Byla e2A-1632-340/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. T. ir A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams V. T., J. T., A. T., D. T., U. M. T. ir R. A. T. dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31.

4Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti su V. T. sudarytą 2007 m. gruodžio 5 d. gyvenamosios patalpos, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus V. T., J. T., A. T., D. T., U. M. T. ir R. A. T. su jiems priklausančiu turtu iš buto, ieškovės valdomo patikėjimo teise ir esančio ( - ), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

52.

6Nurodė, kad 2007 m. gruodžio 5 d. atsakovas V. T. ir ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sudarė Gyvenamosios patalpos, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, nuomos sutartį Nr. A71-42(3.4-ŪKl), kurios 1 p. įtvirtinta, kad nuomotojas nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimuisi suteikia gyvenamąsias patalpas ( - ). Sutarties 8 punkte nurodyta, kad Sutartis gali būti nutraukta ir nuomininkai iškeldinti, jei gyvenamąją patalpą naudoja ne pagal paskirtį. Gyvenamosios patalpos subnuoma galima tik nuomininkui gavus kartu su juo gyvenančių šeimos narių ir nuomotojo rašytinį sutikimą. Atsakovai neginčija, kad būstas, esantis ( - ), subnuomojamas. Vilniaus miesto savivaldybė nėra davusi tokio rašytinio sutikimo, todėl buto, esančio ( - ), subnuoma, neturint nuomotojo, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės, rašytinio sutikimo, yra neteisėta ir pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės interesus. Neiškeldinus atsakovų iš ginčo buto, atsakovai iš anksto yra atleidžiami nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, todėl tiek CK normos, tiek Sutarties sąlygos praranda savo prasmę ir privalomumo šalims pobūdį. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena būste. Būstas subnuomojamas. Atsakovas V. T. dirba ir gyvena Anglijoje, turi savo įmonę. Teismui priėmus vaiko interesams nepalankų sprendimą, pareiga užtikrinti vaiko teisę į būstą tenka ne tik tėvams, kurie pirmiausia turi jais rūpintis, bet tokia pareiga tenka ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Be to, jei būtų patenkintas ieškovės ieškinys dėl iškeldinimo, minėta institucija vykdytų teisės aktų nustatytas pareigas užtikrinti vaiko teisę turėti būstą, priežiūrą.

73.

8Atsakovai su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė ieškovės ieškinį atmesti.

94.

10Nurodė, kad su ieškove sudarytos nuomos sutarties 1 p. nustatyta, kad nuomos mokestis už šias gyvenamąsias patalpas skaičiuojamas po 1,70 Lt už 1 kv. m bendrojo naudingojo ploto, kol bus nustatyta kita kaina. Tokiu būdu remiantis Sutarties 1 p. nustatyta buto mėnesinė nuomos kaina sudarė 108,24 Lt (1,70 x 63,67). Sutarties 2 p. šalys susitarė, kad nuomininkui išduotoje valstybės garantijoje nurodyta gyvenamųjų patalpų vertė, kuri bus įskaičiuota į patalpų nuomos mokestį yra 58 400,00 Lt. Tokiu būdu, atsižvelgiant į nuomos kainą, atsakovo mokėtinas nuomos mokestis valstybės garantija yra padengtas daugiau kaip 40 metų (58400/108,24/12=40,34). Šiuo momentu 3/4 nuomos mokesčio, arba valstybės garantijos, yra nepanaudota. Nepaisant to, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti Sutartį ir iškeldinti atsakovus bei jų mažamečius vaikus iš nuomojamo buto. Atsakovai laikosi pozicijos, kad esminio sutarties pažeidimo nepadarė. Kita vertus, net jeigu būtų nuspręsta priešingai, tokiu atveju atsakovams turėjo būti nustatytas protingas terminas pažeidimui pašalinti (CK 6.209 str. 1 d.). Ieškovė su atsakovais nebendradarbiavo, nenustatė papildomo termino ieškovės nurodomam Sutarties pažeidimui pašalinti, todėl pareikštas ieškinys dėl nurodytų aplinkybių negali būti tenkinamas. Pažymėjo, jog ginčo bute gyvena atsakovų 4 vaikai, kurių trys yra nepilnamečiai. Šeima kito būsto neturi, ginčo būste apsigyveno teisėtai, nurodytos Sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į vaiko interesų prioritetinės gynybos bei asmens būsto neliečiamybės principus, sprendimas iškeldinti atsakovus, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, yra išimtinai kraštutinė priemonė, todėl privalo būti apsvarstytos visos galimybės užtikrinti nepilnamečiams vaikams galimybę turėti jų poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą. Atsakovai nesutiko su ieškovės nurodoma aplinkybe, neva atsakovai būstą, esantį ( - ), subnuomojo. Nurodė, kad butas buvo visiškai apleistas. Atsižvelgiant į tai, atsakovas V. T. 2008 m. savo lėšomis atliko pilną buto remontą, kurį atliekant atsakovas į ginčo butą 2008 m. investavo 22 033,00 Lt asmeninių lėšų. 2011 m. spalio mėnesį ginčo butas buvo apniokotas bei apvogtas. Atsakovas 2018 m. pradžioje buvo laikinai išvykęs, todėl siekdamas, kad butas nebūtų vėl apvogtas, butą leido laikinai neatlygintinai pasinaudoti D. P.. Būtent minėtu laikotarpiu SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojai atliko būto patikrinimą. Priešingai, nei teigiama ieškovės procesiniuose dokumentuose, atsakovas V. T. nuomos (subnuomos) sutarties su D. P. nebuvo sudaręs. Manytina, jog pats D. P. galėjo būti pasirašęs kokią nors sutartį, kad prireikus parodytų kaimynams, arba paslaugų tiekėjams, pagrįsdamas, kokiu pagrindu lankosi bute. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 30-2223 ,,Dėl butų ( - ) išnuomojimo, vykdant valstybės garantiją NR. N1-32“ 1.3 p. įsakyta išnuomoti ne tik, V. T., bet ir A. T. (t. y. ir pastarajam suteikta valstybės garantija) Savivaldybei priklausantį trijų kambarių butą ( - ), įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertės du penktadalius, t. y. 58 400 Lt. Tuo tarpu pareikštu ieškiniu prašoma iškeldinti iš ginčo buto ir A. T., tačiau nenurodoma, kokį sutarties pažeidimą, sudarantį pagrindą nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti, pastarasis padarė. Taip pat nurodė, kad atsakovas V. T. dirba ir gyvena Anglijoje, turi savo įmonę, tačiau nuolatinė atsakovo gyvenamoji vieta yra adresu ( - ). Atsakovai ginčo būstu naudojasi ir jo nesubnuomoja.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

125.

13Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 14 d. sprendimu ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį tenkino: nutraukė su V. T. sudarytą 2007 m. gruodžio 5 d. buto, esančio ( - ) nuomos sutartį Nr. A71-42(3.4-ŪKl), įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius; iškeldino atsakovus V. T., J. T., A. T., D. T., U. M. T. ir R. A. T. su jiems priklausančiu turtu iš buto, ieškovės valdomo patikėjimo teise ir esančio ( - ), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; priteisė į Valstybės biudžetą iš V. T. 75 Eur žyminio mokesčio ir 10,74 Eur pašto išlaidų.

146.

15Teismas nustatė, kad 2018 m. vasario 9 d. buto patikrinimo akte Nr. 15474 konstatuota, kad bute ( - ) gyvena D. P. (gim. ( - )), jis patikrinimo metu pateikė 2017 m. kovo 15 d. su V. T. pasirašytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Minėtame buto patikrinimo akte nustatyta, kad subnuomininkas teigė nežinojęs, kad patalpos nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, būste gyvena apie metus laiko. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, kad Vilniaus miesto savivaldybė būtų davusi rašytinį sutikimą subnuomoti butą, atsakovai taip pat nenurodė, kad jie buvo gavę tokį sutikimą, sprendė, kad buto, esančio ( - ), subnuoma, neturint nuomotojo, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės, rašytinio sutikimo, buvo neteisėta. Teismas nurodė, kad atsakovas, subnuomodamas minėtas Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias patalpas, perduotas ieškovei patikėjimo teise, pažeidė ieškovės, kaip jai patikėto turto valdytojos, teises.

167.

17Teismas atsakovo V. T. argumentus apie tai, kad bute gyvena jų 3 nepilnamečiai vaikai, jie kito būsto neturi, dėl ko sprendimas iškeldinti juos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, yra išimtinai kraštutinė priemonė, atmetė kaip neįrodytus. Teismas pažymėjo, jog atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad jų vaikai nuolatos gyvena ginčo bute, lanko vaikų darželius, mokyklas Vilniuje, o negyvena kartu su atsakovais, savo tėvais, Anglijoje. Teismas nurodė, kad vien tai, jog atsakovai turi tris nepilnamečius vaikus nesuteikia jiems teisės pažeisti sudarytos nuomos sutarties sąlygas.

188.

19Teismas pažymėjo, jog 2007 m. balandžio 30 d. atsakovams išduota valstybės garantija taip pat nesuteikia atsakovams teisės pažeisti gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas.

209.

21Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti, dėl ko ieškinį tenkino.

22III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

2310.

24Apeliaciniu skundu atsakovai V. T. ir A. T. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; tuo atveju, jeigu nebūtų tenkinamas pirmasis reikalavimas, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

2510.1.

26Teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstą išvadą, neva atsakovas būstą, esantį ( - ), subnuomojo D. P., dėl ko netinkamai kvalifikavo teisinį santykį ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Ieškovė į bylą nėra pateikusi tariamos 2017 m. kovo 15 d. su atsakovu V. T. pasirašytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kuria teismas grindžia ginčijamą sprendimą. 2017 m. kovo 15 d. nuomos (subnuomos) sutartis nebuvo ištirta. Laikytina, jog skundžiamas sprendimas neatitinka CPK 263 straipsnyje nustatytų reikalavimų teismo sprendimui.

2710.2.

28Tesimas nevertino ir netyrė atsakovo nurodytų aplinkybių, susijusių su leidimu D. P. laikinai pasinaudoti butu. Teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovai būstu naudojasi iki šiol; šią aplinkybę patvirtina pačios ieškovės pateikti įrodymai ir paaiškinimai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl skundžiamas sprendimas yra naikintinas.

2910.3.

30Teismas netyrė ir nepasisakė dėl aplinkybės, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 30- 2223 „Dėl butų ( - ) išnuomojimo, vykdant valstybės garantiją NR. N1-32“ 1.3 p. įsakyta išnuomoti ne tik V. T., bet ir savarankiškam nuomininkui, atsakovui A. T. Savivaldybei priklausantį trijų kambarių butą ( - ), įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertės du penktadalius. Teismas sprendime nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus, sudarančius pagrindą nutraukti sutartį, atliko atsakovas A. T.. Nepaisant to, sprendė, jog sutartis nutrauktina ir šis atsakovas iškeldintas iš ginčo patalpų CK 6.611 ir CK 6.595 nustatytais pagrindais. Ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

3110.4.

32Teismas netinkamai nustatė teisinį ginčo santykį, nepagrįstai ginčo santykiams taikė teisės normas, reglamentuojančias socialinio būsto nuomą. Pažymėtina, jog tarp šalių susiklostė teisiniai santykiai, kurie nėra socialinio būsto nuomos teisiniai santykiai. Teisiniai santykiai tarp šalių kilo iš Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytos garantijos įgyvendinimo. Šių tesės aktų reguliavimo sritys yra skirtingos, kaip ir šiais teisės aktais suteikiamų teisių bei garantijų apimtis ir garantijų kilmė yra skirtinga. Atsakovams buvo suteikta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta garantija – Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomotos kitos savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę (58400,00 Lt). Atsakovams suteikta valstybės garantija negali būti pakeista kita garantija. Įstatymo 9 straipsnio 12 dalis ir 8 dalis nustato, jog tik pasibaigus valstybės garantijai ar ją perleidus nuosavybės teise trečiajam asmeniui garantijų turėtojai privalo patuštinti turėtas gyvenamąsias ir kitas patalpas. Kitų (anksčiau termino) iškeldinimo atvejų įstatymas nenumato. Teismas nevertino šių Įstatymo nuostatų ir aplinkybės, jog atsakovams suteikta garantija yra tebegaliojanti, bet nėra įvykdyta. Esant minėtoms sąlygoms, nuomos sutartis negali būti nutraukta.

3310.5.

34Nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmuo, kuriam suteikta valstybės garantija gali būti iškeldintas tik suteikiant kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą, į kurios nuomą, taip pat, įskaičiuojama nepanaudota nuomininko nuomotų savininkui grąžintų patalpų nustatytos vertės dalis. Tai reiškia, jog nuomos sutarties nutraukimo klausimas ir iškeldinimo klausimas gali būti sprendžiamas tik tuo atveju, jeigu kartu išsprendžiamas kitos gyvenamosios patalpos suteikimo klausimas. Šiuo atveju teismas sprendė tik nuomos sutarties nutraukimo bei atsakovų iškeldinimo klausimą, tačiau toks sprendimas laikytinas neteisėtu, kadangi prieštarauja Valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomojimo, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, tvarkos aprašo 4 punktui.

3511.

36Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:

3711.1.

38Atsakovai neginčija aplinkybės, jog D. P. laikinai leido pasinaudoti butu. Atsakovai nurodo, kad minėtam asmeniui leido gyventi tik dėl to, kad butas nebūtų apvogtas. Ieškovės nuomone, atsakovų pozicija nepagrįsta, nes nėra aišku, kaip D. P. galėjo užtikrinti ginčo būsto saugumą.

3911.2.

40Įvykus žmogiškajai klaidai kartu su ieškiniu nebuvo pateikta 2017 m. kovo 15 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, todėl ieškovė pateikia ir prašo prijungti prie bylos minėtą sutartį. Pažymi, jog 2017 m. kovo 15 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos tarp V. T. ir D. P., 1.2 punktu šalys susitarė, kad nuomininkas moka nuomotojui 250 Eur nuomos mokestį. Pažymėtina, kad aplinkybė apie tai, kad D. P. atlieka mokėjimus V. T. taip pat užfiksuota ir 2018 m. vasario 9 d. buto patikrinimo akte Nr. 15474. Minėtą aplinkybę patvirtino ir D. P., pasirašydamas 2018 m. vasario 9 d. buto patikrinimo aktą Nr. 15474. Taigi atsakovai (apeliantai) apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad D. P. ginčo būste gyveno neatlygintinai.

4111.3.

42Nuomos sutartyje įtvirtintos nuomininko pareigos naudoti patalpas pagal paskirtį nesilaikymas ir būsto subnuomojimas kitiems asmenims, yra esminis Sutarties pažeidimas. Priešingu atveju būtų formuojama praktika, pagal kurią asmenys, gavę teisę nuomotis Savivaldybės būstą, galėtų iš to pelnytis jį subnuomodami, taip iškreipdami Savivaldybės būsto paskirtį.

4311.4.

44Nors atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad būstu naudojasi iki šiol, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikia.

45IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

462.

47Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažino, kad nagrinėjamos bylos esmė nebuvo atskleista, kas sudaro pagrindą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

483.

49Byloje nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 5 d. ieškovas su atsakovu V. T. sudarė gyvenamosios patalpos, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui ir jo šeimos nariams neterminuotai valdyti ir naudotis 63,67 kv.m ploto butą, esantį ( - ).

504.

51Apibūdinant gyvenamosios patalpos nuomos sutartį pažymėtina, kad nuomotojas įsipareigoja gyvenamąją patalpą suteikti už mokestį nuomininkui laikinai valdyti ir ją naudoti gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Gyvenamosios patalpos gali būti nuomojamos tiek sudarant terminuotą, tiek neterminuotą nuomos sutartį, taip pat jos gali būti nuomojamos tiek komercinėmis sąlygomis, tiek nekomercinėmis sąlygomis (CK 6.577, 6.582, 6.583 straipsniai).

525.

53Nagrinėjamu atveju Nuomos sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir Vilniaus miesto savivaldybės 2017 m. balandžio 30 d. išduota valstybės garantija Nr. N1-32.

546.

55Pagal Sutarties 2 p. nuomininkui išduotoje valstybės garantijoje nurodyta gyvenamųjų patalpų vertė, kuri bus įskaičiuojama į patalpų nuomos mokestį, yra 58 400 litų; sutarties 3.2 p. nuomininkas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti visus buto mokesčius už kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos. Pareiga mokėti nuomos mokestį atsirastų atsakovui tik į nuomos mokestį įskaičiavus visą nuomininko nuomotų patalpų vertę (Sutarties 8 p.).

567.

572019 m. sausio 14 d. sprendimu teismas nutraukė šalių 2007 m. gruodžio 5 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir iškeldino atsakovą V. T. ir jo šeimos narius, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; atsakovai nesutiko su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Ginčas kilo dėl teisės normų ir nuomos sutarties sąlygų, reglamentuojančių vienašališką gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą, aiškinimo ir taikymo.

588.

59Dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pažymėtina, kad ją galima apibūdinti kaip sutarties šalių veiksmus, dėl kurių baigiasi teisiniai nuomos santykiai ir nuomininkas praranda teisę valdyti bei naudotis gyvenamąja patalpa. Vienašalis gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas galimas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Pagal bendrąją taisyklę gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas galimas teismo tvarka (CK 6.610 straipsnis).

609.

61CK 6.611 straipsnyje reglamentuojamas gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenustatytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis). Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų yra nuomos sutarties nutraukimo padarinys, t. y. kai buvęs nuomininkas, pasibaigus nuomos sutarčiai, atsisako patuštinti gyvenamąją patalpą.

6210.

63Šalių nuomos Sutarties 8 p. nustato, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau nei 3 mėnesius) nemoka mokesčio už komunalines paslaugas ar nuomos mokesčio, o taip pat, jeigu nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą, arba naudoja ne pagal paskirtį. Atsakovas taip pat pasirašė sutarties 2 priedą – Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamajam butų fondui priklausančių gyvenamųjų patalpų, išnuomotų, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, naudojimo ir aplinkos priežiūros taisykles; Taisyklių 3 p. numato, kad nuomininkas ir su juo gyvenantys asmenys išnuomotas patalpas turi naudoti taip, kaip numatyta sutartyje ir Taisyklėse.

6411.

65Šalių Sutartyje nustatytas dar vienas šalių nuomos santykių pasibaigimo pagrindas – pagal šalių Sutarties 7.2 p., kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos.

6612.

67Bylos duomenimis, 2018 m. kovo 15 d. atsakovui ir jo šeimos nariams buvo išsiųstas raštas Nr. 1222, kuriuo ieškovė prašė geranoriškai išsikelti iš nuomojamų patalpų iki 2018 m. balandžio 16 d.; ieškovė informavo atsakovus, kad 2018 m. vasario 19 d. įmonės specialistas patikrino patalpas ( - ) ir nustatė, kad bute gyvena pašalinis asmuo D. P., kuris pateikė 2017 m. kovo 15 d. patalpų subnuomos sutartį, sudarytą su atsakovu V. T.. 2018 m. kovo 18 d. telefonu buvo susisiekta su D. P., kuris patvirtino, kad patalpas atlaisvino. Sutarties 4.1 p. nurodyta, kad jei buto nuomininkai laikinai išvyko iš gyvenamųjų patalpų ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui, jie praranda teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą. Rašte nurodyta, kad remiantis atsakovo V. T. ir D. P. 2017 m. kovo 15 d. nuomos sutartimi, atsakovas ir jo šeima metus laiko negyvena bute ( - ), dėl ko ieškovė prašo atsakovus geranoriškai išsikelti iš nuomojamų patalpų.

6813.

69Pažymėtina, kad ieškovės 2018 m. kovo 15 d. rašte Nr. 1222 nėra ieškovės pareiškimo apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą; ieškovė nurodo, kad atsakovas V. T. sudarė 2017 m. kovo 15 d. subnuomos sutartį su D. P., o tai reiškia, kad atsakovas su šeima laikinai išvyko iš gyvenamųjų patalpų ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui ir prarado teisę į gyvenamąją patalpą Sutarties 4.1 p. pagrindu, todėl prašė atsakovus geranoriškai išsikelti iš nuomojamų patalpų. Kaip minėta, iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų yra nuomos sutarties nutraukimo padarinys; nagrinėjamu atveju atsakovai nebuvo įspėti prieš vieną mėnesį laiko dėl sutarties nutraukimo, todėl neaišku, kokiu pagrindu ieškovė pareikalavo geranoriškai išsikelti iš nuomojamų patalpų, nenutraukus nuomos sutarties.

7014.

71Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovas V. T., sudaręs subnuomos sutartį su D. P., elgėsi nesąžiningai ir pažeidė ieškovės, kaip turto valdytojos, teises. Teismas taip pat nurodė, kad byloje pateiktas straipsnis iš ( - ), kuriame V. T. pareiškė, kad jis nuolat gyvena Anglijoje; be to, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad jų vaikai pastoviai gyvena ginčo bute, lanko darželius, mokyklas, o negyvena su savo tėvais Anglijoje.

7215.

73Nors teismas sprendimo motyvuose nustatytų nuomos sutarties pažeidimų neakcentavo, tačiau vertinant teismo sprendimo motyvus galima suprasti, jog teismas vertino, kad atsakovas V. T. su šeima naudojo patalpas ne pagal paskirtį (sudarė nuomojamų patalpų subnuomos sutartį); teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas V. T. su šeima išvyko iš Lietuvos. Tokiu būdu galima suvokti, kad pirmosios instancijos teismo vertinimu yra pagrindas nutraukti Sutartį pagal Sutarties 8 p. (kai patalpos naudojamos ne pagal paskirtį) arba laikyti nuomos sutartį nutraukta pagal Sutarties 7.2 p. (kai nuomininkai išvyksta gyventi kitur). Pažymėtina, kad pripažinus, jog Sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo gyventi kitur, teismas turėjo nurodyti sutartinių santykių nutraukimo (išvykimo) momentą.

7416.

75Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų duomenų tokioms teismo išvadoms nepakanka. Ieškinį ieškovė grindė tuo, kad 2018 m. vasario 19 d. patikrinimo aktu Nr. 15474 buvo nustatyta, kad bute ( - ) gyvena subnuomininkas D. P., kuris pateikė 2017 m. kovo 15 d. gyvenamųjų nuomos patalpų nuomos sutartį; ieškovė nurodė, kad pil. D. P. patikrinimo metu paaiškino, kad savivaldybės bute gyvena apie metus laiko. 2018 m. kovo 15 d. ieškovė išsiuntė atsakovams raštą Nr. 1222, kuriame prašoma geranoriškai atlaisvinti patalpas. 2018 m. balandžio 25 d., 2018 m. gegužės 4 d. ir 2018 m. gegužės 14 d. butas buvo tikrinamas, tačiau tikrinant butą niekas neatidarė; nuimtos plombos ir elektros skaitiklių duomenys rodė, kad butu naudojamasi.

7617.

77Nors pirmosios instancijos teismas sprendime pripažino, kad subnuomos sutarties su D. P. sudarymo faktas byloje nustatytas, tačiau nenurodė, kokie byloje surinkti įrodymai įrodo subnuomos sutarties sudarymo faktą, nenustatė, iki kada tęsėsi subnuomos santykiai. Teismas iš esmės pasirėmė ieškovės paaiškinimais apie pil. D. P. paaiškinimus buto patikrinimo metu. Atsakovas V. T. nuosekliai aiškino, kad jis nebuvo pasirašęs nuomos sutarties su D. P.; pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas (V. T.) neginčija, kad nuomos sutarties parašas yra ne jo. Subnuomos sutartis į bylą nėra pateikta, D. P. apklaustas nebuvo. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. balandžio 25 d., 2018 m. gegužės 4 d. ir 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad butu naudojamasi, tačiau nėra duomenų, ar patikrinimo metu butu naudojosi tariamas subnuomininkas ar atsakovai. Bylos duomenys apie subnuomos sutarties (ne)sudarymo aplinkybės yra kontraversiški, teismas dėl byloje surinktų įrodymų apie subnuomos (ne)sudarymo aplinkybes vertinimo nepasisakė, šalių paaiškinimų prieštaravimai pašalinti nebuvo.

7818.

79Kitas teismo nurodytas nuomos sutartinių santykių pasibaigimo pagrindas – išvykimas gyventi kitur (Sutarties 7.2 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vertindamas atsakovų (ne)išvykimo iš nuomojamų patalpų aplinkybes, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę įrodinėja tas, kas teigia (CPK 178 str.). Nagrinėjamoje byloje preziumuojma, kad pagal nuomos sutartį atsakovai yra buto nuomininkai, t. y. nagrinėjamoje byloje ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovas su šeima išvyko gyventi kitur, dėl to nuomos santykiai nutrūko, nustatyti išvyko dieną ir reikalauti pripažinti, jog sutartis nutraukta nuo išvykimo gyventi kitur dienos. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta; straipsnis leidinyje ( - ) savaime neįrodo, kad atsakovo šeima yra išvykusi iš nuolatinės gyvenamos vietos Lietuvoje. Teismas nurodė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, jog jų vaikai pastoviai gyvena ginčo bute, lanko darželius, mokyklas, o negyvena su savo tėvais Anglijoje, tačiau, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo pareiga priklausė ieškovei.

8019.

81Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad bylą nagrinėjantis teismas teisiškai nevertino ir nepasisakė dėl buto nuomos sutarties specifikos. Atsakovams buvo suteikta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta garantija – Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomotos kitos savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę (58400,00 Lt). Įstatymo 9 straipsnio 12 dalis ir 8 dalis nustato, jog tik pasibaigus valstybės garantijai ar ją perleidus nuosavybės teise trečiajam asmeniui garantijų turėtojai privalo patuštinti turėtas gyvenamąsias ir kitas patalpas. Teismas nevertino šių Įstatymo nuostatų ir aplinkybės, jog atsakovams suteikta garantija yra tebegaliojanti, ir dar nėra įvykdyta.

8220.

83Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovams suteikta garantija nėra panaikinama, tuo pačiu suteikta garantija nesuteikia atsakovams teisės pažeisti gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovams suteikta garantija yra neatskiriama nuomos sutarties, sudarytos su atsakovais, dalis, todėl teismas, nutraukdamas nuomos sutartį sprendimu, turėjo pasisakyti ir dėl garantijos santykių galiojimo ar pabaigos.

8421.

85Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bylos svarbiausių faktinių ir teisnių aplinkybių, neidentifikavo ieškinio reikalavimo faktinio ir teisinio pagrindo, t. y. nesiaiškino, ar ieškovė vienasmeniškai nutraukė buto nuomos sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, ar pareikalavo pripažinti, kad nuomos sutartis nutraukta atsakovams išvykus iš nuomojamo buto, nesiaiškino, dėl kokio esminio sutarties pažeidimo Sutartis nutraukta, nevertino, ar esminio sutarties pažeidimo faktas įrodytas, ar sutartis buvo nutraukta pagrįstai ir teisėtai. Teismas taip pat netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą: neišaiškino ieškovei, kad įrodinėjimo pareiga nagrinėjamoje byloje priklauso jai. Sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė nagrinėjamos bylos esmės.

8622.

87CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas reglamentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina priimą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tuo atveju, jeigu nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

8823.

89Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas).

9024.

91Nagrinėjamu atveju pagal šiuo metu byloje esančius duomenis ir pateiktus įrodymus nėra įmanoma nustatyti, ar ieškovė pareikalavo nutraukti nuomos sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, ar pripažinti, kad šalių nuomos santykiai pasibaigė. Siekiant nustatyti šias aplinkybes turi būti išsamiai ištirtos ir išnagrinėtos visos šioje nutartyje išdėstytos aplinkybės, gauti papildomi įrodymai ir šalių paaiškinimai. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

92Vilniaus apygardos teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

93Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1.... 4. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. 2.... 6. Nurodė, kad 2007 m. gruodžio 5 d. atsakovas V. T. ir ieškovė SĮ... 7. 3.... 8. Atsakovai su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė ieškovės ieškinį... 9. 4.... 10. Nurodė, kad su ieškove sudarytos nuomos sutarties 1 p. nustatyta, kad nuomos... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 5.... 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 14 d. sprendimu ieškovės... 14. 6.... 15. Teismas nustatė, kad 2018 m. vasario 9 d. buto patikrinimo akte Nr. 15474... 16. 7.... 17. Teismas atsakovo V. T. argumentus apie tai, kad bute gyvena jų 3... 18. 8.... 19. Teismas pažymėjo, jog 2007 m. balandžio 30 d. atsakovams išduota valstybės... 20. 9.... 21. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad... 22. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai... 23. 10.... 24. Apeliaciniu skundu atsakovai V. T. ir A. T. prašo Vilniaus miesto apylinkės... 25. 10.1.... 26. Teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstą išvadą, neva atsakovas... 27. 10.2.... 28. Tesimas nevertino ir netyrė atsakovo nurodytų aplinkybių, susijusių su... 29. 10.3.... 30. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl aplinkybės, jog Vilniaus miesto... 31. 10.4.... 32. Teismas netinkamai nustatė teisinį ginčo santykį, nepagrįstai ginčo... 33. 10.5.... 34. Nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmuo, kuriam suteikta valstybės... 35. 11.... 36. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą... 37. 11.1.... 38. Atsakovai neginčija aplinkybės, jog D. P. laikinai leido pasinaudoti butu.... 39. 11.2.... 40. Įvykus žmogiškajai klaidai kartu su ieškiniu nebuvo pateikta 2017 m. kovo... 41. 11.3.... 42. Nuomos sutartyje įtvirtintos nuomininko pareigos naudoti patalpas pagal... 43. 11.4.... 44. Nors atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad būstu naudojasi iki šiol,... 45. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 46. 2.... 47. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine... 48. 3.... 49. Byloje nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 5 d. ieškovas su atsakovu V. T.... 50. 4.... 51. Apibūdinant gyvenamosios patalpos nuomos sutartį pažymėtina, kad nuomotojas... 52. 5.... 53. Nagrinėjamu atveju Nuomos sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Lietuvos... 54. 6.... 55. Pagal Sutarties 2 p. nuomininkui išduotoje valstybės garantijoje nurodyta... 56. 7.... 57. 2019 m. sausio 14 d. sprendimu teismas nutraukė šalių 2007 m. gruodžio 5 d.... 58. 8.... 59. Dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pažymėtina, kad ją... 60. 9.... 61. CK 6.611 straipsnyje reglamentuojamas gyvenamosios patalpos nuomos sutarties... 62. 10.... 63. Šalių nuomos Sutarties 8 p. nustato, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta... 64. 11.... 65. Šalių Sutartyje nustatytas dar vienas šalių nuomos santykių pasibaigimo... 66. 12.... 67. Bylos duomenimis, 2018 m. kovo 15 d. atsakovui ir jo šeimos nariams buvo... 68. 13.... 69. Pažymėtina, kad ieškovės 2018 m. kovo 15 d. rašte Nr. 1222 nėra... 70. 14.... 71. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovas V. T., sudaręs... 72. 15.... 73. Nors teismas sprendimo motyvuose nustatytų nuomos sutarties pažeidimų... 74. 16.... 75. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų duomenų tokioms... 76. 17.... 77. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime pripažino, kad subnuomos... 78. 18.... 79. Kitas teismo nurodytas nuomos sutartinių santykių pasibaigimo pagrindas –... 80. 19.... 81. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad bylą... 82. 20.... 83. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovams suteikta garantija... 84. 21.... 85. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas... 86. 22.... 87. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas reglamentuoja, kad apeliacinės... 88. 23.... 89. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos... 90. 24.... 91. Nagrinėjamu atveju pagal šiuo metu byloje esančius duomenis ir pateiktus... 92. Vilniaus apygardos teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 93. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimą panaikinti ir...