Byla 2A-967-413/2011
1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų G. K. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovo atstovei prokurorei V. M., atsakovo atstovui advokatui Linui Mažonui, trečiajam asmeniui A. S., trečiųjų asmenų atstovams G. Č., advokatei Dianai Degutienei, J. B., V. B.,
2apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mūsų butai“, trečiųjų asmenų 35 – osios butų savininkų bendrijos ir A. S. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2038-199/2010 pagal ieškovo Kauno miesto apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovui Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Mūsų butai“, tretieji asmenys E. N., A. S., 35-oji butų savininkų bendrija, Kauno rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. B., VĮ Registrų Centras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ Valstybės turto fondas, Kauno miesto savivaldybė, Valstybės institucija išvadai duoti - Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, dėl juridinio asmens pripažinimo neteisėtai įsteigtu.
3Teisėjų kolegija
Nustatė
4ieškovas Kauno miesto apylinkės prokuratūros Vyriausiasis prokuroras CPK 49 straipsnio tvarka kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas: 1) pripažinti juridinį asmenį – daugiabučio namo savininkų bendriją „Mūsų butai“, į.k. 300593240, registracijos adresas Kalniečių g. 235-73, Kaunas, neteisėtai įsteigtu juridiniu asmeniu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre dienos; 2) priimti sprendimą likviduoti daugiabučio namo savininkų bendriją „Mūsų butai“ ir jos likvidatoriumi skirti Valstybės įmonę Valstybės turto fondą, į .k. 110073154, Vilniaus g 16, Vilnius (t.1, b.l. 4-6, t.2, b.l. 136-139).
5Ieškovas nurodė, kad 1993 m. birželio 3 d. Kauno miesto mero potvarkiu Nr. 572 buvo įregistruota 35-oji butų savininkų bendrija, esanti Kalniečių g. 235, Kaune. Tuo pačiu potvarkiu namas, esantis Kalniečių g. 235, Kaune, perduotas 35-ajai butų savininkų bendrijai. Tais pačiais metais patvirtintas namo perdavimo - priėmimo aktas. Butų savininkų, stojančių į bendriją, sąraše nurodyta, kad į bendriją įstojo ir 70-75 butų savininkas - UAB Prekybos namai „Deltuva". 2006 m. rugpjūčio 22 d. Kauno rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. B. patvirtino juridinio asmens - Daugiabučio namų savininkų bendrijos „Mūsų butai" atitiktį įstatymo reikalavimams, o Juridinių asmenų registro tvarkytojas savo įrašu patvirtino, kad registravimui pateikti dokumentai neprieštarauja įstatymo reikalavimams, įregistravo DNSB „Mūsų butai“ ir 2006 m. rugpjūčio 28 d. išdavė registravimo pažymėjimą, kuriame nurodyta juridinio asmens teisinė forma- bendrija. Visuotinio bendrijos „Mūsų butai“ narių susirikimo 2006 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu bendrijos pirmininku išrinktas A. S.. 2008 m. gegužės - birželio mėnesiais 35-oji butų savininkų bendrija kreipėsi į įvairias institucijas su prašymu paaiškinti, ar teisėtai tame pačiame name įsteigta dar viena DNSB. Bendrija „Mūsų butai" įsteigta adresu Kalniečių g. 235, Kaunas, o jos steigėja buvo viena 4 butų savininkė - E. D. (N.). Steigimo metu civiliniai teisiniai santykiai, susiję su daugiabučių namų savininkų bendrijos steigimu, negalėjo prasidėti, kadangi nebuvo daugiabučio namo bendrijos subjekto - bendraturčių ir objekto - bendrosios dalinės nuosavybės, nes visi butai steigimo metu priklausė vienam savininkui. Tokiu būdu negalėjo būti įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme numatytas steigimo tikslas. DNSB „Mūsų butai" 2006 m. rugpjūčio 21 d. steigiamajame susirinkime, pažeidžiant įstatymų nuostatas, nedalyvavo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir 35 - osios butų savininkų bendrijos atstovai. Be to, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis numato, kad daugiabučiame name steigiama tik viena bendrija ir tik esant galimybei sublokuoto daugiabučio namo korpusą ar sekciją atskirai naudoti, gali būti steigiama atskira bendrija. Daugiabutis namas Kalniečių g. 235, Kaune turi bendrą inžinierinę įrangą ir konstrukcijas, abi šio namo bendrijos nėra sudariusios valstybinės žemės nuomos sutarties, aplink namą sklypas detaliuoju planu nesuformuotas, valstybinės žemės nuomos mokestį už 2007 metus mokėjo 35 - oji butų savininkų bendrija. Ieškovo nuomone, daugiabutis namas Kalniečių g. 235 yra vientisas objektas, atskirai naudoti šio namo dalies ar sekcijos nėra galimybių. Taigi, steigiant bendriją buvo pažeistos imperatyvios juridinio asmens steigimo taisyklės, todėl DNSB „Mūsų butai“ įsteigimas yra neteisėtas, dėl ko turi būti likviduojamas įstatymų nustatyta tvarka.
6Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimu (t.5, b. 1. 145-173) ieškinį tenkino dalinai. Pripažino juridinį asmenį – Daugiabučio namo savininkų bendriją „Mūsų butai“ neteisėtai įsteigtu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, likvidavo bendriją „Mūsų butai“ ir jos likvidatoriumi paskyrė Valstybės įmonę Valstybės turto fondą. Priteisė valstybei iš atsakovo DNSB „Mūsų butai“ 132 Lt žyminio mokesčio, 180 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 1400 Lt advokato atstovavimo išlaidų trečiajam asmeniui 35-ajai butų savininkų bendrijai. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
7Teismas nustatė, kad tretysis asmuo E. N. (D.) 2005 m. balandžio 8 d. notariškai patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB Prekybos namai „Deltuva“ ir E. D., pagrindu įgijo nuosavybėn butus Nr. 70, 71, 72, 73, 74 ir 75, esančius Kalniečių g. 235, Kaune. Pagal 2006 m. rugpjūčio 3 d. pavedimo sutartį E. D., gyv. Kalniečių g. 235-70, pavedė A. B. firmai įstatymų nustatyta tvarka įtraukti daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mūsų butai“ (toliau - DNSB „Mūsų butai“) pavadinimą į juridinių asmenų registrą. Steigiamajame 2006 m. rugpjūčio 21 d. DNSB „Mūsų butai“ susirinkime E. D. įsteigė daugiabučio namo, esančio Kalniečių g. 235, Kaune atskiro korpuso, apimančio 72-75 butus, bendriją, pažymint, kad šie butai nėra 35-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – 35-osios DNSB), įsteigtos Kalniečių g. 235, nariai. Steigimo akte nurodyta, jog bendrijos tikslas racionaliai ir efektyviai eksploatuoti namo, esančio Kalniečių g. 235, Kaune atskiro korpuso, apimančio 72-75 butus, inžinierinę įrangą bei jam priskirtą žemės sklypą , organizuoti valdymą ir priežiūrą. Pagrindiniai bendrijos veiklos uždaviniai – daugiabučio namo, esančio Kalniečių g. 235, atskiro korpuso, apimančio 72-75 butas, valdymas, bendrojo naudojimo objektų ir priskirto žemės sklypo naudojimas, priežiūra ir tvarkymas. Bendrija įregistruota juridinių asmenų registre 2006 m. rugpjūčio 28 d., suteikiant jai kodą Nr. 300593240.
8Bylos duomenų pagrindu teismas konstatavo, kad pastatas – bendrabutis Kalniečių g. 235, Kaune, plane pažymėtas indeksu 1N4p, unikalus Nr. 1998-7002-1017, yra suformuotas kaip vienas vientisas nekilnojamojo turto objektas, neturintis nei korpusų, nei sekcijų, ir tokie registro tvarkytojo duomenys, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, laikomi teisingais (t. 4, b.l. 23). Vandentiekio įvadas ir nuotekų išvada į gatvės tinklus taipogi viena, DNSB „Mūsų butai“ atskirai nuo 35-osios DNSB vandentiekio ir buitiniais nuotekų tinklais naudotis neturi galimybių. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo korpusas gali būti pripažintas atskirai naudojamu turto vienetu, nes nėra atskirtas nuo bendrų patalpų, esančių Kalniečių g. 235, pastato 1N4p ir jo komunikacijų. Teismas pažymėjo, kad steigiant DNSB „Mūsų butai“ buvo nesilaikyta daugiabučių namų savininkų bendrijų 3 straipsnio ir 11 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi steigti dvi namų savininkų bendrijas viename daugiabučiame name, negalint jų naudoti ir administruoti atskirai, negalima. Be to, buvo pažeisti Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - ir DNSBĮ) 12 straipsnio 2 dalies reikalavimai, kadangi steigiant DNSB „Mūsų butai“ nesilaikyta šio įstatymo reikalavimo, įpareigojančio steigėją apie šaukiamą steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip prieš dvi savaitės iki susirinkimo dienos viešai pranešti visiems namo patalpų savininkams, savivaldybės direktoriui bei namo priežiūrą atliekančiai įmonei, pateikiant kartu darbotvarkę ir bendrijos įstatų projektą. Iš trečiojo asmens VSDFV Kauno skyrius atsiliepimo į ieškinį teismas nustatė, kad DNSB „Mūsų butai“ mokėjo įmokas SODRAI ir turėjo samdomų darbuotojų, todėl sutikdamas su trečiojo asmens argumentais teismas nurodė, jog negalima pripažinti neteisėtai įsteigtu juridiniu asmeniu DNSB „Mūsų butai“ nuo jo įregistravimo juridiniu asmenų registre dienos, kadangi fiziniai asmenys patirtų nuostolių. Paminėtų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad DNSB „Mūsų butai“ įsteigta pažeidžiant imperatyvias teisės normas, tačiau formaliai laikantis juridinio asmens steigimo procedūrų. Todėl pripažino bendriją neteisėtai įsteigtu juridiniu asmeniu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priešingu atveju (pripažinus juridinį asmenį neteisėtai įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre dienos), kaip pažymėjo teismas, būtų pažeistos bendrijos samdomų darbuotojų teisės ir jie liktų neapdraustais valstybiniu socialiniu draudimu.
9Apeliaciniu skundu atsakovas DNSB „Mūsų butai“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Kauno miesto apylinkės prokuratūros ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi (t.6, b.l. 2-7). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais motyvais:
101. Teismas byloje priėmė vienašališką sprendimą, vadovaudamasis ieškovo pateikta klaidinga ir netikslia informacija, netinkamai vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, kurie patvirtina atsakovo inžinierinę galimybę funkcionuoti atskirai nuo 35-osios DNSB. Šiuos argumentus, apelianto nuomone, pagrindžia tokios bylos aplinkybės ir įrodymai:
111.1 išvykstamojo į vietą teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad DNSB „Mūsų butai“ turi atskirą įėjimą į savo patalpas, išorinė namo konstrukcija akivaizdžiai išsiskiria iš bendro namo konstrukcijos. Nors namas turi tik vieną unikalų numerį, atsakovas turi galimybes atskirai naudotis patalpomis, šildymu, elektra bei vandeniu;
121.2. teismui buvo pateiktas antstolio Mareko Petrovskio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog į DNSB „Mūsų butai" namo dalį yra atskiri įėjimai, atskira katilinė ir pan., tačiau teismas šiuos faktus ignoravo ir dėl jų nepasisakė;
131.3. DNSB „Mūsų butai“ priklausanti namo dalis nuo pat 35-osios DNS bendrijos įsteigimo dienos jai nepriklausė ir buvo visiškai atskirai naudojama nuo bendrabučio, ką patvirtina tiek atskiri įėjimai į patalpas, tiek atskiros vandens, šildymo ir elektros apskaitos sistemos. Todėl pagal DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalį bendrijos „Mūsų butai“ namo dalis yra laikoma atskiru namu;
141.4. Kauno vandens tiekimo įmonė dar 1994 m. balandžio 21 d. išdavė UAB Prekybos namams „Deltuva“ technines sąlygas dėl atskiro vandens mazgo ir jos apskaitos įrengimo, kurias bendrovė įgyvendino 1995 m. gegužės 12 d. Nors atsakovo vandens apskaita yra atskirta, tačiau bendrija šia galimybe nesinaudoja, kadangi savo poreikiams tenkinti turi alternatyvų vandens gavimo šaltinį (šulinį) su elektrine vandens pakėlimo įranga. Nei butų Nr. 72-75 savininkai, nei DNSB „Mūsų butai“ nėra sudarę jokių sutarčių su AB „Kauno vandenys“ (t.4, b.l.79) ir jų paslaugomis nesinaudoja nei tiesiogiai, nei per 35-osios bendrijos patalpas;
151.5. nors teismas nurodė, kad DNSB „Mūsų butai“ nėra sudariusi elektros energijos vartojimo sutarties ir nėra AB „VST“ abonentas, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad tokio pobūdžio sutartis yra sudariusi 70-75 butų savininkė, kaip fizinis asmuo, kuri ir yra elektros tinklų abonentas (t.1, b.l. 183-190). Bendrabučio gyventojai su AB „VST" individualiai sutarčių nesudarinėjo, kadangi visi elektros tinklai eina per 35-os bendrijos apskaitą, kambarių savininkai turi bendras virtuves, kurios yra bendro naudojimo patalpos, todėl sutartį su AB „VST" yra sudariusi tik 35-oji DNSB. Iš elektros tinklo nuosavybės ribų akto Nr. K-05-618 akivaizdu, kad įvadinė kabelio spinta Nr. KS-3937 nuosavybės teise priklauso AB „VST". Tačiau nuo elektros energijos apskaitos į butus Nr. 71-75 einantys elektros tinklai nuosavybės teise priklauso abonentui, t.y. sutartį su AB „VST" sudariusiam asmeniui, todėl DNSB „Mūsų butai" dalis/korpusas turi galimybę atskirai naudotis elektros tiekimo paslaugomis nuo 35-osios bendrijos, ši galimybė suteikta dar 2001 metais, kai elektros apskaitos prietaisai buvo iškelti į lauką. Todėl visiškai neaišku kuo remiantis teismas vertino, jog DNSB „Mūsų butai“ elektros tiekimas priklauso nuo 35-os bendrijos;
161.6. teismas nepagrįstai nurodė, kad valstybinį žemės mokestį moka tik viena 35-oji DNSB, tačiau nenurodė, kad ši bendrija moka žemės mokestį tik už savo bendrabučio dalį ir nevertino atsakovo DNSB „Mūsų butai“ pateiktos žemės mokesčio deklaracijos, patvirtinančios žemės mokesčio faktą (t.3, b.l.26.);
171.7. atsakovas DNSB "Mūsų butai" su UAB „Kauno švara" yra sudariusi atskirą buitinių atliekų tvarkymo sutartį;
181.8. teismas DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalies pagrindu prašė specialisto išvados dėl galimybės atsakovui atskirai funkcionuoti nuo 35-osios DNSB, tačiau pateiktu specialisto atsakymu (t.4, b.l. 22) teismas neturėjo pagrindo vadovautis, kadangi atsakymo turinį sudarančios aplinkybės teismui buvo žinomas iš kitų bylos rašytinių įrodymų, o pati išvada neatitinka specialisto išvadai keliamų reikalavimų. Specialistas nenurodė jokios objektyvios informacijos apie ginčo pastatą, nesirėmė statybos priežiūrą reglamentuojančiais teisės aktais, nenurodė ginčo pastato tipo, įėjimų į namą skaičiaus ir jų išdėstymo, namo aukštingumo ir kitų duomenų. Iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad 35-osios bendrijos namo dalis yra koridorinis namas, o DNSB „Mūsų butai“ yra blokuotas namas, turintis atskirus įėjimus į butus iš lauko, taigi namų tipai yra skirtingi. Be to, išvadoje nepaminėta, kad 35-osios bendrijos bendrabutis turi 4 aukštus, o DNSB „Mūsų butai“ 2 aukštus, t.y., kad skiriasi namo aukštingumas (4 t., b.l. 22).
192. Notaro veiksmai ir įstatymų nustatyta tvarka jam pateikti dokumentai patvirtina šių dokumentų atitiktį teisės aktams ir bendrijos įsteigimo teisėtumą
203. Steigiant DNSB „Mūsų butai“, juridinių asmenų registratorius 2006m. rugsėjo 11 d. tvirtinamuoju įrašu patvirtino, kad registravimui pateikti dokumentai neprieštarauja įstatymo reikalavimams ir 2006m. rugpjūčio 28 d. bendrijai buvo išduotas registracijos pažymėjimas.
214. LR Teisingumo ministerija pateikė nuomonę (teisinę informaciją Nr. (1.2.3)7R-4807), nurodydama, kad „vienas asmuo, įsigijęs visą atskiro namo korpusą, kuriame yra 4 butai, gali minėtame korpuse steigti bendriją“ (t.3, b.l. 8-9).
22Apeliaciniu skundu tretysis asmuo atsakovo pusėje A. S. (t.6, b.l. 10-12) prašo panaikinti 2010 m. gruodžio 27 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą - Kauno miesto apylinkės prokuratūros ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas iš esmė grindžiamas atsakovas DNSB „Mūsų butai“ apeliacino skundo motyvais. Papildomai apeliantas nurodė, kad atsakovas laikėsi DNSBĮ 12 straipsnio „Bendrijos steigiamasis susirinkimas" reikalavimų, prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos, t.y. 2006 m. liepos 28 d. naujosios bendrijos steigimo iniciatorius pranešė 35-tai bendrijai /2t.b.l.l0/ apie vyksiantį susirinkimą bei pateikė darbotvarkę ir įstatų projektą (t.2, b.l. 10). Apie steigiamąjį bendrijos susirinkimą buvo tinkamai Kauno miesto savivaldybės administracijai bei Santakos butų ūkiui, tačiau į kvietimus atsiliepė tik savivaldybės administracija, informuodama, kad susirinkime nedalyvaus. Steigiant bendriją nebuvo pažeistos ir DNSBĮ 14 straipsnio „Bendrijos registravimas“ nuostatos, kadangi registratoriui buvo pateikti visi būtini dokumentai bendrijai įregistruoti. Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendriją įregistravus juridinių asmenų registre akivaizdu, kad pateikti dokumentai atitiko įstatymų reikalavimus ir bendrija įregistruota teisėtai. Todėl paminėto straipsnio 5 dalies pagrindu atsakovas nuo įregistravimo dienos įgijo juridinio asmens teises. Be to, teismo sprendimas yra prieštaringas, kadangi DNSB „Mūsų butai“ pripažinta neteisėtai įsteigta nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau bendrijos steigimo teisėtumo faktas konstatuotas Juridinių asmenų registro tvarkytojo ir notaro dar 2006 m. rugpjūčio 28 d. Bendrija iki šiol vykdė veiklą, turėjo darbuotojus, mokėjo mokesčius, investavo į bendro naudojimo patalpas.
23Apeliaciniu skundu tretysis asmuo ieškovo pusėje 35 – oji butų savininkų bendrija prašo pakeisti skundžiamą Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą toje dalyje, kurioje daugiabučio namo savininkų bendrija „Mūsų butai" pripažinta neteisėtai įsteigtu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir pripažinti juridinį asmenį - daugiabučio namo savininkų bendriją „Mūsų butai“ neteisėtai įsteigtu juridiniu asmeniu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre dienos bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (t.6, b.l. 15-18). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais motyvais:
241. Kauno miesto apylinkės teismas motyvuojamojoje dalyje pripažino, kad juridinis asmuo DNSB „Mūsų butai“ įsteigtas pažeidžiant imperatyvias teisės normas - LR Daugiabučių namų savininkų įstatymo 3 straipsnio, 11 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Taigi, juridinis asmuo DNSB „Mūsų butai“ iš viso negalėjo būti įsteigtas, negalėjo įgyti nei teisinio veiksnumo, nei teisnumo. Pripažinus juridinį asmenį neteisėtai įsteigtu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, praktiškai yra įteisinamas neteisėtai įsteigto juridinio asmens egzistavimas ir jo veikla, dėl ko susidaro teisinė dviprasmybė, iš neteisės atsiranda teisė, o to negali būti.
252. Pripažįstant DNSB „Mūsų butai“ neteisėtai įsteigtu juridiniu asmeniu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teismas rėmėsi vieninteliu argumentu - šio juridinio asmens pripažinimas neteisėtai įsteigtu nuo įregistravimo juridinių asmenų registre pažeistų samdomų darbuotojų teises. Tokiu būdu teismas net ir pripažinęs, kad toks juridinis asmuo pagal įstatymų reikalavimus negalėjo būti įsteigtas ir jo įsteigimas yra neteisėtas, pripažįsta, kad juridinio asmens egzistavimas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo yra teisėtas. Taigi susiklostė tokia situacija, kad tretysis asmuo 35-oji butų savininkų bendrija beveik 4,5 metų (skaičiuojant nuo 2006-08-28, kai buvo įregistruota DNSB „Mūsų butai“) prižiūrėjo, rūpinosi ir išlaikė atsakovo turtą, tačiau, pripažinus juridinį asmenį DNSB „Mūsų butai“ neteisėtai įsteigtu tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, tretysis asmuo turės nuostolių, nes negalės už minėtą laikotarpį atgauti lėšų už atsakovo turto administravimą.
263. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnį bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Daugiabučio namo savininkai renka įvairias pinigines rinkliavas už bendro naudojimo objektų administravimą, moka bendruosius mokesčius, taigi turi įvairių išlaidų. Iki šiol 35-ojo DNSB skaičiuoja atsakovui savavališkai administruojamų bendrojo naudojimo patalpų mokesčius šiam turtui išlaikyti. Atsakovui valdant dideles bendro naudojimo patalpas ir jų savininkams nemokant bendrųjų išlaidų, tretysis asmuo 35-oji DNSB patiria didelius nuostolius. Taigi, 2010 m. gruodžio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu pripažinus juridinį asmenį DNSB „Mūsų butai“ neteisėtai įsteigtu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pažeidžiamas viešasis interesas. Tik tuomet, jeigu DNSB „Mūsų butai" bus pripažintas neteisėtai įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre, tretysis asmuo 35-oji butų savininkų bendrija turės teisę atgauti lėšas už atsakovo turto administravimą, bus galima apginti ir apsaugoti šį viešąjį interesą.
27Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas Kauno miesto apylinkės prokuratūra (b.l. 97-98) prašo apeliantų Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mūsų butai“ bei trečiojo asmens A. S. apeliacinius skundus atmesti, o trečiojo asmens 35-osios butų bendrijos apeliacinį skundą tenkinti (b.l. 97-98). Atsiliepime nurodoma:
28Dėl apeliantų A. S. ir DNSB „Mūsų butai“ apeliacinių skundų
291. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad teismas priėmė vienašališką sprendimą, kadangi iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad teismas nagrinėdamas bylą bei priimdamas sprendimą vadovavosi ne vien tik ieškovo pateikta informacija, paaiškinimais, bet ir kita teisminio nagrinėjimo metu surinkta medžiaga. Teismas pakankamai išsamiai ir objektyviai vertino visus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą juridinį asmenį pripažinti neteisėtai įsteigtu. Nors atsakovas nurodo, kad steigiant juridinį asmenį nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio nuostatos, tačiau byloje surinkti įrodymai liudija ką kita.
30Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad daugiabučiame name steigiama tik viena bendrija ir tik esant galimybei sublokuoto daugiabučio namo korpusą ar sekciją atskirai naudoti, gali būti steigiama atskira bendrija. Nors apeliantai teigia, kad šiuo konkrečiu atveju buvo galimybė įsteigti dar vieną bendriją, kadangi jų namo dalis pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą laikoma daugiabučiu namu, tačiau iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad namas yra vientisas, nesublokuotas daugiabutis namas. Tai matyti ne tik iš VĮ Registrų centre esančios namo archyvinės bylos, kurią teismas buvo išsireikalavęs teismo posėdžio metu, bet ir iš civilinės bylos medžiagos. 2010 m. liepos 8 d. teismo posėdžio metu buvo atlikta namo, esančio Kalniečių g. 235, Kaune, apžiūra. Jos metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai nustatė, kad pastatas - bendrabutis, esantis Kalniečių g.235, Kaune, pažymėtas plane indeksu lN4p, unikalus Nr. 1998-7002-1017, kurio kadastro duomenys nustatyti 1997 m. vasario 27 d., yra suformuotas kaip vientisas nekilnojamojo turto objektas. Be to, 2010 m. spalio 28 d. teismo posėdyje Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo specialistai patvirtino savo išvadas, nurodydami, kad namas, esantis Kalniečių g.235, Kaune, yra vientisas objektas. Todėl atsakovo DNSB „Mūsų butai“ teiginiai, kad jų namo dalis laikoma daugiabučiu namu, yra visiškai nepagrįsti. Namo aukštingumas neįrodo esant atskirų korpusų, nors atsakovas DNSB „Mūsų butai“ bando tuo įtikinti teismą. Teismo posėdžiuose buvo nustatyta, kad namas yra ne tik vientisas ir nėra jokių atskirų, sublokuotų korpusų ar sekcijų, bet kad yra ir bendras (vienas) abiejų bendrijų elektros maitinimo šaltinis. Tą patvirtino Valstybinės energetikos inspekcijos Kauno teritorinis skyriaus vyresnysis inžinierius - inspektorius A. A.. Atskira apskaita nereiškia, kad elektros tinklai atskirti. Specialistas išaiškino, kad teisė ir galimybė elektros tinklus eksploatuoti atskirai atsiranda tik tuomet, kai atliktas projektas, gautos techninės sąlygos, įvairūs suderinimai, atlikti visi darbai ir išduota pažyma, patvirtinanti elektros tinklų atskyrimą. Be to, į daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mūsų butai" patalpas ir šiuo metu po neteisėtai atliktos rekonstrukcijos patenkama ir pro 35-ajai butų savininkų bendrijai priklausančias bendro naudojimo patalpas. Iš nustatytų faktinių aplinkybių, kurių teisme atsakovas neginčijo, nustatyta, kad DNSB „Mūsų butai" atliko sienų rekonstrukciją, tačiau rekonstrukcija nebuvo įstatymų nustatyta tvarka įteisinta. Pagal STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas" ketvirtąjį skirsnį, daugiabučio namo rekonstravimas (šiuo atveju formuojant du sublokuotus namus) turi būti viešai aptartas su bendrijos nariais ir kitais butų bei patalpų savininkais, kur viešame aptarime turi dalyvauti ir išvadoms pritarti dauguma (daugiau nei 50 %) namo patalpų savininkų. Statiniai bus laikomi atskirais namais, įstatymų nustatyta tvarka atlikus esamo statinio rekonstravimą, pripažinus tinkamais naudoti ir įregistravus juos nekilnojamojo turto registre. Tai padaryta nebuvo. Pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį nekilnojamojo turto registre esantys duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tai, kad apeliantas galbūt kada nors imsis veiksmų įteisinti rekonstrukciją ir tokiu būdu bus suformuotas sublokuoto daugiabučio namo korpusas ar sekcija negali būti laikoma, kad nebuvo pažeista Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata. Tokios nuostatos laikomasi ir teisminėje praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-6-894/2002). Todėl apeliantų teiginiai, kad pastato vienas unikalus numeris nedraudžia kurti atskiros bendrijos ir naudoti ją atskirai yra nepagrįstas. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad DNSB „Mūsų butai'“ pastato dalis yra atskirta nuo bendrabučio kaip priestatas. Namo Kalniečių g. 235, Kaune archyvinės bylos (teismo posėdžio metu buvo pateikta Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo) dokumentais, priešingai nei teigia apeliantas, nustatyta, kad bendrojo naudojimo patalpos, esančios DNSB „Mūsų butai“ korpuse bendrąja nuosavybės teise priklauso ir kitiems namo gyventojams (butų bei kitų patalpų savininkams). Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Mūsų butai“ patalpų savininkams priklauso tik mažoji tų patalpų dalis, kuri lygi jiems priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.85 str. 5 d.), tai yra 72 butui - 0,04 dalis, 73 butui - 0,05 dalis, 74 butui - 0,03 dalis, 75 butui – 0,05 dalis. Be to, pastato patalpų išdėstymo schemos patvirtina, kad name galima laisvai judėti ir iš 35-osios butų savininkų bendrijos bendrojo naudojimo patalpų galima laisvai patekti iki šiuo metu L. S. ir V. S. nuosavybės teise priklausančių patalpų.
312. Nors DNSB „Mūsų butai“ ir teigia, kad notarui buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, kurie patvirtina atitikimą teisės aktams, tačiau tai nepaneigia fakto, kad Kalniečių g. 235, kaip vientisame pastate, esant jau vienai įsteigtai bendrijai negalėjo būti įsteigta dar viena bendrija.
323. Nėra pagrindo sutikti su apeliantų motyvais, jog steigiant DNSB „Mūsų butai“ nebuvo pažeisti Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio reikalavimai. DNSBĮ 12 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietos savivaldos vykdomoji institucija ar kita už namo priežiūrą atsakinga įmonė, įstaiga, organizacija privalo deleguoti savo įgaliotą atstovą ir pateikti bendrijos steigimo iniciatoriams namo patalpų savininkų bei jiems priklausančių patalpų sąrašą. Ši norma yra imperatyvi, ir jos nesilaikymas yra aiškus juridinio asmens - daugiabučio namo savininkų bendrijos steigimo taisyklių pažeidimas. DNSB „Mūsų butai“ 2006 m. rugpjūčio 21 d. steigiamojo susirinkimo protokole nurodyta, kad steigimo iniciatorė registruotu laišku informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių bei namo priežiūrą atliekančią įmonę - SĮ „Santakos butų ūkis“, tačiau akivaizdu, kad toks informacijos pateikimas vietos savivaldos vykdomajai institucijai negali pakeisti imperatyvios įstatymo normos. Susirinkime šių institucijų atstovas turi būti deleguotas, o ne tik pakviestas. Steigimo iniciatoriai, nesulaukę deleguoto atstovo, įstatymų nustatyta tvarka galėtų kreipti dėl įpareigojimo atlikti tokius veiksmus Tačiau tai padaryta nebuvo. Be to, bendrijos steigimo metu už namo priežiūrą buvo atsakinga 35-oji bendrija, todėl jai turėjo būti siunčiamas pranešimas apie šaukiamą steigiamąjį susirinkimą, darbotvarkė ir bendrijos įstatų projektas, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos daugiabučio namo savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalis.
334. Apeliantas DNSB „Mūsų butai“ nepagrįstai nurodo, kad „LR teisingumo ministerijos teisės specialistas pateikė nuomonę ir teisinę informaciją apie tai, jog vienas asmuo, įsigijęs visą atskiro namo korpusą, kuriame yra 4 butai, gali minėtame korpuse steigti bendriją. Apeliantas klaidina teismą, pats pateikdamas klaidinga informaciją. Apeliantui ir kitiems proceso dalyviams yra žinoma, kad LR Teisingumo ministerija šį savo raštą paneigė 2009 m. lapkričio 27 d. raštu Nr.(1.18)7R-9632 ir nurodė, kad steigiant daugiabučio namo savininkų bendriją reikėtų vadovautis Teisingumo ministerijos 2008 m. birželio 18 d. rašte Nr.(1.18)7R-5292 išdėstyta specialistų nuomone, t.y., kad vienas asmuo, turėdamas keturis butus, bendrijos įsteigti negali. Taigi byloje nustatytas faktas, kad bendrija buvo įsteigta vieno asmens, dar kartą įrodo, kad DNSB „Mūsų butai“ steigimas prieštarauja ne tik Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio reikalavimams, bet ir to paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 2 dalies 2 punkto, Civilinio kodekso 4.72 straipsnio ir 4.83 straipsnio 3 dalies reikalavimams, pagal kuriuos pagrindinis daugiabučio namo savininkų bendrijos tikslas yra valdyti, naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus. DNSB įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bendrojo naudojimo objektai - tai bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė. Civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Civiliniai teisiniai santykiai, susiję su juridinio asmens (daugiabučio namo savininkų bendrijos) atsiradimu, gali prasidėti tik esant Civiliniame kodekse apibrėžtiems subjektams ir objektui. Šiuo konkrečiu atveju steigiant daugiabučio namo savininkų bendriją „Mūsų butai“ civiliniai teisiniai santykiai, susiję su daugiabučio namo savininkų bendrijos įsteigimu, negalėjo prasidėti, kadangi nebuvo daugiabučio namo savininkų bendrijos subjekto (bendraturčių) ir objekto (bendrosios dalinės nuosavybės), - visi butai bendrijos steigimo metu priklausė vienam savininkui E. D. (N.). Taigi steigiant bendriją negalėjo būti įgyvendintas ir įstatymų numatytas daugiabučio namo savininkų bendrijos steigimo tikslas. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 dalimi, tik esant mažiausiai 2 savininkams atsiranda bendroji dalinė nuosavybė ir galimybė įgyvendinti bendraturčių interesus bei daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas. Nors šiuo metu DNSB „Mūsų butai“ 4 butai priklauso ne vienam ir tam pačiam asmeniui, tačiau, turi būti atsižvelgiama ne į tai, kas yra šiuo metu, o į tai, kas buvo šių būtų savininkai šios bendrijos steigimo metu.
34Dėl trečiojo asmens 35 – osios butų savininkų bendrijos apeliacinio skundo
35Trečiojo asmens ieškovo pusėje 35-osios butų savininkų bendrijos apeliacinį skundą prašoma tenkinti tokiais argumentais:
361. Teismas pripažino, kad juridinis asmuo DNSB „Mūsų butai" įsteigtas pažeidžiant imperatyvias teisės normas - Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų įstatymo 3 straipsnio, 11 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 2 dalies nuostatas. Visuotinai pripažįstama, kad piktnaudžiaujant teise sukurtos teisinės pasekmės nepripažįstamos ir neginamos, o iš neteisės negali atsirasti teisė. Piktnaudžiavimo draudimas yra bendrasis teisės principas. Šio principo ignoravimas reikštų, kad tiek teismai, tiek kiti asmenys privalo pripažinti piktnaudžiaujant sudarytus sandorius ar atliktus veiksmus bei ginti piktnaudžiaujant įgytas teises, o tai neabejotinai reikštų viešojo intereso pažeidimą ir neigtų pačios teisės prasmę. Steigiant juridinį asmenį - DNSB „Mūsų butai“ buvo sukurtos civilinės teisės ir pareigos, atsirado teisinės pasekmės.
372. Teismas teisingai vadovavosi protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą - pripažinti juridinį asmenį DNSB „Mūsų butai“ neteisėtai įsteigtu, tačiau padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai nurodė juridinio asmens steigimo neteisėtumo momentą. Juridinis asmuo DNSB „Mūsų butai" turėtų būti pripažintas neteisėtai įsteigtu ne nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre dienos. Todėl sprendimas šioje dalyje turėtų būti pakeistas.
38Atsiliepimu į apelianto ir trečiojo asmens A. S. apeliacinį skundą (t.6, b.l. 56-57) tretysis asmuo 35 – oji butų savininkų bendrija prašo A. S. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti trečiojo asmens 35-osios butų savininkų bendrijos naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantas privalėtų nurodyti, kokias materialiąsias ar procesines teisės normas teismas pažeidė, netaikė ar netinkamai taikė priimdamas sprendimą, o ne dėstyti jau praeityje savo nurodytas aplinkybes. Apeliantas painioja bendrijos steigimo iniciatyvą (ką galėtų atlikti ir vienas asmuo) su pačiu bendrijos atsiradimo pagrindu (bendriją gali įkurti tik patalpų savininkai, o ne vienas savininkas). Apeliantas niekaip nesupranta, kad savavališkai užsirakintos patalpos negali būti vertinamos kaip jam priklausančios. Jokių duomenų apie bendrųjų patalpų neva atskirame atsakovo korpuse priklausymą E. N. (steigimo metu buvusiai D.) nebuvo pateikta ir tokių duomenų iš viso nėra. Tai, kad DNSB „Mūsų butai" nemoka 35-ajai bendrijai už bendrojo naudojimo patalpų patalpų administravimą dar nereiškia, kad nėra bendrų prievolių. Tretysis asmuo nepateikė į bylą duomenų apie jo alternatyvias šildymo ar vandens tiekimo sistemas (su reikiama dokumentacija), duomenų apie nukanalizavimo sistemą ar alternatyvų elektros energijos gavimą - sutartį jo administruojamoms bendrojo naudojimo patalpoms apšviesti ir pan. Nesant duomenų apie bendro naudojimo patalpų galimą atskirą eksploatavimą, negali būti kalbos apie jų atskyrimą nuo 35-osios bendrijos.
39Atsiliepimu į atsakovo DNSB „Mūsų butai“ apeliacinį skundą tretysis asmuo 35 – oji butų savininkų bendrija (t.6, b.l. 59-60) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovo pasisavintą savavališkai valdyti namo dalį jau iš anksčiau valdė tretysis asmuo - 35-oji DNSB, todėl įkurti dar vieną bendriją nebuvo reikalo ir pagrindo. Tai, kad atsakovo administruojama savininkė turi kelias patalpas, savaime nereiškia, kad ji gali įsikurti bendriją savo patalpoms administruoti. Atsakovo veiksmai, kai buvo savavališkai atitvertos keletas bendro naudojimo patalpų dar nereiškia įteisinto ir pagrįsto šių patalpų atskirumo. Atsakovo minimas patalpų atskirumas tėra atsakovo savavališkų veiksmų rezultatas , kuris negali būti vertinamas kaip teisiškai pagrįstas. Teismas vietos apžiūros metu ir išsiaiškino, kad atsakovas neturi pagrindo laikyti jo atsitvertas patalpas atskiru namu (ar jo dalimi), kurį galima atskirai eksploatuoti. Atsakovo samdyto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas byloje nustatytų aplinkybių nepaneigia. Atsakovas bendro naudojimo patalpoms apšviesti nėra sudaręs sutarties su AB LESTO, todėl akivaizdu, kad bendrosios reikmės elektros energijai tenkinamos iš trečiojo asmens sąnaudų. Tai, kad atsakovo administruojama savininkė sudariusi asmenines elektros energijos vartojimo sutartis neįrodo, kad atsakovas, kaip juridinis asmuo, turi atskirumą. Bendrijų įstatymas kalba apie bendraturčių teisę steigti bendriją, tačiau nėra įstatymo, kuris numatytų teisę vienam bendraturčiui steigti bendriją, todėl viena E. D. negalėjo įsisteigti bendraturčių bendrijos.
40Apeliaciniai skundai atmetami.
41Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
42Byloje kilo ginčas dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mūsų butai“ steigimo teisėtumo ir materialinės bei procesinės teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens steigimą ir pripažinimą neteisėtai įsteigtu bei įrodinėjimo taisykles, aiškinimo ir taikymo.
43Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta piliečių teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jeigu jų tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Pagal Konstitucijos 28 straipsnį, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Ar bendrijos įsteigimas atitinka paminėtas konstitucijos nuostatas, neprieštarauja būtina atsižvelgti į Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme nustatytą šių bendrijų steigimo tikslą, bendrijų teises ir pareigas, į visuminį narystės santykių bendrijoje reguliavimą. Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime pažymėjo, kad daugiabučiame name kiekvienam savininkui nuosavybės teise priklauso konkrečios gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, o namo bendrojo naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, bendrojo naudojimo namo konstrukcijos priklauso visiems namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (DNSBĮ (1995 m. vasario 21 d. redakcija) 20 straipsnio 1 dalis). Daugiabučių namų tinkamas eksploatavimas bei jų išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl tokie santykiai turi būti reguliuojami nustatant įvairius bendrosios dalinės nuosavybės teisės daugiabučiuose namuose įgyvendinimo būdus. Savininkų bendrijos steigimas - vienas galimų bendrosios dalinės nuosavybės teisių tokiuose namuose įgyvendinimo būdų.
44Sprendimas steigti daugiabučių namų savininkų bendriją yra naujo juridinio asmens sukūrimo juridinis pagrindas (DNSB 3 str. 2 d.). Įstatymas DNSB apibrėžia kaip organizaciją, kurios paskirtis – įgyvendinti namo patalpų savininkų bendrąsias teises, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (DNSB 3 str. 1 d.). Taigi DNSB steigimas yra vienas iš daugiabučio namo patalpų savininkų būdų įgyvendinti bendrosios nuosavybės teisę į šia teise valdomą objektą – bendrąją savininkų nuosavybę daugiabučiame name (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2002).
45Bylos duomenimis nustatyta, kad daugiabutis namas-bendrabutis, esantis Kalniečių g. 235, Kaune, priimtas naudoti ir pradėtas eksploatuoti 1987 m. gruodžio 29 d. kaip vientisas turto objektas, turintis 158 butus ir bendro naudojimo patalpas (bendras plotas 2336,63 kv.m., gyvenamas – 971,64 kv.m.) t.2, b.l. 16-17). 1991 m. birželio 1 d. 1993 rugpjūčio 11 d. dalis bendro naudojimo visuomeninės paskirties pastatų buvo išnuomota UAB „Deltuva“ (t.2, b.l. 18-22). 1993 m. birželio 3 d. Kauno miesto mero potvarkiu Nr. 572 buvo įregistruota 35-oji butų savininkų bendrija, esanti Kalniečių g. 235, Kaune, ir jai perduotas eksploatuoti šis namas. Butų savininkų, stojančių į bendriją, sąraše nurodyta, kad į bendriją įstojo ir 70 - 75 butų savininkas - UAB Prekybos namai „Deltuva“ (t.1, b.l. 14-28). 1996 m. vasario 28 d. bendrija įregistruota juridinių asmenų registre (t.1, b.l. 7).
46Ginčo DNSB „Mūsų butai“ vieninteliu šios bendrijos, apimančios 72-75 butus, steigėju ir savininku buvo vienas fizinis asmuo – tretysis asmuo E. N. (D.) t.1, b.l. 49-53). Naujai įsteigtai bendrijai atiteko ir teisė eksploatuoti bei prižiūrėti bendro naudojimo patalpas, kurios iki bendrijos įsteigimo dalinės nuosavybės teise priklausė 35-osios butų savininkų bendrijos bendraturčiams (CK 4.82 str. 1 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d., DNSBĮ 2 str. 5 d., 3 str. 1 d.). Apie šaukiamą steigiamąjį bendrijos susirinkimą steigimo iniciatorius ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos turi viešai pranešti visiems namo patalpų savininkams ir raštu – savivaldybės administracijos direktoriui ir už namo priežiūrą atsakingai įmonei, įstaigai, organizacijai, kartu pateikdamas darbotvarkę ir bendrijos įstatų projektą. Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 namo patalpų savininkų DNSBĮ 12 str. 2 ir 4 dalys).
47Aptartų aplinkybių ir paminėtų teisės normų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad DNSB „Mūsų butai“ buvo įsteigta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, tai yra atskirą bendriją negalėjo steigti fizinis asmuo be kitų daugiabučio namo patalpų savininkų sutikimo, apie bendrijos steigimą kiti savininkai Įstatymo nustatyta tvarka nebuvo informuoti, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą pagrindą konstatuoti, kad DNSB „Mūsų butai“ įsteigimas neatitiko bendrijos steigimo tikslų, numatytų DNSBĮ 3 straipsnio 1 dalyje (CK 2.114 str. 1 d. 3 p.).
48Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kiek tai susiję su DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalies taikymu ir aiškinimu (Daugiabučiame name arba keliuose namuose, jei neįmanoma šių namų atskirai naudoti, steigiama tik viena bendrija. Atskiru namu laikomas sublokuoto daugiabučio namo korpusas ar sekcija, jeigu yra galimybė juos atskirai naudoti), kadangi atsakovas nepateikė įrodymų (namui teikiančias paslaugas (elektros, šilumos, vandens) įmonių išvadų), kurie leistų pagrįstai manyti, kad gyvenamojo namo atskiros sekcijos eksploatavimas nepažeis teisės aktų reikalavimų ir yra įmanomas. Pripažinus, kad juridinio asmens steigimas prieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, apeliantų motyvai dėl DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalies netinkamo taikymo lemiamos įtakos dinčo dalykui neturi, todėl teisėjų kolegiją dėl šių apeliantų argumentų plačiau nepasisako.
49Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovas pagrįstai pažymėjo, kad LR Teisingumo ministerija 2009 m. lapkričio 27 d. raštu Nr.(1.18)7R-9632 paneigė ministerijos specialisto 2009 m. birželio 22 d. konsultaciją (t.3, b.l. 8-9) ir nurodė, kad steigiant daugiabučio namo savininkų bendriją reikėtų vadovautis Teisingumo ministerijos 2008 m. birželio 18 d. rašte Nr.(1.18)7R-5292 išdėstyta specialistų nuomone, t.y., kad vienas asmuo, turėdamas keturis butus, bendrijos įsteigti negali, todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad teismas turėjo į tokią informaciją atsižvelgti.
50Tretysis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bendrijoje „Mūsų butai“ nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre dienos buvo užregistruoti trys socialiniu darudimu apdarusti asmenys, kuriems atsakovas nuo draudžiamųjų pajamų apskaičiavo ir mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas. Pagal tai apdraustiesiems nustatomas socialinio draudimo stažas, vienam iš apdraustųjų (V. S.) 2008 m. liepos 23 d. – 2008 m. lapkričio 25 d. laikotarpiu išduotas nėštumo ir gimdymo pažymėjimas ir priskaičiuota 28 279,68 Lt motinystės pašalpa. Pripažinus bendrijos įsteigimą neteisėtu nuo įregistravimo dienos, paminėti asmenys prastų socialines garantijas, išmokėtų socialinių išmokų susigrąžinimas taptų neįmanomas (t.2, b.l. 3-5). Pagal CK 2.114 straipsnio 4 dalį, teismas, priimdamas sprendimą dėl juridinio asmens įsteigimo pripažinimo neteisėtu, turi atsižvelgti į juridinio asmens darbuotojų ir jo dalyvių, nedalyvavusių įsteigiant juridinį asmenį, interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į trečiojo asmens argumentus ir pripažino atsakovą neteisėtai įsteigtu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apelianto 35-osios butų savininkų bendrijos teiginiai, kad tokiui atveju bendrija praranda teisę į nuostolių atlyginimą dėl neteisėtai įsteigto juridinio asmens veiksmų nepagrįsti įstatymu ir neužkerta bendrijai kelio šiuo klausimu ginti savo interesus bendra tvarka.
51Apeliacinius skundu atmetus, iš apeliantų lygiomis dalimis valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (49.60 Lt), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str.).
52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Nutarė
53palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimą nepakeistą.
54Priteisti valstybei iš atsakovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mūsų butai“, trečiųjų asmenų A. S. ir 35-osios butų savininkų bendrijos kalniečių g. 235, Kaunas po 16,53 Lt (šešiolika litų 53 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
55Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.