Byla eA-2852-858/2015
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Y. (K. Y.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas K. Y. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (15/6-13)-12PR-120 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ( - ) piliečiui K. Y.“ (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti K. Y. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

5Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 24 d. ir gruodžio 3 d. vyko jo apklausos, per kurias jis įvardijo dvi pagrindines priežastis, kodėl išvyko iš ( - ): 1) nenori, kad paimtų į karo tarnybą (bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos, o ( - ) būtų pašauktas į karo tarnybą nepaisant jo sveikatos būklės); 2) mano, kad jo kilmės valstybėje (taip pat ir K. R. mieste) yra nesaugu ir gresia pavojus jo gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjas apklausose nurodė, kad išvyko būtent dėl ( - ) valdžios veiksmų, t. y. vyrų šaukimo atlikti karo tarnybą. Jam buvo nustatyta, kad turi sveikatos problemų, dėl jų jis negali atlikti karo tarnybos, tačiau yra tinkamas karo tarnybai karo atveju. Nurodė, kad į K. R. vežama karinė technika ir miestas bet kada gali būti užpultas, jam išvykus mieste buvo sprogimų ir pan.

6Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento sprendimo išvadomis. Manė, kad jos padarytos tinkamai nesurinkus ir neištyrus informacijos. Jo žiniomis, ( - ) piliečiai į karo tarnybą imami pažeidžiant nustatytą mobilizacijos tvarką, o jų panaudojimas kariniuose veiksmuose tam tikrais atvejais yra neapgalvotas ir nepateisinamas. Nurodo, kad sistemoje vyrauja korupcija, o negalintys susimokėti imami į kariuomenę netgi turėdami medicinines pažymas.

7Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsniu ir teigė, kad jo pateikta informacija patvirtina, jog ( - ) nėra tinkamai vykdoma karinė mobilizacija, o kariniuose veiksmuose dalyvaujantys kariai neretai žūsta tik dėl išdavikiškų ir neapgalvotų karinės vadovybės veiksmų. Taigi, pareiškėjo nuomone, nors jis ir turi sveikatos problemų, būtų paimtas į karo tarnybą. Teigė, kad priklauso karinės prievolės ( - ) vengiančių asmenų socialinei grupei, yra už valstybės ribų ir negali pasinaudoti valstybės gynyba, grįžimo atveju jis galimai būtų pašauktas atlikti karo tarnybą, o atsisakęs tai daryti, būtų persekiojamas baudžiamąja tvarka už vengimą atlikti karo tarnybą. Paaiškino, kad šių aplinkybių Migracijos departamentas tinkamai neįvertino, todėl nepagrįstai atsisakė suteikti jam pabėgėlio statusą.

8Dėl papildomos apsaugos nesuteikimo paaiškino, kad Migracijos departamentas neįvertino K. R. mieste esančios situacijos. Tiesioginiai kariniai veiksmai vyksta ( - ) ir ( - ) srityse, tačiau ne tik tose teritorijose vyksta žmogaus teises pažeidžiantys veiksmai. Pavieniai ( - ) remiamų sukilėlių išpuoliai vykdomi ir kitose teritorijose, iš jų ir K. R. mieste. Pareiškėjas remdamasis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis teigė, kad jo gyvenamojoje vietovėje nuolat vykdomi pavieniai teroristiniai išpuoliai, kurie kelia tiesioginę grėsmę jo gyvybei ir sveikatai. Migracijos departamentas tinkamai neištyrė, nesurinko ir neįvertino informacijos apie jo kilmės valstybėje esančią situaciją po išvykimo į Lietuvos Respubliką, todėl priėmė nepagrįstą Sprendimą.

9Pareiškėjas pateikė šaukimą į karo tarnybą, kitus dokumentus, pasak jo, patvirtinančius, kad yra šaukiamas į karo tarnybą neteisėtai, nepaisant jo turimos pažymos apie jo sveikatos būklę. Pareiškėjas pateikė paaiškinimą, jog jis ir anksčiau buvo šaukiamas atvykti į komisariatą, jam gautame šaukime buvo paaiškinta, kokios sveikatos būklės, kokias pasekmes sukelia. Prašė skundą tenkinti.

10Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais, ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11Atsiliepime atsakovas nurodė, jog pareiškėjui negali būti suteikiamas pabėgėlio statusas, kadangi nenustatyta, kad ( - ) pažeidinėtų tarptautinę humanitarinę teisę. Paaiškino, kad pagal susiklosčiusią valstybių praktiką laikoma, jog asmuo turi teisę atsisakyti atlikti privalomąją karo tarnybą tuo atveju, kai valstybė vykdo šiurkščius humanitarinės teisės pažeidimus. Nenustatyta, kad ( - ) vykdytų humanitarinės teisės pažeidimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui turėtų būti suteikiamas pabėgėlio statusas dėl atsisakymo atlikti privalomąją karo tarnybą. Pareiškėjui negali būti suteikiama papildoma apsauga, nes K. R. mieste nekyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai. Atsakovas rėmėsi Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti laikomos aklo smurto, kuris būtų paplitęs K. R. mieste, paplitimo įrodymu. Šiuo metu K. R. nevyksta kariniai veiksmai, todėl nėra pagrindo suteikti papildomą apsaugą.

12II.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

14Pirmosios instancijos teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrių dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas buvo apklausiamas, nurodė, kad iš ( - ) atvyko 2014 m. rugsėjo 22 d. traukiniu teisėtai. Atvykimo tikslas – pasislėpti nuo gresiančio pavojaus dėl karinių veiksmų ( - ).

15Pareiškėjas apklausiamas kaip prieglobsčio prašytojas 2014 m. gruodžio 3 d. nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir skunde teismui. Tuo metu pareiškėjas nurodė, kad šaukimo į kariuomenę dar negavo. Teismui gautą šaukimą į kariuomenę pareiškėjas pateikė.

16Migracijos departamentas yra parengęs pažymą apie teisę į sąžiningą teismo procesą, J. T. rėmėjų padėtį, bendrą saugumo padėtį karinių veiksmų kontekste Nr. UKR-15/6-3-25. Surinktų duomenų pagrindu Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyrius parengė 2014 m. gruodžio 15 d. išvadą Nr. (15/6-13)13PR-120RN dėl prieglobsčio nesuteikimo ( - ) piliečiui K. Y., kurioje siūloma nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos. Šios išvados pagrindu priimtas ginčijamas Migracijos departamento 2014 m. gruodžio 15 sprendimas Nr. (15/6-13)12PR-120, vadovaujantis Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi.

17Teismas pabrėžė, jog pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis pabėgėlių teisės klausimus, yra Konvencija dėl pabėgėlių statuso, ratifikuota 1997 m. sausio 21 d. įstatymu Nr. VIII-85 (toliau – ir Konvencija). Įstatymas detalizuoja konvencijos nuostatų įgyvendinimą ir nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. Europos Sąjungoje prieglobsčio (pabėgėlių statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo klausimams spręsti 2011 m. gruodžio 13 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – Direktyva).

18Teismas analizavo Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkto, Įstatymo 86 straipsnio, reglamentuojančio pabėgėlio statuso suteikimą, 1 dalies, Direktyvos 2 straipsnio e punkto, 15 straipsnio, Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pasisakė, jog nustatant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, kad persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai.

19Teismas pažymėjo, jog skundžiamu Sprendimu atmetant pareiškėjo prašymą nurodyta, kad pareiškėjo prašymas buvo grindžiamas tuo, kad jis nenori grįžti į ( - ) dėl karinių veiksmų bei nenoro atlikti karo tarnybą, kadangi turi sveikatos problemų. Migracijos departamento Sprendime teigiama, kad ( - ) asmenys, turintys sveikatos problemų, gali būti atleisti nuo karo tarnybos. Pareiškėjas teismui pateikė šaukimą, kuriuo, remiantis ( - ) karo prievolės ir karo tarnybos įstatymu, jis šaukiamas į kariuomenę, jam įsakoma 2015 m. vasario 27 d. atvykti į komisariatą. 2015 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino ir parodė neišverstą dokumentą, kad dar 2014 m. liepos mėnesį jis gavo pranešimą, kad yra tinkamas tarnybai karo metu. Pareiškėjas aiškino, kad turintys sveikatos problemų gali būti nepripažinti tinkamais tarnybai kariuomenėje su išlyga, kad jie tinkami karo atveju. Taip pat aiškino, kad karo padėtis ( - ) nepaskelbta, o jis šaukiamas karo tarnybon. Kita vertus, pareiškėjas ir jo atstovas aiškino, kad iš esmės karas ( - ) vyksta. Atsižvelgdamas į tai teismas darė išvadą, jog dėl pareiškėjo šaukimo į kariuomenę teisėtumo teikiami paaiškinimai yra prieštaringi, nes pats pareiškėjas aiškino, kad karo atveju jis yra tinkamas tarnybai. Pagal pareiškėjo paaiškinimus, jis 2014 m. liepos mėnesį, kai gavo pirmąjį šaukimą, kuriame kalbama ir apie sveikatos būklės vertinimą, nenuvyko į karinį komisariatą ir neišsiaiškino, kokią reikšmę turi jo medicininė pažyma. Galimai todėl vėliau, jau 2015 metais, jis ir buvo šaukiamas į karo tarnybą. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas galėjo būti atleistas nuo karo tarnybos karinės medicininės komisijos sprendimu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pagrįstai nurodė, kad nėra duomenų, jog ( - ) karinės pajėgos reikalautų, kad asmenys, kurie teisės aktuose nustatyta tvarka pripažinti netinkamais karo tarnybai, būtų į ją imami. Be to, galima situacija, kad pareiškėjas būtų pripažintas tinkamu karo tarnybai, tačiau taip jo žmogaus teisės ir laisvės nebūtų pažeistos. Šią Migracijos departamento išvadą teismas vertino kaip pagrįstą. Teismo nuomone, ( - ) šaukimas į kariuomenę vyksta įstatymuose nustatyta tvarka, tai nurodyta ir pareiškėjo pateiktame šaukime į kariuomenę, kitų duomenų nėra, taigi asmenys gali savo teises ginti pasinaudodami ir ( - ) teisine sistema, nenustatyta, kad ši sistema būtų neveiksminga, o nepavykus, kreiptis ir į tarptautines teisines institucijas. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas iš viso atsisakė dalyvauti tuose procesuose, rėmėsi viešai pateikiama informacija apie pavienius pažeidimus, netvarką kariuomenėje, tačiau jis turėjo galimybę atsisakyti atlikti karo tarnybą, jeigu įsitikintų, kad valstybės kariavimo būdai pažeidžia tarptautinę teisę. Pareiškėjas tokių faktų nenurodė, tokie faktai ( - ) nėra nustatyti ir jokiais kitais duomenimis. Teismas vertino pareiškėjo paaiškinimus minėtų teisės aktų kontekste ir darė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė, jog nenori atlikti karo tarnybos dėl politinių, religinių, tautinių įsitikinimų.

20Pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad priklauso privalančių atlikti karo tarnybą socialinei grupei, kurios atstovams pagal Įstatymo 86 straipsnio nuostatas gali būti suteikiamas pabėgėlio statusas. Pareiškėjas, nurodydamas, kad priklauso socialinei grupei, kuri pagal ( - ) įstatymus privalo atlikti karo tarnybą, negali grįsti savo prieglobsčio prašymo, kadangi ši tarnyba vykdoma teisėtai, kariuomenė funkcionuoja valstybėje teisėtai. Šaukimas į kariuomenę, pagrįstas tos valstybės įstatymais, negali būti laikomas persekiojimu dėl minėtų priežasčių. Atsižvelgdamas į tai teismas darė išvadą, jog skundžiamo sprendimo 1 punkte išdėstyti motyvai ir priimtas sprendimas yra teisėti ir pagrįsti.

21Dėl papildomos apsaugos suteikimo, teismas, vadovaudamasis anksčiau paminėtomis teisės aktų nuostatomis (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p. Direktyvos 2 str. e p.), pažymėjo, jog duomenų, kad pareiškėjas galėtų būti veikiamas vienu iš nurodytų būdu (taip pat ir Direktyvos 15 straipsnyje), nenustatyta, todėl papildomos apsaugos suteikimas nereikalingas. Migracijos departamento Sprendime pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnyje nurodytų kriterijų, keliamų papildomai apsaugai. Kaip konstatavo Migracijos departamentas ir pripažino pareiškėjas, šiuo metu ( - ) vyksta vidinis karinis konfliktas, kuris apima tik ( - ) ir ( - ) sritis. Pareiškėjas taip pat pripažino, kad K. R. miestas į tas teritorijas nepatenka, tačiau yra požymių, kad ateityje miestas gali būti užimtas. Teismo vertinimu, šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad, grįžus į K. R., kuriame pareiškėjas gyveno su tėvais ir kurie ir toliau liko gyventi tame mieste, pareiškėjui grėstų pavojus gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Be to, pareiškėjas nenurodė, kokios individualios grėsmės jam egzistuoja, dėl kokių individualių savybių jo nurodomos aplinkybės K. R. mieste sukelia didesnę grėsmę jam, kaip šio miesto gyventojui, nei visiems kitiems miesto gyventojams. Baudžiamasis persekiojimas dėl karinės prievolės vengimo negali būti pripažįstamas Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme kaip pagrindas suteikti papildomą apsaugą. Dėl nurodytų aplinkybių teismas ginčijamo Sprendimo 2 punktą taip pat pripažino teisėtu ir pagrįstu, nors jame padaryta techninė klaida – šio punkto pabaigoje įrašyta kita pavardė.

22III.

23Pareiškėjas K. Y. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti Migracijos departamento Sprendimo dalį, kuria atsisakyta suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį (papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje iš naujo.

24Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje konstatuota, jog Migracijos departamento Sprendimo dalis dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo yra pagrįsta ir teisėta, teigia, kad nei Migracijos departamentas, nei teismas neįsigilino ir netyrė dabartinės karinio konflikto rytų ( - ) padėties, jo tolesnės eigos galimybių ir prognozių.

25Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

261. Pareiškėjo nuolatinės gyvenamosios vietos miestas K. R. yra ( - ) priklausančioje ( - ) srityje, kuri priskirtina ( - ) separatistų ir ( - ) interesų zonoms. Yra objektyvi grėsmė, kad separatistai ir ( - ) pretenduos į šią sritį ir artimiausiu metu pradės karinius veiksmus joje.

272. ( - ) pasirašyti susitarimai ekspertų vertinami tik kaip laikinos paliaubos.

283. JAV ekspertų nuomone, ( - ) armija neatsilaikytų prieš naują puolimą.

294. Pagal kompetentingų asmenų ir ekspertų pranešimus, ( - ) pajėgos ruošiasi naujiems kariniams veiksmams ( - ).

305. ( - ) nėra pasirengusi tinkamai užtikrinti asmens vidinio persikėlimo galimybės, todėl vien tokios galimybės buvimas, nesant realių jo įgyvendinimo priemonių ir mechanizmų, negali būti vertinama kaip tinkama alternatyva papildomos apsaugos suteikimui Lietuvos Respublikoje.

31Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, jog su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nesutinka, prašo jį atmesti.

32Atsiliepime atsakovas nurodo, jog pagal Įstatymą, Migracijos departamentas turėjo pareigą vertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą, grindžiamą pavojumi, susijusiu su įvykiais, dėl kurių jis išvyko iš šalies arba įvykių, kurie įvyko jo kilmės valstybėje po to kai pareiškėjas išvyko iš šalies, ir realia situacija kilmės valstybėje sprendimo priėmimo metu, o ne įvykių prognozėmis ir spėliojimais, kaip nurodo pareiškėjas. Šiuo metu K. R. mieste nevyksta kariniai veiksmai, todėl atsakovas pagrįstai priėmė sprendimą nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos.

33Taip pat pareiškėjas 2015 m. birželio 25 d. pateikė prašymą prijungti prie administracinės bylos papildomus rašytinius įrodymus: pažymą apie pareiškėjo sveikatos būklę, paaiškinimus apie pareiškėjui nustatytą sveikatos būklės kodą, straipsnių apie kariuomenės padėtį ( - ) išrašus. Pareiškėjas prašo sudaryti galimybę šiuos papildomus įrodymus aptarti ir ištirti teismo posėdžio metu dalyvaujant ukrainiečių/rusų kalbų vertėjui.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV.

36Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. (15/6-13)-12PR-120 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ( - ) piliečiui K. Y.“, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje ir papildomą apsaugą, pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

37Pirmosios instancijos teismas Migracijos departamento Sprendimą paliko galioti. Nors apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka tik su teismo sprendimo dalimi, kurioje konstatuota, jog Migracijos departamento Sprendimo dalis dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo yra pagrįsta ir teisėta, ir prašo priimant naują sprendimą panaikinti tik dalį Migracijos departamento Sprendimo, kuria atsisakyta suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį (papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje iš naujo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pasisakys tik dėl tos teismo sprendimo dalies ir Migracijos departamento Sprendimo dalies, kuria atsisakyta pareiškėjui suteikti papildomą apsaugą.

38Pareiškėjas prašo prijungti prie administracinės bylos papildomus rašytinius įrodymus: 2014 m. liepos mėn. pažymą apie pareiškėjo sveikatos būklę (ukrainiečių k.), paaiškinimus apie pareiškėjui nustatytą tinkamumo karinei tarnybai sveikatos būklės kodą (rusų k.), straipsnių apie kariuomenės padėtį ( - ) išrašus (rusų k.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog procesinė teisė teikti įrodymus ribojama nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalis numato, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino ir parodė neišverstą dokumentą, kad dar 2014 m. liepos mėnesį jis gavo pranešimą, jog yra tinkamas tarnybai karo metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismui pateikta minėto 2014 m. liepos mėn. dokumento kopija be vertimo, nėra galimybės įvertinti, ar tai yra tas pats dokumentas, aptartas pirmosios instancijos teismo sprendime, tačiau atsižvelgiant į dokumento datą – 2014 m. liepos mėn. ir pareiškėjui nenurodžius, kodėl šio dokumento nepateikė anksčiau pirmosios instancijos teismui ar kodėl būtent dabar iškilo būtinybė pateikti šį dokumentą teismui, teisėjų kolegija vadovaudamasi ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi sprendžia atsisakyti priimti nurodytą pareiškėjo pateikiamą dokumentą. Nors kitų pareiškėjo papildomai pateikiamų dokumentų – paaiškinimų apie pareiškėjui nustatytą tinkamumo karinei tarnybai sveikatos būklės kodą (rusų k.), straipsnių apie kariuomenės padėtį ( - ) (rusų k.) datos nenustatytos, vadovaujantis tais pačiais motyvais juos priimti atsisakytina, o taip pat ir pridedamą susirašinėjimo dėl aptartų dokumentų vertimo medžiagą.

39ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju iš esmės nesuformulavo aiškaus prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir jo iš esmės nemotyvuoja, tik nurodo, kad pageidauja, jog aptarti pateikiami papildomi įrodymai būtų ištirti teismo posėdžio metu dalyvaujant ukrainiečių/rusų kalbų vertėjui. Atsižvelgiant į tai bei į tai, kaip konstatuota anksčiau, kad atsisakytina priimti pareiškėjo pateikiamus papildomus dokumentus, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

40Dėl bylos esmės teisėjų kolegija pažymi, kad teisiniai santykiai dėl prašomos papildomos apsaugos suteikimo Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, konkrečiai – 87 straipsniu. Pažymėtina, kad minėtas Įstatymas įgyvendina 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų nuostatas. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

41Kaip savo praktikoje yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, minėtoje teisės normoje nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

42Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose – 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

43Pirmosios instancijos teismas dėl papildomos apsaugos suteikimo pasisakė, jog duomenų, kad pareiškėjas galėtų būti veikiamas vienu Įstatymo 87 straipsnyje ar Direktyvoje nurodytų būdų, nenustatyta, todėl papildomos apsaugos suteikimas neprasmingas. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu K. R. miestas nepatenka į ( - ) vidinio karinio konflikto zoną, nėra pagrindo teigti, kad, grįžus į K. R. miestą, kuriame pareiškėjas gyveno su tėvais ir kurie ir toliau liko gyventi tame mieste, pareiškėjui grėstų pavojus gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

44Apeliacinio teismo teisėjų kolegija bylą patikrino vadovaudamasi ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą, atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus ir šioje byloje nagrinėjamo administracinio ginčo ribas, pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str.) Įstatymo kontekste išsamiai patikrino Migracijos departamento sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

45Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, sudėtinga padėtis ( - ) (karinis konfliktas) nagrinėjamu atveju savaime nesudaro pagrindo pareiškėjui gauti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Be to, kaip teisingai pažymėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas ir ką pripažino pats pareiškėjas, karinis konfliktas, t. y. kariniai veiksmai, pareiškėjo gyvenamojoje vietoje nevyksta. Esant tokiai padėčiai, šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti grėsmės, jog grįžęs į savo gyvenamąją vietovę ir būdamas joje, pareiškėjas nukentės nuo karinio konflikto veiksmų, buvimo. Vien tik hipotetinės tikimybės, kad kariniai veiksmai ateityje plis ir apims ir kitas gyvenamąsias teritorijas, taip pat ir pareiškėjo gyvenamą vietovę, nepakanka pripažinti, jog pareiškėjui šiuo metu būtina papildoma apsauga. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Tai, kad papildoma apsauga remiantis vien tik bendra informacija apie saugumo padėtį šalyje, negali būti suteikta, ne kartą yra pripažinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz. 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2013 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-93/13).

46Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas, remiantis ( - ) „Karo prievolės ir karo tarnybos“ įstatymu, yra šaukiamas į ( - ) kariuomenę. Kaip matyti iš ( - ) Konstitucijos 65 straipsnio, valstybės gynyba yra konstitucinė ( - ) piliečių pareiga, atliekama įstatymo pagrindu. Taigi bendriausia prasme pareiškėjas turi pareigą atlikti karo prievolę. Vien tai, kad, pareiškėjo teigimu, jis nėra tinkamas karo tarnybai, nesudaro pagrindo šioje byloje suteikti papildomą apsaugą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos argumentus, susijusius su pareiškėjo tinkamumu atlikti karo prievolę, turėtų vertinti ( - ) institucijos, byloje nėra pateikta įrodymų, kad ( - ) teismų sistema neužtikrina veiksmingos asmenų teisės į teisminę asmens teisių gynybą.

47Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

49Pareiškėjo K. Y. (K. Y.) apeliacinį skundą atmesti.

50Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

51Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas K. Y. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame... 5. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 24 d. ir gruodžio 3 d.... 6. Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento sprendimo išvadomis. Manė,... 7. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių... 8. Dėl papildomos apsaugos nesuteikimo paaiškino, kad Migracijos departamentas... 9. Pareiškėjas pateikė šaukimą į karo tarnybą, kitus dokumentus, pasak jo,... 10. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą paaiškino, kad... 11. Atsiliepime atsakovas nurodė, jog pareiškėjui negali būti suteikiamas... 12. II.... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu... 14. Pirmosios instancijos teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad pareiškėjas... 15. Pareiškėjas apklausiamas kaip prieglobsčio prašytojas 2014 m. gruodžio 3... 16. Migracijos departamentas yra parengęs pažymą apie teisę į sąžiningą... 17. Teismas pabrėžė, jog pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis pabėgėlių... 18. Teismas analizavo Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkto, Įstatymo 86... 19. Teismas pažymėjo, jog skundžiamu Sprendimu atmetant pareiškėjo prašymą... 20. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjas nepagrįstai nurodo,... 21. Dėl papildomos apsaugos suteikimo, teismas, vadovaudamasis anksčiau... 22. III.... 23. Pareiškėjas K. Y. apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 24. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo... 25. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 26. 1. Pareiškėjo nuolatinės gyvenamosios vietos miestas K.... 27. 2. ( - ) pasirašyti susitarimai ekspertų vertinami tik kaip laikinos... 28. 3. JAV ekspertų nuomone, ( - ) armija neatsilaikytų prieš naują puolimą.... 29. 4. Pagal kompetentingų asmenų ir ekspertų pranešimus, ( - ) pajėgos... 30. 5. ( - ) nėra pasirengusi tinkamai užtikrinti asmens vidinio persikėlimo... 31. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį... 32. Atsiliepime atsakovas nurodo, jog pagal Įstatymą, Migracijos departamentas... 33. Taip pat pareiškėjas 2015 m. birželio 25 d. pateikė prašymą prijungti... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV.... 36. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos... 37. Pirmosios instancijos teismas Migracijos departamento Sprendimą paliko... 38. Pareiškėjas prašo prijungti prie administracinės bylos papildomus... 39. ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 40. Dėl bylos esmės teisėjų kolegija pažymi, kad teisiniai... 41. Kaip savo praktikoje yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis... 42. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika... 43. Pirmosios instancijos teismas dėl papildomos apsaugos suteikimo pasisakė, jog... 44. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija bylą patikrino vadovaudamasi ABTĮ 136... 45. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo... 46. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra ginčo... 47. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 49. Pareiškėjo K. Y. (K. Y.)... 50. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą... 51. Nutartis neskundžiama....