Byla 2-2202/2011
Dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros nutarimo pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarties byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros nutarimo pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Pareiškėjas A. B. prašė teismo pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2011 m. kovo 7 d. nutarimą. Šiuo nutarimu buvo atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu ankstesnėje ieškovo inicijuotoje civilinėje byloje.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą kaip neteismingą šiam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Teismas padarė išvadą, kad Generalinės prokuratūros nutarimas turi būti skundžiamas apylinkės teismui pagal jos buveinės vietą – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 15 str. 6 d., CPK 27 str. 1 d. 1 p., 29 str.).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Apeliantas A. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Apelianto nuomone, skundžiama nutartis pažeidžia CPK 27 straipsnio 8 punktą. Viešasis interesas buvo pažeistas ne tik dėl teismų, bet ir dėl prokuratūros, įskaitant Generalinę prokuratūrą, kaip juridinį asmenį, veiklos. Dėl šios priežasties pareiškimas yra teismingas Vilniaus apygardos teismui. Savo esme pareiškimas yra neturtinis ieškinys, todėl jis negali būti priskiriamas prie ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų pareiškimą.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje iš esmės kilo klausimas dėl apelianto pareiškimo rūšinio teismingumo.

12Generalinis prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, gali paduoti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje (CPK 365 str. 2 d., Prokuratūros įstatymo 19 str.). Teismų pripažįstama, kad ginčai, kuomet nesutinkama su atitinkamais prokuratūros veiksmais pastarajai įgyvendinant viešojo intereso gynimo funkciją civilinių teisių gynimo srityje, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (pavyzdžiui, Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis ginče pareiškėjos O. D. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsisakymo ginti viešąjį interesą).

13CPK 26 straipsnyje nustatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio kodekso 27, 28 straipsniuose. Nei nurodytuose CPK straipsniuose, nei Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje ginčai dėl prokuratūros veiksmų ginant viešąjį interesą civilinės teisės srityje nepriskirti apygardos, kaip pirmosios instancijos teismo, kompetencijai. Dėl šios priežasties šie ginčai laikytini teismingais apylinkės teismui.

14Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto pareiškimu yra ginčijamas Generalinės prokuratūros atsisakymas kreiptis dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje civilinėje byloje. Toks pareiškimas negali būti laikomas ieškiniu dėl juridinio asmens (šiuo atveju Generalinės prokuratūros) veiklos tyrimo, kaip kad nurodo apeliantas. CPK 27 straipsnio 8 dalyje (CPK 27 straipsnio 7 dalyje pagal kodekso XI-1480 redakciją) įtvirtinti ginčai dėl juridinio asmens veiklos tyrimo suprantami taip, kaip jie apibūdinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) Antros knygos X skyriuje – juridinio asmens dalyvių pareiškimai dėl juridinio asmens, juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veiklos tinkamumo tyrimo (CK 2.124, 2.125 str.). Kolegijos nuomone, apelianto pareiškimas taip pat negali būti vertinamas kaip ieškinys dėl žalos atlyginimo. Jei apeliantas mano, kad ginčijamu Generalinės prokuratūros nutarimu jam buvo padaryta žalos, jis gali reikšti atskirą ieškinį. Taip pat, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nepadarė jokių išvadų dėl apelianto pareiškimo nagrinėjimo procesinės tvarkos (ginčo ar ypatingąja teisena), todėl atitinkami atskirojo skundo argumentai laikytini teisiškai nereikšmingais.

15Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ją palieka nepakeistą, o skundą atmeta.

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai