Byla e2-2406-560/2018
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius, sekretoriaujant Rūtai Miltinytei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui O. K., atsakovo UAB „TD Transport“ atstovams T. Š., advokatui E. R., atsakovo AB SEB bankas atstovei advokatei E. N.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „BQ Solutions“ ieškinį atsakovams UAB „TD Transport“, AB SEB bankas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ieškovas BUAB „BQ Solutions“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b. l. 1-8), kuriuo prašo:
    1. pripažinti negaliojančia tarp atsakovų UAB „TD transport“ ir AB SEB banko 2016-02-19 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP 2016-020253 ir taikyti restituciją:
      1. įpareigoti AB SEB banką grąžinti UAB „TD transport“ automobilį PORSCHE CAYENE, identifikavimo Nr. WP1ZZZ92ZFLA44755,
      2. įpareigoti UAB „TD transport“ grąžinti ieškovui BUAB „BQ Solutions“ 13 000 Eur,
      3. įpareigoti UAB „TD transport“ grąžinti AB SEB bankui 52 000 Eur;
    2. pripažinti negaliojančia tarp ieškovo BUAB „BQ Solutions“ ir AB SEB banko 2017-02-19 sudarytą finansinio lizingo sutartį Nr. 2016-020253 ir taikyti restituciją – įpareigoti AB SEB banką grąžinti ieškovui BUAB „BQ Solutions“ 15 612,83 Eur;
    3. priteisti iš atsakovų ieškovo naudai 6 proc. dydžio procesines palūkanas;
    4. priteisti ieškovo naudai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis 2016-02-02 susitarė su pardavėju UAB „TD transport“ dėl automobilio PORSCHE CAYENE (toliau – Automobilis) įsigijimo už 65 000 Eur, o Automobilio įsigijimui finansuoti nusprendė sudaryti lizingo sutartį. 2016-02-19 ieškovas su atsakovu AB SEB banku sudarė finansinio lizingo sutartį (toliau – Lizingo sutartis), kuria šalys susitarė, kad Automobilio kainos dalį (13 000 Eur), ieškovas sumokės pardavėjui UAB „TD transport“, o likusią 52 000 Eur Automobilio kainos dalį pardavėjui UAB „TD transport“ sumokės AB SEB bankas ir perduos Automobilį lizingo gavėjui valdyti ir naudotis. Ieškovas 13 000 Eur tiesiogiai sumokėjo pardavėjui UAB „TD transport“, 650 Eur administravimo mokestį už Lizingo sutarties sudarymą sumokėjo AB SEB bankui, o AB SEB bankas 2016-02-23 pavedimu 52 000 Eur sumokėjo pardavėjui UAB „TD transport“. Įgyvendinant Lizingo sutartį, tarp UAB „TD transport“ ir AB SEB banko 2016-02-19 buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria UAB „TD transport“ už 65 000 Eur pardavė AB SEB bankui Automobilį, o Automobilis 2016-02-20 priėmimo–perdavimo aktu buvo perduotas ieškovui.
  3. 2016-05-31 buvo atliktas poėmis, kurio metu iš ieškovo buvo paimtas Automobilis tuo pagrindu, kad Vilniaus apskr. VPK KPNNTV 3-iajame skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 189 straipsnio 2 dalyje, turint duomenų, kad Automobilis dėl neteisėto pasisavinimo yra ieškomas Italijoje nuo 2016-04-06. Nustatyta, kad Automobilis 2015-07-15 lizingo būdu buvo išnuomotas kompanijai „DRESS-SPORT.COM S.R.L“ (atstovas T. G.), tačiau jokių įmokų ši kompanija nemokėjo ir Automobilio negrąžino. Ieškovas 2016-06-06 kreipėsi į Pardavėją, pareikalavo nutraukti Pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti ieškovui 13 000 Eur, tačiau Pardavėjas atsakymo į pretenziją nepateikė. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyrius 2016-12-30 nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, nenustačius nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje, požymių, Automobilio paieška Lietuvos Respublikoje buvo panaikinta. Ieškovo teigimu, todėl, kad Italijoje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl Automobilio pasisavinimo, o žyma apie tai, kad Automobilis yra vogtas, galioja visoje Europos Sąjungoje, tolesnis Automobilio eksploatavimas yra apsunkintas.
  4. Vilniaus apygardos teismo 2017-07-26 nutartimi UAB „BQ Solutions“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB Projektų plėtros biuras. Prieš bankroto bylos iškėlimą ieškovas Automobilį grąžino AB SEB bankui. AB SEB bankas 2017-08-30 raštu Nr. 01-10-02-12974 pareiškė ieškovui reikalavimą sumokėti 4 603,96 EUR pradelsto įsiskolinimo pagal Lizingo sutartį ir sumokėti 290,05 EUR delspinigių, nurodė, kad tuo atveju, jeigu aukščiau nurodyta suma nebus sumokėta iki 2017-09-14, AB SEB bankas nuo 2017-09-15 nutrauks Lizingo sutartį.
  5. Nurodo, jog nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad UAB „TD transport“ įgijo nuosavybės teisę į Automobilį, nes jis Automobilį įsigijo iš fizinio asmens D. S., tačiau faktiškai Automobilis nuosavybės teise priklauso bendrovei „PORSCHE FINANCIAL SERVICE SPA“. Atliekant Automobilio registraciją VĮ Regitra, buvo pateiktas Automobilio registracijos liudijimas Nr. OE-K-1-013/16-00043, išduotas Vokietijos Federacinės Respublikos, kuriame nurodyta, kad Automobilis yra registruotas L. G. vardu, o tai papildomai įrodo, kad Pardavėjas, įsigydamas Automobilį, neįsitikino, kad sudaro Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį su asmeniu, kuriam nuosavybės teise priklauso Automobilis. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „TD transport“, įsigydama ginčo Automobilį iš D. S., neįgijo nuosavybės teisės į jį, Pirkimo–pardavimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia CK 6.307 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pripažinus sutartį negaliojančia dėl to, jog pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iš pirkėjo grąžinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti šio turėtus nuostolius, todėl AB SEB bankas privalo grąžinti UAB „TD transport“ Automobilį, kuris buvo perleistas sudarius ginčo Pirkimo–pardavimo sutartį, o UAB „TD transport“ – grąžinti ieškovui 13 000 Eur, o AB SEB bankui – 52 000 Eur.
  6. Tiek Pirkimo–pardavimo sutarties, tiek Lizingo sutarties dalykas yra vogtas daiktas, todėl sudarius Lizingo sutartį, kurios dalyku yra vogtas Automobilis, turi būti konstatuojama, kad Lizingo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, dėl to ji yra niekinė ir negaliojanti. Tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-701/2015 pripažino lizingo sutartį negaliojančia ir taikė restituciją. Ieškovas sumokėjo AB SEB bankui 14 962,83 Eur įmokų ir 650 Eur administravimo mokestį už Lizingo sutarties sudarymą, todėl nagrinėjamu atveju atsakovas AB SEB bankas įpareigotinas sumokėti ieškovui 15 612,83 Eur.
  7. Atsakovas UAB „TD Transport“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 70-75). Nurodė, kad tam, jog daiktas iš sąžiningo įgijėjo būtų grąžintas savininkui, daiktas savininko ar asmens, kuriam buvo savininkas perdavęs jį valdyti, turi būti pamestas arba kurio nors iš jų pagrobtas arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas. Teisinio pagrindo pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ir įpareigoti atsakovą AB SEB banką grąžinti Automobilį PORSCHE CAYNNE atsakovui UAB „TD transport“ nėra dėl šių priežasčių:

5a) 2016-02-19 dieną neteisėto Automobilio pasisavinimo nebuvo, atsakovas UAB „TD Transport“ buvo teisėtas Automobilio savininkas ir automobilio naudojimo ir disponavimo juo teisėtumas iki 2016-03-15 dienos nekvestionuojamas;

6b) Automobilis nėra grąžintas Italijos lizingo kompanijai „PORSCHE FINANCIAL SERVICE SPA“, baudžiamasis procesas Italijoje nėra baigtas, 2016-07-12 dienos nutarimu grąžinti daiktus Automobilis PORSCHE CAYENNE buvo grąžintas ieškovui. Be to, 2017-04-24 dieną tarp ieškovo ir atsakovo AB SEB banko buvo sudarytas Lengvojo automobilio priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo ieškovas grąžino Automobilį atsakovui AB SEB bankui. Nors akte nėra nurodyta grąžinimo priežastis, labiausiai tikėtina, kad Automobilis buvo gražintas dėl sunkios ieškovo turtinės padėties ir įsiskolinimų pagal lizingo sutartį;

7c) atsakovas UAB „TD transport“ yra sąžiningas įgijėjas, jokių duomenų apie neteisėtą Automobilio įgijimą byloje nėra, UAB „TD transport“ ėmėsi visų galimų veiksmų prieš Automobilio pirkimą, tačiau nei pati transporto priemonė, nei jos dokumentai, nei pardavėjas jokių abejonių nesukėlė.

  1. Atsakovas nesutiko ir su ieškovo prašomu taikyti restitucijos būdu, nes visa restitucijos pagrindu apskaičiuota ieškinio suma yra lygi 80612,83 Eur (13 000 Eur + 52 000 Eur + 15 612,83 Eur) ir toks ieškovo reikalavimas sudaro pagrindą neteisėtam ieškovo praturtėjimui. Atsakovas UAB „TD transport“ palaikė atsakovo AB SEB bankas 2017-11-16 dienos atsiliepime į ieškinį pateiktus argumentus dėl tarp ieškovo ir atsakovo SEB banko sudarytos lizingo sutarties esmės bei pagrindo pripažinti šią sutartį negaliojančia nebuvimo. Papildomai atkreipė teismo dėmesį į atsakovo SEB banko atsiliepime necituotą teismų praktiką civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2015, kurioje taip pat buvo atmestas ieškinys lizingo bendrovės atžvilgiu.
  2. Atsakovas AB SEB bankas atsiliepimu su ieškiniu dalyje dėl Lizingo sutarties pripažinimo negaliojančia nesutiko ir prašė ieškinį atmesti (1 t., b. l. 58–60). Nurodė, kad lizingo sutarties esmė - tai finansavimas, kurį gauna lizingo gavėjas. Šiuo konkrečiu atveju būtina įvertinti tai, kad lizingo gavėjas (ieškovas) pats pasirinko turto pardavėją ir turtą bei įsitikino jo tinkamumu, todėl lizingo gavėjas kartu su pardavėju yra solidariai atsakingas už turto tinkamumą ir atsako už lizingo davėjo patirtus nuostolius ir žalą, kilusią dėl trečiųjų asmenų teisių į turtą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas nepateikė vienos iš sudėtinių Lizingo sutarties dalių – Lizingo teikimo verslo klientams taisyklių (Lizingo sutarties 8.1 punktas, toliau - Taisyklės), kurios skelbiamos viešai ir su kuriomis ieškovas susipažino bei gavo jų kopiją, pasirašydamas Lizingo sutartį. Taisyklių 4.12.1 punkte labai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad „visa rizika ir atsakomybė, jei turtas sunaikinamas, prarandamas, sugadinamas ar anksčiau susidėvi, nesvarbu, kokia būtų priežastis (įskaitant ir force majeure aplinkybes, tenka klientui“. Taisyklių 4.12.4 punkte nurodyta, kad „nesvarbu, ar, Klientas gali naudotis Turtu ir/ ar pareiškė pretenzijas Pardavėjui dėl Turto kokybės, Klientas privalo toliau mokėti Sutartyje nustatytas įmokas“. Dėl nurodytos priežasties visiškai nesvarbu, ar Pirkimo sutartis bus pripažinta negaliojančia, ar ne, bet Lizingo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia ab initio, nes vogto daikto įsigijimo rizika tenka ieškovui.
  3. Tais atvejais, kai lizingo gavėjas nurodo lizingo davėjui ne tik pasirinktą daiktą, bet ir pardavėją, iš kurio lizingo davėjas privalo jį nupirkti, lizingo davėjas neatsako lizingo gavėjui už jo pasirinkimą, t. y. daikto trūkumus ir pardavėjo prievolių netinkamą vykdymą. Tuo atveju, kai lizingo gavėjas kreipiasi į lizingo davėją tik dėl finansavimo, jau apsisprendęs dėl konkretaus pardavėjo parduodamo daikto įsigijimo, jis (lizingo gavėjas) prisiima riziką dėl netinkamo pardavėjo ir (ar) įsigyjamo daikto pasirinkimo. Šiai rizikai maksimaliai sumažinti ne lizingo davėjas, o būtent lizingo gavėjas turi imtis apdairumo ir rūpestingumo kriterijus atitinkančių priemonių ir išsiaiškinti galimus daikto trūkumus. Taigi, esant lizingo santykiams nurodytomis sąlygomis, lizingo davėjas, atliekantis finansavimo funkciją, turi tik finansinį interesą, o daiktas, į kurį jis turi nuosavybės teisę lizingo sutarties laikotarpiu, yra tik tinkamo lizingo gavėjo prievolių pagal sutartį vykdymo užtikrinimas. Lizingo davėjo atsakomybė už lizingo sutarties dalyko trūkumus ir pardavėjo prievolių netinkamą vykdymą įstatyme nustatyta tais atvejais, kai: dėl to šalys sutaria sutartimi; lizingo gavėjas pasikliovė lizingo davėjo patyrimu ir žiniomis; lizingo davėjas darė įtaką lizingo gavėjui, šiam renkantis pardavėją ir sutarties dalyką; pasirinkti pardavėją buvo lizingo davėjo pareiga. Atsakovo vertinimu, Lizingo sutarties nuostatos ir teismų praktika akivaizdžiai patvirtina, kad Bankui, kaip lizingo davėjui, nekyla atsakomybė už netinkamo (vogto) daikto pasirinkimą, kurio įsigijimą Bankas finansavo, taigi ir Lizingo sutartis, kuri yra ne kas kita kaip finansavimo sandoris, negali ir neturi būti pripažintas negaliojančiu. Net ir tuo atveju, jei teismas pripažintų Lizingo sutartį negaliojančia, nėra pagrindo taikyti restituciją pilna apimtimi, nes Bankui priklauso palūkanos, paskaičiuotos iki Lizingo sutarties nutraukimo dienos, t. y. 1 489,08 Eur.

8Ieškinys netenkinamas.

  1. Byloje tarp šalių ginčo dėl faktinių aplinkybių iš esmės nėra. Nustatyta, kad 2016-02-02 atsakovas UAB „TD transport“ pateikė ieškovui UAB BQ Solutions komercinį pasiūlymą ir šalys susitarė dėl automobilio PORSCHE CAYENE, identifikavimo Nr. WP1ZZZ92ZFLA44755 (toliau - Automobilis) pirkimo–pardavimo už 65 000 Eur (1 t., b. l. 9). Ieškovui pasikreipus į AB SEB banką (toliau – Bankas) dėl finansavimo, 2016-02-19 tarp ieškovo ir Banko buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. 2016-020253 (toliau – Lizingo sutartis, 1 t., b. l. 10–14). Vykdant Lizingo sutarties sąlygas, ieškovas 13 000 Eur tiesiogiai sumokėjo pardavėjui UAB „TD transport“ ir 650 Eur administravimo mokestį už Lizingo sutarties sudarymą – Bankui, o Bankas 2016-02-23 pavedimu 52 000 Eur sumokėjo pardavėjui UAB „TD transport“ (1 t., b. l. 16–19). Įgyvendinant Lizingo sutartį, tarp UAB „TD transport“ ir Banko 2016-02-19 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PP 2016-020253 (1 t., b. l. 20), kuria UAB „TD transport“ už 65 000 Eur Bankui pardavė Automobilį, kuris 2016-02-20 priėmimo–perdavimo aktu (1 t., b. l. 21) buvo perduotas ieškovu.
  2. Ieškovas, reikalaudamas pripažinti negaliojančiomis atsakovų UAB „TD transport“ ir Banko 2016-02-19 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį bei ieškovo BUAB BQ Solutions ir AB SEB banko 2017-02-19 sudarytą finansinio lizingo sutartį ir taikyti restituciją, šiuos reikalavimus grindžia aplinkybėmis, kad UAB „TD transport“ neįgijo nuosavybės teisės į Automobilį, todėl sudarydamas jo pirkimo – pardavimo sutartį negalėjo perduoti nuosavybės teisės į Automobilį, o Lizingo sutartis esą buvo sudaryta dėl vogto daikto finansavimo.
  3. Pardavėjui nepriklausančio daikto pardavimą reglamentuojančio CK 6.307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį. Remiantis CK 6.323 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai parduotą daiktą teismas dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, atiteisia iš pirkėjo, tai pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti šio turėtus nuostolius, jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas apie tokius pagrindus žinojo ar turėjo žinoti. Tačiau tokiu atveju, kai sutartis pripažįstama negaliojančia 6.307 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, įstatymų leidėjas apribojo savininko galimybę susigrąžinti daiktą natūra iš sąžiningo įgijėjo CK 4.96 straipsnyje nustatytais atvejais, t. y. nustatė ribotą vindikaciją (CK 6.307 straipsnio 3 dalis). CK taip pat yra nustatyta ir neribota vindikacija, esant nesąžiningam nekilnojamojo daikto įgijėjui, ir CK 6.307 straipsnio 3 dalis turi būti taikoma ją sistemiškai aiškinant kartu su CK 4.95 straipsniu, pagal kurį iš nesąžiningo įgijėjo nekilnojamasis daiktas išreikalaujamas visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007).
  4. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
  5. Nagrinėjamuoju atveju, ieškovas, reikalaudamas pripažinti negaliojančiais minėtus sandorius, turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kad atsakovas UAB „TD transport“ pardavė Bankui Automobilį, nepriklausantį jam nuosavybės teise, ir kad Lizingo sutarties dalykas yra vogtas Automobilis.
  6. 2016-05-31 Vilniaus AVPK KP NNTV 3-iajame skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25510-16 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje, gavus duomenis apie Automobilio neteisėtą pasisavinimą ir paiešką Italijoje nuo 2016-04-06 (prijungtos baudžiamosios bylos (p. b. b.) 1 t., b. l. 6). 2016-05-31 atlikto poėmio metu Automobilis iš UAB BQ Solutions buvo paimtas (p. b. b. 1 t., b. l. 38). Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyrius 2016-10-17 nutarimu atmetė bendrovės „PORSCHE FINANCIAL ERVICES ITALIS S.p.A.“ prašymą grąžinti Automobilį, o 2016-12-30 nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, nenustačius nusikaltimo, numatyto BPK 189 straipsnio 2 dalyje, požymių, Automobilio paieška Lietuvos Respublikoje buvo panaikinta, Automobilis grąžintas UAB BQ Solutions (p. b. b. 1 t., b. l. 132-137, 2 t., b. l. 68-73). Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Automobilis 2015-07-15 lizingo būdu buvo išnuomotas kompanijai „DRESS-SPORT.COM S.R.L“, kurios atstovas - TARALLO N. Š. kompanijai nevykdant pareigos mokėti įmokas pagal lizingo sutartį ir negrąžinus Automobilio, 2016-04-05 buvo pateiktas pranešimas policijai. Napoli prokuratūroje atliekamo tyrimo metu nustatytas įtariamasis yra būtent TARALLO GIOVANNI, t. y. asmuo, kuriam Automobilis buvo perduotas naudotis lizingo sutarties pagrindu. Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro 2016-07-01 specialisto išvadoje Nr. 140-(2831)-1S1-3657 nustatyta, kad Automobilio kėbulo numeris nėra pakeistas (p. b. b 1 t., b. l. 64–65). Lietuvos teismo ekspertizės centras 2016-07-22 pateikė specialisto išvadą Nr. 11-1334 (16), kad automobilio registracijos liudijimas yra tikras ir nepakeistas (p. b. b. 2 t., b. l. 60–63). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad VĮ „Regitra“ transporto priemones registruoja realiu laiku ir jokios galimybės koreguoti registracijos laiko nėra, prokuratūra sprendė, kad Automobilis buvo nupirktas dar prieš jo paieškos paskelbimą, viską patikrinus, t. y., kad Automobilis buvo įgytas teisėtu būdu.
  7. Nagrinėjamuoju atveju ypač reikšminga aplinkybė yra ta, kad jokiu būdu nėra paneigtas UAB „TD transport“ Automobilio įsigijimo teisėtumas. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, UAB „TD transport“ Automobilį įsigijo iš pardavėjo D. S. 2016-02-10 Naudotos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, kurioje nurodyti tikri transporto priemonės indentifikacinis bei registracijos dokumento numeriai, įrašyti duomenys, jog Automobilio pirmoji registracija yra Italijoje 2015-07-06, vėliau Automobilis registruotas Vokietijoje. Šioje sutartyje taip pat nurodyta, kad yra perduodamas Automobilio techninis pasas, registracijos liudijimas Nr. WR 431905, aplankas su techninės priežiūros kortele ir dveji užvedimo rakteliai (p. b. b 2 t., b. l. 18). Registracijos liudijimas Nr. WR 431905 patvirtina, kad Automobilis buvo registruotas Vokietijos Federacinėje Respublikoje G. L. vardu (p. b. b 2 t., b. l. 16), o Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai nustatė, kad Automobilio registracijos liudijimo I ir II dalys yra pagamintos pagal tokių dokumentų gamybos reikalavimus ir yra tikros, pirminių įrašų turinys yra nepakeistas. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti rašytiniai įrodymai, jog 2016-01-14 Naudotos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi G. L. Automobilį pardavė D. S. (2 t., b. l. 28-29), o pastarasis asmuo 2016-01-16 Naudotos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi Automobilį pardavė D. S. (2 t., b. l. 31), iš kurio 2016-02-10 Automobilį įsigijo UAB „TD transport“. 2018-04-23 bendrovė „PORSCHE FINANCIAL ERVICES ITALIS S.p.A.“ raštu patvirtino, kad tyrimas dėl Automobilio nėra baigtas, bendrovės žiniomis, Automobilį TARALLO GIOVANNI pardavė, neturėdamas lizingo bendrovės sutikimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teismui spręsti, kas, kokiu būdu ir esant kokioms sąlygoms Automobilį pardavė G. L., kurio vardu Automobilis buvo registruotas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Tačiau nagrinėjamuoju atveju reikšminga yra tai, jog ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), patvirtinančių, kad Automobilio pardavimas G. L. bei jo registracija šio asmens vardu bei visi vėlesni sandoriai buvo neteisėti ir/ar yra nuginčyti.
  8. Sudarant Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir atliekant jo registraciją Lietuvoje, jokie apribojimai Automobiliui nebuvo taikomi ir nebuvo jokių duomenų apie neteisėtą Automobilio užvaldymą. Tai, kad Automobilio pirkimo–pardavimo metu nebuvo jokių duomenų apie Automobilio pasisavinimą, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiaga - 2016-10-17 Nutarime atmesti prašymą dėl automobilio grąžinimo yra užfiksuota, kad iš SIRENE Italijos NS gautame pranešime yra nurodyta, kad Automobilis buvo pasisavintas 2016-03-15. Tokiu būdu ieškovas nepaneigė byloje nustatytų aplinkybių, kad tiek UAB „TD transport“, tiek UAB BQ Solutions prieš Automobilio įsigijimą atliko visus galimus sąžiningo įgijėjo veiksmus, todėl, įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovas UAB „TD transport“ buvo sąžiningas įgijėjas ir teisėtas Automobilio savininkas, turėjęs nuosavybės teises į Automobilį. Teismas pažymi, jog teisinio pagrindo vadovautis ieškovo nurodyta kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-701/2015 nėra, nes pastarosios ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi.
  9. Vilniaus apygardos teismas 2017-07-26 nutartimi ieškovui UAB BQ Solutions iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB Projektų plėtros biuras (1 t., b. l. 43–44). Nustatyta, kad 2017-04-24 UAB BQ Solutions Automobilį grąžino Bankui (1 t., b. l. 51). Banko 2017-08-30 rašte Nr. 01-10-02-12974 yra užfiksuota, kad UAB BQ Solutions turi pareigą sumokėti Bankui 4 603,96 EUR pradelsto įsiskolinimo pagal Lizingo sutartį bei 290,05 EUR delspinigių (1 t., b. l. 46). Bankas kartu pranešė, kad tuo atveju, jeigu aukščiau nurodyta suma nebus sumokėta iki 2017-09-14, AB SEB bankas nuo 2017-09-15 nutrauks Lizingo sutartį. Tokiu būdu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad Automobilis yra grąžintas jo dabartiniam savininkui Bankui, ieškovui tinkamai nevykdant Lizingo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Duomenų, kad būtų ginčijama Automobilio nuosavybės teisė ar pareikštas vindikacinis ieškinys, byloje nėra.
  10. Tokiu būdu visuma nustatytų aplinkybių sudaro pagrindą teismui vertinti, kad ieškovas neįrodė, jog Automobilis buvo neteisėtai pasisavintas, ir kad atsakovas UAB „TD transport“, neturėdamas nuosavybės teisių į Automobilį, jį neteisėtai perleido Bankui, o Lizingo sutarties dalykas yra vogtas daiktas. Konstatavus, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė pareikštus reikalavimus, ieškovo ieškinys netenkinamas. Netenkinus ieškovo reikalavimų pripažinti negaliojančiomis atsakovų UAB „TD transport“ ir Banko 2016-02-19 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį bei ieškovo BUAB BQ Solutions ir AB SEB banko 2017-02-19 sudarytą finansinio lizingo sutartį, nėra pagrindo spręsti restitucijos klausimą.
  11. CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiuo atveju ieškinio netenkinus, iš ieškovo priteistinos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str.). Atsakovai prašo priteisti jų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas – UAB „TD transport“ 1 936,00 Eur, atsakovas Bankas 2 500 Eur. Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, atsakovų atstovams rengiant atsiliepimą į ieškinį, tripliką ir atstovaujant teisme, bendra prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus rekomendacijų numatyto dydžio, todėl atsakovų prašymas tenkinamas.

9Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 268 str., 270 str., 307 str., teismas

Nutarė

10Ieškovo BUAB „BQ Solutions“ ieškinio netenkinti.

11Priteisti iš ieškovo BUAB „BQ Solutions“ (į. k. 302444462) administravimo išlaidų sąmatos atsakovo UAB „TD transport“ (j. a. k. 151170443) naudai 1 936,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

12Priteisti iš ieškovo BUAB „BQ Solutions“ administravimo išlaidų sąmatos atsakovo AB SEB bankas (j. a. k. 112021238) naudai 2 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

13Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai