Byla I-1284-484/2013
Dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Karoliui Merkevičiui, atsakovo atstovei Rūtai Gerikienei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. (E. K.) skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ( - ) priėmė sprendimą Nr. ( - ), kuriuo nusprendė: nesuteikti ( - ) Respublikos piliečiui E. K., gim. ( - ), laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje; nesuteikti ( - ) Respublikos piliečiui E. K., gim. ( - ), prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio ( - ) piliečiui E. K., gim. ( - ), nesuteikimo bei nesant priežastims, dėl kurių remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į ( - ); uždrausti ( - ) piliečiui E. K., gim. ( - ), atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo ( - ) Respublikos piliečio E. K., gim. ( - ), išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (prieglobsčio prašytojo byla Nr. b. l. 118-119)

4Pareiškėjas E. K. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ( - ) sprendimą Nr. ( - ) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje iš naujo. Skunde nurodė, kad 2012-10-17 sudarytame pirminės apklausos protokole yra paminėjęs, jog 2012-08-05 dingo jo tėvas. Po kurio laiko sulaukė skambučio iš policijos, jo buvo reikalaujama sumokėti 30 000 (trisdešimt tūkstančių) JAV dolerių sumą. Kai jo tėvas ( - ) buvo paleistas iš kalėjimo, nusprendė parduoti savo namą bei tėvo valdomą kepyklėlę tam, kad galėtų sumokėti policijai pinigus. Po šio įvykio sulaukė dar vieno grasinančio telefono skambučio iš nepažįstamo asmens. Nurodė ir tai, kad ( - ) jis buvo regbio komandos narys, tačiau po tėvo sulaikymo iš komandos buvo pašalintas. Pareiškėjo manymu, šios bėdos ištiko jo šeimą dėl to, kad jo tėvas buvo aktyvus opozicinės partijos „( - )” šalininkas. Bijodami piniginės prievartos, neteisėto laisvės apribojimo ar kitokio pobūdžio žmogaus teisių suvaržymo kartu su tėvu išvyko iš kilmės valstybės, tikėdamiesi gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei remdamasis 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir LR Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – UTPĮ) 86 straipsnio 1 dalimi, mano, kad jo prašymas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo yra pagrįstas. Teigia, kad kilmės valstybėje jo sveikatai, laisvei ir orumui kyla reali grėsmė, todėl UTPĮ 87 straipsnio pagrindu jam turi būti suteikta papildoma apsauga.

5Pareiškėjas nesutinka su atsakovo sprendimo teiginiu, jog jo prieglobsčio prašymo pateikimo tikslas patekus į Europos Sąjungos teritoriją yra asmeninio, ekonominio pobūdžio: geresnių gyvenimo sąlygų ieškojimas. Pažymėjo, kad jo šeima iki to, kai pasitelkę prievartą policijos pareigūnai neteisėtai išviliojo iš jų 30 000 JAV dolerių sumą, gyveno gerai, jiems nieko netrūko, o jis pats buvo perspektyvus regbio žaidėjas. Paminėjo ir tai, kad vienu kartu nenurodė visų objektyviai egzistavusių aplinkybių, turinčių reikšmės prieglobsčio prašymo nagrinėjimui, dėl jo kaip prieglobsčio prašytojo situacijos nepažįstamoje valstybėje, emocinės būklės, sudėtingo bendravimo su Migracijos departamento pareigūnais sąlygų, kalbos barjero, taip pat teisinio neišprusimo ir pakankamai jauno savo amžių. Nepaisant to, skirtingu metu nurodytų aplinkybių visuma teisingai atspindi realią jo situaciją kilmės valstybėje. Remiantis UTPĮ 83 str. 1 d., prieglobsčio prašytojo nurodyti duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, turėtų būti vertinami prieglobsčio prašytojo naudai.

6Pabrėžė, kad atsakovas nenurodė, dėl kokių priežasčių jam bus neleidžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus. Pareiškėjas mano, kad skiriant draudimo atvykti į šalį terminą atsakovas turėjo nurodyti ir tokio sprendimo motyvus. Jis negali pateikti išsamių argumentų dėl šios atsakovo sprendimo dalies, nes jo priėmimo motyvai nėra jam žinomi. Tuo ribojama jo teisė į gynybą. Atsižvelgiant į tai mano, kad šioje dalyje atsakovo sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas (b. l. 1-4).

7Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad tarptautinės apsaugos besikreipiantis asmuo privalo įrodyti, jog jo baimė būti persekiojamu kilmės valstybėje yra pagrįsta, t. y. pateikti konkrečius faktus. Pareiškėjas nepateikė išsamių paaiškinimų, dokumentalių įrodymų dėl jo persekiojimo, todėl Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

8Atkreipė dėmesį, kad E. K. prieglobsčio procedūros metu nenurodė, jog kilmės valstybėje jo laisvė buvo apribota, ar patyrė savo teisių varžymą, kaip teigia savo skunde. Pažymėjo, kad UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pabėgėlio statuso bei 87 straipsniu įtvirtinti papildomos apsaugos reikalavimai, turi atitikti individualumo kriterijų, t. y. turi būti konkrečiai susiję su prieglobsčio besikreipiančiu asmeniu. Tėvo sulaikymas ar tėvo dalyvavimas politinėje veikloje nėra ir negali būti individuali aplinkybė E. K. prieglobsčio byloje. Pareiškėjo nurodytas tariamas persekiojimas nėra siejamas su asmeninio pobūdžio persekiojimu 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlio statuso ir Įstatymo 86 straipsnio prasme. Nurodė, kad 2004-04-29 Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2004/83/EB „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų“ 4 straipsnio, kuriuo įtvirtintas tarptautinės apsaugos prašymų faktų ir aplinkybių įvertinimas, 5 dalis įpareigoja prašytoją pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimo faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nebūtina patvirtinti, jei prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs bei patikimi ir neprieštarauja turimai konkrečiai ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju. E. K. nei prašymo dėl prieglobsčio jam suteikimo nagrinėjimo metu, nei teismui nepateikė dokumentalių įrodymų, pagrindžiančių jo pasakojimą.

9Pabrėžė, kad pareiškėjo apklausa buvo atlikta su vertėju, jo gimtąja kalba, jam buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos įtvirtintos UTPĮ, todėl pareiškėjas turėjo visas galimybes pateikti reikalingą, išsamią informaciją, susijusią su jo situacija kilmės valstybėje. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, Migracijos departamentas, įvertino, kad pareiškėjo pateiktos individualaus pobūdžio aplinkybės iš esmės prieštarauja Migracijos departamento turimai informacijai apie politinę ir bendrą situaciją ( - ), todėl įvertinęs pareiškėjo bylos aplinkybes Migracijos departamentas pritaikė UTPĮ 83 str. 2 d. nuostatas ir pagrįstai netaikė Įstatymo 83 str. 1 d.

10Paaiškino ir tai, kad UTPĮ 133 straipsnio 2 dalis įpareigoja sprendimą priimančią instituciją uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis yra išsiunčiamas. Jokių papildomų sąlygų, papildomo pagrindimo arba išimčių prieglobsčio prašytojams Įstatymo 133 straipsnio nuostatos nenumato. Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai taip pat nereglamentuoja konkretaus draudimo atvykti laikotarpio nustatymo kriterijų, tokiu būdu Migracijos departamentui šiuo aspektu yra suteikta diskrecijos teisė veikti savo nuožiūra, nenukrypstant nuo institucijai priskirtų bendrųjų tikslų. Pareiškėjo atveju Migracijos departamentas savo kompetencijos ribose nustatė, kad jis pažeidė atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką bei piktnaudžiavo prieglobsčio suteikimo procedūra, todėl buvo priimtas sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ilgesniam, nei minimalus (1 metų), laikotarpiui, t. y. 2 metams. Papildomai pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr. IV-361 patvirtinto „Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo“ nuostatomis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-12-24 įsakymu Nr. 1V-429 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012-05-15 įsakymo Nr. 1V-382 redakcija) patvirtinto „Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo“ nuostatomis, Migracijos departamentas įpareigotas išplėstai nurodyti motyvus tik sprendimo dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo, o išsiuntimo ir draudimo atvykti motyvai privalo būti išdėstyti tik išvadoje (b. l. 6-7).

11Per teismo posėdį pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti remdamasis jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymo nepagrindė jokiais dokumentais, jo išvykimas labiau priklausė nuo tėvo politinių įsitikinimų ir persekiojimo. Pareiškėjo tėvas buvo sulaikytas, iš jo paties pareikalauta 30 000 JAV dolerių. Pareiškėjo atstovo teigimu, pareiškėjas savo kilmės šalyje niekur negalėjo kreiptis pagalbos ir buvo priverstas išvykti iš ( - ).

12Atsakovo atstovė teisme prašė pareiškėjo skundą atmesti remdamasi atsiliepime į skundą nurodytais motyvais. Papildė, kad pareiškėjo tėvas buvo sulaikytas rugpjūčio pradžioje. Jokių įrodymų apie tėvo sulaikymą ir parduotą turtą ( - ) pareiškėjas nepateikė. Pažymėjo, kad šiuo metu ( - ) vyriausybės daugumą sudaro partija „( - )“ nariai.

13Skundas atmestinas.

14Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” (Žin., 2004, Nr. 73-2539) 66 straipsnį, galimos trys prieglobsčio Lietuvos Respublikoje formos: pabėgėlio statusas, papildoma apsauga ir laikinoji apsauga.

15UTPĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akivaizdžiai nepagrįstas prašymas suteikti prieglobstį yra toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

16Pagal UTPĮ 77 straipsnio 2 dalį Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimu prieglobsčio prašytojui nesutelkiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma, suteikti laikiną teritorinį prieglobstį jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį.

17Pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų negali arba bijo naudotis tos valstybės, kurios pilietis jis yra, gynyba ir dėl išvardintų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.

181951 m. Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalis įtvirtina pabėgėlio taikymo nuostatas: 1) asmuo turi visiškai pagrįstai bijoti persekiojimo; 2) persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš penkių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais; 3) asmuo turi būti už savo kilmės valstybės ribų; 4) jis negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba ten grįžti bijodamas persekiojimo.

19Bylos medžiaga nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus pareigūnas ( - ) sulaikė tris vyriškius, tarp kurių ir pareiškėjas, kurie neturėjo Lietuvos Respublikos vizų ar kitų leidimų atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat neturėjo ir jokių asmens tapatybę nurodančių dokumentų. Pareiškėjas prisistatė B. B. vardu, gim. ( - ) (prieglobsčio prašytojo byla Nr. GEO 0785, b. l. 3, 4, 5).

20Varėnos rajono apylinkės teismo ( - ) sprendimu administracinėje byloje ( - ) B. B., gim. ( - ), sulaikytas ir 3 (trims) mėnesiams patalpintas Užsieniečių registracijos centre (prieglobsčio prašytojo byla Nr. GEO 0785, b. l. 6).

21Nustatant sulaikytųjų užsieniečių asmens tapatybę ir pilietybę, B. B. nurodė, kad jis yra E. K., gim. ( - ). Šio asmens pirštų antspaudai įlieti į Eurodac duomenų bazę. Sutapimų nustatyta nebuvo, todėl kol nėra nustatyta tikroji asmens tapatybė, prieglobsčio procedūros tikslais Migracijos departamentas nusprendė jį ir toliau laikyti E. K., gim. ( - ) (prieglobsčio prašytojo byla Nr. GEO 0785, b. l. 12).

22Pareiškėjas E. K., remdamasis politiniais motyvais, 2012-09-24 padavė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo (prieglobsčio prašytojo byla Nr. GEO 0785, b. l. 16-17)

23Prieglobsčio prašytojo pirminė apklausa atlikta ir protokolas užpildytas 2012-10-17 (prieglobsčio prašytojo byla Nr. GEO 0785, b. l. 18-23). Prieglobsčio prašytojas nurodė, kad jo paskutinė gyvenamoji vieta kilmės šalyje: ( - ); išsilavinimas – vidurinis; profesija – sportininkas; pastaruoju metu niekur nedirbo. Taip pat nurodė, kad iš ( - ) išvyko ( - ), nes bijojo dėl savo ir savo tėvo gyvybės. Vyko į bet kurią Europos valstybę tikslu sportuoti. Dėl patirto persekiojimo arba grėsmės kilmės valstybėje, dėl kurių kreipėsi su prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, paaiškino, jo tėvas turėjo verslą – nuosavą kepyklėlę ir buvo partijos „( - )“ šalininkas. Dėl to jo tėvas 2012-08-05 buvo sulaikytas, jiems grasinama ir reikalaujama pinigų. Nurodė ir tai, kad yra sportininkas, tačiau dėl tėvo politinės veiklos buvo išmestas iš sporto komandos. Išsigandę grasinimų, tėvą paleidus iš policijos, pardavė verslą ir namą, sumokėjo policijai pinigus ir kartu su tėvu nusprendė palikti savo kilmės šalį. Iš ( - ) išvyko lėktuvu į ( - ). Iš ( - ) traukiniu išvyko į ( - ), iš ( - ) nuvyko į pasienį – ( - ), ir iš ten pėsčiomis kirto Baltarusijos-Lietuvos sieną.

24Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

25Remiantis byloje surinkta medžiaga bei Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2012-07-04 pažyma „Apie politinę, saugumo ir žmogaus teisių padėtį ( - )“ Nr. GEO 15/6-8-6-16 (toliau – Pažyma), darytina išvada, kad pareiškėjo pateikta informacija dėl jo patirto persekiojimo kelia pagrįstų abejonių. Kaip jau minėta pareiškėjas prašo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje politiniais motyvais, tačiau kaip pats nurodė apklausos metu, nei jis, nei jo tėvas nėra jokios politinės partijos nariai. Pasak pareiškėjo, jo tėvas yra politinės partijos „( - )“ šalininkas. Įvertinus šias faktines aplinkybes bei Pažymoje nurodytų pavienių neteisėto sulaikymo atvejų pareiškėjo kilmės šalyje aplinkybes (sulaikyti aktyvūs partijos nariai), nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas savo kilmės šalyje galėjo būti ir gali būti persekiojamas dėl politinių motyvų. Atsižvelgiant į tai, taip pat kritiškai vertintinas ir pareiškėjo pasakojimas apie jo išmetimą iš sporto komandos dėl tėvo politinės veiklos. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie jo tėvo suėmimą ir turto pardavimą, sportininko karjerą. Kaip nurodo pats pareiškėjas, tėvas turtą pardavė, kai buvo paleistas iš kalėjimo, t. y. po ( - ). Pareiškėjas kartu su tėvu iš kilmės šalies išvyko ( - ). Vadinasi, surasti pirkėją ir parduoti turtą pareiškėjo tėvas turėjo mažiau nei dvi savaites. Vertinant tokį trumpą laikotarpį ir įrodymų apie šias faktines aplinkybes nebuvimą, neįtikinamai atrodo ir pats pareiškėjo pasakojimas. Abejones dėl pareiškėjo pasakojimo patikimumo sustiprina ir jo atvykimo į Lietuvos Respubliką faktinės aplinkybės. Pareiškėjas iš pradžių prisistatė kita pavarde, t. y. pateikė neteisingus asmens duomenis.

26Kaip deklaruojama Pažymoje, ( - ) teisėsaugos institucijų pirminė pareiga – ginti šalies piliečius nuo bet kokio pobūdžio neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių jų pagrindines teises ir laisves. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas kreipėsi į ( - ) teisėsaugos institucijas teisinės apsaugos, o pastarosios būtų atsisakiusios ar nepajėgios tokios apsaugos suteikti. Vertinant galimas grėsmes pareiškėjo kilmės valstybėje, būtina atsižvelgti ir į ( - ) politines permainas. Pagal visuotinai žinomą informaciją, 2012-10-01 ( - ) įvykusių parlamentinių rinkimų metu opozicinė koalicija „( - )“ surinko daugiausiai rinkėjų balsų ir gavo 83 (iš 150) vietų Parlamente, suformavo naują Vyriausybę, svarbiausioms institucijoms – Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijoms, Prokuratūrai vadovauja „( - )“ atstovai. Taigi, šių faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo išvadai, kad grįžimo į ( - ) atveju, pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar bus žeminamas jo orumas. Pažymėtina, kad visiškai pagrįsta baimė turi būti ne tik subjektyvaus, bet ir objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien prašančiojo prieglobsčio suvokimas, įsitikinimas. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė jokios patikimos informacijos, leidžiančios manyti, kad ( - ) bus pažeistos jo teisės ir pagrindinės laisvės.

27Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos (JTVPK) išleistame „Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo“ 62 punkte apibrėžta, kad „migrantas – tai asmuo, dėl kitų, nei nurodyta apibrėžime (pabėgėlio), priežasčių savanoriškai išvykstantis iš savo šalies turėdamas tikslą apsigyventi kitur. Tam jį gali paskatinti permainų ar nuotykių troškimas, šeimyninės ar kitos asmeninės priežastys. Jeigu asmuo yra vedinas vien ekonominių sumetimų, jis yra ekonominis migrantas, o ne pabėgėlis“. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, darytina išvada, kad tariamas persekiojimas dėl politinių įsitikinimų negali būti vertinamas kaip pagrindinis motyvas, paskatinęs pareiškėją pateikti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje bei baime grįžti į ( - ). Teismas sutinka su Migracijos departamento išvada, kad pagrindinis pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės motyvas yra geresnių gyvenimo sąlygų ieškojimas, kas akivaizdžiai neatitinka pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Remiantis byloje esančiais duomenis apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje bei tai, kad pareiškėjas niekur nedirba, pagrindiniu vykimo į Europos valstybę tikslu pirminės apklausos metu įvardijęs sportą, galima daryti išvadą, kad pagrindiniai motyvai paskatinę pareiškėją pateikti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra ekonominiai arba asmenino pobūdžio.

28Pažymėtina, kad teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, jo atstovas taip pat nenurodė teismui jokių papildomų individualaus pobūdžio aplinkybių ar argumentų, kurie galėtų būti vertinami kaip pagrindas pareiškėjui suteikti tarptautinę apsaugą. Pareiškėjo argumentas, kad vienu kartu nenurodė visų objektyviai egzistavusių aplinkybių, turinčių reikšmės prieglobsčio prašymo nagrinėjimui, dėl jo kaip prieglobsčio prašytojo situacijos nepažįstamoje valstybėje, emocinės būklės, sudėtingo bendravimo su Migracijos departamento pareigūnais sąlygų, kalbos barjero, taip pat teisinio neišprusimo ir pakankamai jauno savo amžių atmestinas kaip nepagrįstas. Bylos duomenys rodo, kad pareiškėjo apklausos buvo atliktos dalyvaujant vertėjui prieglobsčio prašytojo gimtąja kalba, jam buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, įtvirtintos UTPĮ, todėl jis turėjo visas galimybes pateikti reikalingą, išsamią informaciją, susijusią su jo situacija kilmės valstybėje. Taigi, įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš jį, pavojaus ( - ), sąmoningai klaidino tyrimą pateikdamas tikrovės neatitinkančius faktus, todėl UTPĮ 83 straipsnyje įtvirtintas „abejonės privilegijos“ principas pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomas. Pareiškėjui nepateikus įrodymų dėl jo priklausimo rizikos grupėms ar persekiojimo ir žmogaus teisių pažeidimų, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėją grąžinus į kilmės šalį, jam galėtų grėsti kankinimai ar nuolatiniai šiurkštūs nežmoniški žmogaus teisių pažeidimai, ir tai galėtų prieštarauti Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniui, o jo baimė grįžti į kilmės valstybę yra visiškai nepagrįsta, nes nesąlygota jokiomis realiai egzistuojančiomis priežastimis.

29Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo bei šio prašymo motyvai neatitinka UTPĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje atitinka akivaizdžiai nepagrįsto prašymo suteikti prieglobstį nuostatą, įtvirtintą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Teismo vertinimu, pareiškėjas, siekdamas įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos teritorijoje ir pasinaudoti prieglobsčio prašytojams suteikiamomis garantijomis, piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra, o ne siekia gauti tarptautinę apsaugą nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, smurto arba žmogaus teisių pažeidimų.

30Pagal UTPĮ 126 straipsnio 1 dalies 2 punktą, užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis neteisėtai atvyko ar neteisėtai joje yra. Atsisakius pareiškėjui suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą bei papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, jis prarado teisę būti Lietuvos Respublikoje, todėl Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė, įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į ( - ) Respubliką. Tyrimo metu nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima grįžti ( - ) Respublikos piliečiui į savo kilmės valstybę.

31Pagal UTPĮ 133 straipsnio 2 punktą viena iš kategorijų užsieniečių, kuriems uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, yra tie asmenys, kurie buvo išsiųsti iš šalies. Tokiems užsieniečiams gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki penkerių metų. Jokių papildomų sąlygų arba išimčių prieglobsčio prašytojams ši teisės norma nenustato. Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai taip pat nereglamentuoja konkretaus draudimo atvykti laikotarpio nustatymo kriterijų. Tai reiškia, kad Migracijos departamentui suteikta diskrecijos teisė nustatyti draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Nagrinėjamu atveju įsigaliojus Migracijos departamento sprendimui, pareiškėjas taptų UTPĮ 133 straipsnio 2 punkte nurodytai užsieniečių kategorijai priklausančiu asmeniu. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, draudimas pareiškėjui atvykti į šalį dvejus metus, teismo vertinimu, yra teisėtas ir pagrįstas.

32Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamento ( - ) sprendimas Nr. ( - ) yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais ir kitais motyvais nėra pagrindo.

33Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

34E. K. (E. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

35Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos... 4. Pareiškėjas E. K. kreipėsi į teismą su skundu ir... 5. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo sprendimo teiginiu, jog jo prieglobsčio... 6. Pabrėžė, kad atsakovas nenurodė, dėl kokių priežasčių jam bus... 7. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 8. Atkreipė dėmesį, kad E. K. prieglobsčio procedūros... 9. Pabrėžė, kad pareiškėjo apklausa buvo atlikta su vertėju, jo gimtąja... 10. Paaiškino ir tai, kad UTPĮ 133 straipsnio 2 dalis įpareigoja sprendimą... 11. Per teismo posėdį pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti remdamasis... 12. Atsakovo atstovė teisme prašė pareiškėjo skundą atmesti remdamasi... 13. Skundas atmestinas.... 14. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės... 15. UTPĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akivaizdžiai nepagrįstas prašymas... 16. Pagal UTPĮ 77 straipsnio 2 dalį Migracijos departamento prie Lietuvos... 17. Pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį pabėgėlio statusas suteikiamas... 18. 1951 m. Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A... 19. Bylos medžiaga nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie... 20. Varėnos rajono apylinkės teismo ( - ) sprendimu... 21. Nustatant sulaikytųjų užsieniečių asmens tapatybę ir pilietybę, 22. Pareiškėjas E. K., remdamasis politiniais motyvais,... 23. Prieglobsčio prašytojo pirminė apklausa atlikta ir protokolas užpildytas... 24. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga gali būti... 25. Remiantis byloje surinkta medžiaga bei Migracijos departamento Prieglobsčio... 26. Kaip deklaruojama Pažymoje, ( - ) teisėsaugos... 27. Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos (JTVPK)... 28. Pažymėtina, kad teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, jo atstovas taip... 29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas... 30. Pagal UTPĮ 126 straipsnio 1 dalies 2 punktą, užsienietis išsiunčiamas iš... 31. Pagal UTPĮ 133 straipsnio 2 punktą viena iš kategorijų užsieniečių,... 32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos... 33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 34. E. K. (E. K.) skundą atmesti kaip... 35. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti...