Byla A-4734-556/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Gersta“, atsakovų Palangos miesto savivaldybės, atstovaujamos Palangos miesto savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gersta“ skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybei, atstovaujamai Palangos miesto savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Gersta“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašė teismo priteisti iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės, atstovaujamos Palangos miesto savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT): 1) patirtą 170 352 Eur turtinę žalą ir 6 procentus metinių palūkanų nuo pareiškimo pateikimo į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 2) 2 232 732 Eur negautų pajamų ir 6 procentus metinių palūkanų nuo pareiškimo pateikimo į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) 50 000 Eur neturtinę žalą ir 6 procentus metinių palūkanų nuo pareiškimo pateikimo į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Pilnatvė“ (2008 m. vasario 18 d. bendrovės pavadinimas buvo pakeistas į UAB „Gersta“), siekdama įstatuose numatytų tikslų – vystyti nekilnojamojo turto plėtros ir pardavimo verslą bei gauti pelną, 2005 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,2068 ha rekreacinės paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Bendrovė 2006 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš K. Z. K. 0,7575 ha rekreacinės paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ). Bendrovė 2006–2007 metais prie minėtų žemės sklypų savo lėšomis privedė vandentiekio tinklus, buitinių nuotekų tinklus, perkėlė elektros tinklus, užsakė žemės sklypų detalųjį planą. 2007 m. spalio 18 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-6029 pagrindu Bendrovės įsigytas 0,7575 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ) buvo padalintas į du atskirus žemės sklypus: 0,2356 ha rekreacinės paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ) esantį ( - ), ir 0,5219 ha rekreacinės paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ) esantį ( - ). Bendrovė turėjo pagrįstų lūkesčių, kad sėkmingai vystys verslą ir per vienerius metus pastatys poilsiui skirtus pastatus, parduos pastatuose esančius butus ir gaus pelną. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2007 m. kovo 26 d. pateikė Klaipėdos apygardos teismui ieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 877 dalį, kuria K. Z. K. buvo natūra atkurta nuosavybės teisė į 0,38 ha ploto valstybinės reikšmės mišką, esantį ( - ) 0,7575 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ) dalyje. Prokuroras šiuo ieškiniu prašė taikyti restituciją, priteisiant iš K. Z. K. 12 839 Lt į valstybės biudžetą, prašė pripažinti iš dalies negaliojančia 2006 m. sausio 27 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį tarp pardavėjos K. Z. K. ir UAB „Pilnatvė“, kuria Bendrovei buvo parduotas 0,37 ha valstybinės reikšmės miško plotas, esantis ( - ). Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras 2009 m. balandžio 9 d. dar kartą patikslino ieškinį ir paprašė pripažinti 2006 m. sausio 27 d. sudarytą 0,7575 ha žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį tarp K. Z. K. ir UAB „Gersta“ 0,37 ha žemės sklypo dalyje negaliojančia, taikyti restituciją natūra ir grąžinti 0,37 ha valstybinės reikšmės mišką valstybei. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-A-17/2012 panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 277 ir 2005 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 13.6-950 dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo K. Z. K. į 0,37 ha valstybinės reikšmės miško, šiuo metu esančio 0,5219 ha žemės sklype (unikalus Nr. ( - ); pripažino negaliojančia 2006 m. sausio 27 d. tarp K. Z. K. ir UAB „Gersta“ sudarytos 0,7575 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ) pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria UAB „Gersta“ buvo parduota 0,37 ha valstybinės reikšmės miško, kuris yra 0,5219 ha žemės sklype (unikalus Nr. ( - ).

93.

10Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-A-17-943/2015 taikė restituciją ir grąžino iš UAB „Gersta“ valstybei nuosavybės teise 0,37 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį 0,5219 ha žemės sklype (unikalus Nr. ( - ) priteisė iš Lietuvos valstybės UAB „Gersta“ 250 521 Eur. Pareiškėjas teigė, kad laikotarpiais nuo 2007 m. kovo 26 d. iki 2007 m. rugsėjo 10 d., nuo 2008 m. spalio 14 d. iki 2015 m. kovo 16 d. jis negalėjo vykdyti Palangoje numatyto nekilnojamojo turto plėtros ir pardavimo verslo. Teismams priėmus sprendimus panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracinius aktus, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalį, taikyti restituciją natūra, Bendrovė po 8 metus trukusio teisminio proceso prarado galimybę įgyvendinti 2006 m. suplanuotą verslą ir patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri iki šio laiko Bendrovei neatlyginta. Teismai nustatė, kad valstybinės reikšmės miškui priklausančią žemės sklypo dalį neteisėtais aktais perdavė privačion nuosavybėn (nuosavybės teisių atkūrimas K. Z. K.) valstybės institucija – Klaipėdos apskrities viršininko administracija (2005 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 877 dalis, 2005 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 13.6-950 dalis). Neteisėti Klaipėdos apskrities viršininko veiksmai sietini ne tik su imperatyvių įstatymo normų pažeidimu, bet ir neteisėtais Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – ir Administracijos direktorius) veiksmais, t. y. neteisėtai priimtu 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. A1-4.1-864, kuriuo buvo neteisėtai patvirtintas 0,7575 ha žemės sklypo, esančio ( - ) laisvos (neužstatytos) žemės plotas. Šių institucijų neteisėtais aktais UAB „Gersta“ buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

114.

12Atsakovas Palangos miesto savivaldybė, atstovaujama Palangos miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

135.

14Atsakovas paaiškino, kad nėra savivaldybės kaltės ar priežastinio ryšio su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmais. Prieš grąžinant žemę natūra Administracijos direktorius 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-1152 patvirtino grąžintinos žemės planą, dydį ir ribas. Rengiant nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus ir planus, miškas neturėjo tikslių geodezinių matavimų, todėl dėl susidariusios situacijos nėra atsakovų kaltės. Nurodė, kad kadastro objektų (sklypų) geodezinius matavimus atlikęs licencijuotas asmuo – matininkas geodezistas S. U., 2004 m. rugpjūčio 10 d. pasirašė ant plano, tuo patvirtindamas, kad ginčo teritorijoje valstybinio miško nėra. Kadastro objektų (sklypų) geodezinius matavimus atliko S. U. geodezinių darbų įmonė; parengtą planą patikrino ir suderino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos specialistai, todėl nėra neteisėtų savivaldybės tarnautojų veiksmų.

156.

16Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjo skundą atmesti.

177.

18NŽT nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. balandžio 24 d. pranešimu civilinėje byloje Nr. 2-592-33/2007 informavo pareiškėją apie Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį bei pareigą pateikti atsiliepimą, todėl pareiškėjui apie pažeistas teises tapo žinoma jau 2007 m. balandžio 24 d. Be to, pats pareiškėjas skunde akcentavo, kad būtent nuo 2007 m. pradėto teisminio proceso negalėjo realizuoti savo teisių į ginčo žemės sklypą, tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių devynerius metus nesikreipė į teismą dėl žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2972-426/2011 bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1283/2012 pripažino, kad UAB „Gersta“ nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis (0,37 ha), esanti ( - ) priskirtina valstybinės reikšmės miškui.

198.

20NŽT pažymėjo, kad klausimas dėl UAB „Gersta“ iš valstybės priteistinos pinigų sumos dydžio už 0,37 ha valstybei grąžintiną žemės sklypą išspręstas įsiteisėjusiu 2015 m. birželio 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-17-943/2015, turinčiu ginčo šalims tiek prejudicinę, tiek res judicata galią, todėl pakartotinis šio klausimo sprendimas negalimas. Teigė, jog neaišku, kokio gyvenamojo namo rekonstrukcijai ( - ) buvo atlikti priešprojektinių pasiūlymų rengimo darbai, nes žemės sklype ( - ) 0,37 ha dalyje (valstybinės reikšmės miške) jokio gyvenamojo namo nėra. Pareiškėjas klaidina teismą, nes skundo 2.6 punkto reikalavime pateikia priešingus duomenis, nurodo, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai buvo įrengti iki pareiškėjui priklausančių žemės sklypų. NŽT pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos yra grindžiami samprotavimais ir prielaidomis, subjektyviai dėstomomis aplinkybėmis, todėl negali būti laikomi pakankamu pagrindu atlyginti 50 000 Eur žalą.

219.

22Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo UAB ,,Gersta“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

2310.

24Pareiškėjas UAB ,,Gersta“ apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

2511.

26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Gersta“ apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27II.

2812.

29Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo UAB ,,Gersta“ skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui solidariai iš atsakovų Palangos miesto savivaldybės, atstovaujamos Palangos miesto savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, 26 836,67 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (26 836,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė pareiškėjui lygiomis dalimis iš atsakovų 20,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 10,21 Eur iš kiekvieno atsakovo. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

3013.

31Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su Klaipėdos apskrities viršininko ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus administraciniais aktais, dėl kurių teismo sprendimais buvo pripažintas negaliojančiu sandoris ir, pritaikius restituciją, valstybei grąžinta 0,37 ha žemės sklypo, esančio ( - ) dalis, atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo. Pareiškėjo prašomą priteisti žalą sudaro: 1) 67 774,26 Eur turtinė žala, atsiradusi dėl 2006 m. sausio 27 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo niekine ir negaliojančia pasekmių; 2) turtinė žala, atsiradusi dėl investicijų į įsigytą žemės sklypą (tvoros statyba, konsultacijos ir detaliojo plano parengimas, aplinkotvarkos darbai, rekreacinio komplekso ir gyvenamojo namo rekonstrukcijos priešprojektinių pasiūlymų rengimas, projektavimo ir statybos darbai, įrengiant vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, geodeziniai darbai bei žemės matavimai, elektros linijos iškėlimo projektavimas ir įvykdymas, sumokėti žemės mokesčiai valstybei); 3) turtinė žala, susijusi su negautomis pajamomis (nuostoliai dėl sužlugdyto verslo projekto); 4) 50 000 Eur neturtinė žala, atsiradusi dėl planuoto verslo sužlugdymo, Bendrovės reputacijos pablogėjimo ir dėl 8 metus užtrukusio teisminio proceso.

3214.

33Teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinės atsakomybės sąlygų, nustatė, kad buvo priimti neteisėti administraciniai aktai, kurie buvo panaikinti šiai bylai prejudicinę galią turinčiais teismų sprendimais, dėl to šioje byloje nagrinėtina, ar dėl valstybės valdžios institucijų atliktų neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė žalą bei nustatyti jos dydį.

3415.

35Teismas, spręsdamas solidariosios atsakomybės taikymo klausimą, vertino, kad tuo atveju, jeigu prieš patvirtinant žemės sklypo planą, ribas, dydį ir apribojimus, būtų patikrinta ir nustatyta, kad ginčo žemės sklypo dalis priskiriama valstybiniam miškui, Klaipėdos miesto viršininko administraciniai aktai, kuriais K. Z. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,7575 ha žemės sklypą, esantį ( - ) galimai nebūtų buvę priimti. Teismas sprendė, kad atsakovų neteisėtų veiksmų grandinėje negalima nustatyti, kiek ir kokia apimtimi (dalimi) vienas ar kitas atsakovas prisidėjo prie nuostolių pareiškėjui padarymo, tačiau jų veiksmai, nors juose ir nebuvo bendrumo, sukėlė pareiškėjui neigiamas pasekmes, todėl šiuo atveju yra pagrindas taikyti atsakovėms solidariąją atsakomybę.

3616.

37Teismas, vertindamas turtinės žalos, atsiradusios dėl 2006 m. sausio 27 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo niekine pasekmes, pažymėjo aplinkybes, kad ginčas vyksta dėl valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo su valstybinės reikšmės mišku. 2006 m. sausio 27 d. sutartimi parduoto sklypo aro vertė sandorio sudarymo metu buvo 29 703 Lt (8 602,58 Eur), o pagal eksperto išvadas vidutinė vieno aro rinkos vertė 2006 m. sausio mėnesį sudarė 23 378 Eur (6 770,74 Eur); po to, kai UAB ,,Gersta“ iš K. Z. K. 2006 m. sausio mėnesį įsigijo 0,7575 ha ploto žemės sklypą, 2007 m. spalio mėn. jis buvo padalintas į du atskirus žemės sklypus; 2008 m. birželio 30 d. UAB ,,Gersta“ pardavė 0,2356 ha žemės sklypą ( - ) (suformuotą padalinus žemės sklypą ( - ) į du atskirus žemės sklypus), sandorio sudarymo dieną jis šalių buvo įvertintas 890 900 Lt suma (258 022,47 Eur) (10 951,7 Eur už arą); Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2015 m. kovo 16 d. nutartyje konstatavo, kad ši aplinkybė patvirtina, kad 2006 m. sausio 27 d. sandorio kaina galėjo būti iš dalies nulemta ir siekio kuo greičiau įsigyti, o po to, palankiomis sąlygomis perleisti būtent šią dalį žemės sklypo. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas su kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą prašydamas pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį, t. y. panaikinti nutarties dalį, kuria atmestas UAB ,,Gersta“ reikalavimas priteisti jam 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taigi pareiškėjas neginčijo priteistos kompensacijos sumos dydžio. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas, teismui pritaikius restituciją ir grąžinus 0,37 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį žemės sklype ( - ) valstybei, o pareiškėjui priteisus iš valstybės 250 521 Eur kompensaciją, jam buvo padaryta turtinė žala. Teismas nurodė, kad disproporcija tarp pareiškėjui sumokėtos kompensacijos ir turto nusavinimo metu vidutinės turto rinkos vertės nėra pernelyg didelė (pagal 2006 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį vieno aro kaina 8 602,58 Eur, o 2015 m. gruodžio 18 d. aptariamo sklypo vieno aro rinkos vertė – 10 807 Eur), todėl pareiškėjo reikalavimą priteisti 67 774,26 Eur turtinę žalą, kildinamą iš 2006 m. sausio 27 d. žemės pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo niekine pasekmių bei 6 procentų dydžio metines palūkanas atmetė kaip nepagrįstą.

3817.

39Teismas, įvertinęs aplinkybes dėl žalos, susijusios su tvoros statyba, taip pat tai, kad už tvoros montavimo darbus pareiškėjas sumokėjo 69 504 Lt, į valstybinę žemę patenka 199,79 m tvoros, kuri pareiškėjui kainavo 8 557 Eur, sprendė, jog ši suma laikytina pareiškėjo patirtais nuostoliais, kuri priteistina pareiškėjui, taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos.

4018.

41Teismas, vertindamas aplinkybes dėl žalos, atsiradusios dėl konsultacijų bei detaliojo plano parengimo, nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtinta, jog pareiškėjas už konsultacijas bei detaliojo žemės sklypų, esančių ( - ) ir ( - ) plano parengimą sumokėjo 20 754,17 Eur, tačiau pagal sutartis projektavimo darbai buvo atlikti dviem žemės sklypams, t. y. ( - ) todėl neaišku, kokia apimtimi projektavimo darbai buvo atlikti žemės sklypo, esančio ( - ) 0,37 ha dalyje. Be to, teisminiai ginčai dėl žemės sklypo, esančio ( - ) nevyko. Teismas pažymėjo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T2-31 buvo patvirtintas žemės sklypų ( - ) detalusis planas. Žemės sklypas ( - ) 2007 m. spalio 18 d. buvo suformuotas į du atskirus žemės sklypus: 0,5219 ha žemės sklypą ( - ) ir 0,2356 ha žemės sklypą ( - ). Žemės sklypą ( - ) pareiškėjas 2008 m. birželio 30 d. pardavė A. S.. Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog projektavimo darbų išlaidos yra jam padaryta žala, todėl netenkino reikalavimo priteisti 20 754,17 Eur žalą.

4219.

43Teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos, atsiradusios dėl atliktų aplinkotvarkos darbų, nustatė, kad UAB ,,Palangos komunalinis ūkis“ atliko aplinkotvarkos darbus, už šiuos darbus pareiškėjui buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, kuri buvo apmokėta 2006 m. birželio 5 d. mokėjimo nurodymu. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas teigia, kad darbai buvo atlikti 0,7575 ha žemės sklype, esančiame ( - ) tačiau nei atliktų darbų akte, nei PVM sąskaitoje faktūroje nėra konkrečiai nurodyta, kur buvo atliekami šie darbai. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė, jog patyrė 1 665,62 Eur nuostolį ir pritarė NŽT pozicijai, kad aplinkotvarkos darbai nelaikytini investicija, kadangi nesukuria jokio materialaus objekto.

4420.

45Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą atlyginti žalą, atsiradusią dėl rekreacinio komplekso ir gyvenamojo namo rekonstrukcijos priešprojektinių pasiūlymų rengimo, nustatė, kad 2006 m. birželio 15 d. tarp pareiškėjo ir UAB ,,Architektūros estetikos studija“ (vykdytojas) buvo sudaryta sutartis dėl rekreacinio komplekso ( - ) ir gyvenamojo namo rekonstrukcijos ( - ) priešprojektinių pasiūlymų parengimo (sutarties 2.2 p.). Pareiškėjas už projektavimo paslaugas pagal sutartį sumokėjo UAB ,,Architektūros estetikos studija“ 21 140 Lt (7 860,29 Eur). Į bylą taip pat pateikti parengti sklypų ( - ) Užstatymo priešprojektiniai pasiūlymai, iš kurių plano matyti, kad į 0,37 ha valstybei grąžinto žemės sklypo, esančio ( - ) plotą, patenka visas pastatas ,,C“ bei dalys pastatų ,,E“ ir ,,D“. Teismas padarė išvadą, kad neaišku, kaip aplinkybė, jog pareiškėjas dėl valstybei perleisto žemės sklypo negalėjo pasinaudoti priešprojektinio pasiūlymo sprendiniais žemės sklypui, esančiam ( - ) sutrukdė įgyvendinti dalį priešprojektinių sprendinių, nors iš priešprojektinių pasiūlymų matyti, kad žemės sklypo ( - ) (konkrečiai 0,37 ha žemės plote), numatytas didžiausias užstatyto plotas. Todėl valstybei grąžinus 0,37 ha ploto žemės sklypą, pareiškėjas neturėjo galimybės įgyvendinti priešprojektinių sprendinių aptariamame žemės plote, taigi pareiškėjas patyrė nuostolius. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, taip pat tai, jog pareiškėjas nepagrindė, kodėl negalėjo įgyvendinti dalies priešprojektinių pasiūlymų sprendinių, pareiškėjo prašomų priteisti nuostolių dydį sumažino iki 2 986,91 Eur, t. y. proporcingai valstybei grąžinto žemės sklypo plotui nuostolių dydžiui.

4621.

47Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir pareiškėjo reikalavimą atlyginti 2 316,96 Eur žalą, atsiradusią dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų projektavimo, sutiko su pareiškėjo pozicija, kad jis patyrė nuostolių, tačiau atsižvelgdamas į tai, jog inžineriniai tinklai buvo suprojektuoti ir pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, kuriuo jis gali naudotis, nesutiko, kad jis patyrė nurodyto dydžio nuostolių, todėl juos sumažino iki 880,44 Eur.

4822.

49Teismas, įvertinęs aplinkybes dėl žalos, atsiradusios įrengiant vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, padarė išvadą, kad pareiškėjas, įrengdamas vandentiekio ir nuotekų tinklus žemės sklypo dalyje, kuri vėliau buvo grąžinta valstybei, patyrė 10 671 Eur nuostolių.

5023.

51Teismas, įvertinęs pareiškėjo reikalavimą priteisti žalą, atsiradusią dėl atliktų geodezinių darbų bei žemės matavimų, sprendė, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nepagrindžia, jog atlikti darbai yra susiję būtent su žemės sklype, esančiame ( - ) atliktais darbais.

5224.

53Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti 9 927,6 Eur žalą dėl elektros linijos iškėlimo projektavimo ir įvykdymo paslaugos kaip nuostolius, atsiradusius pripažinus 2006 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį niekine ir pritaikius restituciją, konstatavęs, kad tarp pareiškėjo patirtų išlaidų ir atsakovų veiksmų nėra priežastinio ryšio, be to, 2007 m. vasario 22 d. elektros įrenginių iškėlimo (rekonstrukcijos) paslaugos sutartyje nurodyta, kad elektros įrenginių iškėlimo darbai vykdomi adresu ( - ).

5425.

55Teismas, vertindamas klausimą dėl žalos, atsiradusios dėl sumokėto žemės mokesčio valstybei, priteisimo, sutiko su pareiškėju, kad už 0,37 ha valstybei grąžintą žemės sklypo dalį sumokėta suma laikytina jo patirtais nuotoliais, todėl priteisė pareiškėjui 3 741,32 Eur žemės mokestį ir 6 procentų dydžio metines palūkanas.

5626.

57Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (sužlugdyto verslo projekto), atsižvelgė, kad pareiškėjas nepradėjo įgyvendinti statybos valstybei atitekusioje žemės sklypo dalyje, nes, teismo nuomone, jis galimai įvertino, kokie nuostoliai būtų tuo atveju, jeigu būtų pradėti vykdyti statybos darbai. Teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas neįrodė negautų pajamų realumo, todėl reikalavimas priteisti 2 232 732 Eur negautų pajamų atmetė kaip nepagrįstą.

5827.

59Teismas, vertindamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nurodė, kad šiuo atveju apie pareiškėją nebuvo paskleista jo reputaciją bloginanti informacija (Bendrovė, veikdama sąžiningai, įsigijo žemės sklypą, kurio dalis ne dėl jos kaltės buvo grąžinta valstybei), o dėl teisminių ginčų trukmės teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas inicijavo naują teisminį ginčą, kuris prisidėjo prie ilgos ginčo trukmės. Teismas atkreipė dėmesį, kad Bendrovė, gavusi pagrįstą prokuroro ieškinį, turėjo teisę sudaryti taikos sutartį ir grąžinti valstybinį mišką, tačiau ji nesutiko su ieškiniu ir pati inicijavo teisminį ginčą Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą.

60III.

6128.

62Atsakovas Palangos miesto savivaldybė, atstovaujama Palangos miesto savivaldybės administracijos, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu, apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą ir UAB „Gersta“ reikalavimus savivaldybės atžvilgiu atmesti.

6329.

64Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad dėl valstybinio miško grąžinimo natūra yra savivaldybės kaltė ir priežastinis ryšys.

6530.

66Atsakovas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl miškų schemos patvirtinimo buvo paskelbtas, tačiau teismas visiškai nepasisakė dėl to, kad pačios schemos paskelbtos nebuvo ir prireikė net 4 mėnesių, kol savivaldybė savo iniciatyva jas išsireikalavo. Ginčo žemės sklypo planas buvo patvirtintas tiksliai pagal turėtas paskelbtas miško schemas. Priimant 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. Al-4.1.-864 miškų schema viešai paskelbta nebuvo, todėl atsakovui joje esantys duomenys nebuvo žinomi. Byloje nėra ginčo, kad miškų schema paskelbta nebuvo. Savivaldybė turi teisę vadovautis tik paskelbtais teisės aktais ir negali kelis mėnesius nevykdyti viešojo administravimo, neišdavinėti statybos leidimų ar vykdyti teritorijų planavimo spėliojant apie galimas valstybinio miško ribas ir ateityje paskelbtinas schemas. Minėtą miškų schemą VšĮ Valstybinis miškotvarkos institutas atsiuntė tik 2005 m. kovo 2 d. ir tik po to, kai atsakovas pareikalavo. Ginčo įsakymas buvo priimtas 2004 m. gruodžio 22 d., o miškų schemą VšĮ Valstybinis miškotvarkos institutas atsakovui išsiuntė tik 2005 m. vasario 22 d., t. y. po nurodyto įsakymo priėmimo dienos. Tačiau šių aplinkybių teismas visiškai nevertino, o apsiribojo tik tuo, kad pats Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1370 buvo paskelbtas, nors ir be schemų. Šio nutarimo 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija buvo įpareigota pateikti nurodytas schemas apskričių viršininkams ir kitoms suinteresuotoms institucijoms, tačiau tai nebuvo padaryta. Todėl nėra pagrindo taikyti solidarumo principo, nes savivaldybė nėra atsakinga už tinkamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir jų priedų paskelbimą. Be to, atsakovas negalėjo taikyti to teisės akto ir tos informacijos, kuri „Valstybės žiniose“ kartu su Vyriausybės nutarimu nebuvo paskelbta ir kurios įsakymo priėmimo metu neturėjo.

6731.

68Pareiškėjas UBA „Gersta“, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu, apeliaciniame skunde prašo panaikinti ir atitinkamai pakeisti teismo sprendimą visiškai patenkinant pareiškėjo skundą; palikti nepakeistas teismo sprendimo dalis „Dėl civilinės atsakomybės sąlygų“, „Dėl solidarios atsakomybės“, „Dėl žalos, atsiradusios dėl sumokėto žemės mokesčio valstybei“; priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo surašymą – 2 500 Eur.

6932.

70Pareiškėjas nurodo, kad po Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo priėmimo liko neatlygintos pareiškėjo turėtos išlaidos dėl žemės sklypo įsigijimo iš K. Z. K.. Teismui pritaikius restituciją ir grąžinus 37 arus žemės sklypo valstybei, pareiškėjui buvo priteista iš valstybės tik dalis sumokėtos kainos, t. y. 250 521 Eur, taigi pareiškėjas patyrė 67 774,26 Eur turtinę žalą, kurią ir prašo šioje byloje priteisti iš atsakovų solidariai. Taip pat pareiškėjui perdavus valstybei 0,37 ha žemės sklypo dalį, liko neatlygintos jo patirtos išlaidos dėl šioje žemės sklypo dalyje įvestų komunikacijų, perkeltos elektros linijos, išlaidos, susijusios su detalaus plano parengimu, žemės sklypo plano rengimu, išlaidos, susijusios su projektavimo darbais ir kt.

7133.

72Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad UAB „Gersta“ nepatyrė žalos dėl 0,37 ha žemės sklypo grąžinimo valstybei, nes ji akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 daliai, kuri reglamentuoja, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pritaikius restituciją, pareiškėjo turimas žemės sklypas sumažėjo 37 arais. Pareiškėjas žemės sklypo pardavėjai už šiuos 37 arus žemės sklypo sumokėjo 1 099 009,90 Lt (318 295,27 Eur). Bendrovė sumokėjo už 0,37 ha sklypo dalį 318 295,27 Eur, grąžino šią sklypo dalį valstybei, o valstybė grąžino tik dalį UAB „Gersta“ sumokėtų K. Z. K. pinigų. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad dėl restitucijos taikymo pareiškėjas tiesiogiai patyrė 67 774,26 Eur turtinę žalą. Teismo motyvas, kad disproporcija tarp pareiškėjui sumokėtos kompensacijos ir žemės sklypo rinkos vertės nusavinimo metu, nelaikytina pernelyg didele, yra visiškai nepagrįstas ir neteisingas.

7334.

74Pareiškėjas teigia, kad nuosavybės teisių atkūrimo K. Z. K. procese valstybė nepagrįstai praturtėjo, nes valstybė pareiškėjui sumokėjo už žemės sklypo dalį tik 250 521 Eur, nors K. Z. K. buvo sumokėta 318 295,27 Eur. Taigi 67 774,26 Eur skirtumą valstybė turėjo sumokėti pareiškėjui, kuris įvykdė už valstybę prievolę K. Z. K. (atkūrė nuosavybės teises, išmokant piniginę kompensaciją). Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju žala turi būti atlyginama visiškai ir jokia disproporcija tarp pareiškėjui sumokėtos kompensacijos už restitucijos būdu paimtą žemės sklypą ir pareiškėjo sumokėtos K. Z. K. kainos už šią žemės sklypo dalį, negalima. Be to, žalos atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens naudą. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojama praktika taip pat vienareikšmiškai patvirtina, kad skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia esmines pareiškėjo teises, nes nukentėjęs nuo šios situacijos ir valstybės institucijų klaidų yra tik sąžiningas įgijėjas UAB „Gersta“, todėl yra pažeidžiami proporcingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

7535.

76Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai, pasisakydamas dėl disproporcijos, rėmėsi eksperto nustatyta žemės sklypo vidutine vieno aro rinkos verte žemės sklypo įsigijimo metu, t. y. nepagrįstai rėmėsi ekspertizės aktu, kuris nustatinėjo žemės sklypo rinkos vertę 2006 m. sausio 27 d. sandorio sudarymo metu. Atkreipia dėmesį, kad pardavėja K. Z. K. nesutiko parduoti žemės sklypo mažesne nei 8 602,85 Eur kaina. Bendros kompetencijos teismai nustatė, kad UAB „Gersta“ buvo sąžiningas žemės sklypo įgijėjas, todėl nėra pagrindo teismui nustatinėjant žalos dydį kvestionuoti įsigyto žemės sklypo aro vertės žemės įsigijimo momentu.

7736.

78Pareiškėjas teigia, kad bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Gersta“, atidalintą 0,2356 ha žemės sklypą pardavė 2008 m. birželio 30 d. už 258 022,47 Eur (po 10 951,70 Eur už arą). Ši aplinkybė paneigia teismo išvadą, kad nėra pernelyg didelės disproporcijos. UAB „Gersta“ buvo priversta parduoti 0,2356 ha žemės sklypą dėl to, kad prasidėjo teisminiai ginčai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Pradėti statybos darbai buvo sustabdyti nuo 2008 m. pavasario, nes Bendrovės investuotos lėšos į žemę bei statybos darbus buvo įšaldytos. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties argumentais ne tik dėl to, kad tuo metu Lietuvos apeliacinis teismas neturėjo dokumentų, susijusių su UAB „Gersta“ verslo vystymu minėtame sklype, bet ir dėl to, kad teismas minėtoje byloje nagrinėjo tik restitucijos klausimą ir sprendė dėl restitucijos būdo ir dydžio, t. y. žalos klausimo teismas nenagrinėjo.

7937.

80Pareiškėjas paaiškina, kad teismas padarė visiškai nepagrįstą prielaidą, jog 2006 m. sausio 27 d. sandorio kaina galėjo būti iš dalies nulemta ir siekio kuo greičiau įsigyti, o po to palankiomis sąlygomis perleisti būtent šią dalį žemės sklypo. Byloje apklausta liudytoja R. D. taip pat patvirtino, jog Bendrovė nusprendė vystyti statybas įsigytuose ( - ) Nr. 35 ir Nr. 37 žemės sklypuose ir šios statybos realiai buvo vykdomos. Tačiau teismas nurodyto rašytinio įrodymo ir liudytojos parodymų teisiškai neįvertino ir sprendime net nepažymėjo, kad byloje buvo apklausta liudytoja. Todėl šis procesinės teisės normos (ABTĮ 86 str. 2 d.), įpareigojančios teismą, priimant sprendimą, įvertinti teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pažeidimas turėjo reikšmės neteisėto sprendimo priėmimui.

8138.

82Pareiškėjo vertinimu, teismo motyvas, kad pareiškėjas neginčijo Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties, kuria Bendrovei buvo priteista 250 521,32 Eur kompensacija, yra teisiškai nereikšmingas, nes Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo tik restitucijos klausimą. Lietuvos apeliacinis teismas vienareikšmiškai pasisakė, kad žalos klausimų nenagrinėjo ir su žala susijusių aplinkybių nenustatinėjo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl disproporcijos dydžio padarė klaidą ir dėl to, kad vertino disproporciją tik vieno žemės sklypo aro atžvilgiu, t. y. tarp 8 602,58 Eur ir 10 807 Eur. Pareiškėjo nuomone, sprendžiant klausimą dėl disproporcijos dydžio, teismas privalėjo vertinti bendrą sumą – skirtumą tarp visos sumokėtos sumos už 0,37 ha žemės sklypo dalį ir 0,37 ha žemės sklypo dalies vidutinę rinkos vertę grąžinimo valstybei metu. Todėl šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas priteisiant pareiškėjui iš valstybės 67 774,26 Eur turtinės žalos bei 6 procentų dydžio metines palūkanas.

8339.

84Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir nepagrįstai nustatė, jog už tvoros montavimo darbus pareiškėjas pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą MJKA Nr. 0000150 (1 t. b. 1. 131) sumokėjo 69 504 Lt, todėl sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinų nuostolių dydžio turi būti skaičiuojama nuo šios sumos. Teismas teisingai konstatavo, kad pagal 2006 m. balandžio 3 d. sudarytą statybos rangos sutartį UAB „Pilnatvė“ (dabar – UAB „Gersta“) iš viso pervedė rangovui 104 088 Lt (30 146 Eur), tačiau teismas, teigdamas, kad pagal šią sutartį buvo atlikti ne tik statybos darbai, nenurodė jokių tokį teiginį patvirtinančių argumentų. Senos tvoros ardymą patvirtina atskira (penkta) sąmatos eilutė (t. 1, b. 1. 124–128). Bylos medžiagoje esantys statybos darbų aktai patvirtina, kad pagal minėtą statybos rangos sutartį buvo atlikta tvoros statybos darbų 2006 m. liepos mėn. už 69 504 Lt, o 2006 m. rugpjūčio mėn. už 26 093 Lt (t. 1, b. 1. 130). Statybos darbų aktai patvirtina, kad 2006 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais buvo atlikta tvoros statybos darbų už 104 088 Lt, tačiau teismas priteisė tik 8 557 Eur nuostolių, todėl pareiškėjas prašo papildomai priteisti 4 257,60 Eur.

8540.

86Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą priteisti 20 754,17 Eur žalą dėl konsultacijų bei detaliojo plano parengimo tuo pagrindu, kad projektavimo darbai buvo atlikti dviem žemės sklypams, t. y. ( - ). Detalaus plano sprendiniai (1 t., b. l. 158, 165) patvirtina, kad planavimo tikslas yra ne tik padalinti du sklypus į tris, bet ir nustatyti šių sklypų naudojimo pobūdį bei užstatymo plotą bei aukštingumą. Dėl žemės sklypo dalies netekimo UAB „Gersta“ negalėjo toliau vykdyti suplanuotų statybų, todėl ir parengtas detalusis planas jai tapo nebereikalingas. Visos išlaidos dėl detalaus plano rengimo konsultacijų ir detalaus plano parengimo priskirtinos prie Bendrovės nuostolių. Teismo teiginys, kad po detalaus plano parengimo pareiškėjas 2008 m. birželio 30 d. pardavė dalį žemės sklypo A. S., neturi teisinės reikšmės, nes dalį sklypo pareiškėjas galėjo parduoti minėtam asmeniui ir be detalaus plano parengimo. Todėl teismo sprendimas šioje dalyje turi būti panaikintas priteisiant pareiškėjui 20 754,17 Eur patirtų nuostolių bei 6 procentų dydžio metines palūkanas. Be to, teismas, pripažinęs, kad pareiškėjas neįrodė nuostolių dydžio, privalėjo remtis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi ir pats nustatyti pareiškėjo patirtus nuostolius dėl konsultacijų ir detalaus plano rengimo.

8741.

88Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentu, kad aplinkotvarkos darbai nelaikytini investicija, nes atlikti darbai buvo valstybinės reikšmės miško dalyje, todėl šiuos medžių ir krūmų genėjimo darbus privalėjo atlikti savininkas, t. y. valstybė. Pareiškėjas atliko aplinkotvarkos darbus už valstybę, todėl su šiais darbais susijusios išlaidos yra Bendrovės nuostoliai. Taigi teismo sprendimas dėl minėtos dalies taip pat naikintinas ir turi būti priteista pareiškėjui 1 665,62 Eur nuostolių bei 6 procentai metinių palūkanų.

8942.

90Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad buvo pagrindas mažinti pareiškėjo patirtus nuostolius dėl žalos, atsiradusios dėl rekreacinio komplekso ir gyvenamojo namo rekonstrukcijos priešprojektinių pasiūlymų rengimo, iki 2 986,91 Eur, nes nenurodė, kokiu būdu apskaičiavo tokius nuostolius. Atkreipia dėmesį, kad priešprojektiniai pasiūlymai prarado prasmę ir dėl to, kad planuojami statyti statiniai ir bendrosios erdvės (vaikų žaidimų aikštelės, parkavimo vietos ir kt.) buvo išdėstytos per kelis žemės sklypus. Todėl sumažėjus aktualiam žemės sklypui, tiek statinių išdėstymas, tiek bendrų erdvių išdėstymas negali likti nepakitęs, todėl projektas likusiam žemės sklypui tapo nepritaikomas. Taigi teismas padarė klaidingą išvadą, kad nebuvo trukdžių įgyvendinti parengtus priešprojektinius pasiūlymus likusioje žemės sklypo dalyje, nes šie pasiūlymai negalėjo būti įgyvendinti dėl valstybės institucijų priimtų aktų panaikinimo.

9143.

92Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti sumą dėl žalos, atsiradusios dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų projektavimo, iki 880,44 Eur, nes teismas nenurodė kaip apskaičiavo tokią sumą. Todėl teismui nenurodžius žalos apskaičiavimo būdo, pareiškėjas negali tinkamai ginti savo pažeistas teises, nors teismo sprendimas turi būti aiškus, išdėstant priteistinos žalos apskaičiavimo tvarką

9344.

94Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai nustatė, jog vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų įvedimas UAB „Gersta“ kainavo tik 96 960 Lt. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad visi šie darbai buvo atlikti už 144 562,05 Lt (41 868,06 Eur) ir minėtą sumą Bendrovė sumokėjo rangovui, todėl teismas privalėjo pareiškėjui priteisti visą šią sumą (t. y. 41 868,06 Eur patirtų nuostolių ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos).

9545.

96Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįsti atmetė jo prašymą priteisti žalą už atliktus geodezinius darbus bei žemės matavimus, nes įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėjas patyrė 1849,06 Lt (535,5 Eur) nuostolių dėl geodezinių (topografinių) darbų, dėl atliktų kadastrinių matavimų pareiškėjas patyrė 3 186 Lt (922,73 Eur) nuostolių, o želdinių planas buvo sudarytas Užkanavės 37A, Palangoje, žemės sklype, už jį buvo sumokėta 590 Lt (170,87Eur), todėl šiuos nuostolius teismas turėjo priteisti pareiškėjui iš atsakovų.

9746.

98Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą dėl 9 927,60 Eur nuostolių priteisimo už žalą, atsiradusią dėl elektros linijos iškėlimo projektavimo ir įvykdymo paslaugos. Pareiškėjas, įsigijęs aktualų žemės sklypą, pradėjo įgyvendinti savo verslo projektą, iškėlė elektros oro liniją iš aktualaus žemės sklypo. Šie darbai buvo reikalingi siekiant pradėti statybas žemės sklype, esančiame ( - ). Elektros oro linija ėjo per šiuo metu valstybei grąžintą žemės sklypo dalį. Šią žemės sklypo 0,37 ha dalį grąžinus valstybei, pareiškėjas neteko galimybės įgyvendinti verslo projekto, todėl ir oro linijos iškėlimas prarado prasmę. Bendrovė šiuos nuostolius patyrė dėl panaikintų administracinių aktų, todėl yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų atsakovų veiksmų. Aplinkybė, kad 2007 m. vasario 22 d. sutartyje dėl elektros linijos iškėlimo darbų buvo nurodytas formaliai tik žemės sklypo adresas – ( - ), nepaneigia kitose rašytiniuose įrodymuose fiksuotų aplinkybių, jog projektavimo darbai bei faktiškai elektros įrenginių iškėlimo darbai buvo atlikti abiejuose žemės sklypuose, t. y. tiek ( - ) tiek ( - ). Todėl pareiškėjas prašo šioje dalyje sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui iš atsakovų 9927,60 Eur nuostolių ir 6 proc. metinių palūkanų.

9947.

100Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą priteisti negautas pajamas, kurias Bendrovė planavo gauti, jeigu nebūtų buvusių atsakovų neteisėtų veiksmų. Pagal ekspertų išvadą Bendrovė būtų pastačius ir gavusi už parduotus butus ( - ), 4 900 300 Eur. Pareiškėjas teismui nurodė, kad būtų patyręs 1 040 806 Eur sąnaudų ir gavęs 3 761 589 Eur pajamų, taigi Bendrovė prarado 2 720 783 Eur pajamų. Išskaičiavus administravimo išlaidas (94 040 Eur) Bendrovės negautas pelnas sudaro 2 626 743 Eur. Pareiškėjas nuo šios pelno sumos išskaičiuoja pelno mokestį ir prašo priteisti 2 232 732 Eur negauto pelno. Teismas šių įrodymų visumoje nevertino ir nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl prarasto pelno. Teismas nepasisakė sprendime dėl pateiktos 2006 m. sausio 10 d. pelno skaičiuotės (t. 3, b. l. 48). Be to, to pareiškėjas realiai tik nuo 2009 m. balandžio 9 d. (t. y. prokurorui 2009 m. balandžio 9 d. pateikus patikslintą ieškinį) galėjo įvertinti galimą riziką dėl pradėto statybų verslo. Teismas klaidingai nustatė ir tai, kad pareiškėjas nepradėjo įgyvendinti statybos valstybei atitekusioje žemės sklypo dalyje, nes tokie teismo teiginiai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms – pareiškėjas 2006 m. pradėjo statybas šioje žemės sklypo dalyje. Tai patvirtina žemės sklypo plano sudarymas, atlikti geodeziniai darbai, topografinės nuotraukos sudarymas, detalaus plano parengimas, būsimų statybų priešprojektinių pasiūlymų rengimas, vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų projektavimas, šių tinklų privedimas iki žemės sklypo ribos, elektros linijos iškėlimo projektavimas bei iškėlimas. Pareiškėjo nuomone, pirmos instancijos teismas turėjo vertinti pareiškėjo ketinimus ir lūkesčius ne nuo prokuroro ieškinio pateikimo teismui dienos, o nuo 2006 m. sausio 27 d., kai pareiškėjas tikslingai įsigijo aktualų žemės sklypą, turėdamas tikslą šiame sklype vystyti statybų projektą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas yra sąžiningas žemės sklypo įgijėjas, bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus dėl restitucijos taikymo, nenustatė jokių neteisėtų UAB „Gersta“ veiksmų sudarant 2006 m. sausio 27 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl pareiškėjas prašo priteisti jam 2 232 732 Eur negauto pelno ir 6 procentus metinių palūkanų.

10148.

102Pareiškėjas teigia, teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą priteisti 50 000 Eur neturtinę žalą kaip neįrodytą. Pareiškėjo nuomone, jis neturi įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto, nes aktualiais teismų sprendimais administraciniai aktai (Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas ir sprendimai) yra panaikinti kaip neteisėti, kas lėmė pareiškėjo dalies turto netekimą ir sužlugdytą verslą. Neteisėtų aktų priėmimas 2005 metais sukėlė pareiškėjui tokias sunkias pasekmes, kurių pašalinti jis negali iki 2018 metų. Teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo, visiškai neteisingai vertino pareiškėjo dalykinės reputacijos pablogėjimo svarbą. Viešoje erdvėje (internete, spaudoje) buvo paskleista informacija apie teismo procesus, kuriuose UAB „Gersta“ buvo įtrauktu atsakovu. Plačiajai visuomenei nebuvo žinoma, dėl ko yra pareikštas prokuroro ieškinys, bet vien faktas, jog prokuroras reiškia ieškinį Bendrovei, visuomenei kelia abejones dėl tokios Bendrovės reputacijos. Pažymi, jog aplinkybė, kad Bendrovė naudojosi įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą teisminės gynybos ir gynė savo teisėtus interesus, negali būti kliūtis priteisti neturtinę žalą. Bendrosios kompetencijos teismai ilgai nagrinėjo bylas ne dėl pareiškėjo veiksmų, o dėl to, kad valstybės institucijų pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas ir priėmė neteisėtus sprendimus. Taigi ilgų procesų priežastis yra ne pareiškėjo veiksmai, o neteisėti pareigūnų veiksmai.

10349.

104Pareiškėjas nesutinka su teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Nurodo, kad Bendrovė bylinėjasi dėl žalos atlyginimo nuo 2015 m. spalio mėnesio, teismai priima neteisėtus sprendimus, tačiau už 3 metų teisinę pagalbą teismas priteisė Bendrovei tik 20,42 Eur. Toks teismo sprendimas yra neteisingas ir nesąžiningas, pareiškėjas prašė priteisti 3 509 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro skundo surašymas bei atstovavimo išlaidos Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžiuose. Be to, pareiškėjas prašė priteisti jo turėtas išlaidas už apeliacinio skundo surašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui – 2 500 Eur. Todėl pareiškėjas prašo pakeisti teismo sprendimą ir pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinti visiškai – priteisti jam 3 509 Eur už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme bei 2 500 Eur už apeliacinio skundo surašymą, skundžiant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą, t. y. iš viso 6 009 Eur.

10550.

106Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu, apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą dėl dalies reikalavimų, kurie buvo tenkinti Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Gersta“ skundą atmesti.

10751.

108Atsakovo nuomone, pareiškėjas neįrodė, kad dėl Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtų veiksmų patyrė žalą, t. y. iš byloje esančių rašytinių įrodymų nėra aišku, kokius nuostolius patyrė pareiškėjas, grąžinus valstybei dalį (0,37 ha) žemės sklypo, todėl šiuo atveju nėra visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Papildomai pažymi, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. A1-4.1.-864 „Dėl žemės sklypų“ patvirtino Žemės sklypo planą, kuriuo vadovaudamasi Klaipėdos apskrities viršininko administracija vykdė nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo procedūrą bei neturėjo pagrindo abejoti Palangos miesto savivaldybės administracijos patvirtinto žemės sklypo plano tikslumu bei teisingumu. Taip pat pažymi, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2005 m. sausio 25 d. raštu Nr. (4.17.)-D3-3-255 „Dėl valstybinės reikšmės miškų“ kreipėsi į Valstybinį miškotvarkos institutą, prašydama pateikti Aplinkos ministerijos parengtas valstybinės reikšmės miškų schemas Palangos mieste, t. y. jau po žemės sklypo plano patvirtinimo, nors turėjo pareigą dėl minėtos informacijos kreiptis dar prieš patvirtindama žemės sklypo planą.

10952.

110Atsakovo vertinimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tvoros dalis (199,79 m) atiteko valstybei, nes patenka į valstybinę žemę, todėl 8 557 Eur laikytini pareiškėjo patirtais nuostoliais. Tačiau iš byloje esančios Lokalinės sąmatos (I t., b. l. 124) matyti, kad žemės sklype įrengta tvora pagamina iš vielos metalinio tinklo, todėl pareiškėjas turi galimybę pašalinus šią tvoros dalį toliau ją naudoti. Todėl teismas nepagrįstai pareiškėjui priteisė 8 557 Eur kaip nuostolių atlyginimą, neįvertinęs, kad minėta tvoros dalis nuosavybės teise priklauso pareiškėjui.

11153.

112Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui 2986,91 Eur už neįgyvendintus priešprojektinius pasiūlymus, kadangi pareiškėjas neįrodė, kokią žalą patyrė dėl neįgyvendintų priešprojektinių pasiūlymų valstybei grąžinus žemės sklypo dalį. NŽT nuomone, iš byloje esančių rašytinių įrodymų neaišku, kokio gyvenamojo namo rekonstrukcijai žemės sklype buvo atlikti priešprojektinių pasiūlymų rengimo darbai. Taip pat iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kodėl teismas sprendė, kad pareiškėjo patirtas nuostolių dydis dėl neįgyvendintų priešprojektinių pasiūlymų žemės sklypo dalyje sudaro 2986,91 Eur.

11354.

114Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui nuostolius už lauko buitinių nuotekų tinklų projektavimo darbus bei vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimą. Pareiškėjas klaidina teismą nurodydamas, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai buvo įrengti iki pareiškėjui priklausančių žemės sklypų, šią aplinkybę patvirtina VĮ Registrų centro pažymėjimas apie daiktines teises. Atkreipia dėmesį, kad nei iš pareiškėjo skunde išdėstytų faktinių aplinkybių, nei iš Lokalinės sąmatos, nei iš rangos sutarties nėra galimybės nustatyti, kad santechnikos darbai buvo atlikti būtent ginčo žemės sklypo 0,37 ha dalyje. Atsakovas šiuo aspektu taip pat pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų projektavimo bei jų įrengimo darbai, jei jie būtų buvę atliekami tik iki pareiškėjui priklausančių žemės sklypų (Užkanavės g. 35, Palangoje ir likusios žemės sklypo dalies), būtų kainavę mažiau, nei kainavo tuo metu, kai 0,37 ha žemės sklypo dalis dar nebuvo grąžinta valstybei. Be to, nutiesti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai yra reikalingi likusiai žemės sklypo daliai, kuri priklauso pareiškėjui, taip pat kitam jam priklausančiam žemės sklypui, esančiam ( - ). Todėl skundžiamu sprendimu pareiškėjui priteistas nuostolių atlyginimas už minėtų darbų atlikimą yra nepagrįstas.

11555.

116Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu priteisti pareiškėjui 3741,32 Eur žemės mokestį, sumokėtą už 0,37 ha žemės sklypo dalį, nurodydamas, kad žemės mokestis yra mokamas į savivaldybės biudžetą (Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 15 str. 1 d.), todėl nėra teisinio pagrindo reikalauti pareiškėjo sumokėto žemės mokesčio iš valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos.

11756.

118Dėl teismo priteistų 6 procentų dydžio metinių palūkanų, atsakovas pažymi, kad nei Nacionalinė žemės tarnyba, nei Palangos miesto savivaldybės administracija, nėra privatūs juridiniai asmenys ar verslininkai, todėl skundžiamo sprendimo dalis turi būti panaikinta kaip nepagrįsta.

11957.

120Atsakovas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju ginčas vyksta dėl nuostolių, kuriuos patyrė pareiškėjas, valstybei grąžinus žemės sklypo dalį, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas. Valstybė, atgavusi išimtine nuosavybės teise priklausančio 0,37 ha žemės sklypo dalį, neturės galimybės paleisti jos į apyvartą, taigi šiuo atveju valstybės patiriama nauda negali būti sutapatinama su pareiškėjo realiai patirtų praradimų dydžiu. NŽT nuomone, valstybei negalint perleisti žemės sklypo 0,37 ha dalies kitiems asmenims, negalint šioje sklypo dalyje vykdyti jokios veiklos, esant skundžiamu sprendimu priteistam nepagrįstam 26 836,67 Eur kompensacijos dydžiui, iš esmės pažeidžiamas viešasis interesas, taip pat proporcingumo ir interesų pusiausvyros principai.

12158.

122Atsakovas Palangos miesto savivaldybė, atstovaujama Palangos miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus, prašo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti, o pareiškėjo UAB „Gersta“ apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas reikalauja menamų turtinių praradimų ir yra pats kaltas, kad bylinėjimasis užtruko 8 metus, nes gavęs pagrįstą prokuroro ieškinį, galėjo sudaryti taikos sutartį ir grąžinti visuomenei valstybinį mišką.

12359.

124Pareiškėjas UAB „Gersta“ atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus, prašo šiuos skundus atmesti, tenkinti UAB „Gersta“ apeliacinį skundą ir priteisti 1815 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atsakovų apeliacinius skundus surašymą.

12560.

126Pareiškėjas nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės neteisėtus veiksmus patvirtina pareiškėjo atsiliepime į apeliacinius skundus aprašytos aplinkybės. Šie neteisėti veiksmai susiję su pareiškėjui padaryta žala priežastiniu ryšiu. Pareiškėjas pažymi, kad Palangos miesto savivaldybė, gavusi 2016 m. kovo 2 d. valstybinės reikšmės miškų schemą, turėjo visas galimybes sustabdyti iki 2015 m. kovo 15 d. neteisėto įsakymo galiojimą bei informuoti apie tai Klaipėdos apskrities viršininko administraciją. Pareiškėjas teigia, kad NŽT visiškai nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas neįrodė padarytos žalos dydžio. Pareiškėjas paaiškina, kad valstybei buvo perduotas ginčo žemės sklypo dalis su priklausiniais – tvora, todėl pareiškėjas šiuo metu nėra tvoros savininkas. Pareiškėjo nuomone, nėra teisiškai svarbi aplinkybė, į kurį biudžetą buvo įskaitomas žemės mokestis. Šiuo atveju tiek valstybės, tiek savivaldybės neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala pareiškėjui, todėl abu atsakovai privalo jam solidariai atlyginti žalą. Pareiškėjas nesutinka su NŽT argumentu, kad teismas nepagrįstai priteisė 6 procentus metinių palūkanų, nurodydamas, kad CK 6.210 straipsnis įtvirtina pareigą mokėti palūkanas už prievoles, kurios terminas yra praleistas.

12761.

128Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atsiliepime į atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą prašo teismo vertinti skundo argumentų pagrįstumą atsižvelgiant į šiame atsiliepime nurodytas aplinkybes.

12962.

130Atsakovas pažymi, kad priimant Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. A1-4.1.-864 „Dėl žemės sklypų“, kuriuo buvo patvirtintas ginčo žemės sklypo planas, miškų schema viešai paskelbta nebuvo, todėl nebuvo žinoma, kad dalis miško patenka į ginčo žemės sklypą. Klaipėdos apskrities viršininko administracija vykdė nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą atkūrimo procedūrą vadovaudamasi nustatyta tvarka ir minėtu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. A1-4.1.-864. Todėl neturėjo pagrindo abejoti patvirtinto žemės sklypo plano tikslumu ar teisingumu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2005 m. sausio 25 d. raštu Nr. (4.17.)-D3-3-255 „Dėl valstybinės reikšmės miškų“ kreipėsi į Valstybinį miškotvarkos institutą, prašydama pateikti Aplinkos ministerijos parengtas valstybinės reikšmės miškų schemas Palangos mieste, t. y. jau po žemės sklypo plano patvirtinimo, nors turėjo pareigą dėl minėtos informacijos kreiptis dar prieš patvirtindama žemės sklypo planą.

13163.

132Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, iš esmės pakartodamas argumentus, kuriuos išdėstė savo apeliaciniam skunde. Papildomai pažymi, kad skundžiamu sprendimu buvo tenkinta tik dalis (1,1 proc.) pareiškėjo pareikštų reikalavimų, todėl teismas pagrįstai sumažino jam priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį iki 20,42 Eur.

133Teisėjų kolegija

konstatuoja:

134IV.

13564.

136Pareiškėjas skunde prašomos atlyginti žalos atsiradimą sieja su neteisėtais savivaldybės ir valstybės tarnautojų aktais, dėl kurių 2006 m. sausio 27 d. K. Z. K. ir UAB „Gersta“ sudarytos 0,7575 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ) pirkimo-pardavimo sutarties dalis, kuria UAB „Gersta“ buvo parduota 0,37 ha valstybinės reikšmės miško, buvo pripažinta niekine ir negaliojančia bei, pritaikius restituciją, grąžinta valstybei, dėl ko jis teigia patyręs nuostolių, t. y. iš esmės sieja su procesu, pradėtu valstybei taisant padarytas klaidas dėl neteisėto nuosavybės perdavimo, kuris baigtas Lietuvos apeliaciniam teismui 2015 m. kovo 16 d. nutartimi taikius restituciją ir grąžinus iš UAB „Gersta“ valstybei nuosavybės teise 0,37 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį žemės sklype ( - ), šiuo metu minėtas plotas priklauso 0,5219 ha žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. ( - ), o UAB „Gersta“ priteisus iš valstybės 250 521 Eur.

13765.

138Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo UAB ,,Gersta“ skundą patenkino iš dalies. Pareiškėjas UAB ,,Gersta“, atsakovai Palangos miesto savivaldybė, atstovaujama Palangos miesto savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktais apeliaciniais skundais nesutinka su jiems nepalankiomis teismo sprendimo dalimis, prašydami panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą.

139Dėl reikalavimo atlyginti 170 352 Eur turtinę žalą ir 6 procentų metines palūkanas nuo pareiškimo pateikimo į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos

14066.

141Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi, sprendžiant 0,37 ha valstybinės reikšmės miško, esančio žemės sklype ( - ), grąžinimo valstybei klausimą, išspręstas valstybei grąžinto turto vertės, buvusios sandorio sudarymo metu, kompensavimo pareiškėjui UAB „Gersta“ klausimas ir jam iš valstybės buvo priteista 250 521 Eur. Pareiškėjo nuomone, po Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo priėmimo liko neatlygintos pareiškėjo turėtos išlaidos dėl žemės sklypo įsigijimo iš K. Z. K., t. y. teismui pritaikius restituciją ir grąžinus 37 arus žemės sklypo valstybei, pareiškėjui buvo priteista iš valstybės tik dalis sumokėtos kainos (t. y. 250 521 Eur), taigi pareiškėjas patyrė 67 774,26 Eur turtinę žalą, kurią ir prašo šioje byloje priteisti iš atsakovų solidariai. Taip pat pareiškėjui perdavus valstybei 0,37 ha žemės sklypo dalį, pasak jo, liko neatlygintos jo patirtos išlaidos dėl šioje žemės sklypo dalyje įvestų komunikacijų, perkeltos elektros linijos, išlaidos, susijusios su detalaus plano parengimu, žemės sklypo plano rengimu, išlaidos, susijusios su projektavimo darbais, negautos pajamos, taip pat pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

14267.

143Nagrinėjamu atveju pareiškėjas laikosi pozicijos, kad valstybei grąžintą turtą įsigijo už 67 774,26 Eur didesnę sumą nei jam yra atlyginta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi, todėl minėta suma kaip nuostolių atlyginimas jam turi būti priteista. Bylos duomenimis nustatyta, kad pritaikius restituciją, pareiškėjui įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-17-943/2015, be kita ko, iš valstybės priteista 250 521 Eur kompensacija, t. y. suma, lygi atliktos ekspertizės metu nustatytai ginčo objekto turto rinkos vertei 2006 m. sausio 27 d. duomenimis (t. y. 865 000 Lt (250 521,32 Eur)). Pažymėtina, kad minėtoje byloje pareiškėjas taip pat teigė, jog jam turi būti grąžinta sandorio vertės suma, t. y. 1 099 011 Lt (318 295,586 Eur), tačiau tokia pozicija buvo atmesta bylą nagrinėjusio teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju priteisus pareiškėjo nurodomą sumą – turto nusavinimo (praradimo) metu esančios vertės ir turto įsigijimo skirtumą – 67 774,26 Eur, būtų paneigta teisinga bylos šalių interesų pusiausvyra, ypač atsižvelgiant į aplinkybes, kad ginčo žemės sklype yra valstybinis miškas, dėl ko disponavimas juo yra iš dalies apribotas. Be to, svarbi ir nepaneigta nustatyta aplinkybė yra byloje tai, kad pareiškėjas pirko žemės sklypą, esantį ( - ), vidutiniškai 20 procentų viršijant vidutinę tuo laikotarpiu vyravusią žemės sklypo rinkos vertę. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad šalys, sudarydamos teisėtus sandorius, besivadovaudamos sutarčių laisvės principu, yra laisvos susitarti ir dėl sandorio kainos, atitinkančios jų valią, taigi šiuo atveju privatiems asmenims tarpusavyje nustačius žymiai didesnę kainą, neigiamų pasekmių (t. y. turto nusavinimo metu esančios vertės ir turto įsigijimo skirtumo grąžinimo) perkėlimas kitam asmeniui (šiuo atveju – valstybei) neatitiktų konstitucinių ir bendrųjų civilinės teisės principų turinio (CK 1.5 str.). Taigi nagrinėjamu konkrečiu atveju pareiškėjo reikalavimas priteisti 67 774,26 Eur turtinę žalą, kildinamą iš 2006 m. sausio 27 d. žemės pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo niekine pasekmių, pagrįstai atmestas kaip neįrodytas bei nepagrįstas remiantis turtinės žalos atlyginimo institutu šioje byloje.

14468.

145Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su reikalavimu priteisti žalą už atliktas investicijas į įsigytą žemės sklypą (tvoros statybą, konsultacijas ir detaliojo plano parengimą, aplinkos tvarkymo darbus, rekreacinio komplekso ir gyvenamojo namo rekonstrukcijos priešprojektinių pasiūlymų rengimą, projektavimo ir statybos darbus, vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų įrengimą, geodezinius darbus bei žemės matavimus, elektros linijos iškėlimo projektavimą ir įvykdymą), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateikta faktinių aplinkybių vertinimo pozicija iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų teisingų išvadų, jog pagrįsta įrodymais pareiškėjo patirtos turtinės žalos už minėtas investicijas į žemės sklypo dalį, kuri buvo grąžinta valstybei, suma iš viso yra 26 836,67 Eur, kurią pirmosios instancijos teismas ir priteisė pareiškėjui iš atsakovų.

14669.

147Byloje teisingai nustatyta, kad už tvoros montavimo darbus pareiškėjas sumokėjo 69 504 Lt (1 t., b. l. 131), vienas tvoros metras pareiškėjui kainavo 148 Lt (43 Eur), į valstybinę žemę patenka 199,79 m tvoros, kuri pareiškėjai kainavo 8 557 Eur, todėl šią sumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pareiškėjo patirtais nuostoliais. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, argumentas, kad tvoros dalis nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir jis ją gali toliau naudoti, yra nepagrįstas įrodymais, kadangi byloje nėra tokių duomenų.

14870.

149Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir pateiktus į bylą įrodymus, visiškai pagrįstai ir teisingai sumažino pareiškėjo prašomų priteisti nuostolių dydį dėl žalos, atsiradusios dėl rekreacinio komplekso ir gyvenamojo namo rekonstrukcijos priešprojektinių pasiūlymų rengimo, dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų projektavimo, vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų įrengimo, o kitus reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstus.

15071.

151Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu išsamiu įrodymų vertinimu, taip pat pritaria teismo sprendimui priteisti pareiškėjui 3 741,32 Eur žemės mokestį, taip pat 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų turtinės žalos sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo, pažymėdama, kad šiuo atveju nėra teisiškai svarbi NŽT nurodyta aplinkybė, kad žemės mokestis yra mokamas į savivaldybės biudžetą.

15272.

153Atsakovas Palangos miesto savivaldybė, atstovaujama Palangos miesto savivaldybės administracijos, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl miškų schemos patvirtinimo buvo paskelbtas, tačiau pačios schemos paskelbtos nebuvo, taigi atsakovas negalėjo taikyti to teisės akto ir tos informacijos, kuri „Valstybės žiniose“ kartu su Vyriausybės nutarimu nebuvo paskelbta ir kurios įsakymo priėmimo metu neturėjo, be to, savivaldybė nėra atsakinga už tinkamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir jų priedų paskelbimą.

15473.

155Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, jog Konstitucija – jos 7 straipsnio 2 dalis kartu su konstituciniu teisinės valstybės principu – ne tik leidžia, bet ir reikalauja nustatyti ne tik bendrąją oficialaus teisės aktų skelbimo tvarką, bet ir tokį diferencijuotą teisinį reguliavimą, kad tais atvejais, kai dėl itin didelės teisės akto apimties, sudėtingos struktūros, techninių problemų, kylančių dėl grafinės dalies publikavimo, ar kitų pakankamai svarių priežasčių, konstituciškai pagrindžiančių atskirą teisės akto tekstinės ir grafinės dalių paskelbimą ir (arba) jų paskelbimą skirtingais būdais, tam tikri teisės aktai (jų dalys) būtų paskelbiami laikantis alternatyvios (palyginti su bendra teisės aktų oficialaus skelbimo tvarka) teisės aktų oficialios skelbimo tvarkos, kituose šaltiniuose ir (arba) kitais būdais; tai mutatis mutandis taikytina ir situacijoms, kai atskirai ir (arba) skirtingais būdais turi būti paskelbiamos dvi arba daugiau teisės akto tekstinių dalių. Konstatuota ir tai, kad vien formalus teisės akto grafinės dalies išspausdinimas oficialiame leidinyje, kai dėl ne itin aukštos poligrafijos kokybės brėžinių, lentelių, grafikų, schemų, žemėlapių ar pan. negalima įskaityti ir dėl to nėra užtikrinama galimybė teisės subjektams adekvačiai suprasti (sužinoti) jos turinį, negali būti laikomas konstituciškai pateisinamu, toks išspausdinimas neatitiktų konstitucinės teisės aktų oficialaus viešo paskelbimo sampratos, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisės aiškumo, suprantamumo reikalavimų; <...> jeigu laikomasi šių sąlygų ir, žinoma, jeigu atitinkamos teisės akto sudedamosios dalies (sudedamųjų dalių) nepaskelbimas minėtame šaltinyje gali būti konstituciškai pagrindžiamas, savaime nėra pagrindo teigti, kad atitinkamas teisės aktas yra „nepaskelbtas“ arba kad jis yra „paskelbtas“ neviešai, neoficialiai, t. y. nesilaikant Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nepaisant konstitucinio teisinės valstybės principo.

15674.

157Bylos duomenimis nustatyta ir neginčytina aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. lapkričio 3 d. priėmė nutarimą Nr. 1370, kuriuo buvo nustatyti valstybinių miškų plotai bei schemos, t. y. šis Vyriausybės nutarimas buvo paskelbtas likus daugiau nei mėnesiui iki Administracijos direktoriui priimant 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. A1-4.1-864, kuriuo buvo neteisėtai patvirtintas 0,7575 ha žemės sklypo, esančio ( - ) laisvos (neužstatytos) žemės plotas. Todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Palangos miesto savivaldybės administracija, prieš patvirtindama žemės sklypo ( - ) planą, dydį, ribas ir apribojimus, galėjo ir turėjo būti įsitikinusi, kad žemės sklypo dalis nepriskiriama valstybinam miškui. Konstatuotina, kad teisinėje valstybėje negali būti toleruotina situacija, kai pareiškėjas kaip asmuo bendrąja prasme, kuriam iš esmės pagal prigimtį turi tarnauti valdžios įstaigos, nukenčia dėl kelių valstybės įstaigų (institucijų) tarpusavio komunikacijos ar tam tikrų kompetencijų stokos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, teisės subjektui – Palangos miesto savivaldybei – galėjo ir turėjo būti aišku, kur ir kaip galima susipažinti su „Valstybės žiniose“ nepaskelbta miškų schema (jos originalu, kopija). Atsakovas neįrodė, kad jam norint susipažinti su miškų schema, buvo kliudoma tai padaryti. Taigi nors miškų schema ir nebuvo visa paskelbta „Valstybės žiniose“ kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl miškų schemos patvirtinimo, tačiau atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad jis nėra solidarus atsakovas šioje byloje.

15875.

159Dėl pareiškėjo ir atsakovų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nagrinėtoje byloje, teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 57 straipsniu, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.); įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (4 d.). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (6 d.).

16076.

161Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą bylos faktų ir teisės taikymo aspektais, nekartodama skundžiamame sprendime išdėstytų argumentų, taip pat pritaria išvadoms dėl civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, solidarios atsakomybės taikymo.

16277.

163Pažymėtina, kad byloje visiškai pagrįstai ir teisingai nustatyta, jog abu atsakovai tinkamai nevykdė pareigų, t. y. buvo priimti neteisėti administraciniai aktai, kurie buvo panaikinti šiai bylai prejudicinę galią turinčiais teismų sprendimais (CPK 179 str. 4 d.), dėl šių neteisėtų administracinių aktų priėmimo buvo padaryta žala pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino, jog jeigu prieš patvirtinant ginčo žemės sklypo planą, ribas, dydį ir apribojimus, būtų patikrinta ir nustatyta, kad aptariamo žemės sklypo dalis priskiriama valstybiniam miškui, Klaipėdos miesto viršininko administraciniai aktai, kuriais K. Z. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,7575 ha žemės sklypą, esantį ( - ) ebūtų buvę priimti (CK 6.271 str. 4 d.). Konstatuotina, kad šiuo atveju nėra įmanoma nustatyti, kuris iš šių asmenų turėjo didesnę ar mažesnę pareigą tinkamai veikti bei kurio atsakomybė turėtų būti didesnė ar mažesnė, t. y. atsakovus siejo bendri veiksmai dėl neigiamų padarinių pareiškėjui, todėl šių asmenų atsakomybė yra solidari (CK 6.6 str. 1 d.). Dėl nurodytų aplinkybių atmestini atsakovo Palangos miesto savivaldybės, atstovaujamos Palangos miesto savivaldybės administracijos, apeliacinio skundo argumentai dėl jos kaltės ir atitinkamo priežastinio ryšio nebuvimo kaip deklaratyvūs ir neįrodyti.

164Dėl reikalavimo atlyginti 2 232 732 Eur negautas pajamas ir 6 procentus metinių palūkanų nuo pareiškimo pateikimo į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos

16578.

166Pareiškėjas reikalavimą priteisti 2 232 732 Eur negautas pajamas skunde grindė aplinkybėmis, kad jo pajamos, atskaičius sąnaudas, verslo įgyvendinimo administravimo išlaidas ir pelno mokestį, būtų buvusios 2 232 732 Eur, tačiau žemės sklype, esančiame ( - ) jam liko tik 0,1519 ha plotas, kuriame pagal pateiktus projektinius pasiūlymus nėra galimybės vystyti nekilnojamojo turto verslo ir gauti pelną ateityje. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl prarasto pelno, teismas nepasisakė sprendime dėl pateiktos 2006 m. sausio 10 d. pelno skaičiuotės (t. 3, b. l. 48), pareiškėjas realiai tik prokurorui 2009 m. balandžio 9 d. pateikus patikslintą ieškinį galėjo įvertinti galimą riziką dėl pradėto statybų verslo, be to, teismas klaidingai nustatė, kad pareiškėjas nepradėjo įgyvendinti statybos darbų valstybei atitekusioje žemės sklypo dalyje.

16779.

168Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste akcentuoja, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui.

16980.

170Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

17181.

172Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo (pareiškėjo) padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustačius negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 str. 1 d.). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Tačiau taikant civilinės atsakomybės institutą, bet kuriuo atveju svarbu nustatyti ne vien tik formalias sąlygas (prielaidas), pagrindžiančias žalos atsiradimą, bet ir konkretų žalos dydį. Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taikant žalos dydžio įrodinėjimo taisykles laikomasi nuostatos, kad visais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta principine įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. <...> Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog pareiškėjas privalo objektyviai pagrįsti, kad jis ėmėsi įrodinėti jam padarytos žalos faktą ir dydį, kita vertus, jei tokie duomenys nėra pateikiami, tokioje situacijoje teismui nekyla pareiga papildomai įrodinėti žalos faktą ir dydį už patį pareiškėją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-946-552/2018).

17382.

174Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas jam padarytą žalą bei patirtus nuostolius kaip negautas pajamas sieja su tuo, kad nuo 2006 m. yra investavęs lėšas į žemės sklypą, esantį ( - ) bei pradėjęs įgyvendinti statybos darbus valstybei atitekusioje žemės sklypo dalyje, tačiau dėl šios žemės sklypo dalies nusavinimo, jis negalėjo tęsti projekto, pastatyti statinius ir gauti pajamas. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad priešingai, nei nurodo pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas įvertino ir pateikė nuorodą į pelno skaičiuotę (II t., 72–73, III t., 47–48), taip pat vertino 2015 m. liepos 1 d. verslo planą, 2015 m. liepos 1 d. UAB ,,Marleksa“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikta pakankamai objektyvių duomenų (įrodymų), kad pareiškėjas realiai pasirengė statybų procesui minėtame žemės sklype, kad negautos pajamos buvo neišvengiamos iš normalios veiklos. Pažymėtina, kad panaikinti administraciniai aktai buvo priimti dar tik priešprojektinių pasiūlymų projekto rengimo stadijoje, be to, 2006 metais pareiškėjas tik pradėjo planuoti statybų verslą, o 2007 metų pradžioje prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pateikė ieškinį, taigi pareiškėjas turėjo numatyti galimą riziką dėl pradėto statybų verslo (šios aplinkybės pareiškėjas neneigia). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjas per neilgą laikotarpį (nuo verslo suplanavimo iki sužinojimo apie jo sklype galimai esantį valstybinės reikšmės mišką) negalėjo įgyti teisės į negautas pajamas, patirtų nuostolių faktą grindžia tik tikėtino pobūdžio prielaidomis ir neįrodė negautų pajamų fakto, todėl esant tokiai situacijai, reikalavimas atlyginti negautas pajamas atmestinas.

175Dėl reikalavimo atlyginti 50 000 Eur neturtinę žalą ir 6 procentus metinių palūkanų nuo pareiškimo pateikimo į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos

17683.

177Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas prašymą priteisti 50 000 Eur neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad dėl teisminių procesų buvo pažeista jo dalykinė reputacija, ilgi teisminiai procesai turėjo neigiamą įtaką pareiškėjo pelnui bei normaliems santykiams su verslo partneriais kitose bendrovės veiklos sferose, pareiškėjas patyrė neigiamas emocijas, įgytu turtu negalėjo laisvai disponuoti, valstybė nesugebėjo užtikrinti operatyvaus ir teisingo bylos išnagrinėjimo. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad jis neturi įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto, nes aktualiais teismų sprendimais administraciniai aktai (Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas ir sprendimai) yra panaikinti kaip neteisėti, kas lėmė pareiškėjo dalies turto netekimą ir sužlugdytą verslą, teismas neteisingai vertino pareiškėjo dalykinės reputacijos pablogėjimo svarbą, aplinkybė, kad pareiškėjas naudojosi įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą teisminės gynybos, negali būti kliūtis priteisti neturtinę žalą, o ilgų procesų priežastis yra ne pareiškėjo veiksmai, o neteisėti pareigūnų veiksmai.

17884.

179Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-499-492/2017).

18085.

181CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad <...> reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši <...> skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012). Pagal CK 6. 250 straipsnio 1 dalį neturtinės žalos sąvokai priskiriamas ir juridinio asmens reputacijos pablogėjimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-531/2013).

18286.

183Taigi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius atsakovų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

18487.

185Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, sutinka, kad neteisėti atsakovų veiksmai, pasireiškę neteisėtų administracinių aktų priėmimu, šiuo atveju yra nustatyti, tačiau kitų dviejų būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų (t. y. žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos) šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas aptarė neturtinės žalos aspektą ir visiškai pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti, be kita ko, neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-35-822/2018). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patvirtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realios neturtinės žalos atsiradimo faktą, o byloje nustatyti ir kompensuoti turtinio pobūdžio praradimai negali būti laikomi neturtine žala.

18688.

187Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

18889.

189Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

190Dėl bylinėjimosi išlaidų

19190.

192Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, t. y. pareiškėjas nesutinka su priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nurodydamas, kad už 3 metų teisinę pagalbą teismas priteisė jam tik 20,42 Eur, nors bylos apimtis yra labai didelė, be to, teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl jo prašymo priteisti 2 500 Eur už apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo surašymą.

19391.

194Teisėjų kolegija, nagrinėdama minėtus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą minėtu aspektu, pirmiausia pažymi, kad vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 6 d.). ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017).

19592.

196CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (nauja 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.).

19793.

198Pareiškėjas skunde prašo priteisti 3 509 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Tačiau jo apeliaciniame skunde dėl nesutikimo su priteistomis 20,42 Eur, kaip bylinėjimosi išlaidomis, nenurodoma, kodėl ši suma yra neteisinga. Apsiribojama bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepaneigia pirmosios instancijos teismo argumentacijos aptariama apimtimi.

19994.

200Iš pareiškėjo apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo matyti, kad pareiškėjas aiškiai nesuformulavo reikalavimo priteisti atstovavimo išlaidas už apeliacinio skundo parengimą (IV t., b. l. 48–56). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybes, jog įrodymai apie realiai patirtas ir pagrįstas dokumentais bylinėjimosi išlaidas buvo pridėti kartu su minėtu apeliaciniu skundu, skundas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-630-624/2018 buvo tenkintas iš dalies ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (IV t., b. l. 83–96), teigtina, kad buvo patenkinta 50 procentų pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimų minėtoje byloje. Kadangi apeliacinis skundas teismui buvo pateiktas 2016 m. IV ketvirtį, 2016 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 771,90 Eur, todėl maksimali priteistina suma pagal Rekomendacijas už skundo parengimą galėjo būti 1929,75 Eur. Taigi už apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo surašymą šiuo atveju pareiškėjui priteistina 964,87 Eur, todėl skundžiama teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, priteisiant pareiškėjui iš atsakovų iš viso 985,29 Eur (964,87+20,42), t. y. lygiomis dalimis po 492,65 Eur iš kiekvieno atsakovo. Tokio pobūdžio sprendimą lemia ir galutinė bylos baigtis.

20195.

202Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo (dėl materialiųjų reikalavimų) yra atmetamas, jo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidos už šio apeliacinio skundo surašymą, negali būti tenkinamas.

203Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

204Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Gersta“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atsakovų Palangos miesto savivaldybės, atstovaujamos Palangos miesto savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, apeliacinius skundus atmesti.

205Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą, jo rezoliucinės dalies trečiąją pastraipą išdėstant taip:

206„Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei UAB ,,Gersta“ lygiomis dalimis iš atsakovų Palangos miesto savivaldybės, atstovaujamos Palangos miesto savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, 964,87 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 492,65 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt du eurus 54 ct) iš kiekvieno.“.

207Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

208Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Gersta“... 7. 2.... 8. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Pilnatvė“ (2008 m. vasario 18 d.... 9. 3.... 10. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 16 d.... 11. 4.... 12. Atsakovas Palangos miesto savivaldybė, atstovaujama Palangos miesto... 13. 5.... 14. Atsakovas paaiškino, kad nėra savivaldybės kaltės ar priežastinio ryšio... 15. 6.... 16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie... 17. 7.... 18. NŽT nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. balandžio 24 d.... 19. 8.... 20. NŽT pažymėjo, kad klausimas dėl UAB „Gersta“ iš valstybės... 21. 9.... 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu... 23. 10.... 24. Pareiškėjas UAB ,,Gersta“ apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos... 25. 11.... 26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartimi... 27. II.... 28. 12.... 29. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios... 30. 13.... 31. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl žalos, kurios atsiradimą... 32. 14.... 33. Teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinės atsakomybės sąlygų, nustatė,... 34. 15.... 35. Teismas, spręsdamas solidariosios atsakomybės taikymo klausimą, vertino, kad... 36. 16.... 37. Teismas, vertindamas turtinės žalos, atsiradusios dėl 2006 m. sausio 27 d.... 38. 17.... 39. Teismas, įvertinęs aplinkybes dėl žalos, susijusios su tvoros statyba, taip... 40. 18.... 41. Teismas, vertindamas aplinkybes dėl žalos, atsiradusios dėl konsultacijų... 42. 19.... 43. Teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos, atsiradusios dėl atliktų... 44. 20.... 45. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą atlyginti žalą, atsiradusią... 46. 21.... 47. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir pareiškėjo reikalavimą atlyginti 2... 48. 22.... 49. Teismas, įvertinęs aplinkybes dėl žalos, atsiradusios įrengiant... 50. 23.... 51. Teismas, įvertinęs pareiškėjo reikalavimą priteisti žalą, atsiradusią... 52. 24.... 53. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti 9 927,6 Eur žalą dėl... 54. 25.... 55. Teismas, vertindamas klausimą dėl žalos, atsiradusios dėl sumokėto žemės... 56. 26.... 57. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (sužlugdyto verslo... 58. 27.... 59. Teismas, vertindamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nurodė, kad... 60. III.... 61. 28.... 62. Atsakovas Palangos miesto savivaldybė, atstovaujama Palangos miesto... 63. 29.... 64. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad dėl valstybinio miško grąžinimo... 65. 30.... 66. Atsakovas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Lietuvos... 67. 31.... 68. Pareiškėjas UBA „Gersta“, nesutikdamas su Vilniaus apygardos... 69. 32.... 70. Pareiškėjas nurodo, kad po Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 16 d.... 71. 33.... 72. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad UAB „Gersta“ nepatyrė... 73. 34.... 74. Pareiškėjas teigia, kad nuosavybės teisių atkūrimo K. Z. K. procese... 75. 35.... 76. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai, pasisakydamas dėl... 77. 36.... 78. Pareiškėjas teigia, kad bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Gersta“,... 79. 37.... 80. Pareiškėjas paaiškina, kad teismas padarė visiškai nepagrįstą... 81. 38.... 82. Pareiškėjo vertinimu, teismo motyvas, kad pareiškėjas neginčijo Lietuvos... 83. 39.... 84. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius... 85. 40.... 86. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą priteisti 20 754,17 Eur... 87. 41.... 88. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentu, kad aplinkotvarkos darbai... 89. 42.... 90. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad buvo pagrindas mažinti... 91. 43.... 92. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti... 93. 44.... 94. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai nustatė, jog vandentiekio ir... 95. 45.... 96. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįsti atmetė jo prašymą priteisti žalą... 97. 46.... 98. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą dėl 9... 99. 47.... 100. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą priteisti... 101. 48.... 102. Pareiškėjas teigia, teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą priteisti 50... 103. 49.... 104. Pareiškėjas nesutinka su teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu.... 105. 50.... 106. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie... 107. 51.... 108. Atsakovo nuomone, pareiškėjas neįrodė, kad dėl Nacionalinės žemės... 109. 52.... 110. Atsakovo vertinimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tvoros dalis... 111. 53.... 112. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė... 113. 54.... 114. Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui nuostolius už... 115. 55.... 116. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu priteisti pareiškėjui 3741,32 Eur... 117. 56.... 118. Dėl teismo priteistų 6 procentų dydžio metinių palūkanų, atsakovas... 119. 57.... 120. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju ginčas vyksta dėl nuostolių,... 121. 58.... 122. Atsakovas Palangos miesto savivaldybė, atstovaujama Palangos miesto... 123. 59.... 124. Pareiškėjas UAB „Gersta“ atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus,... 125. 60.... 126. Pareiškėjas nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės neteisėtus veiksmus... 127. 61.... 128. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie... 129. 62.... 130. Atsakovas pažymi, kad priimant Palangos miesto savivaldybės administracijos... 131. 63.... 132. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie... 133. Teisėjų kolegija... 134. IV.... 135. 64.... 136. Pareiškėjas skunde prašomos atlyginti žalos atsiradimą sieja su... 137. 65.... 138. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo... 139. Dėl reikalavimo atlyginti 170 352 Eur turtinę žalą ir 6 procentų metines... 140. 66.... 141. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 16 d.... 142. 67.... 143. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas laikosi pozicijos, kad valstybei grąžintą... 144. 68.... 145. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su reikalavimu... 146. 69.... 147. Byloje teisingai nustatyta, kad už tvoros montavimo darbus pareiškėjas... 148. 70.... 149. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir pateiktus į bylą įrodymus,... 150. 71.... 151. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu išsamiu... 152. 72.... 153. Atsakovas Palangos miesto savivaldybė, atstovaujama Palangos miesto... 154. 73.... 155. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime... 156. 74.... 157. Bylos duomenimis nustatyta ir neginčytina aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos... 158. 75.... 159. Dėl pareiškėjo ir atsakovų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo... 160. 76.... 161. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios... 162. 77.... 163. Pažymėtina, kad byloje visiškai pagrįstai ir teisingai nustatyta, jog abu... 164. Dėl reikalavimo atlyginti 2 232 732 Eur negautas pajamas ir 6 procentus... 165. 78.... 166. Pareiškėjas reikalavimą priteisti 2 232 732 Eur negautas pajamas skunde... 167. 79.... 168. Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste akcentuoja, kad pagal CK... 169. 80.... 170. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis,... 171. 81.... 172. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis.... 173. 82.... 174. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas jam padarytą žalą bei patirtus... 175. Dėl reikalavimo atlyginti 50 000 Eur neturtinę žalą ir 6 procentus metinių... 176. 83.... 177. Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas prašymą priteisti 50 000... 178. 84.... 179. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 180. 85.... 181. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta,... 182. 86.... 183. Taigi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios... 184. 87.... 185. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, sutinka, kad... 186. 88.... 187. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir... 188. 89.... 189. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 190. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 191. 90.... 192. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos... 193. 91.... 194. Teisėjų kolegija, nagrinėdama minėtus pareiškėjo apeliacinio skundo... 195. 92.... 196. CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 197. 93.... 198. Pareiškėjas skunde prašo priteisti 3 509 Eur bylinėjimosi išlaidų,... 199. 94.... 200. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio... 201. 95.... 202. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas dėl pirmosios... 203. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 204. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Gersta“ apeliacinį skundą... 205. Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d.... 206. „Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei UAB ,,Gersta“... 207. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d.... 208. Nutartis neskundžiama....