo teisės padalijimo tarp sutuoktinių nepasisakė ir Vilniaus m. apylinkės teisme sprendžiamoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo.
  3. Pirmoji atsakovės J. D. 2008-03-21 sudarytos vartojimo paskolos Nr. 031-30350 įmoka už ją ieškovo buvo sumokėta dar 2013-07-24, t. y. tuo metu, kai ieškovas dar nebuvo vedęs atsakovų dukters, o antroji įmoka 2013-08-26 praėjus vos keletui dienų po santuokos sudarymo (santuoka sudaryta 2013-08-20). Tokioms piniginėms lėšoms, nepriklausomai nuo jokių papildomų aplinkybių (bendro šalių gyvenimo, ūkio vedimo ar nevedimo) apskritai negalėjo būti taikoma sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija, kadangi pastaroji galioja turtui, įgytam santuokos metu, jeigu nėra įrodyta kitokia jo įgijimo forma. Taigi iki apeliantui su atsakovų dukterimi sudarant santuoką į atsakovės J. D. sąskaitą apelianto pervestos piniginės lėšos negalėtų būti dalijamos netgi tokį reikalavimą pareiškus santuokos nutraukimo byloje.
  4. Pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, jog byloje liko neįrodyta, kokių sandorių pagrindu ieškovas gavo ir kam buvo panaudotos piniginės lėšos pagal pavedimus, kuriuos ieškovas pridėjo prie procesinių dokumentų, kaip pagrindžiančius asmeninių piniginių lėšų turėjimą, nepagrįsta. Teismo argumentai apie tai, jog pateiktų piniginių lėšų gavimas nepatvirtina lėšų asmeniškumo fakto atsirado tik skundžiamo teismo sprendimo motyvuose. Tokių lėšų priklausomybė apeliantui asmeninės nuosavybės teise ir jų panaudojimas būtent atsakovės J. D. paskolos įmokoms dengti nebuvo nuginčyta. Netgi priešingai, patys atsakovai pripažino, kad dalinai apeliantas prievolę prieš banką už atsakovus vykdė iš savo asmeninių lėšų, todėl pagrindo abejoti rašytiniais įrodymais pagrįsta apelianto pozicija teismas neturėjo. Apie savo ketinimus įgyti būstą iš atsakovų asmeninės nuosavybės teise (nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimui) ieškovas (apeliantas) papasakojo sūnaus motinai I. V., kuri tokio ieškovo siekio įgyvendinimo labui paskolino atsakovui dar 3 957,5 USD, piniginių lėšų ieškovui taip pat sutiko paskolinti JAV gyvenanti jo motina E. K. V., 2014-01-15 pervedusi ieškovui 5 000 USD sumą. Būsto paskolos įmokų dengimui ieškovas piniginių lėšų taip pat skolinosi iš pažįstamos D. P.. Su pastarąja buvo pasirašytas skolos raštelis (2013-07-25), o šios paskolos laiku negrąžinus, 2014-07-24 skolos terminas abipusiu susitarimu buvo pratęstas iki š. m. liepos mėn. 25 d. Ieškovui į sąskaitą 2014-03-19 atsakovų paskolos įmokų už būstą dengimui pinigines lėšas bendru sutarimu su buvusia sutuoktine I. V. yra pervedęs ieškovo sūnus L. V..
  5. Skundžiamu sprendimu teismas neteisingai vertino įstatymo normas ir visiškai nepagrįstai konstatavo, jog paskolos sutartis tarp apelianto ir atsakovų nebuvo sudaryta, o piniginės lėšos atsakovams buvo pervestos žodinio susitarimo pagrindu. Paskolos sutartimi, nesant rašytinio pobūdžio pačios paskolos sutarties, remiantis teismų praktika gali būti pripažinti kitokio pobūdžio skolos dokumentai, patvirtinantys sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (šiuo atveju tokiais laikytini bankiniai pavedimai į atsakovės J. D. sąskaitą). Atsakovai kitokios pinigų gavimo iš apelianto paskirties neįrodė, aplinkybių, jog pinigines lėšas, dėl kurių byloje sprendžiamas ginčas iš apelianto yra gavę ir jų iki šiol nėra grąžinę, neginčijo.

10Atsakovai J. D. ir A. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą palikti nepakeistą, netenkinti ieškovo prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo bei bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Tai, jog teismas sprendimu netenkino viso ieškovo reikalavimo negali būti laikoma, jog teismas peržengė reikalavimo ribas. Teismas pagrįstai, vadovaudamasis CK įtvirtinta sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ieškovui neįrodžius priešingai, pripažino jo teisę į pusę reikalaujamos sumos. Atsakovai taip pat nesutinka, jog egzistuoja absoliutus ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Pirmiausia, L. D. – V. reiškiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nebuvo (ir dabar nėra) aišku, ar iš viso egzistuoja reikalavimo teisė atsakovų atžvilgiu ir kokio ji dydžio. Todėl jeigu ji ir nenurodė šio turto (reikalavimo teisės), kaip dalintino nutraukiant santuoką, nereiškia, jog ji pripažino, kad tokio turto nėra. Atsakovai, pagrįstai manydami, jog ši byla bus geriau ir teisingiau išnagrinėta ją prijungus prie santuokos nutraukimo bylos, prašė ją prijungti, tačiau tas pats ieškovas nesutiko su tokiu prašymu. Netgi laikant (pripažinus), jog yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, turėtų būti taikomas CPK 327 str. 1 d. 2 p. norma, nes tokiu atveju egzistuoja CPK 329 str. 2 d. 2 p. pagrindas, ir kitokių alternatyvų įstatymas nenumato. Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas naujomis aplinkybėmis, faktais bei naujais įrodymais, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme. Ieškovas niekada nenurodė ir neminėjo, jog butą norėjo įgyti sūnui. Be to, ieškovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme niekada nenurodė, jog pervedant atsakovams pinigus, jis ėmė juos iš I. V., L. V. ar D. P.. Jis net nenurodė, jog egzistavo susitarimai (juo labiau rašytiniai), jog jis gaus iš šių asmenų lėšas būtent šioms įmokoms už buto paskolą.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos.

13Byloje nustatyta, kad 2008-03-21 AB bankas ,,Snoras“ ir J. D. (paskolos gavėjas) sudarė vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr. 031-30350, kurios įvykdymas buvo užtikrintas buto, esančio ( - ) ir priklausančio J. D., hipoteka ir visu kitu paskolos gavėjui priklausančiu turtu. Ieškovas R. V. nuo 2013-07-24 iki 2014-06-17 kiekvieną mėnesį pervedė į J. D. banko sąskaitą Nr. ( - ) (BAB Snoras įmokoms) pinigines lėšas, iš viso 34 175,41 Lt (9 897,88 Eur) sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas: už J. D. paskolą, sutarties numeris 03130350. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų jo pervestas, mokant nurodytos paskolos įmokas, sumas, kaip jo suteiktą paskolą atsakovams, o atsakovai teigė, kad su ieškovu ir jo sutuoktine – atsakovų dukra L. D. – V. buvo susitarta, jog jie įmokas dengs iš gautų lėšų, nuomojant dukrai ir atsakovams priklausančius butus bei iš kitų ieškovo ir jos sutuoktinės pajamų, o grąžinus paskolą ir panaikinus hipoteką įkeistas butas bus perrašytas ieškovui ir jo sutuoktinei. Pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė pusę ieškovo sumokėtos įmokoms dengti sumos, konstatavęs, kad mokėjimai buvo vykdomi iš ieškovo ir L. D. – V. bendrų pajamų, su kuo nesutinka ieškovas, apeliaciniame skunde teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas viršijo pareikšto reikalavimo ribas ir kartu nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens L. D. – V. teisių ir pareigų, o pagal ieškovo pateiktus įrodymus buvo pagrindas nustatyti, kad įmokos buvo mokėtos iš atsakovo asmeninių lėšų.

14Dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų ir absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

15CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IĮ ,,Du broliai“ v. UAB ,,Baltic Express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Netimpex“ v. UAB Medicinos bankas, bylos Nr. 3K-7-61-684/2015; kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ar pareigų. Tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“ ir kt., byla Nr. 3K-3-265/2008; 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ v. UAB „Danetra“ ir kt., byla Nr. 3K-3-334/2011; 2012 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pristis“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-312/2012; kt.). Analogiška teisės į teisingą teismą samprata draudimo nuspręsti dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių bei pareigų aspektu pateikiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, aiškinant bei taikant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį (Canete de Goni v. Spain, no. 55782/00, judgment of 15 October 2002, § 34).

16Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2010; 2013 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir kt. v. daugiabučių namų savininkų „Lino“ poilsio bendrija, bylos Nr. 3K-3-113/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo N. B. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-197-611/2015; kt.).

17Atsižvelgiant į tokią kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtraukto į bylą asmens – L. D. – V. teisių ir pareigų, kadangi nustatant ieškovo sumokėtų lėšų kilmę buvo konstatuota, kad ginčo lėšos buvo sumokėtos ieškovui ir L. D. – V. gyvenant santuokoje, todėl tai yra bendroji jungtinė jų nuosavybė ir teismas, esant nustatytai sutuoktinių lygių dalių prezumpcijai, ieškovui priteisė tik pusę reikalaujamos priteisti sumos. Tai reiškia, kad byloje iš esmės kilo ir buvo sprendžiamas ginčas dėl ieškovo sumokėtų lėšų teisinio statuso, t. y. ar tai buvo jo asmeninės lėšos, ar bendros santuokinės lėšos, t. y. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kadangi lėšos sumokėtos ieškovui gyvenant santuokoje su L. D. – V., pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatytą prezumpciją, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Be to, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Esant tokiai įstatymų nustatytai bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijai, akivaizdu, jog byloje spręstas klausimas dėl ieškovo sumokėtų piniginių lėšų kilmės ir jų teisinio statuso yra tiesiogiai susijęs su byloje neįtraukto asmens ieškovo sutuoktinės L. D. – V. santuokoje įgytomis teisėmis ir pareigomis. Sutuoktinė byloje buvo apklausta kaip liudytoja, tačiau tai neužtikrina jai civiliniame procese trečiajam asmeniui numatytų teisių ir pareigų realizavimo, o teismo procesą daro neteisėtu. Tik byloje dalyvaujant abiems sutuoktiniams, būtų užtikrintas tinkamas jų turtinės teisės, įgytos santuokos metu, padalijimas. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atskira tvarka nagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3634-859/2015 2015 m. liepos 29 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo buvo nutraukta L. D. – V. ir R. V. santuoka. Iš šio teismo sprendimo matyti, kad R. V. buvo pareiškęs priešieškinį šioje byloje, kuriame teigė, kad santuokos nutraukimo dieną jis yra įgijęs 9 897,88 Eur reikalavimo teisę į J. D. ir A. D., t. y. tą pačią reikalavimo teisę, dėl kurios vyko ginčas ir nagrinėjamoje byloje, ją R. V. laikė asmenine jo reikalavimo teise. Pirmosios instancijos teismas santuokos nutraukimo byloje konstatavo, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. galutiniu sprendimu, (kuris skundžiamas šioje nagrinėjamoje byloje) nustatė, jog tai ne R. V. asmeninės lėšos, o bendras jo ir sutuoktinės L. D. – V. turtas, todėl sprendė, kad iš naujo šios aplinkybės nebenustatinėtinos. Abiejų bylų sąsajumas patvirtina, kad išnagrinėtoje byloje, kurioje skundžiamas Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. galutinis sprendimas, neabejotinai turėjo būti įtraukta ieškovo sutuoktinė L. D. – V.. Tai, kad pastaroji turėjo būti įtraukta į bylą, pagrindžia ir atsakovų pateikti prieštaravimai dėl byloje priimto preliminaraus sprendimo, kuriuose jie reiškė prašymą šią bylą prijungti prie Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-3634-859/2015 (b. l. 42–44), tačiau teismas tokį prašymą atmetė, konstatavęs, kad tai užvilkintų bylos nagrinėjimą ir bylose yra pareikšti skirtingi reikalavimai tarp skirtingų šalių. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pats nevykdė pareigos įtraukti į bylą L. D. – V., nors sprendimu pasisakė dėl jos teisių ir pareigų, t. y., kad jai tenka ½ dalis reikalavimo teisės, nors gal būt ji būtų įrodinėjusi, kad tai jos asmeninė teisė arba jai priteistina didesnė dalis šios reikalavimo teisės. Vien jos, kaip liudytojos, parodymų išklausymas neužtikrina jos teisių ir pareigų, įgytų santuokoje, apsaugos, nes išnagrinėtoje byloje išspręstas ginčas faktiškai yra ir ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, kuris beje ir turėjo būti nagrinėjamas ištuokos byloje, tačiau pastarąją jau išnagrinėjus ir sprendimui įsiteisėjus, nagrinėjamoje byloje tik konstatuotina, kad teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl L. D. – V. santuokoje įgytų teisių ir pareigų, jos neįtraukus dalyvauti byloje CPK 47 straipsnio pagrindu. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, dėl ko sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

18Kadangi dėl neįtraukto asmens būtina kartoti teismo procesą, todėl kolegija nesprendžia apelianto prašymas priimti į bylą naujus įrodymus ir bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

20Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovas dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. galutiniu... 7. Teismas nustatė, jog 2008-03-21 AB bankas ,,Snoras“ ir J. D. (paskolos... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m.... 10. Atsakovai J. D. ir A. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti,... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Byloje nustatyta, kad 2008-03-21 AB bankas ,,Snoras“ ir J. D. (paskolos... 14. Dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų ir absoliutaus sprendimo... 15. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad absoliučiu teismo sprendimo... 16. Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos... 17. Atsižvelgiant į tokią kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamoje byloje... 18. Kadangi dėl neįtraukto asmens būtina kartoti teismo procesą, todėl... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 20. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą...