Byla 2S-563-345/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

2kolegijos pirmininkas ir pranešėjas Henrichas Jaglinskis,

3kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė ir Tatajano Žukauskienė,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų V. P., E. P., E. U., D. U., T. B. ir M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams V. P., E. P., E. U., D. U., T. B., M. B., G. J. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo dalies panaikinimo, pirkimo – pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarė D. B..

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su pareiškimu ir, jį patikslinęs, prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-08-18 sprendimo Nr. 2.5-41-23102 „Dėl nuosavybės teisių į atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei G. J. J.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo, perduodant neatlygintinai lygiavertį 0,19 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 0,4 ha žemės sklypą miškų ūkio paskirčiai, esantį ( - ); 2) pripažinti negaliojančia 2010-01-26 pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. VB7-670) dalį dėl 0,19 ha ploto valstybinės reikšmės miško, patenkančio į 0,4 ha ploto žemės sklypą, perleidimo atitinkamomis dalimis V. P. ir E. P. (644/4000 dalis žemės sklypo), D. U. ir E. U. (1568/4000 dalis žemės sklypo) ir T. B. ir M. B. (1788/4000 dalis žemės sklypo); 3) taikyti restituciją natūra, įpareigojant V. P. ir E. P., D. U. ir E. U., T. B. ir M. B. grąžinti valstybei 0,19 ha ploto valstybinės reikšmės miško, patenkančio į 0,4 ha žemės sklypą, esantį ( - ).

7Atsakovai V. P., E. P., E. U., D. U., T. B. ir M. B. padavė teismui prašymą, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės G. J. J. turtui 33250 Lt sumai, areštuojant atsakovės pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, o jų nesant ar esant nepakankamai – jos nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, iš areštuotų lėšų ir turto leidžiant atsakovei G. J. J. atsiskaityti tik su atsakovais.

8Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir ieškovo reikalavimo užtikrinimui areštavo atsakovės G. J. J. pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, o jų nesant ar esant nepakankamai – jos nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą 33250 Lt vertės.

9Atsakovė G. J. J. padavė teismui skundą, kuriuo prašė nutartį panaikinti. Nurodė, kad yra senyvo amžiaus, o dėl areštuotų lėšų negali nusipirkti vaistų ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Pažymėjo, kad nesislapsto, vasarą praleido sode, o apie iškeltą bylą sužinojo tik 2010-09-01 iš savo dukros.

10Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsakovės Julijono G. J. skundą tenkino ir panaikino 2010-08-31 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgęs į tai, kad tiek į kreditoriaus, tiek į skolininko interesus, atsakovės turtinę padėtį, ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes, proporcingumo, teisingumo ir interesų pusiausvyros principus, teismas konstatavo, jog pateikti atsakovės įrodymai apie turimą nekilnojamąjį turtą, nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovė sieks išvengti prievolės vykdymo.

11Atskiruoju skundu atsakovai V. P., E. P., E. U., D. U., T. B. ir M. B. prašo nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-08-31 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad atsakovai siekia apsaugoti savo teisėtus interesus ieškinio patenkinimo atveju, kadangi atsakovė J. G. J. būtų įpareigota grąžinti atsakovams kainos dalį, sumokėtos pagal sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės yra senyvo amžiaus, jos gaunamos pajamos sudaro senatvės pensija, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pridedami įrodymai patvirtina, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo ( - ) plotą sudaro 2,24 ha. Atsakovus antstolis D. Š. informavo, jog visas atsakovės nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka, siekiant užtikrinti 2550623 eurų skolinį įsipareigojimą AB DnB NORD bankui, ir tuo pačiu žemės sklypas, kurio pažymėjimą teismui pateikė atsakovė. Prievolės užtikrinti hipoteka, įvykdymo terminas suėjo 2010-07-19 ir hipoteka iki šiol nėra išregistruota, kas sudaro pagrindo manyti, jog prievolė iki šiol neįvykdyta. Vienintelis hipoteka neapsunkintas atsakovės turtas yra žemės sklypas su statiniais, esantis ( - ), kuriame atsakovei priklauso 1/5 dalis sklypo ir kurio bendra rinkos vertė siekia 1685 Lt, todėl akivaizdu, jog patenkinus ieškinį, teismo sprendimą bus sunku arba neįmanoma įvykdyti.

12Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo atsakovų atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, kad sutinka su atsakovų atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis ir mano, jog siekiant užtikrinti ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą toje dalyje, kurioje susijusi su restitucijos taikymu, būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis būtų užtikrinti atsakovų turtiniais interesai ir tinkamai įvykdytas teismo sprendimas.

13Atskirasis skundas tenkintinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir apelianto prašymą patenkinti.

15Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Šios normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nevertindamas paties ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių interesus bei užtikrindamas jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galės būti realiai įvykdytas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.).

16Nagrinėjamu atveju ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pareiškė ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, G. J. J., V. P., E. U., T. B. dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo dalies panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Atsakovai V. P., E. P., E. U., D. U., T. B. ir M. B. padavė teismui prašymą, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės G. J. J. turtui 33250 Lt sumai, areštuojant atsakovės pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, o jų nesant ar esant nepakankamai – jos nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, iš areštuotų lėšų ir turto leidžiant atsakovei G. J. J. atsiskaityti tik su atsakovais. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog tenkinus ieškovo ieškinį, atsakovė G. J. J. būtų įpareigota atsakovams grąžinti 33250 Lt sumą, ir į tai, kad atsakovė yra senyvo amžiaus, gaunamas pajamas sudaro senatvės pensija, su atsakove susiekti neįmanoma, todėl gali būti sudėtinga ar net įmanoma išieškoti iš atsakovės priteistą sumą, dėl ko būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2010-08-31 atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, o atsakovei G. J. J. šią nutartį apskundus, teismas jį tenkino ir 2010-09-16 nutartimi panaikino 2010-08-31 nutartį, konstatavęs, jog atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog turi pakankamai nekilnojamojo turto, dėl ko nėra pagrindo teigti, jog atsakovė sieks išvengti prievolės vykdymo (b.l. 3-7). Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-12-23 d. sprendimu ieškovo ieškinys tekintas pilnai. Sprendimas neįsiteisėjo. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso 15 žemės sklypų Vilniaus rajone, 2 butai Vilniaus mieste, kurie yra apsunkinti hipoteka, užtikrinant 2 550 623 eurų prievolės įvykdymą, prievolės įvykdymo terminas 2010-07-19 (b.l. 15, 23-44). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovei G. J. J. nuosavybės teise priklauso 1/5 dalis žemės sklypo ir atitinkamai su statiniais, esančiai ( - ) kuris nėra suvaržytas ir kurio vidutinė rinkos vertė nesiekia 33250 Lt sumos (b.l. 16-22). Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos nepagrįstai, jų buvimas konkrečioje situacijoje yra tikslingas ir tokių priemonių taikymo pagrindas dar neišnyko (CPK 144 str. 1 d., 150 str. 4 d. ir 5 d.), nes priešingu atveju gali būti pažeisti šalių (atsakovų), prašiusių taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėti interesai, neužtikrintas procesinio sprendimo tinkamas įvykdymas.

17Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovės nurodytas faktines aplinkybes ir dėl to netinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Tai sudaro pakankamą pagrindą skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 338 str.).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

19Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti, kuria panaikintos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti.

Proceso dalyviai